Civilinė byla Nr. 2-459-1090/2021
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-33082-2019-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1; 3.2.6.1; 3.4.1.1
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. kovo 3 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jan Maciejevski,
sekretoriaujant Renatai Vasiliauskienei,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. A. ieškinį atsakovui V. A. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė
1. Ieškovė O. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui V. A., kuriuo prašo: 1) pakeisti Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 17 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-184-547/2015, priteisto išlaikymo vaikui dydį ir priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui U. A., mokamą po 215,00 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės; 2) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodo, kad Varėnos rajono apylinkės teismas 2015 m. kovo 17 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-184-547/2015, patvirtinto pareiškėjų O. A. ir V. A. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje atsakovas įsipareigojo teikti išlaikymą nepilnamečiam sūnui U. A., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 58,00 Eur kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės. Ieškovė būtinumą pakeisti išlaikymo dydį grindžia pasikeitusia ekonomine situacija Lietuvoje, t. y. padidėjusiomis maisto, aprangos, mokslo priemonių ir paslaugų kainomis, ir išaugusiais vaiko, kuris yra mokyklinio amžiaus, poreikiais. Teigia, jog teismo sprendimas priimtas prieš penkerius metus, šiuo metu priteisto išlaikymo dydis negali patenkinti net minimalių sūnaus poreikių. Pati ieškovė gyvena ir dirba Jungtinėje Karalystėje, jos pajamos per mėnesį sudaro 1 569,58 Eur, jiems tenka gyventi ribojant savo poreikius, galimybes atostogauti, leisti laisvalaikį. Pažymėjo, jog visa sūnaus išlaikymo našta tenka jai, atsakovas nesirūpina sūnumi, jų santykiai šiuo metu nėra artimi, todėl, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra sveikas, jaunas ir darbingas, jis turėtų skirti sūnui didesnį išlaikymą. Ieškovės skaičiavimu, šiuo metu vaiko būtiniausiems poreikiams ji skiria apie 924,16 Eur per mėnesį, kuriuos sudaro: maistas (įskaitant maistą mokykloje) – 244,16 Eur, dienpinigiai – 82,50 Eur, laisvalaikiui – 35,00 Eur, avalynė ir drabužiai – 70,00 Eur, atostogoms (įskaitant mokyklos organizuojamas ekskursijas) – 63,67 Eur, higienos reikmenys – 11,00 Eur, komunaliniai mokesčiai – 354,00 Eur, vaistai ir vitaminai – 7,33 Eur, ugdymo priemonės – 5,50 Eur, telefono papildymas – 11,00 Eur, papildomos išlaidos – 35,00-40,00 Eur. Taigi, atsakovas turi savo vaikui skirti tinkamą išlaikymą, atitinkantį realius vaiko poreikius (b. l. 1–2, 44-45).
3. Atsakovas V. A. pateiktame atsiliepime į ieškinį su pareikštu ieškiniu nesutinka. Atsakovas nurodė, jog nuo 2012 metų atlieka laisvės atėmimo bausmę, neturi jokio turto ir negauna jokių pajamų ir iki 2022 metų, kol atlikinės bausmę, pats bus išlaikomas valstybės. Atsakovas taip pat nurodė, jog turi dar vieną vaiką – M. A., gimusį (duomenys neskelbtini), kurio interesai taip pat turi būti užtikrinti. Atsakovo teigimu, ieškovė nuo 2015 metų gyvena Juntinėje Karalystėje ir pilnai užtikrina turtinius vaiko interesus, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad vaiko išlaikymui trūksta lėšų, duomenų apie papildomas išlaidas vaikui. Be to, atsakovui atliekant bausmę, auga skolos antstoliams už buvusius šeimos finansinius įsipareigojimus. Atsakovas taip pat nesutiko su ieškovės pateiktu vaiko poreikių paskaičiavimu, mano, jog jis yra neadekvatus ir neatitinka Lietuvos realijų, ieškovės nurodytos išlaidos gerokai viršija nurodomas pajamas, todėl mano, jog ieškovė yra nesąžininga ir siekia pasipelnyti atsakovo sąskaita. Atsakovas nurodė, jog išėjęs į laisvę ir pradėjęs gauti pajamas, neprieštarautų išlaikymo dydžio pakeitimui. Prašo ieškinį atmesti ir įvertinus ieškovės nesąžiningumą, nepriteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų (b. l. 13–14, 53).
