Administracinė byla Nr. I-10927-643/2015
Proceso Nr. 3-61-3-04448-2015-1
Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2.; 3.21
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. gruodžio 14 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Malijauskienė, dalyvaujant pareiškėjui M. S., viešame teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė:
Pareiškėjas M. S. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–3), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), 2 000 Eur (du tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti dėl to, kad laikotarpiu nuo 2015-04-22 iki 2015-06-12 buvo kalinamas Lukiškių TI-K, pažeidžiant pareiškėjo teisę likusią bausmės dalį atlikti pataisos namuose. Teigė, kad buvo laikomas kalėjimo sąlygomis, o jam teismo nuosprendžiu bausmė paskirta atlikti pataisos namuose. Nurodė, kad kreipėsi į Lukiškių TI-K, prašydamas perkelti į pataisos namus. Teigė, kad būdamas Lukiškių TI-K, neteko galimybės į ilgalaikį pasimatymą su artimaisiais. Lukiškių TI-K nesilaikė teisės aktų reikalavimų ir veikė aplaidžiai. Akcentavo, kad pareiškėjui kilę nepatogumai užsitęsė pernelyg ilgai ir dėl to pasireiškė neigiamos pasekmės, t. y. jis patyrė padidėjusią įtampą, stresą, bejėgiškumo prieš valdžios institucijas jausmą, pažeminimą, nepatogumus. Pažymėjo, kad dėl neteisėtų valstybės institucijų veiksmų jis patyrė neturinę žalą.
Pareiškėjas teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti.
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 8–14).
Atsiliepime nurodė, kad Lukiškių TI-K nėra užregistravusi pareiškėjo skundų ar prašymų dėl jo etapavimo į kitą pataisos įstaigą. Lukiškių TI-K negali savarankiškai etapuoti nuteistųjų į kitą pataisos įstaigą. Nuteistieji gali būti etapuojami tik gavus iš Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuteistųjų perkėlimo (siuntimo) į kitą pataisos įstaigą paskyrą (toliau – ir Paskyra). Nurodė, kad Lukiškių TI-K 2015-06-05 gavęs paskyrą Nr. (44)-1S-2072 pradėjo pareiškėjo perkėlimo į Vilniaus pataisos namų atskirą sektorių Sniego g. 2 procedūrą. Nurodė, kad ilgalaikiai ir trumpalaikiai pasimatymai organizuojami vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 85, 86 ir 94 straipsniuose nustatyta tvarka.
Be to, atsiliepime išdėstė argumentus dėl higienos sąlygų Lukiškių TI-K.
Atsakovės atstovei apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai. Byla nagrinėjama atsakovės atstovui nedalyvaujant.
Skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kurią jis teigia patyręs dėl neteisėtų Lukiškių TIK veiksmų – laiku neperkeliant jo į pataisos įstaigą atlikti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. CK 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir principus nustato Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo įstatymai, vienas iš jų – Bausmių vykdymo kodeksas (toliau – ir BVK). BVK X skyriuje yra nurodyta laisvės atėmimo bausmių vykdymo tvarka ir sąlygos. Pagal BVK 65 straipsnį, į konkrečią pataisos įstaigą, nustatytą Kalėjimų departamento, nuteistąjį siunčia kardomojo kalinimo vietos administracija atsižvelgdama į nuteistojo asmenybės pavojingumą, visuomenės saugumą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo sveikatą, psichologines savybes, amžių, darbingumą, turimą specialybę ir požiūrį į darbą. Nuteistųjų paskyrimo į konkrečią pataisos įstaigą tvarką reglamentuoja ir Kalėjimų departamento direktoriaus 2011-01-26 įsakymas Nr. V-30, „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2003 m. balandžio 18 d. įsakymo Nr. 4/07-71 „Dėl Nuteistųjų, kuriems įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu paskirta arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, paskyrimo į konkrečią pataisos įstaigą ar areštinę tvarkos patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Tvarka, ginčui aktuali redakcija galiojusi iki 2015-09-01), kurio 10 punkte nustatyta, kad skiriant nuteistuosius į konkrečias pataisos įstaigas pagal šių taisyklių 1.1–1.7, 1.9, 2, 5 ir 6 punktus, atsižvelgiama į Bausmių vykdymo kodekso 65 straipsnyje nustatytus kriterijus, taip pat tardymo izoliatorių vidaus tyrimų, socialinės reabilitacijos, psichologinės bei sveikatos priežiūros tarnybų rašytines rekomendacijas, kurios įdedamos į nuteistojo asmens bylą, ir į laisvų vietų skaičių šiose įstaigose.
Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2005-12-09 nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. I-137-462/2005, M. S. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, jam paskirta subendrinta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) metų. Nuosprendis įsiteisėjo 2006-06-22. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-03-20 nutartimi taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, t. y. paleistas lygtinai prieš 2 m. 5 mėn. ir 20 d. Akmenės rajono apylinkės teismo 2013-08-07 nutartimi byloje Nr. T-24-922/2013 panaikino M. S. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-03-20 nutartimi taikytą lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir pasiuntė jį atlikti Klaipėdos apygardos teismo 2005-12-09 nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės likusią neatliktą dalį. Laisvės atėmimo bausmę paskyrė atlikti pataisos namuose. Ši nutartis įsiteisėjo 2013-08-13.
Remiantis Lukiškių TI-K pateiktais duomenimis, nustatyta, kad pareiškėjas 2015-04-22 buvo pristatytas į Lukiškių TI-K (b. l. 15) ir buvo laikomas iki 2015-06-22 kol buvo pristatytas į Vilniaus pataisos namus (b. l. 16, 8–9).
Lukiškių TI-K 2015-05-20 išvadoje Nr. 24-3164 „Dėl nuteistojo perkėlimo bausmės atlikimui į Vilniaus pataisos namų atskirą sektorių, esantį Sniego g. 2“ (b. l. 18–19), kuri 2015-06-04 patvirtinta l. e. Kalėjimų departamento direktoriaus pareigas, nustačius, kad pareiškėjas nuo 1999-05-04 iki 2000-02-24 Vidaus reikalų ministerijos Vidaus tarnybos 1-ajame pulke atliko privalomąją pradinę karo tarnybą, vadovaudamasis Tvarkos 1.5 punktu, siūlė M. S. tolimesniam bausmės atlikimui perkelti į Vilniaus pataisos namų atskirą sektorių, esantį Sniego g. 2, skirtą valstybės politikams, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojai, kuriems teismas nustatė atlikti bausmę pataisos namuose.
Kalėjimų departamentas 2015-06-05 Lukiškių TI-K pateikė Paskyrą (b. l. 72), kurioje nurodoma, kad M. S. siunčiamas atlikti laisvės atėmimo bausmę į Vilniaus pataisos namų atskirą sektorių (b. l. 72).
Tvarkos 1.5 punkte nustatyta, kad nuteistieji, kuriems teismo nuosprendžiu paskirta terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui arba esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (Žin., 2002, Nr. 37-1341) 315 straipsnio 2 dalyje nustatytam pagrindui, skiriami į pataisos įstaigas ar jų struktūrinius padalinius šia tvarka, t. y. į Vilniaus pataisos namų atskirą sektorių, esantį Sniego g. 2, skiriami vyrai, kurie buvo arba šiuo metu yra valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojai, kuriems teismas nustatė atlikti bausmę pataisos namuose. Pagal Tvarkos 10 punktą, skiriant nuteistuosius į konkrečias pataisos įstaigas pagal šių taisyklių 1.1–1.7, 1.9, 2, 5 ir 6 punktus, atsižvelgiama į Bausmių vykdymo kodekso 65 straipsnyje nustatytus kriterijus, taip pat tardymo izoliatorių vidaus tyrimų, socialinės reabilitacijos, psichologinės bei sveikatos priežiūros tarnybų rašytines rekomendacijas, kurios įdedamos į nuteistojo asmens bylą, ir į laisvų vietų skaičių šiose įstaigose.
Minėtos Tvarkos 8 punkte nustatyta, kad esant išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistuosius toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje, Kalėjimų departamentas gali perkelti nuteistuosius iš vienų pataisos namų į kitus, neatsižvelgdamas į šių taisyklių 1.1–1.5 punktuose nurodytas nuteistųjų kategorijas, tačiau užtikrinant Bausmių vykdymo kodekso (Žin., 2002, Nr. 73-3084) 70 straipsnio 3 dalyje nustatytus izoliavimo reikalavimus.
