Administracinė byla Nr. eA-2504-463/2023

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. Č. (K. C.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. Č. (K. C.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

1.       Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis K. Č. kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2023 m. gegužės 1 d. sprendimą Nr. 23S58279, kuriuo pareiškėjui neišduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje ir įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje iš naujo; 2) panaikinti Migracijos departamento 2023 m. gegužės 18 d. sprendimą Nr. 23S70676, kuriuo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje; 3) panaikinti Migracijos departamento 2023 m. gegužės 19 d. sprendimą Nr. 23S71762, kuriuo pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus). Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:

2.1.       Pareiškėjas gimė Lietuvos Respublikoje 1966 m. lapkričio 5 d. (duomenys neskelbtini) mieste, daugiavaikėje šeimoje. Mokėsi Kalvarijos, vėliau Birštono vidurinėje mokykloje. Dėl sunkios materialinės padėties tęsti mokslų namuose negalėjo. 1985 m. išvyko mokytis į Vladivostoko aukštąją karinę jūrų mokyklą. Viso gyvenimo Rusijoje laikotarpiu, pareiškėjas grįždavo namo į Lietuvą pas tėvus. Nuo 2014 m. pareiškėjas baigęs karinę tarnybą periodiškai gyveno (duomenys neskelbtini), tėvų namuose. 2015 m. spalio 1 d. pažymoje Kalvarijos seniūno pavaduotoja nurodė, kad pareiškėjas, kasmet grįžta į (duomenys neskelbtini) pas seserį B. A., kuri jam suteikia gyvenamąjį plotą adresu (duomenys neskelbtini), buvusiuose tėvų namuose. Pareiškėjas dar gyvendamas Rusijoje 2011 m. gegužės 17 d. pateikė prašymą Migracijos departamentui dėl Lietuvos pilietybės atkūrimo. 2012 m. rugpjūčio 16 d. Lietuvos ambasada Rusijoje išdavė pareiškėjui lietuvių kilmę patvirtinantį pažymėjimą. Pareiškėjas nuo 2012 m. rugpjūčio 16 d. iki 2013 m. rugpjūčio 15 d., nuo 2014 m. sausio 16 d. iki 2016 m. sausio 15 d., nuo 2016 m. liepos 15 d. iki 2019 m. liepos 17 d. turėjo Lietuvos Respublikoje jam išduotas Šengeno vizas. Pareiškėjas nuo 2017 m. rugpjūčio 24 d. turėjo išduotą (2022 m. rugpjūčio 12 d. pakeistą) iki 2027 m. rugpjūčio 12 d. galiojantį leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, kad jis yra lietuvių kilmės asmuo. Pareiškėjas gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje deklaruoja nuo 2017 m. birželio 6 d. Pareiškėjas 2018 m. spalio 29 d. nutraukė visus ryšius su Rusija. Jis iš jos galutinai išvyko, ir po šios datos nebuvo į ją atvykęs. Išvykimo datą įrodo išvykimo adreso lapelis. Taigi, pareiškėjas atliko visus nuo jo priklausančius veiksmus, kad nutraukti visus ryšius su buvusia gyvenamąja vieta ir su Rusija. Po galutinio pareiškėjo išvykimo iš Rusijos iki skundžiamų sprendimų priėmimo praėjo beveik 5 metai, per kuriuos pareiškėjas gyveno Lietuvoje, o iki Rusijos didelio masto agresijos prieš Ukrainą praėjo daugiau nei 3 metai. Pareiškėjas negali būti siejamas su Rusijos režimo veiksmais.

