Civilinė byla Nr.2A-3327-467/2012
Teisminio proceso Nr. 2-01-3-13150-2009-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 44.2.4.1.; 44.5.1.; 121.14., 121.18., 121.21.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. lapkričio 27 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andrutės Kalinauskienės, Ritos Kisielienės ir Almos Urbanavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo Estijos draudimo bendrovės Seesam Insurance AS, veikiančio per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Estijos draudimo bendrovės Seesam Insurance AS (UADB „Seesam Lietuva“ teisių perėmėjo) ieškinį atsakovams UAB „Yglė“, UAB „VIA sportas“, RUAB „Masyvas“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys – UAB DK „PZU Lietuva“, V. D..
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas UADB „Seesam Lietuva“, kurio teises nuo 2011 m. gruodžio 11 d. perėmė Estijos draudimo bendrovė Seesam Insurance AS, Lietuvoje veiklą vykdanti per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, 2009 m. rugpjūčio 3 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo UAB „Yglė“ 7419 Lt žalos atlyginimą, 6 proc. metines procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. kovo 30 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. vasario 24 d. nutartimi sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. lapkričio 10 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 24 d. nutartį paliko nepakeistą.
Ieškovas 2011 m. lapkričio 28 d. patikslino ieškinį ir prašė priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Yglė“, UAB „VIA sportas“, RUAB „Masyvas“ 7419 Lt žalos atlyginimą, 6 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), generaliniu statybos rangovu buvo atsakovas RUAB „Masyvas“, o šildymo sistemos įrengimo subrangovu – atsakovas UAB „Yglė“. Atsakovas UAB „VIA Sportas“ pardavė butą (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui V. D.. Šis butas buvo apdraustas ieškovo įmonėje. Trečiasis asmuo V. D. 2008-03-13 pranešimu informavo ieškovą, kad, grįžęs iš užsienio, rado iš radiatoriaus išsiliejusį vandenį, dėl ko buvo sugadinta grindų danga. AB „City service“ konstatavo, kad vanduo išsiliejo dėl nekokybiškai sumontuoto konvektoriaus termoreguliatoriaus. Ieškovas išmokėjo trečiajam asmeniui draudimo išmoką. Dėl to, kad žala atsirado dėl garantiniu terminu paaiškėjusių nekokybiškai atliktų statybos (montavimo) darbų, todėl pareiga atlyginti žalą kyla RUAB „Masyvas“ - namo statybos generaliniam rangovui ir šildymo sistemos įrengimo subrangovui UAB „Yglė“, jų atsakomybė yra solidari. Taip pat už žalą yra atsakingas ir UAB „VIA sportas“, kadangi jis suteikė statybos rangos darbams garantiją, butą parduodamas V. D.. Papildomu prašymu ieškovas prašė teismo atnaujinti ieškinio senaties terminą, jei pasirodytų, kad jis yra praleistas.
Atsakovas UAB „Yglė“ su ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį jo atžvilgiu atmesti. Nurodė, kad konvektoriaus termoreguliatoriaus defektą ieškovas nustatė vienašališkai, nekviesdamas dalyvauti atsakovo atstovo. UAB „Yglė“, name (duomenys neskelbtini) atlikus šildymo sistemos įrengimo darbus, visi mazgai buvo išbandyti, veikė tinkamai, todėl buvo su generaliniu rangovu sudarytas atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas. Baigus įrengti šildymo sistemą daugiabučio namo patalpos buvo tik su daline apdaila. Patalpas įsigiję asmenys galėjo permontuoti radiatorius ir manytina, kad tai sąlygojo nekokybišką darbo rezultatą ir, galiausiai, draudiminį įvykį. Atsakovo nuomone, byloje nėra duomenų, kad žala patirta dėl jo kaltės.
