Civilinė byla Nr. e2-1554-792/2015

(Proceso Nr. 2-06-3-07539-2014-2)

Procesinio sprendimo kategorija: 30.9.1.

(S)

KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I MA S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. rugpjūčio 31 d.

Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Kurpavičius, sekretoriaujant Dovilei Basytei, dalyvaujant ieškovui R. Č. S., ieškovų atstovei advokatei A. M., atsakovei A. M., trečiajam asmeniui M. M., atsakovės ir trečiojo asmens atstovui advokatui V. R., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovų A. S. S., R. Č. S. ieškinį atsakovei A. M. dėl naudojimosi turtu tvarko pakeitimo, palėpės įteisinimo ir naudojimo tvarkos nustatymo bei pagal atsakovės priešieškinį ieškovams dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, trečiaisiais asmenimis nurodyti N. Š., M. M., AB SEB bankas,

n u s t a t ė :

ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovams, kuriuo prašo nustatyti naudojimosi tvarką 3 aukšto patalpa, pažymėta plane 1-22, kuria šiuo metu naudojasi atsakovė, kad atlaisvinti patekimą visiems namo bendraturčiams į namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), palėpę, pakeičiant dabartinę tvarką ir tuo panaikinant esamus ieškovų ir trečiojo asmens savininko teisių pažeidimus dėl jų atskyrimo nuo bendro palėpės naudojimo, pagal pateiktą Registrų centro projektą; įpareigoti atsakovę padengti ieškovo patirtas išlaidas palėpės įrengimui ir įteisinimui pagal jo pateiktas sąskaitas, proporcingai pagal atsakovės turimas namo dalis; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog šalys yra namo (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. 2005-08-04 sutartimi Nr. K1AK-14660 nustatyta žemės sklypo ir namo naudojimo tvarka, pagal kurią atsakovei priklauso naudotis trečiu aukštu, ieškovui A. S. S. - dalimi antro aukšto, o ieškovui R. Č. S. - pirmu aukštu ir dalimi antrojo aukšto. Palėpėje, ketvirtajame aukšte, yra bendrojo naudojimo patalpos, kurios neatidalintos ir dėl jų nenustatyta naudojimosi tvarka, o šiuo metu net ir norint naudotis kitoms šalims, išskyrus atsakovę, tai neįmanoma, nes nėra palikta patalpa patekimui į palėpę. Į palėpę šiuo metu patekti gali išskirtinai atsakovė, o tuo pažeidžiamos kitų namo bendrasavininkų teisės. Siekiant išspręsti šį savininkų teisių pažeidimą, būtina nustatyti patekimo j palėpę tvarką, t. y. pakeisti naudojimosi laiptais bei holu trečiajame aukšte tvarką. Mano, jog trečiojo aukšto holas turi būti bendro naudojimo, nes kitaip kiti bendrasavininkai negali patekti į palėpę ir negali naudotis ja.