2.2.       Pareiškėjas leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje turėjo nuo 2017 m. Jis buvo pakeistas 2022 m. liepos 27 d., jau prasidėjus ir pusę metų vykstant Rusijos agresijai prieš Ukrainą. Pareiškėjas turėjo ilgą Lietuvos išduotų Šengeno vizų istoriją. Leidimas laikinai gyventi Lietuvoje galiojo iki 2027 m. VSD ir Migracijos departamentas žinojo informaciją apie pareiškėjo tarnybą Rusijos kariniame laivyne leidimo laikinai gyventi Lietuvoje jam išdavimo dieną, todėl pareiškėjui nesuprantama, kodėl, nepasikeitus jokioms ankščiau jau žinomoms aplinkybėms, VSD ir atsakovas ėmėsi tokių drastiškų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu – panaikino išduotus leidimus gyventi Lietuvos Respublikoje ir uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką.

2.3.       Migracijos departamento skundžiamuose sprendimuose nurodyti faktai nepagrindžia pareiškėjo keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui. Tai, kad pareiškėjas pagal išsilavinimą tarnavo Rusijos laivyne, nesant jokių kitų duomenų, nereiškia, kad jis kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Migracijos departamentas nepagrindė bei nenurodė, kokie pareiškėjo atlikti veiksmai sudaro pagrindą daryti tokią išvadą, be to, pareiškėjas kariniame laivyne vykdė techninį darbą.

2.4.       Migracijos departamentas neįvertino aplinkybių, patvirtinančių, kad pareiškėjas aiškiai pasisakė prieš Rusijos režimą ir jo vykdomą agresyvią užsienio politiką. Migracijos departamento priimti sprendimai yra nepagrįsti ir neteisėti, paremti prielaidomis ir spėlionėmis. Pareiškėjo pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje nekelia grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Nagrinėjamu atveju buvo netinkamai atliktas grėsmės valstybės saugumui vertinimas. Pareiškėjui nebuvo suteikta teisė būti išklausytam ir pateikti savo argumentus bei įrodymus, kas iš esmės irgi sąlygojo neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą. Priimti sprendimai neatitinka grėsmės vertinimo ir priimtų sprendimų proporcingumo reikalavimų, įtvirtintų Lietuvos ir Europos Sąjungos teisės aktuose.

3.       Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4.       Atsakovas atsiliepimą grindė šiais argumentais:

4.1.       VSD atliko pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą ir jo metu nustatė, kad pareiškėjas, tarnaudamas Rusijos Federacijos ginkluotose pajėgose, privalėjo būti lojalus Rusijos Federacijai ir palaikyti Rusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Migracijos departamentas, atsižvelgęs į tai, kad VSD prašo uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metams, kad pareiškėjas neturi jokių šeiminių, socialinių ir ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika, sprendė, kad 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis yra proporcingas.

4.2.       Migracijos departamentas, priimdamas skundžiamus sprendimus vadovavosi kompetentingos institucijos – VSD išvada dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui. Migracijos departamentas nėra ikiteisminį tyrimą atliekanti ar žvalgybą vykdanti institucija, todėl galimybės surinkti duomenis apie užsieniečius ir jų galimą grėsmę valstybės saugumui yra ribotos. Migracijos departamentas atliko pareiškėjo individualų vertinimą, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovo priimti skundžiami sprendimai yra nepagrįsti ir neteisėti.

4.3.       Skundžiami sprendimai atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) ir teismų praktikoje suformuluotus reikalavimus. Grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant pareiškėjo atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Šiuo atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjas gali būti išnaudojamas Rusijos Federacijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Rusijos Federacijos valdžiai asmuo.

4.4.       Migracijos departamentas, vertindamas pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, nustatė, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis, gimęs (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas turi nuo 2017 m. rugpjūčio 24 d. jam išduotą (2022 m. rugpjūčio 12 d. pakeistą) iki 2027 m. rugpjūčio 12 d. galiojantį leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad jis yra lietuvių kilmės asmuo. Pareiškėjas gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje deklaruoja nuo 2017 m. birželio 6 d. Pareiškėjas nuo 2022 m. liepos 27 d. iki 2022 m. liepos 31 d. turėjo įsigijęs verslo liudijimą. Pareiškėjas neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, o pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl Lietuvoje gyvenančių seserų ir brolio Migracijos departamento išvadų nepaneigia. Pareiškėjo asmeninis interesas gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu, nei nacionalinio saugumo užtikrinimas.

