Civilinė byla Nr. 2-653-598/2012
Teisminio proceso Nr. 2-17-3-00357-2012-3
Procesinio sprendimo kategorija
(S)
30.10; 116.4(N)
JONAVOS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. gegužės 15 d.
Jonava
Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Banga Bartkienė,
sekretoriaujant Inai Jankulskaitei, Sidonai Valatkevičienei,
dalyvaujant ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei Vilmai Balandytei, atsakovei V. Š., jos atstovui advokato padėjėjui Kęstučiui Jaruševičiui, trečiajam asmeniui M. P.,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei V. Š., trečiajam asmeniui M. P. , dėl savavališkos statybos padalinių pašalinimo, ir
n u s t a t ė :
Ieškovo atstovė Vilma Balandytė ieškinį palaiko, prašo įpareigoti atsakovę V. Š. per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos vykdyti Inspekcijos 2011-06-28 reikalavimą Nr. REI-20-110628-00069 savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, t.y. išardyti rekonstruoto sodo namelio, esančio (duomenys neskelbtini), priestato dalį, atstatant 3 m atstumą iki sklypo Nr. 691, (duomenys neskelbtini), ribos. Nurodė, kad ieškovo Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2010-03-15 gavo M. P. 2010-03-08 prašymą, kurio pagrindu Inspekcijos specialistas 2011-05-20 atliko patikrinimą (duomenys neskelbtini). Atsakovei V. Š. buvo surašytas 2011-06-16 savavališkos statybos aktas Nr. SSA-20-110616-00059, kuriame nurodyta, kad V. Š. savavališkai rekonstravo sodo pastatą (matmenys 9 m x 8 m) (duomenys neskelbtini). Rekonstruotas sodo namelis pristatant priestatą neišlaikant 3 m atstumo iki sklypo ribos. Minėtas savavališkos statybos aktas įteiktas V. Š. pasirašytinai. Remiantis įstatymų nuostatomis, atsakovei buvo surašytas 2011-06-28 reikalavimas Nr. REI-20-110628-00069 pašalinti savavališkos statybos padarinius, kuriuo iš V. Š. buvo pareikalauta savo lėšomis ne vėliau kaip iki 2011-12-28 pašalinti savavališkos statybos padarinius: išardyti pristatyto priestato dalį, atstatant 3 m atstumą iki sklypo ribos, adresu (duomenys neskelbtini). Reikalavimas V. Š. 2011-06-28 įteiktas pasirašytinai. Inspekcijos specialistai 2012-01-02 atliko patikrinimą adresu (duomenys neskelbtini), ir nustatė, kad statytoja V. Š. neįvykdė 2011-06-28 reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius, neišardė pristatyto priestato dalies. Pakoreguoto ir patvirtinto projekto atsakovė Inspekcijai nepateikė. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovės V. Š. pateiktame sodo pastato lS1p rekonstravimo projekte, 2008-09-02 suderintame su Jonavos rajono savivaldybės administracijos vyriausiuoju architektu laikinai einančiu skyriaus vedėjo pareigas V. Z., nurodyta, kad priestatas turi būti statomas 3 m atstumu nuo atsakovės žemės sklypo ribos. Atlikus matavimus nustatyta, kad priestatas pastatytas apie 50 cm nuo atsakovės žemės sklypo ribos, t.y. yra didesnis nei numatyta suderintame projekte. Atsakovė nesilaikė projekte numatyto 3 m atstumo bei neturėjo gretimo sklypo savininkės sutikimo. Gaunant statybą leidžiantį dokumentą, Ž sutikimas negalėjo būti tinkamas, nes tuo metu gretimo sklypo savininkas buvo pasikeitęs.