Pagal BVK 66 straipsnio 2 dalį, nuteistąjį, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, kardomojo kalinimo vietos administracija ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nusiunčia į pataisos įstaigą. Jokių kitų terminų BVK nenustatyta, todėl ir panaikinus lygtinį paleidimą bei pasiuntus pareiškėją atlikti Klaipėdos apygardos teismo 2005-12-09 nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės, taikytinas BVK 66 straipsnio 2 dalyje nustatytas terminas. Minėta, kad pareiškėjas 2015-04-22 atvyko į Lukiškių TI-K ir 2015-06-12 tam tikrais laikotarpiais buvo laikomas, t. y. laikotarpiu nuo 2015-04-22 iki 2015-05-27 (36 paras) bei nuo 2015-06-05 iki 2015-06-12 (8 paras), pažeidus BVK 66 straipsnio 2 dalyje nustatytą 10 dienų terminą. Kadangi pareiškėjas per ilgai, neįskaičius 10 dienų termino, 34 paras, buvo kalinamas Lukiškių TIK, konstatuotinas atsakovo veiksmų neteisėtumas. Valstybė turi pareigą užtikrinti, kad asmenys būtų kalinami nepažeidžiant teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Lukiškių TI-K argumentai, kad tik gavus Paskyrą pradėjo pareiškėjo perkėlimo procedūrą atmestini kaip nepagrįsti. Lukiškių TI-K turėjo pareigą užtikrinti, kad pareiškėjas per BVK 66 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą būtų etapuotas į Vilniaus PN atlikti likusią bausmės dalį. Lukiškių TI-K jokių objektyvių aplinkybių, sąlygojusių pareiškėjo neperkėlimą nustatytu terminu, nenurodė. Lukiškių TI-K teiginiai, kad perkėlimas galimas tik gavus Paskyrą, nelaikytini objektyvia aplinkybe. Lukiškių TI-K nepaaiškino, kodėl pareiškėjui 2015-04-22 atvykus į Lukiškių TI-K, BVK 66 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka jis nebuvo etapuotas į pataisos namus ir kodėl išvada buvo surašyta tik 2015-05-20, t. y. praėjus beveik mėnesiui nuo pareiškėjo atvykimo. Teismas sutinka su pareiškėjo teiginiais, kad Lukiškių TI-K nepagrįstai jį laikė neperkeliant į pataisos namus. Pareiškėjas skunde neginčijo kitų netinkamų laikymo sąlygų Lukiškių TI-K, todėl nevertinami atsakovo atsiliepime nurodyti argumentai dėl jų.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Todėl sprendžiant pareiškėjo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TIK pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar dėl to buvo padaryta žala, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (Civilinio kodekso 6.250 straipsnio prasme), jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti aktai (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme).
Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, turi būti taikomi kriterijai, nurodyti Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, iš jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A756-122/2010, A438-121/2009, A502-734/2009).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009 ir kt.) ir Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008-11-18 sprendime byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02), Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013-02-19 sprendime byloje Z. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 16262/05) konstatuota, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje.
Pareiškėjas reikalavimą priteisti 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti grindžia patirtais nepatogumais, padidėjusia įtampa, susierzinimu, stresu. Teismas sutinka, kad dėl pavėluoto perkėlimo pareiškėjas galėjo patirti fizinių nepatogumų, kadangi visuotinai žinoma, jog sąlygos tardymo izoliatoriuje ir pataisos namuose ženkliai skiriasi, t. y. asmenys tardymo izoliatoriuose laikomi žymiai griežtesnėmis sąlygomis nei asmenys pataisos namuose. Be to, nėra galimybės gauti ilgalaikių pasimatymų. Akivaizdu, kad pareiškėjas atlikdamas bausmę Vilniaus PN tokių nepatogumų ir suvaržymų nebūtų patyręs.
Įvertinus visumą nustatytų aplinkybių, darytina išvada, kad egzistuoja pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, kadangi vien pažeidimo pripažinimo, įvertinus jo trukmę ir mastą, nepakankamas pažeistai teisei apginti. Byloje nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis.
Teismas, įvertinęs ankščiau aptartus įrodymus, teisės aktų analizę, teismų praktiką, atsižvelgdamas į tai, kad Lukiškių TI-K pavėlavo pareiškėją perkelti į pataisos įstaigą, t. y. viršijo nustatytą terminą 34 paromis, pripažįsta, kad pareiškėjo imperatyviai BVK 66 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisė – per 10 dienų po nutarties pasiųsti atlikti bausmės dalį įsiteisėjimo būti perkeltam į Vilniaus pataisos namus – buvo pažeista, nesant objektyvių duomenų apie tai, kad užtrukęs perkėlimas būtų neigiamai paveikęs pareiškėjo sveikatą, sukėlęs itin didelių nepatogumų, pareiškėjui dėl pavėluoto perkėlimo priteisiama 200 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kad pareiškėjui būtų priteisima jo prašoma 2 000 Eur suma.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 4 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,
n u s p r e n d ė:
Pareiškėjo M. S. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti M. S. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėja Jolanta Malijauskienė