Civilinė byla Nr. e2-652-798/2022

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01424-2021-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5; 3.1.11.4; 3.3.2.6

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 17 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos I. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 11 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą viešosios įstaigos Gudijos studija bankroto byloje,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 10 d. nutartimi viešajai įstaigai (toliau – VšĮ) Gudijos studija buvo iškelta bankroto byla, nemokumo administratoriumi paskirtas A. G. Nutartis įsiteisėjo 2022 m. vasario 22 d.

2.       Pareiškėja I. C. 2022 m. balandžio 7 d. padavė teismui prašymą atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 10 d. nutarties. Atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 10 d. nutartį ir nemokumo bylą nutraukti.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. balandžio 11 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos I. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 10 d. nutarties. Pirmosios instancijos teismo nutartis grindžiama šiais argumentais:

3.1.                      Pareiškėja tvirtina, kad Juridinių asmenų registro duomenimis nuo 2021 m. liepos 1 d. VšĮ Gudijos studija dalininke nurodyta V. D. Tačiau tokie duomenys įregistruoti V. D. iniciatyva ir yra jos neteisėtų veiksmų pasekmė, dėl ko buvusi VšĮ Gudijos studija vienintelė dalininkė I. C. pakeista nauja dalininke V. D. be teisėto pagrindo. Pareiškėjos tvirtinimu, dėl V. D. neteisėtų veikų yra pradėtas ikiteisminis tyrimas.

3.2.                      Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Juridinių asmenų registre esantys duomenys yra teisingi tol, kol jie nenuginčyti įstatymo nustatyta tvarka. Pareiškėja nepateikė duomenų, kad viešame registre būtų pakeisti duomenys apie viešosios įstaigos dalininką. Pateikti duomenys leidžia spręsti, kad pareiškėja nėra nemokumo byloje dalyvaujantis asmuo, nepagrindė materialinio teisinio suinteresuotumo dėl nemokumo bylos VšĮ Gudijos studija iškėlimo (nėra juridinio asmens dalyvė, vadovė, kreditorė ar pan.), todėl laikytina neturinčia teisės ginčyti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 10 d. nutartį.

III.                      Atskirojo skundo argumentai

4.       Apeliantė I. C. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 11 d. nutarties, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti pareiškėjai I. C. terminą skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 10 d. nutarties panaikinimo padavimui bei pareiškėjos I. C. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 10 d. nutarties panaikinimo ir bankroto bylos VšĮ Gudijos studija nutraukimo priimti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:  

4.1.                      Pareiškėja I. C. 2014 m. liepos 23 d. įsteigė VšĮ Gudijos studiją. Įstaigos tikslas buvo plėtoti ir populiarinti kino filmų, vaizdo filmų ir televizijos programų gamybą ir kitus panašius projektus. Nuo pat įsteigimo, įstaigos vienintele dalininke (savininke) buvo pareiškėja, įstaiga didžiąją dalį laiko ruošė video medžiagą (reportažus, satyrinius filmukus, publicistinius įrašus) nepriklausomai Baltarusijos televizijai Belsat, kuri Baltarusijos režimo draudžiama (nes ji yra opozicinė) ir jos žurnalistų darbas visaip ribojamas. 2021 metų kovą pas tuometinį įstaigos direktorių P. M. Baltarusijos režimo buvo atliktos kratos, jis buvo sulaikytas 72 valandoms bei jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas. Pareiškėja, siekdama, kad įstaigos veikla nenutrūktų, paskyrė direktore V. D., kuri tvarkė įstaigoje buhalterinę apskaitą. Po ko V. D. nustojo bendrauti su pareiškėja ir 2021 m. liepos 1 d. užregistravo VĮ Registrų centre pakeitimus, kuriuose ji pati yra vienintelė įstaigos dalininkė (savininkė). Kadangi jokie nuosavybės perleidimo dokumentai nebuvo sudaryti, pareiškėjos teigimu, V. D. pateikė VĮ Registrų centrui suklastotus dokumentus. Pareiškėjos manymu, V. D. tai padaryti galimai paskatino sąskaitoje esanti didelė pinigų suma. Ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pradėtas nedelsiant. Dalį įmonės sąskaitose esančių lėšų naujoji įstaigos savininkė panaudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti.

4.2.                      Pareiškėja su pirmosios instancijos teismo 2022 m. vasario 10 d. nutartimi nesutinka, kadangi faktinės aplinkybės rodo, jog įstaiga, jeigu ir susiduria su finansiniais sunkumais, tai jie yra laikini ir pareiškėjai atgavus įstaigos kontrolę bei prisiteisus iš V. D. žalą, nemažesnę nei 103 097,17 Eur, bus visiškai atsiskaityta su vienintele įstaigos kreditore Valstybine mokesčių inspekcija (toliau – VMI). Tai rodo, kad pagrindo kelti bankroto bylą įstaigai nebuvo. Įstaiga nėra nemoki.

