Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-571-753/2015

  Teisminio proceso Nr. 4-20-3-00499-2015-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

39.2.; 45.4.4.; 45.4.7.; 52.3.

KAIŠIADORIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2015 m. rugsėjo 9 d.

Kaišiadorys

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėja Rasa Balsevičienė,

sekretoriaujant Tatjanai Daugirdienei,

dalyvaujant asmeniui, kuriam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, R. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo R. K., gim. 1968-05-12, a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, vedusio, dirbančio pagal verslo liudijimą, gyv. (duomenys neskelbti), administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. ir

n u s t a t ė:

R. K. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2015-07-06 apie 13.30 val. Kaišiadorių r. sav., Kaišiadoryse, Gedimino g. 109, vairuodamas transporto priemonę - automobilį „VOLVO V70“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga, neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, dėl ko kliudė kitą transporto priemonę, stovėjusią gale, ją apgadino ir iš įvykio, su kuriuo yra susijęs, vietos pasišalino. Protokole nurodyta, kad tokiais veiksmais R. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 114, 219 p. reikalavimus ir jo veiksmai kvalifikuoti kaip administraciniai teisės pažeidimai, numatyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

Teismo posėdžių metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. K. paaiškino, kad jis visą laiką toje vietoje stengiasi statyti savo automobilį, jeigu būna laisva aikštelė. Kadangi ten stovi kameros ir yra saugu, apšviesta. Tą dieną sutiko parduotuvėje giminaitę, šnekėjo su ja ir ji gali paliudyti, kad jis išgėręs nebuvo. Alkoholio nevartoja, nes nėra poreikio. Tą dieną pirko maistą sergančiai motinai, kuri laukia sąnario persodinimo operacijos, buvo susijaudinęs –paskambino motina ir jau antri metai žmona serga sunkia liga. Dėl įvykio paaiškino, kad, kai atvažiavo į parduotuvę, jokio automobilio už jo automobilio nebuvo. Išėjęs atsisėdo į savo automobilį ir pradėjo važiuoti, tačiau tikrai nepajuto, kad būtų stuktelėjęs, ar kažkas nugriuvę, kokia detalė. Tiesiog, dirstelėjo tuo momentu, kadangi ten yra pakilimas, tokia pakyla, aikštelės užvažiavimas - 10-15 cm. Jis nusileido automobiliu važiuodamas atbuline eiga ir dar kartą pažiūrėjo, kad nekliudytų nieko. Paaiškėjo, kad kliudė. Jis per veidrodėlį pažiūrėjo, kadangi veidrodėlis pritraukia atstumą, ir pats pamanė, kad gerai išvažiavo, visiškai nepajuto, kad jo ar ta mašina sujudėtų. Automobilyje buvo vienas. Minėtas nusileidimas staigus ir tik to užteko, kad prisilietė. Pareigūnai taip pat sakė, kad net neįbrozdinta, tik prisiliesta. Kaip vėliau pamatė, ten buvo 10-15 cm brūkštelėjimas. Pas jį patį ant bamperio nieko nelikę. Parodė, kad tikrai neturėjo tikslo  pasišalinti, kadangi išgėręs nebuvo, todėl nebuvo motyvų to daryti. Automobilio aušinimo ventiliatorius veikia garsiai, mašina sena, bet techniškai tvarkinga, todėl galėjo negirdėjo jokio smūgio. Jis apie 18 metų vairuoja automobilį, nėra padaręs pažeidimų. Tik vieną kartą, prieš metus, yra baustas administracine tvarka, kad ne vietoje perėjo kelią Kaišiadoryse. R. K. paaiškinimu, su nukentėjusiu žmogumi jis buvo susitikęs ir atsilygino žalą - davė 50 eurų. Bet žmogus tuo metu po įvykio kreipėsi į draudimą, todėl po savaitės jis buvo iškviestas į policiją.