Atsakovas RUAB „Masyvas“ su ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį jo atžvilgiu atmesti. Nurodė, jog konvektorių termoreguliatorių bute sumontavo atsakovo RUAB „Masyvas“ subrangovas UAB „Yglė“. Ieškovas nenurodo jokių atsakovų UAB „Yglė“ ar UAB „VIA sportas“ veiksmų, kurie atlikti bendrai su atsakovu UAB „Yglė“, ir kurie sudarytų priežastinį ryšį su atsiradusia žala. Be to nuo atliktų darbų perdavimo-priėmimo momento iki draudiminio įvykio praėjo keli šildymo sezonai, per kuriuos jau būtų neabejotinai išaiškėję darbų rezultatų defektai. Minėta aplinkybė sudaro prielaidą manyti, kad konvektoriaus termoreguliatorius galėjo būti pakeistas arba nekokybiškai permontuotas.
Atsakovas UAB „VIA sportas“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, jog atsakovas UAB „Via sportas“, parduodamas trečiajam asmeniui V. D. butą, tik garantavo, kad buto statybos rangos darbams galioja įstatymu nustatyti garantiniai terminai. Sprendžiant iš buto (duomenys neskelbtini) nuotraukų jo pardavimo momentu ir tų, kurios padarytos po draudiminio įvykio, konvektoriaus termoreguliatorius buvo permontuotas, dėl to ir galėjo išsilieti vanduo. Atsakovas UAB „VIA sportas“ nesutiko su ieškovo įvardintos žalos dydžiu, kadangi jis nėra pagrįstas. Taip pat prašė teismo taikyti ieškinio senatį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. liepos 20 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo atsakovui UAB „Yglė“ 733 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurį atsakovo UAB „VIA sportas“ užsakymu statė rangovas RUAB „Masyvas“, o šildymo įrengimo darbus atliko subrangovas UAB „Yglė“, šildymo sistemos trūkumai nebuvo akivaizdūs ir buto pardavimo metu nei pardavėjui UAB „VIA sportas“, nei pirkėjui V. D. nebuvo ir negalėjo būti žinomi. Atsakovas UAB „VIA sportas“, kaip buto pardavėjas, pagal įstatymą bei pirkimo- pardavimo sutartį suteikė kokybės garantiją, todėl jis ir yra atsakingas pirkėjui, o šiuo atveju jo teises parėmusiam ieškovui, už parduoto daikto kokybės trūkumus. Duomenų, kad buto pirkimo-pardavimo sutartimi būtų suteikta teisė pirkėjui tiesiogiai reikšti reikalavimus rangovui ar subrangovui, šiuo atveju – RUAB „Masyvas“ ir UAB „Yglė“, nėra. Atsakovų RUAB „Masyvas“ bei UAB „Yglė“ jokie sutartiniai santykiai su trečiuoju asmeniu V. D. nesiejo. Todėl ieškovas iš trečiojo asmens negalėjo ir perimti jokių teisių ir pareigų atsakovų RUAB „Masyvas“ ir UAB „Yglė“ atžvilgiu. Teismas netaikė ieškinio senaties termino, nes ginčo butui, kaip statybos objektui, penkerių metų garantinis terminas buvo nustatytas atsakovų UAB „Masyvas“ bei UAB „Yglė“ 2005 m. birželio 29 d. statybos rangos sutartimi. Teismas, remdamasis tikimybių pusiausvyros principu, pripažino, kad byloje nustatyti duomenys sudaro pagrindą labiau manyti, kad vis tik UAB „Yglė“ nėra atsakinga už netinkamą radiatorių įrengimą, negu, kad yra. Daugiau tikėtina, kad grindų dangos klojimo metu buvo padarytas nežymus mechaninis poveikis šildymo įrenginiui, dėl ko termoreguliatoriaus kovektoriaus tarpinė tapo pralaidi. Atsižvelgiant į tai, kad grindų danga buvo klojama po buto įsigijimo, atsakovas UAB „VIA sportas“ neturi pareigos atlyginti žalą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Ieškovas Estijos draudimo bendrovės Seesam Insurance AS Lietuvos filialas apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir priteisti ieškovui iš atsakovų UAB „VIA sportas“, RUAB „Masyvas“ ir UAB „Yglė“ 7419 Lt žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą. Būtent atsakovas UAB „VIA sportas“, kaip buto pardavėjas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, privalėjo įrodyti, kad buto šildymo konvektoriai buvo permontuojami, tačiau atsakovas UAB „VIA sportas“ tokių įrodymų teismui nepateikė. Ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai ir liudytojų parodymai patvirtina faktą, kad pilnos apdailos darbai bute neturėjo jokios įtakos šildymo konvektoriaus sandarumui. Nėra pagrindo trečiojo asmens V. D. veiksmus vertinti kaip neatsargius ir prisidėjusius prie žalos atsiradimo, kadangi jis neprivalėjo nuolat gyventi ar lankytis įsigytoje nuosavybėje, nes galėjo pagrįstai tikėtis, kad jo įsigytas butas yra be trūkumų. Trečiasis asmuo V. D. turėjo teisėtą pagrindą savo reikalavimą nukreipti į atsakovus RUAB „Masyvas“ ir UAB „Yglė“ ne tik pagal įstatymus, bet ir pagal 2006-03-30 buto pirkimo-pardavimo sutartį. Kadangi visi bendraatsakoviai privalo atsakyti dėl to paties įvykio, sukėlusio žalą, tik skirtingais teisiniais pagrindais, o jų atsakomybės atriboti negalima, žala iš jų priteistina solidariai.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas RUAB „Masyvas“ prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad sprendime yra aiškiai įvardinta, jog teismas, remdamasis byloje esančiais įrodymais, o ne ta aplinkybe, kad ieškovas nepateikė kokių nors įrodymų, nusprendė, jog atsakovas UAB „Yglė“ nėra atsakingas už atsiradusią žalą. Atsakovai neturėjo galimybės dalyvauti įvykio tyrime, nes buto savininkas apie įvykį nepranešė atsakovui RUAB „Masyvas“, bet praėjus 5 dienoms nuo įvykio raštu kreipėsi į jį ir paprašė suteikti informaciją, kas yra atsakingas už šildymo sistemos įrengimą bute. Atsakovas taip pat nesutinka, jog tai, kad trečiasis asmuo V. D. savo veiksmais prisidėjo prie žalos masto, yra teisiškai nereikšminga aplinkybė. Jeigu jis būtų reguliariai lankęsis bute šildymo sezonu metu, tikėtina, kad žala nebūtų buvusi tokia didelė. Jokio susitarimo tarp buto pirkėjo ir pardavėjo UAB „VIA sportas“, kad pirkėjas turi teisę pretenzijas reikšti rangovams nebuvo ir negalėjo būti, kadangi sutartimi negalima nustatyti pareigų asmeniui, neesančiam sutarties dalyviu. Rangovas už žalą atsakovo būtent užsakovui, o užsakovas, priėmęs atliktus darbus ir statybos objektą bei perdavęs jį pirkėjui, prieš pirkėją atsako pats savarankiškai. Be to, net jei ieškovas būtų įrodęs, kad atsakovo UAB „Yglė“ darbuotojai netinkamai įrengė konvektorių, negalėtų kilti jokia atsakovo RUAB „Masyvas“ atsakomybė, kadangi byloje nėra ginčo, jog RUAB „Masyvas“ jokių šildymo sistemos darbų pats tiesiogiai neįrenginėjo.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Yglė“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pagrįsta teismo išvada, jog prie žalos atsiradimo prisidėjo ir pats buto savininkas, nes tris šildymo sezonus iš eilės bute esančių radiatorių konvektorių termoreguliatoriai nebuvo pralaidūs vandeniui. Be to, atsakovui UAB „Yglė“ perdavus atliktų darbų rezultatą, bute buvo klojamos grindys, kurių neįmanoma pakloti nedemontavus ar neišjudinus radiatorių, o pajudinant yra didelė tikimybė pažeisti jų jungtis. Atlikus darbų patikrinimą, toks defektas iš karto būtų paaiškėjęs. Apie įvykį atsakovas UAB „Yglė“ informuotas tik daugiau nei po metų, nedalyvavo surašant defektinį aktą, neturėjo galimybės apžiūrėti įvykio vietą. Trečiojo asmens V. D. ir RUAB „Masyvas“ bei UAB „Yglė“ nesieja jokie sutartiniai santykiai, dėl to ieškovas, perėmęs trečiojo asmens teises, pirmiausia turi kreiptis į atsakovą UAB „VIA sportas“, kaip pardavėją.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „VIA sportas“ prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad, remiantis liudytojų parodymais, teismas teisingai ir pagrįstai taikė tikimybių pusiausvyros principą ir padarė išvadą, kad byloje nustatyti duomenys sudaro pagrindą labiau manyti, jog UAB „Yglė“ nėra atsakinga už netinkamą radiatoriaus įrengimą. Nepagrįstas ieškovo argumentas, kad teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, nes būtent atsakovai aktyviai inicijavo liudytojų apklausą bei liudytojų parodymais pagrindė poziciją dėl šildymo konvektorių permontavimo. Be to gedimas buvo mažareikšmis (lašėjimas), tačiau žalos atsiradimą ir jos mastą sąlygojo ne tiek neintensyvaus nuotėkio faktas, kiek ilgas laiko tarpas iki kol buto savininkas jį pastebėjo ir ėmėsi priemonių jam ištaisyti.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovo Estijos draudimo bendrovės Seesam Insurance AS apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamam pirmosios instancijos teismo sprendimui panaikinti arba pakeisti.
