Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2A-944-253/2012
Teisėja Jolanta Gailevičienė (Proceso Nr. 2-06-3-09261-2011-3)
Procesinio sprendimo kategorija
(S)
30.9.1; 35.3.6; 35.4; 121.21.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2012 m. liepos 25 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Pupeikienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo A. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-01-09 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Vitės valdos“ ieškinį atsakovui A. G. dėl skolos, delspinigių, procesinių palūkanų ir turėtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo,
n u s t a t ė :
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu. Juo prašė priteisti iš atsakovo 584,21 Lt skolą, 25,30 Lt delspinigius, 5 procentų metines palūkanas nuo priskaičiuotos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad įgyvendinant privalomus statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus UAB „Vitės valdos“ direktoriaus įsakymu nutarta atlikti gyvenamųjų namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Klaipėda, karšto vandens šilumokaičio keitimo darbus ir priskaičiuoti mokesčius minėtų namų savininkams po atliktų darbų. Apie įvyksiantį konkursą ir rangovą gyvenamųjų namų savininkai informuoti pranešimais. Atlikus darbus, pagal atliktų darbų akte nurodytas sumas buvo paskaičiuoti mokesčiai visiems gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), bendrasavininkams pagal užimamą plotą. Atsakovui už atliktus darbus paskaičiuota mokėti 472,30 Lt. Atsakovui kiekvieną mėnesį buvo pateikiamos sąskaitos, nurodant mokėtinas sumas, tačiau nuo 2009 m. rugpjūčio mėn. atsakovas mokėjo ne visus priskaičiuotus mokesčius už suteiktas paslaugas, todėl laikotarpiu nuo 2010-08-01 iki 2011-05-01 pagal pateikiamą pažymą apie priskaičiuotus ir sumokėtus mokesčius susidarė 584,21 Lt skola. Į raštą dėl įsiskolinimo atsakovas nereagavo. Bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovė atsisakė nuo dalies skolos priteisimo, kurią atsakovas po kreipimosi į teismą sumokėjo.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-01-09 sprendimu priėmė ieškovės UAB „Vitės valdos“ ieškinio atsisakymą dalyje dėl 111,91 Lt skolos priteisimo iš atsakovo A. G. ir šioje dalyje civilinę bylą Nr. 2-500-777/2012 nutraukė, likusią ieškovės UAB „Vitės valdos“ ieškinio dalį tenkino visiškai. Teismas, nustatęs, kad (duomenys neskelbtini), namas šilumą ir karštą vandenį gauna iš (duomenys neskelbtini), namo, atsižvelgęs į tai, kad nėra imperatyvaus draudimo ar įstatyminio reglamentavimo, jog daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams negali priklausyti bendrojo naudojimo objektai, esantys kitame name, juolab, kad LR daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 11 str. 2 d. nuostata patvirtina, kad galima situacija, kai keli daugiabučiai namai tarpusavyje yra susiję (tame tarpe ir karšto vandens sistema; Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-03-30 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-246-777/2011), teismas darė išvadą, kad karšto vandens šilumokaitis yra gyvenamųjų namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), bendroji inžinerinė įranga, t. y. bendroji dalinė abiejų šių daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų nuosavybė. Įvertinęs Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-09-30 įsakymu Nr. ADI-1865 patvirtintuose nuostatuose nurodytą administravimo sąvoką, pagrindinį administratoriaus uždavinį, jo vykdomas funkcijas, atsižvelgęs į tai, kad karšto vandens šilumokaitis yra gyvenamųjų namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), bendroji inžinerinė įranga, bei į tai, kad – 2010-06-07 įsakymas dėl gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), karšto vandens šilumokaičio keitimo darbų, nėra nuginčytas ir yra galiojantis, teismas vertino, kad ieškovė turėjo teisę priimti privalomąjį sprendimą dėl šilumokaičio keitimo. Karšto vandens pašildytuvas buvo avarinės būklės, kuriai esant ieškovė privalėjo nedelsiant imtis veiksmų siekdama pašalinti susidariusią situaciją, t. y. priimti privalomą sprendimą – 2010-06-07 įsakymą dėl gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), karšto vandens šilumokaičio keitimo darbų. Teismas konstatavo, kad ieškovė pagrįstai ir teisėtai minėtas šių darbų išlaidas proporcingai paskirstė visiems namo butų ir kitų patalpų savininkams.