4.5.       Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) nėra numatyta pareiga Migracijos departamentui apklausti užsienietį prieš priimant jam nepalankų sprendimą, atsižvelgiant ir į tai, kad sprendimas yra priimamas dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui, todėl Migracijos departamentas, priešingai nei tvirtina pareiškėjas, neprivalėjo apklausti jo.

5.       Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6.       Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimą grindė šiais argumentais:

6.1.       Migracijos departamento skundžiami sprendimai yra priimti vadovaujantis galiojančiais Lietuvos ir Europos Sąjungos teisės aktais, yra teisėti ir pagrįsti, atitinkantys nacionalinio saugumo interesus bei geopolitinę situaciją.

6.2.       VSD atliko pareiškėjo vertinimą keliamos grėsmės valstybės saugumui aspektu ir nustatė, kad pareiškėjas, tarnaudamas Rusijos Federacijos ginkluotose pajėgose, privalėjo būti lojalus Rusijos Federacijai ir palaikyti Rusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Pareiškėjui išdavus leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje jis gali būti išnaudojamas Rusijos Federacijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Rusijos valdžiai asmuo.

6.3.       Priimant skundžiamus sprendimus, nebuvo pažeisti jokie teisės aktai, atsakovas neviršijo savo kompetencijos, sprendimais nebuvo nepagrįstai suvaržytos pareiškėjo teisės ir laisvės. Kadangi pareiškėjas VSD buvo pripažintas asmeniu galinčiu kelti grėsmę valstybės saguumui, jo asmeniniai interesai bei skunde išdėstytos aplinkybės negali būti aukščiau nacionalinio saugumo.

II.

7.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. spalio 12 d. sprendimu atmetė pareiškėjo K. Č. skundą.

8.       Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2022 m. gegužės 12 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu, kuris pareiškėjui buvo įteiktas 2022 m. rugpjūčio 17 d. Pareiškėjas 2022 m. lapkričio 21 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje bei 2023 m. vasario 1 d. pateikė užpildytą klausimyną. Pareiškėjas klausimyne nurodė, kad nuo 1985 m. iki 2013 m. spalio 17 d. atliko karinę tarnybą Rusijoje ir ėjo šias pareigas: nuo 1990 m. iki 1993 m. – Vladivostoko vandens ruožo ir uosto karinio komendanto padėjėjas, nuo 1994 m. iki 1998 m. ten pat komendanto vyresnysis padėjėjas, 2002 m. ten pat – komendantas, 2011 m. – komendantūros padėjėjas; nuo 1998 m. iki 1999 m. – karinių komunikacijų Primorės baseine viršininko finansų ir ekonomikos darbui padėjėjas; nuo 1999 m. iki 2002 m., nuo 2002 m. iki 2009 m. – Ramiojo vandenyno laivyno karinių komunikacijų tarnybos karininkas; nuo 2011 m. – Tolimųjų Rytų jūrų baseino karinių komunikacijų viršininkas, nuo 2013 m. spalio 17 d. – atsargos karininkas, įgijęs kapitono laipsnį. VSD, atlikusi pareiškėjo individualų vertinimą dėl jo grėsmės nacionaliniam saugumui, 2023 m. kovo 9 d. rašte Nr. 18- 2702 nustatė, kad pareiškėjas 1985–2013 m. tarnaudamas Rusijos Federacijos ginkluotose pajėgose, privalėjo būti lojalus Rusijos Federacijai ir palaikyti Rusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. VSD vertino, jog pareiškėjui išdavus leidimą nuolat gyventi Lietuvoje jis gali būti išnaudojamas Rusijos Federacijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Rusijos valdžiai asmuo. Atsižvelgęs į tai, Migracijos departamentas priėmė skundžiamus sprendimus.