Atsakovė atsiliepimu su ieškiniu nesutiko bei pateikė priešieškinį, kuriuo prašo atidalinti 44,57 m2 palėpę, esančią adresu (duomenys neskelbtini) iš bendrosios dalinės nuosavybės, pripažįstant ją visą nuosavybės teisėmis atsakovei; nustatyti, kad namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), priklauso bendraturčiams tokiomis dalimis: atsakovei - 265/1000, R. Č. S. - 373/1000, A. S. S. - 159/1000, N. Š. - 203/1000; priteisti atsakovei iš R. Č. S. 739,18 Eur kompensaciją už jam atitenkantį atsakovės plotą, o iš N. Š. 589,77 Eur kompensaciją už jai atitenkantį atsakovės plotą; priteisti iš atsakovės kompensacijas už jai atitenkančias R. Č. S., A.S. S. ir N. Š. palėpės dalis: R. Č. S. - 1662,00 Eur, A. S. S. - 709,00 Eur, N. Š. - 905,00 Eur; Įskaityti priešpriešines kompensacijas ir nustatyti galutines kompensacijas, kurias atsakovė turi sumokėti: R. Č. S. - 922,82 Eur, A. S. S. - 709,00 Eur, N. Š. - 315,23 Eur; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teigia, jog pasirašant naudojimosi tvarkos sutartį šalys apsprendė, kad patekimas į palėpę galimas tik per atsakovės nuosavybe ir iš esmės tik atsakovė gali ten patekti, o kiti bendraturčiai atsisakė savo patekimo į palėpę teisės, taip patvirtindami, kad palėpės patalpa nereikalinga nei vienam bendraturčiui naudojimui. Kartu nurodo, jog patalpa iš esmės yra ne palėpė, o priešgaisrinis praėjimas, tai ir jokia jos naudojimosi tvarka negali būti nustatoma. Jei šioje palėpėje galima būtų įrengti kokia tai patalpą, tai irgi naudojimosi tvarka ja negali būti nustatinėjama, kadangi kiti bendraturčiai neturi patekimo į ją per bendro naudojimo patalpas. Todėl iškilus ginčui dėl palėpės naudojimo tvarkos galima išspręsti ši klausimą tik visą palėpę atidalijant iš bendrosios dalinės nuosavybės, ją visą nuosavybės teisėmis priskiriant atsakovei, o kitiems bendraturčiams už tai skiriant kompensaciją.

Patikslintas ieškinys atmestinas, priešieškinis tenkintinas visiškai.

Byloje šalių paaiškinimais, rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad A. S. S., R. Č. S., N. Š. ir A. M. priklauso žemės sklypas ir namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). A. M. 2005-03-09 Mainų sutarties, not. reg. Nr. K1AK-4267, pagrindu įgijo nuosavybėn nekilnojamąjį turtą – 25/605 dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 27/100 dalis gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 27/100 dalis kiemo statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini). 2005-08-04 Naudojimosi daiktu tvarkos nustatymo sutartimi, not. reg. Nr. K1AK-14660, tarp minėto turto bendrasavininkų buvo patvirtinta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), tvarka.

Nagrinėjamoje byloje esminis ginčas tarp šalių kilo dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo, t.y. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Dėl ieškinio reikalavimų

Kaip minėta, šalys yra nusistatę žemės sklypo ir namo naudojimosi tvarką, pagal kurią atsakovei iš esmės priklauso namo trečias aukštas, tame tarpe ir patalpa, pažymėta plane 1-22, minėta patalpa yra atsakovės buto dalis (svetainė). 2005-08-04 sutartimi Nr. K1-AK-14660 šalys patvirtino savo nuosavybės dalis name - kur ir kam kokia dalis priklauso, kaip dalimis naudosis. Patikslintu ieškiniu ieškovai siekia minėtą sutartį pakeisti. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju nenustatyta jokio teisinio ar faktinio pagrindo keisti minėtą tarp šalių sudarytą sutartį, kadangi nepasikeitė nei namo išplanavimas, nei bendraturčiai, sutartis įregistruota viešame registre. Pagal minėtą sutartį atsakovei nuosavybės teise priskirta namo dalis, susidedanti iš tokių patalpų: 1-22 (25,10 m2), 1-23 (5,26 m2), 1-24 (8,54 m2), 1-25 (16,93 m2), 1-26 (16,72 m2), 1-27 (19,86 m2), 1/3 patalpos 1-11 (2,47 m2), 1/6 patalpos 1-16 (0,40 m2), 1/6 patalpos 1-17 (0,91 m2). Visas atsakovei priklausančių patalpų plotas sudaro 96,19 m2, o atsakovei name nuosavybės teise, kaip minėta, priklauso 27/100 dalys namo - 97,88 m2, t.y. atsakovė naudojasi mažesniu plotu nei jai priklauso nuosavybės teise. Ieškovai ieškiniu bei patalpų padalijimo projektu siekia neatlygintinai padidinti nekilnojamojo turto dalis - R. Č. S. - 3/100 dalimis, A. S. S. - 1/100 dalimis, trečiajam asmeniui N. Š. – 2/100 dalimis. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.93 str. 2 d. nurodyta, jog niekas neturi teisės paimti iš savininko nuosavybę prievarta, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Nagrinėjamu atveju ieškovai siekia paimti dalį atsakovės nuosavybės prieš atsakovės valią, be to, neatlygintinai. Atsižvelgiant į tai, jog nėra įstatyminio pagrindo atsakovei priklausančios nuosavybės dalies paėmimui, minėtas ieškinio reikalavimas atmestinas.