4.3.                      Kasacinio teismo išaiškinta, kad vieši registro duomenys atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, registravimas atitinkame registre savaime nereiškia, jog tik jį įregistravęs asmuo yra to daikto savininkas. Pareiškėja pateikė aiškius ir motyvuotus paaiškinimus, parodančius, kad ji yra vienintelė įstaigos dalininkė. Teismas turėjo patikrinti pareiškėjos nurodytas aplinkybes, Juridinių asmenų registre nurodomų duomenų teisingumą ir jų pagrįstumą, ir esant bent menkiausioms abejonėms dėl įstaigos tikrojo dalininko, jas pašalinti, o ne ignoruoti, prisidengiant išimtinai Juridinių asmenų duomenų sistemos duomenimis, kuriuos, būdama įstaigos vadove, V. D., siekdama užvaldyti įstaigos visapusišką kontrolę, pakeitė, pareiškėjai nežinant.

4.4.                      Pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju, net ir turėdamas duomenų, apie galimą pareiškėjos teisių pažeidimą, t. y. jai priklausančios įstaigos perregistravimą kito asmens vardu, jos (įstaigos) pinigų pasisavinimą, kas galėjo turėti esminės įtakos laikinam atsiskaitymo su įstaigos kreditoriumi – VMI, apsunkinimui, jokių aktyvių veiksmų, tam patikrinti nesiėmė. Teismas užkirto kelią tikrajai įstaigos savininkei dalyvauti nemokumo byloje.

4.5.                      Be to, 2022 m. balandžio 11 d. nutartis prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Iki kol bus išspręstas ginčas, kilęs tarp pareiškėjos ir V. D., dėl pastarosios neteisėtai sau persiregistruotų įstaigos dalių, kol bus baigtas ikiteisminis tyrimas, gali praeiti ne vienas ir ne du mėnesiai ar net metai. Kas reiškia, kad įstaiga, per tą laiką jau bus likviduota dėl bankroto ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Apeliantės manymu, jos nurodomi argumentai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas teisingumą įvykdė tik formaliai.

4.6.                      Nagrinėjamu atveju teismas įstaigos nemokumą siejo su tuo, kad VMI pateiktais duomenimis, įstaigos nepriemoka biudžetui sudaro 133 868,51 Eur, jos išieškojimas vykdomas nuo 2021 m. rugsėjo 20 d., todėl sprendė, kad įstaiga negali laiku vykdyti turtinių prievolių. Teismas taip pat pažymėjo, kad įstaigos vardu registruoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių nėra, įstaigoje nedirba nė vienas darbuotojas, įstaiga veiklos nevykdo, Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės dokumentų nėra pateikusi. Apeliantės teigimu, būtina atsakyti į klausimą dėl kieno kaltės tokia situacija įstaigoje susiklostė.

4.7.                      Apie nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjai tapo žinoma tik 2022 m. balandžio 3 d., t. y. jau po to, kai nutartis buvo įsiteisėjus, tuo metu, kai pareiškėja, rengdama dokumentus ikiteisminiam tyrimui, atsitiktinai peržiūrėjo Juridinių asmenų registre skelbiamus įstaigos duomenis. Apie bankroto bylos iškėlimą pareiškėja nieko nežinojo. Mano, kad yra pagrindas atnaujinti terminą atskirajam skundui dėl nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo paduoti.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir         2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

6.       Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria VšĮ Gudijos studijai iškelta bankroto bylos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl atskirojo skundo argumentų

7.       Apeliantė pirmiausia teigia, kad ji nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ji neturi suinteresuotumo nagrinėjamos bylos baigtimi. Teigia, kad ji davė teismui argumentuotus paaiškinimus, kurių pagrindu ji privalomai turi būti laikoma vienintele VšĮ Gudijos studija dalininke, atitinkamai turi teisę skųsti nutartį dėl bankroto bylos įstaigai iškėlimo.

8.       Bankroto bylos teisme nagrinėjamos CPK nustatyta tvarka, išskyrus išimtis, nustatytas kituose įstatymuose (CPK 1 straipsnio 1 dalis). Pagrindinius įmonių nemokumo klausimus reglamentuojantis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ), todėl CPK normos taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo normoms, reglamentuojančioms bankroto procesą. JANĮ 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nemokumo bylos nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis.

