Civilinė byla Nr. 2-461-464/2019

        Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00708-2012-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.9.6.;  3.2.3.6.1.2.

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gegužės 23 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės akcinės bendrovės SEB banko atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės SEB banko ieškinį atsakovams bankrutavusiai akcinei bendrovei „Vingriai“ ir Č. K. dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Pramonės pastatų valdymas“, 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė AB SEB bankas 2012-04-02 kreipėsi į teismą su ieškiniu (t. 1, b. l. 1-10), prašydama priteisti:

1.1.       iš atsakovės BAB „Vingriai“ 183 023,86 Eur nuostolių atlyginimą už laikotarpį nuo 2010-01-30 iki 2011-08-31;

1.2.       solidariai iš atsakovų BAB „Vingriai“ ir Č. K. 57 797 Eur nuostolių atlyginimą už laikotarpį nuo 2011-09-01 iki 2012-03-01;

1.3.       iš atsakovės BAB „Vingriai“ 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuotinas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

1.4.       iš atsakovo Č. K. 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuotinas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

1.5.       iš atsakovų BAB „Vingriai“ ir Č. K. patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje ieškovė nurodė, kad atsakovė BAB „Vingriai“, kurios vadovu buvo atsakovas Č. K. ir UAB „Pramonės pastatų valdymas“, atstovaujama atsakovo Č. K., 2005-09-06 sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį dėl patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos. AB „SEB lizingas“ (teisių ir pareigų perėmėja AB SEB bankas), AB „Vingriai“ ir UAB „Pramonės pastatų valdymas“ 2007-03-16 sudarė trišalį susitarimą prie UAB „Pramonės pastatų valdymas“ ir ieškovės 2007-03-16 sudarytos lizingo sutarties, kuriame sulygo, kad tuo atveju, jei finansuotojai AB „SEB lizingas“ įgijus nuosavybės teises į patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), finansuotoja nutraukia su UAB „Pramonės pastatų valdymas“ sudarytą finansinio lizingo sutartį anksčiau termino, tuo pat metu pasibaigia ir nuomos sutartis.

3.       Pirkimo – pardavimo sutarties, sudarytos 2007-03-26, pagrindu nuosavybės teisė į minėtas patalpas perėjo ir buvo įregistruota ieškovei. Ieškovė su UAB „Pramonės pastatų valdymas“ sudarytą lizingo sutartį 2009-08-25 nutraukė, nes pastaroji nevykdė savo įsipareigojimų ieškovei. Šalys susitarė, kad patalpos ieškovei grąžinamos iki 2010-01-30. Nors UAB „Pramonės pastatų valdymas“ 2011-06-03 priėmimo – perdavimo aktu ginčo patalpas formaliai grąžino (perdavė) ieškovei, tačiau atsakovė BAB „Vingriai“ nuo 2010-03-30 iki ieškinio pareiškimo dienos, nepaisant ieškovės reikalavimų, patalpų realiai neatlaisvino. 2011-06-03 formaliai grąžintas patalpas ieškovė perdavė UAB „Pramonės pastatų valdymas“, o turto pasaugos sutartimi jas perdavė saugoti Č. K.. 2011-08-03 ieškovė informavo UAB „Pramonės pastatų valdymas“ apie pasaugos sutarties nutraukimą ir pareikalavo grąžinti saugomą turtą iki 2011-09-01, tačiau patalpų Č. K. ir BAB „Vingriai“ iki šiol neatlaisvina ir ieškovei negrąžina. Dėl neteisėtų atsakovų veiksmų ieškovei negrąžinant jai priklausančio turto laikotarpiu nuo 2010-01-30 iki 2012-03-01 ji patyrė nuostolius, kuriuos sudaro už patalpų nuomą negautos pajamos, kurias ieškovė būtų gavusi, jei atsakovai būtų savalaikiai grąžinę patalpas ieškovei.

4.       Ieškovė 2019-01-16 pateikė teismui prašymą (t. 5, b. l. 242) atidėti byloje 2019-01-16 paskirtą teismo posėdį, nurodydama, kad tarp šalių vis dar vedamos derybos dėl taikaus ginčo užbaigimo. Derybos užtruko, nes ieškovė siekia išspręsti visus ginčus kompleksiškai, nutraukti visas bylas inicijuotas dėl turto, esančio (duomenys neskelbtini). Dėl ieškovės vadovybės pokyčių, taip pat dėl poreikio derinti sprendimus valdyboje bei kituose komitetuose, taip pat sprendimų derinimo su akcininkais Švedijoje, derybų procesas yra ilgas ir sudėtingas. Nurodė, jog šalys planuoja taikos sutartimi ginčą baigti per šių metų pirmą pusmetį. Taip pat nurodė, kad jeigu teismas mano, kad posėdis negali būti atidėtas, prašė sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą, o derybas dėl taikos pripažinti svarbia aplinkybe.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Vilniaus apygardos teismas 2019-01-16 nutartimi (t. 5, b. l. 244) ieškovės AB SEB banko prašymą dėl bylos sustabdymo ir teismo posėdžio atidėjimo atmetė; ieškinį paliko nenagrinėtą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 str. 4 d.). 