Pažymėtina, jog palėpė yra bendro naudojimo namo konstrukcinė dalis, skirta namui funkcionuoti ir laikoma bendroji dalinė nuosavybė. Palėpė nėra sukurta kaip atskira patalpa, ji iš esmės atlieka tik priešgaisrinio patekimo ant stogo funkciją. Šalys pasirašydamos 2005-08-04 Naudojimosi daiktu tvarkos nustatymo sutartį susitarė, kad patekimas į palėpę galimas tik per atsakovės nuosavybę. Iš esmės į palėpę gali patekti tik atsakovė, kiti bendraturčiai pasirašydami minėtą sutartį iš esmės patvirtino, kad palėpės patalpa nereikalinga nei vienam iš jų. Pažymėtina, jog palėpės negalima suformuoti kaip atskiros patalpos, kadangi sienų aukštis neatitinka patalpos suformavimui keliamų reikalavimų, o visiškai palėpę uždaryti neleidžia teisės aktai, kadangi į palėpę turi būti užtikrintas priešgaisrinis patekimas, o per ją priešgaisrinis patekimas ant stogo (Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie LR VRM direktoriaus 2010-10-07 įsakymu Nr. 1-338 patvirtinti Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimai). Kadangi ginčo palėpės patalpa iš esmės yra ne palėpė, o priešgaisrinis praėjimas, tai negali būti nustatoma ir jokia naudojimosi palėpe tvarka. Be to, ieškovai net nepateikia naudojimosi tvarkos plano, nenurodo, kam ir kokia palėpės dalis turėtų būti skirta. Kartu pažymėtina, jog jei palėpėje galima būtų įrengti kokią tai patalpą, tai irgi naudojimosi tvarka ja negali būti nustatinėjama, kadangi kiti bendraturčiai neturi patekimo į ją per bendro naudojimo patalpas.

Nagrinėjamoje byloje ieškovai taip pat pareiškė reikalavimą įpareigoti atsakovę padengti ieškovo išlaidas palėpės įrengimui. Pažymėtina, jog pirmiausia turėtų būti išspręstas klausimas dėl pačios palėpės įrengimo, tačiau toks reikalavimas nėra pareikštas, nėra netgi parengtas projektas dėl palėpės įrengimo, nenumatyta kokie darbai turi būti atlikti, kas juos atliks, kokią yra planuojamų darbų sąmata ir pan. Atlyginimas už palėpės įrengimą yra išvestinis reikalavimas iš reikalavimo įrengti palėpę, todėl nesant reikalavimui dėl palėpės įrengimo, negali būti sprendžiamas ir klausimas dėl jos įrengimo išlaidų atlyginimo. Ieškovai tokio reikalavimo nėra pareiškę kaip atskiro bylos reikalavimo, tačiau tokį reikalavimą suformavo kaip taikytinas laikinąsias apsaugos priemones. Tokios prašomos laikinosios apsaugos priemonės yra negalimos taikyti, kadangi laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis yra užtikrinti būsimo sprendimo įvykdymą, o ne spręsti atskirus savarankiškus reikalavimus. Kartu pažymėtina, jog bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovas paaiškino, jog ieškinys atsakovei pareikštas siekiant išspręsti kilusius nesutarimus dėl žalos atlyginimo.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškinio reikalavimai neįrodyti, todėl atmestini. Jeigu ieškovas neįrodo faktų, kuriais grindžia savo materialinį teisinį reikalavimą, tai jis kartu neįrodo savo teisės ar teisinio intereso pažeidimo. Asmuo turi teisę kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės ar įstatymo saugomo intereso, bet teisę į pažeistos ar ginčijamos teisės ar įstatymo saugomo intereso apgynimą - ieškinio patenkinimą - asmuo įgyja įrodęs ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 str. 1 d.).

Dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės

Bendrosios dalinės nuosavybės teisės atveju egzistuoja du nuosavybės teisės objektai: dalis bendrosios nuosavybės teisėje, kuri yra individualus konkretaus bendraturčio nuosavybės teisės objektas, ir daiktas (turtas), kuris yra visų bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas. Ši bendrosios dalinės nuosavybės teisės specifika lemia disponavimo bendrąja daline nuosavybės teise ypatumus, nes kiekvieno bendraturčio nuosavybės dalis yra nemateriali (dalis teisėje), o daiktas (turtas), esantis visų bendraturčių nuosavybė, gali būti valdomas ir naudojamas tik jų susitarimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.75 str.). Taigi esant bendrosios dalinės nuosavybės teisei į vieną objektą yra nukreiptos ne vieno, bet dviejų ar daugiau savininkų subjektinės teisės. CK 4.75 str. 1 d. nustato pagrindinę bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklę, pagal kurią bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Tokia įstatymo nuostata įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio abiem šalims sprendimo būdo. Nagrinėjamoje byloje bendraturčiai nesutaria dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisių įgyvendinimo, todėl kreipėsi į teismą. Pagal CK 4.80 str. 1 d. kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Šiai teisei įgyvendinti kitų bendraturčių sutikimas nereikalingas, tačiau, jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį ginčas sprendžiamas teisme. Daiktas turi būti padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai ir tik nesant galimybės daiktą padalyti tokiu būdu, vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 str. 2 d.). Bet kuriuo atveju, tiek atidalinant pagal savo prigimtį dalų daiktą, tiek atidalinant nedalų daiktą, atidalinimo pasėkoje bendrosios dalinės nuosavybės neturi likti, t.y. vietoje buvusios bendrosios dalinės nuosavybės po atidalinimo turi susiformuoti toks daiktas (tokie daiktai), kurie yra realiai atskirti ir gali būti valdomi kiekvieno iš buvusių bendraturčių asmeninės nuosavybės teise. Taigi, atidalinimas iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal savo prigimtį nėra vien teisinė kategorija, atskirianti nuosavybės teisės dalis, bet kartu yra ir fizinis turto padalinimas, siejamas su sąlyga, jeigu tai galima padaryti be neproporcingos žalos turto paskirčiai (CK 4.80 str. 2 d.). CK 4.81 str. nustatytas ir kitas nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas. Tai – atitinkamų daiktų naudojimosi tvarkos nustatymas. Šiuo atveju tik nustatoma tvarka, pagal kurią bus naudojamasi nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, tam tikros nekilnojamojo daikto dalys gali būti bendraturčių naudojamos bendrai. Pagal tokį nuosavybės teisės įgyvendinimo būdą atskirų nuosavybės teisės objektų nesuformuojama ir bendroji dalinė nuosavybės teisė nenutraukiama. Taigi, naudojimosi bendru nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymas ir atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės skiriasi savo turiniu ir teisiniais padariniais. Į tokį teisinį reglamentavimą būtina atsižvelgti sprendžiant bendraturčių ginčą, priklausomai nuo to, kokį reikalavimą bendraturtis pareiškė – dėl atidalijimo (CK 4.80 str.) ar naudojimosi tvarkos nustatymo (4.81 str.). Byloje yra pareikštas reikalavimas tik dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės priteisiant kompensaciją už atidalintą turto (palėpės) dalį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismas 2005-11-04 nutartyje (Nr. 3K-3-485/2005) konstatuota, jog vadovaujantis CK 4.75 str. įtvirtintais bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo principais, atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti teisme, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Kiti bendraturčiai gali įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus. Pažymėtina, jog tokiu atveju, kai neįmanomas turto atidalijimas natūra, turi būti teisingai kompensuojama pinigais už bendraturčiui natūra tenkančią daikto dalį. Teismo nuomone, nagrinėjamoje byloje atsakovės pasiūlytas palėpės atidalijimo variantas, t.y. padalinti ne natūra, o priteisiant kompensaciją, yra tinkamiausias. Kaip minėta, atsakovei naudojimuisi yra skirta mažiau ploto, nei priklauso pagal nuosavybės teises, todėl ginčo palėpė turėtų būti perduota naudojimuisi tik atsakovei, kaip kompensacija už kitų bendraturčių paimtas naudojimuisi jos nuosavybės dalis, atitinkamai pakoreguojant idealiąsias nuosavybės dalis taip, kad jos sutaptų su realiosiomis dalimis. Nustatyta, jog R. Č. S. priklauso 37/100 dalys pastato, tai sudaro 134,12 m2, tačiau dabar ieškovas naudojasi 135,29 m2 (15,97 + 20,63 + 17,99 +10,29 +4,76 + 2,92 + 2,90 + 1,43 + 5,06 + 20,44 + 14,88 + 6,55 + 1,23 +0,39 + 0,91 + 2,09 + 5,50 + 1,35), t.y. 1,17 m2 daugiau, nei jam priklauso. A. S. S. priklauso 16/100 dalys pastato, tai sudaro 58 m2, tačiau ieškovas naudojasi 57,54 m2 (12,62 + 7,64 + l ,29 + 8,52 + 2,26 + 6,73 + 4,79 + l ,23 + 0,90 + 0,80 +1,82 + 2,09 + 5,50 + 1.35), t.y. 0,46 m2 mažiau, nei jam priklauso. N. Š. priklauso 20/100 dalys pastato, tai sudaro 72,50 m2, tačiau tretysis asmuo naudojasi 73,48 m2 (17,90 + 15,99 + 15,39 +7,32 +1,95 +2,47 +0,90 + 0,80 + 1,82 + 2,09 + 5,50 + 1,35), t.y. 0,98 m2 daugiau, nei priklauso. Siekiant, jog idealiosios namo sutaptų su realiosiomis dalimis, nustatytina, kad A. M. priklauso 265/1000 namo dalys, R. Č. S. - 373/1000, A. S. S. - 159/1000, N. Š. - 203/1000.

