Civilinė byla Nr. e2A-912-464/2020

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00913-2018-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.8; 2.6.18.4

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 30 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Agnės Tikniūtės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo NE International GmbH apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-397-264/2020 pagal ieškovės akcinės bendrovės ,,Energetikos tinklų institutas“ ieškinį atsakovui NE International GmbH dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė ,,Saulės energija“, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo Sodininkystės ir daržininkystės institutas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė AB ,,Energetikos tinklų institutas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo NE International GmbH 43 560 Eur skolą, 1 567,80 Eur delspinigius, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad 2017 m. liepos 27 d. su atsakovu NE International GmbH sudarė projektavimo paslaugų sutartį Nr. P17-017, kuria ieškovė įsipareigojo paruošti objekto ,,510 kW galios saulės ir 37,5 kW galios vėjo elektrinės projektavimo paslaugos“ techninį projektą, o atsakovas – šias paslaugas priimti ir už jas atsiskaityti sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais. Pasak ieškovės, ji tinkamai ir laiku atliko darbus, t. y. pateikė projekto pasiūlymus, sudarė techninį projektą, įvykdė poveikio aplinkai vertinimo atranką ir gavo statybos leidimus. Už pagal sutartį suteiktas aptartas paslaugas buvo išrašytos trys sąskaitos faktūros ir du atliktų darbų aktai, kurie išsiųsti atsakovui. Tačiau atsakovas apmokėjo tik vieną iš siųstųjų sąskaitų, už atliktus darbus pagal 2018 m. sausio 4 d. ir 2018 m. kovo 7 d. atliktų darbų aktus Nr. 1 ir Nr. 2, kurių pagrindu tomis pačiomis dienomis buvo išrašytos sąskaitos faktūros Nr. 02740 ir Nr. 02787, atsakovas iki šiol nėra sumokėjęs, nors per sutarties 7.1.2 punkte numatytus terminus pastabų dėl aktuose nurodytų darbų nepateikė. Pareiga apmokėti pateiktas sąskaitas atsakovui kilo pagal sutarties 5.1 punktą, todėl prašo iš sutartinių prievolių nevykdančio atsakovo priteisti skolą ir delspinigius, numatytus sutarties 10.1 punkte. 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Kauno apygardos teismas 2020 m. kovo 2 d. sprendimu ieškovės AB ,,Energetikos tinklų institutas“ ieškinį patenkino visiškai ir priteisė jai iš atsakovo NE International GmbH            43 560 Eur skolą, 1 567,80 Eur delspinigius, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. lapkričio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 6 599 Eur bylinėjimosi išlaidas.   

4.       Teismas nustatė, kad šalių ginčas kilo po to, kai 2018 m. gegužės 8 d. trečiasis asmuo       BUAB ,,Saulės energija“ pasitraukė iš 2016 m. sausio 6 d. sudarytos jungtinės veiklos sutarties (vienu iš jos partnerių yra ir ieškovė). Šios jungtinės veiklos sutarties pagrindu buvo vykdomi su trečiuoju asmeniu Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo Sodininkystės ir daržininkystės institutu (toliau – ir Sodininkystės ir daržininkystės institutas) pasirašytoje rangos sutartyje ,,510 kW galios saulės ir 37,5 kW vėjo elektrinės projektavimo paslaugos ir įrengimo darbų pirkimas“ numatyti darbai.

5.       Teismas kaip nepagrįstus atmetė atsakovo atsikirtimus, kad pagal šalių susitarimą ieškovė turi teisę gauti naudą tik kaip bendros jungtinės veiklos pelno dalį, kai jos prisiimti darbai įvykdyti, o perkančioji organizacija yra už juos sumokėjusi, tuo tarpu atsakovas turės pareigą pervesti ieškovei priklausančias sumas pagal jungtinės veiklos sutartį tik kai jam jas sumokės trečiasis asmuo Sodininkystės ir daržininkystės institutas.

6.       Teismas sprendė, kad šalių pasirašytoje projektavimo sutartyje nebuvo nustatyta ne tik jokių apmokėjimo už suteiktas paslaugas atidėjimo sąlygų, bet taip pat nenumatyta ir darbų atlikimo etapų, su kuriais būtų siejamas koks nors mokėjimas už suteiktas paslaugas. Be to, priešingai nei teigė atsakovas, 2017 m. gegužės 12 d. rangos sutarties, sudarytos su Sodininkystės ir daržininkystės institutu, 5 punkte buvo numatyta, kad rangos sutarties kaina bus sumokėta būtent atsakovui, ta pati sąlyga numatyta ir jungtinės veiklos sutarties 3.6.2 punkte. Todėl teismas sprendė, kad ginčo šalys buvo susitarusios dėl konkretaus ir aiškaus rezultato – techninio projekto parengimo bei atlyginimo, mokamo atlikus visus sutarties 2 punkte aptartus darbus.    

7.       Teismo vertinimu, kadangi apmokėjimo tvarka ir terminai yra įvardyti būtent projektavimo sutartyje, t. y. 1.1, 2 ir 5 punktuose, atsakovas turi pareigą apmokėti ieškovei už jos atliktus darbus pagal šalių pasirašytą ir galiojančią projektavimo sutartį. Ieškovė laiku atliko darbus, apie jų atlikimą ir kainą informavo atsakovą, be to, byloje esantys įrodymai – 2018 m. birželio 26 d. darbų perdavimo priėmimo aktas, 2018 m. sausio 25 d. elektroninis laiškas, patvirtina, kad užsakovė Sodininkystės ir daržininkystės institutas sutiko, kad darbai būtų vykdomi pagal ieškovės parengtą techninį darbo projektą ir kad šis projektas atitinka visus reikalavimus.