Bylos duomenys tvirtina, kad atsakovas UAB „VIA sportas“ yra pastato, esančio (duomenys neskelbtini), statytojas ir jame esančių patalpų, tame tarpe trečiojo asmens V. D. buto Nr.3, pardavėjas. Atsakovas RUAB „Masyvas“ yra minėto pastato statybos generalinis rangovas, atsakovas UAB „Yglė“ – namo šildymo sistemų įrengimo subrangovas. Ieškovas trečiojo asmens V. D. naudai nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. buvo apdraudęs butą, esantį (duomenys neskelbtini) (b.l. 12, t.1). Trečiasis asmuo V. D. 2008 m. kovo 13 d. pranešimu informavo ieškovą, kad 2008 m. kovo 12 d., grįžęs iš užsienio į butą, rado vandeniu užlietas ir sugadintas grindis (b.l. 14, t.1). AB „City Service“ 2008 m. kovo 12 d. parengtame defektiniame akte nurodyta, kad bėga skystis iš apšildymo konvektoriaus; nekokybiškai sumontuotas konvektoriaus termoreguliatorius, pralaidi guminė sandarinimo tarpinė, dėl nuotėkio iš šildymo sistemos sugadintos laminuotos grindys (b.l. 18, t.1). Ieškovo atstovo ir trečiojo asmens V. D. pasirašytame Nekilnojamojo turto techninės apžiūros protokole nurodyta, jog vanduo išsiliejo dėl nekokybiškai sumontuoto konvektoriaus termoreguliatoriaus (b.l. 16-17, t.1). Ieškovas padarytą žalą įvertino 7719 Lt suma ir 2008 m. balandžio 30 d. mokėjimo pavedimu pervedė trečiajam asmeniui V. D. 7419 Lt draudimo išmoką (b.l. 19-21, t.1). Tokiu būdu ieškovas, išmokėjęs trečiajam asmeniui draudimo išmoką, perėmė šio trečiojo asmens reikalavimo teisę į atsakingus už padarytą žalą asmenis subrogacijos tvarka (CK 6.114 str. 5 p., 6.1015 str. 1 d.), t.y. ieškovas nagrinėjamu atveju perėmė tiek teisių, kiek jų turėjo trečiasis asmuo, ir jo reikalavimo teisė turi būti įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato trečiojo asmens ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 str. 2 d.). Šiuo atveju teisiškai reikšmingi argumentai yra dėl asmens, atsakingo už padarytą žalą pagal draudiko regreso reikalavimą, nustatymo. Nagrinėjamu atveju reikalavimas kildinamas iš 2008 m. kovo 12 d. įvykio, kai ieškovo apdraustam butui buvo padaryta žala dėl lašėjusio vandens iš konvektoriaus termoreguliatoriaus. Pirmosios instancijos teismas ieškovo reikalavimą priteisti padarytą žalą iš atsakovų atmetė kaip neįrodytą.
