Civilinė byla Nr. 2S-280-555/2022

Teisminio proceso Nr. 2-13-3-02936-2021-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.1.11.5; 3.3.2.4; 3.4.5.1; 3.4.5.12

                               (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 8 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. G. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-6897-887/2021 pagal pareiškėjo G. G. skundą dėl notarės vykdomojo įrašo panaikinimo, suinteresuotas asmuo notarė N. L..

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėjas G. G. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Alytaus miesto 4-ojo notarų biuro notarės N. L. 2017 m. birželio 12 d. vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini).

2.       Pareiškėjas nurodė, kad jis buvo BUAB „Grizlio transportas“ savininkas ir direktorius. 2017 m. vasario mėn. UAB „State Port group“ darbuotojai pasiūlė UAB „Grizlio transportas“ finansinę 23 000,00 Eur paramą. Jam buvo įteiktas paprastojo neprotestuotino vekselio blankas ir paaiškinta, kaip jis turi būti užpildytas. Pažadėta suma turėjo būti pervesta į UAB „Grizlio transportas“ sąskaitą ir 2017 m. balandžio 30 d. grąžinta kreditoriui. Pareiškėją užtikrino, kad jokių delspinigių, palūkanų ar kitokių papildomų reikalavimų nebus, jeigu vekselio netvirtins pas notarą, o vėlavimo atveju – vekselis bus perrašytas. Tačiau pinigų jis negavo, o apie vekselį užmiršo. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi UAB „Grizlio transportas“ iškėlė bankroto bylą ir paskyrė bankroto administratorę. UAB „State Pourt group“ įrašyta į kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą 23 000,00 Eur sumai. 2020 m. antroje pusėje pareiškėjas sužinojo, kad notarė N. L. priėmė sudarytą vekselį ir 2017 m. birželio 15 d. išrašė vykdomąjį įrašą, tuo pagrindu antstolis D. B. pareiškėjo atžvilgiu vykdo išieškojimą 27 954,00 Eur sumai. Pareiškėjui kilo abejonių, ar pasirašytam vekseliui turėtų būti taikoma notarinė patvirtinimo forma, ar jo turinys atitinka įstatymų reikalavimus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Alytaus apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 8 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo G. G. skundą dėl notarės vykdomojo įrašo panaikinimo ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

4.       Teismas nusprendė, kad pareiškėjas faktiškai ginčija ir vekselį, kaip sandorį, ir notarės atliktą vykdomąjį įrašą. Pareiškėjo skundas pagal jame išdėstytą faktinį pagrindą, kuriuo ginčijamas vekselis, negali būti teisiškai kvalifikuojamas kaip skundas dėl notaro veiksmų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 442 straipsnio 6 punkto prasme. Notaro vykdomasis įrašas vekselyje yra tas notaro veiksmas, kuris įstatymų nustatyta tvarka gali būti ginčijamas teisme pareiškiant ieškinį, atitinkantį įstatymo nustatytus reikalavimus (CPK 111 straipsnis, 113 straipsnis, 114 straipsnis).

5.       Teismas laikė, kad pareiškėjas pasirinko ne tą teisių gynimo būdą, iš esmės byla CPK 442 straipsnio 6 punkto pagrindu negali būti nagrinėjama, todėl pareiškėjo pateiktą procesinį dokumentą atsisakoma priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai  

6.       Atskiruoju skundu pareiškėjas G. G. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti skundą, o bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1.                      Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė civilinio proceso kodekso normas, dėl ko padarė nepagrįstas išvadas, kad pareiškėjas neturi teisės kreiptis su skundu dėl notarės veiksmų, nors tokia išvada prieštarauja CPK 511 straipsnyje suteiktai teisei.

6.2.                      Pirmosios instancijos teismas inicijavo naują skundų nagrinėjimo tvarką – ieškininę, nors Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 82 straipsnis numato galimybę (gali būti) ginčijami ieškininės teisenos tvarka, bet apskundimas reglamentuojamas CPK 511 straipsnyje ir turi viršenybę. Teismo išvada prieštarauja CPK 513 straipsniui.