9.       Teismas, apžvelgęs ginčo faktines aplinkybes, ginčui aktualų teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, konstatavo, kad aplinkybė, jog pareiškėjas atliko tarnybą Rusijos karinėse pajėgose, yra pažeidžiamumą suponuojanti aplinkybė ir ji sudarė pagrindą išvadai, kad tokių ryšių turinčio asmens buvimas Lietuvoje gali kelti grėsmė valstybės saugumui. Teismas vertino, jog pareiškėjas 28 metus tarnaudamas Rusijos karinėse pajėgose privalėjo būti lojalus Rusijos Federacijai ir palaikyti Rusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Tai, kad pareiškėjas prieš tai turėjo jam išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nėra savaime labiau reikšminga nei valstybės institucijų siekis užtikrinti valstybės saugumą, todėl teismas sprendė, kad vien šios aplinkybės nepakanka konstatuoti priimtų sprendimų neproporcingumo. Laikotarpis, praėjęs nuo pareiškėjo tarnybos ginkluotose pajėgose nėra didelis, todėl grėsmė dėl jo per ilgus tarnybos metus susiklosčiusių ryšių ir galimo poveikio jam, nėra išnykusi.

10.       Teismas sprendė, jog Migracijos departamentas neturėjo pareigos kreiptis į pareiškėją su prašymu patikslinti skundžiamuose sprendimuose nurodytų aplinkybių, jį apklausti, tokios pareigos nenumato ir Įstatymas. Taigi nėra pagrindo konstatuoti, kad Migracijos departamentas, priimdamas skundžiamus sprendimus pažeidė procedūros taisykles.

11.       Teismas pažymėjo, jog Migracijos departamentas, priimdamas sprendimą uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, atsižvelgė į VSD išvadoje siūlomą draudimo atvykti terminą ir pareiškėjo ryšius su Lietuvos Respublika, todėl priimtas sprendimas ir juo nustatytas draudimo atvykti terminas yra pagrįsti ir teisėti.

12.       Teismas, apibendrinęs tai, kas išdėstyta, padarė išvadą, kad Migracijos departamento skundžiami sprendimai atitinka VAĮ reikalavimus, juos priimant laikytasi procedūros reikalavimų, juos priėmė kompetentingi subjektai, todėl nėra pagrindo jų naikinti.

III.

13.       Pareiškėjas K. Č. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. (apeliaciniame skunde nurodoma klaidinga pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo data, turėtų būti – 2023 m. spalio 12 d.) ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo skundą. Pareiškėjas taip pat prašo pridėti prie bylos medžiagos papildomą įrodymą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

14.       Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1.       Pareiškėjas niekada nebuvo praradęs ryšio su Lietuvos Respubliką, baigęs karjerą Rusijoje grįžo į tėvų namus Lietuvoje nuolatiniam gyvenimui. Karjeros Rusijos kariniame laivyne metu jis nedalyvavo karo veiksmuose ir niekada neveikė prieš Lietuvos Respubliką bei jos sąjungininkes. Pareiškėjas klausimyne bei teismo posėdyje išreiškė aiškią savo poziciją dėl Rusijos agresijos ir Krymo priklausomybės. Šiuo atveju nėra objektyvių ir realių pareiškėjo keliamos grėsmės Lietuvos Respublikai įrodymų. Be to, nepaisant pareiškėjo pilietybės, jis neturi jokios kitos kilmės valstybės, į kurią galėtų sugrįžti.

14.2.       Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino aplinkybes bei įrodymus pareiškėjui inkriminuojamos grėsmės valstybės saugumui aspektu, individualiai neįvertino pareiškėjo atvejo, neteisingai įvertino aplinkybes, kad, nors pareiškėjas ir tarnavo kariniame laivyne Rusijoje, tačiau išvyko iš Lietuvos dėl ekonominių priežasčių, o baigęs tarnybą Rusijoje, jis visus ryšius nutraukė ir sugrįžo į Lietuvą.

