Baudžiamoji byla Nr. 1-601-759/2020

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01842-2020-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.1.9.1; 1.1.9.7; 1.1.9.10; 1.2.4.6.2.1; 2.3.4.3; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

 (S)

 VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 2 d.

Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rajono rūmų teisėja Snieguolė Bielskienė,

sekretoriaujant Jūratei Gritienei,

dalyvaujant prokurorui D. Ž.,

kaltinamajam S. G.,

nukentėjusiajai D. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. G., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuva, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis - verčiasi individualia veikla ne pagal verslo liudijimą, teistas:

1) 2012 m. birželio 27 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 2 dalį - 7 mėn. l.a. BK 75 straipsnio pagrindu paskirtos bausmės vykdymą atidedant 2 metų laikotarpiui;

2) 2014 m. rugsėjo 15 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (BK 2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013 m. liepos 13 d., redakcija), pritaikius BK 64 straipsnio 3 dalį (bausmė subendrinta su 2012-06-27 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme) galutinė subendrinta bausmė - 10 mėn. l.a.;

3) 2014 m. spalio 21 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 63 straipsnio 1 ir 4 d., 641 straipsnį (bausmė subendrinta su 2014-09-15 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme) - 1 m. l.a., paleistas 2015 m. gegužės 12 d. pagal Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartį, pritaikius Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą, lygtinai 5 mėn. ir 23 d. l.a. iš Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos;

4) 2017 m. gegužės 30 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 2 dalį - 2 m. ir 3 mėn. l.a., BK 641 straipsnio pagrindu bausmė sumažinta 1/3 dalimi ir nuteistas 1 m. ir 6 mėn. l.a., bausmę atlikęs;

5) 2019 m. vasario 27 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 2 d. skirta 90 parų arešto, bausmę atliekant areštinėje. Vadovaujantis LR BK 641 str., paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir galutinė bausmė - 60 parų arešto, bausmę atliekant areštinėje,

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

kaltinamasis S. G. mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent:

jis, 2020 m. sausio 12 d. apie 19.20 val. namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu tyčia, be jokios aiškios priežasties, jėga pargriovė ant grindų ir nemažiau kaip penkis kartus spyrė nukentėjusiajai savo motinai D. G. į įvairias kūno vietas ir tokiu būdu mušdamas sukėlė nukentėjusiajai savo motinai D. G. fizinį skausmą.

Kaltinamasis S. G. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad buvo girtas ir sunkiai viską prisimena. 2020 m. sausio 12 d. (duomenys neskelbtini) kaime grįžo pas tėvus į namus išgėręs. Namuose rado geriančius tėvus ir kaimynę, susierzino. Kaltinamasis parodė, jog pargriovė motiną D. G. ir jai spyrė ne mažiau penkis kartus taip kaip nurodyta kaltinime. Nuo alkoholizmo nesigydo, programą baigė prieš karantiną, lankė aštuonis mėnesis, tačiau nepadėjo. Šiuo metu dirba pagal individualią veiklą kaimo turizmo sodyboje, stato iš akmenų. Kaltinamasis visiškai pripažįsta savo kaltę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras ir kaltinamasis.

Be kaltinamojo S. G. prisipažinimo jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, teismo nustatytomis aplinkybėmis pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio tvarka buvo betarpiškai ištirti teisiamajame posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.

