Civilinė byla Nr. 2-11281-253/2010
(Proceso Nr. 2-57-3-00090-2010-9)
Procesinio sprendimo kategorijos
19.2; 116.4. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VARDU
2010 m. spalio 25 d.
Klaipėda
Klaipėdos
apygardos teismo teisėja Albina Pupeikienė, sekretoriaujant Rimai Zigmantienei,
dalyvaujant ieškovės atstovui Algimantui Galminui, atsakovui T.
D., jo atstovui advokatui Egidijui Giedraičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi
civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Selkos
statyba“ administratoriaus įgalioto asmens ieškinį atsakovui T. D. dėl 90 543 Lt žalos atlyginimo,
n u s t a t ė
:
BUAB „Selkos statyba“
administratoriaus įgaliotas asmuo pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo iš atsakovo
T. D. priteisti 90 543 Lt žalos atlyginimą. Nurodo, jog
Klaipėdos apygardos teismo 2008-08-25 nutartimi UAB „Selkos statyba“ iškelta
bankroto byla. Atsakovas T. D. buvo įmonės vadovu
laikotarpiu nuo 2005-02-14 iki 2006-10-11. Savo darbo laikotarpiu jis su O. M. sudarė statybos rangos sutartį dėl darbų atlikimo name,
esančiame adresu (duomenys neskelbtini). 2005-03-24 atsakovas bendrovės vardu
su užsakove O. M. suderino lokalinę sąmatą kaip priedą prie
rangos sutarties. Sąmatoje nurodytų darbų kaina name buvo numatyta 143 040 Lt.
Statybos darbams adresu (duomenys neskelbtini), buvo naudojami UAB „Selkos
statyba“ transportas, statybinės medžiagos, darbus atliko bendrovės
darbuotojai. 2006-09-01 atsakovas kaip bendrovės vadovas pateikė užsakovei
pažymą, kurioje nurodė, kad atliktų darbų name adresu (duomenys neskelbtini),
vertė yra 108 776 Lt su PVM. 2008-01-29 Klaipėdos apygardos teismas priėmė
sprendimą, kuriuo iš O. M. pagal šią rangos sutartį
priteisė 18 223 Lt. Bankrutavusios įmonės administratorius prašo priteisti iš
atsakovo likusią pagal pažymą sumą - 90 543 Lt.
Atsakovui
nepateikus atsiliepimo į ieškinį, neatvykus į parengiamąjį teismo posėdį, esant
ieškovės prašymui, 2010-07-20 buvo priimtas sprendimas už akių (b. l. 73-74).
2010-08-11
teisme gautas atsakovo pareiškimas dėl 2010-07-20 sprendimo už akių
peržiūrėjimo.
2010-09-08 buvo panaikintas Klaipėdos apygardos teismo 2010-07-20
sprendimas už akių ir atnaujintas bylos nagrinėjimas iš esmės.
Teismo
posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė reikalavimus, išdėstytus ieškinyje, ir
prašė ieškinį tenkinti.
Atsakovas ir
jo atstovas su ieškiniu nesutiko, paaiškino, jog teismas, nagrinėdamas šią
civilinę bylą, negali remtis civilinėje byloje Nr. 2-390-479/2008 priimtu
sprendimu, kadangi atsakovas T. D. nebuvo
joje dalyvaujantis asmuo. Mano, jog civilinėje byloje Nr. 2-390-479/2008
ieškovė nebuvo aktyvi, nors teismas ir buvo suteikęs galimybę teikti papildomus
įrodymus, tačiau ieškovė šia galimybe nepasinaudojo, priimto sprendimo
apeliacine tvarka neskundė. Taip pat prašo taikyti ieškinio senatį, kadangi
rangos sutartis tarp UAB „Selkos statyba“ ir O. M. sudaryta
2005-03-24, sutartyje nurodyti statybos darbai užbaigti 2005-06-01. Tokiu būdu
sutrumpintas ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl žalos atlyginimo
prasidėjo nuo 2005-06-01 ir baigėsi 2008-06-01.
Ieškinys atmestinas.
Byloje nustatyta, kad
2008-08-25 nutartimi Klaipėdos apygardos teismas iškėlė UAB „Selkos statyba“
bankroto bylą (b. l. 6). Atsakovas laikotarpiu nuo 2005-02-14 iki 2006-10-11 ėjo
UAB „Selkos statyba“ direktoriaus pareigas (b. l. 8, 37). 2005-03-24 tarp UAB
„Selkos statyba“ ir O. M. buvo sudaryta rangos sutartis,
pagal kurią UAB „Selkos statyba“ įsipareigojo vykdyti statybos darbus objekte,
esančiame (duomenys neskelbtini), o užsakovė O. M. įsipareigojo
už atliktus darbus atsiskaityti pagal pasirašytus įvykdytų darbų aktus, pažymą
apie atliktų darbų vertę ir PVM sąskaitas – faktūras ( b. l. 9-11). Klaipėdos
apygardos teismas 2008-01-29 priėmė sprendimą, kuriuo iš O. M. pagal
šią rangos sutartį priteisė 18 223 Lt. Bankrutavusios įmonės administratorius
prašo priteisti iš atsakovo likusią pagal pažymą sumą - 90 543 Lt.