Atsakovė V. Š. su ieškiniu nesutinka. Savo atsiliepime atsakovė nurodė, kad jos įsitikinimu ieškovas pavedė Inspekcijos specialistui atlikti patikrinimą ne 2010-03-08, o 2011-05-09 M. P. prašymo pagrindu, kuriame nurodyta, kad į ankstesnius jos prašymus, atitinkamai 2009-11-06 ir 2010-03-08 gautuose atsakymuose konstatuota jog statybos pažeidimų nerasta. Tokiu būdu ieškovas iškraipo bylos aplinkybes, nes po naujos Statybos įstatymo redakcijos, kuri buvo priimta 2010 m. spalio mėn. 1 d. Inspekcijos specialistai jau negalėjo priimti reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius, nes statybos darbai buvo atlikti turint galiojantį statybos projektą, turint leidimą iš gretimo sklypo, kurio savininkė šiuo metu yra M. P., o leidimo gavimo metu buvo savininkas I. Ž., kuris ir suteikė leidimą vykdyti statybos darbus mažesniu atstumu nei 3 m iki sklypo ribos. Statybos darbai buvo pradėti vykdyti 2003 metais, o baigti 2008 metais. Skundus M. P. ėmė rašyti tik 2009 m. lapkričio mėnesį. Sodo namas yra priskirtinas neypatingiems statiniams, kuriems nereikia statybą leidžiančių dokumentų, o viršijant 3 m ribą, būtinas gretimo sklypo savininko sutikimas. Gretimo sklypo savininko I. Ž. sutikimą ji yra gavusi 2002-06-07, rekonstrukciją yra pradėjusi 2003 metais o baigusi 2008 metais. Iki to laiko jos sodo namas priklausė sodininkų bendrijai „Draugystė“, todėl turi būti taikomi sodininkų bendrijas reglamentuojantys įstatymai. Esant šioms aplinkybėms, sodo namo rekonstrukciją galėjo atlikti ir neturėdama statybos leidimo, nes jos sodo namas yra nesudėtingas statinys, neviršijantis 80 kv.m.
Teismo posėdyje atsakovė papildomai paaiškino, kad sutikimą Ž parašė pas notarę 2002 metais. Sutiko, kad priestatas būtų 0,6 m nuo jo sklypo ribos. Dėl finansinių sunkumų statybos užsitęsė. Rekonstrukcijos projektą ji užsakė tik 2008 m. Užsakydama projektą ji architektei nerodė kaimyno sutikimo, nes tuo metu buvo didelis konfliktas su kaimyne P. Ji net nežinojo, kad architektė pati nurodė tą 3 m atstumą, ji nežiūrėjo ir nekreipė į tai dėmesio. Architektė jai sakė, kad reikia kaimyno sutikimo, tačiau ši atsakė, kad kaimynė sutikimo neduos. Inspekcijos akto ir reikalavimo ji neskundė ir neginčijo. Kad ribos yra pažeistos, ji suprato, kai pradėjo lankytis statybos inspekcija. Šiuo metu ji turi naują projektą su pataisymais, tik reikia jį suderinti ir užregistruoti. P pasinaudojo ja ir perdarė brėžinius. Fundamentas buvo pastatytas dar tada, kai savininkas buvo Ž, ir statybos vyko kai pasikeitė savininkai. Pamatai buvo išlieti neturint projekto.
Trečiasis asmuo M. P. paaiškino, V. Š., rekonstruodama pastatą (duomenys neskelbtini) pastatė priestatą nesilaikant projektavimo sąlygose numatyto 3 m atstumo iki sklypo ribos, pastatydama jį 0,5 m atstumu nuo sklypo ribos. Dėl neišlaikyto atstumo, nuo pastato krentantis šešėlis daro žalą jos sklype augantiems augalams. Kadangi lietaus vandens nutekėjimas nuo priestato stogo vyksta į jos sklypą, lietaus metu vanduo išplauna augalus. Dėl mažo (tik 0,5 metro) praėjimo tarp priestato ir tvoros, esančios ant sklypų ribos, V. Š. pradėjo reikalauti perkelti tvorą į
jos sklypo gilumą motyvuodama tuo, kad ji pro tokį mažą tarpą negali praeiti, ir neturi
galimybės atlikti išorinę priestato apdailą. Abu sklypai yra geodeziškai pamatuoti ir sklypo ribos
pažymėtos riboženkliais dar 2007 metais. Dėl aukščiau nurodytų priežasčių ji kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybines priežiūros skyrių prašydama imtis priemonių, kad būtų pašalinti savavališkos statybos padariniai (duomenys neskelbtini) Tėvas jai padovanojo sklypą 2004 metais. 2006 m. atsakovė pastatė to statinio sienas. Ji pretenzijų nereiškė, nes žinojo, kad tėvukas buvo davęs sutikimą. Konfliktas kilo 2009 metais pavasarį, kai atsakovė liepė nusikelti tvorą, nes negali praeiti per tokį siaurą tarpą ir padaryti to priestato apdailos. Ji nesutiko, nes aptverdamas tvorą, tėvukas ir taip apie 0,5 m atidavė kaimynams.Be to, jeigu ji būtų perkėlusi tvorą, tai jos sodiniai atsidurtų atsakovės sklype. Kai nesutiko, prasidėjo grasinimai, šmeižtas, kad ji suklastojo kažkokius dokumentus, įžeidinėjimai iš atsakovės pusės. Grasino sudeginti pirtį, nugriauti tvorą, užbetonuoti šulinį. Kai trūko kantrybė, tada kreipėsi į statybos inspekciją. Be to ir taip jos sklypo riba yra patraukta, nes bendras šulinys atsidūrė atsakovės sklype po to kai atsakovė 2002 m. pasidarė kadastrinius sklypo matavimus. Šulinį padalino tik kai ji su atsakove po pusės metų pasirašė susitarimą. Dėl sutikimo į ją atsakovė nesikreipė, visada akcentavo, kad ji turi tėvo sutikimą. Pamiršti pateikti architektui tą sutikimą ji negalėjo, nes pastovai apie tai kalbėdavo.