Ieškovas apeliaciniame skunde tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp šalių, nes būtent atsakovas UAB „VIA sportas“, kaip buto pardavėjas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, privalėjo įrodyti, kad buto šildymo konvektoriai buvo permontuojami ir tai turėjo įtakos jų sandarumui, tačiau UAB „VIA sportas“ tokių įrodymų teismui nepateikė, o ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai ir liudytojų parodymai patvirtino faktą, kad pilnos apdailos darbai bute neturėjo jokios įtakos šildymo konvektoriaus sandarumui. Teisėjų kolegija tokius apelianto argumentus atmeta.
Šalių įrodinėjimo pareigą nustato CPK 178 straipsnis. Civilinių bylų procese dispozityviose bylose be išimčių yra taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis apibrėžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 str.). Šioje byloje pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visus surinktus įrodymus, pripažino, jog labiau tikėtina, kad buto laminatinės dangos klojimo metu buvo padarytas nežymus mechaninis poveikis šildymo įrenginiui, dėl ko termoreguliatoriaus konvektoriaus tarpinė tapo pralaidi. Tokią išvadą teismas padarė remdamasis tiek byloje esančiais rašytiniais įrodymais, tiek ir liudytojų parodymais. Pažymėtina, jog savo argumentus rašytiniais įrodymais grindė ne tik ieškovas, bet ir atsakovai; liudytojai, kurių parodymais rėmėsi teismas, buvo kviesti taip pat abiejų šalių iniciatyva. Dėl to pirmosios instancijos teismas nepažeidė CPK nuostatų, reglamentuojančių įrodinėjimo naštos paskirstymą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais, yra ne kartą pasisakęs, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-316/2010; kt.). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią teismų praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-260/2001; 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-569/2002; kt.).
Byloje apklaustų liudytojų parodymai yra vertinami kartu su kitais įrodymais ir pagal tas pačias įrodymų vertinimą ir įrodinėjimą civiliniame procese reglamentuojančias taisykles. Konstatuoti, jog nagrinėjamoje byloje, liudytojų parodymai įvertinti neteisingai, teisėjų kolegija neturi pakankamo ir pagrįsto pagrindo. Taip liudytojas V. P., atlikęs grindų klojimo darbus ginčo bute, tvirtino, kad radiatorių neišmontavo, o tik patraukė jų kojeles. Tuo tarpu liudytojas T. O., atlikęs radiatorių montavimo darbus, taip pat liudytojas G. D., vykdantis daugiabučio namo administravimą, nurodė, kad neįmanoma pakloti grindų nedemontavus ar nepajudinus radiatorių. O, pajudinus radiatorių, yra didelė tikimybė pažeisti jo jungtis. Taigi pirmosios instancijos teismas, remdamasis tikimybių pusiausvyros principu ir byloje esančių įrodymų visuma, pagrįstai pripažino, jog labiau tikėtina, kad buto laminatinės dangos klojimo metu buvo padarytas nežymus mechaninis poveikis šildymo įrenginiui, dėl ko termoreguliatoriaus konvektoriaus tarpinė tapo pralaidi. Dėl to priešingai, nei nurodo apeliantas, atsakovai įrodė, jog pilnos apdailos darbai bute turėjo įtakos šildymo konvektoriaus sandarumui, o ne atvirkščiai. Kitokią išvadą daryti teisėjų kolegija neturi pakankamo pagrindo ir įrodymų.
Ieškovas apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad visas namas, esantis (duomenys neskelbtini), dar 2007 m. gegužės 2 d. buvo pripažintas tinkamu naudoti, prieš perduodant darbų rezultatą UAB „Yglė“ tikrino kiekviename bute atliktų darbų kokybę, draudžiamojo įvykio dieną buvo trečias šildymo sezonas, o byloje nepateikta įrodymų, kad termoreguliatorius sumontuotas nekokybiškai nuo pastato pripažinimo naudoti tinkamu momento. Apelianto teigimu, tokios išvados prieštarauja pačiai statybos garantinių terminų paskirčiai. Teisėjų kolegija su tokia apelianto pozicija nesutinka.
