Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2018-10-17][nuasmenintas nuosprendis byloje][1-1500-1083-2018].docx
Bylos nr.: 1-1500-1083/2018
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Panevëþio apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:
BAUDŽIAMOJI TEISĖ
Bendroji dalis
Bylos parengimas nagrinėti teisme (BPK XVIII skyrius)
Bylos perdavimas nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 233 str.)
Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 4 d. ir kt.)
Baudžiamojo proceso bendrosios nuostatos
Kvalifikuotas kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas (BK 281 str. 2-7 d.) (Galioja iki 2019-07-01)
Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
Specialioji dalis
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
Bylos parengimas nagrinėti teisme ir bendrosios bylos nagrinėjimo teisme nuostatos (BPK XVIII-XIX skyriai)
Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 5 d. ir kt.)
Kvalifikuotas kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas (BK 281 str. 2-7 d.)
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
Bylų procesas pirmosios instancijos teisme
Bylų procesas pirmosios instancijos teisme
Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas (BK 281 str.)
Nuosprendžių rūšys, surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas (BK 281 str.)
Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.) (Galioja iki 2019 m. liepos 1 d.)
Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės (BK VI skyrius)
Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
Atsakomybę lengvinančios aplinkybės (BK 59 str.)
Nuosprendžio priėmimas (BPK XXIII skyrius)
Nuosprendžiui, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, keliami reikalavimai (BPK 297-307 str.)
Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
Bausmės skyrimas (BK VIII skyrius)
Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
Daiktai (BPK 91-94 str., 96 str. 2 d., 97, 98 str.)
Baudžiamojo poveikio priemonės ir jų skyrimas (BK IX skyrius)
Proceso išlaidos ir jų atlyginimas (BPK 103-106 str.)
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai transporto eismo saugumui (BK XXXIX skyrius)
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai transporto eismo saugumui (BK XXXIX skyrius)

?

 

Byla Nr. 1-1500-1083/2018

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23009-2018-8

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.6.6.; 1.1.8.6.2.; 1.1.9.2.; 1.1.9.8.; 1.2.25.4.2.6.; 2.1.8.; 2.1.14.; 2.3.6.4.6.1.; 2.3.6.4.6.2.

 (S)

 

 

Vytis 

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 17 d.

Panevėžys

 

 

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Marius Jankauskas,

sekretoriaujant Laurai Levickienei,

dalyvaujant: prokurorui Broniui Šiaudiniui,

gynėjui advokatui Manvydui Šivickui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini) (deklaravusi gyvenamąją vietą ten pat), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, išsituokusi, turinti specialųjį vidurinį išsilavinimą, dirbanti UAB (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį

 

nustatė:

 

1.       R. B. 2018 m. gegužės 16 d., apie 15.14 val., (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio (2018 m. gegužės 16 d. 15.34 val. alkoholio matuokliu jai nustatytas 2,85 ‰ girtumas; pagal Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos 2018 m. gegužės 23 d. specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) jos kraujyje nustatyta mažiausia alkoholio koncentracija – 2,72 ‰).

2.       Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

2.1.                      Kaltinamoji R. B. kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad 2018 m. gegužės 16 d. popietę ji kartu su savo sugyventiniu buvo pas kaimynę, šventė pastarosios sūnaus sugrįžimą iš užsienio. Tuo metu ji vartojo alkoholį – gėrė vyną, o taip pat, jos supratimu, kažkokią stiprią degtinę. Jiems bebūnant pas kaimynę, jos sugyventiniui į mobiliojo ryšio telefoną paskambino kažkokia moteris ir pranešė, kad jo mama, gyvenanti (duomenys neskelbtini) gatvėje ir turinti psichikos sutrikimų, vaikštinėja po jos gyvenamąjį mikrorajoną. Po trečio skambučio sugyventiniui ji pasiėmė savo automobilio raktelius ir kartu su sugyventiniu automobiliu išvažiavo ieškoti jo mamos. Automobilį vairavo ji. Tuo metu jautėsi apsvaigusi ir suprato, kad dėl apsvaigimo vairuoti automobilio ji negali, tačiau vis tiek automobilį vairavo. Nuvažiavę į (duomenys neskelbtini) gatvę jie sugyventinio mamą surado jos namuose. Sugyventinis su savo mama liko pastarosios namuose, o ji sėdo už automobilio vairo ir važiavo link savo namų. (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje jos vairuojamą automobilį sustabdė policijos pareigūnės, kurios patikrino jos girtumą ir nustatė sunkų jos girtumą. Dėl savo veikos gailisi, ją vertina labai blogai. Prašo atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jos laiduotoja paskirti mamą V. D..