Nuoširdžiai gailėjosi ir prašė skirti švelnesnes administracines nuobaudas, neatimant teisės vairuoti transporto priemones, kadangi automobilis yra jo šeimos darbo įrankis. Turi sūnų, kuris dar nebaigęs studijų, kitas sūnus baigęs studijas, bet pastovaus darbo neturi, jis šiuo metu išlaiko šeimą, prižiūri senyvo amžiaus mamą, kuri gyvena viena.

Pagal ATPK 257 str. organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Be to, bylai dėl administracinio teisės pažeidimo reikšmingos faktinės aplinkybės nustatomos įrodymais, įvertinant juos pakankamumo ir patikimumo aspektais. Kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Tai pamatiniai administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo principai.

Pagal ATPK 127 str. 2 d. administracinė atsakomybė kyla už  kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimą (apgadinimą).

Įvertinęs bylos medžiagą, teisme duotus administracine tvarka traukiamo asmens R. K. parodymus, teismas daro išvadą, kad R. K. padaryta veika atitinka KET 3 p. numatytą eismo įvykio sąvoką, t. y. eismo įvykio faktas byloje įrodytas pačios administracinėn atsakomybėn trauktino asmens R. K. paaiškinimais bei rašytiniais įrodymais: Kauno apskrities VPK Kaišiadorių r. PK VPS KPG specialistės Augtarės Sasnauskaitės 2015-08-12 R. K. surašytu administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 63P-35311482-15 (b.l. 5-6), kuriame užfiksuotas pažeidimo faktas bei tos pačios pareigūnės tos pačios dienos tarnybiniu pranešimu bei VPS PB specialisto M. Z. 2015-07-06 tarnybiniu pranešimu, kuriuose nurodyta, jog 2015-07-06 13.30 val. įvyko eismo įvykis, adresu – Kaišioadorys, Gedimino g. 109, kur buvo rastas apgadintas automobilis „Rover 45, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) 2015-08-03 iš UAB „Maxima“ gauta filmuota medžiaga, iš kurios nustatytas pasišalinęs vairuotojas – R. K.; apžiūrėjus jo automobilį „Volvo V70“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta, kad jis neapgadintas, ant jo jokių žymių nerasta, o vairuotojas paaiškino, kad išvažiuodamas iš mašimos aikštelės nesuprato, jog atsitrenkė į kitą automobilį oir išvažiavo, kadangi jo automobilis nebuvo apgadintas, nepagalvojo kad padarė autoįvykį, pasišalinti neturėjo jokio tikslo, nes automobilis apdraustas, techniškai tvarkingas, pats jis tiri teisę vairuoti, o įvykio metu buvo blaivus, nes alkoholio nevartoja, be to, sužinojęs apie įvykį, iš karto susisiekė su nukentėjusiuoju ir atsiprašė, pateikė savo duomenis, atlygino žalą, o pats nukentėjusysis Kazimieras Dranginis prašė nebausti kaltininko arba į nubausti kuo švelniau (b.l. 8-9); paties R. K. 2015-07-06 paaiškinimu (b.l. 7); 2015-07-06 eismo įvykio vietos schema (b.l. 10); nukentėjusiojo Kazimiero Dranginio 2015-07-06 paaiškinimu (b.l. 11); 2015-07-06 transporto priemonės „Rover 45“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) ir transporto priemonės „Volvo V70“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) techninės apžiūros aktais (b.l. 12, 17); abiejų transporto priemonių fotonuotraukomis (b.l. 13-14); UAB „Maxima LT“ 2015-07-29 pranešimu dėl vaizdo įrašo pateikimo (b.l. 16); R. K. vairuotojo pažymėjimo kopija (b.l. 18). Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad R. K. 2015-07-06, apie 13.30 val. Kaišiadorių r. sav., Kaišiadoryse, Gedimino g. 109, vairuodamas transporto priemonę - automobilį „VOLVO V70“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga, neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, dėl ko kliudė kitą transporto priemonę, stovėjusią gale, ją apgadino ir iš įvykio, su kuriuo yra susijęs, vietos pasišalino ir todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d. padarymas.

