Civilinė byla Nr. e2-42107-430/2016

                                                                                       Teisminio proceso Nr. 2-68-3-35248-2016-0

                                             Procesinio sprendimo kategorija 2.5.1.6.1; 2.5.7; 2.5.8; 2.5.8.5; 3.2.6.1.

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. sausio 10  d.

Vilnius

        Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Loreta Braždienė,

sekretoriaujant Vitalijai Martinkėnaitei,

dalyvaujant ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Laimės kalvis“ bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Reniva“ atstovui advokato padėjėjui Karoliui Dūdėnui,

atsakovui T. K., jo atstovui advokatui Džigintui Žebeliui,

             viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Laimės kalvis“ ieškinį atsakovui T. K. dėl patirtų bankroto administravimo išlaidų priteisimo.

             Teismas

n u s t a t ė:

         teisme priimtas ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Laimės kalvis“ ieškinys atsakovui T. K. dėl patirtų bankroto administravimo išlaidų priteisimo. Ieškovė nurodė, kad 2015-06-05 Vilniaus apygardos teismas uždarajai akcinei bendrovei „Laimės kalvis“  iškėlė bankroto bylą. Bankroto administratoriumi buvo paskirtas uždaroji akcinė bendrovė „Reniva“. Paskutinis bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Laimės kalvis“ direktorius ir vienintelis akcininkas buvo atsakovas. Vilniaus apygardos teismas 2015-11-13 nutartimi taikė ieškovui supaprastinto bankroto procesą. Vilniaus apygardos teismas 2015-11-13 nutartimi patvirtino ieškovo supaprastinto bankroto procesui 3200,00 Eur administravimo išlaidų sąmatą. Vykdydamas bankroto procedūrą bankroto administratorius patyrė 1185,34 Eur bankroto administravimo išlaidų, kurias padengė savo lėšomis. Minėtos administravimo išlaidos buvo patirtos pagal tokias sąskaitas-faktūras: 2015 birželio 30 d. VĮ Registrų centro PVM sąskaita faktūra Serija RC Nr. 2838226, suma 21,14 Eur (už teisinio statuso registravimą) buvo apmokėta grynais pinigais. 2015 m. rugsėjo 11d. uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos rytas“ PVM sąskaita faktūra Serija A.VI44 Nr. 31085, suma 20,26 Eur (už skelbimą laikraštyje dėl bankroto bylos iškėlimo uždarosios akcinės bendrovės „Laimės kalvis“) buvo apmokėta bankiniu pavedimu. 2015 rugsėjo 28 d. VĮ „Regitra“ PVM sąskaita faktūra Serija ADMI Nr. 001179, suma 5,80 Eur (už pažymos dėl uždarosios akcinės bendrovės „Laimės kalvis“ vardu registruotų transporto priemonių pateikimą) buvo apmokėta bankiniu pavedimu. 2016 m. sausio 13 d. VĮ Registrų centro PVM sąskaita faktūra Serija RC Nr. 3383544, suma. 21,14 Eur (už teisinio statuso registravimą) buvo apmokėta grynais pinigai. 2016 m. balandžio 1 d. uždarosios akcinės bendrovės „docLIT“ sąskaita išankstiniam apmokėjimui ĮSA Nr. 20160404-1, suma 242,00 Eur (už archyvavimo paslaugas). 2016 m. balandžio 4 d. uždarosios akcinės bendrovės „Reniva“ sąskaita faktūra Serija REN Nr. 0000102, suma 275,00 Eur (už registruotų laiškų siuntimo kompensavimą, ryšio paslaugų kompensavimą, transporto paslaugų kompensavimą, teisinių paslaugų kompensavimą). 2016 m. balandžio 4 d. uždarosios akcinės bendrovės „Reniva“ sąskaita faktūra Serija REN Nr. 0000103, suma 600,00 Eur (administratoriaus atlyginimas). Nagrinėjamu atveju bankroto administratorius yra bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Laimės kalvis“ kreditorius, kuris patyrė žalą, t.y. patyrė nuostolį, kadangi administravo bankrutavusią įmonę savo sąskaita. Patirta žala administratoriui turi būti atlyginta. Bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Laimės kalvis“ neturi turto, kurį realizavus būtų galima padengti bankroto administravimo išlaidas. Patirtas bankroto administravimo išlaidas privalo padengti atsakovas, t.y. bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Laimės kalvis“ paskutinis direktorius ir akcininkas, kadangi pavėlavo pateikti teismui ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo. Bendrovei tapus nemokia ir jai negalint atsiskaityti su kreditoriais, atsakovas privalėjo kreiptis su pareiškimu į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau to nepadarė. Atsakovas bendrovės direktoriumi buvo paskirtas nuo įmonės įsteigimo, o bendrovės akcininku tapo nuo 2009-02-17, jis turi 100 proc. įmonės akcijų. Po 2012 metų VĮ Registrų centrui uždaroji akcinė bendrovė „Laimės kalvis“ metinė finansinė atskaitomybė nebuvo teikiama, nors nuo įmonės įsteigimo (2003-07-03) metinės finansinės atskaitomybės buvo teikiamos VĮ Registrų centrui. Atsakovas, kaip įmonės direktorius ir akcininkas, turėdamas pareigą patvirtinti metinę finansinę atskaitomybę, ne tik jos netvirtino, bet apskritai po 2012 metų jos nesudarė ir kaip įmonės vadovas jos nepasirašė. Atsakovas bankroto administratoriui perdavė uždarosios akcinės bendrovės „Laimės kalvis“ dokumentus už 2003-2010 metus. Ieškovo nuomone, bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Laimės kalvis“ jau daugiau nei tris metus iki bankroto bylos iškėlimo, t.y. iki 2015-06-05, nevykdė veiklos, todėl atsakovas, kaip įmonės vadovas, privalėjo priimti atitinkamus sprendimus, susijusius su bendrovės veikla, kad nepadarytų žalos nei į nei, nei įmonės kreditoriams. Bankroto bylą ieškovui iškėlė Valstybinė mokesčių inspekcija. Teismo prašo priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 1185,34 Eur patirtoms bankroto administravimo išlaidoms padengti, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

         Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodyta, kad su ieškiniu sutinka iš dalies. Atsakovo manymu, skaičiuoti administravimo išlaidas už laikotarpį nuo 2015-05-12 iki 2016-10-07 nėra pagrindo, kadangi ieškovas jokių teisinių veiksmų neatliko, o teismo įsakymas civilinėje byloje Nr.L2-13466-871/2016 buvo panaikintas ieškovui nepateikus ieškinio. Ieškovas, turėdamas įstatymo nustatytą teisę per 14 dienų pateikti ieškinį (ištaisius trūkumus) to nepadarė, todėl skaičiuoti administravimo išlaidas už laikotarpį nuo 2015-05-12 iki 2016-10-07 nėra pagrindo. Jokių kitų teisinių veiksmų administratorius neatliko. Ieškovo paskaičiuotą administratoriaus atlyginimą reikia mažinti už penkis mėnesius, skaičiuojant po 60,00 Eur už mėnesį, t.y. 300,00 Eur. Atsakovui kyla abejonių, ar ieškovas realiai sumokėjo 20,26 Eur pagal 2015-09-11 uždaroji akcinė bendrovė „Lietuvos rytas“ PVM sąskaitą-faktūrą, mokėjimo nurodyme nėra atsakingų banko darbuotojų parašų, kitų rekvizitų. Sąskaitoje nėra nurodyta, jog mokėjimas susijęs su uždarosios akcinės bendrovės „Laimės kalvis“ bankroto byla. Tas patas pasakytina ir apie VĮ „Regitra“ 2015-09-28 PVM sąskaitą-faktūrą. Ieškovas prašo priteisti 242,00 Eur už archyvavimo paslaugas pagal 2016-04-01 sąskaitą išankstiniam apmokėjimui, tačiau ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog minėta sąskaita realiai yra apmokėta. Ieškovas prašo priteisti 100,00 Eur už ieškovo patirtas teisinių paslaugų išlaidas pagal 2015-04-04 sąskaitą, tačiau ieškovas nepagrindė jokiais įrodymais, kad minėtos išlaidos buvo patirtos. Ieškovas prašo priteisti 100,00 Eur už transporto išlaidas, motyvuodamas tuo, kad bankroto administratorė Š. P. vyko iš Šiaulių į Vinių tris kartus susipažinti su dokumentais, tačiau audito apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos išduotame kvalifikacijos pažymėjime nurodytas darbovietės adresas Konstitucijos pr. 12-322, Vilnius, kuris sutampa su administratoriaus juridinio asmens  adresu, todėl ieškovo reikalaujama priteisti 100,00 Eur suma yra nepagrįsta. Teismo prašo ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš atsakovo ieškovo naudai dalį prašomos sumos.

         Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais. Nurodė, kad 1185,34 Eur yra realiai patirtos bankroto administratoriaus išlaidos. Archyvo išlaidos šiai dienai dar nėra apmokėtos, bet būtinai bus, kadangi be archyvo pažymos įmonė negalės būti išregistruota. Administratorius įmonei teikia paslaugas ir už suteiktas paslaugas išrašo sąskaitas. 100,00 Eur transporto išlaidos yra skaičiuojamos, kai tą dieną administratorius keliauja iš Šiaulių į Vilnių. Administratoriaus darbo vieta yra Šiauliuose ir jis atvažiuoja į Vilnių. Vilniuje yra administruojama ir daugiau įmonių. Ar tą dieną buvo vykstamą tik dėl ieškovo įmonės, atstovas negali pasakyti. Paskaičiuota yra už visus važiavimus. Vienas administratoriaus vykimas buvo dėl dokumentų perdavimo ir priėmimo, o visi kiti veiksmai, tai yra pačių procedūrų atlikimas – dokumentų siuntimas ir pan. Iš savo darbo vietos administratorius gali siųsti dokumentu, bet tai priklauso nuo pasirinktos metodikos. Administratorius atvyksta į Vilnių į savo ofisą, nes yra keli ofisai administratoriaus, t.y. įmonių grupė. Ofise Vilniuje dirba ir kiti administratoriai. Administratorius atvyksta į Vilniaus ofisą ir darbuotojams paskirsto darbus. Už ieškinio ruošimą ieškovė prašo priteisti 100,00 Eur, ieškinį ruošė administratoriaus darbuotojas, kuris gauna atlyginimą. Dėl ryšio paslaugų kompensavimo yra išskirta 50,00 Eur, bet kaip ją išskirti atstovas negali pasakyti, bet tai buvo telefoniniai pokalbiai, internetas už visą laikotarpį, visam procesui. Administratorius paskirsto ir paskaičiuoja už ryšio paslaugas. Įmonė administruojama nuo 2015 m. lapkričio mėnesio. Tam tikru laikotarpiu gali administruoti nuo 10 iki 30 įmonių. Kaip skaičiuoja konkrečioms įmonėms už ryšio paslaugas atstovas negali paaiškinti. Visos administratoriaus išlaidos paskaičiuotos nuo 2015 m. birželio mėnesio iki įmonės išregistravimo, įmonė dar nėra išregistruota. Teismo prašo ieškinį tenkinti.

         Teismo posėdžio metu atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies, palaikė atsiliepimą į ieškinį jame nurodytais motyvais. Atsakovas, jo atstovas papildomai nurodė, kad nėra aišku dėl ieškovo reikalaujamų 50,00 Eur už ryšio paslaugas, su tuo atsakovas nesutinka, nesutinka su 100,00 Eur transporto išlaidomis. Vilniaus apygardos teismas nutartimi paskiria bankroto administratorių, esantį Vilniuje, o kaip administratorius atvyksta, iš kur važinėja, tai jau ne atsakovo reikalas, todėl minėtos 100,00 Eur išlaidos yra perteklinės. Darbus atlieka Vilniaus ofise esantys bankroto administratoriaus darbuotojai. Atsakovas nesutinka su 100,00 Eur teisinių paslaugų išlaidomis, nes teisines paslaugas atliko bankroto administratoriaus teisininkai, nėra pateikta jokių įrodymų, kad paslaugas teikė advokatas, ar advokato padėjėjas. Atsakovas nesutinka su 242,00 Eur suma už archyvavimo paslaugas, kadangi nėra aišku, ar tikrai tokios išlaidos realiai bus patirtos, šiai dienai minėtos paslaugos nėra apmokėtos. Taip pat atsakovas nesutinka su paskaičiuotu administratoriaus atlyginimu 600,00 Eur. Ieškovas skaičiuoja nuo bankroto bylos iškėlimo už 10 mėnesių, tačiau apskaičiavus, gaunasi 9 mėnesiai. Skaičiuoti reikia už laikotarpį nuo 2015-11-23, kai apygardos teismas tenkino bankroto administratoriaus prašymą dėl supaprastinto bankroto proceso taikymo, iki 2016 m. kovo mėnesio, t.y. už 4 mėnesius. Teismo prašo ieškinį tenkinti iš dalies.