Ieškinys tenkintinas.
Šalių paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais yra nustatyta, kad atsakovė V. Š. nuosavybės teisėmis valdo 0,0507 ha žemės sklypą su statiniais, esantį (duomenys neskelbtuni) (buv. (duomenys neskelbtini)), kurį įgijo 2005-12-28 sudarydama Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį (b.l. 22-25). Trečiasis asmuo M. P. yra gretimo 0,0673 ha sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (buv. (duomenys neskelbtini)) savininkė, kuriai šį sklypą su jame esančiais statiniais 2004-11-25 dovanojimo sutartimi perleido tėvas I. Ž. (b.l. 19-21). 2002 m. birželio 7 d. atsakovė, ketindama statyti sodo pastato priestatą, gavo rašytinį gretimo sklypo savininko I. Ž. sutikimą, kad atsakovė statytų priestatą 60 cm atstumu nuo jo sklypo ribos, tačiau iki 2004 metų, t.y. kai I. Ž. savo nuosavybės teises į sodo sklypą perleido dukrai M. P., statybos rekonstrukcijos projektas nebuvo parengtas ir priestatas nebuvo pastatytas, nors atsakovės paaiškinimu, ji statybos darbus (išlieti pamatai) pradėjo 2003 m. dar neturėdama rekonstrukcijos projekto. V. Š. sodo pastato lS1p rekonstravimo projekte, kuris tik 2008-09-02 suderintas su Jonavos rajono savivaldybės administracijos vyriausiojo architekto skyriaus laikinai einančiu vedėjo pareigas V. Z., nurodytas statinys įvardytas kaip II kategorijos nesudėtingas statinys, o rekonstruojamo pastato atstumas iki gretimo sklypo ribos nurodytas yra 3 m.
Trečiasis asmuo M. P. 2011-05-09 kreipėsi raštu (b.l. 15) į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos prašydama patikrinti neteisėtą statybą gretimame sklype ir nurodė, kad sklype Nr.689 vykdant pastato rekonstrukciją buvo pastatytas priestatas 0,5 m atstumu iki sklypo ribos, dėl ko yra pažeistos pareiškėjos teisės, nes pastatytas statinys yra nesilaikant nustatyto minimalaus atstumo, dėl to lietaus metu yra išplaunami jos sklype esantys augalai, be to sklypo savininkė V. Š. reikalauja perkelti jos sklypo ribą žyminčią tvorą. Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros poskyrio vyr. specialistai 2011-05-20 faktinių duomenų patikrinimo vietoje metu surašė atitinkamą aktą, kuriame nustatyta, kad prie sodo pastato 1S1p yra pastatytas priestatas prie šiaurinės sklypo Nr. 689 ribos, priestato išmatavimai nurodyti pridėtame situacijos plane, kuriame pažymėta, kad atstumas iki gretimo sklypo ribos nuo priestato sienos yra 0,485 m. Šis aktas yra pasirašytas atsakovės V. Š., pastabos akte nepareikštos. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, ieškovo vyr. specialistas R. S. 2011-06-16 surašė Savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-110616-00059 kuriame nustatyta, kad sodo pastatas adresu (duomenys neskelbtini), yra rekonstruojamas savavališkai ir pareikalavo iš statytojo V. Š. sustabdyti statinio (sodo pastato) statybą, nevykdyti jokių statybos darbų, išskyrus darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius, apsaugoti statybvietę ir aplinką. Akte nurodyta, kad yra galiojantis supaprastintas statybos projektas, gretimo sklypo savininko sutikimo nėra ir pažymėta, kad yra pažeistas LR Statybos įstatymo 2 str. 92 d. ir 23 str. 1 d. 5 p. bei statybos techninio reglamento STR 1.10.07:2010 :Nesudėtingi statiniai“ 1 pr. 1 lentelės 4 p., kai nepateiktas gretimo sklypo savininko sutikimas raštu. Taip pat nurodyti pažeidimai – statinys statomas ne projekte nurodytoje žemės sklypo vietoje – rekonstruotas sodo namelis pristatant priestatą neišlaikant 3,0 m atstumo iki ribos. Aktas atsakovei įteiktas pasirašytinai 2011-06-16. Pastabų dėl akto turinio atsakovė nepareiškė. 