9.       Pagal CPK 305 ir 338 straipsnius atskirąjį skundą turi teisę paduoti tik dalyvaujantys toje byloje asmenys. JANĮ nereglamentuoja dalyvaujančių bankroto byloje asmenų ir jų statuso klausimų, todėl šie klausimai spręstini CPK nustatyta tvarka (CPK 1 straipsnio 1 dalis). Dalyvaujančiais byloje asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (CPK 37 straipsnio 1 dalis). Jeigu asmuo turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, jis įtraukiamas į bylą, kad galėtų įgyti atitinkamas procesines teises (CPK                42 straipsnis, 46 straipsnio 2 dalis, 47 straipsnio 2 dalis) ir naudotis jomis, gindamas savo interesą byloje. CPK 37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dalyvaujančiais byloje asmenimis yra šalys, tretieji asmenys, asmenys, pareiškę ieškinį CPK 49 straipsnyje nustatyta tvarka, pareiškėjai, suinteresuoti asmenys CPK 442 straipsnyje išvardintose bylose, CPK                431 straipsnyje numatyti kreditoriai ir skolininkai, taip pat šių asmenų atstovai. Taigi dalyvaujančio byloje asmens procesinis statusas yra būtina procesinės teisės dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) paduoti apeliacinį (atskirąjį) skundą įgyvendinimo sąlyga.

10.       Dėl asmenų įtraukimo į bankroto bylą kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bankroto bylos dalyviais gali būti tiek asmenys, pateikę ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo, bankrutuojančios įmonės kreditoriai, tiek bankrutuojančios įmonės akcininkai ir kiti suinteresuoti bylos baigtimi asmenys, taip pat asmenys, savo turtu užtikrinę bankrutuojančios įmonės prievolių įvykdymą, kurie įrodo pakankamą ir glaudų savo materialinį teisinį ryšį (turtinį suinteresuotumą) su bankroto byla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2013; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2012; 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2011; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2010 ir kt.). Bankroto byloje ieškovu laikomas asmuo, kuris kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti bankroto bylą, atsakovas yra įmonė, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą, o visi kiti asmenys bankroto byloje dalyvauja trečiųjų asmenų teisėmis.

11.       Į bylą pareiškėjos pateiktas Juridinių asmenų registro išrašas ir VĮ Registrų centro atsakymas patvirtina, kad viešosios įstaigos dalininkė nuo 2021 m. liepos 1 d. yra V. D. Juridinių asmenų registro tvarkytojo išduodami registro duomenų ir informacijos išrašai, dokumentų kopijos turi prima facie galią (CK 2.71 straipsnio 3 dalis, CPK 197 straipsnio 2 dalis). Juridinių asmenų registro duomenys yra vieši, o į viešą registrą įrašyti duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-313-798/2021).

12.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nurodė, jog VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registre esantys duomenys yra teisingi tol, kol jie nenuginčyti įstatymo nustatyta tvarka. Tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad akcininkas (dalininkas) tam tikrais atvejais dėl savo suinteresuotumo gali būti pripažįstamas bankroto byloje dalyvaujančiu asmeniu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2011, 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2012; 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2013; 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372-219/2019), tačiau šis suinteresuotumas turi būti pagrįstas į bylą pateiktas įrodymais.

13.       Akcentuotina, kad šioje byloje susiklostė ypatinga, išskirtinė situacija ir kilus ginčui dėl tikrojo VšĮ Gudijos studijos dalininko, pareiškėjai pateikus išsamius argumentus, kad tikroji VšĮ Gudijos studija dalininkė yra pareiškėja I. C., o ne V. D., kurios atžvilgiu dėl to yra atliekamas ikiteisminis tyrimas, teismas, spręsdamas klausimą dėl pareiškėjos materialinio teisinio suinteresuotumo dėl nemokumo bylos VšĮ Gudijos studija iškėlimo, negalėjo remtis vien tik išimtinai VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro duomenimis. Pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į faktines bylos aplinkybes, susiklosčiusią situaciją bei nurodomus pareiškėjos argumentus ir tokiu būdu užtikrinti pareiškėjos teisę į apeliaciją, nes asmens  teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d.,2006 m. kovo 28 d., 2008 m. sausio 22 d. nutarimai).