4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė 2019 m. gruodžio 10 d. išvadą dėl nepilnamečio U. A.. Tarnyba nurodo, kad su ieškove ir atsakovu pabendrauti nepavyko. Teigė, jog nepilnamečiui augant, didėja jo poreikiai, o teismo sprendimu priteistas išlaikymas nebeatitinka Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų ir susiformavusios teismų praktikos bei negali užtikrinti net minimalių, būtiniausių vaiko poreikių, todėl didintinas, atsižvelgiant į vaiko poreikius bei tėvų turtinės padėties proporcingumą (b. l. 17).
II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė
5. Ieškovė, atsakovas ir Tarnybos atstovė į teismo posėdį neatvyko, ieškovė ir Tarnyba pateikė prašymus dėl bylos nagrinėjimo jiems nedalyvaujant (b. l. 125, 128). Atsižvelgiant į tai, kad gauti prašymai bylą nagrinėti ieškovei O. A. ir Tarnybos atstovui nedalyvaujant, atsakovui apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai (b. l. 123), byla išnagrinėta ieškovei, atsakovui ir Tarnybos atstovui nedalyvaujant.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados
6. Byloje nustatyta, kad ieškovė O. A. ir atsakovas V. A. yra susilaukę (duomenys neskelbtini) gimusio sūnaus U. A. (b. l. 3). Šiuo metu berniukui yra 13 metų. Ieškovė nurodo, jog ji su vaiku gyvena ir dirba Jungtinėje Karalystėje.
Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo
7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1 dalis įtvirtina tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį (CK 3.194 str. 1 d.).
8. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 17 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-184-547/2015, buvo patvirtinta pareiškėjų O. A. ir V. A. sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 2 punktu V. A. įsipareigojo mokėti U. A., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikyti periodines išmokas po 200,00 Lt arba 57,83 Eur (suapvalinus 58,00 Eur) kas mėnesį nuo 2014 m. gruodžio 1 d. iki sūnaus pilnametystės. Ieškovė O. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pakeisti Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 17 d. sprendimu nustatyto išlaikymo nepilnamečiam sūnui dydį, priteisiant iš atsakovo V. A. išlaikymą nepilnamečiam vaikui U. A., mokamą po 215,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės (b. l. 1–2, 44–45).
9. Įstatymų leidėjas įtvirtino nuostatą, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios, nes tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 279 str. 5 d.). Dėl to įstatyme yra nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio (CK 3.193 str.). Pagrindas pakeisti išlaikymo dydį yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis ir (ar) pasikeitę vaiko poreikiai (CK 3.201 str. 1, 2 d.).
10. Taigi spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas nustato ir įvertina dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pradėjo gauti gerokai didesnes pajamas; pablogėjo sveikatos būklė, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai, gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje, atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių lėšų reikia vaiko mokymusi, pomėgiams, ar vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos ir kt.).
11. Ieškovė teigia, kad nuo teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo, kurios 2 punktu šalys susitarė, jog atsakovas sūnaus išlaikymui mokės suapvalinus po 58,00 Eur, iš esmės pasikeitė aplinkybės, kadangi dėl vaiko amžiaus ir ekonominių pokyčių šalyje iš esmės padidėjo išlaidos vaiko poreikiams patenkinti. Be to, ieškovei su sūnumi gyvenant užsienyje, o atsakovui atliekant laisvės atėmimo bausmę, visa vaiko auginimo ir priežiūros našta tenka tik ieškovei. Taigi, esamo priteisto išlaikymo nebeužtenka sūnaus poreikiams patenkinti.
12. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
13. Ieškovė U. A. poreikių apskaičiavimo lentelėje (b. l. 44–45) nurodo, kad vaiko poreikių patenkinimui viso reikalinga 924,16 Eur suma per mėnesį, kurią sudaro: maistas (įskaitant maistą mokykloje) – 244,16 Eur, dienpinigiai – 82,50 Eur, laisvalaikiui – 35,00 Eur, avalynė ir drabužiai – 70,00 Eur, atostogoms (įskaitant mokyklos organizuojamas ekskursijas) – 63,67 Eur, higienos reikmenys – 11,00 Eur, komunaliniai mokesčiai – 354,00 Eur, vaistai ir vitaminai – 7,33 Eur, ugdymo priemonės – 5,50 Eur, telefono papildymas – 11,00 Eur, papildomos išlaidos – 35,00–40,00 Eur. Atsakovas su tokiu vaiko poreikiams reikalingo išlaikymo dydžiu nesutiko, tačiau alternatyvios išlaidų apskaičiavimo lentelės nepateikė, atsiliepime nurodė, kad šios išlaidos yra neadekvačios ir nerealios, visgi, patvirtino, jog atlikęs laisvės atėmimo bausmę ir įsidarbinęs galėtų mokėti didesnį išlaikymą sūnui. Byloje pateiktas (duomenys neskelbtini) pranešimas, jog V. A. nuo 2020 m. liepos 9 d. lygtinai paleistas į laisvę (b. l. 70), tačiau byloje nėra įrodymų, kad atsakovas teikia išlaikymą savo nepilnamečiam sūnui U. A.
14. Ieškovė vaiko poreikiams tenkinti reikalingų lėšų mastą grindžia rašytiniais įrodymais: mokėjimais už vaiko maitinimą mokykloje ir kitas išlaidas vaiko poreikiams tenkinti, trumpalaike būsto nuomos sutartimi, vaikų rūbų internetinių puslapių išrašais, sąskaitomis už telekomunikacijų, komunalinius ir kitus mokesčius (b. l. 74–103). Pažymėtina, jog duomenų apie nepilnamečiam U. A. nustatytus specialiuosius poreikius byloje nepateikta.
15. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, pagal kurią tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas dėl to, kad jis pats nėra ginčijamų teisinių santykių dalyvis ar stebėtojas, konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių buvimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Teismo, vadovaujantis tikėtinumo taisykle, padarytos išvados nėra prielaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-642/2005). Teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str.).
16. Pažymėtina, kad ieškovės pateikti įrodymai, patvirtinantys vaikui reikalingo išlaikymo išlaidas, savaime neįrodo šiems poreikiams kas mėnesį reikalingų lėšų dydį. Kita vertus, suprantama, jog visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio.
17. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas). Atkreiptinas dėmesys, kad plėtodamas pirmiau nurodytą kasacinio teismo praktiką kasacinis teismas konstatavo, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273-969/2020, 21–22 p.).
18. Nagrinėjamu atveju ieškovės prašoma iš atsakovo priteisti išlaikymo vaikui suma (215,00 Eur) yra netgi mažesnė už teismų praktikoje pripažįstamą orientacinį kriterijų (1/2 dalį minimalaus darbo užmokesčio atskaičius mokesčius), kuris šiuo metu yra 642,00 Eur neatskaičius mokesčių ir apie 470,00 Eur atskaičius mokesčius, todėl atmestini atsakovo argumentai, jog ieškovės prašoma priteisti suma yra nepagrįsta, neadekvati ir neatitinkanti Lietuvos realijų. Be to, pats atsakovas atsiliepime į ieškinį pripažįsta, jog sūnui mokėtina išlaikymo suma turėtų būti didesnė, ir nurodė, jog pats inicijuotų sutarties sąlygų pakeitimą.