14.3.       Pareiškėjas neneigia, kad valstybės saugumas yra svarbi ir ginama vertybė, ypač Rusijos Federacijos vykdomos agresijos aspektu bei tarptautinių nusikaltimų akivaizdoje, tačiau negalima šiuo atveju sutikti su išvada, kad teisinga ir pagrįsta konstatuoti individualiai asmens keliamą grėsmę valstybės saugumui, formaliai vadovaujantis praeityje vykdyta veikla / tarnyba, biografiniais faktais, nenustačius papildomų jo pavojingumą indikuojančių individualių aplinkybių bei veiksnių.

14.4.       Nors VSD pripažino pareiškėją keliančiu grėsmę valstybės saugumui dėl to, kad jis tarnavo Rusijos kariniame laivyne, tačiau nagrinėjamos bylos kontekste taip pat pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad Migracijos departamentas, vertindamas, ar asmuo kelia grėsmę valstybės saugumui, neturėtų automatiškai šios išvados perkelti į sprendimą, o, būdamas viešojo administravimo subjektas, turi įvertinti ir su pareiškėju susijusias individualias aplinkybes, atlikti savo vertinimą ir padaryti savarankišką išvadą, ar pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. Nagrinėjamu atveju VSD išvada buvo perkelta į Migracijos departamento sprendimus, nebuvo atliktas išsamus ir visapusiškas pareiškėjo grėsmės tyrimas, t. y. nebuvo ištirtos visos bylai reikšmingos aplinkybės, o vien faktas, kad pareiškėjas tarnavo Rusijos kariniame laivyne, nesant jokių kitų papildomų indikacijų dėl keliamos grėsmės, nėra pakankamas konstatuoti pareiškėjo keliamą grėsmę.

14.5.       Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad Migracijos departamento sprendimai yra pagrįsti ir teisėti, tačiau neanalizavo susidariusios individualios situacijos, neįsigilino į bylos aplinkybes, jų nevertino. Teismas neišnagrinėjo esminių pareiškėjo skundo pagrindą sudarančių argumentų, neįvertino įrodymų, kuriais pareiškėjas grindė savo poziciją dėl skundžiamų sprendimų neteisėtumo, nepagrįstumo, pamatinių viešojo administravimo principų pažeidimo, todėl jie yra nemotyvuoti ir turėtų būti naikintini.

15.       Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

16.       Atsakovo atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

16.1.       Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde apeliuoja į tai, kad yra lietuvis ne tik pagal kilmę, bet ir pagal tautybę bei kalbą, tačiau šiuo atveju būtina įvertinti aplinkybių visumą, o ne tik pareiškėjo kilmę patvirtinantį faktą, ką šiuo atveju ir padarė pirmosios instancijos teismas.

16.2.       Pareiškėjas pakankamai ilgai tarnaudamas Rusijos ginkluotose pajėgose privalėjo būti lojalus Rusijos Federacijai ir palaikyti Rusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Rusijos Federacijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Rusijos Federacijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Šios išvados atitinka naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką.

16.3.       Iš Migracijos departamento sprendimų matyti, kad, nors esminis skundžiamų sprendimų priėmimo pagrindas ir yra VSD išvadoje pateikta informacija, tačiau taip pat matyti, kad atsakovas atliko pareiškėjo individualų vertinimą, todėl nėra pagrindo teigti, jog Migracijos departamentas neatliko savarankiško tyrimo. Pareiškėjo asmeninis interesas gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Pirmosios instancijos teismo sprendime ir Migracijos departamento sprendimuose yra pateikti motyvai ir argumentai, pagrindžiantys pareiškėjo galimą grėsmę valstybės saugumui, kurių pareiškėjas nepaneigė. 

16.4.       Pirmosios instancijos teismas įvertino visas su pareiškėju susijusias individualias aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad šios aplinkybės neatsveria grėsmės valstybės saugumui svarbos. Tiek Migracijos departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, o pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių skundžiamų sprendimų išvadas.