Nukentėjusioji D. G., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2020 m. sausio 12 d., apie 17 val. 30 min. ji buvo savo namuose adresu: (duomenys neskelbtini). Kartu namuose buvo ir jos vyras V. G. bei kaimynė M. Z.. Jie visi žiūrėjo televizorių, bendravo ir tuo pačiu išgėrė alų, kurį atsinešė kaimynė. Apie 18 val. į namus sugrįžo ir jų sūnus S. G.. Akivaizdžiai matėsi, jog jis neblaivus. Nukentėjusioji tuo metu atsistojo, nuėjo į savo miegamojo kambarį ir atsigulė ant lovos. Virtuvėje liko jos vyras V., kaimynė M. ir sūnus S. D. G. matė per durų tarpą, jog jie visi vartojo alų ir S. jau buvo pradėjęs kelti konfliktą bei šūkauti. Jis visada neblaivus ieško priežasčių kaip prie jų prisikabinti ir iššaukti konfliktą. Jis iškart supyksta, jei jam kažkas paprieštarauja. Tada staiga į jos kambarį atėjo sūnus S. ir, sugriebęs rankomis jai už drabužių, ištempė ją iš lovos ant grindų. Tada jai įspyrė gulinčiai ne mažiau kaip penkis kartus į įvairias kūno vietas - sėdmenis, šonus. Nukentėjusioji nuo smūgių patyrė fizinį skausmą, jai skaudėjo. Pradėjo šaukti „gelbėkit“ ir į kambarį atbėgo kaimynė M. Kaltinamasis S. G. iš karto atsitraukė nuo jos ir apsimetęs atsigulė ant kitos lovos. Buvo iškviesta policija. Sūnus S. G., tai išgirdęs, iš karto pasiėmė alaus ir išbėgo iš namų. D. G. pas medicinos ekspertą nevažiuos, nes sužalojimų nepatyrė - tik fizinį skausmą. Sūnus S. nuolat smurtauja jų šeimoje, jo atžvilgiu buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai (b. l. 25-27).

Liudytoja M. Z., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2020 m. sausio 12 d., apie 17 val. atėjo pas draugus G., gyvenančius adresu: (duomenys neskelbtini). Buvo šiek tiek išgėrusi alaus. Minėtu adresu buvo ji, V. ir D. G.. Apie 18 val. grįžęs jų sūnus S. G. parsinešė alaus. Visi jie išgėrė vieną litrą alaus. Apie 19 val. D. G. nuėjo į kambarį miegoti, o jie visi liko sėdėti kambaryje. Po kiek tai laiko visi perėjo į virtuvę, kuri yra šalimais kambario, kur miegojo D. G.. Apie 19 val. 30 min. liudytoja matė kaip S. G. nuėjo į kambarį pas D. G.. Tik jam nuėjus išgirdo D. šauksmą „gelbėkit, gelbėkit“. Staiga pribėgusi atidarė kambario duris ir pamatė ant grindų gulinčią D. G., kurią spardė S. G.. Liudytoja matė, kad S. G. nukentėjusiajai spyrė į sėdmenis iki trijų kartų. Ji kaltinamajam pasakė: „Kaip tu gali spardyti mamą“, o jis atsigulė ant kitos lovos ir apsimetė miegantis. D. atsikėlusi nuo grindų nieko nesakiusi atsigulė vėl į lovą. Liudytoja virtuvėje vėl atsisėdo ir staiga iš kambario išbėgęs S. G. pradėjo necenzūriniais žodžiais keikti tėvą. V. G. iškvietė policiją, o S. G. tai išgirdęs pabėgo iš namų (b. l. 38-39).

Iš pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą matyti, kad 2020 m. sausio 12 d., apie 19 val. 20 min., adresu: (duomenys neskelbtini), sūnus S. G., atėjęs į mamos D. G., kuri gulėjo lovoje ir žiūrėjo televizorių, kambarį ištempė ją iš lovos ant grindų ir iš kojos įspyrė jai gulinčiai ne mažiau kaip penkis kartus į įvairias kūno vietas, dėl ko D. G. patyrė fizinį skausmą (b. l. 4-6).

Iš 2020 m. sausio 12 d. Įvykio vietos apžiūros protokolo ir fotolentelių matyti, kad atvykus į įvykio vietą matomas mūrinis vieno aukšto gyvenamasis namas. Iš kiemo pusės pro atviras duris patenkama į koridorių, iš kurio tiesiai pro duris - į virtuvę. Virtuvėje pro kairėje esančias duris patenkama į patalpą Nr. 1, kurioje yra spinta palei langą ir iš abiejų pusių lovos. Ant  kairėje pusėje esančios lovos sujaukta patalynė. Iš minėtos virtuvės pro tiesiai esančias duris patenkama į patalpą Nr. 2. Įvykio vietoje grumtynių ar kitų pėdsakų nerasta, neužfiksuota (b. l. 11-12, 13-16).

