Administracinė byla Nr. eA-1096-662/2023
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00959-2022-2
Procesinio sprendimo kategorija 17.5
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. rugpjūčio 23 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Gintaro Kryževičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo 238-osios individualių gyvenamųjų namų statybos bendrijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo 238-osios individualių gyvenamųjų namų statybos bendrijos skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretieji suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Domus langai“, G. Č. ir D. Č., dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas 238-oji individualių gyvenamųjų namų statybos bendrija
(toliau – ir pareiškėjas, Bendrija) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Valstybinės teritorijų̨ planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) Vilniaus teritorijų̨ planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2022 m. vasario 3 d. sprendimą Nr. 2D-2158 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą atlikti pakartotinį statinyje adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Statinys), atliekamų (atliktų) statybos darbų patikrinimą vietoje, o, nustačius pažeidimus, teikti reikalavimą̨ pasalinti savavališkos statybos padarinius statytojui, apie patikrinimo rezultatus bei reikalavimus statytojui informuojant pareiškėją.
2. Pareiškėjas skunde rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:
2.1. Pareiškėjas paaiškino, kad Bendrija 2021 m. spalio 25 d. kreipėsi į Inspekcijos Rytų Lietuvos statybos valstybines priežiūros departamentą (toliau – ir Inspekcijos Rytų departamentas, Departamentas) dėl galbūt neteisėtai vykdomų statybos darbų. Tačiau dar iki kreipimosi į Inspekciją, Bendrija 2021 m. rugpjūčio 27 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją
(toliau – ir Administracija) dėl duomenų pateikimo. 2021 m. lapkričio 4 d. buvo gautas Administracijos atsakymas, kurį pareiškėjas pateikė Inspekcijai. Administracija, be kita ko, patvirtino, kad statybą leidžiančio dokumento Žemės sklype jo savininkui uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Domus langai“ nuo turto įsigijimo 2021 m. gegužės 14 d. išduota nebuvo.
2.2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Statinio savininkas buvo įpareigotas per tris mėnesius nuo apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo dienos (2017 m. balandžio 5 d.) pašalinti savavališkos statybos padarinius. Tačiau Statinyje atliekami statybos darbai negalėjo būti tapatinami su teismo sprendimu nustatyta pareiga pašalinti neteisėtos statybos padarinius, t. y. atstatant Statinį į iki pažeidimo buvusią padėtį.
2.3. Inspekcijos Rytų departamentas, atsakydamas į Bendrijos 2021 m. spalio 25 d. raštą, ir, remdamasis Nekilnojamojo turto registro duomenų̨ bazės išrašu, 2021 m. gruodžio 9 d. raštu nurodė, kad, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teritorijų̨ planavimo ir statybos valstybines priežiūros įstatymu (toliau – ir Įstatymas), Departamentas 2021 m. gruodžio 8 d. atliko faktinių duomenų̨ patikrinimą̨ vietoje, kurio metu nustatė, kad suformuotame Žemės sklype yra įregistruotas baigtas statyti gyvenamasis namas, patikrinimo metu statybos darbai nebuvo vykdomi, todėl, įvertinus teisinį reguliavimą, pranešimo nagrinėjimas buvo nutrauktas. Pareiškėjas nurodytą atsakymą apskundė Inspekcijos Rytų departamento direktoriui, dėl to 2022 m. sausio 12 d. buvo atliktas pakartotinis faktinių duomenų patikrinimas, tačiau ir po šio patikrinimo pažeidimai nebuvo nustatyti. Bendrija nesutiko su Sprendimu, kuriame buvo įforminti pakartotinio patikrinimo rezultatai, kadangi atsakovas netinkamai ir paviršutiniškai atliko Statinio apžiūrą vietoje, nenustatė faktinės Statinio būklės, esamo Statinio parametrus netinkamai lygino su kadastrinių matavimų bylos duomenimis.
2.4. Net ir po pakartotinio atsakovo patikrinimo nebuvo nustatyti pažeidimai, kurie, pareiškėjo vertinimu, matomi „plika akimi“, t. y. langų angos Statinyje neatitiko kadastrinių matavimų bylos duomenų. Inspekcija 2013 m. gruodžio 23 d. savavališkos statybos aktu Nr.(duomenys neskelbtini) nustatė, kad Statinio išorėje neteisėtai įrengtos naujos laikančiosios konstrukcijos, naujos išorinės sienos, perdangos, kolonos, stogo konstrukcijos, keičiamos langų angos visuose aukštuose, vykdomi pastato išorės apšiltinimo darbai, atliekami darbai pastato viduje: įrengiamos laiptų konstrukcijos, perstatomos ir įrengiamos naujos vidaus atitvaros. Ginčijamu Sprendimu konstatuota, kad 2014 m. sausio 31 d. įpareigojimas (privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius) įvykdytas, tačiau, atsižvelgiant į tai, jog Statinio langų angos visuose aukštuose neatitinka kadastrinių matavimų bylos, atsakovas nepagrįstai priėmė 2022 m. vasario 3 d. sprendimą dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo, kadangi savavališka statyba nebuvo ir nėra pašalinta. Jei Statinio langų angos buvo pakeistos po to, kai savavališkos statybos padariniai buvo pašalinti, atsakovas privalėjo surašyti naują aktą ir įpareigojimą pašalinti savavališkos statybos padarinius, atstatant langų angas į buvusią padėtį, pagal kadastrinių matavimų bylos duomenis.
2.5. Atsakovas taip pat sprendė, kad Žemės sklype įregistruotas vieno buto gyvenamasis namas, todėl tokio pastato viduje vykdant paprastojo arba kapitalinio remonto darbus neprivalomas nei statinio projektas, nei statybą leidžiantis dokumentas. Tačiau Bendrija, remdamasi statybos techniniu reglamentu STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 (toliau – ir STR 1.01.08:2002), nurodė, kad Statinyje įrengiant langų angas išorinėse sienose, t. y. Statinio laikančiose konstrukcijose, buvo pašalinta dalis laikančiųjų konstrukcijų, bei pakeista stogo konstrukcija, šiems darbams buvo privalomas statybą leidžiantis dokumentas.
2.6. Sprendime nurodytos faktinės aplinkybės neatitinka tikrovės, Sprendimas prieštarauja statybą reglamentuojantiems teisės aktams, jį priimant nebuvo užtikrintas objektyvus visų aplinkybių įvertinimas.
3. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko, rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:
3.1. Pareiškėjas iš esmės ginčijo skundžiamą Sprendimą galiojančių Inspekcijos 2021 m. birželio 16 d. rašto Nr. 2D-2D-10015-(23.29 Mr) (toliau – ir 2021 m. birželio 16 d. raštas) ir
2022 m. sausio 12 d. patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Patikrinimo aktas) pagrindais, nurodydamas, kad arba nebuvo pašalinti savavališkos statybos padariniai, arba juos pašalinus atlikta nauja savavališka statyba. Taigi, pareiškėjas iš esmės nesutiko su gautais patikrinimo rezultatais, t. y. nenustačius pažeidimų, kurie įforminti Patikrinimo akte, o ne su pačiu Sprendimu. 2021 m. birželio 16 d. rašto ir Patikrinimo akto teisėtumo klausimas sprendžiamas Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje pagal ieškovo (šioje byloje pareiškėjo) ieškinį Inspekcijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Domus langai“, todėl skundas yra nepagrįstas ir neteisėtas.
3.2. Atsakovas nesutiko su argumentais, kad Statinyje buvo atlikta rekonstrukcija neturint statybą leidžiančio dokumento, kadangi Statinio matmenų pasikeitimo Inspekcija nenustatė.
3.3. Inspekcija kritiškai vertino argumentus, kad Sprendimas prieštarauja statybą reglamentuojantiems teisės aktams, kad jį priimant nebuvo užtikrintas objektyvus visų aplinkybių įvertinimas. Inspekcija, būdama viešojo administravimo subjektas, vykdantis statybos valstybinę priežiūrą, be teisės aktuose, t. y. Lietuvos Respublikos priežiūros įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ), įtvirtintų reikalavimų, taip pat laikosi ir viešosios teisės principo, kad viešojo administravimo subjektas turi teisę veikti tik tiek, kiek tai leidžia teisės aktai.
3.4. Inspekcija Sprendimu atsakė į visus pareiškėjo argumentus bei informavo, kad Inspekcijai nėra suteikti įgaliojimai vertinti, ar įregistruotas vieno buto gyvenamasis namas (nėra nustatytas maksimalus leistinas plotas, aukštų skaičius ir t. t.) naudojamas, ar galbūt bus naudojamas kaip daugiabutis gyvenamasis namas, t. y. ne pagal paskirtį, nes statinių naudojimo priežiūrą atlieka savivaldybių administracijos. Bendrija nepagrindė Sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo.
II.
4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. rugsėjo 27 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
5. Pirmosios instancijos teismas nustatė šias bylai aktualias aplinkybes:
5.1. Departamentas 2021 m. birželio 11 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavo, kad 2014 m. sausio 31 d. privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius
Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdytas ir 2021 m. birželio 16 d. raštu apie patikrinimo rezultatus informavo Statinio savininką UAB „Domus langai“.
5.2. Pareiškėjas 2021 m. spalio 25 d. kreipėsi į Inspekciją dėl Žemės sklype galbūt neteisėtai vykdomų statybos darbų. Minėto pranešimo pagrindu Inspekcija 2021 m. gruodžio 8 d. atliko patikrinimą. Inspekcija, patikrinusi Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenis, nustatė, kad Žemės sklype įregistruotas baigtas statyti Statinys nuosavybės teise priklauso
UAB „Domus langai“, statybos pabaigos metai yra 1993 m., baigtumas 100 proc. Tyrimas buvo nutrauktas neradus pažeidimų ir apie tai 2021 m. gruodžio 12 d. buvo informuota Bendrija.
5.3. Departamentas 2021 m. gruodžio 21 d. gavo pareiškėjo skundą, kuriuo jis prašė pripažinti nepagrįstu ir negaliojančiu Departamento 2021 m. gruodžio 9 d. pranešimą ir atlikti pakartotinį Statinyje atliekamų (atliktų) statybos darbų patikrinimą vietoje, o nustačius pažeidimus, teikti reikalavimą̨ pašalinti savavališkos statybos padarinius statytojui, apie patikrinimo rezultatus bei reikalavimus statytojui informuojant pareiškėją.
5.4. Departamentas 2022 m. sausio 12 d. pakartotinai atliko faktinių aplinkybių patikrinimą vietoje, o patikrinimo rezultatus užfiksavo 2022 m. sausio 24 d. statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, patikrinimo akte. Departamentas nustatė, kad Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje suformuotame sklype yra įregistruotas baigtas statyti gyvenamasis namas. Statybos pabaigos metai yra 1993 m. Patikrinimo metu užfiksuotas pastatas – gyvenamasis namas, išmatavimai apie
13,70 m x 14,0 m, priestatas 5,0 m x 4,95 m, užfiksuotas nuotraukose. Patikrinimo metu statybos darbai nebuvo vykdomi. Kadastriniai matavimai atlikti. Riboženkliai neįrengti. Žemės sklypo geodezinė nuotrauka su statiniais, kurioje nurodyti atstumai nuo statinių iki sklypo ribų nepateikta, patikrinimo metu buvo atliekami geodeziniai matavimai.
5.5. Atsakovas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, Sprendimu informavo pareiškėją, kad Departamentui nesuteikti įgaliojimai vertinti, ar įregistruotas vieno buto gyvenamasis namas (nėra nustatytas maksimalus leistinas plotas, aukštų skaičius ir t. t.) naudojamas, ar galbūt bus naudojamas kaip daugiabutis gyvenamasis namas, t. y. ne pagal paskirtį.
6. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą, be kita ko, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo
2 ir 8 straipsnių nuostatas, pažymėjo, kad pareiškėjas iš esmės nesutiko su Sprendimu tuo pagrindu, jog, jo nuomone, Inspekcija pakartotinį 2022 m. sausio 12 d. Statinio patikrinimą atliko netinkamai ir paviršutiniškai. Pareiškėjo vertinimu, Inspekcija nenustatė faktinės Statinio būklės, esamo Statinio parametrus netinkamai lygino su kadastrinių matavimų bylos duomenimis. Tinkamai neatlikus apžiūros ir faktinių duomenų patikrinimo vietoje, nebuvo nustatyti akivaizdūs pažeidimai.
7. Teismas atkreipė dėmesį, kad Bendrija Sprendimą ginčijo galiojančių Inspekcijos
2021 m. birželio 16 d. rašto ir Patikrinimo akto pagrindais, nurodydama, kad arba nebuvo pašalinti savavališkos statybos padariniai, arba juos pašalinus atlikta nauja savavališka statyba. Taigi, pareiškėjo skundas teikiamas nesutinkant su gautais patikrinimo rezultatais, t. y. nenustačius pažeidimų, kurie įforminti Patikrinimo akte, o ne su pačiu Sprendimu. Be to, Inspekcijos 2021 m. birželio 16 d. rašto ir Patikrinimo akto teisėtumo klausimas sprendžiamas Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovo (šioje byloje pareiškėjo) ieškinį atsakovui Inspekcijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Domus langai“ dėl minėtų dokumentų panaikinimo.