6.       Teismas sprendė, kad prašyme nurodytos aplinkybės negali būti pagrindu sustabdyti bylos nagrinėjimą, nes nėra aiškus sustabdymo terminas.

7.       Teismas nurodė, kad ieškinys teisme priimtas dar 2012-04-02.Vilniaus apygardos teismo 2013-01-14 nutartimi byla jau buvo sustabdyta CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu, o jos nagrinėjimas atnaujintas 2016-03-19. Paskirti teismo posėdžiai 2016-06-17, 2016-08-25, 2016-12-05, 2017-02-15, 2017-06-06, 2017-11-03, 2018-02-20, 2018-03-30, 2018-05-16, 2015-08-24 ir 2019-01-19 buvo atidėti dėl pareikštų prašymų ir dėl taikos sutarties sudarymo. Teismas 2018-05-16 rezoliucija buvo įspėjęs šalis dėl taikos sutarties pateikimo būtinybės, įvertinus ilgą taikos sutarties ruošimo procesą. Atsižvelgiant į tai, kad šalys taikos derybas veda tarpusavyje pagal jų pateiktus prašymus daugiau nei du su puse metų, tokie šalių veiksmai, teismo vertinimu, neatitinka civilinio proceso tikslų.

8.       Teismas pripažino šalių prašyme nurodytą neatvykimo į teismo posėdį priežastį (dėl taikaus ginčo sprendimo) nesvarbia, kadangi šalims buvo suteiktas ypatingai ilgas laiko tarpas taikos sutarties sudarymui. Taip pat pažymėjo, kad nėra pateikta ir įrodymų apie taikaus ginčo išsprendimo vyksmą.

III. Atskirojo skundo argumentai 

9.       Ieškovė AB SEB bankas atskirajame skunde (t. 5, b. l. 245-249) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019-01-16 nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:     

9.1.       Ieškinio palikimas nenagrinėtu neatitinka proceso ekonomijos ir koncentruotumo principų. Šalių siekis išspręsti ginčą taikiai negali būti vertinamas kaip nesvarbi priežastis atidėti bylos nagrinėjimą, kai abi šalys ne kartą yra patvirtinusios, kad tarp jų tebevyksta derybos ir jos siekia taikaus ginčo išsprendimo, t. y. šalių pozicija nebuvo pasikeitusi.

9.2.       Teismas šalims sukūrė pagrįstą lūkestį, kad teismo posėdis bus atidėtas. Teismo posėdžiai byloje buvo nuosekliai atidedami kelis kartus dėl tarp šalių vykstančio pakankamai ilgo ir sudėtingo derybų proceso dėl taikos sutarties sudarymo. Teismas šią aplinkybę yra pripažinęs pagrįsta. Todėl ieškovė pagrįstai tikėjosi teismo sprendimų nuoseklumo. Be to, šalys nebuvo informuotos, kad taikos sudarymo aplinkybė nebus įvertinta kaip svarbi priežastis ir teismo posėdis neatidėtas.

9.3.       Ieškinį palikus nenagrinėtą ieškinio senaties terminas nebūtų laikomas nutrūkusiu, dėl ko ieškovė prarastų galimybę apginti savo pažeistas teises. Teismų sprendimais kitose bylose yra konstatuoti atsakovų neteisėti veiksmai, todėl ieškinio palikimas nenagrinėtu tokioje situacijoje prieštarauja sąžiningumo, protingumo, teisingumo ir teisėtų lūkesčių principams.

9.4.       Egzistuoja CPK 164 straipsnio 4 punkte numatytas pagrindas sustabdyti bylos nagrinėjimą. Pirmosios instancijos teismo argumentas, kad nėra aiškus bylos sustabdymo terminas, nėra pagrįstas, juolab kad sustabdžius civilinę bylą kito teismo posėdžio data nėra skiriama.