6.3.                      Pirmosios instancijos teismas supainiojo skundo dėl notarų veiksmų priėmimo (stadiją) procesą su skundo nagrinėjimu, o šiuo atveju gal ir su ieškinio nagrinėjimo stadija. Sprendžiant skundo priėmimo klausimą (nors tokios stadijos nėra), nurodytą apie nagrinėjimą bylą, kuri teisiškai nekvalifikuojama kaip skundas dėl notarų veiksmų CPK 442 straipsnio 6 punkto prasme. Teismas nutartyje nustatė tik tai, kad buvo sakiusi jam notarė.

7.       Atsiliepimai į atskirąjį skundą neteikti.

         Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8.       Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai, taip pat ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

9.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dėl notarės vykdomojo įrašo panaikinimo, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10.       Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas (apeliantas) G. G. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Alytaus miesto 4-ojo notarų biuro notarės N. L. 2017 m. birželio 12 d. vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatęs, kad pareiškėjas faktiškai ginčija ir vekselį, kaip sandorį, ir jo pagrindu notarės atliktą vykdomąjį įrašą, sprendė, kad pareiškėjo skundas pagal jame išdėstytą faktinį pagrindą, kuriuo ginčijamas vekselis, negali būti teisiškai kvalifikuojamas kaip skundas dėl notaro veiksmų CPK 442 straipsnio 6 punkto prasme, todėl jį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu (kaip nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka). Teismas laikė, kad pareiškėjas pasirinko ne tą teisių gynimo būdą ir byla CPK 442 straipsnio 6 punkto pagrindu iš esmės negali būti nagrinėjama. Pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiama nutartimi, pateikė atskirąjį skundą.

11.       Pagal CPK 511 straipsnį skundas dėl notarinių veiksmų atlikimo arba atsisakymo juos atlikti paduodamas CPK V dalies XXXI skyriuje nustatyta tvarka ir terminais. CPK V dalis nustato ypatingąja teisena nagrinėjamų bylų kategorijas ir jų nagrinėjimo ypatumus. CPK 443 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja pagal CPK nustatytas taisykles, su išimtimis ir papildymais, kuriuos nustato CPK V dalis ir kiti įstatymai. Pagal CPK 443 straipsnio 7 dalį teismas ypatingosios teisenos bylas, nurodytas CPK 442 straipsnyje, be kita ko ir bylas dėl notarų veiksmų atlikimo arba atsisakymo juos atlikti, išnagrinėja ypatingąja teisena, neatsižvelgdamas į tai, ar nagrinėjimo metu kyla ginčas dėl teisės. Suinteresuoti asmenys bylos nagrinėjimo metu CPK V dalyje nustatyta tvarka gali pateikti pareiškimus su savarankiškais reikalavimais.

12.       Akcentuotina, kad CPK 442 straipsnyje 6 punkto nuostata yra bendroji teisės norma, reglamentuojanti notarų veiksmų apskundimą. Specialioji teisės norma, nustatanti notarų atliktų vykdomųjų įrašų vekseliuose ginčijimą, įtvirtinta Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 82 straipsnyje ir Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 13 d. nutarimu patvirtintos Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos 13 punkte, pagal kuriuos vykdomieji įrašai notarų užprotestuotuose arba neprotestuotinuose vekseliuose gali būti ginčijami ieškinio teisenos tvarka. Šios teisės normos nėra dispozityvios, tai reiškia, kad nurodytų normų nustatyta tvarka, o ne dalyvaujančių byloje asmenų pasirinkimu, teismas sprendžia, kuria teisena turi būti nagrinėjama byla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76/2009). Taigi, kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, teisminis ginčas dėl notaro atlikto vykdomojo įrašo vekselyje nagrinėjamas ieškinio teisenos tvarka pagal asmens pareikštą ieškinį dėl tokio vykdomojo įrašo nuginčijimo, o pareiškėjo skundas, pagal jame išdėstytą faktinį pagrindą, negali būti teisiškai kvalifikuojamas kaip skundas dėl notaro veiksmų CPK 442 straipsnio 6 punkto prasme.