17.       Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

18.       Trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

18.1.        Pareiškėjo apeliacinis skundas yra nepagrįstas, nes jame nėra pateikiama argumentų, paneigiančių teismo sprendime padarytas išvadas. Teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas objektyviai ir visapusiškai, laikantis įrodymų vertinimo taisyklių, atidžiai įvertinus byloje surinktus įrodymus bei nustačius teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikius ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, atsižvelgus į aktualią teismų praktiką. Teismas tinkamai įvertino pareiškėjo keliamos grėsmės Lietuvos Respublikai realumą ir akivaizdumą, pagrįstai suteikė prioritetą Lietuvos nacionaliniam saugumui.

18.2.       Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde akcentuoja, kad jis yra lietuvis, kad Lietuva yra jo gimtinė ir tėvynė, tačiau jis iki šiol turi (duomenys neskelbtini) pilietybę ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėjas siekė atsisakyti šios pilietybės, todėl teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjo keliama grėsmė valstybės saugumui dėl Migracijos departamento sprendimuose išdėstytų aplinkybių bei argumentų yra pakankamai reali ir akivaizdi.

18.3.       Šiuo atveju buvo įvertintos visos su pareiškėju susijusios aplinkybės bei nustatyta, kad pareiškėjo keliama grėsmė gali būti susijusi su didesnės visuomenės dalies interesų pažeidimu, o leidimo gyventi nepakeitimas (neišdavimas) ir draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką yra proporcinga priemonė siekiamam tikslui – užtikrinti visuomenės saugumą lyginant su teisės užsieniečiui gyventi Lietuvos Respublikoje nesuteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėdamas analogiškas bylas pažymėjo, kad grėsmių valstybės saugumui pašalinimas tokiomis priemonėmis, kaip leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui panaikinimas, yra mažiausią represinį, o daugiau prevencinį elementą turinti priemonė, todėl siekiamo tikslo aspektu yra proporcinga.

18.4.       Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pagrįstai atsižvelgė į geopolitinę situaciją, išreikšdamas pritarimą VSD išvadai dėl perspektyvinio pareiškėjo grėsmės vertinimo ir konstatavo, jog pareiškėjo asmeninis interesas gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei nacionalinio saugumo užtikrinimas, todėl nėra pagrindo šį sprendimą naikinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

19.       Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2023 m. gegužės 1 d., 2023 m. gegužės 18 d. ir 2023 m. gegužės 19 d. sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo.

20.       Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

21.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pridėti prie bylos medžiagos papildomą įrodymą –  2023 m. spalio 17 d. pažymą apie K. Č. tarnybą Nr. 732, patvirtinančią, kad pareiškėjas nuo 2009 m. gegužės 9 d. nėjo vadovaujančių pareigų, o nuo 2010 m. gruodžio 6 d. nutraukta jam suteikta prieiga prie slaptų dokumentų ir, kad pareiškėjas nuo 2014 m.  spalio 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d. ėjo civilines pareigas. Pareiškėjas nurodo, kad anksčiau šios pažymos negalėjo pateikti, nes ji buvo gauta tik po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo.

22.       Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į aptartą teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, netenkina pareiškėjo prašymo pridėti prie bylos medžiagos papildomą įrodymą, nes pateiktas dokumentas sudarytas jau po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo ir nebuvo vertinamas pirmosios instancijos teisme.

23.       Pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, kadangi turi teisę atkurti Lietuvos pilietybę arba yra lietuvių kilmės asmuo, tačiau Migracijos departamentas 2023 m. gegužės 1 d. sprendimu nusprendė neišduoti pareiškėjui leidimo nuolat gyventi, nes pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui. Pareiškėjas pateikė Migracijos departamentui prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, tačiau Migracijos departamentas 2023 m. gegužės 18 d. sprendimu nusprendė panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, o 2023 m. gegužės 19 d. sprendimu nusprendė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus), nes pareiškėjas gali kelti grėsmę valstybės saugumui.