Iš ieškovų atliktų palėpės kadastrinių matavimų nustatyta, jog palėpės plotas yra 44,57 m2. Pagal pakoreguotas namo dalis bendraturčiams priklausytų tokios palėpės dalys: A. M. - 11,81 m2, R. Č. S. - 16,62 m2, A. S. S. - 7,09 m2, N. Š. - 9,05 m2. UAB „Lituka ir Ko“ 2015-03-10 pažymoje nurodyta, jog palėpės l m2 kaina yra 100,00 Eur. Teismas neturi pagrindo netikėti nurodyta verte, kadangi byloje nepateikta kitokių duomenų apie palėpės vertę. Kaip minėta, atsakovei priteistina visa palėpė, todėl atsakovė turėtų sumokėti kompensacijas: R. Č. S. - 1662,00 Eur, A. S. S. - 709,00 Eur, N. Š. - 905,00 Eur. Iš UAB „Lituka ir Ko“ turto vertės nustatymo ataskaitos Nr. LLO-50243 nustatyta, jog atsakovės namo dalies vertė yra 75640,00 Eur. Atsakovės A. M. realiai naudojamas plotas yra 96,19 m2, todėl jos dalies 1 m2 kaina yra 786,36 Eur. Kaip minėta, atsakovė ir A. S. S. naudojasi mažesne namo ploto dalimi, nei priklauso nuosavybės teise, o R. Č. S. ir N. Š. – didesne namo ploto dalimi, tai pakoreguojant namo dalis R. Č. S. ir N. Š. perduotinas jų didesnis naudojamas plotas, už ką jie atitinkamai turi kompensuoti atsakovei ir A. S. S.. Pažymėtina, jog atsakovė neturi teisės spręsti A. S. S. priklausančios kompensacijos priteisimo iš R. Č. S. ir N. Š. dydžio, todėl laikytina, kad jam pripažintina teisė į kompensaciją iš abiejų jų lygiomis dalimis, t.y. už 0,23 m2 iš kiekvieno jų, atitinkamai tokiam plotui iš kiekvieno jų mažinant kompensaciją atsakovei. Įvertinant išdėstytas aplinkybes, ieškovas R. Č. S. turėtų atsakovei kompensuoti už 0,94 m2 jo naudojamo ir jam atitenkančio atsakovės ploto, tai sudaro 739,18 Eur, o N. Š. - už 0,75 m2, tai sudaro 589,77 Eur. Atlikus įskaitymą tarp kompensacijų, kurias turi mokėti atsakovė R. Č. S. ir N. Š. už jų palėpės dalis, bei pastarieji atsakovei už jų paimtą atsakovei priklausantį turto plotą, iš atsakovės A. M. priteistina 922,82 Eur kompensacija ieškovui R. Č. S., o N. Š. - 315,23 Eur.