8. Atsižvelgiant į nagrinėjamo skundo ribas, teismo teigimu, šioje administracinėje byloje turi būti įvertinta, ar Inspekcijos pakartotinis 2022 m. sausio 12 d. Statinio patikrinimas buvo atliktas tinkamai ir ar Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
9. Teismas, įvertinęs Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 46 punkto,
27 straipsnio 22 dalies, 27 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktų, nuostatas, pažymėjo, kad Nekilnojamojo turto registro 2022 m. sausio 4 d. išrašas patvirtina, jog Žemės sklype yra įregistruotas baigtas gyvenamasis namas – daikto pagrindinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji (vieno buto pastatai). Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 5 punkto nuostatas, teismo vertinimu, Inspekcija pagrįstai nurodė, kad Statinio paprastajam ir kapitaliniam remontui statybą leidžiantis dokumentas nėra privalomas.
10. Vertindamas argumentus, kad langų angos visuose Statinio aukštuose neatitinka kadastrinių matavimų bylos, teismas, įvertinęs STR 1.01.08:2002 9 punktą, nurodė, jog Inspekcija pakartotinio patikrinimo metu nenustatė, kad būtų atlikti minėtame punkte nurodyti statybos darbai ir kad dėl jų būtų pasikeitę Statinio parametrai. Priešingai – atsakovas 2022 m. sausio 24 d. faktinių duomenų patikrinimo akte (patikrinimas atliktas 2022 m. sausio 12 d.) užfiksavo, kad, pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės duomenis, Žemės sklype yra įregistruotas baigtas statyti gyvenamasis namas (baigtumo procesas yra 100%). Statybos pabaigos metai yra 1993 m. Patikrinimo metu užfiksuotas pastatas – gyvenamasis namas, išmatavimai apie 13,70 m x 14,0 m, priestatas 5,0 m x 4,95 m, užfiksuotas nuotraukose. Patikrinimo metu statybos darbai nebuvo vykdomi. Kadastriniai matavimai atlikti. Teismas taip pat vertino, kad pareiškėjas argumentų, kad langų angos visose Statinio aukštuose neatitinka kadastrinių matavimų bylos duomenų, nepagrindė. Byloje nepateikta duomenų, kad dėl statybos darbų būtų keičiami Statinio išorės matmenys
(t. y. Statinio parametrai nepasikeitė). Tokių duomenų nepateikė ir Bendrija. Be kita ko, atsakovas 2021 m. birželio 11 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius aktu
Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavo, kad nurodymas įvykdytas (gyvenamojo namo parametrai atstatyti pagal kadastrinės bylos duomenis, užsandarinti iškirsti langai, nugriautas priestatas, atstatyta stogo konstrukcija). Taip pat pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad šis neatitikimas (langų angos neatitinka kadastrinių matavimų bylos) yra matomas „plika akimi“ teismo buvo laikoma tik subjektyvaus pobūdžio nuomone, nepatvirtinta į bylą pateiktais įrodymais. Priešingai nei nurodė pareiškėjas, iš į bylą pateiktų nuotraukų iki 2013 m. ir esamuoju laiku
(2022 m. vasario mėn.) teismas nustatė, kad Statinio iškirsti langai buvo užsandarinti (teismas atkreipė dėmesį, kad ne visos pareiškėjo sugretintos nuotraukos yra tų pačių Statinio fasado sienų), o esančios langų angos atitinka kadastrinės bylos duomenis. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad langų angos visuose Statinio aukštuose neatitinka kadastrinių matavimų bylos.
11. Teismas kritiškai vertino argumentus, kad atsakovas nepagrįstai priėmė 2021 m. birželio 16 d. raštą dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo, kadangi savavališka statyba nebuvo ir nėra pašalinta, o jei Statinio langų angos buvo pakeistos jau po to, atsakovas privalėjo surašyti naują aktą ir naują įpareigojimą pašalinti savavališkos statybos padarinius. Teismas šiuo aspektu pažymėjo, kad savavališkos statybos aktas gali būti surašomas tik griežtai vadovaujantis šio akto surašymą reglamentuojančiais teisės aktų reikalavimais. Savavališkos statybos fakto nustatymas, savavališkos statybos akto surašymas ir atitinkamų padarinių taikymas tokios statybos vykdytojams yra išimtinė Inspekcijos funkcija, todėl pareiškėjas neturi teisinio pagrindo nurodyti Inspekcijai, kokį sprendimą ji turėjo priimti. Pareiškėjas negali konstatuoti savavališkos statybos už Inspekciją. Iš byloje esančių duomenų nenustatyta, kad Inspekcijos 2022 m. sausio 12 d. pakartotinis patikrinimas būtų buvęs atliktas netinkamai. Inspekcija veikė jai suteiktų įgaliojimų ribose. Teismas nesutiko, kad Inspekcija, kaip viešojo administravimo subjektas, neatliko objektyvaus ir išsamaus visų pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių vertinimo. Teismo vertinimu, gavusi pareiškėjo
2021 m. gruodžio 21 d. skundą, Inspekcija pagal savo kompetenciją atliko pakartotinį patikrinimą vietoje, patikrino turimą informaciją ir ją tinkamai bei pagrįstai įvertino, o nenustačiusi pažeidimo – savavališkos statybos fakto – pagal įstatyminį reguliavimą ir neturėjo pareigos surašyti savavališkos statybos akto. Bendrija nepateikė duomenų, kad Inspekcija savo pareigas atliko netinkamai.
12. Teismas, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą ir bylos rašytinę medžiagą, darė išvadą, kad Inspekcija Sprendimą priėmė įvertinusi visas reikšmingas faktines aplinkybes ir ginčo aspektus. Nenustatyta, kad atsakovas, priimdamas skundžiamą Sprendimą, būtų pažeidęs VAĮ reikalavimus, taikomus individualiems administraciniams aktams. Sprendime pateikta informacija yra tiksli, aiški ir nedviprasmiška, nurodytas Sprendimo priėmimo teisinis pagrindas. Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, kurie yra susieti su taikomomis konkrečiomis teisės aktų normomis. Skundžiamą Sprendimą pripažinus teisėtu, išvestinis reikalavimas dėl įpareigojimo atsakovą atlikti pakartotinį patikrinimą Statinyje taip pat buvo atmestas.
III.
13. Pareiškėjas Bendrija apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjo skundą patenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą bei remiasi šiais pagrindiniais argumentais:
14.1. Kadangi Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėta civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo elektroninė, o Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) nėra baigta nagrinėti, pareiškėjas teikia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 25 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) bei atsakovo Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktą 2021 m. birželio 9 d. patikrinimo aktą bei prašo juos prijungti prie bylos medžiagos. Nors pareiškėjas kartu su skundu yra pateikęs 2000 metų Statinio kadastrinių matavimų duomenis, tačiau informatyvumo sumetimais pareiškėjas teikia sugretintus 2000 metų kadastrinius matavimus ir negaliojančius 2013 metų kadastrinius matavimus bei prašo juos prijungti prie bylos medžiagos.