        Teisėja

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados   

Dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu

10.       Pagal CPK bendrąsias nuostatas, neatvykus į teismo posėdį ieškovui, kuriam tinkamai pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką, teismas gali priimti vieną iš šių procesinių sprendimų – arba atidėti bylos nagrinėjimą arba palikti ieškinį nenagrinėtą, jei nebuvo ieškovo prašymo nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, arba priimti sprendimą už akių (CPK 246 str. 1 d., 296 str. 1 d. 5 p.). Kai abi šalys neatvyksta į teismo posėdį, ir jeigu nėra duomenų apie šalių neatvykimo priežastis arba jeigu jos į teismo posėdį neatvyksta be svarbių priežasčių ir jeigu nė iš vienos jų negauta prašymo nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant, teismas ieškinį palieka nenagrinėtu (CPK 246 str. 4 d.). CPK 246 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas institutas taip pat skirtas šalių nesąžiningam elgesiui užkardyti, kad jos nepiktnaudžiautų procesinėmis teisėmis. Ši norma skatina šalis rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, laiku teikti informaciją apie negalėjimo atvykti į teismo posėdį priežastis, o tokiu atveju, kai šalies veiksmai neatitinka nurodytų kriterijų, ji patiria iš to kylančias neigiamas pasekmes.

11.       Kaip matyti iš bylos medžiagos ir jos procesinės eigos, ieškinys Vilniaus apygardos teisme priimtas nagrinėti iš tiesų seniai, t. y. 2012-04-11 (t. 1, b. l. 1). Baigus pasirengimą nagrinėti bylą teisme paruošiamųjų dokumentų būdu, 2012-07-13 teismo nutartimi paskirta teismo posėdžio data – 2012-11-16 (t. 2, b. l. 62). Teismo posėdžio dieną buvo pateiktas prašymas sustabdyti bylos nagrinėjimą (t. 2, b. l. 73-74). Minėtas prašymas išnagrinėtas 2013-01-14 nutartimi (t. 2, b. l. 78-79), kuria nuspręsta civilinę bylą sustabdyti CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu iki įsiteisės Vilniaus apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-2376-413/2012, kadangi minėtas teismo sprendimas gali turėti įtakos sprendžiant ginčą šioje civilinėje byloje. Bylos sustabdymą teismas motyvavo aplinkybe, kad pareikšto ieškinio reikalavimai yra susiję su reikalavimais, pareikštais civilinėje byloje Nr. 2-2376-432/2012, kurioje vyko pagrindinis ginčas dėl AB SEB banko ir UAB „Pramonės pastatų valdymas“ 2007-03-16 sudarytos finansinio lizingo sutarties, 2007-03-26 sudarytos pirkimo – pardavimo sutarties ir 2009-10-08 susitarimo dėl turto pagal lizingo sutartį grąžinimo ir atlaisvinimo tvarkos pripažinimo negaliojančiais.

12.       Civilinė byla teisėjos rezoliucija atnaujinta 2016-03-19 ir paskirtas teismo posėdis 2016-06-17 (t. 2, b. l. 151), tačiau tiek 2016-06-17, tiek vėliau paskirti 2016-08-25, 2016-12-05 ir 2017-02-15 teismo posėdžiai buvo atidėti dėl priežasčių, susijusių su BAB „Vingriai“ bankroto administratoriaus pasikeitimu bei dėl civilinių bylų sujungimo (t. 2, 182, 185, 199; t. 3, b. l. 8-9, 33, 35-36; t. 4, b. l. 1, 5-6, 168-173). Iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančios civilinės bylos kortelės duomenų, teisėjos priimtų rezoliucijų, byloje esančių siųstų teismo šaukimų, teismo posėdžių protokolų ir šalių prašymų matyti, kad vėliau byloje buvo paskirti 2017-06-06, 2017-08-29, 2017-11-03, 2018-02-20, 2018-03-30, 2018-05-16 ir 2015-08-24 teismo posėdžiai, kurie šalių prašymais taip pat buvo atidėti, kadangi šalys derybų būdu siekė ginčą išspręsti taikiai (t. 4, b. l. 180-183, 192-193, 202-204, 207-208, 212-217, 222-224, 233, 238-239, 240, 243).