2011-06-28 buvo surašytas ir atsakovei įteiktas reikalavimas Nr. REI-20-110628-00069 pašalinti savavališkos statybos padarinius, kuriuo iš atsakovės V. Š. buvo pareikalauta ne vėliau kaip iki 2011 m. gruodžio 28 d. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos, dėl kurios 2011 m. birželio 16 d. surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-20-110616-00059, padarinius: išardyti pristatyto priestato dalį, atstatant 3,0 m atstumą iki sklypo ribos. Atsakovė buvo informuota, kad neįvykdžius šio reikalavimo, jos atžvilgiu bus taikomos LR ATPK numatytos sankcijos ir statinys bus priverstinai nugriautas. Atsakovei buvo išaiškinta šio reikalavimo įvykdymo termino pratęsimo tvarka bei galimybė kreiptis dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo įstatymų nustatyta tvarka. 2012 m. sausio 2 d. patikrinimo metu buvo surašytas Reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktas Nr. RPA-20-120102-00001, kuriame konstatuota, kad atsakovė V. Š. reikalavimą iki 2011 m. gruodžio 28 d. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius neįvykdė.
Atsakovės žemės sklype esantis pastatas (unikalus Nr. 4400-0171-0858) Nekilnojaomojo turto registre yra įregistruotas kaip sodo pastatas, kuris Sodininkų bendrijų įstatymo 2 str. 5 d. reglamentuojamas kaip nesudėtingas poilsiui skirtas statinys. Statinio projekto rengimo metu (2008 m.) galiojančio STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ (toliau – Reglamentas), patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 184 (Žin., 2002, Nr. 43-1639), 12.4.1 – 12.4.3 punktai nustatė, kad II grupės nesudėtingiems statiniams nereikalingas statybos leidimas, bet turi būti rengiamas supaprastintas statinio projektas, kurį patikrina savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, įgaliotas nustatyti statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimus. Toks projektas ir buvo rengiamas bei suderintas su savivaldybės administracijos Vyriausiojo architekto skyriaus specialistu, laikinai einančiu vedėjo pareigas V. Z.. Šios nuostatos turėjo būti taikomos naujo statinio statybos, esamo rekonstravimo bei kapitalinio remonto, taip pat griovimo atvejais. Šio reglamento priede buvo nurodyta, kad minimalūs atstumai nuo nesudėtingų pastatų iki kaimyninio sklypo ribos statytojo sklypo šiaurinėje pusėje turi būti 3 m. Šį atstumą buvo galima sumažinti iki 1 m (ar blokuoti pastatus ant sklypų ribos), tik turint rašytinį kaimyninio sklypo savininko (naudotojo) sutikimą (rašytinį susitarimą). Pažymėtina, kad rengiant supaprastintą projektą 2008 metais kaimyninio sklypo savininkės M. P. sutikimo nebuvo, todėl ir projekte, nepažeidžiant tuo metu galiojančių teisės aktų reikalavimų yra nurodytas 3 m atstumas nuo priestato sienos iki gretimo sklypo ribos. Atsakovės nurodytas argumentas, kad sutikimą statyti 0,6 m atstumu nuo sklypo ribos jai 2002 m. davė gretimo sklypo savininkas I. Ž. todėl ji įstatymo nustatytų reikalavimų nepažeidė, yra atmestinas, nes sodo pastato rekonstrukcijos supaprastintas projektas buvo parengtas ir suderintas tik 2008-09-02, o gretimo sklypo savininkas pasikeitė 2004 m., todėl šiuo atveju, rengiant rekonstrukcijos projektą, buvo būtinas ne buvusio, o esamo gretimo žemės sklypo, t.y. M. P. sutikimas statyti statinį arčiau bendros sklypų ribos. Be to atsakovės pastatyto priestato atstumas iki gretimo sklypo ribos nustatytas 0,485 m, kas neatitinka ir buvusio savininko sutikime nurodyto atstumo – 0,6 m bei reglamento priede leidžiamo minimalaus 1 m atstumo iki gretimo sklypo ribos.
