Baudžiamoji byla Nr. 2K-119/2011

                                                                                       Teisminio proceso Nr. 1-10-1-01732-2009-7

                                                                                       Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                                        1.1.4.4.; 1.2.23.; 2.3.4.; 2.3.4.6.

 

 

 

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2011 m. kovo 29 d.

Vilnius

 

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vladislovo Ranonio, Jono Prapiesčio ir pranešėjo Gintaro Godos,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. A. (E. A.) kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 14 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 30 parų areštu, pagal 260 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu devyniems metams, pagal 24 straipsnio 6 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu dešimčiai metų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė E. A. paskirta laisvės atėmimas vienuolikai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir F. A., tačiau dėl jo kasacinis skundas nepaduotas.

Skundžiama ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartis, kuria nuteistojo E. A. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo G. Godos pranešimą ir susipažinusi su baudžiamąja byla,

 

n u s t a t ė :

 

E. A. nuteistas už tai, kad 2009 m. birželio mėnesį, Vilniuje, Parko gatvėje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neteisėtai, be tikslo platinti įgijo 0,245 g metadono, kurį iki 2009 m. rugsėjo 12 d., 13.45 val., laikė savo bute, esančiame Vilniuje, „duomenys neskelbtini“, kol bute atliktos kratos metu šią narkotinę medžiagą rado policijos pareigūnai ir paėmė.

Jis taip pat nuteistas už tai, kad 2009 m. rugsėjo 11 d., apie 9-10 val., tiksliau nenustatytu laiku, būdamas čigonų tabore, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų nusipirko 7,423 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 2,578 g heroino, t. y. neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, įgijo didelį kiekį narkotinės medžiagos, kurią laikė su savimi iki 2009 m. rugsėjo 11 d., 21 val., kol jį  kelio Vilnius – Klaipėda, 30-ajame kilometre sulaikė  policijos pareigūnai, kurie asmens kratos metu minėtą kiekį heroino surado ir paėmė.

Be to, E. A. nuteistas už tai, kad 2009 m. rugsėjo 11 d., apie 19.30 val., žinodamas, jog F. A., turėdamas tikslą platinti, į Klaipėdą vežasi labai didelį kiekį narkotikų - 40,104 g heroino, jį vežė savo automobiliu „VW Golf“ (valst. Nr. „duomenys neskelbtini“) ir taip padėjo jam gabenti minėtus narkotikus, kol tą pačią dieną, apie 21 val., kelio Vilnius–Klaipėda 30-ajame kilometre juos sulaikė policijos pareigūnai, kurie minėto automobilio salone buvusioje F. A. striukės kišenėje šiuos narkotikus rado ir paėmė.

Kasaciniu skundu nuteistasis E. A. prašo apeliacinės instancijos teismo nutartį panaikinti, o pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti: jo veiką iš BK 260 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į 259 straipsnio 1 dalį ir skirti bausmę įvertinus visas bylos aplinkybes, pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį jį išteisinti.

Kasatorius nurodo, kad vertindami bylos duomenis, pripažindami juos įrodymais, teismai pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos. Tai sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti baudžiamąją bylą bei priimti teisingą sprendimą.