2020 m. sausio 12 d. vyriausiojo patrulio D. I. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto fiksuota, kad atvykus į įvykio vietą, adresu: (duomenys neskelbtini), į juos  kreipėsi V. G.. Jis paaiškino, kad sėdėjo virtuvėje kartu su kaimyne M. Z., kai į virtuvę atėjo sūnus S. G.. S. G. buvo akivaizdžiai  neblaivus, pradėjo elgtis agresyviai, rėkauti, grasinti žodžiais, stumdytis. V. G. teigė, kad fizinio skausmo nejautė (V. G. nustatytas 2,03 promilių girtumas (b. l. 21)). Kitame kambaryje buvusi S. G. mama D. G. išgirdo konflikto garsus, atėjo į virtuvę paimti cigaretės ir, nuėjusi atgal į kambarį, atsigulė į lovą. Tada į kambarį atbėgo sūnus S. G. ir D. G. išvertė iš lovos bei keletą kartų spyrė į įvairias kūno vietas. Įvykį matė kaimynė M. Z.. Smurtautojas S. G. iki atvykstant pareigūnams pasišalino (b. l. 17-19).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką (mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino) padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai ji pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis, kvalifikuojamieji požymiai apibūdina nukentėjusįjį asmenį (šeimos narys ar artimas giminaitis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016).

Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad S. G. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis, tyčia, be jokios aiškios priežasties, jėga pargriovė ant grindų ir nemažiau kaip penkis kartus spyrė nukentėjusiajai savo motinai D. G. į įvairias kūno vietas. Tokiu būdu mušdamas jai sukėlė fizinį skausmą. Šias išvadas teismas daro įvertinęs įrodymų visumą. S. G. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu pripažino padaręs nusikalstamą veiką. Jo nurodytas aplinkybes patvirtinta nukentėjusiosios D. G. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, liudytojos M. Z. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, tarnybiniuose pranešimuose, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys. Pagal byloje nustatytas aplinkybes kaltinamasis parodė, kad mušdamas sudavė savo motinai D. G. ne mažiau kaip penkis kartus, tačiau dėl girtumo visų aplinkybių gerai neprisimena. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, vieni kitus papildo, jų visuma pakankama S. G. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Pagal nustatytas aplinkybes, teismas S. G. veiksmai nukentėjusios D. G. atžvilgiu pilnai atitinka ir teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

BK 41 straipsnis numato bausmę ir jos paskirtį, t.y. bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Parinktina ir skirtina bausmės rūšimi kaltinamasis turi būti paveiktas taip, kad ateityje suprastų savo padarytų veikos žalingumą, suprastų, kad įstatymas skirtas drausminti ir įtakoti asmens elgesiui teigiama linkme – nenusikalsti; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Kaltinamasis turi atsakyti už kilusias pasekmes adekvačiai baudžiamojo įstatymo numatytoms sankcijoms. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens  kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamojo padarytas nusikaltimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį yra priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė tyčia (BK 14 straipsnis).

Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena iš būtinų bausmės individualizavimo sąlygų. Kaltinamojo S. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką pagal BK 140 straipsnio 2 dalį bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Prokuroras prašo pripažinti, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, konstatuojama nepriklausomai nuo kaltinamo asmens neblaivumo laipsnio, tam neturi reikšmės ir nukentėjusiojo būklė. Svarbu yra tai, kad kaltininkas padarė veiką, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir, kad šis apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Apsvaigimas nuo alkoholio, kaip asmens, vartojusio alkoholį, būsena, byloje nustatomas pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles (alkoholio kiekio matuoklio duomenimis ar medicininės apžiūros aktu, taip pat remiantis liudytojų, paties kaltininko parodymais, kitais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais), nes BPK nenustatyta kokių nors privalomų įrodinėjimo būdų. Vertinant, ar apsvaigimas nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, teismų praktikoje pripažįstama, kad apsvaigimo reikšmė nustatoma įvertinant nusikaltimo padarymo motyvus, kaltininko veiksmų intensyvumą ir jų pobūdį bei kitas bylos aplinkybes. Byloje nustatyta kad S. G. pripažino tiriamo įvykio metu vartojęs alkoholį. Objektyvių duomenų apie S. G. blaivumą/neblaivumą (alkoholio kiekio matuoklio ar medicininės apžiūros, tyrimo duomenų) įvykio dieną neužfiksuota. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog S. G. mušdamas sukėlė fizinį skausmą dėl aiškios priežasties – ne dėl išgerto alkoholio, o sukilus pykčiui, susierzinus, kad tėvai vartoja alkoholį. Taigi, iš byloje ištirtų įrodymų matyti, kad nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis buvo gėręs alkoholio, tačiau teismo manymu, byloje nėra objektyvių duomenų, liudijančių, kad jo išgertas alkoholio kiekis turėjo kokios nors įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, S. G. anksčiau teistas už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, aptariamą nusikalstamą veiką įvykdė esant neišnykusiam teistumui. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad nusikalstamas veikas padarė recidyvistas ir tai yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Kaltinamasis buvo baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi (b. l. 145-146). Šiuo metu kaltinamasis neįrašytas į nepriklausomybių ligų įskaitą, tačiau serga dgn. F10.1 Psichikos ir elgesio sutrikimas, vartojant alkoholį, žalingas vartojimas. Gydosi nuo (duomenys neskelbtini), paskutinis apsilankymas – (duomenys neskelbtini) (b. l. 83). Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. vasario 14 d. gauta Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini). Joje nurodoma, jog objektų tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad S. G. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamo įvykio metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje. Jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (b. l. 100). Kaltinamasis S. G. yra dirbantis, ankstesnius teismo paskirtus įsipareigojimus įvykdė. Individualizuodamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas pažymi, kad kaltinamasis S. G. savo elgesį vertina kritiškai, supranta, kad tokį jo elgesį įtakojo alkoholio vartojimas. 