2.2.                      Įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąją nutrauktas, nes kaltinamoji R. B. prisipažino esanti kalta, pageidavo tuojau pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, kaltinamoji ir jos gynėjas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis).

2.3.                      BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka išvardinti: tarnybiniai pranešimai (5, 7, 15–16 b. l.), apžiūros protokolas (8–11 b. l.), nutarimas dėl automobilio pridavimo saugoti (12 b. l.), prašymas dėl patirtų išlaidų pripažinimo proceso išlaidomis (17–22 b. l.), duomenys apie transporto priemonę (23 b. l.), VšĮ „Emprekis“ pažyma apie vidutinę automobilio rinkos kainą Lietuvoje (24 b. l.) (ši pažyma prokuroro prašymu perkaityta visa), liudytojos R. A. apklausos protokolas (26–27 b. l.), liudytojos G. K. apklausos protokolas (29–30 b. l.), liudytojos V. D. apklausos protokolas (33–34 b. l.), specialisto išvada (37 b. l.), asmens neblaivumo patikrinimo alkotesteriu protokolas (38 b. l.), kaltinamąją R. B. charakterizuojantys duomenys (40–44, 47, 53–56, 97 b. l.), kaltinamosios R. B. apklausos protokolas (64, 70 b. l.), įtariamojo laikino sulaikymo ir paleidimo į laisvę protokolai (73, 75 b. l.), nutarimo skirti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti protokolas (76–77 b. l.), nutarimo skirti kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą protokolas ir pažyma apie dokumento paėmimą (79–80, 82, 84 b. l.), į sulaikymo patalpas uždaromo asmens apžiūros ir daiktų paėmimo laikinai saugoti protokolas, automobilio registracijos liudijimas ir techninės apžiūros talonas (85–86 b. l.), kaltinamosios R. B. ir liudytojos V. D. prašymai dėl kaltinamosios R. B. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (93–95 b. l.), liudytoją V. D. charakterizuojantys duomenys (98–99 b. l.).

2.4.                      Ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis teismas nustatė, kad įrodymai byloje surinkti BPK nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu. Be pačios kaltinamosios visiško prisipažinimo ir duotų parodymų, visi paminėti įrodymai įrodo, jog kaltinamoji R. B. padarė nusikalstamą veiką, kuri pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.

2.5.                      Kaltinamosios R. B. atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

3.       Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

3.1.                      Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji R. B. ir jos mama V. D. pateikė prašymus atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant ją pagal laidavimą mamos V. D. atsakomybei (93–96 b. l.).

3.2.                      BK 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas gali taikyti BK 40 straipsnį tik esant visų paminėtų sąlygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga – laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

3.3.                      Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji R. B. ir laiduotoja V. D. savo prašymus palaikė. Kaltinamoji R. B. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad su savo mama yra labai artima, jos bendrauja kasdien ir mama jai darys teigiamą įtaką. Laiduotoja V. D. nurodė, kad sutinka būti savo dukters laiduotoja, yra verta teismo pasitikėjimo, kadangi yra neteista, administracine tvarka bausta, santykiai su dukra yra labai geri ir glaudūs, dukra atsižvelgia į jos nuomonę, tik padariusi nusikalstamą veiką dukra iškart paskambino jai pasiguosti dėl to. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad laiduotoja neteista, administracine tvarka bausta vieną kartą už smulkų nusižengimą (paskirtą nuobaudą sumokėjo nedelsdama) (98–99 b. l.). Šios aplinkybės nesuteikia pagrindo teismui abejoti kaltinamosios mamos V. D. galimybe būti laiduotoja ir daryti teigiamą įtaką savo dukrai – kaltinamajai R. B..

3.4.                      Teisiamojo posėdžio metu prokuroras sutiko su kaltinamosios ir laiduotojos prašymais, prašė atleisti kaltinamąją R. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

3.5.                      Kaltinamoji R. B. nuo pat pirmosios apklausos savo kaltę pripažino visiškai, ji visas įvykio aplinkybes išdėstė nuosekliai ir išsamiai bei gailėjosi dėl savo poelgio (64, 70 b. l.). Tą patį ji padarė ir teisiamojo posėdžio metu. Akivaizdu, kad kaltinamoji savo kaltę pripažino visiškai ir ji gailisi padariusi nusikalstamą veiką. Be to, kaltinamoji R. B. anksčiau neteista, nusikalto pirmą kartą (43–44 b. l.). Nusikalstama veika kaltinamoji R. B. žalos niekam nepadarė. Kartu teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamoji R. B. dirba, darbovietėje ji charakterizuojama teigiamai, kaip komunikabili, darbšti, pareiginga, korektiška darbuotoja, laiku ir atsakingai atliekanti jai paskirtas užduotis (55, 97 b. l.), per paskutinius 5 metus administracine tvarka nebausta (54 b. l.). Visos šios aplinkybės suteikia pakankamai tvirtą pagrindą manyti, kad kaltinamoji R. B. ateityje laikysis įstatymų ir naujų nusikalstamų veikų nedarys.