8.       Teismas nepagrįstais pripažino ir tokius atsakovo argumentus, kad pareiga priimti darbus ir už juos atsiskaityti jam nekilo, nes ieškovės parengta projektinė dokumentacija neatitiko techninės specifikacijos reikalavimų. Įvertinęs teismo eksperto S. Mitkaus atliktos teismo ekspertizės išvadas teismas nustatė, kad ieškovės parengtas techninis darbo projektas neatitiko tokių viešojo pirkimo sąlygų – suprojektuoti laikikliai, pagaminti iš HDPE (su kai kuriomis detalėmis, pagamintomis iš aliuminio ir nerūdijančio plieno), o pirkimo sąlygose numatyta konstrukcija – aliuminio lydinio arba plieninė karšto cinkavimo; suprojektuotas saulės elementų montavimo kampas (15°) neatitinka pirkimo sąlygose numatyto saulės elementų montavimo kampo (20°); techninio darbo projekto sprendiniai, susiję su įrangos montavimu (instaliavimu), nėra suderinti su pagal Viešojo pirkimo konkursą tiekiamos įrangos (Astroenergy SM6610P) techniniais sprendiniais ir gamintojo nustatytais montavimo reikalavimais. Ekspertizės akte nurodyta, kad techninio darbo projekto projektinių sprendimų neatitikčių esminiams statinių reikalavimams tyrimo metu nenustatyta. Visgi teismo posėdžio, vykusio 2019 m. lapkričio 11 d., metu ekspertas paaiškino, kad nustatytosios projekto klaidos yra formalios ir neesminės bei gali būti pašalintos montavimo metu, ką patvirtino ir ieškovė.

9.       Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, padarė išvadą, kad ekspertizės akte nurodyti nukrypimai nuo Sodininkystės ir daržininkystės instituto techninės specifikacijos yra formalūs, neesminiai. Šie netikslumai šalims buvo žinomi jau 2018 m. gegužės 15 d. vykusio pasitarimo metu, ką patvirtina 2018 m. birželio 7 d. atsakovo susirašinėjimas su ieškovės vadovu G. L.. Be to, paslaugų sutarties 4.2 punkte numatyta, kad projektiniai sprendimai turi užtikrinti esminius statinių reikalavimus, šiuo atveju ekspertizės akto išvada 4 klausimu tai patvirtina.

10.       Teismas pažymėjo, kad paslaugų sutarties 4.5 bei 7.2.5 punktuose yra įtvirtinti ir atitinkami šalių įsipareigojimai, vienas jų – rangovas turi ištaisyti klaidas pagal užsakovo raštu pateiktas motyvuotas ir aiškiai suformuluotas pastabas per su užsakovu suderintą terminą. Tačiau atsakovas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad būtų raštu reikalavęs iš ieškovės neatlygintinai ištaisyti techninių dokumentų neesminius trūkumus. Tokias aplinkybes teismas įvertino kaip patvirtinimą, kad pats atsakovas nevykdė paslaugų sutarties 4.5 punkto nuostatų ir nebendradarbiavo, todėl nepagrįstai atsisakė pasirašyti ieškovės pateiktą darbų priėmimo–perdavimo aktą bei vengė priimti nustatytu terminu ieškovės atliktus darbus.   

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11.       Atsakovas NE International GmbH apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas tokiais argumentais:     

11.1.                      Teismas nepagrįstai nevertino jungtinės veiklos sutarties, kurios vienu iš partnerių buvo ir ieškovė, įtakos šalių vykdytų rangos darbų kontekste. Pagal jungtinės veiklos sutarties 3.1.5 punktą kiekvienas partneris įsipareigojo rūpestingai, tinkamai ir ekonomiškai vykdyti savo įsipareigojimus pagal sutartį bei konkurso laimėjimo atveju – pagal rangos sutartį. Projektavimo darbai, parengiant techninį–darbo projektą, laikytini ieškovės, kaip jungtinės veiklos dalyvės, įnašu į bendrą veiklą. Techninio projekto parengimas yra ieškovės įsipareigojimų pagal rangos sutartį vykdymas užsakovei – perkančiajai organizacijai, o ne atsakovei.

11.2.                      Teismas nepagrįstai projektavimo sutartį laikė savarankišku ieškovės ir atsakovo sandoriu, o atsakovą – 510 kW galios saulės ir 37,5 kW galios vėjo elektrinės techninio darbo projekto užsakovu. Projekto parengimas yra rangos sutarties dalykas, ieškovės įnašas pagal jungtinės veiklos sutartį, šių darbų užsakovu yra ne atsakovas, o trečiasis asmuo Sodininkystės ir daržininkystės institutas. \

11.3.                      Santykiuose, susijusiuose su jungtinės veiklos dalyko siekimu, atsakovas veikia ne savarankiškai, o visų partnerių vardu (jungtinės veiklos sutarties 3.2.3 punktas), taigi ir ieškovės vardu. Todėl projektavimo sutartis laikytina pasirašyta pačios ieškovės iš abiejų pusių. Toks paties su savimi sudarytas sandoris teisine prasme gali būti laikomas vienašaliu sandoriu, detalizuojančiu ieškovės prisiimtus įsipareigojimus jungtinėje veikloje, darbų atlikimo terminus ir kt., bet ne kaip savarankiškas sandoris.    