19. Taigi, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, remdamasis civiliniame procese galiojančiu rungimosi principu, teismas daro išvadą, jog pirmiau išvardintų nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti reikalingų išlaidų dydis 470,00 Eur apimtyje yra pagrįstas ir įrodytas (CPK 178, 185 str.), o atsakovas šioje dalyje ieškovės nurodomų aplinkybių nenuginčijo. Pažymėtina, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo yra vertinamos vaiko interesų naudai. Taip pat akcentuotina tai, kad ieškovė prisiima sau didesnę vaiko išlaikymo naštą ir prašo iš atsakovo priteisti ne pusę vaiko išlaikymui skiriamos sumos (skaičiuojant nuo 924,16 Eur sumos), o 215,00 Eur išlaikymą, t. y. net mažesnį nei ½ dalis minimaliosios mėnesinės algos, taigi, toks dydis yra laikytinas visiškai pagrįstu ir įrodytu.
20. Vis dėl to, kiekvieną kartą sprendžiant dėl priteistino išlaikymo turi būti atsižvelgta į tai, ar tėvai turi galimybę tenkinti vaiko poreikius. Atsakovas, atsikirsdamas į ieškovės ieškinį, teigė, jog atlieka laisvės atėmimo bausmę, neturi jokio turto, todėl neturi jokių finansinių galimybių teikti sūnui išlaikymą. Viena vertus, iš byloje esančių duomenų matyti, jog atsakovas, būdamas pataisos namuose, gaudavo pajamų (b. l. 41–42), kita vertus, bylos duomenimis, atsakovas nuo 2020 m. liepos 9 d. yra paleistas į laisvę (b. l. 70), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, atsakovas nuo 2020 m. liepos 27 d. verčiasi individualia veikla (b. l. 126), duomenų apie savo gaunamas pajamas atsakovas į bylą neteikė, į teismo posėdį neatvyko ir neįrodinėjo savo prastos finansinės padėties. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, jog turi dar vieną išlaikytinį bei finansinių įsipareigojimų antstoliams, tačiau jokių tai patvirtinančių duomenų į bylą taip pat nepateikė.
21. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, ieškovė Lietuvoje pajamų negauna (b. l. 5), ieškovė ieškinyje nurodė, jog su sūnumi gyvena Jungtinėje Karalystėje, jos pajamos sudaro apie 1 569,58 Eur per mėnesį (b. l. 44–45). Nustatyta, kad ieškovė su šalių sūnumi gyvena bute nuomos sutarties pagrindu (b. l. 92), byloje duomenų apie tai, kad ieškovė turi nekilnojamojo ar registruotino kilnojamojo turto nepateikta. Taip pat byloje nepateikta duomenų apie kitus ieškovės išlaikytinius ar turimus įsipareigojimus bei apie ieškovei nustatytą ribotą darbingumą.
22. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). CK 3.192 straipsnio 1 dalyje pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus numatyta tėvams, o ne kitiems asmenims, todėl ji negali būti perkelta nei tėvui, su kuriuo lieka gyventi vaikas, nei kitiems asmenims. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tėvui, su kuriuo lieka gyventi vaikas, ir taip tenka didesnė vaiko priežiūros ir išlaikymo našta, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010), todėl kartu su vaiku negyvenantis tėvas turi daugiau prisidėti prie vaiko išlaikymo materialiai. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).