Kasatoriaus kaltę dėl jo dalyvavimo F. A. daromame nusikaltime (disponavimu labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos – 40,104 g. heroino) teismai grindė vieninteliu įrodymu – jo parodymais, duotais būnant narkotinės abstinencijos būsenos (T. 1, b. l. 80). Dėl to šie parodymai yra gauti neteisėtai. Tai, kad kasatorius jautėsi blogai, patvirtina, kad jam apklausos metu buvo suteikta greitoji medicinos pagalba ir nustatyta diagnozė – psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant narkotikus ar kitas psichotropines medžiagas, ūminė intoksikacija. Kasatoriaus neadekvačią psichinę būklę įrodo ir neįskaitomas įrašas apklausos protokole, padarytas jo ranka. Teismai rėmėsi felčerės J. V. parodymais apie jo sveikatos būklę, tačiau neatsižvelgė į tai, kad ši liudytoja nurodė, jog kasatorius buvo narkotinės abstinencijos būklės. Pareigūnas G. Š. davė melagingus parodymus apie kasatoriaus savijautą apklausos metu, nes, neturėdamas medicininio išsilavinimo, galėjo tendencingai kasatoriaus savijautą įvertini kaip simuliaciją. Teismai neaptarė kito pareigūno – G. M. - parodymų, kuris nurodė, kad kasatoriui buvo labai blogai, dėl to iškviesta greitoji pagalba. Be to, apklausoje nebuvo vertėjo. Teisme apklaustos specialistės A. K. liudijimas yra abstraktus ir negali būti laikomas įrodymu, nes ji nežinojo visų aplinkybių apie kasatoriaus sveikatos būklę, jo nematė, kai buvo iškviesta medicinos pagalba ir apžiūrėjo tik išvakarėse. Kasatorius remiasi medicinos mokslo literatūroje aprašytais narkotinės abstinencijos sindromais ir nurodo, kad  teismų išvados dėl jo sveikatos būklės parodymų davimo metu turi būti vertinamos kritiškai ir atmestos.

Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad kasatoriaus pirminiai parodymai gauti įstatymo nustatyta tvarka ir laikytini įrodymais sprendžiant abiejų nuteistųjų kaltės klausimą, yra nepagrįsta ir prieštarauja faktinėms byloms aplinkybės bei įrodymų vertinimo principams. Kasatorius teigia teisme davęs teisingus parodymus, kad nežinojo, jog F. A. su savimi vežasi narkotines medžiagas. Asmens parodymai pripažįstami įrodymais tik tokiu atveju, jeigu šie parodymai gauti nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos ir yra duoti pirmosios arba apeliacinės teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui. Tuo tarpu parodymai, kurių pagrindu nuteistas kasatorius, yra duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui G. Š., todėl šiais parodymais teismas priimdamas nuosprendį negalėjo vadovautis.

Kasatorius nurodo, kad jo veika (dėl 2,578 g. heroino) buvo netinkamai kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 2 dalį. Jis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios bei teisme savo parodymuose nurodė, kad šias medžiagas įsigijo savo reikmėms, nes jau keletą metų vartoja dideles dozes heroino, įvykio dieną taip pat buvo jo vartojęs. Šią aplinkybę patvirtina jos sutuoktinės teisme duoti parodymai ir duomenys iš medicininės apžiūros akto Priklausomybės ligų centre. Kasatorius atkreipia dėmesį, kad sulaikymo metu policijos pareigūnai rado švirkštus ir šaukštą, skirtus narkotikų vartojimui. Šaukštą policijos pareigūnai pradangino, o jis, pasirašydamas kratos protokolą, jo neperskaitė, nes nemoka lietuvių kalbos. Objektyvių įrodymų, patvirtinančių kasatoriaus tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines medžiagas byloje nėra, o jo parodymai, kad įsigijo heroiną sau vartoti ir tikslo jo platinti neturėjo, bylos duomenimis nepaneigti. Kasatoriaus namuose nebuvo rasti polietileniniai maišeliai, skirti narkotinėms medžiagoms fasuoti, o rastas svarstykles jis naudojo narkotikams sverti, kad neperdozuotų ir kad pardavėjai jo neapgautų paduodami narkotikus. Byloje nėra duomenų, kad kasatorius kam nors būtų pardavęs narkotines medžiagas, dėl tokių faktų nėra pradėti ikiteisminiai tyrimai. Policijos pareigūnų parodymai, kad jie turėjo informacijos apie narkotinių medžiagų platinimą, niekuo nepatvirtinti. Todėl teismai kasatoriaus kaltę dėl narkotinių medžiagų įsigijimo turint tikslą jas platinti grindė vien prielaidomis.

Kasatorius teigia, kad yra nepagrįstai nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, nes šios veikos nepadarė. Duodamas pirminius parodymus jis buvo narkotinės abstinencijos būklės. Policijos pareigūnams jis nėra minėjęs apie narkotikus, taip pat važiuojant į Vilnių. Jų parodymai turi būti vertinami kritiškai, nes policijos pareigūnai yra suinteresuoti bylos baigtimi. Kasatorius prašo vadovautis jo parodymais, duotais teisme. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką tik teisme ar ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai pripažįstami įrodymais ir jais galima grįsti asmens kaltę padarius nusikalstamą veiką. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad kasatorius suprato, jog F. A. veža narkotines medžiagas, ir dalyvavo šiame nusikaltime kaip padėjėjas.