Civilinė atsakomybė – tai
turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius
(žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo
atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (CK 6.245
straipsnio 1 dalis). Civilinės atsakomybės taikymas yra siejamas su tam tikrais
juridiniais faktais, kurie yra vadinami civilinės atsakomybės pagrindais. Yra
skiriami tokie bendrieji civilinės atsakomybės pagrindai: žala, neteisėti
veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų, kaltė. CK 2.87
straipsnio 1 dalis nustato, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio
asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai
ir protingai. Už šių pareigų nevykdymą juridinio asmens valdymo organo nariui
yra numatyta civilinė atsakomybė (CK 2.87 str. 7 d.). LR Akcinių bendrovių 37
straipsnio 10 dalis be kita ko nustato, kad uždarosios akcinės bendrovės
vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą,
kitų įstatymuose, teisės aktuose, bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo
pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą. Šio įstatymo 19 straipsnio
8 dalis įtvirtina bendrovės valdymo organų pareigą veikti bendrovės ir jos
akcininkų naudai.
CPK 4
straipsnis nustato, kad teismai, taikydami teisę, atsižvelgia į kasacine tvarka
priimtose nutartyse esančius teisės išaiškinimus. Lietuvos Aukščiausiasis
Teismas yra konstatavęs, jog akcinės bendrovės vadovo civilinei atsakomybei
taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą
(nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246-6.249 str.). Tokio pobūdžio
bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo
įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų
veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 str.). Nustačius, kad atsakovas
atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė
būtų preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti,
kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti
civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų atsakovas, t. y.
bendrovės vadovas (CPK 178 str., 182 str. 4 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 20 d.
nutartis civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutuojančios UAB „Optimalūs
finansai“ ieškinį atsakovui G. P. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo UAB „
Previlsta“, bylos Nr. 3K-7-444/2009).
Ieškovas kaip
neteisėtus atsakovo veiksmus nurodo - netinkamą rangos sutarties sudarymą,
netinkamai vykdytą medžiagų apskaitą, netinkamą kitų UAB „Selkos statyba“ įsipareigojimų
vykdymą ir tai, kad Klaipėdos apygardos teismas atmetė ieškinį atsakovės O. M. atžvilgiu.
Su tokiais
ieškovo argumentais teismas nesutinka. Vien formalus rangos sutarties trūkumas
( datos nebuvimas sutartyje, nors O. M. pripažino, jog
sutartyje yra jos parašas, pridėta civilinė byla Nr. 2-390-479/2008, b. l.
72-74) nedaro šios sutarties negaliojančios. Kitų rangos sutarties sudarymo
trūkumų ieškovas nenurodė. Pagal rangos sutarties nuostatas atliktų darbų aktus
sustatė UAB „Selkos statyba“ darbuotojai D. L., V. A., E. K. (b. l. 28-32), o pažymą apie
atliktų darbų vertę – atsakovas T. D. (b. l. 27). Ieškovas
neįrodė, kad atsakovas pažeidė CK normas, reglamentuojančias rangos sutarties sudarymą
ir vykdymą. Priešingai, registruotu paštu išsiuntus įvykdytų darbų aktus ir per
5 dienas negavus jokių prieštaravimų iš O. M. (pridėta
civ. byla Nr. 2-390-479/2008, b. l. 28), atsakovas neturėjo pagrindo manyti,
kad jo veiksmai yra neteisėti ar priešingi bendrovės interesams. Pažymėtina,
kad po darbų atlikimo objekte (duomenys neskelbtini), atsakovas UAB „Selkos
statyba“ direktoriumi dirbo tik keletą mėnesių, t. y. iki 2006-10-11. Todėl po
šios datos teisę įgyvendinti rangos sutartį turėjo kitas vadovas – V. T., o po bankroto bylos iškėlimo – bankroto
administratorius. Dėl to, kad Klaipėdos apygardos teismas tik iš dalies tenkino
bankroto administratoriaus pareikštą ieškinį O. M. atžvilgiu,
nėra neteisėtų atsakovo T. D. veiksmų. Priešingai 2008-01-29
sprendime nurodyta, kad ieškovei, t. y. UAB „Selkos statyba“, buvo sudaryta
galimybė pateikti rašytinius įrodymus apie ieškovės turėtas faktines išlaidas, tačiau
tokių įrodymų ieškovė teismui nepateikė, tuo pačiu nevykdė CPK 178 straipsnyje
nustatytos įrodinėjimo pareigos, dėl ko teismas konstatavo, jog UAB „Selkos
statyba“ neįrodė, jog rangos sutartis buvo vykdoma (b. l. 24-25).