13.       Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad nors ypatingoji teisena skirta nagrinėti byloms, kuriose nėra sprendžiami ginčai dėl teisės, tačiau proceso operatyvumo ir ekonomiškumo tikslais CPK 443 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad byla nagrinėjama ypatingąja teisena, neatsižvelgiant į tai, jog nagrinėjimo metu kilo ginčas dėl teisės. Tokiu atveju ypatingajai teisenai taikomos ir atitinkamos bendrosios ieškinio teisenos normos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamose bylose, kai kyla ginčas dėl teisės, pirmosios instancijos teismas bylą išsprendžia iš esmės priimdamas teismo sprendimą (CPK 259 straipsnio 1 dalis). Tokį procesinį sprendimą suinteresuotas asmuo gali apskųsti apeliaciniu skundu per CPK 307 straipsnyje nustatytą terminą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010).

14.       Kasacinis teismas taip pat laikosi pozicijos, kad kai iš pareiškimo akivaizdžiai matyti, kad yra kilęs ginčas dėl teisės, teismas negali atsisakyti priimti pareiškimo, nes ginčas, kaip toks, teisme civilinio proceso tvarka nagrinėtinas (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Tokiu atveju teismas turi nurodyti pareiškėjui pašalinti trūkumus, t. y. spręsti, ar pareikšti ieškinį (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis). Nepašalinus procesinio dokumento trūkumų, teismas vadovaujasi ir kitomis trūkumų šalinimą reglamentuojančiomis taisyklėmis (CPK 115 straipsnio 3 ir 4 dalys). Tais atvejais, kai nors iš pareiškimo matyti, kad ginčas dėl teisės nagrinėtinas ieškinio teisenos tvarka, tačiau teismo procesas yra pažengęs, bylos nagrinėjimas ypatingąja teisena turi būti tęsiamas. Ši išvada atitinka CPK 7 straipsnyje įtvirtintą civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principą bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011; 2012 m. spalio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 19 d. nutartis H. P. v. V. R. ir kt. byloje Nr. 3K-3-477/2008 ir kt.).

15.       Atsižvelgiant į nurodytas teisės normas ir jas aiškinančią kasacinio teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, gavęs pareiškėjo G. G. skundą dėl notarės vykdomojo įrašo panaikinimo ir nustatęs, kad yra kilęs ginčas dėl teisės, neturi jo nagrinėti ypatingosios teisenos tvarka. Tačiau teismas negalėjo atsisakyti priimti skundo, nes ginčas dėl notarės atlikto vykdomojo įrašo panaikinimo, kaip toks, teisme civilinio proceso tvarka nagrinėtinas (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Teismas, gavęs pareiškėjo G. G. skundą dėl notarės vykdomojo įrašo panaikinimo, visų pirma, turėjo nurodyti pareiškėjui pašalinti trūkumus, t. y. spręsti, ar pareikšti ieškinį, atitinkantį įstatymo jam keliamus reikalavimus (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis), ir tik jų nepašalinus, teismas galėjo vadovautis kitomis trūkumų šalinimą reglamentuojančiomis teisės normomis (CPK 115 straipsnio 3 ir 4 dalys).

16.       Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų priėmimą, nepagrįstai nenustatė termino procesinio dokumento trūkumams pašalinti, dėl ko priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį. Atsižvelgiant į tai, Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis panaikinama ir pareiškėjo G. G. skundo dėl notarės vykdomojo įrašo panaikinimo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338-339 straipsniu,

n u t a r i a :

Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo G. G. skundo dėl notarės vykdomojo įrašo panaikinimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                        Egidijus Tamašauskas