Atsiliepime į kasacinį skundą Lietuvos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras prašo nuteistojo E. A. kasacinį skundą atmesti, motyvuodamas tuo, kad esminių BPK pažeidimų tiriant bylą ir ją nagrinėjant teisme nebuvo padaryta ir baudžiamasis įstatymas E. A. pritaikytas tinkamai. Apkaltinamajame nuosprendyje išdėstytus įrodymus pirmosios instancijos teismas įvertino nepažeisdamas BPK nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių. E. A. versiją bei jo parodymus teismai vertino kartu su kitais įrodymais ir pateikė motyvus, kodėl juos atmetė.

Prokuroras nurodo, kad nėra pagrindo perkvalifikuoti E. A. veiką iš BK 260 straipsnio 2 dalį į 259 straipsnio 1 dalį. Iš nuteistojo parodymų, duotų ikiteisminiame tyrime (T. 1, b. 1. 80) ir teisiamajame posėdyje (T. 2, b. 1. 158-160), matyti, kad jis įsigijo gana didelį kiekį heroino ir teismas pagrįstai nustatė, kad toks didelis kiekis narkotikų nėra būtinas asmeniniam naudojimui. Be to, policijos pareigūnai L. Ž., G. M., A. M. patvirtino, jog turėjo informaciją, kad E. A. su F. A. platina narkotikus. E. A. sulaikius ir atlikus asmens kratą, buvo rasti ne tik 6 polietileniniai maišeliai ir 4 popieriniai lankstinukai su narkotine medžiaga, bet ir elektroninės svarstyklės, reikalingos narkotikams pasverti.  Tai įrodo, jog E. A. turėjo tikslą juos platinti. E. A. teiginius, kad jis vartoja dideles dozes heroino ir tą dieną apie 17 vai. buvo suvartojęs 0,5 g heroino, paneigia specialistės A. K. paaiškinimai teisine, specialisto išvadą (T. 1, b. 1. 153) bei medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 1467 (T. 1, b. 1. 154). Minėti įrodymai patvirtina, kad E. A. šlapime nebuvo rastas didelis kiekis narkotikų ir apžiūros metu 23 val. nuo jų kasatorius nebuvo apsvaigęs - konstatuotas tik narkotikų vartojimo faktas.

Be to, tyrėjui S. Š. kasatorius pripažino, jog F. A. jam parodė polietileninį maišelį, kuriame buvo heroinas, ir pasakė, jog jį reikia nuvežti į Klaipėdą. E. A. puikiai suprato apklausos esmę ir turinį, jo interesams atstovavo gynėjas, o apklausoje dalyvavo vertėja (T. 1, b. 1. 80), todėl nėra pagrindo teigti, kad apklausiant nuteistąjį padaryti BPK pažeidimai. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai išdėstė argumentus ir motyvus, kodėl atmetė E. A. versiją, jog duodamas pirminius parodymus jis neva buvo narkotinės abstinencijos būklės.

Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme dar kartą įvertinti byloje surinkti įrodymai, atsakyta į visus esminius E. A. apeliacinio skundo argumentus ir motyvuotai paaiškinta, kodėl jiems nepritariama, todėl negalima sutikti su kasatoriaus teiginiu, jog teismų sprendimai pagrįsti prielaidomis. Be to, E. A. kasacinio skundo argumentų dalis dėl teismo netinkamai įvertintų įrodymų ir išvadų grindimo prielaidomis turėtų būti palikta nenagrinėta, nes pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį tai nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.

Skirdamas bausmę E. A. pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad jis padarė tris nusikaltimus, iš kurių vieną sunkų ir vieną labai sunkų; į jo vaidmenį padarant labai sunkų nusikaltimą (veikė kaip padėjėjas), taip pat įvertinta nuteistojo asmenybė (nusikalto pirmą kartą, niekur nedirbo). E. A. bausmės paskirtos nepažeidžiant baudžiamajame įstatyme numatytų bausmės skyrimo pradmenų ir nėra per griežtos.