         Ieškinys tenkintinas iš dalies.

         Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2015-06-05 Vilniaus apygardos teismas uždarajai akcinei bendrovei „Laimės kalvis“ iškėlė bankroto bylą (e.b.l. 7-9). Bankroto administratoriumi buvo paskirtas uždaroji akcinė bendrovė „Reniva“. Paskutinis bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Laimės kalvis“ direktorius ir vienintelis akcininkas buvo atsakovas T. K. (e.b.l. 11). Vilniaus apygardos teismas 2015-11-13 nutartimi taikė ieškovui supaprastinto bankroto procesą (e.b.l. 17). Vilniaus apygardos teismas 2015-11-13 nutartimi patvirtino ieškovo supaprastinto bankroto procesui 3200,00 Eur administravimo išlaidų sąmatą (e.b.l. 17). Ieškovė ieškinyje nurodė, jog vykdydamas bankroto procedūrą bankroto administratorius patyrė 1185,34 Eur bankroto administravimo išlaidų (e.b.l. 1), kurias padengė savo lėšomis. Minėtos administravimo išlaidos buvo patirtos pagal tokias sąskaitas-faktūras: 2015 birželio 30 d. VĮ Registrų centro PVM sąskaita faktūra Serija RC Nr. 2838226, suma 21,14 Eur (už teisinio statuso registravimą) buvo apmokėta grynais pinigais. 2015 m. rugsėjo 11d. uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos rytas“ PVM sąskaita faktūra Serija A.VI44 Nr. 31085, suma 20,26 Eur (už skelbimą laikraštyje dėl bankroto bylos iškėlimo uždarosios akcinės bendrovės „Laimės kalvis“) buvo apmokėta bankiniu pavedimu. 2015 rugsėjo 28 d. VĮ „Regitra“ PVM sąskaita faktūra Serija ADMI Nr. 001179, suma 5,80 Eur (už pažymos dėl uždarosios akcinės bendrovės „Laimės kalvis“ vardu registruotų transporto priemonių pateikimą) buvo apmokėta bankiniu pavedimu. 2016 m. sausio 13 d. VĮ Registrų centro PVM sąskaita faktūra Serija RC Nr. 3383544, suma. 21,14 Eur (už teisinio statuso registravimą) buvo apmokėta grynais pinigai. 2016 m. balandžio 1 d. uždarosios akcinės bendrovės „docLIT“ sąskaita išankstiniam apmokėjimui ĮSA Nr. 20160404-1, suma 242,00 Eur (už archyvavimo paslaugas). 2016 m. balandžio 4 d. uždarosios akcinės bendrovės „Reniva“ sąskaita faktūra Serija REN Nr. 0000102, suma 275,00 Eur (už registruotų laiškų siuntimo kompensavimą, ryšio paslaugų kompensavimą, transporto paslaugų kompensavimą, teisinių paslaugų kompensavimą). 2016 m. balandžio 4 d. uždarosios akcinės bendrovės „Reniva“ sąskaita faktūra Serija REN Nr. 0000103, suma 600,00 Eur (administratoriaus atlyginimas) (e.b.l. 2, 19-29). Ieškovės atstovo nuomone, patirtas bankroto administravimo išlaidas privalo padengti atsakovas, t.y. bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Laimės kalvis“ paskutinis direktorius ir akcininkas, kadangi pavėlavo pateikti teismui ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovas, sutikdamas su ieškiniu iš dalies nurodė, jog skaičiuoti administravimo išlaidas už laikotarpį nuo 2015-05-12 iki 2016-10-07 nėra pagrindo, kadangi ieškovas jokių teisinių veiksmų neatliko, todėl ieškovo paskaičiuotą administratoriaus atlyginimą reikia mažinti už penkis mėnesius, skaičiuojant po 60,00 Eur už mėnesį, t.y. 300,00 Eur, taip pat atsakovui kyla abejonių dėl kitų administratoriaus patirtų išlaidų dydžio ir kad administratoriaus nurodytos išlaidos buvo patirtos.