23. Byloje nustatyta, kad vaiko poreikius neginčijamai sudaro 470,00 Eur suma per mėnesį, tačiau tuo pačiu nepaneigta ir aplinkybė, jog vaiko poreikius gali sudaryti ir didesnė, t. y. 924,16 Eur, suma. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad abu tėvai yra pakankamai jauno ir darbingo amžiaus, duomenų apie šalims nustatytą ribotą darbingumą byloje nėra. Atsakovas duomenų apie dabartinę savo turtinę padėtį, gaunamas pajamas, sveikatos būklę, kitus išlaikytinius, turimus finansinius įsipareigojimus į bylą neteikė. Taip pat atsakovas į bylą nepateikė įrodymų, jog jis dėl objektyvių aplinkybių negali susirasti geriau apmokamo darbo, kad turėtų galimybę išlaikyti ne tik save, tačiau ir savo nepilnamečius vaikus. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad atsakovo pasinaudojimas įstatymo suteikta teise neteikti duomenų apie savo turtinę padėtį, negali paneigti vaiko teisės į tinkamą jo būtinųjų poreikių patenkinimą. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovas šiuo metu neprisideda prie savo sūnaus išlaikymo kitais būdais, t. y. bendraujant su vaiku, tokiu būdu perkeldamas iš esmės visą vaiko auklėjimo ir priežiūros naštą išimtinai ieškovei, todėl atsakovas prie vaiko išlaikymo turėtų daugiau prisidėti pinigais. Remdamasis išdėstytu bei atsižvelgdamas į iš esmės pasikeitusius (padidėjusius) šalių nepilnamečio vaiko poreikius, įvertinęs abiejų šalių turtinę padėtį bei kitas bylai reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju iš atsakovo vaiko naudai gali būti priteista ieškovės prašoma 215,00 Eur suma. Remiantis išdėstytu, ieškovės ieškinys tenkintinas, Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 17 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-184-547/2015, iš V. A. priteisto (šalių bendru sutarimu nustatyto) išlaikymo nepilnamečiam sūnui U. A. 58,00 Eur dydis pakeistinas, jį padidinant iki 215,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. nuo 2019 m. lapkričio 5 d., iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CPK 178, 185 str., CK 1.5 str., 4 d., 3.3 str., 1 d., 3.192 str., 2 d., Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 str. 1, 2 d.).
24. Ieškovė skirtina jos vaikui iš atsakovo priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.190 str.). Pagal CK 3.185 straipsnio 1 dalį ir CK 3.186 straipsnio 1 dalį, ieškovė yra įstatyminis vaiko turto uzufruktorius ir turi pareigą tvarkyti vaikui priklausantį turtą išimtinai jo interesais ir tik vaiko asmeninių poreikių tenkinimui (CK 3.203 str. 1 d.).
25. Pažymėtina, kad vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis (CK 3.201 str.).
26. Teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
27. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str.). Šalys duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas teismui nepateikė, todėl bylinėjimosi išlaidos neskirstytinos.
28. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai, kas ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 7 dalimi, 85 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais ir 96 straipsnio 1 dalimi, valstybės naudai iš atsakovo priteistina 56,00 Eur (215,00 - 58,00) x 12 x 0,03) žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (padidinimo).
29. Nagrinėjant civilinę bylą, teismas patyrė 21,92 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovo priteistina 21,92 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Iš viso iš atsakovo valstybės naudai priteistina 77,92 Eur (21,92 + 56,00) bylinėjimosi išlaidų.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 268, 270 ir 385 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
ieškovės ieškinį tenkinti.
Pakeisti Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 17 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-184-547/2015, iš atsakovo V. A., a. k. (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui U. A., a. k. (duomenys neskelbtini), dydį ir priteisti iš atsakovo V. A., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiam vaikui U. A., a. k. (duomenys neskelbtini), mokamą po 215,00 Eur (du šimtus penkiolika eurų 00 ct) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2019 m. lapkričio 15 d.) iki vaiko pilnametystės. Išlaikymo dydį kasmet indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Paskirti ieškovę O. A., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam U. A., a. k. (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.
Sprendimo dalį dėl padidinto išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Priteisti iš atsakovo V. A., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 77,92 Eur (septyniasdešimt septynių eurų 92 ct) sumą, sumokant šią sumą į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, mokėjimo kvitą pateikiant teismui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Jan Maciejevski