Teisėjas J. Stubrys Civilinė byla Nr. 2S-547-124/2012
Teisminio proceso Nr. 2-07-3-03518-2012-4
Procesinio sprendimo kategorija 110.1.,122.4.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. rugsėjo 6 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laisvė Aleknavičienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo IĮ „Juranda“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo IĮ „Juranda“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui Vokietijos draudimo bendrovei „Zurich Insurance PLC“, ir
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas IĮ „Juranda“ su ieškiniu kreipėsi į teismą dėl turto pagerinimo išlaidų atlyginimo atsakovui Vokietijos draudimo bendrovei „Zurich Insurance PLC“, prašydamas užtikrinti įrodymus, areštuoti automobilį „Mercedes Benz ML 320“, uždraudžiant jį išvežti iš Lietuvos Respublikos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių rajono apylinkės teismas 2012 m. birželio 8 d. nutartimi ieškovo IĮ „Juranda“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
Teismas nurodė, kad pagal teisminę praktiką asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę jo interesams, jo prašymas dėl šių priemonių taikymo turi atitikti procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, turi būti pateikti įrodymai patvirtinantys nurodytas aplinkybes, kurie yra pagrindas taikyti šias priemones. Teismas laikė, kad ieškovas nepateikė teismui įrodymų, nenurodė motyvų, kad priėmus ieškovui palankų sprendimą, sprendimo įvykdymo pasunkėtų arba pasidarytų neįmanomas. Pažymėjo, kad atsakovas yra juridinis asmuo, nėra jokių duomenų, kad atsakovas dirbtų nestabiliai ar būtų nemokus, todėl prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Apeliantas IĮ „Juranda“ prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės 2012 m. birželio 8 d teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, t.y. tenkinti ieškovo prašymą užtikrinti įrodymus – areštuoti automobilį „Mercedes Benz ML 320“, Vin kodas: WDC1641221A041072, uždraudžiant jį išvežti iš Lietuvos Respublikos.
Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Apeliantas teigia, kad teismo prašė ne taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo atžvilgiu, o remiantis LR CPK 221 str. prašė užtikrinti įrodymus - areštuoti automobilį, uždraudžiant jį išvežti iš Lietuvos Respublikos.
2. Ieškovo automobilis buvo paimtas neužfiksavus jo vertės, būklės, techninio stovio. Išvežus automobilį į užsienio valstybę bus apsunkinta galimybė byloje skirti automobilio remonto ekspertizę, įvertinti remonto kainą, nustatyti visus ieškovo atliktus darbus, aprašyti ir įvertinti ieškovo iniciatyva pakeistas bei įmontuotas detales. Tokiu būdu ieškovas neteks galimybės remtis pagrindiniu įrodymu bei prašyti skirti automobilio remonto ekspertizę.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės ir teisiniai argumentai
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad ieškovas teismo prašė ne taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo atžvilgiu, o remiantis LR CPK 221 str. prašė užtikrinti įrodymus - areštuoti automobilį, uždraudžiant jį išvežti iš Lietuvos Respublikos. Todėl pirmosios instancijos teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis, kuria atmestas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, naikintina ir klausimas dėl įrodymų užtikrinimo spręstinas iš esmės.
Dėl įrodymų užtikrinimo
Įrodymų užtikrinimas – tai įstatymo nustatyta tvarka vykdomas įrodymų užfiksavimas ir išsaugojimas. Įrodymų užtikrinimo institutas taikytinas tuomet, kai yra realus pagrindas baimintis ar abejoti, kad pateikti reikalingus įrodymus vėliau pasidarys negalima arba sunku. Įrodinėjant būtinybę užtikrinti įrodymus, turi būti pagrindžiama, jog atsirado aplinkybės, dėl kurių esami įrodymai gali išnykti arba juos pateikti vėliau pasidarys negalima ar sunku (CPK 221 str.). Prašyme užtikrinti įrodymus, be procesiniams dokumentams privalomų elementų, turi būti nurodoma: 1) įrodymai, kuriuos reikia užtikrinti; 2) aplinkybės, kurias įrodymai turi patvirtinti; 3) priežastys, dėl kurių pareiškėjas prašo užtikrinti įrodymus (CPK 222 str.). Įrodymų užtikrinimo būtinumas yra siejamas su reikalingumu iki ieškinio padavimo ar jį jau padavus teismui pateikti įrodymus, abejojant, ar vėliau tai bus įmanoma padaryti. Sprendžiant įrodymų užtikrinimo klausimą, svarbu, kad prašomi užtikrinti įrodymai būtų susiję su būsimo ar esamo ieškinio aplinkybių pagrindimu.