LR Statybos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597) 2 str. 71 ir 93 dalys nustato, kad Savavališka statyba yra statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Teismui pateiktame rekonstrukcijos projekte nurodytas atstumas nuo sodo namelio priestato iki gretimo žemės sklypo ribos - 3,0 m, o faktinis nustatytas atstumas yra 0,485 m, todėl darytina išvada, kad atsakovė atlikdama sodo pastato rekonstrukcijos darbus ir statydama priestatą, pažeidė statinio projekto esminius sprendinius, projekto koregavimo ir pakeitimo darbai neatlikti, todėl sodo pastato priestato statyba kvalifikuotina, kaip savavališka..
Aukščiau nurodyti galiojantys ieškovo specialistų parengti administraciniai teisės aktai – 2011-06-16 savavališkos statybos aktas Nr. SSA-20-110616-00059, 2011-06-28 reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-20-110628-00069, 2012-01-02 reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktas RPA-20-120102-00001 patvirtina, kad, atsakovės V. Š. vykdyta statyba (sodo pastato rekonstrukcija – priestato statyba) yra neteisėta, nes atlikta ne projekte nurodytoje žemės sklypo vietoje, t.y. pristatant priestatą buvo rekonstruotas sodo namelis nesilaikant nustatyto minimalaus 3 m atstumo iki žemės sklypo ribos. Atsakovė nurodytų administracinių teisės aktų įstatymų nustatyta tvarka neskundė, pastabų nereiškė, todėl šie aktai laikytini galiojančiais ir teisėtais (Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalis).
Savavališkos statybos padariniams šalinti taikytini įstatymai, galiojantys savavališkos statybos padarinių šalinimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2008, 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-566/2010). LR CK 4.103 straipsnio 2 ir 3 dalys reglamentuoja, kad asmenys, kurių teisės ir interesai yra pažeidžiami, ir kiti įstatymų įgalioti asmenys dėl savavališkos statybos turi teisę kreiptis į teismą. Teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka. Šiuo metu galiojančios Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalis numato, kad teismas savo sprendimu gali įpareigoti statytoją savo lėšomis per nustatytą terminą: 1) leisti teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus šio Įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus šio Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytą statybą leidžiantį dokumentą, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams; arba 2) nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; 3) išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 4) atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (jo dalį) arba statinį (jo dalį), dėl kurio nugriovimo buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę.
Teismas nustato, kad šiuo atveju minėto straipsnio 7 dalies 1 punkto nuostata yra netaikytina, nes projekto pakeitimas yra galimas tik esant gretimo sklypo savininko sutikimui, o šiuo konkrečiu atveju gretimo sklypo savininkas tokio sutikimo neduoda.
Sutinkamai su Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalimi, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos reikalavimu asmuo turi pareigą savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius. Kadangi atsakovė V. Š. teismo sprendimo priėmimo dieną nėra pašalinusi savavališkos statybos adresu Paupio g. 19, Jonavoje, padarinių, ji įpareigotina tai padaryti savo lėšomis per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (Statybos įstatymo 7 straipsnio 3 dalis). Atsakovei nevykdant minėto įpareigojimo, ieškovas yra įgaliotinas pašalinti minėtus savavališkos statybos padarinius, išlaidas teisės aktų nustatyta tvarka išreikalaujant iš atsakovės (Statybos įstatymo 9 straipsnis).
Pagal Lietuvos Respublikos CPK 96 straipsnio 1 dalies nuostatas, bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis), nuo kurių mokėjimo ieškovas yra atleistas pagal įstatymą (LR CPK 83 str. 1 d. 10 p.), priteisiamos iš atsakovės į valstybės biudžetą, todėl iš atsakovės valstybės naudai priteistina 100 Lt mokėtino žyminio mokesčio (LR CPK 80 str. 1 d. 5 p.).
Vadovaudamasis LR CPK 207 str., 259 str., 307 str., teismas
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį tenkinti.
Įpareigoti atsakovę V. Š. a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), savo lėšomis per 3 (tris) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo momento pašalinti savavališkos statybos padarinius, t.y., išardyti rekonstruoto sodo namelio, esančio (duomenys neskelbtini), priestato dalį, atstatant 3 m atstumą iki sklypo Nr. 691, adresu (duomenys neskelbtini), ribos.
Priteisti iš atsakovės V. Š. a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 100,00 Lt (vieną šimtą litų) bylinėjimosi išlaidų (VMI prie LR finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąskaita Nr. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660).
Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per 30 dienų Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.
Teisėja Banga Bartkienė