          Byloje kilo ginčas dėl bankroto administravimo išlaidų priteisimo iš atsakovo bei bankroto administravimo išlaidų pagrįstumo ir dydžio.

           Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl juridinio asmens vadovo ir savininko civilinės atsakomybės už pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidimo sąlygų, nurodo, kad juridinio asmens dalyvio ir jo vadovo atsakomybės institutai įstatyme įtvirtinti kaip bendrojo ribotos juridinio asmens atsakomybės principo išimtys, todėl teismų praktikoje neturi būti taikomi taip plačiai, kad paneigtų ribotos atsakomybės principą. Civilinės atsakomybės taikymas nėra sankcija, todėl, taikant civilinę atsakomybę, būtina nustatyti jos sąlygų visetą. Tiek vadovo, tiek dalyvio civilinė atsakomybė grindžiama kalte, todėl abiem atvejais turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, kaltė, žala, priežastinis ryšys. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad, nors pagal Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalį juridinio asmens dalyvio ir jo valdymo organo civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindas yra toks pat (pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo pažeidimas), tačiau, sprendžiant civilinės atsakomybės šiems asmenimis taikymo bylas ir konstatavus, kad nurodyta pareiga pažeista, kitos civilinės atsakomybės sąlygos (kaltė, žala, priežastinis ryšys) turi būti nustatinėjamos, atsižvelgiant į kasacinio teismo praktikoje suformuluotus išaiškinimus dėl juridinio asmens dalyvių ir valdymo organų narių teisinės prigimties ir statuso skirtumų. Esminis dalyvio ir vadovo teisinės padėties skirtumas yra susijęs su jų atliekamomis funkcijomis. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014).

           Pagal Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalį juridinio asmens dalyvio ir jo valdymo organo civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindas yra toks pat (pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo pažeidimas). Tačiau esminis dalyvio ir vadovo teisinės padėties skirtumas yra susijęs su jų atliekamomis funkcijomis. Bendrovių teisės doktrinoje vadovais laikomi vykdantieji (valdymo organų nariai) ir nevykdantieji (priežiūros organų nariai) vadovai. Atsižvelgiant į tai, vadovu laikytinas valdymo ar priežiūros organo narys, kurio veikla susijusi su kasdienės juridinio asmens veiklos organizavimu ir jos priežiūra. Dalyvis yra įmonės kapitalo teikėjas ir bendrovės organo – dalyvių susirinkimo narys. Dalyvių susirinkimas nelaikomas valdymo organu (CK 2.82 straipsnio 2 dalis), nes neatlieka valdymo organui būdingų kasdienės veiklos organizavimo funkcijų. Tačiau dalyvių susirinkimas sprendžia neišeidamas už jam įstatymo priskirtos kompetencijos ribų svarbiausius ir paprastai su ilgalaike įmonės veiklos perspektyva susijusius, nekasdienius veiklos klausimus, todėl dalyvių veikla kasacinio teismo vadinama strateginiu bendrovės valdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012).

          Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina savarankiškai nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama, todėl ieškovas neprivalo įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo mėn. 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011). Byloje nagrinėjamu atveju atsakovas neginčijo savo kaltės dėl savalaikio nesikreipimo iškelti bankroto bylą, t.y. kaltės prezumpcijos nepaneiginėjo. Tai, kad buvo patirtos administravimo išlaidos ginčo byloje nėra, o administravimo išlaidos negali būti padengtos iš bendrovės turto, kadangi bendrovė turto neturi. Taigi, nustatytas ir priežastinis ryšys būtinas civilinei atsakomybei atsirasti: jeigu bendrovės vadovas (vienintelis akcininkas) būtų laiku kreipęsis dėl bankroto bylos iškėlimo, administravimo išlaidos būtų padengtos realizavus bankrutuojančiai įmonei priklausantį turtą (CK 6.245 straipsnis  - 6.249 straipsnis).

            Atsakovas ginčija ieškovo reikalavimą priteisti 50,00 Eur už ryšio paslaugas, 100,00 Eur transporto išlaidas, 100,00 Eur ieškovo patirtas dėl teisinių paslaugų suteikimo, 242,00 Eur sumą už archyvavimo paslaugas bei administratoriaus atlyginimą - 600,00 Eur.

           Pagal CPK 12 straipsnį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Vadovaujantis įrodinėjimo naštos (lot. – onus probandi) (įrodinėjimo našta) paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2011).

           Teismas atmeta kaip neįrodytą ieškovo reikalavimą priteisti 50,00 Eur už ryšio paslaugas ir 100,00 Eur transporto išlaidas, kadangi ieškovas negalėjo pagrįsti, jog minėtos išlaidos priskirtinos atsakovui (CPK 178 straipsnis). Nors ieškovas neabejotinai naudojasi ryšio bei transporto paslaugomis, tačiau šios išlaidos sietinos ne su atsakovui taikytina civiline atsakomybe, o su ieškovo vykdoma ūkine veikla. Pažymėtina, jog ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kaip paskaičiuoja ryšio paslaugas tarp kitų administruojamų įmonių, kurias ryšio paslaugas priskiria įmonės tiesioginiai veiklai, ar įmonė yra sudariusi paslaugų sutartis su ryšio paslaugų tiekėjais. Kaip teismo posėdžio metu nurodė ieškovo atstovas, bendrovė turi padalinį Vilniuje, kuris vykdo tapačias paslaugas, tačiau nepaaiškino bei nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių  100,00 Eur transporto išlaidų turėjimą, jų būtinumą bei pagrįstumą, t.y., jog šios išlaidos buvo patirtos būtent dėl BUAB „Laimės kalvis“ administravimo. Tuo tarpu į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtina, jog ieškovo tiek registracijos adresas, tiek adresas korespondencijai yra Vilniuje: 2015-08-26 įgaliojime nurodytas UAB „Reniva“ registracijos adresas J.Jasinskio g. 17, Vilnius, ieškovo rengtuose raštuose VĮ „Regitra“, dienraščiui „Lietuvos rytas“ nurodytas adresas korespondencijai – Konstitucijos per. 12, Vilnius (b.l.10, 109, 112). Taigi, darytina išvada, jog su administravimu susijusios paslaugos buvo teikiamos Vilniuje ir nėra pagrindo priteisti transporto išlaidas, kurias ieškovas sieja su administratoriaus vykimu iš Šiaulių į Vilnių. Atsižvelgiant į išdėstytą, reikalavimas priteisti 50,00 Eur už ryšio paslaugas ir 100,00 Eur transporto išlaidas, atmetamas kaip neįrodytas (CPK 178 straipsnis).

        Teismas atmeta ieškovo reikalavimą priteisti 100,00 Eur dėl teisinių paslaugų suteikimo. Nors Įmonių bankroto įstatymas nenumato draudimo bankroto administratoriui pasitelkti trečiuosius asmenis tinkamai vykdyti bankroto procedūras, tačiau, kaip nurodė ieškovas, ieškinį parengė ne trečiasis asmuo (advokatas), o bendrovės darbuotojas, kuriam be darbo užmokesčio buvo sumokėta ir 100,00 Eur už ieškinio parengimą. Pažymėtina, jog ieškovas vykdo profesionalią veiklą – administruoja bankrutuojančias įmones, t.y. ši veikla yra viena iš jo ūkinės-komercinės veiklos rūšių. Šiai veiklai, kaip ir bet kuriai kitai, būtini tiek žmogiškieji, tiek ir materialiniai ištekliai. Priteisiant iš atsakovo ieškovo darbuotojui sumokėtas papildomas sumas už procesinių dokumentų rengimą, reikėtų pripažinti, jog atsakovas privalo finansuoti ieškovo tiesioginę veiklą, t.y. mokėti darbuotojams darbo užmokestį.