11.4.                      Nustačius, kad tiek jungtinės veiklos, tiek projektavimo sutarties dalykas yra vienas ir tas pats, t. y. ieškovės įnašas pagal jungtinę veiklą, negali būti paliekama sprendimu įtvirtinta teisinė situacija, kai visos sutartys laikomos vienodai galiojančiomis ir vykdytinomis. Jei projektavimo sutartis yra savarankiškas sandoris su savarankiškomis šalimis ir atsakovu, kaip užsakovu, bet jos dalykas yra ir rangos (o tuo pačiu ir jungtinės veiklos) sutarties dalykas, teismas turėjo nustatyti, kokia šių sutarčių galia ir atsakovo pareigos pagal jas. Šiuo atveju susidarė tokia jungtinės veiklos sutarčiai prieštaraujanti situacija, kai partneris turi mokėti kitam partneriui už jo įnašus į jungtinę veiklą.   

11.5.                      Nepaisant to, kad ieškovės parengtas projektas atitinka statybos teisės aktų norminius reikalavimus ir jo pagrindu gali būti išduotas statybą leidžiantis dokumentas, ginčo atveju esmingai aktuali yra jo atitiktis viešojo pirkimo sąlygoms. Šiuo atveju ekspertizę atlikęs teismo paskirtas ekspertas konstatavo, kad ieškovės parengtas projektas neatitinka pirkimo sąlygų 5 priedo – techninės specifikacijos reikalavimų.

11.6.                      Tai, kad eksperto nustatyti trūkumai yra neesminiai ir lengvai pašalinami, nurodė pats ieškovės atstovas, bet ne ekspertizę atlikęs ekspertas, teikdamas paaiškinimus teisme, kaip yra neteisingai nurodyta skundžiamame sprendime. Nė vienas byloje esantis įrodymas nesudarė pagrindo kitokioms, nei padarė ekspertas, išvadoms.

11.7.                      Nepagrįsti teismo argumentai, kad eksperto išvada, susijusi su suprojektuoto montavimo kampo laipsniu, buvo padaryta neatsižvelgiant į stogo nuolydį. Ieškovės parengtame projekte projektuojamas montavimo kampas taip pat numatytas horizonto, o ne stogo dangos atžvilgiu. Net ir nustačiusi pagrindą dėl esamo stogo nuolydžio pasvyrimo 5 laipsniais nukrypti nuo projekto, tai ieškovė privalėjo nurodyti projekte ir pagrįsti matavimais, tačiau to ji nepadarė. Teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl kitų eksperto nustatytų trūkumų, susijusių su konstrukcijų medžiagiškumu ir įrangos montavimo sprendinių.

11.8.                      Šalių elektroninis susirašinėjimas patvirtina, kad dar 2018 m. sausio 22 d. atsakovas nurodė ieškovei jos parengto projekto trūkumus, tačiau ieškovė į tai nieko neatsakė, jų nepašalino ir nepataisytą projektą su PVM sąskaitomis faktūromis išsiuntė į Vokietiją per kurjerius. Aplinkybė, kad 2018 m. kovo 9 d. atsakovui buvo įteiktas projektas ir PVM sąskaitos faktūros, niekaip nepaneigia ieškovės darbų trūkumų fakto ir neleidžia teigti, kad atsakovas darbus priėmė be pastabų.

12.                      Ieškovė AB ,,Energetikos tinklų institutas“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:

12.1.                      Projektavimo sutartimi šalys aiškiai išreiškė savo valią, t. y. ieškovė įsipareigojo vadovaujantis joje nurodytomis sąlygomis paruošti objekto „510 kW galios saulės ir     37,5 kW galios vėjo elektrinės projektavimo paslaugos“ techninį projektą (sutarties      1.1 punktas), o atsakovas – šias paslaugas priimti ir už jas atsiskaityti sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais. Ji nėra nuginčyta, todėl privaloma jos šalims.

12.2.                      Šalys aiškiai susitarė, kad aktavimai vykdomi dalimis už faktiškai suteiktas paslaugas, todėl pagal sutarties 5.1 punktą atsakovas turėjo pareigą sumokėti ieškovei už atliktas paslaugas per 15 kalendorinių dienų nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos.

12.3.                      Pagal sutarties 7.1.2 punktą atsakovas ieškovei pretenzijų nereiškė, todėl laikytina, kad darbai atlikti tinkamai, o atsakovas turi prievolę atsiskaityti.  

12.4.                      Atsakovas nepagrįstai teigia, kad teismas, patenkindamas ieškinį, rėmėsi išimtinai tik projektavimo sutartimi bei joje įtvirtintomis nuostatomis. Iš spendimo motyvų akivaizdu, kad teismas vertino ir bendrą šalis siejančių teisinių santykių kontekstą, šiame teisiniame santykyje sudarytų sandorių faktą ir reikšmę. Teismas įvertino jungtinės veiklos sutarties 3.14 punktą, kuriame buvo susitarta, kad laimėję konkursą partneriai įsipareigoja pasirašyti atskirą patikslintą paprastos formos susitarimą dėl statybos darbų apimčių ir ribų, įnašų į bendrą veiklą, partnerių gaunamos pajamų dalies ir kitų su projekto vykdymu susijusių įsipareigojimų. Ši sąlyga ir buvo įgyvendinta pasirašius ginčo sutartį.