Nors ieškovas
nurodo, kad neteisėti atsakovo veiksmai ir žala atsirado ir dėl to, kad vykdant
darbus objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), vėlavo pagrindinių objektų,
esančių Klaipėdoje, statyba, tačiau šio fakto patvirtinimui jokių įrodymų
nepateikė, todėl šie ieškovo argumentai vertintini kaip deklaratyvūs.
Atmestinas kaip
nepagrįstas ir ieškovo argumentas, kad atsakovas netinkamai vykdė medžiagų
apskaitą, kadangi atsakovo vadovavimo UAB „Selkos statyba“ metu galiojęs
Buhalterinės apskaitos įstatymas nustatė, jog .ūkio
subjekto apskaitą tvarko ūkio subjekto apskaitos tarnyba (struktūrinis
padalinys) arba vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba pagal sutartį
apskaitos paslaugas teikianti įmonė (Buhalterinės apskaitos įstatymo 10 str.). Todėl
ne direktoriaus funkcija buvo tvarkyti medžiagų apskaitą, tą darė kiti asmenys.
Todėl jeigu tiek ginčo objekte, tiek kituose objektuose nebuvo tinkamos
medžiagų apskaitos negalima teigti, kad būtent jis yra už tai atsakingas ir
turėtų atlyginti padarytą žalą.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes teismas daro išvadą,
jog atsakovo neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp atsiradusios žalos ir
atsakovo veiksmų nėra įrodyti. Tokiu būdu tenkinti ieškovo reikalavimus ir
priteisti iš atsakovo ieškovo prašomą žalos atlyginimą nėra pagrindo.
Dėl ieškinio senaties.
Atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį, nes mano, kad
ieškovas ją praleido ir ieškinį atmesti ir tuo pagrindu. Ieškovas nesutinka su atsakovų argumentais ir mano,
kad senaties termino nepraleido.
Ieškinio
senatis – tai įstatyme nustatytas laikas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistą
teisę pareikšdamas ieškinį. Tokio termino nustatymo tikslas – užtikrinti
teisinių santykių stabilumą ir šių santykių dalyvius skatinti operatyviau ginti
pažeistas teises. Reikalavimams dėl
padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato
sutrumpintą trijų metų senaties
terminą (CK 1.125 str. 8 d.). Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio
senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo
ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.
Nagrinėjamojoje
byloje ieškovas yra bankrutuojanti UAB, kurią atstovauja teismo paskirtas
administratorius. Laikytina, kad administratorius apie sandorius, priešingus
įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusius turėti įtakos tam, kad įmonė
negali atsiskaityti su kreditoriais, sužinojo nuo nutarties iškelti bankroto
bylą įsiteisėjimo dienos (Įmonių bankroto įstatymo 11 str. 3 d. 8 p.). UAB
„Selkos statyba“ bankroto byla iškelta Klaipėdos apygardos teismo 2008-08-25 nutartimi, kuri įsiteisėjo po 7
dienų, t. y. 2008-09-02. Iš to darytina išvada, kad senaties termino eiga
prasidėjo 2008-09-03, o tai reiškia, kad ieškovas senaties termino nepraleido,
nes ieškinys Klaipėdos apygardos teisme gautas 2010-01-25 (b. l. 3). Nurodytų
argumentų pagrindu darytina išvada, jog ieškovas nepraleido įstatymo nustatyto
senaties termino.
Ieškinį
atmetus, iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos atsakovui (CPK 93 str.
1 d.). Atsakovas pateikė įrodymus, kad už advokato teisinę pagalbą sumokėjo 2
420 Lt (b. l. 95-97). Tačiau pažymėtina, kad apmokėjimo dokumentuose nurodyta
suma viršija Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio, patvirtintose Lietuvos
advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo
ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85, nurodytas maksimalias galimas išlaidas. Už
pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimą surašymą (rekomendacijų 8.4 p.),
atstovavimo teisme laiką (rekomendacijų 8.18p.), atsižvelgiant į ginčo pobūdį,
bylos sudėtingumą, nustatytina, kad šiuo atveju 1 000 Lt atstovavimo išlaidų
dydis yra pakankamas, atitinkamai atsakovo naudai priteistina 1 000 Lt
atstovavimo išlaidų.
Laikinąsias
apsaugos priemones, taikytas 2010-01-27 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi, panaikinti
sprendimui įsiteisėjus (CPK 150 str. 4 d.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio
proceso kodekso 270 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį atmesti.
Priteisti iš
bankrutavusios UAB ,,Selkos statyba‘‘ T. D. 1 000 Lt
advokato pagalbai apmokėti.
Laikinąsias
apsaugos priemones, taikytas 2010-01-27 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi,
panaikinti sprendimui įsiteisėjus.
Sprendimą per 30 dienų
nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu galima apskųsti Lietuvos
apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.
Teisėja
Albina Pupeikienė