Teismas pažymi, jog teismas kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgdamas į faktinę situaciją bei egzistuojančių aplinkybių visetą, vertina ar yra būtinybė taikyti įrodymų užtikrinimo priemones ir ar egzistuoja reali grėsmė, kad neužtikrinus įrodymų, susijusių su bylai reikšmingų aplinkybių nustatymu, jie gali neišlikti. Kita vertus, teismas atkreipia dėmesį, kad pareiga rinkti įrodymus yra nustatyta proceso šalims, tuo tarpu teismas gali išreikalauti tik tuos įrodymus, kurių dėl tam tikrų priežasčių teismui negali pateikti byloje dalyvaujantys asmenys.
Teismas pažymi, kad sprendžiant įrodymų užtikrinimo klausimą, teismas įvertina prašomus užtikrinti įrodymus sąsajumo aspektu, tačiau nėra saistomas pareigos jau šioje bylos nagrinėjimo stadijoje įvertinti byloje esančių įrodymų pakankamumą sprendimui byloje priimti. Pažymėtina, kad teisiniam įrodymų užtikrinimo instituto taikymo pagrindui užtenka vien sąlygos, kad egzistuoja pagrįsta abejonė, jog vėliau pateikti įrodymus pasidarys negalima arba sunku, arba yra realus pavojus, jog iki bylos išnagrinėjimo bylai reikšminga informacija neišliks. Svarbia aplinkybe teismas laiko ta, kad ieškovas byloje yra pateikęs autoserviso, kuris atiko automobilio remontą, darbų sąmatos išrašą, kur yra detaliai išvardyti keistos detalės ir atlikti darbai (12-15 b. l.). Be to, byloje pateikta PVM Sąskaita faktūra dėl patirtų 40 104,46 Lt automobilio remonto išlaidų (16-18 b. l.).Tačiau ieškovas nepateikė teismui jokių pagrindžiančių duomenų apie tai, kad atsakovai nesutinka ar ginčija turto pagerinimo išlaidų dydį. Apelianto argumentai neįtikina, kad egzistuoja ir kita įrodymų užtikrinimo sąlyga, t. y. kad vėliau pateikti įrodymus pasidarys negalima arba sunku.
Ieškovo argumentas dėl galimybės ateityje skirti automobilio remonto ekspertizę atmestinas, kadangi eksperto išvada negali būti vertinama, kaip įrodymas, kurį reikia užtikrinti, kadangi ji dar neatlikta, įrodymų apie ketinamą atlikti ekspertizę ieškovas teismui nepateikė, todėl šis ieškovo argumentas vertintinas ne kaip įrodymų užtikrinimas, o kaip įrodymų rinkimas.
Atsižvelgdamas į šios bylos esmę, ieškinio dalyką ir pagrindą, į tai, kad įrodymų užtikrinimu siekiama užfiksuoti suremontuoto automobilio vertę, būklę, techninį stovį, teismas sprendžia, kad įrodymų užtikrinimo priemone galėtų būti įpareigojimas leisti apžiūrėti ir fiksuoti automobilio būklę ar užtikrinti galimybę antstolio pagalba konstatuoti faktines bylos aplinkybes, tačiau ieškovas to neprašo. Pažymėtina ir tai, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos antstolių įstatymu, konstatuoti faktines aplinkybes antstolis gali ne tik teismo pavedimu, bet ir fizinių ar juridinių asmenų prašymu. Todėl šiuo konkrečiu atveju nėra duomenų kodėl įrodymų rinkimas ir fiksavimas negali būti atliekamas be atitinkamo teismo įsikišimo, ieškovui savarankiškai kreipiantis dėl faktinių aplinkybių konstatavimo į antstolį. Teismas sprendžia, kad ieškovas motyvuotai nepagrindė, jog įrodymų rinkimas ir fiksavimas negali būti atliekamas be teismo įsikišimo, jog yra aplinkybės, dėl kurių esami įrodymai gali išnykti arba juos pateikti vėliau pasidarys negalima ir sunku.
Remiantis išdėstytu, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės, ieškovo prašymas užtikrinti įrodymus – areštuoti automobilį „Mercedes Benz ML 320“, uždraudžiant jį išvežti iš Lietuvos Respublikos, atmestinas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
n u t a r i a :
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės, ieškovo prašymą užtikrinti įrodymus – areštuoti automobilį „Mercedes Benz ML 320“, uždraudžiant jį išvežti iš Lietuvos Respublikos, atmesti.
Teisėja Laisvė Aleknavičienė