12.5.                      Teismas įvertino ir 2017 m. gegužės 12 d. rangos sutarties nuostatas, tai, kad jos         3.2.3 punkte buvo sutarta, jog partnerius atstovauja atsakovas, kuris turi įgaliojimus pasirašyti rangos sutartį. Įvertinta ir rangos sutarties 5 punkte nustatyta sąlyga, kad rangos sutarties kaina bus sumokėta būtent atsakovui, ta pati sąlyga numatyta ir jungtinės veiklos sutarties 3.6.2 punkte.

12.6.                      Nepagrįsti atsakovo teiginiai, kad gali susiklostyti situacija, kai jungtinės veiklos dalyviai turės sumokėti už kito partnerio įnašus į jungtinę veiklą. Rangos sutarties 9 punkte ieškovės darbų dalis priskirta 1-ajam darbų etapui ir turėjo būti apmokėta pagal 1-ąjį tarpinį mokėjimą, pateikus atliktų darbų (etapo) aktą, sąskaitą tarpiniam mokėjimui bei kitus pagal rangos sutartį numatytus dokumentus.

12.7.                      Atsakovas nepagrįstai teigia, kad ieškovė turi teisę gauti naudą tik kaip bendros jungtinės veiklos pelno dalį, kai jos prisiimti darbai įvykdyti, o perkančioji organizacija yra už juos sumokėjusi. Apmokėjimo ieškovei tvarka ir terminai yra įvardyti būtent projektavimo sutarties l.l, 2 ir 5 punktuose. Todėl atsakovas turi pareigą apmokėti ieškovei už atliktus darbus pagal galiojančią, šalių pasirašytą projektavimo sutartį.

12.8.                      Perkančioji organizacija patvirtino, kad ieškovės atlikta projektinė dokumentacija atitinka konkurso reikalavimus, todėl visiškai nepagrįsti atsakovo teiginiai dėl techninio darbo projekto trūkumų.

        Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl šalių sudarytų sutarčių aiškinimo       

13.                      Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.154

14.                      CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas, kuris reiškia, kad šalys gali laisvai sudaryti sutartis, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Atsižvelgiant į civilinių teisinių santykių dinamiką bei vadovaujantis sutarčių laisvės principu, šalims yra užtikrinta teisė laisvai sudaryti tiek CK numatytas, tiek ir CK nenumatytas sutartis bei savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, svarbiausia, kad jos neprieštarautų įstatymui (imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei) (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis). Sutartis įpareigoja šalis atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai.     

15.                      Atskiros sutarčių rūšys, joms būdingi požymiai yra numatyti ir aptarti CK 6 knygoje. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl apelianto NE International GmbH ir ieškovės                   AB ,,Energetikos tinklų institutas“ sudarytų bei jų kartu su kitais juridiniais asmenimis sudarytų sutarčių aiškinimo, t. y. dėl jungtinės veiklos ir projektavimo paslaugų sutarčių atitinkamų nuostatų vertinimo, kiek tai susiję su atsiskaitymo tvarka už ieškovės suteiktas projektavimo paslaugas.    

16.                      CK 6.969 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai. Jeigu jungtinės veiklos sutarties tikslas nėra susijęs su pelno siekimu, jungtinės veiklos sutartis vadinama asociacijos sutartimi (CK 6.969 straipsnio 3 dalis).

17.                      Pagal CK 6.970 straipsnio 1 dalį partnerių įnašais į bendrą veiklą gali būti pinigai, kitoks turtas, profesinės ir kitos žinios, įgūdžiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryšiai. Jeigu jungtinės veiklos sutartis nenustato ko kita, galioja partnerių įnašų lygybės prezumpcija (CK 6.970 straipsnio 2 dalis). Partnerių įneštas turtas, buvęs jų nuosavybe, taip pat jungtinės veiklos metu gauta produkcija, pajamos ir vaisiai yra visų partnerių bendroji dalinė nuosavybė, jeigu ko kita nenustato įstatymas ar jungtinės veiklos sutartis (CK 6.971 straipsnio 1 dalis).

18.                      Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teisinę jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties formą gali įgyti įvairūs civiliniai santykiai – bet kokie įstatymui neprieštaraujantys kelių asmenų tarpusavio įsipareigojimai kooperuojant turtą ar nematerialines vertybes užsiimti bendra veikla ar siekti bendro tikslo (CK 6.969 straipsnis). Esminiai jungtinės veiklos sutarties požymiai yra: kelių asmenų turtinių, intelektinių ar darbinių išteklių (įnašų) kooperavimas; įsipareigojimas naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti; bendras dalyvių tikslas ir interesas – tam tikros veiklos plėtra ar tikslo siekimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2013; 2017 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85-695/2017, 26 punktas; 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253-611/2019, 22 punktas).    

19.                      CK 6.700 straipsnyje yra pateikta projektavimo ir tyrimų darbų sutarties samprata. Pagal šią sutartį rangovas (projektuotojas, tyrinėtojas) įsipareigoja atlikti pagal užsakovo užduotį tyrinėjimo ir projektavimo darbus, parengti techninius dokumentus ar sukurti kitokį darbų rezultatą ir perduoti jį užsakovui, o užsakovas įsipareigoja priimti darbų rezultatą ir sumokėti už atliktą darbą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad projektavimo rangos sutarties atveju statinys projektuojamas individualios užduoties pagrindu, tokiam projektui sukurti vykdomos leistinų sprendinių paieškos darant brėžinius, o darbo rezultatas matyti dokumentuose – techniniame projekte. Civilinėje teisėje projektavimas reiškia techninį statybos dokumentavimą, nes statybos rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal statinio projektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2010; 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359-686/2016, 27 punktas).