13.       Teismo posėdžio, įvykusio 2018-02-20 metu, teismas nutarė šalims suteikti dar vieną, jau paskutinę galimybę ir atidėjo teismo, pažymėjęs, kad teismo posėdis dėl tos pačios priežasties buvo atidėtas keturis kartus (t. 4, b. l. 233). Teisėjos 2018-05-16 rezoliucija, esančia elektroninėje civilinės bylos kortelėje, tenkinus šį šalių prašymą teismo posėdis atidėtas, o proceso dalyviai informuoti, kad teismas, įvertinęs bylos nagrinėjimo trukmę, nustato joms terminą iki 2018-08-22 pateikti taikos sutartį, priešingu atveju byla bus nagrinėjama iš esmės teismo posėdyje; nustatyta tokio teismo posėdžio data – 2018-08-24. Pastarajame teismo posėdyje šalys dalyvavo ir paaiškino, kad šalims pasiekti taiką yra sudėtinga, kadangi derybos vykdomos kompleksiškai (dėl visų ginčų, kurie yra kilę tarp jų). Nurodė, kad buvo sudarytas BAB „Vingriai“ turto realizavimo planas ir šiuo metu vyksta varžytynės atsakovės bankroto byloje, nuo kurių ir priklauso taikos sutarties sąlygos. Atsižvelgiant į tai, prašė teismo CPK 164 straipsnio 4 punkto pagrindu bylą sustabdyti. Teismas šalims pasiūlė per savaitę pateikti rašytinį prašymą dėl bylos sustabdymo, bylos nagrinėjimą atidėjo be datos.

14.       Kitas teismo posėdis paskirtas 2019-01-16 16 val. Apeliantė 2019-01-16 pateikė teismui prašymą atidėti byloje paskirtą teismo posėdį, nurodydama, kad tarp šalių vis dar vedamos derybos dėl taikaus ginčo užbaigimo, o teismo posėdžio neatidėjus, prašė sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą, pripažįstant derybas dėl taikos svarbia aplinkybe. Į 2019-01-16 vykusį teismo posėdį šalys neatvyko, skundžiama nutartimi teismas atmetė apeliantės prašymus atidėti bylos nagrinėjimą bei sustabdyti bylą ir ieškinį paliko nenagrinėtą.

15.       Byloje nėra ginčo, kad šalims buvo tinkamai pranešta ir žinoma apie 2019-01-16 teismo posėdį. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad apeliantė prašymą atidėti teismo posėdį arba bylą sustabdyti dėl tų pačių priežasčių – šalių vedamų derybų per Lietuvos elektroninių paslaugų portalą (EPP sistemą) pateikė 2019-01-16 11 val. 19 min. Šis prašymas byloje užregistruotas dar iki teismo posėdžio pradžios, todėl teismui buvo žinoma apie šalių neatvykimo priežastį, kurią teismas įvertino kaip nesvarbią ir neteikiančia pagrindo posėdžio atidėjimui, palikęs ieškinį nenagrinėtą, t. y. neišnagrinėjęs ginčo iš esmės.

16.       Kaip nurodyta pirmiau, neigiamų procesinių padarinių taikymas šalims už neatvykimą į teismo posėdį – tai įstatymo leidėjo pasirinkta poveikio priemonė, skatinanti šalis padėti teismui įgyvendinti civilinio proceso tikslus. Ieškinio palikimo nenagrinėto instituto paskirtis – užkirsti galimybes vilkinti procesą. Tačiau neigiamų procesinių padarinių taikymas gali būti pateisinamas tik tokiais atvejais, kai, taikant ieškinio palikimo nenagrinėtu institutą, nepaneigiama šio instituto paskirtis, o taip pat proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai

17.       Nagrinėjamoje byloje nenustatyta faktinių aplinkybių, kurios leistų įvertinti šalių elgesį kaip procesiškai netinkamą ar, juo labiau, kaip piktnaudžiavimą teise, leidžiantį taikyti tokius griežtus procesinius padarinius, kuriuos teismas pritaikė. Šalys nurodė vedančios derybas, siekdamos baigti šį ginčą taikai, tiek rašytiniuose prašymuose, tiek 2018-08-24 vykusio teismo posėdžio metu paaiškino ilgos derybų trukmės priežastis, todėl teismui apie jas buvo žinoma.

18.       Pažymėtina, kad šalių elgesys, siekiant tarpusavio ginčus išspręsti taikiai susitarimais tik skatintinas, todėl jų įgyvendinimui turėtų būti sudarytos sąlygos. Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad prioritetas turi būti teikiamas taikiam ginčo išsprendimui. Atskirajame skunde nurodyta, kad taikos sutarties sąlygų derinimas užtruko ne dėl to, kad šalys neranda kompromiso, o dėl atsakovės BAB „Vingriai“ bankroto procedūrų eigos, parduodant atsakovei priklausantį turtą varžytynėse, kas tiesiogiai sąlygoja šalių susitarimo turinį, dėl apeliantės valdymo ir struktūros pasikeitimo, specifikos, priimamus sprendimus derinant ne tik banko valdyboje ir komitetuose, tačiau ir su akcininkais Švedijos Karalystėje. Tokiu atveju nėra prielaidų vertinti, kad šios bylos šalys, pateikdamos atitinkamus prašymus, proceso eiga naudojasi kaip priemone vilkinti procesą ir veikia prieš greitą bylos išnagrinėjimą. 