3.6.                      Atsižvelgdamas į visas pirmiau išdėstytas aplinkybes (kaltinamoji R. B. nusikalto pirmą kartą, savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, nebuvo ankščiau atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, administracine tvarka nebausta, žalos niekam nepadarė, dirba, charakterizuojama teigiamai, laiduotoja V. D. sutinka laiduoti už kaltinamąją, nėra pagrindo abejoti ir nepasitikėti V. D., kaip laiduotoja ir yra pagrindo manyti, jog kaltinamoji R. B. ateityje daugiau nedarys nusikalstamų veikų) teismas mano, kad šiuo konkrečiu atveju galima kaltinamąją R. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, perduodant ją pagal laidavimą laiduotojos V. D. atsakomybei be užstato ir baudžiamąją bylą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, nutraukti (BK 40 straipsnio 1 dalis).

3.7.                      BK 40 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad laidavimo terminas nustatomas nuo 1 iki 3 metų. Teisiamojo posėdžio metu prokuroras prašė laidavimą taikyti 2 metų laikotarpiui, gynėjas šį terminą prašė sutrumpinti iki 1 metų. Atsižvelgdamas į visas pirmiau išdėstytas aplinkybes, į kaltinamajai R. B. nustatytą girtumo laipsnį (jai nustatytas sunkus girtumas), į jos padarytos veikos pavojingumą (kaltinamoji, būdama sunkiai apsvaigusi nuo alkoholio, šviesiu paros metu, kuomet automobilių eismas mieste pakankamai intensyvus, vairavo automobilį mieste pakankamai didelį atstumą), o taip pat siekdamas sulaikyti kaltinamąją nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, paveikti ją taip, kad ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, teismas laidavimo terminą nustato 2 metams.

4.       Dėl uždraudimo vairuoti transporto priemones

4.1.                      BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaroma BK 281 straipsnyje numatyta nusikalstama veika, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti minėtą priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones – atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, tiek į nustatytas byloje eismo įvykio aplinkybes, kaltininko kaltę, jo padarytus konkrečius KET pažeidimus.

4.2.                      Šiuo atveju kaltinamoji R. B. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi. Jai buvo nustatytas sunkus girtumas. Jos padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų eismo saugumui ir žmonių sveikatai bei gyvybei. Tik dėl laimingo atsitiktinumo išvengta skaudesnių šios nusikalstamos veikos pasekmių. Praeityje ji nėra teista ar bausta administracine tvarka, dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino, gailėjosi. Nusikalstamą veiką ji padarė naudodamasi jai suteikta specialia teise – teise vairuoti transporto priemones. Atsižvelgdamas į tai, o taip pat į kaltinamosios R. B. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, teismas mano, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, tikslai bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant kaltinamajai R. B. naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 metų laikotarpiui.

5.       Dėl automobilio konfiskavimo

5.1.                      Atleidęs asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės teismas gali spręsti klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonių, taip pat ir turto konfiskavimo, taikymo.

5.2.                      Pagal BK 72 straipsnio nuostatas konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tyčia. Jos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Pagal nuosekliai formuojamą teismų praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018 ir kt.).

5.3.                      Nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas skiriasi. Nuteistam asmeniui baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Nuteisus asmenį pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, automobilio kaip nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo privalomumas taip pat nekelia abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392-699/2017). Išimtimi iš šios taisyklės galėtų būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-83/2010, 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016). Kita vertus, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausio Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018).