 

Kasacinis skundas atmestinas.

 

Dėl kasatoriaus ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų vertinimo ir jo nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį

 

Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, tikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), todėl naujai faktinių aplinkybių nenustatinėja ir surinktų įrodymų iš naujo nevertina. Iš naujo tirti faktines bylos aplinkybes ir pateikti įrodymų vertinimą yra apeliacinės instancijos teismo kompetencija. Nuteistasis E. A. kasaciniame skunde nesutinka su liudytojų A. K., J. V., S. Š., G. M. parodymų vertinimu ir pateikia savą jų turinio interpretaciją. Šie kasacinio skundo argumentai nėra bylos kasacinio nagrinėjimo dalykas, todėl paliktini nenagrinėti.

Apeliacinės instancijos teismas patikrino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisingumą ir, kaip to reikalauja BPK 320 straipsnio 3 dalis, iš naujo detaliai įvertinęs byloje esančius įrodymus, atsakė į visus nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, motyvuotai paaiškindamas, kodėl atmeta kasatoriaus versiją dėl abstinencijos būklės duodant pirminius parodymus. Kasacinio skundo argumentas, kad nuteistojo E. A. kaltę padarius BK 24 straipsnio 6 dalį ir 260 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą grįsdamas vien ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, teismas pažeidė BPK reikalavimus, atmestinas. Teismas turi teisę remtis visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais įrodymais, tačiau BPK 301 straipsnio 1 dalis reikalauja, kad visi šie įrodymai teisiamajame posėdyje būtų ištirti. Asmenų parodymai pripažįstami įrodymais tuo atveju, kai jie gauti nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos ir yra duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui.

BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo ir liudytojo parodymai gali būti teisiamajame posėdyje balsu perskaitomi įrodymams patikrinti. Tokie parodymai, jei jie atitinka byloje surinktus ir teismo patikrintus įrodymus ir jei jie neturi lemiamos reikšmės teismo išvadoms pagrįsti, gali būti nurodomi apkaltinamajame nuosprendyje. Ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti parodymai nuosprendyje gali būti aptariami analizuojant teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, darant teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais grindžiamas išvadas dėl byloje nustatytų aplinkybių, kaltinamojo kaltės (kasacinės nutartys Nr. 2K–113/2011, 2K-55/2009, 2K-7-198/2008, 2K-206/2008, 2K-412/2008). Iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad bylą nagrinėjusi teisėja teisiamajame posėdyje paskelbė kaltinamojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui, juos palygino su vėlesnėse apklausose ir teisme duotais parodymais, aiškinosi jų keitimo priežastis (E. A. skirtingai aiškino parodymų pakeitimo priežastį: apklausiamas 2009 m. spalio 29 d. pasakė, kad pirmos apklausos metu blogai jautėsi, o 2010 m. sausio 18 d., kad tokių parodymų nedavė) ir gretino su kitais įrodymais.

Bylos duomenimis nustatyta, kad kasatorius iki jo sulaikymo buvo vartojęs narkotinių medžiagų ir apklausos metu skundėsi bloga savijauta. Tačiau jo versiją, kad jis buvo narkotinės abstinencijos būklės, teismai atmetė ištyrę ir įvertinę bylos įrodymų visumą - specialisčių A. K. ir J. V., liudytojo S. Š. parodymus, medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktą, kitus bylos duomenis. Liudytojas S. Š. patvirtino, kad E. A. apklausos metu elgėsi normaliai ir paaiškino visas įvykio aplinkybes. Specialistės J. V., kuri 2009 m. rugsėjo 12 d. apžiūrėjo kasatorių, parodymais nustatyta, kad jis buvo sąmoningas, bendravo, normaliai atsakinėjo į klausimus, jo mąstymas buvo nuoseklus, atmintis nesutrikusi, kraujo spaudimas normalus. Teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad apklausos metu kasatorius nurodė analogiškas aplinkybes kaip ir iš karto po sulaikymo, kol abstinencijos būklė jam negalėjo būti prasidėjusi. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti, kad nuteistojo E. A. sveikatos būklė pirminės apklausos metu sukliudė jam suvokti užduodamų klausimų esmę, o tai  galėjo turėti įtakos šių parodymų patikimumui, ar kad tokie parodymai buvo išgauti prieš jo valią