20.                      Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad esant šalių ginčui dėl sutarties turinio ir jos sąlygų, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vadovaujantis CK 6.193 straipsnyje įtvirtintomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis.  Sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302-969/2015; 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253-611/2019, 25 punktas).   

21.                      Taigi, viena iš sutarčių, dėl kurios aiškinimo ir, atitinkamai, vykdymo kilo nagrinėjamoje byloje šalių ginčas, yra 2016 m. sausio 6 d. ieškovės, apeliantės ir trečiojo asmens, dabar jau bankrutavusios UAB ,,Saulės energija“, sudaryta jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis Nr. 20160106. Šia sutartimi jos šalys, atsižvelgdamos į tai, kad Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialas Sodininkystės ir daržininkystės institutas vykdo supaprastintą atvirą konkursą – projekto ,,Pirkimas 259025 – 510 kW galios saulės ir 37,5 kW galios vėjo elektrinės projektavimo paslaugos ir įrengimo darbų pirkimas“ pirkimą ir šiuo tikslu pakvietė tiekėjus pateikti pasiūlymus, susitarė kartu dalyvauti minėtame pirkime ir pateikti jame bendrą pasiūlymą dėl konkurso dokumentuose numatytų darbų atlikimo.        

22.                      Sutarties dalyką šalys aptarė 1.1 punkte. Jame nurodoma, kad partneriai, kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai ir dalyvauti perkančiosios organizacijos paskelbtame konkurse pateikiant bendrą pasiūlymą, o laimėjus konkursą, pasirašyti su perkančiąja organizacija rangos sutartį ir tinkamai vykdyti ja prisiimtus įsipareigojimus. Pagal jungtinės veiklos sutarties 3.3.1 punktą partnerio įnašu pripažįstama visa, ką jis įnešė į bendrą veiklą – pinigai, kitoks turtas, profesinės ir kitos žinios, įgūdžiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryšiai.

23.                      Partneriai taip pat susitarė, kad, laimėjus šį konkursą, įsipareigojimų vertės dalis bendroje pasiūlymo kainoje sudarys: (i) AB ,,Energetikos tinklų institutas“ – 6 proc., atliekamų darbų sritis – projektavimas, statybos–montavimo darbai ir projekto vykdymo priežiūra;                  (ii) UAB ,,Saulės energija“ – 10 proc., atliekamų darbų sritis – statybos–montavimo darbai; (iii) NE International GmbH – 84 proc., atliekamų darbų sritis – įrangos tiekimas.

24.                      Pagal jungtinės veiklos sutarties 3.2.3 punktą, konkurso sąlygose nustatytų reikalavimų tikslu bendrus reikalus tvarko ir partneriams atstovauja pagrindinis partneris NE International GmbH. Partneriai taip pat sulygo, kad konkurso pasiūlymą pasirašo ir pateikia, o jį laimėjus, rangos sutartį pasirašyti yra įgaliojamas pagrindinis partneris NE International GmbH. Pagrindinio partnerio įgaliojimai ir jų apimtis detalizuoti sutarties 3.2.4 punkte. Ginčo dėl to, kad ši sutartis atitinka visus jungtinės veiklos sutarčiai keliamus reikalavimus ir būtent taip ji teisiškai ir kvalifikuotina, byloje nėra. Teisėjų kolegija pagrindo kitokiai išvadai padaryti neturi.

25.                      Kita nagrinėjamo ginčo dalyką sudaranti sutartis yra ieškovės ir apelianto 2017 m. liepos 27 d. pasirašyta atskira projektavimo paslaugų sutartis Nr. P17-017. Šios sutarties 1.1 punkte, kuriame aptartas sutarties objektas, nurodyta, kad vykdytoja (ieškovė AB ,,Energetikos tinklų institutas“) įsipareigoja sutartyje nurodytomis sąlygomis paruošti objekto ,,510 kW galios saulės ir 37,5 kW galios vėjo elektrinės projektavimo paslaugos“ techninį projektą, o užsakovas (apeliantas NE International GmbH) įsipareigoja priimti atliktas projektavimo paslaugas ir sumokėti sutartyje nurodytomis sąlygomis per sutartyje nustatytus terminus.

26.                      Šios sutarties šalys aiškiai susitarė, kad sutarties bendra kaina – 40 000 Eur be PVM, o ją sudaro 4 000 Eur atlyginimas už projekto pasiūlymą, 14 000 Eur – už techninį projektą,          20 000 Eur – už poveikio aplinkai vertinimo atranką, 2 000 Eur – už statybos leidimą (sutarties 2.1–2.1.4 punktai). Pagal šios sutarties 5.1 punktą užsakovas sumoka vykdytojai už visiškai atliktas paslaugas per 15 kalendorinių dienų nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo užsakovui datos. pagrindas sąskaitai išrašyti – abiejų šalių pasirašytas paslaugų perdavimo–priėmimo aktas. Akivaizdu, kad šia sutartimi jos šalys sulygo dėl tarpusavio teisių ir pareigų balanso, vykdant kitą – bendrai su trečiuoju asmeniu pasirašytą jungtinės veiklos sutartį. Tokie mišrūs teisiniai santykiai pagal įstatymą nėra draudžiami. Kitokio vertinimo nesuponuoja ir sutartį pasirašiusios šalies, t. y. apelianto, pasikeitusi po jos pasirašymo pozicija bei išsakomos abejonės, kad taip ieškovė gali nepagrįstai praturtėti (reikalauti dvigubo atlygio pagal dvi sutartis).