14.2. Atsakovas nepateikė ne tik kadastrinių matavimų bylos, pagal kurią vertino statinio parametrus, tačiau ir 2022 m. sausio 12 d. pakartotinai atlikto faktinių duomenų patikrinimo akto priedų – NTR išrašo ir nuotraukų, kaip Statinys atrodė tikrinant pakartotinai. Atsakovas, Sprendime nepateikė duomenų, kokiais kadastrinių matavimų duomenimis rėmėsi, taip pat neaišku, kokiais kadastrinių matavimų duomenimis rėmėsi teismas, nurodydamas, jog Statinio parametrai atitinka kadastrinių matavimų duomenis, kadangi atsakovo patikrinimo metu fiksuoti statinio parametrai neatitinka 2000 metų kadastrinių matavimų bylos duomenų. Taigi, nėra aišku, kokiais įrodymais vadovavosi teismas, spręsdamas, jog Statinys atitiko kadastrinių matavimų duomenis patikrinimo metu. Atsakovas nepagrindė, kad jis pakartotinį patikrinimą atliko tinkamai ir priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą, o iš pareiškėjo pateiktų duomenų spręstina, jog pakartotinio patikrinimo metu buvusi Statinio faktinė padėtis neatitiko 2000 m. kadastrinių matavimų bylos duomenų. Šią aplinkybę patvirtina taip pat ir prie atsakovo 2021 m. gruodžio 9 d. patikrinimo akto pridėtos nuotraukos.
14.3. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas pateikė 2021 m. birželio 11 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo planus, iš kurių matyti, jog Inspekcija aktą, patvirtinantį, jog savavališka statyba pašalinta, priėmė įvertinusi Statinį pagal projektą, kuriam Vilniaus miesto savivaldybės administracija 1993 m. rugsėjo 17 d. išdavė leidimą paskirties keitimui į dvibutį gyvenamąjį namą su kūrybinėmis dirbtuvėmis ir 2013 m. spalio 11 d. leidimą gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), su kūrybinėmis dirbtuvėmis patalpų Nr. 5 ir Nr. 6 kapitaliniam remontui. Tačiau šie dokumentai buvo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.(duomenys neskelbtini). Tikėtina, kad atsakovas ir šioje byloje, nurodęs, kad Statinys atitinka kadastrinių matavimų duomenis ir nenurodydamas jų atlikimo metų, rėmėsi duomenimis, kurie buvo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 25 d. sprendimu, o teismas, nagrinėdamas šią bylą ir netinkamai vertindamas pateiktus įrodymus, remdamasis atsakovo 2022 m. sausio 12 d. atlikto pakartotinio patikrinimo išvada, jog Statinys atitinka kadastro matavimų duomenis, tačiau nenurodydamas nei kadastrinių duomenų, kuriais vadovavosi, nei jų parengimo metų, taip pat rėmėsi būtent minėtu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 25 d. sprendimu panaikintais kadastro duomenimis.
14.4. Teismui vertinant, kad, siekiant iš pareiškėjo pateiktų Statinio nuotraukų ir 2000 metų kadastrinių matavimų bylos nustatyti faktinės Statinio padėties neatitikimus su 2000 metų kadastrinių matavimų byla yra reikalingos specialios žinios, privalėjo skirti ekspertizę, o ne pripažinti, kad pareiškėjas neįrodė, jog atsakovas pakartotinį Statinio patikrinimą atliko netinkamai. Pareiškėjas pateikė jam prieinamus įrodymus apie Statinio faktinės padėties neatitikimą kadastrinių matavimų bylos duomenims, kurie nebuvo fiksuoti pakartotinio patikrinimo metu. Todėl atsakovo atliktas pakartotinis patikrinimas negali būti laikomas atliktu tinkamai, o Sprendimas negali būti pripažintas teisėtu.
14.5. Pareiškėjas siekė įrodyti netinkamai atliktą pakartotinį Statinio patikrinimą, kurio duomenimis remiantis buvo priimtas skundžiamas Sprendimas. Aplinkybės dėl atsakovo 2021 m. birželio 11 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius ir atsakovo 2021 m. birželio 16 d. rašto buvo minimos dviem aspektais, t. y., dėl to, jog apie aktą, kuriuo patvirtinta, jog savavališka statyba pašalinta, pareiškėjas nebuvo informuotas pirmojo atsakovo atlikto patikrinimo 2021 m. gruodžio 9 d. metu, o tik Sprendimu, kai pareiškėjui apie šiuos aktus tapo žinoma iš antstolės, vykdančios Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 25 d. sprendimą, bei tuo aspektu, jog, jei pagal pareiškėjo į bylą pateiktus duomenis Statinys neatitinka 2000 metų kadastrinių matavimų duomenų, 2013 m. gruodžio 23 d. surašytas savavališkos statybos aktas ir 2014 m. sausio 31 d. privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius nėra įvykdytas, nors Sprendimu Inspekcija konstatavo priešingai. Pareiškėjas aptariamas aplinkybes nurodė kaip pagrindžiančias atsakovo nesąžiningumą, nepateikiant aktualios informacijos. Jei 2013 m. gruodžio 23 d. savavališkos statybos aktu nustatyti Statinio neteisėtos statybos padariniai būtų pašalinti, o 2014 m. sausio 31 d. įpareigojimas įvykdytas, Statinys negalėjo atrodyti taip, kaip atrodė 2021 m. gruodžio
9 d. ir 2022 m. sausio 12 d. patikrinimų metu.
14.6. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad Statinyje atliktiems (atliekamiems) statybos darbams statybą leidžiantis dokumentas nebuvo privalomas. Palyginus Statinio faktinę padėtį su
2000 metų kadastrinių matavimų duomenimis, matomi atlikti statybos darbai, kuriems buvo būtinas statybą leidžiantis dokumentas, tačiau tokio leidimo patikrinimo metu Statinio savininkui išduota nebuvo. Statinyje langų angos bei statinio išorės matmenys neatitinka kadastrinių matavimų duomenų. Statinyje įrengiant langų angas išorinėse sienose, t. y. statinio laikančiose konstrukcijose, buvo pašalinta dalis esančių laikančiųjų konstrukcijų, pakeista stogo konstrukcija. Tai lemia, kad buvo atlikta Statinio rekonstrukcija, neturint statybą leidžiančio dokumento. Be to, kaip matyti iš atsakovo kartu su 2021 m. gruodžio 9 d. patikrinimo aktu pateiktų nuotraukų (Statinio vaizdas nėra pasikeitęs), vienoje iš išorinių sienų įrengtos metalo sijos, skirtos pastogei, balkonui ar terasai, kurių (metalo sijų) nėra numatyta kadastrinių matavimų byloje, jos keičia statinio parametrus, todėl tokie statybos darbai pripažintini rekonstrukcija ir jiems atlikti yra reikalingas statybą leidžiantis dokumentas. Statinys yra apšiltintas, todėl pakito (padidėjo) statinio parametrai, atitinkamai 2022 m. sausio 12 d. atliktas faktinių duomenų patikrinimas buvo paviršutiniškas, neobjektyvus, o teismo išvada, kad atliktiems statybos darbams statybą leidžiantis dokumentas nebuvo reikalingas, yra nepagrįsta ir neteisinga.
