Administracinė byla Nr. eAS-501-525/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01593-2018-2

Procesinio sprendimo kategorija 43.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. liepos 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Audriaus Bakavecko ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos M. B. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui I. Š. (I. Š.) dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėja M. B. (toliau – ir pareiškėja) 2018 m. gegužės 9 d. elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2018 m. balandžio 13 d. sprendimą Nr. 1SS-760-(7.59 E); 2) įpareigoti NŽT ir NŽT Vilniaus miesto skyrių pagal kompetenciją ištaisyti padarytą klaidą, atstatant pažeistas pareiškėjos teises ir teisėtus interesus, panaikinant NŽT 2016 m. balandžio 26 d. sprendimą Nr. 49S-166-(14.49.3.), NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2016 m. rugpjūčio 8 d. įsakymą Nr. 49VĮ-1386-(14.49.2.) dalyse, kurios susijusios su pažeistomis pareiškėjos teisėmis.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gegužės 30 d. nutartimi, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 1 dalimi, pareiškėjos skundą laikė nepaduotu ir išaiškino pareiškėjai, kad ši nutartis neužkerta kelio pakartotinai kreiptis į teismą su skundu, atitinkančiu Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimus.

Teismas nurodė, kad 2018 m. gegužės 10 d. nutartimi nustatė pareiškėjo skundui trūkumus – iki 2018 m. gegužės 24 d. pateikti patikslintą skundą, kuriame būtų suformuluoti reikalavimai teismui, be kita ko, panaikinti NŽT 2016 m. balandžio 26 d. sprendimo, NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. rugpjūčio 8 d. įsakymo dalis, pateikti prašymą atnaujinti terminą skundui dėl NŽT 2016 m. balandžio 26 d. sprendimo dalies panaikinimo ir žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį dokumentą, patikslinti prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, nurodant, kokius veiksmus teismas turėtų uždrausti atlikti ir kokiems asmenims.

Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjai teismo nutartimi nustatytu terminu skundo trūkumų, kurie laikytini esminiais, nepašalinus, skundą nutarė laikyti nepaduotu.

III.

Pareiškėja atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 30 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjos 2018 m. gegužės 8 d. skundą priimti nagrinėti.

Pareiškėja nurodo, jog teismo nutartis yra visiškai neteisėta ir nepagrįsta. Skundžiama nutartis priimta remiantis 2018 m. gegužės 10 d. nutartimi, su kuria pareiškėja nesutinka. Pareiškėjos manymu, teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartimi nustatyti trūkumai nelaikytini skundo trūkumais pagal ABTĮ nuostatas. Skundas visiškai atitiko ir atitinka visas ABTĮ 24 straipsnio nuostatas ir todėl tiek 2018 m. gegužės 10 d. nutartis, tiek jos pagrindu priimta 2018 m. gegužės 30 d. nutartis yra visiškai neteisėtos ir nepagrįstos. Be to, net ir pačioje 2018 m. gegužės 30 d. nutartyje yra nurodyti aiškūs skundo reikalavimai. Vadovaujantis ABTĮ 36 straipsnio 1 dalies 1 punktu, žyminiu mokesčiu neapmokestinami skundai (prašymai, pareiškimai) dėl viešojo administravimo subjektų vilkinimo atlikti veiksmus, būtent dėl ko šiuo atveju ir pateiktas pareiškėjos skundas. Be to, sprendimai, susiję su nuosavybės teisių (ne)atkūrimu, žyminiu mokesčiu neapmokestinami.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 30 d. nutarties, kuria pareiškėjos skundas laikytas nepaduotu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu teismas nustato, kad skundas (prašymas) neatitinka ABTĮ 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, teismo nutartimi pareiškėjui nustatomas terminas nurodytiems trūkumas pašalinti. Skundo trūkumų nepašalinimas per teismo nustatytą terminą sukelia ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatytas procesines pasekmes – skundas laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Vadovaujantis anksčiau pateikta įstatymo normos formuluote, darytina išvada, kad teismo nutartyje įvardytų skundo (prašymo) trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą (prašymą) nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui. Kitaip tariant, pareiškėjui neįvykdžius (netinkamai įvykdžius) teismo nurodymus dėl skundo (prašymo) trūkumų šalinimo, teismas privalo priimti nutartį dėl skundo (prašymo) laikymo nepaduotu ir grąžinimo pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-131-438/2016).

Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas pateikto skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-442-502/2018).

Nagrinėjamu atveju skundo trūkumai buvo įvardyti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartyje, kuria pareiškėjai buvo nustatytas terminas iki 2018 m. gegužės 24 d. skundo trūkumams pašalinti. Iš šios nutarties matyti, kad pareiškėjai buvo aiškiai ir konkrečiai pasiūlyta patikslinti skundo reikalavimus – panaikinti NŽT 2016 m. balandžio 26 d. sprendimą, NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. rugpjūčio 8 d. įsakymą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, teismas 2018 m. gegužės 10 d. nutartyje pagrįstai nurodė, kad tiesiogines teisines pasekmes pareiškėjai sukelia NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. rugpjūčio 8 d. įsakymas ir NŽT 2016 m. balandžio 26 d. sprendimas, todėl skunde turėtų būti suformuluotas reikalavimas teismui šiuos administracinius aktus panaikinti.

Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nutartyje dėl trūkumų šalinimo nurodė, kad NŽT 2016 m. balandžio 26 d. sprendimui ginčyti nenustatyta išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka, o šis sprendimas turi būti ginčijamas tiesiogiai teismui.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėja anksčiau su skundo reikalavimais buvo kreipusis į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti NŽT 2016 m. balandžio 26 d. sprendimą Nr. 49S-166-(14.49.3.) ir NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2016 m. rugpjūčio 8 d. įsakymą Nr. 49VĮ-1386-(14.49.2.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. kovo 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-147-552/2018 konstatavo, kad pareiškėja skundą dėl NŽT 2016 m. balandžio 26 d. sprendimo Nr. 49S-166-(14.49.3.) panaikinimo Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė praleidusi šio sprendimo apskundimo terminą. Kadangi pareiškėja skunde, pateiktame pirmosios instancijos teismui, prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą nesuformulavo, todėl Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad teismas pagrįstai atsisakė priimti skundą dėl sprendimo panaikinimo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gegužės 10 d. nutartyje pareiškėjai pasiūlė pateikti prašymą atnaujinti terminą skundui dėl NŽT 2016 m. balandžio 26 d. sprendimo dalies panaikinimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis pasiūlymas nelaikytinas skundo trūkumu, tačiau laikytinas pagrįstu, atsižvelgiant į ABTĮ 12 straipsnį, pagal kurį teismas turi išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises.

Teismas taip pat vadovaudamasis ABTĮ 12 straipsniu turėjo teisę pasiūlyti pareiškėjai patikslinti prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, nors, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje bylos stadijoje, kol nepriimtas pareiškėjos skundas, šis klausimas nėra aktualus ir nevertintini pareiškėjos atskirajame skunde nurodyti argumentai dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

Teisėjų kolegija, įvertinusi 2018 m. gegužės 10 d. nutartyje nustatytą skundo trūkumą dėl žyminio mokesčio, konstatuoja, kad šis teismo nurodytas pareiškėjos skundo trūkumas buvo nustatytas nepagrįstai, kadangi nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs iš nuosavybės teisių atkūrimo teisinių santykių, t. y. ginčas yra susijęs su institucijos, nagrinėjančios piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, sprendimais, todėl pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalį šios kategorijos bylose šalys atleidžiamos nuo žyminio mokesčio.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas gali suteikti efektyvią galbūt pažeistų teisių gynybą tik tuo atveju, kai besikreipiantis asmuo aiškiai formuluoja savo reikalavimą. Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-442-502/2018).

Pirmosios instancijos teismo nustatyti pareiškėjos skundo trūkumai dėl reikalavimų patikslinimo (panaikinti NŽT 2016 m. balandžio 26 d. sprendimą ir NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. rugpjūčio 8 d. įsakymą) yra esminiai, todėl, nepaisant to, kad nutartyje nepagrįstai buvo įvardytas vienas iš skundo trūkumų dėl žyminio mokesčio, vien tik prieš tai paminėtų esminių skundo trūkumų nepašalinimas buvo pagrindas skundą laikyti nepaduotu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo naikinti. Prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo 2018 m. gegužės 30 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas.

Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nutartis skundą laikyti nepaduotu neužkerta kelio pareiškėjai pašalinus skundo trūkumus pakartotinai kreiptis į teismą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos M. B. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                   Laimutis Alechnavičius

                                         Audrius Bakaveckas

                            Dalia Višinskienė