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į S. G. padaryto nusikalstamo veikos stadiją, pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kad jis, turėdamas neišnykusį teistumą, padarė vieną tyčinį, baigtą, nesunkų nusikaltimą. Nusikaltimu turtinė žala nepadaryta. Teismas šio nusikaltimo atžvilgiu nustatė vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, taip pat atsižvelgia į tai, kad ankstesnių teistumų metu kaltinamajam kelis kartus buvo skirtos švelnesnės bausmės, tačiau jų paskyrimas teigiamai neįtakojo S. G. elgesio ir nesulaikė nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai, įskaitant ir galimybę ateityje daryti nusikalstamas veikas, bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje už padarytą veiką numatytą bausmę – laisvės atėmimą, jos dydį parenkant mažesnį nei įstatymo sankcijose numatytos bausmės vidurkis. Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą S. G. skirtina 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Atsižvelgiant į tai, jog byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu ir kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, taikytinas BK 641 straipsnis ir bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, kai S. G. buvo sulaikytas nuo 2020 m. sausio 12 d. 21 val. 35 min. iki 2020 m. sausio 13 d. 14 val. 09 min. (b. l. 46-48, 56-57), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (BK 66 straipsnis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė (BK 67 straipsnio 3 dalis). Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę, padarytos veikos pobūdį, siekiant prevencinių tikslų, kaltinamajam S. G. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 straipsnio 3 dalis), nustatant įstatyme numatytą minimalų įmokos dydį (BK 71 straipsnis). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimu „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ (aktuali redakcija nuo 2018 m. sausio 1 d.), nusikalstamos veikos metu patvirtintas bausmių ir nuobaudų dydis buvo – 50 eurų. 

Taip pat kaltinamajam, kaip prieš savo šeimos narį smurtavusiam asmeniui, yra paskirtina įstatymo numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 3 dalis, 722 straipsnis).

Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

Kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 76-78), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 7 dalimi, 308 straipsniu,

n u s p r e n d ė :

S. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, S. G. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo S. G. sulaikymo dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką, kai S. G. buvo sulaikytas nuo 2020 m. sausio 12 d. 21 val. 35 min. iki 2020 m. sausio 13 d. 14 val. 09 min., vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 71 straipsniu, paskirti S. G. baudžiamojo poveikio priemonę – 5 (penkių) MGL, t. y. 250 (dviejų šimtų penkiasdešimties) eurų, įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant S. G. įmoką sumokėti per 10 (dešimt) mėnesių nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Mokant įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, būtina nurodyti: sąskaitos Nr.: LT88 4010 0510 0467 0332 (Luminor bankas), gavėjas: LR Teisingumo ministerija, juridinio asmens kodas: 188604955; mokėjimo paskirtis: vardas, pavardė, asmens kodas (būtina nurodyti asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vardą ir pavardę bei asmens kodą).

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi. 722 straipsniu, paskirti S. G. baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose per 1 (vienerius) metus nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo, išklausant visą šių programų kursą.

S. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikintina.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rajono rūmus.

Teisėja                                                     Snieguolė Bielskienė