24.       Pareiškėjas, atsakydamas į Migracijos departamento klausimyno 2 klausimą (Nurodykite visas darbovietes, kuriose dirbote ir dirbate šiuo metu (valstybė, laikotarpis, darbovietės pavadinimas, pareigos) nurodė, kad atliko tarnybą Rusijos karinėse pajėgose nuo 1985 m. iki 2013 m. (nuo 2014 m. iki 2015 m., nuo 2016 m. iki 2017 m. ėjo Baltijos jūros vandens ruožo inžinieriaus pareigas Rusijos Federacijoje, Sankt Peterburge), taip pat nurodė ir vėlesnes darbovietes. Pareiškėjas, atsakydamas į Migracijos departamento klausimyno 3 klausimą (Ar esatę atlikęs karinę tarnybą? Jeigu taip, pateikite informaciją kada ir kur atlikote karinę tarnybą (valstybė, laikotarpis, kokios karinės pajėgos, karinis dalinys, turėtas karinis laipsnis) nurodė, kad nuo 1985 m. iki 2013 m. spalio 17 d. atliko karinę tarnybą Rusijoje ir ėjo šias pareigas: nuo 1990 m. iki 1993 m. – Vladivostoko vandens ruožo ir uosto karinio komendanto padėjėjas, nuo 1994 m. iki 1998 m. ten pat komendanto vyresnysis padėjėjas, 2002 m. ten pat – komendantas, 2011 m. – komendantūros padėjėjas; nuo 1998 m. iki 1999 m. – karinių komunikacijų Primorės baseine viršininko finansų ir ekonomikos darbui padėjėjas; nuo 1999 m. iki 2002 m., nuo 2002 m. iki 2009 m. – Ramiojo vandenyno laivyno karinių komunikacijų tarnybos karininkas; nuo 2011 m. – Tolimųjų Rytų jūrų baseino karinių komunikacijų viršininkas, nuo 2013-10-17 – atsargos karininkas, įgijęs kapitono laipsnį. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 1989 m. iki 2010 m. jam buvo išduotas leidimas susipažinti su įslaptinta informacija.

25.       Migracijos departamentas išsiuntė paklausimą VSD, ar pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui. VSD 2023 m. kovo 9 d. rašte patvirtino, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, nes pareiškėjas 1985-2013 m. tarnaudamas Rusijos Federacijos ginkluotosiose pajėgose, privalėjo būti lojalus Rusijos Federacijai ir palaikyti Rusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.

26.       Įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje yra išvardyti leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindai, įskaitant numatytąjį šio straipsnio dalies 2 punkte – jeigu paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai; taip pat 14 punkte – jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai. Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą, išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.

27.        Įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas gyventi), spręsdamas dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ar laikinosios apsaugos užsieniečiui suteikimo, privalo gauti šio straipsnio 3 dalyje nurodytų institucijų įvertinimą, ar nėra šio straipsnio 3 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus šių institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai ar visuomenei. Pagal Įstatymo 4 straipsnio 3 dalį užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

28.       Įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD. To paties straipsnio 4 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, privalo gauti šio straipsnio 3 dalyje nurodytų institucijų (nagrinėjamu atveju aktuali institucija – VSD) įvertinimą, ar nėra šio straipsnio 3 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui; leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus šių institucijų (nagrinėjamu atveju aktualios institucijos – VSD) išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui.

29.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010, 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016, 2022 m. kovo 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1240-756/2022, 2023 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2023) yra pažymėta, kad sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir / ar dėl tokio išduoto leidimo panaikinimo, privalo būti įvertintas užsieniečio gyvenimo Lietuvoje galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali, todėl, be kita ko, būtina įvertinti ir individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes.

30.       Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmė valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016, 2018 m. balandžio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3826-556/2018, 2023 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2087-968/2023, 2023 m. spalio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2313-525/2023 ir kt.).