5.4.                      Nagrinėjamu atveju kaltinamosios automobilis neabejotinai atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Tokia išvada darytina įvertinus ne tik aukščiau aptartą nusikalstamos veikos padarymo priemonės išaiškinimą (tai turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą), bet ir BK 281 straipsnio 7 dalies dispoziciją, kurioje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama kaip minėtoje teisės normoje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Akivaizdu, jog įvykdyti BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką be transporto priemonės asmuo negali, kadangi ši veika gali būti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę. Tačiau teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji R. B. nurodė, kad nors automobilis registruotas jos vardu, šiuo automobiliu taip pat naudojasi jos sugyventinis, automobilis naudojamas jų abiejų poreikiams tenkinti, sugyventinis savo automobilio neturi. Iš bylos duomenų matyti ir tai, kad kaltinamosios R. B. sugyventinio mama turi rimtų sveikatos sutrikimų, todėl automobilis yra būtinas skubiam nuvykimui pas ją. Šiuo konkrečiu atveju konfiskavus automobilį, be kita ko, nukentėtų kitų, su nusikalstamos veikos padarymu nesusijusių asmenų interesai. Atsižvelgdamas į tai teismas mano, kad šiuo konkrečiu atveju konfiskuoti kaltinamosios R. B. automobilį netikslinga, todėl nuosprendžiui įsiteisėjus kaltinamosios R. B. automobilis grąžinamas kaltinamajai, o iš kaltinamosios, panaudojusios minėtą automobilį kaip priemonę nusikalstamai veikai padaryti, valstybei išieškoma automobilio vidutinę vertę atitinkanti pinigų suma – 1330 eurų (BK 72 straipsnio 5 dalis).

6.       Dėl kitų klausimų

6.1.                      Nuosprendžiui įsiteisėjus kaltinamajai R. B. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas (76–77, 79–80, 82, 84 b. l.), panaikinamos, o vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) perduodamas baudžiamojo poveikio priemonę (teisės vairuoti transporto priemones atėmimą) vykdančiai institucijai – VĮ „Regitra“.

6.2.                      Byloje esantys automobilio dokumentai – registracijos liudijimas ir techninės apžiūros talonas (85–86 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinami automobilio savininkei – kaltinamajai R. B..

6.3.                      Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 5 ir 6 punktais, 105 straipsnio 1 dalimi, iš kaltinamosios R. B. į valstybės pajamas išieškomos automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežimo ir saugojimo išlaidos (36,30 Eur už nuvežimą ir po 0,28 Eur už kiekvieną saugojimo dieną, skaičiuojant nuo 2018 m. gegužės 16 d.) (17–22 b. l.) bei 3,80 Eur dydžio proceso išlaidos teismo procesiniams dokumentams įteikti.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307–308 teismas

 

nusprendžia:

 

R. B., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant ją laiduotojos V. D. atsakomybėn Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 2 (dvejiems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

 

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu, paskirti R. B. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams.

 

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš R. B. valstybei išieškoti automobilio (duomenys neskelbtini) vidutinę vertę atitinkančią pinigų sumą – 1330 (vieną tūkstantį tris šimtus trisdešimt) eurų.

 

Nuosprendžiui įsiteisėjus:

- R. B. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą, panaikinti;

- vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti baudžiamojo poveikio priemonę (teisės vairuoti transporto priemones atėmimą) vykdančiai institucijai – VĮ „Regitra“;

 

Nuosprendžiui įsiteisėjus R. B. grąžinti:

- automobilį (duomenys neskelbtini), valst Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą UAB (duomenys neskelbtini) aikštelėje;

- automobilio dokumentus – registracijos liudijimą ir techninės apžiūros taloną.

 

Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 5 ir 6 punktais, 105 straipsnio 1 dalimi, pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš R. B. į valstybės pajamas:

- automobilio (duomenys neskelbtini) nuvežimo ir saugojimo išlaidas (36,30 Eur (trisdešimt šešis eurus 30 ct) už nuvežimą ir po 0,28 Eur (dvidešimt aštuonis ct) už kiekvieną saugojimo dieną, skaičiuojant nuo 2018 m. gegužės 16 d.);

- 3,80 Eur (tris eurus 80 ct) už teismo procesinių dokumentų įteikimą.

 

 

Išaiškinti R. B., kad tuo atveju, jeigu ji, būdama atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje gali būti panaikintas ir gali būti sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu ji laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai V. D., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

 

Nuosprendis per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.

Teisėjas        Marius Jankauskas


Paminėta tekste:
  • BK
  • BPK
  • BK 40 str. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
  • BK 281 str. Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas
  • BK 68 str. Uždraudimas naudotis specialia teise
  • BK 67 str. Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis ir rūšys
  • BK 72 str. Turto konfiskavimas
  • 2K-392-699/2017
  • BK 42 str. Bausmių rūšys
  • 2K-7-83/2010
  • 2K-50-788/2018
  • BPK 103 str. Proceso išlaidos