Be to, nagrinėjamoje byloje kasatoriaus kaltė padarius BK 24 straipsnio 6 dalį ir 260 straipsnio 3 dalyje numatyta nusikaltimą pagrįsta ne jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, bet byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų bei įvertintų įrodymų visuma - liudytojų S. Š., G. M., L. Ž., V. B. parodymais, automobilio apžiūros protokolu, kita rašytine bylos medžiaga. S. Šiaudinio parodymais nustatyta, kad E. A. pripažino, jog F. A. jam parodė polietileninį maišelį, kuriame buvo heroinas, ir pasakė, jog jį reikia nuvežti į Klaipėdą. Teismo pasėdyje apklausti policijos darbuotojai, sulaikę nuteistuosius ir atlikę kitus procesinius veiksmus, – L. Ž., G. M., V. B., parodė, kad sulaikius E. A. vairuojamą automobilį, kuriame sėdėjo F. A., E. A. paaiškino, kad jie važiuoja į Klaipėdą ir  kad F. A. striukės kišenėje turi 100 g narkotikų. BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad apklausą ikiteisminio tyrimo metu atlikęs pareigūnas teisme gali būti apklaustas kaip liudytojas, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad šie pareigūnų parodymai, pagal BPK 20 straipsnio 2 dalį teismų pripažinti įrodymais, neatitinka BPK 20 straipsnio 4 dalies nuostatų. Teismas taip pat rėmėsi ir kitais netiesioginiais įrodymais, t. y. tuo, kad E. A. minėtiems liudytojams nurodytas narkotinių medžiagų kiekis sutapo su automobilio apžiūros metu rasto heroino kiekiu ir kad jį sulaikę policijos pareigūnai jau turėjo operatyvinės informacijos apie nuteistųjų vertimąsi narkotinių medžiagų platinimu. Šie įrodymai tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismų įvertinti kaip visuma, jie vieni kitus papildo ir patvirtina nustatytas faktines aplinkybes. Teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad teismai vadovavosi neleistinais įrodymais, netinkamai juos vertino ar kad šių įrodymų nepakanka kaltinimui pagrįsti.

Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, E. A. teisėtiems interesams atstovavo gynėjas, be to, apklausoje dalyvavo vertėja, kurių kasatorius neprašė nušalinti, o 2009 m. rugsėjo 12 d. apklausos protokole nei jis, nei jo gynėjas pastabų nepateikė, todėl konstatuotina,  kad kasatoriaus, kaip įtariamojo, teisės nebuvo pažeistos.

Teisėjų kolegijos nuomone, E. A. veiką teisingai kvalifikuota kaip padėjimas gabenti narkotinę medžiagą – heroiną, nes nustatyti tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji bendrininkavimo požymiai. Teismo pripažinta įrodyta, kad  nutiestasis F. A. paprašė kasatoriaus savo automobiliu  jį nuvežti į Klaipėdą ir bevažiuojant pasakė, kad veža 100 g narkotikų (milteliuose buvo rasta 40,104 g heroino), bei parodė striukėje turėtą celofaninį maišelį su milteliais. Narkotinių medžiagų gabenimas yra trunkama nusikalstama veika. Byloje nėra nustatytas išankstinis kasatoriaus ir F. A. susitarimas gabenti narkotines medžiagas, tačiau sužinojęs, kad F. A. jo automobiliu gabena labai didelį kiekį heroino, kasatorius sutiko ir toliau jį vežti, t. y. prisijungė prie jau prasidėjusios, bet dar nebaigtos nusikalstamos veikos. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad tokiu būdu E. A. suteikė F. A. transporto priemonę ir padėjo realizuoti nusikalstamą sumanymą – sudarė sąlygas šią narkotinę medžiagą gabenti. Jis suprato, kad tokiais veiksmais padeda F. A. gabenti narkotines medžiagas ir norėjo taip veikti. Žinodamas, kad F.A. veža labai didelį kiekį heroino bei pats būdamas narkomanas, kasatorius suvokė, kad toks narkotikų kiekis skirtas platinti – todėl jo tyčia apėmė ir BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo subjektyviojo požymio - tikslo platinti - suvokimą.

Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad E. A. dalyvavimas gabenant labai didelį kiekį heroino nustatytas remiantis leistinais ir teismo posėdyje patikrintais įrodymais, todėl jo veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį.

 

Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį

 

Atmestini ir kasacinio skundo teiginiai, kad nuteistojo E. A. veika įgyjant ir laikant 2,578 g heroino yra netinkamai kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, nes jis neturėjo tikslo platinti šios narkotinės medžiagos.

BK 260 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymis - tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas - suprantamas kaip sąmoningas siekis už atlygį ar be jo tokias medžiagų perduoti kitiems asmenims. Tikslo turėjimas yra vertinamasis kriterijus, nustatomas vertinant surinktus įrodymus bendrajame bylos kontekste. Sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ir kiti objektyvūs bylos duomenys (kasacinės nutartys Nr. 2K–113/2011, 2K–166/2010, 2K-4/2009, 2K-281/2009, 2K-380/2009).

Tiek bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas nuteistojo apeliacinį skundą, nustatė ir tinkamai įvertino bylos aplinkybes, rodančias tokį kasatoriaus tikslą. Teismai atsižvelgė į tai, kad kasatorius įsigijo gana didelį kiekį heroino, jo asmens kratos metu buvo surasta ne tik 6 polietileniniai maišeliai ir 4 popieriniai lankstinukai su narkotine medžiaga, bet ir elektroninės svarstyklės „Mingeda“, skirtos narkotikams sverti. Kasatoriaus versija, kad jis įsigijo šiuos narkotikus asmeniniam naudojimui, nes kasdien vartoja dideles dozes heroino, buvo paneigta specialistės A. K. paaiškinimais teisme, specialisto išvada bei medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu, iš kurių matyti, kad kasatoriaus šlapime nebuvo rastas didelis narkotikų kiekis ir apžiūros metu 23 val. nuo jų jis nebuvo apsvaigęs – konstatuotas tik narkotikų vartojimo faktas. Teismai pagrįstai įvertino ir tą aplinkybę, kad, kasatoriaus namuose suradus narkotinę medžiagą – metadoną, jis pripažino, jog siekė nutraukti heroino vartojimą, taip pat liudytojais apklaustų policijos pareigūnų parodymus apie turimą operatyvinę informaciją, kad nuteistieji užsiima narkotikų platinimu Vilniaus mieste. Įvertinę šiuos įrodymus teismai nepagrįstu pripažino ir kasatoriaus aiškinimą, kad pas jį rasti švirkštai ir svarstyklės buvo skirti narkotikams vartoti.

Tikslas platinti narkotines ar psichotropines medžiagas nustatomas pagal bylos įrodymų visumą. Šiam požymiui nustatyti nereikalaujama, kad pas kaltininką būtų surastos visos įmanomos tokioms medžiagoms platinti reikalingos priemonės ar kad už tokią veiklą jis būtų baustas, todėl kasatoriaus argumentas, kad jo gyvenamojoje vietoje nebuvo surasti polietileniniai maišeliai, skirti narkotinių medžiagų fasavimui (jos jau buvo supakuotos į 6 polietileninius maišelius ir 4 popierinius lankstinukus ir paruoštos naudoti), ir kad jo atžvilgiu nepradėti ikiteisminiai tyrimai dėl narkotinių medžiagų platinimo, nepaneigia BK 260 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymio buvimo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad E. A. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 2 dalį.

 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

 

n u t a r i a :

                     

            Nuteistojo E. A. (E. A.) kasacinį skundą atmesti.

 

 

Teisėjai                                                                                                             Vladislovas Ranonis

 

                                                                                                                          Jonas Prapiestis

 

                                                                                                                          Gintaras Goda