31.       Byloje nustatyta, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis, jis yra baigęs aukštąją karinę jūreivystės mokyklą Rusijoje, įgijęs laivų ginkluotės inžinieriaus elektromechaniko kvalifikaciją, vėliau buvo karinių komunikacijų tarnybos karininkas. Pareiškėjas atliko tarnybą Rusijos karinėse pajėgose nuo 1985 m. iki 2013 m., nuo 2014 iki 2017 m. ėjo Baltijos jūros vandens ruožo inžinieriaus pareigas Sankt Peterburge. Pareiškėjas atliko karinę tarnybą nuo 1990 iki 1993 m. Vladivostoko vandens ruože užimdamas karinio komendanto padėjėjo pareigas, nuo 1994 m. iki 1998 m. ten pat komendanto vyresnysis padėjėjas, 2002 m. ten pat – komendantas, 2011 m. – komendantūros padėjėjas, nuo 1998 m. iki 1999 m. – karinių komunikacijų Primorės baseine viršininko finansų ir ekonomikos darbui padėjėjas, nuo 1999 m. iki 2002 m., nuo 2002 m. iki 2009 m. – Ramiojo vandenyno laivyno karinių komunikacijų tarnybos karininkas, nuo 2011 m. – Tolimųjų Rytų jūrų baseino karinių komunikacijų viršininkas, nuo 2013 m. spalio 17 d. – atsargos karininkas, įgijęs kapitono laipsnį. Be to, pareiškėjas turėjo prieigą prie įslaptintos informacijos.

32.       Sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas, vertinama potenciali grėsmė valstybės saugumui, todėl nagrinėjamu atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjo tarnyba Rusijos karinėse pajėgose VSD surinktos informacijos kontekste gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Byloje surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad pareiškėjo asmeninis interesas likti gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Vien faktas, jog pareiškėjas pakankamai seniai vykdė tarnybą karinėse pajėgose, savaime nereiškia, kad grėsmė dėl ryšių yra išnykusi. Be to, nagrinėjamos bylos kontekste svarbi aplinkybė, kad pareiškėjas turėjo prieigą prie įslaptintos informacijos, t. y. turėjo jam išduotą leidimą susipažinti su šia informacija.

33.       Nors Migracijos departamento skundžiami sprendimai didžiąja dalimi grindžiami VSD išvadoje pateikta informacija, susijusia su pareiškėjo tarnyba ginkluotose pajėgose, tačiau iš sprendimų turinio matyti, kad Migracijos departamentas atliko individualų pareiškėjo situacijos vertinimą, t. y. įvertino pareiškėjo šeiminius, socialinius ir ekonominius ryšius su Lietuvos Respublika.

34.       Pagal Įstatymo 133 straipsnio 5 dalį užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai.

35.       Migracijos departamentas 2023 m. gegužės 19 d. priėmė sprendimą, kuriuo uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus), nes pareiškėjas gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Migracijos departamentas vertino, kad draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką yra proporcinga priemonė. Teisėjų kolegija, įvertinusi šio sprendimo turinį, konstatuoja, kad jis yra grindžiamas aktualiu teisiniu reglamentavimu, jame detaliai įvertintas pareiškėjo šeiminių, socialinių ir ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje pobūdis. Sprendimas uždrausti atvykti yra pakankamai konkretizuotas, motyvuotas ir individualizuotas, priimant sprendimą atsižvelgta į kompetentingos institucijos – VSD išvadą, kurioje konstatuota, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Migracijos departamentas sprendime uždrausti atvykti nustatydamas 5 metų draudimo atvykti laikotarpį jį motyvavo ir įvertino bei pagrįstai konstatavo, kad jis yra proporcingas.

36.       Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nepanaikino Migracijos departamento skundžiamų sprendimų, kuriais pareiškėjui neišduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir uždrausta pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

37.       Netenkinus pareiškėjo apeliacinio skundo, nėra pagrindo jam priteisti bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria :

Pareiškėjo K. Č. (K. C.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                Ramūnas Gadliauskas

Jolanta Malijauskienė

                Dainius Raižys