14.7. Pareiškėjas, nesutikdamas su teismo argumentu, kad Statinio langų angos yra užaklintos ir atitinka kadastrinių matavimų bylos duomenis, pakartoja anksčiau nurodytus argumentus dėl Statinio neatitikimo 2000 m. kadastrinių matavimų duomenims, taip pat aplinkybes dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 25 d. sprendimo civilinėje byloje bei teigia, kad aptariamos išvados teismas nepagrindė.
14.8. Teismas sprendė, kad 2021 m. birželio 11 d. privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius buvo įvykdytas, tačiau atsakovas 2021 m. birželio 11 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius aktą Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė įvertinęs Statinį pagal projektą, kuriam Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotas leidimas paskirties keitimui į dvibutį gyvenamąjį namą su kūrybinėmis dirbtuvėmis ir 2013 m. spalio 11 d. išduotas leidimas patalpų Nr. 5 ir Nr. 6 kapitaliniam remontui yra panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.(duomenys neskelbtini).
14.9. Pareiškėjo nurodytą aplinkybę, kad langų angos neatitinka kadastrinių matavimų bylos yra matomas „plika akimi“, teismas nepagrįstai laikė tik subjektyvaus pobūdžio nuomone. Jei teismas nuotraukas būtų vertinęs pagal pareiškėjo į bylą pateiktus 2000 metų kadastrinius duomenis, teismas būtų pastebėjęs neatitikimus, o tai, kad Statinio langų angos yra iš statinio išorinės pusės uždėtos medžio drožlių plokštėmis, nereiškia, jog konstruktyvas yra atstatytas, o langų angos užaklintos. Iš pateiktų nuotraukų matyti, kad iš po medžio drožlių plokščių matyti apskardintos langų palangės, o tai patvirtina, jog langų angos nėra užaklintos, jos tik pridengtos. 2022 m. sausio 12 d. papildomo patikrinimo metu tik išoriškai buvo įvertintas Statinys ir nebuvo įsitikinta, kad langų angos būtų užaklintos, t. y. užmūrytos ir atstatytos į pirminę padėtį. Atsakovas neįvykdė pareigos atlikti išsamų, objektyvų faktinių duomenų patikrinimą vietoje, todėl nebuvo nustatyti akivaizdūs pažeidimai.
14.10. Neaišku, kokiais kadastriniais matavimais remiantis atsakovas atliko patikrinimą, atsakovo atstovai nebuvo įėję į Statinio vidų, todėl negali būti laikoma, kad atsakovas patikrinimą atliko tinkamai, o Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
15. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka. Atsakovas pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą bei remiasi šiais pagrindiniais argumentais:
15.1. Sprendimas iš esmės ginčijamas galiojančių Inspekcijos 2021 m. birželio 16 d. rašto ir privalomojo nurodymo patikrinimo akto pagrindais, skundas pateiktas iš esmės nesutinkant su gautais privalomojo nurodymo įvykdymo patikrinimo rezultatais, t. y. privalomojo nurodymo patikrinimo akte nenustačius pažeidimų, kurie, pareiškėjo nuomone, egzistavo, o ne su pačiu Sprendimu.
15.2. Inspekcijos 2021 m. birželio 16 d. rašto ir privalomojo nurodymo patikrinimo akto teisėtumo klausimas yra sprendžiamas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), todėl argumentai dėl privalomojo nurodymo patikrinimo akte nustatytų aplinkybių pagrįstumo / nepagrįstumo nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas vien dėl šios priežasties.
15.3. Atsakovas nesutinka su argumentais, kad Statinyje atliktiems (atliekamiems) statybos darbams yra privalomas statybą leidžiantis dokumentas, kadangi statybą leidžiantis dokumentas ypatingojo ir neypatingojo gyvenamojo namo (vieno buto gyvenamojo namo) paskirties statinio kapitaliniam ir paprastajam remontui yra neprivalomas.
15.4. Inspekcija savavališkos statybos aktą ir privalomąjį nurodymą buvo surašiusi dar iki sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. Inspekcijos fiksuoti statybos pažeidimai, atitinkamai veiksmai, kuriuos statytoja privalo atlikti tam, kad savavališkos statybos padariniai būtų laikomi pašalintais, buvo aiškiai nurodyti Inspekcijos privalomajame nurodyme. Atitinkamai Inspekcijos privalomajame nurodyme nurodytus veiksmus statytojai atlikus, privalomojo nurodymo įvykdymo patikrinimo aktu buvo konstatuota, kad Inspekcijos privalomasis nurodymas yra įvykdytas.
15.5. Nors pareiškėjas nesutinka, kad Statinio langų angos yra užaklintos, tačiau šie teiginiai paneigtini byloje esančiais rašytiniais įrodymais, nes tiek iš prie patikrinimo akto, tiek iš prie šio akto pridedamų dokumentų, tiek ir iš į bylą pateiktų nuotraukų matyti, kad Statinio iškirsti langai buvo užsandarinti. Be to, bendrosios kompetencijos teismas 2015 m. lapkričio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (kuris įsiteisėjo 2017 m. balandžio 5 d.) įpareigojo statytoją išardyti pertvaras ir perstatytas Statinio dalis, nugriauti valstybinėje žemėje pastatytą priestatą – laiptinę bei pilnai atstatyti gyvenamąjį namą į buvusią padėtį pagal 2000 m. gruodžio 20 d. kadastro matavimų duomenų planus, t. y. teismas konstatavo, kad Statinyje buvo atlikti savavališkos statybos darbai (ieškinio apimtyje), įpareigojant juos pašalinti. Minėtas teismo sprendimas priimtas pareiškėjo naudai. Taigi, Bendrija yra išieškotoja antstolės vykdomojoje byloje dėl priverstinio teismo 2015 m. lapkričio 25 d. sprendimo vykdymo. Inspekcija nurodytame priverstiniame sprendimo vykdymo procese nedalyvauja, ji nėra šios vykdomosios bylos šalis ir jai nesuteikta nei kompetencija, nei prievolė dalyvauti vykdant tokio pobūdžio teismų sprendimus.
15.6. Išsiaiškinti, ar teismo sprendimas yra įvykdytas, ar ne, tenka išieškotojui, o ne vykdomojoje byloje nedalyvaujančiam asmeniui, t. y. Inspekcijai, todėl apeliacinio skundo teiginiai, kad savavališka statyba nebuvo ir nėra pašalinta, o jei Statinio langų angos buvo pakeistos jau po to, Inspekcija privalėjo surašyti naują aktą ir naują įpareigojimą pašalinti savavališkos statybos padarinius, taip pat argumentai, kad jeigu teismas būtų vertinęs bylos medžiagą pagal 2000 metų kadastrinių matavimų duomenis, būtų taip pat, kaip ir pareiškėjas, nustačiusi neatitikimus tiek dėl Statinio parametrų neatitikimo, tiek ir langų neatitikimo 2000 metų kadastrinių matavimų duomenims, atmestini kaip nepagrįsti.