Atsakovas A. G. pateikė apeliacinį skundą. Juo prašo panaikinti sprendimo dalį dėl ieškovės UAB „Vitės valdos“ ieškinio dėl 472,30 Lt skolos ir 25,30 Lt delspinigių priteisimo ir ieškovės ieškinį šioje dalyje atmesti ir priteisti iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad nei bendra LR daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 str. 5 d. 2 p. numatyta taisyklė, nei jos išimtis neleidžia įrenginio, t. y. karšto vandens šilumokaičio, pripažinti ir (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo gyventojų bendrąja inžinerine įranga, t. y. bendrąja daline abiejų šių daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų nuosavybe. Nurodo, kad teismas neįvertino šilumokaičio priklausymą tik (duomenys neskelbtini), patalpų savininkams patvirtinančių įrodymų. Teismas šioje byloje sprendė bendrojo naudojimo objekto (karšto vandens šilumokaičio) nuosavybės teisės klausimą, tačiau nebuvo išklausyti (duomenys neskelbtini), gyventojai. Be to, šio namo gyventojų valia dėl šilumokaičio pakeitimo išvis nebuvo išreikšta. Mano, kad norėdama pakeisti šilumokaitį administratorė privalėjo organizuoti patalpų savininkų sprendimo priėmimą, tik esant patalpų savininkų sprendimui ieškovė būtų galėjusi imtis šilumokaičio keitimo darbų ir tik tuo atveju, jeigu šilumokaitis būtų priklausęs namui (duomenys neskelbtini). Mano, kad teismas neatsižvelgė į LR CK 4.85 str. 1 d. bei į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-09-30 įsakymu Nr. ADI-1865 patvirtintų nuostatų 16 p., 6.9 p., kadangi administratorės sušauktame susirinkime dalyvavo tik 7 iš 18 butų, t. y. mažiau nei pusė visų namo patalpų, todėl sprendimas tokiame susirinkime negalėjo būti priimtas ir tokiu atveju turėjo būti organizuojamas balsavimas raštu. UAB „Vitės valdos“ direktoriaus 2010-06-07 įsakymas Nr. VI-31-1, kuriame nuspręsta atlikti šilumokaičio keitimo darbus, priimtas nesilaikant teisės aktų nustatytos sprendimo dėl šilumokaičio pakeitimo priėmimo tvarkos – už administratorės kompetencijos ribų.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Vitės valdos“ prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-01-09 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti bei priteisti ieškovei 400 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą. Nesutinka su apelianto teiginiu, kad šilumokaitis – įrenginys iš kurio ir atsakovo butui tiekiamas karštas vanduo – nėra abiejų namų bendro naudojimo įrenginys. Pažymi, kad (duomenys neskelbtini), name yra ne tik grupinis karšto vandens ruošimo mazgas, kuriuo karštas vanduo tiekiamas dviem namams, bet ir atskiras elevatorinis mazgas, iš kurio šildymą per požeminį, kanaliniu būdų įrengtą vamzdyną gauna (duomenys neskelbtini), namas. Šiuo atveju grupinis karšto vandens ruošimo mazgas, esantis (duomenys neskelbtini), name, yra dviejų namų karštam vandeniui naudojama įranga, susijusi su dviejų namų inžinerinės įrangos funkcionavimu. Atsakovas, būdamas (duomenys neskelbtini), buto savininku, kartu yra ir bendrojo naudojimo įrenginio – karšto vandens ruošimo mazgo, savininkas, todėl privalo padengti išlaidas, susijusias su bendro naudojimo objekto eksploatavimu. Nurodo, kad nagrinėjamos bylos ieškinio dalykas – skola už atliktus remonto darbus, o ne daikto dalies priteisimas kito namo gyventojams. Pašildytuvas, eksploatuojamas nuo 1972 m., buvo avarinės būklės ir nuolat lopomas, techniškai susidėvėjęs, todėl jį reikėjo keisti. Išlaidos pašildytuvo remonto darbams buvo susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, ieškovė priimdama sprendimą dėl karšto vandens šilumokaičio keitimo pagal LR CK 4.83 str., Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-09-30 įsakymu Nr. ADI-1865 patvirtintų nuostatų 8.1 p. ir STR 1.12.05:2002 23 str. norminių reikalavimų nepažeidė.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d., nenustatyta. Byloje ginčas kilo dėl pareigos atsakovui, kuriam nuosavybės teise priklauso patalpos (duomenys neskelbtini), apmokėti už šilumokaičio, esančio (duomenys neskelbtini), name, kaip už bendrosios dalinės nuosavybės objekto, remonto darbus. Apeliantas nepateikė įrodymų, kad byloje priimtas sprendimas, atsižvelgiant į ginčo esmę, turės įtakos namo (duomenys neskelbtini), gyventojų teisėms ir pareigoms, todėl apeliacinio skundo teiginiai dėl nepranešimo minėto namo gyventojams apie bylos nagrinėjimą ir jų paaiškinimų neišklausymo atmestini kaip teisiškai nereikšmingi nagrinėjamoje byloje.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas nepakomentavo konkrečių apelianto pateiktų argumentų, nepateikė konkrečių motyvų, dėl kurių argumentus atmetė. Pagal LR CPK 176 str. 1 d. įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. LR CPK 178 str. nustato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teismo sprendimas laikomas pagristu, jeigu teismo išvados atitinka nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytomis priemonėmis konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Įrodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi būti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, o ne atskirų faktų interpretavimu (CPK 185 str.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Šie įrodymų vertinimo principai atitinka ir LR CK 1.5 str. įtvirtintą reikalavimą, kad teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Pažymėtina, jog teismo pareiga motyvuoti įvertinus byloje pateiktus įrodymus priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių pateiktą argumentą. Tokios pozicijos dėl teismo įrodinėjimo pareigos laikosi ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90, p. 61).
Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad (duomenys neskelbtini), name įrengtas šilumokaitis yra ir (duomenys neskelbtini), name esančių patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis objektas. Pagal LR CK 4.82 str. 1 d. butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Iš AB „Klaipėdos energija“ 2011-11-15 rašto „Dėl grupinio karšto vandens ruošimo“ bei ištraukos iš operatyvinės schemos nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) name yra grupinis krašto vandens ruošimo mazgas, iš kurio karštas vanduo tiekiamas namams (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Į (duomenys neskelbtini), esantį namą karštas vanduo tiekiamas per požeminį kanaliniu būdu įrengtą vamzdį. Name (duomenys neskelbtini), yra atskiras elevatorinis mazgas, iš kurio šildymą per požeminį kanaliniu būdu įrengtą vamzdyną gauna gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini). Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju daugiabučiai namai, esantys (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), yra tarpusavyje susiję karšto vandens tiekimo sistema. Nors ginčo karšto vandens pašildymo katilas įrengtas name (duomenys neskelbtini), tačiau jis specialiomis inžinerinėmis sistemomis sujungtas su namu (duomenys neskelbtini), t. y. ginčo šilumokaičiu realiai naudojasi abiejų minėtų daugiabučių namų patalpų savininkai. Apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad UAB „Lamberta“ 2008-12-23 rašte, 2009-03-30 gyvenamojo namo apžiūros akte, UAB „Lamberta“ 2010-06-02 rašte, UAB „Vitės valdos“ 2010-06-30 protokole, UAB „Velma“, UAB „Kesva ir Ko“ ir UAB „Egivana“ komerciniuose pasiūlymuose, 2010-07-01 rangos sutartyje, lokalinėje sąmatoje bei atliktų darbų akte nurodytas tik adresas (duomenys neskelbtini), neįrodo ginčo šilumokaičio priklausymo tik namo (duomenys neskelbtini), patalpų savininkams, kadangi minėtuose dokumentuose nurodomas adresas namo, kuriame realiai sumontuota bendrosios inžinerinės įrangos dalis ir remonto darbų objektas – šilumokaitis, neatsižvelgiant į faktinį šio objekto ir su juo sujungtos inžinerinės įrangos naudojimą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamame sprendime pateiktu ginčo sprendimo metu galiojusios LR daugiabučių namų savininkų bendrijų 2 str. 5 d. 2 p. aiškinimu – nagrinėjamu atveju keli daugiabučiai namai, t. y. namai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), yra taip tarpusavyje susiję karšto vandens ruošimo įrenginių sistema, o būtent karšto vandens ruošimo katilo naudojimu, tad šis laikytinas bendrąja inžinerine įranga ir atitinkamai daugiabučių namų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), patalpų savininkams taikytinos bendrąją dalinę nuosavybę reglamentuojančios teisės normos.