Statybos rangos sutarties, sudarytos tarp RUAB „Masyvas“ ir UAB „Yglė“, 12.2-12.3 punktuose numatyta, kad UAB „Yglė“ įsipareigoja šalinti garantiniu laikotarpiu išaiškėjusius atliktų darbų trūkumus su sąlyga, kad pastatas buvo eksploatuojamas laikantis eksploatavimo taisyklių ir išaiškėję defektai atsirado dėl priežasčių, priklausančių nuo UAB „Yglė“. Pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo, kad ginčo defektas atsirado dėl priežasčių, nepriklausančių nuo UAB „Yglė“ (nėra neginčijamų įrodymų, kad UAB „Yglė“ yra atsakinga už netinkamai sumontuotą radiatoriaus konvektoriaus termoreguliatorių), o dėl galimai netinkamo eksploatavimo, todėl žala, nors ir atsiradusi garantinio termino laikotarpiu, neatlygintina, nes nėra visų būtinos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – UAB „Yglė“ neteisėtų veiksmų.
Apeliantas skunde taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime buto pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų aiškinimu, tačiau sutikti su apelianto aiškinimu teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo. Pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės (patikėjimo) teise, o šis - priimti daiktą ir sumokėti už jį nustatytą kainą (CK 6.305 str. 1 d.). Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje šie neaptarti - įprastus reikalavimus (CK 6.327 str. 1 d.). Reikalavimai perduodamo daikto kokybei reglamentuojami CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Taigi užtikrinti parduodamų daiktų kokybę yra pardavėjo pareiga, kuri laikytina garantija pagal įstatymą ir pasižymi didžiausiu vykdymo intensyvumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-499/2009; 2010-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-19/2010). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad parduoto namo kokybės garantu tiek pagal įstatymą, tiek ir pagal 2006 m. kovo 30 d. pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas yra pardavėjas UAB „VIA Sportas“, todėl jo pareigos ir atsakomybė atsiranda pirmiau nurodytų teisinių nuostatų pagrindu. Pardavėjo atsakomybė už perduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Pardavėjas taip pat gali remtis kitais jo atsakomybę šalinančiais (ribojančiais) pagrindais: pagal CK 6.327 straipsnio 4 dalį, 6.333 straipsnio 3 dalį pardavėjas, net ir esant įstatyme ar sutartyje nustatytam kokybės garantijos terminui, nebus laikomas atsakingu už daiktų trūkumus, jeigu įrodys, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl jo netinkamo naudojimosi daiktu arba trečiųjų asmenų kaltės. Namo (duomenys neskelbtini), kurį rangos sutarties su užsakovu UAB „VIA Sportas“ pagrindu statė UAB „Masyvas“, o šildymo sistemą įrengė subrangovas UAB „Yglė“, šildymo konvektoriaus trūkumai nebuvo akivaizdūs ir daikto pardavimo metu pirkėjams nebuvo ir negalėjo būti žinomi (b.l. 190, t.1). Taigi teismas privalėjo aiškintis ar nėra pardavėjo atsakomybę šalinančių aplinkybių. Šiuo atveju buvo nustatyta, kad trečiojo asmens užsakymu klojant grindis bute Nr.3, buvo padarytas nežymus mechaninis poveikis šildymo įrenginiui, įvertinant taip pat ir aplinkybę, kad tris šildymo sezonus iš eilės bute esančių radiatorių konvektorių termoreguliatoriai nebuvo pralaidūs vandeniui. Tokiu būdu, konstatavus pardavėjo atsakomybę šalinančias aplinkybes, ieškinys pagrįstai buvo atmestas pardavėjo atžvilgiu.