15.7. Nei skunde teismui, nei apeliaciniame skunde pareiškėjas nenurodė nei vieno Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto pagrindo, kuriuo remiantis Sprendimas galėtų būti panaikintas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
15.8. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo prašymu prie bylos pridėti naujus įrodymus ir pažymi, kad sąžiningai besinaudojantis savo teisėmis proceso dalyvis turėjo pakankamai laiko ir galimybių visus įrodymus bei argumentus pateikti teismui, todėl įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese neturėtų būti toleruotinas, nes tai prieštarautų ABTĮ 11 straipsnio 2 dalyje įtvirtintam reikalavimui. Inspekcijos nuomone, pareiškėjo nurodytos priežastys nepagrindžia būtinybės pridėti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, dėl to šis prašymas atmestinas, nauji įrodymai neprijungtini, o apeliacinio skundo argumentai, susiję su tokiuose dokumentuose susijusiomis aplinkybėmis, nevertintini.
16. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Domus langai“ atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka. Trečiasis suinteresuotas asmuo pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą bei remiasi šiais pagrindiniais argumentais:
16.1. UAB „Domus langai“ teisėtai iš varžytinių įsigijus Statinį ir Žemės sklypą, buvo kreiptasi į Inspekciją dėl patikrinimo atlikimo, kurio metu būtų vertinamas savavališkos statybos (ne)pašalinimo faktas. Toks kreipimasis buvo paremtas tuo, kad jokių savavališkos statybos požymių nebebuvo. Inspekcija 2021 m. birželio 11 d. konstatavo, kad privalomasis nurodymas buvo įvykdytas. Todėl UAB „Domus langai“ atsirado pagrindas Statinį suremontuoti pagal savo poreikius, vėliau buvo parengtas kapitalinis namo remonto projektas, buvo iš dalies atlikti šiame projekte numatyti kapitalinio remonto darbai, kurie nebuvo pabaigti, kadangi UAB „Domus langai“ nusprendė namą parduoti. UAB „Domus langai“ nevykdė jokių darbų, kurie nebuvo priskirti namo kapitalinio remonto projektui. Taip pat trečiasis suinteresuotas asmuo pabrėžia, kad jo vykdyti darbai priskirtini kapitalinio remonto darbams, kurių vykdymui nereikalingas leidimas.
16.2. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius dokumentus, teisėtai ir pagrįstai konstatavo, kad Inspekcija, kaip viešojo administravimo subjektas, atliko objektyvų ir išsamų visų skunde nurodytų aplinkybių vertinimą. Bendrija nagrinėjamu atveju nesutinka su jai nepalankiu teismo sprendimu.
16.3. Anksčiau nurodytos aplinkybės apie tai, kad UAB „Domus langai“ iniciatyva buvo parengtas namo kapitalinio remonto projektas bei jis iš dalies yra įgyvendintas, patvirtina, jog vienbučio gyvenamojo namo vidaus išplanavimas nebeatitinka 2000 m. kadastrinių matavimų duomenų. Trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, esami namo savininkai, užbaigę remonto darbus, ateityje (jei tai dar nėra atlikta) turės teisę ir pareigą tikslinti namo kadastro duomenis, inicijuodami naujus kadastro duomenų nustatymo darbus. Nesuprantama, kodėl dabartiniai namo savininkai privalo išlaikyti namo vidaus patalpų ir kitų konstrukcijų būklę tokią, kokia ji buvo 2000 m., kai atitinkamai pakeitimai yra atliekami laikantis teisės aktų reikalavimų (pagal 2021 rugsėjo mėnesį parengtą namo kapitalinio remonto projektą).
16.4. Bendrija savo skunde kartoja argumentus, kad ginčo namas nebeatitinka 2000 m. kadastrinių matavimų, kad name yra netinkamai užsandarintos langų angos ir pan., tačiau nepateikia argumentų, kaip namo vidaus ir išorės išplanavimai, susiję su namo kapitaliniu remontu, gali pažeisti jos interesus. Statinys nėra bendrojo naudojimo objektas, šis turtas nepriskirtas infrastruktūros objektams, bendrojo naudojimo inžinerinei įrangai. Taip pat ir šioje byloje ginčijamas administracinis aktas yra priimtas ne dėl bendrojo naudojimo objektų / infrastruktūros. Taigi, Bendrija pagal jai priskirtą kompetenciją (bendrojo naudojimo objektų administravimas) neturi teisės kreiptis į teismą dėl administracinių aktų, kurie neturi jokios įtakos jos teisėms ir pareigoms. Net ir jei šioje byloje būtų patenkintas Bendrijos skundas bei Inspekcija atliktų pakartotinį namo patikrinimą, tai neturėtų įtakos pareiškėjo interesams. Bendrijos kompetencija ir interesai nėra susiję su individualių namų (ne bendrojo naudojimo objektų) remonto darbais.
16.5. Trečiasis suinteresuotas asmuo prašo prijungti naujus rašytinius įrodymus – varžytinių aktą ir kapitalinio remonto projektą, bei pažymi, kad šie įrodymai yra žinomi visiems šioje byloje dalyvaujantiems asmenims, kadangi jie yra pateikti Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje, kurioje dalyvauja visi šioje byloje dalyvaujantys asmenys.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
17. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Inspekcijos Rytų departamento Sprendimo, kuriuo atsakovas, be kita ko, informavo pareiškėją apie atliktą pakartotinį Statinio patikrinimą, taip pat kad pagal kompetenciją jam nėra suteikti įgaliojimai spręsti, vertinti, ar įregistruotas vieno buto gyvenamasis namas (nėra nustatytas maksimalus leistinas plotas, aukštų skaičius ir t. t.) naudojamas, ar galbūt bus naudojamas kaip daugiabutis gyvenamasis namas, t. y. ne pagal paskirtį.
18. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad Inspekcijos atliktas pakartotinis Statinio patikrinimas buvo išsamus, o Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pareiškėjo skundą atmetė.
19. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir ginčo šalių argumentus, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
20. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.
21. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).
22. ABTĮ 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad priimtas teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, o priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. Teismas privalo motyvuoti savo išvadas, nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas (ABTĮ 87 str. 4 d.).
23. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime konstatavo, kad konstituciniai imperatyvai, jog teisingumą vykdo tik teismai, kad teisė negali būti nevieša, taip pat iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) kylantis reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja ir tai, jog kiekvienas teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas) turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais). Argumentavimas turi būti racionalus – teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) turi būti tiek argumentų, kad jų pakaktų šiam nuosprendžiui (kitam baigiamajam teismo aktui) pagrįsti. Iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas, be kita ko, reiškia, kad teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) negali būti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo nuosprendžio (kito baigiamojo teismo akto) priėmimui. Teismo nuosprendžiai (kiti baigiamieji teismo aktai) turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Konstitucija.