       Teismas laiko pagrįstu ieškovo reikalavimą priteisti 242,00 Eur už archyvavimo paslaugas, kadangi į bylą pateikti įrodymai, t.y. 2016 m. balandžio 1 d. sąskaita išankstiniam apmokėjimu už archyvavimo paslaugas BUAB „Laimės kalvis“, patvirtina  tiek patį paslaugų suteikimo faktą, tiek ieškovo prievolę apmokėti pateiktą sąskaitą (b.l.27). Tai, jog 2016 m. balandžio 1 d. sąskaita išankstiniam apmokėjimu už archyvavimo paslaugas galimai nėra apmokėta, neturi teisinės reikšmės reikalavimo tenkinimui.

       Teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, jog administratoriaus atlyginimas  turėtų būti priteistas tik už 5 mėnesius, neskaičiuojant laikotarpio nuo 2015 m. gegužės 12 d. iki 2016 m. spalio 7 d. Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje atskleista bankrutavusios įmonės turto valdymo sąvoka: tai administratoriaus veikla, organizuojant įmonės turto išsaugojimą, jog išieškojimą iš skolininko, kreditorių reikalavimų tenkinimą ir likusio turto perdavimą, todėl administratoriaus atlyginimo siejimas vien su civilinės bylos iškėlimu bei bylos nagrinėjimo eiga, kaip teigia atsakovas atsiliepime į ieškinį, teisiškai nepagrįstas.

       Įvertinus nurodytus argumentus, bei tai, jog kitos išlaidos laikytinos realiomis bei pagrįstomis, ieškinys tenkintinas iš dalies, ieškovui iš atsakovo priteisiant 21,14 Eur pagal 2015 m. birželio 30 d. VĮ „Registrų centras“ išrašytą sąskaitą, 20,26 Eur pagal 2015 m. rugsėjo 11 d. UAB „Lietuvos rytas sąskaitą, 5,80 eur VĮ „Regitra“ sąskaitą, 2016 m. sausio 13 d. VĮ „Registrų centras“ sąskaitą, 21,14 Eur VĮ „registrų centras“ sąskaita, 2016 m. balandžio 1 d. UAB „docLIT“ sąskaitą 242,00 Eur, 600,00 Eur administratorius atlyginimo bei 25,00 Eur ryšio paslaugų kompensavimą, iš viso 935,34 Eur (b.l. 20-29) (CPK 178 str.)

         CK 6.37 straipsnis numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Skolininko prievolė mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo atsiranda iš įstatymo. Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti. Ieškovui iš atsakovo priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (935,34 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme 2016 m. rugsėjo 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 1-2 d., 6.210 str. 1 d.).

         CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Šiuo atveju, šalys iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos įrodymų, patvirtinančių atstovavimo išlaidas nepateikė (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

         Iš atsakovo valstybės naudai priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių ieškovas buvo atleistas, t.y. 28,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

         Kadangi iš atsakovo priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (1,78 Eur), yra mažesnės negu LR Teisingumo ministro ir Finansų ministrės 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/ 1K-355 (nauja redakcija nuo 2014-01-01) nustatyta minimali 3,00 Eur suma, todėl nepriteisiamos.

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis CPK 259, 265, 382 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

          ieškinį tenkinti iš dalies.

           Priteisti iš atsakovo T. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovo BUAB „Laimės kalvis“, j.a.k. 126269674, naudai 935,34 Eur (devyni šimtai trisdešimt penki Eur 34 ct) administravimo išlaidų ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (935,34 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme 2016 m. rugsėjo 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

           Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

           Priteisti iš atsakovo T. K., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 28,00 Eur (dvidešimt aštuoni Eur) žyminio mokesčio.

          Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                           Loreta Braždienė