Pagal ATPK 130 str. 1 d. administracinė atsakomybė kyla už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles (toliau – ir KET). KET 3 p. apibrėžia, jog eismo įvykis – tai įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. R. K. veika atitinka KET 3 p. numatytą eismo įvykio sąvoką, t. y. jis, vairuodamas transporto priemonę atbuline eiga, neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, dėl ko kliudė kitą transporto priemonę ir ją apgadino, šio eismo įvykio metu jo automobilis apgadintas nebuvo, bei pasišalino iš eismo įvykio vietos, tačiau, praėjus neilgam laiko tarpui, bei atvažiavus policijos pareigūnams paaiškino, kad nepajuto, jog atsitrenkė į kitą automobilį ir todėl nuvažiavo bei nepranešė apie padarytą pažeidimą ir įvykusį eismo įvykį.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad baudžiant asmenį pagal šią normą, būtina nustatyti, kad jis suprato sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai pasirinko elgesio variantą – pasišalino iš įvykio vietos, suprasdamas, kad elgiasi neteisėtai. Pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Taigi, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), taip pat išvengti atsakomybės, atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 19 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-11-2012).

Šioje byloje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. K. privalėjo laikytis KET 234 p. nurodytos tvarkos, t. y. nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai, kadangi dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nebuvo, todėl jo veiksmai – nuvažiavimas iš eismo įvykio vietos formaliai atitinka ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo objektyviuosius požymius. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytą formuojamą teismų praktiką, sprendžia, kad R. K. neturėjo motyvo pasišalinti iš eismo įvykio, nevengė atsakomybės ar pareigos atlyginti padarytą žalą – priešingai, iš karto po įvykio tiesiog nuvažiavo namo, automobilį paliko kieme, po įvykio nesislapstė, atsakomybės nevengė, alkoholinių gėrimų nevartojo, buvo blaivus, kai jam buvo pranešta apie jo padarytą autoįvykį, iš karto susisiekė su nukentėjusiuoju asmeniu ir atlygino jam padarytą žalą.

ATPK 250 str. 1 d. 1 p. įtvirtina, jog administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Įvertinus faktines aplinkybes, rašytinius įrodymus, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. K. paaiškinimus, kurie tiek tyrimo metu, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu, buvo analogiški, darytina išvada, kad R. K., išvažiuodamas iš eismo įvykio vietos, nesuvokė, jog jo pasišalinimas prieštarauja teisės aktų reikalavimams, sąžiningai klydo dėl savo veiksmų esmės, todėl jo veiksmuose nėra ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties, nes nenustatyta jo tyčia pasišalinti iš eismo įvykio vietos, todėl byla dalyje dėl šio pažeidimo nutrauktina (ATPK 250 str. 1 p.).

Skirdamas nuobaudą administracinėn atsakomybėn trauktinam asmeniui R. K. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., teismas atsižvelgia į administracinio teisės pažeidimo pobūdį – padarytas negrubus kelių eismo taisyklių pažeidimas, dėl ko kilo techninis eismo įvykis, į asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmenybę – R. K. anksčiau buvo baustas administracine tvarka, turi tik vieną galiojančią administracinę nuobaudą, tačiau paskirtą baudą sumokėjęs (b.l. 19-23), neteistas (b.l. 22), nors Sodros duomenimis, nedirba (b.l. 21), tačiau, paties teigimu, dirba pagal individualios veiklos pažymą. Be to, R. K. nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, savo noru atlygino padarytą žalą (ATPK 31 str. 1 d. 1-2 p.), kas laikytina jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. R. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (ATPK 32 str.). Atsižvelgiant į tai, R. K. skirtina minimalaus dydžio nuobauda, numatyta ATPK 127 str. 2 d. sankcijoje.

Vadovaudamasis ATPK 286-287 str., teismas

n u t a r i a:

Pripažinti R. K., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., ir paskirti jam nuobaudą – 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) baudą.

Administracinio teisės pažeidimo bylą dėl R. K. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 str. 1 d. nutraukti nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                    Rasa Balsevičienė