Nustatyta, kad ieškovė UAB „Vitės valdos“ Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-04-14 įsakymu paskirta daugiabučio namo, adresu Vytauto g. Nr.30, Klaipėda, butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-09-30 įsakymu Nr. ADI-1865 patvirtintų Klaipėdos miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų (toliau – Nuostatai) 5 p. numatyta, kad pagrindinis administratoriaus uždavinys – įgyvendinti LR įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų, taip pat LR įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir kitokiu tvarkymu. Byloje pateiktų įrodymų visuma patvirtina, kad ginčo šilumokaičio būklė buvo avarinė. 2008-12-23 raštu UAB „Lamberta“ informavo ieškovę UAB „Vitės valdos“, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), karšto vandens šilumokaičio, kuriuo vanduo tiekiamas ir gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini), 4-os sekcijos korpusas sistemingai trūkinėja ir yra avarinės būklės, todėl jį būtina keisti. 2009-01-08 buvo sušauktas daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), patalpų savininkų susirinkimas dėl karšto vandens šilumokaičio avarinės būklės ir karšto vandens cirkuliacinės linijos įrengimo, susirinkime dalyvavo tik 7 iš 18 gyvenamojo namo patalpų savininkų. Susirinkimo metu dalyvavę patalpų savininkai išreiškė nuomonę, kad reikia skelbti konkursą, ieškoti firmų, galinčių pakeisti šilumokaitį ir įrengti karšto vandens cirkuliacinę liniją. 2009-03-30 gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), apžiūros aktu buvo nustatyta, kad karšto vandens ruošimo mazgas, kuriuo karštas vanduo tiekiamas ir gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini), yra avarinės būklės. 2010-06-02 ginčo karšto vandens šilumokaičio korpusas trūko per sujungimą, dėl to karšto vandens tiekimas buvo nutrauktas abiems gyvenamiesiems namams. 2010-06-04 AB „Klaipėdos energija“ Šilumos ūkio patikrinimo aktu nustatyta, kad užvirinus nesandaraus greitaeigio vandens šilumokaičio alkūnes siūloma laikinai eksploatuoti vandens šilumokaitį iki 2010-07-15. UAB „Vitės valdos“ direktoriaus 2010-06-07 įsakymu Nr. VI-31-1 nutarta atlikti gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), karšto vandens šilumokaičio keitimo darbus.
Statybos techninis reglamento STR 1.12.05.2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ 11 p. numato, kad reikalavimai išlaikyti gyvenamojo namo konstrukcijų ir inžinerinių sistemų savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus, tarp jų higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos, saugaus naudojimo, energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo, priskirtini privalomiesiems reikalavimams. Įstatymuose ir teisės aktuose numatyti privalomieji reikalavimai nustatyti siekiant užtikrinti daugiabučių gyvenamųjų namų gyventojų bei visuomenės saugumą, apsaugoti jų sveikatą. Nuostatų 8.1 p. administratorei numatyta teisė priimti sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo. Įvertinus šias faktines aplinkybes matyti, kad nesant patalpų savininkų sprendimo dėl namo karšto vandens sistemos rekonstravimo pagal šiai sistemai privalomus reikalavimus (nuostatų 6.14 p.), tačiau iškilus būtinybei užtikrinti teisės aktų reikalavimus atitinkantį saugų karšto vandens tiekimą, ieškovė, vykdydama jai priskirtas funkcijas bei remdamasi Nuostatų 8.1 p. nusprendusi būtinų veiksmų įstatymų numatytiems privalomiesiems reikalavimams užtikrinti ir atlikti gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), karšto vandens šilumokaičio keitimo darbus, veikė savo kompetencijos ribose. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė UAB „Vitės valdos“ informaciniais pranešimais informavo namų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), gyventojus apie karšto vandens šildytuvo keitimo darbų konkurso paskelbimo datą, darbų atlikimui išrinką rangovą, būsimų remonto darbų atlikimo laiką, darbų kainą.
Pagal LR CK 4.82 str. 3 d. butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Apeliantas A. G. yra buto, 93,99 kv. m. ploto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė UAB „Vitės valdos“ pagrįstai ir teisėtai bendrosios inžinerinės įrangos – karto vandens šilumokaičio keitimo darbų išlaidas paskirstė visiems šia karšto vandens tiekimo sistema tarpusavyje susijusių namų butų ir kitų patalpų savininkams. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes bei tinkamai taikė materialinės ir proceso teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-01-09 sprendimas paliekamas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 3 p.)
Ieškovė UAB „Vitės valdos“ pateikė prašymą priteisti iš apelianto apeliacinės instancijos teisme turėtas 400 Lt dydžio išlaidas advokato suteiktoms teisinėms paslaugoms apmokėti bei pateikė išlaidas pagrindžiančius įrodymus (b. l. 140–141). Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, todėl priteistinos ieškovei iš apelianto A. G. (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1, 2 d.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326-331 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
n u t a r i a :
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-01-09 sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei UAB „Vitės valdos“ iš atsakovo A. G. 400 Lt ieškovės turėtų išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.
Teisėja Albina Pupeikienė