19.       Šiuo aspektu svarbios ir tokios aplinkybės, kad procesas prasidėjęs gana senai, jame dalyvauja ir bankrutavęs juridinis asmuo. Atsakovei BAB „Vingriai“ iškelta bankroto byla ir joje vykstančios procedūros bei jų trukmė tik pailgėtų, šioje byloje palikus ieškinį nenagrinėtą. Tokiu atveju  proceso dalyviams būtų reikalinga pakartotinai atlikti visas teismines procedūras, kurios šioje byloje jau atliktos, o tai lemtų tik dar ilgesnę ginčo išsprendimo trukmę, didesnes proceso dalyvių ir teismo išlaidas. Kreditorių interesai lemia kuo spartesnę ir sklandesnę bankroto bylos proceso eigą, o tam įtakos turėtų ir kitų bankrutuojančios įmonės teisminių ginčų greitesnis išnagrinėjimas.    

20.       Sutiktina ir su atskirojo skundo argumentais, kad šalims buvo sukurtas lūkestis, be kita ko, ir paskyrus teismo posėdį 16 val., jog šalių derybas dėl taikaus ginčo išsprendimo pirmiau ne kartą įvertinus kaip svarbią priežastį teismo posėdžiui atidėti, panašaus situacijos įvertinimo jos tikėjosi ir šį kartą. Kartu pažymėtina, kad teismo nesaisto prašymai leisti užbaigti bylą taikos sutartimi, teismui nusprendus, kad pernelyg ilgai užtrukęs šalių derybų procesas pažeidžia civilinio proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principus (CPK 7 str.), tačiau tokiu atveju teismas, atsižvelgiant į nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią išskirtinę situaciją, turėtų aiškiai nurodyti savo poziciją, kad byla bus išnagrinėta net šalims ir neatvykus į teismo posėdį bei ginčą išspręsti priimant galutinį sprendimą dėl ginčo esmės.   

21.       Taip pat pritartina apeliantei, kad ieškinio palikimas nenagrinėtu nesustabdo ieškinio senaties termino skaičiavimo, dėl ko ji, nekonstatavus piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, gali prarasti galimybę apginti savo pažeistas teises.

22.       Tokiu atveju nutartis panaikintina, o byla perduotina toliau nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).      

Dėl atsisakymo sustabdyti bylą

23.       Apeliantė atskirajame skunde nurodo ir tokius argumentus, kad egzistuoja CPK 164 straipsnio 4 punkte numatytas pagrindas sustabdyti bylos nagrinėjimą, o teismas nepagrįstai atsisakė tą padaryti nurodęs, jog nėra aiškus bylos sustabdymo terminas.

24.       Įstatymų leidėjo valia, dėl teismo nutarties sustabdyti bylą, išskyrus nutartį sustabdyti bylą dėl kreipimosi į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją, Konstitucinį Teismą ar administracinį teismą, gali būti duodamas atskirasis skundas (CPK 165 str.). Dėl kitokio pobūdžio nutarčių, priimtų taikant bylos sustabdymo institutą, apskundimo, pavyzdžiui, dėl bylos atnaujinimo, dėl teismo atsisakymo bylą sustabdyti, CPK tiesiogiai nepasisakyta. Tokiu atveju taikytinos bendrosios CPK 334 straipsnio nuostatos.

25.       Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo tik dviem atvejais: pirma, CPK ir kituose įstatymuose tiesiogiai nurodytais atvejais; antra, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami tik į apeliacinį skundą (CPK 334 str.  d.).

26.       Bylą nagrinėjantis teismas turi diskrecijos teisę įvertinti teisinio ryšio tarp jo nagrinėjamos bylos ir kitų teisminių ginčų, dėl kurių prašoma sustabdyti nagrinėjamą bylą, buvimą, ir bylą sustabdyti arba atsisakyti tai padaryti (išskyrus privalomuosius bylos sustabdymo pagrindus, nustatytus CPK 163 straipsnyje). Bet kuriuo atveju teismui susiformavusi nuomonė, kad kito teisminio proceso buvimas nekliudo priimti sprendimo jo nagrinėjamoje byloje, gali būti kvestionuojama tik skundžiant galutinį toje byloje priimtą teismo sprendimą.

27.       Todėl dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su bylos (ne)stabdymu, kaip paduotų dėl neskundžiamo teismo procesinio sprendimo, nepasisakytina.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 16 d. nutartį panaikinti iš bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Teisėja                                                         Dalia Kačinskienė