27.                      Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl jungtinės veiklos ir projektavimo paslaugų sutarčių aiškinimo bei jų tarpusavio ryšio, kiek tai susiję su atsiskaitymo tvarka už ieškovės atliktus projektavimo darbus. Ieškovė, pareikšdama ieškinį, tvirtino, kad apeliantui kilo pareiga atsiskaityti su ja už atliktus projektavimo ir kitus su tuo susijusius darbus pagal projektavimo paslaugų sutarties 5.1 punktą. Apeliantas laikosi pozicijos, kad abi šios sutartys negali būti vertinamos atskirai viena nuo kitos, nes projektavimo sutartis, jo nuomone, nėra savarankiškas sandoris, apeliantas atsiskaitymo su ieškove asmeninės prievolės neturi, ši galėtų tikėtis gauti atlygį už atliktus darbus tik kaip jungtinės veiklos viena iš dalyvių, kai su pagrindiniu partneriu (t. y. apeliantu) pagal rangos sutartį atsiskaitys perkančioji organizacija. Kitaip tariant, apeliantas yra įsitikinęs, kad iki užsakovė Sodininkystės ir daržininkystės institutas nesumokės už darbus pagal rangos sutartį pačiam apeliantui, tai ir ieškovė neįgis teisės į atlyginimą, nepriklausomai nuo projektavimo sutarties sąlygų ir joje numatytos atsiskaitymo tvarkos.    

28.                      Tokia apelianto pozicija aiškiai stokoja pagrįstumo. Asmenys gali sudaryti bet kokius įstatymo nedraudžiamus susitarimus, o laisvai sudarydami sutartis bei savo nuožiūra nusistatydami tarpusavio teises bei pareigas jie sukuria, pakeičia arba nutraukia civilinius teisinius santykius, savo valia įgyja atitinkamų teisių ir pareigų (žr. šios nutarties 15,16 punktus). Asmenys laisvi pasirinkti ir sudaryti labiausiai jų interesus atitinkančio turinio ir formos susitarimus (sandorius), kurie jiems tampa privalomi ir vykdytini tol, kol šie susitarimai nebus pakeisti ar pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais. Sandoriai yra ne tik pagrindinis civilinių teisinių santykių atsiradimo, bet ir jų pakeitimo bei pabaigos pagrindas. Tiek įstatymų leidėjas, tiek civilinės apyvartos subjektai, sudarantys sandorius, siekia, kad sandorių pagrindu susiklostę santykiai išliktų stabilūs, būtų saugomi sąžiningų civilinės apyvartos dalyvių, suinteresuotų sudaryto sandorio padarinių atsiradimu, teisėti lūkesčiai, o sandorio pagrindu atsiradusios teisės ar pareigos nekvestionuojamos.

29.                      Abi pirmiau aptartos sutartys – jungtinės veiklos ir projektavimo paslaugų – yra galiojančios ir nė viena jų neginčijama, bet keliamas šių sutarčių aiškinimo klausimas. Tačiau nė vienoje iš šių sutarčių nėra tokių sąlygų, kurios lemtų apelianto prievolių projektavimo paslaugų sutarties kontrahentei (ieškovei) įvykdymą priklausomai nuo jungtinės veiklos sutarties įvykdymo ar neįvykdymo arba leistų pirmąją sutartį interpretuoti taip, kaip jos sudarymą bei vykdymą aiškina apeliantas. Teisėjų kolegijos vertinimu, šalių elgesys iki sutarčių pasirašymo, jas vykdant bei jose numatytos visiškai aiškios ir nedviprasmiškos sąlygos, susijusios su atsiskaitymu, teikia pagrindą sutikti su ieškovės pozicija bei pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad apelianto įsipareigojimas ieškovei pagal projektavimo sutartį sietinas vien su joje numatytų darbų bei suteiktų paslaugų atlikimu, bet ne su užsakovės atsiskaitymu pagal rangos sutartį.

30.                      Sutiktina su apeliantu tik tuo aspektu, kad jungtinės veiklos ir projektavimo paslaugų sutarčių sąlygos aiškintinos kompleksiškai. Jungtinės veiklos sutarties 3.1.4 punkte sutarties šalys iš tiesų susitarė, kad konkurso laimėjimo atveju partneriai įsipareigoja pasirašyti atskirą patikslintą paprastos rašytinės formos susitarimą dėl statybos darbų apimčių ir ribų, įnašų į bendrą veiklą, partnerių gaunamos pajamų dalies ir kitų su projekto vykdymu susijusių įsipareigojimų. Vadinasi, pačios šalys 3.1.4 punkte įtvirtino pareigą ateityje sudaryti dar ir atskirus susitarimus, konkretizuojančius jų teises bei pareigas bendroje veikloje, o tokia pareiga šios bylos šalių buvo įgyvendinta 2017 m. liepos 27 d. projektavimo paslaugų sutartimi.  Priešingai nei įrodinėjo apeliantas, ieškovei sumokėtinas atlyginimas už projekto parengimą pačių šalių valia nebuvo siejamas su perkančiosios organizacijos pareigų, susijusių su rangos sutartimi, įvykdymu. Pažymėtina ir tai, kad pagal jungtinės veiklos sutartį ieškovės įnašą į bendrą veiklą sudarė ir statybos-montavimo darbai, projekto vykdymo priežiūra (jungtinės veiklos sutarties 3.1.2 (i) punktas).    