24. Teismo sprendimas laikomas teisėtu ir pagrįstu, kai teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir / ar skundas yra tenkintinas. Teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus. Tai yra esminiai teismo sprendimui keliami reikalavimai. Teismo tikslas nagrinėjant bylą – teisėtas ir pagrįstas procesinis sprendimas, todėl teismas privalo išnaudoti visas įstatymų jam suteiktas pareigas ir teises, kad šis tikslas būtų pasiektas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-320/2008; 2022 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1222-502/2022).
25. Teisėjų kolegija akcentuoja ir tai, kad, pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios būtent su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, bet ir logikos dėsniais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016, 2023 m. gegužės 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-480-520/2023). Ginčo administracinėje byloje ribas apsprendžia pareiškėjo suformuluoti reikalavimai, todėl įrodinėjimo procese yra reikšmingi tik tie įrodymai, kurie gali patvirtinti ar paneigti byloje pareikštiems reikalavimams išspręsti reikšmingas konkrečias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. A146-1373/2010).
26. Nagrinėjamu atveju rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:
26.1. Bendrija 2021 m. spalio 25 d. elektroniniu pranešimu Inspekcijai nurodė, kad Statinyje savavališkai, neturint statybą leidžiančio dokumento, vykdomos naujų ypatingųjų ir neypatingųjų statinių statybos arba šių statinių rekonstravimo pasitikėjimo linijos nuostatuose nurodytose teritorijose darbai. Bendrija, be kita ko, taip pat nurodė, kad naujas Statinio savininkas nesant statybos leidimo, nesant jokio rekonstrukcijos projekto, patvirtinto savivaldybės, vykdo galbūt neteisėtus statybos darbus.
26.2. Departamento Trečiojo statybos priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė 2021 m. gruodžio 8 d. atliko Statinio patikrą ir 2021 m. gruodžio 9 d. surašė Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-2590. Šiame akte nurodyta, kad patikrinus informaciją Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje adresu (duomenys neskelbtini), ir remiantis išrašo duomenimis nustatyta, kad suformuotame sklype yra įregistruotas baigtas statyti gyvenamasis namas (baigtumo procesas yra 100 proc.). Statybos pabaigos metai yra 1993 m. Patikrinimo metu statybos darbai nebuvo vykdomi.
26.3. Departamentas 2021 m. gruodžio 9 d. raštu Nr. PL2-1300 pranešė apie patikrinimo rezultatus, taip pat nurodė, kad Statybos įstatymas reglamentuoja šias statybos rūšis: naujo statinio statyba, statinio rekonstravimas, statinio kapitalinis remontas, statinio paprastasis remontas, statinio griovimas. Statinio statybos rūšių pagrindinius principus, pagal kuriuos statybos darbai priskiriami atskiroms statybos rūšims, nustato statybos techninis reglamentas STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 53 dalį statinio kapitalinis remontas – statyba, kurios tikslas – pertvarkyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų (ilgio, pločio, aukščio ir pan.), o pagal 2 straipsnio 58 dalį statinio paprastasis remontas – statyba, kurios tikslas – atnaujinti statinį jo nerekonstruojant ir kapitališkai neremontuojant. Rašte pareiškėjui taip pat nurodyta, kad Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyrius nagrinėja, ar statybininkai vykdo darbus teisėtai. Pareiškėjas aptariamu raštu informuotas, kad, įvertinus teisinį reguliavimą, pranešimo nagrinėjimas yra nutraukiamas.
26.4. Skundžiamame Sprendime nurodytos, be kita ko, aplinkybės dėl 2013 m. gruodžio
23 d. savavališkos statybos akto Nr. (duomenys neskelbtini) ir Departamento 2021 m. birželio 11 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius akto
Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo konstatuota, kad nurodymas įvykdytas (gyvenamojo namo parametrai atstatyti pagal kadastrinės bylos duomenis, užsandarinti langai, nugriautas priestatas, atstatyta stogo konstrukcija). Sprendime taip pat nurodyta, kad atsižvelgiant į teisės aktų nuostatas bei į tai, kad įregistruotas vieno buto gyvenamasis namas, pastato viduje vykdant paprastojo arba kapitalinio remonto darbus, nėra privalomas nei statinio projektas, nei statybą leidžiantis dokumentas. Be to, Departamentas nurodė, kad Inspekcijai nėra suteikti įgaliojimai vertinti, ar įregistruotas vieno buto gyvenamasis namas (nėra nustatytas maksimalus leistinas plotas, aukštų skaičius ir t. t.) naudojamas, ar galbūt bus naudojamas kaip daugiabutis gyvenamasis namas, t. y. ne pagal paskirtį.
27. Taigi, byloje nustatytų aplinkybių pagrindu vertintina, kad pareiškėjas, 2021 m. gruodžio 21 d. kreipdamasis į Departamentą, siekė, kad būtų tinkamai ir visapusiškai įvertintos jo nurodytos aplinkybės dėl galbūt vykdomos neteisėtos (savavališkos) statybos, kadangi, pareiškėjo teigimu, Statinyje atliekami statybos darbai pažeidžia teisės aktų nuostatas, o 2021 m. gruodžio 9 d. patikrinimas vietoje buvo atliktas netinkamai.
28. Anksčiau nurodyto aktualaus teisinio reguliavimo bei teismų praktikos bei byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste atkreiptinas dėmesys, kad Inspekcija 2021 m. birželio 16 d. raštu pranešė apie 2021 m. birželio 11 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo konstatuota, kad
2014 m. sausio 31 d. privalomasis nurodymas Statinyje ((duomenys neskelbtini)) pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) (dėl kurio 2013 m. gruodžio 23 d. buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo įvykdytas.
29. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) (teisminio proceso
Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal Bendrijos ieškinį atsakovams Inspekcijai, UAB „Domus langai“, G. Č. ir D. Č., kurioje Bendrija prašo panaikinti Inspekcijos 2021 m. birželio 11 d. Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktą ir 2021 m. birželio 16 d. sprendimą dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius; pripažinti negaliojančia 2022 m. kovo 4 d. Gyvenamojo namo ir žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovės UAB „Domus langai“ ir atsakovės D. Č., taikyti restituciją, grąžinant šalis į iki sutarties sudarymo buvusią padėtį; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Šioje byloje teismas 2023 m. vasario 24 d. priėmė nutartį, kuria sustabdė civilinę bylą, iki bus atlikta statybos ekspertizė. Pažymėtina, kad teismo ekspertui pateikti, be kita ko, šie klausimai: „1. Ar 2013 m. gruodžio 23 d. savavališkos statybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini) yra įvykdytas, t. y. ar statinyje, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), pašalintos išorėje buvusios įrengtos naujos laikančiosios konstrukcijos, ar pašalintos naujos išorinės sienos, perdangos, kolonos, ar atstatyta stogo konstrukcija, ar atstatytos langų angos visuose aukštuose, ar pašalinti atlikti darbai pastato viduje: ar pašalintos įrengtos laiptų konstrukcijos, ar atstatytos perstatytos ir pašalintos naujai įrengtos vidaus atitvaros?; 2) Ar išardytos gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), perstatytos ir pertvarkytos statinio dalys, nugriauta valstybinėje žemėje pastatyta gyvenamojo namo dalis (priestatas – laiptinė) bei ar atstatytas statinys, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), pagal Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Vilniaus filialo 2000 m. gruodžio 20 d. kadastro matavimų duomenų planus ir namų valdos žemės sklypo ribų planą, sudarytą 1994 m. kovo 8 d.?; 3) Ar statinyje, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), atlikti nauji statybos darbai (langų angų įrengimas, balkonų konstrukcijų įrengimas, laiptų struktūros pakeitimas, naujų pertvarų įrengimas ir kt.), kurie nesusiję su 2013 m. gruodžio 23 d. savavališkos statybos aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytų savavališkos statybos padarinių šalinimu?; <...> 6) Ar 2021 m. rugsėjo mėnesio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto projekto, parengto UAB „Geros realizacijos“ (j. a. k. 303194983), sprendiniai atitinka kapitaliniam remontui priskiriamų sprendinių turinį? Jei ne, kokie kapitalinio remonto sprendiniai neatitinka kapitaliniam remontui keliamų reikalavimų ir kokiai statybos darbų rūšiai numatyti statybos darbai įgyvendinant gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto projektą, parengtą UAB „Geros realizacijos“, priskirtini?“.
30. Iš išdėstyto matyti, kad klausimas, ar 2013 m. gruodžio 23 d. savavališkos statybos akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyti pažeidimai, be kita ko, dėl langų angų, naujų laikančiųjų konstrukcijų, buvo pašalinti, taip pat ar Statinys atitinka kadastrinių duomenų bylos planus, bus vertinamas šioje civilinėje byloje.
31. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad Inspekcijos 2021 m. birželio 16 d. rašto ir 2021 m. birželio 11 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumo klausimas yra sprendžiamas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Bendrijos ieškinį atsakovui Inspekcijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Domus langai“ dėl minėtų dokumentų panaikinimo. Todėl pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad šioje administracinėje byloje turi būti įvertinta, ar Inspekcijos pakartotinis 2022 m. sausio 12 d. Statinio patikrinimas buvo atliktas tinkamai ir ar Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
32. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes ir pirmosios instancijos teismo išvadas, sprendžia, kad, nustatęs šios administracinės bylos nagrinėjimo ribas, pirmosios instancijos teismas iš esmės vertino minėtoje civilinėje byloje nustatinėjamas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl, be kita ko, Statinio langų, jų neatitikimo kadastrinio matavimų bylos duomenims, konstatavo, kad byloje nėra duomenų, kad dėl statybos darbų būtų keičiami Statinio išorės matmenys (t. y. Statinio parametrai nepasikeitė). Teismas taip pat vertino į bylą pareiškėjo pateiktas Statinio fotonuotraukas bei sprendė, kad Statinio iškirsti langai buvo užsandarinti, pažymėjo, kad esančios langų angos atitinka kadastrinės bylos duomenis. Taip pat šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas rėmėsi 2021 m. birželio 11 d. privalomojo nurodymo pašalinti statybos padarinius aktu ir jame nurodytomis aplinkybėmis, kurių teisėtumas taip pat bus vertinamas minėtoje civilinėje byloje. Teismas taip pat sprendė, kad Inspekcija pagrįstai nenustatė pažeidimų, t. y. savavališkos statybos fakto ir neturėjo pareigos surašyti savavališkos statybos akto, teismas nurodė, kad pareiškėjas į bylą nepateikė jokių duomenų, kurie paneigtų, jog Inspekcija savo pareigas atliko netinkamai. Taigi, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl aplinkybių, kurios bus vertinamos civilinėje byloje (žr. šios nutarties 29 p.). Šiuo aspektu pažymėtina, kad administraciniai teismai turi tik jiems įstatymu suteiktą kompetenciją, jie privalo savo nagrinėjamas bylas susieti, be kita ko, su tomis ABTĮ nuostatomis, kurios jiems suteikia arba riboja teisę nagrinėti tam tikrą ginčą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-874-662/2017; kt.). Konstitucinė teisingumo vykdymo samprata suponuoja tai, kad teismai bylas turi spręsti tik griežtai laikydamiesi įstatymuose nustatytos kompetencijos ir neperžengdami savo jurisdikcijos ribų, neviršydami kitų įgaliojimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-704/2013; kt.). Įvertinus tai, kas išdėstyta, spręstina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu, todėl turi būti panaikinamas, o byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
33. Pagal ABTĮ nustatytą kompetenciją apeliacinės instancijos teismo funkcija – patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 d.). Nustatyti visas bylai svarbias aplinkybes ir objektyviai, visapusiškai jas ištirti bei teisiškai įvertinti privalo pirmosios instancijos teismas (ABTĮ 56 str. 7 d., 80, 86 str.). Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės prašo priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti. Šis apeliacinio skundo reikalavimas negali būti tenkinamas, nes apeliacinės instancijos teisme pareiškėjo argumentų įvertinimas, nesant tokio įvertinimo pirmojoje instancijoje, reikštų, kad šalys (tiek pareiškėjas, tiek ir atsakovas) prarastų teisę į apeliaciją. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas, perduodant bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p.).
34. Papildomai pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismui nagrinėjant bylą iš naujo bei, įvertinus nagrinėjamai bylai aktualias aplinkybes, nustačius, kad skundžiamas Sprendimas gali būti neatsiejamai susijęs su Inspekcijos 2021 m. birželio 16 d. raštu ir 2021 m. birželio 11 d. privalomuoju nurodymu pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini), kurių teisėtumas bus vertinamas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini)) (kadangi, be kita ko, Sprendime yra minimas 2013 m. gruodžio 23 d. savavališkos statybos aktas bei 2021 m. birželio 11 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius aktas), tai gali sudaryti pagrindą sustabdyti nagrinėjamą bylą
(ABTĮ 103 str. 1 d. 3 p.).
35. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodyti pirmosios instancijos teismo padaryti proceso teisės normų pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 146 str. 1 d.). Kadangi byla perduodama nagrinėti iš naujo, t. y. byla nėra baigta, klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nespręstinas, taip pat teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų ginčo šalių argumentų ir prašymų pridėti papildomus įrodymus.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo
144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo 238-osios individualių gyvenamųjų namų statybos bendrijos apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 27 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Artūras Drigotas
Gintaras Kryževičius