Be to bylos duomenys tvirtina, jog tarp atsakovų RUAB „Masyvas“ ir UAB „Yglė“ buvo sudaryta subrangos sutartis dėl šildymo sistemos name įrengimo, o buto pirkėją V. D. sutartiniai santykiai siejo tik su pardavėju UAB „VIA Sportas“ ir nesiejo su kitais atsakovais, tame skaičiuje su RUAB „Masyvas“ ir UAB „Yglė“. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad ieškovas iš trečiojo asmens V. D. negalėjo perimti jokių teisių ir pareigų atsakovų RUAB „Masyvas“ ir UAB „Yglė“ atžvilgiu. Dėl to teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, jog trečiasis asmuo turėjo teisėtą pagrindą savo reikalavimą nukreipti į atsakovus RUAB „Masyvas“ ir UAB „Yglė“ ne tik pagal įstatymus, bet ir pagal 2006 m. kovo 30 d. buto pirkimo-pardavimo sutartį.
Apeliantas skunde taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog AB „City Service“ 2008 m. kovo 12 d. defektinis aktas Nr.080312 nėra pakankamas įrodymas padarytai žalai ir jos padarymo aplinkybėms pagrįsti, nes pasirašytas vienašališkai. Tačiau sutikti su tokiais apelianto argumentais taip pat nėra pakankamo pagrindo, kadangi minėtame akte tėra įrodyta vandens nutekėjimo priežastis – atsiveržusi atitinkama šildymo sistemos detalė, tačiau nenurodyta, dėl kokių priežasčių tai įvyko. Be to AB „City Service“ darbuotojas G. D., apklaustas teismo posėdyje, paliudijo, kad, atvykęs į butą pastebėjo, jog iš radiatoriaus laša vanduo ant grindų, kurių danga jau buvo deformuota, vandens nuotėkį pavyko pašalinti tvirčiau priveržus konvektoriaus gumą (b.l. 269, t.2). Tačiau nei iš minėto defektinio akto, nei liudytojo G. D. parodymų, negalima nustatyti, kada atsirado žalą sąlygojęs gedimas ir kieno netinkami veiksmai jį sukėlė. Be to defektinį aktą pasirašė tik AB „City Service“ darbuotojai (b.l. 18, t.1), dėl to nelaikyti jo vienašališku ar pripažinti jį tiesioginiu, objektyviu ir pakankamu įrodymu nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstą apelianto teiginį, jog teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovui UAB „Yglė“ nebuvo suteikta galimybė apžiūrėti konvektorių. Bylos duomenys tvirtina, kad apie 2008-03-12 įvykį UAB „Yglė“ sužinojo tik iš 2009-06-29 gautos pretenzijos, kurioje buvo nurodyta, jog žala kilo dėl UAB „Yglė“ nekokybiškai atliktų darbų, t.y. daugiau nei vienerius metus UAB „Yglė“ nebuvo apie tai informuota, nedalyvavo surašant defektinį aktą, neturėjo galimybės apžiūrėti įvykio vietą (butą). Ieškovas 2008 m. kovo 17 d., praėjus penkioms dienoms po įvykio, raštu paprašė atsakovo UAB „Masyvas“ suteikti informaciją, kas atsakingas už šildymo įrengimą bute (b.l. 22, t.1). Šis raštas taip pat nelaikytinas tinkamu informavimu ir kvietimu dalyvauti įvykio tyrime.
Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad prie atsiradusios žalos masto taip pat prisidėjo trečiojo asmens V. D. veiksmai. Tačiau byloje nustatyta, kad žala butui atsirado ne per vieną dieną, o per tam tikrą laikotarpį. Trečiasis asmuo V. D. neginčijo fakto, kad bute niekas negyveno, į bylą nepateikė įrodymų, kad jame lankėsi kiti asmenys. Taigi butas buvo paliktas be priežiūros ilgą laiko tarpą ir, jeigu lašėjimas būtų pastebėtas anksčiau, tikėtina, kad žala nebūtų buvusi tokia didelė, dabar gi, išplitusi drėgmė sugadino viso buto grindis. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, kad prie atsiradusios žalos masto taip pat prisidėjo ir trečiojo asmens nepakankamai apdairus ir rūpestingas elgesys. CK 6. 282 straipsnis, atsižvelgiant į paties nukentėjusio asmens didelį neatsargumą ir kaltės dydį, leidžia sumažinti arba reikalavimą atlyginti žalą atmesti.
Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti ar panaikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjos Andrutė Kalinauskienė
Rita Kisielienė
Alma Urbanavičienė