31.                      Apelianto teiginius, kad būtent ieškovė buvo projektavimo paslaugų sutarties sudarymo iniciatorė ir taip sukūrė išimtinai tik jai naudingą situaciją, akivaizdžiai paneigia minėtas jungtinės veiklos sutarties 3.1.4 punktas, iš kurio matyti, kad visų šią sutartį pasirašiusių šalių valia buvo tokia, jog ateityje bus sudaromi jų tarpusavio susitarimai. Nepagrįstais pripažintini ir apeliacinio skundo argumentai, kad, patenkinus ieškovės ieškinį, yra susidariusi teisiškai ydinga ir jungtinės veiklos sutarties prigimčiai prieštaraujanti situacija, ieškovei įgijus teisę į atlyginimą tiek pagal jungtinės veiklos, tiek pagal projektavimo paslaugų sutartį. Apeliantas bendru partnerių susitarimu buvo paskirtas pagrindiniu partneriu, būtent jam į jo nurodytą banko sąskaitą pagal jungtinės veiklos sutarties 3.6.2 punktą perkančioji organizacija sumokės rangos sutartyje numatytą atlyginimą už darbus, taigi apeliantas administruos lėšas ir jomis disponuos.            

32.                      Be to, ir apelianto elgesys, apmokėjus vieną iš trijų ieškovės išrašytų sąskaitų faktūrų už darbus, atliktus pagal projektavimo paslaugų sutartį, t. y. sumokėjus 4 840 Eur už projektinius pasiūlymus pagal 2017 m. rugsėjo 25 d. sąskaitą faktūrą Nr. 02653, sudaro pagrindą tokiai labiau tikėtinai išvadai, kad šioje sutartyje įtvirtintus susitarimus abi šalys suprato vienodai, jie buvo apeliantui priimtini, tik vėliau jis ėmė vengti susitarimų vykdymo. Kaip nurodė savo procesiniuose dokumentuose ieškovė, apelianto elgesiui, vykdant projektavimo paslaugų sutartį, įtakos galėjo turėti aplinkybė, susijusi su vienai iš partnerių, t. y. UAB ,,Saulės energija“ iškelta bankroto byla ir jos pasitraukimu iš jungtinės veiklos. 

33.                      Kitaip tariant, sudarytų sutarčių turinys ir reikšmė apeliantui buvo aiškūs ir priimtini iki tol, kol neiškilo grėsmė dėl projekto įgyvendinimo. Visgi apeliantas, būdamas profesionaliu verslininku, kuris, be kita ko, veikė ir kaip pagrindinis partneris, kurio įnašo dalis sudarė net 84 proc. visų įnašų, neabejotinai turėjo ir galėjo suprasti tiek jungtinės veiklos, tiek projektavimo paslaugų sutarties skirtumus ar galimus jų nevykdymo teisinius padarinius. Todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo atliktam sutarčių nuostatų aiškinimui ir sutinka su teismo padaryta išvada, kad apeliantas privalėjo vykdyti projektavimo darbų sutarties 5.1 punkte prisiimtus įsipareigojimus, susijusius su sumokėjimu ieškovei už paslaugas.

Dėl darbų kokybės kaip atsiskaitymo sąlygos 

34.                      Atsiskaitymą už atliktus projektavimo darbus reglamentuojančio  CK 6.704 straipsnio 1 punkte nurodoma, kad užsakovas pagal projektavimo ir tyrinėjimo darbų rangos sutartį privalo sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą užbaigus visus darbus iš karto arba dalimis už sutartyje numatytus ir atliktus darbų etapus.

35.                      Aiškindamas CK 6.704 straipsnio 1 punktą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad rangovas laikomas tinkamai įvykdęs pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės; priteisiant atliktų darbų kainą turi būti įvertinta, ar visi darbai yra atlikti ir ar jie atlikti tinkamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-640/2013; 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359-686/2016, 28-29 punktai).     

36.                      Apelianto teigimu, ieškovė projektavimo darbus atliko netinkamai, todėl dar ir dėl šios priežasties reikalaujamas užmokestis pagal projektavimo paslaugų sutartį negalėjo būti iš jo priteistas. Mano, kad kitaip sprendęs pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ir įvertino bylos įrodymus, be kita ko, teismo eksperto išvadas. Teisėjų kolegija ir su šia apeliacinio skundo argumentų grupe negali sutikti.  

37.                      Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai išplėtotoje teismų praktikoje dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019, 30 punktas; 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-378/2020, 30 punktas).

38.                      Nors apeliaciniame skunde akcentuojama teismo ekspertizės išvados reikšmė, kurios, apelianto teigimu, teismas tinkamai neįvertino, pažymėtina, kad pagal CPK 218 straipsnio nuostatas  eksperto išvada teismui neprivaloma, ji vertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų visumos ištyrimu. 

39.                      Šiuo konkrečiu atveju, kitaip nei yra įsitikinęs apeliantas, pirmosios instancijos teismas įrodinėjimo taisyklių nepažeidė, tinkamai įvertino teismo eksperto išvadą kitų bylos įrodymų kontekste, pasisakė dėl jos įrodomosios reikšmės, padaręs teisingą ir pagrįstą išvadą, kad byloje esantys įrodymai nepaneigia apelianto pareigos atsiskaityti už iš esmės tinkamai atliktus darbus.