14.       Pareiškėja skunde nurodė, o pirmosios instancijos teismas į tai neatsižvelgė, kad 2014 m. liepos 23 d. pareiškėja įsteigė VšĮ Gudijos studija (įstaigos kodas 303355778) ir buvo vienintele dalininke (savininke). Įstaiga didžiąją dalį laiko ruošė video medžiagą (reportažus, satyrinius filmukus, publicistinius įrašus) nepriklausomai (opoziciniai) Baltarusijos televizijai Belsat, kuri Baltarusijos režimo draudžiama ir jos žurnalistų darbas visaip ribojamas. 2021 metų kovą pas tuometinį VšĮ Gudijos studija direktorių P. M. Baltarusijos režimo buvo atliktos kratos, jis buvo sulaikytas 72 valandoms bei jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baltarusijos BK 130 str. 3 d. (Nacizmo nusikaltimų teisinimas). Tuo tarpu pareiškėja, siekdama išlaikyti įstaigos veiklą, nusprendė pakeisti įstaigos direktorių ir 2021 m. balandžio 20 d. savo sprendimu paskyrė į VšĮ Gudijos studija direktore V. D., kuri nuo pat įstaigos veiklos pradžios (2014 m.) per jos įsteigtus juridinius asmenis tvarkė įstaigos buhalterinę apskaitą, dėl to buvo spėjusi įgyti pareiškėjos pasitikėjimą. V. D. 2021 m. liepos 1 d. užregistravo VĮ Registrų centre pakeitimus, kuriuose ji pati buvo nurodyta kaip vienintelė VšĮ Gudijos studija dalininkė (savininkė), tačiau jokių sutarčių dėl pareiškėjai nuosavybės teise priklausančių įstaigos dalių perleidimo sudaryta nebuvo. Tai rodo, kad VĮ Registrų centrui V. D. galimai pateikė suklastotus dokumentus dėl VšĮ Gudijos studija dalių perleidimo jai pačiai, t. y. V. D.

15.       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos esmę, tai reiškia, kad duomenys Juridinių asmenų registre, kurių pagrindu buvo įregistruota V. D. teisė į viešąją įstaigą, gali būti vertinami kitaip negu registratoriaus buvo įvertinti padarant atitinkamą įrašą Juridinių asmenų registre, tik apeliantei (pareiškėjai) pateikus įrodymus, jog dokumentai, kurių pagrindu tokie duomenys įrašyti, yra galimai neteisėti.

16.       Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad pareiškėja nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių neginčijamų įrodymų, kurie sudarytų pagrindą abejoti ir galėtų paneigti VĮ Registrų centre Juridinių asmenų registre nurodytus duomenis apie viešosios įstaigos savininką. Į bylą nėra pateikta jokių duomenų apie ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. kada jis pradėtas, kokia dabartinė tyrimo eiga, kam pareikšti įtarimai ir pan. Apeliantės į bylą pateikta specialisto išvada patvirtina tik faktą, kad galimai V. D., būdama viešosios įstaigos vadove, netinkamai panaudojo įmonės sąskaitoje esančias lėšas, tačiau nepatvirtina apeliantės skunde nurodomų argumentų dėl viešosios įstaigos pasisavinimo.

17.       Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis išimtinai Juridinių asmenų registro duomenimis pažeidė bankroto procese vyraujantį viešumo principą ir nesiėmė jokių veiksmų išsiaiškinti tikrosios padėties dėl tikrojo ir vienintelio įmonės dalininko. 

18.       Apeliacinės instancijos teismas tik iš dalies sutinka su tokiu atskirojo skundo argumentu. Civiliniame procese vyraujančiu rungimosi principu grindžiama įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė, pagal kurią kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Ši įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė iš esmės visa apimtimi taikoma ir sprendžiant pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei pagrįstumo klausimą. Tai, kad civilinėje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo, teismui skirtas aktyvus vaidmuo, nereiškia, jog teismas privalo kelti ir tirti klausimus, kurių dalyvaujantys byloje asmenys nekelia, rinkti už dalyvaujančius byloje asmenis įrodymus, kuriuos jie gali pateikti patys, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Tačiau netgi ir bankroto byloje vyraujantis viešasis interesas nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad asmuo turėtų būti visiškai atleistas nuo įrodinėjimo pareigos.

19.       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, tinkamai neištyrė bei neišnagrinėjo bylai visų reikšmingų ir šalies įrodinėtų faktinių aplinkybių. Atsižvelgiant į šioje byloje neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, naujų įrodymų gavimo būtinybę, teismas sprendžia, kad šiuo atveju klausimo išnagrinėjimas iš esmės apeliacinės instancijos teisme nėra galimas, todėl atskirojo skundo priėmimo klausimas grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies        3 punktas). Apygardos teismas turėtų nustatyti apeliantei protingą terminą per kurį ji galėtų pateikti į bylą įrodymus apie jos glaudų materialinį teisinį ryšį (turtinį suinteresuotumą) bankroto byla, duomenis apie pradėtą ikiteisminį tyrimą iš kurių būtų galima pagrįstai manyti, kad V. D. galimai atliko neteisėtus veiksmus (neteisėtai perėmė juridinį asmenį).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 11 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl  atskirojo skundo priėmimo perduoti iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.

Teisėjas                                                               Antanas Rudzinskas