Pažymėtina, jog nagrinėjant kompensacijos pinigais priteisimo klausimą, svarbu ištirti, ar bendraturčiai realiai pajėgūs sumokėti nustatyto dydžio kompensaciją. Nagrinėjamoje byloje atsakovė nenurodė, jog ji nėra pajėgi sumokėti kompensaciją ar kad jos finansinė padėtis yra sunki, be to, nėra pateikta jokių duomenų apie sunkią atsakovės finansinę padėtį, todėl nėra teisinio pagrindo atsakovę atleisti nuo nurodytos teisinės pareigos vykdymo.

Bylinėjimosi išlaidų priteisimas. CPK 93 str. 1 d. nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog atsakovė turėjo 1475,50 Eur bylinėjimosi išlaidų – 61,50 Eur sumokėto žyminio mokesčio bei 1414 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, todėl minėtos bylinėjimosi išlaidos atsakovei priteistinos iš ieškovų solidariai.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str.,

n u s p r e n d ž i a :

patikslintą ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso bendraturčiams tokiomis dalimis: A. M. - 265/1000, R. Č. S. - 373/1000, A. S. S. - 159/1000, N. Š. -203/1000.

Atidalinti 44,57 m2 palėpę, esančią adresu (duomenys neskelbtini), tokia tvarka:

atsakovei A. M. pripažinti asmeninės nuosavybės teisę į 44,57 m2 palėpę, esančią adresu (duomenys neskelbtini); 

priteisti atsakovei A. M. iš ieškovo R. Č. S. 739,18 Eur kompensaciją už ieškovui atitenkantį atsakovei priklausantį dalies namo plotą, o iš N. Š. 589,77 Eur kompensaciją už atitenkantį atsakovei priklausantį dalies namo plotą;

priteisti iš atsakovės A. M. kompensacijas už atsakovei atitenkančias R. Č. S., A. S. S. ir N. Š. palėpės dalis: R. Č. S. - 1662,00 Eur, A. S. S. - 709,00 Eur, N. Š. - 905,00 Eur;

įskaityti priešpriešines kompensacijas ir iš atsakovės A. M. priteisti R. Č. S. - 922,82 Eur kompensaciją, A. S. S. - 709,00 Eur kompensaciją, N. Š. - 315,23 Eur kompensaciją.

Priteisti iš ieškovų R. Č. S. ir A. S. S. solidariai 1475,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovės A. M. naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                           Darius Kurpavičius