40.                      Kaip matyti iš teismo eksperto prof. dr. S. Mitkaus 2019 m. liepos 24 d. atliktos saulės jėgainės techninio–darbo projekto ekspertizės akto išvadų, ekspertas nustatė, kad parengtas techninis darbo projektas (projekto sprendiniai) neatitinka viešojo pirkimo sąlygų, t. y. suprojektuoti laikikliai neatitinka pirkimo sąlygose numatyto konstrukcijos medžiagiškumo; saulės elementų montavimo kampas (15°) neatitinka pirkimo sąlygose numatyto saulės elementų montavimo kampo (20°); ant plokščiųjų stogų montuojamų saulės elementų laikančiosios konstrukcijos (laikikliai) neturi tvirtinimo angų rėme (žr. 1–2 išvadas). Kita vertus, atsakydamas į 4-ą jam užduotą klausimą nurodė, kad techninio–darbo projekto projektinių sprendinių, neatitinkančių esminiams statinių reikalavimams, ekspertinio tyrimo metu nebuvo nustatyta.

41.                      Apklausiamas teismo posėdyje, vykusiame 2019 m. lapkričio 11 d., teismo ekspertas paaiškino, kad jo išvadoje pirmuoju klausimu nurodyti trūkumai laikytini formaliais (teismo posėdžio garso įrašas nuo 00:13:08) bei pažymėjo, kad išvada pateikta nevertinant objekto faktinės būklės ar jame atliktų darbų ir panaudotų medžiagų, tyrimo objektu buvo šalių pateikta pirminė dokumentacija, tokia, kaip techninė specifikacija, nevertinant aiškinamųjų raštų ar kitų išvestinių dokumentų (teismo posėdžio garso įrašas nuo 00:18:50). Be to, teismo ekspertas pažymėjo ir tai, kad nustatyti neatitikimai nėra susiję su esminiais statinio reikalavimais, t. y. jiems neprieštarauja (teismo posėdžio garso įrašas nuo 00:25:46).

42.                      Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad eksperto nurodyti projektavimo darbų trūkumai – netinkamai suprojektuotas saulės elementų montavimo kampas, laikytini formaliais, juolab kad ir pats ekspertas tą pripažino, patvirtinęs, jog rengdamas išvadą nevertino stogo nuolydžio, kuris galėjo turėti įtakos elementų montavimo kampui. Kitokių leistinų įrodymų, susijusių su projektavimo darbų trūkumais, išskyrus paties apelianto subjektyvius pasvarstymus, į bylą nepateikta. Atitinkamai, apelianto pareiga atsiskaityti su ieškove nebuvo paneigta.

43.                      Vertindamas eksperto išvadas, susijusias su tvirtinimo detalių atitiktimi viešojo pirkimo sąlygoms ir jose nurodytiems techniniams reikalavimams, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį tai, kad nors eksperto išvadoje ir nurodyta, kad suprojektuoti laikikliai neturi tvirtinimo angų rėme, tačiau projekto aiškinamajame rašte šiuo aspektu pasisakyta, jog ant pastatų stogų įrengiamų saulės fotoelementų montavimas numatomas naudojant specialius gamyklinius plastikinius balansinius laikiklius, kurie neturi jokių fiksavimo prie stogo konstrukcijos elementų, taip išvengiant esamos stogo dangos sugadinimo (žr. projekto aiškinamojo rašto 9 lapą).  Kaip minėta, ekspertas pripažino aiškinamojo rašto nevertinęs ir vadovavęsis tik pirmine dokumentacija.

44.                      Taigi, visiškai sutiktina su teismo pozicija, kad dalis identifikuotų trūkumų nėra esminiai, paneigiantys ieškovės reikalavimo teisę į sutartyje numatyto atlygio gavimą, o kiti projekto sprendiniai atitinka šalių aptartus patikslintus reikalavimus, nurodytus vėlesniuose dokumentuose. Pažymėtina, kad nustatyti darbai su trūkumais sudaro tik nedidelę ieškovės atliktų darbų dalį.

45.                      Apibendrindama argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš apelianto ieškovei užmokestį už šios atliktus darbus, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, o aptarti ir kiti apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo kitokiam sprendimui dėl šio ginčo priimti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

46.                      Apeliacinį skundą atmetus kaip nepagrįstą, jį rengiant patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliantui neatlygintinos. Tačiau atlygintinos ieškovės išlaidos, patirtos jai rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

47.                      Ieškovė prašė priteisti 1 452 Eur teisinės pagalbos išlaidas, pateikė tokių išlaidų faktą bei dydį  pagrindžiančius įrodymus. Ieškovės prašomos atlyginti išlaidos šiuo konkrečiu atveju neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro               2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – ir Rekomendacijos). Maksimali priteistina suma pagal Rekomendacijų 8.11 punktą galėtų būti 1 765,40 Eur (1 358 Eur x 1,3). Atitinkamai, ieškovei kompensuotinos jos prašomos ir maksimalių dydžių neviršijančios          1 452 Eur išlaidos. 

        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

        Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.    

        Priteisti iš atsakovo NE International GmbH (juridinio asmens kodas HRB6221) ieškovei akcinei bendrovei ,,Energetikos tinklų institutas“ (juridinio asmens kodas 132129036) 1 452 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt dviejų eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Teisėjos                                        Romualda Janovičienė

                                        Dalia Kačinskienė

                                        Agnė Tikniūtė