Civilinė byla Nr. e2-14521-1084/2020
Teisminio proceso Nr. 2-20-3-00549-2020-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.8.10; 2.6.29.3; 3.2.6.6.1
(S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS UŽ AKIŲ
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. birželio 23 d.
Kaišiadorys
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Jurgita Jasinskaitė,
vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Julianus Inkaso“ ieškinį atsakovui M. J. dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Julianus Inkaso“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo M. J. 3 926,40 Eur skolą, kurią sudaro 2 375,00 Eur negrąžintas kreditas, 576,40 Eur palūkanos bei 975,00 Eur sutarties mokestis, 353,38 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 96,00 Eur žyminį mokestį, 0,84 Eur mokestį už Gyventojų registro tarnybos išrašą, 75,00 Eur išlaidas už advokato teisines konsultacijas ir procesinių dokumentų parengimą.
Atsakovui M. J. adresuotos ieškinio, jo priedų kopijos ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, įteikti 2020 m. gegužės 29 d. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, o ieškovė prašo priimti sprendimą už akių, jeigu nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį, teismas priima sprendimą už akių, ginčą spręsdamas pagal ieškovės pareikštą reikalavimą ir jos nurodytas aplinkybes, neinformuojant dalyvaujančių byloje asmenų apie sprendimo už akių priėmimo laiką ir vietą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis, 285 ir 286 straipsniai).
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atliko formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą ir padarė išvadą, kad, pasitvirtinus ieškovės pateiktų dokumentų turiniui, būtų pagrindas tokį sprendimą priimti (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Teismas
k o n s t a t u o j a :
ieškinys tenkintinas iš dalies.
Atlikus formalų įrodymų tyrimą byloje, nustatyta, kad pradinė kreditorė „AS Inbank filialas“ (buvęs pavadinimas – UAB „Mokilizingas“) (toliau – pradinė kreditorė) ir M. J. 2018 m. rugsėjo 21 d. sudarė paskolos pavedimu (vartojimo kredito) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sutartis), pagal kurią pradinė kreditorė suteikė atsakovui 2 375,00 Eur vartojimo kreditą 60 mėnesių terminui, o atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka, terminais ir sąlygomis dalimis grąžinti suteiktą kreditą iki 2023 m. rugsėjo 20 d., sumokant 2 375,00 Eur paskolos sumą, 576,40 Eur palūkanas bei 1 425,00 Eur dydžio sutarties mokestį. Atsakovas savo įsipareigojimų tinkamai ir laiku nevykdė, todėl pradinė kreditorė 2018 m. gruodžio 20 d. išsiuntė atsakovui pretenziją, kurioje informavo apie susidariusį įsiskolinimą. Atsakovas susidariusios skolos nesumokėjo, todėl pradinė kreditorė 2019 m. sausio 22 d. vienašališkai nutraukė su atsakovu sudarytą sutartį ir apie tai informavo atsakovą.
UAB „Julianus Inkaso“, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 punktu bei sutartimi dėl reikalavimo perleidimo, pasirašyta 2017 m. kovo 6 d. tarp „AS Inbank filialas“ (buvęs pavadinimas – UAB „Mokilizingas“) ir UAB „Julianus Inkaso“, įgijo reikalavimo teisę į atsakovą. Atsakovas 2019 m. kovo 1 d. pranešimu buvo informuotas apie reikalavimo teisių perleidimą bei paragintas sumokėti skolą. Duomenų, kad atsakovas būtų tinkamai įvykdęs savo įsipareigojimus ieškovei ar pradinei kreditorei, byloje nėra.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai, nustatytu laiku, pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais. Šalių pareiga sutartį vykdyti sąžiningai ir tinkamai įtvirtinta CK 6.200 straipsnio 1 dalyje. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.205 straipsnis). Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 straipsnio 2 dalis).
Pirmiau aptarti įrodymai patvirtina, kad tarp pradinės kreditorės ir atsakovo susiklostė paskolos (vartojimo kredito) teisiniai santykiai (CK 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnis). Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.873 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Pagal sutartį atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą sutartyje nustatytais terminais, tačiau jis savo įsipareigojimų neįvykdė, nustatytu laiku ir tvarka įmokų nemokėjo. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų grąžinęs vartojimo kreditą, todėl atsakovui nepateikus jokių prieštaravimų dėl ieškinyje pareikštų reikalavimų ar įrodymų, patvirtinančių, kad sutartiniai įsipareigojimai yra įvykdyti, iš atsakovo ieškovei, perėmusiai iš pradinės kreditorės reikalavimo teisę į atsakovą, priteistina 2 375,00 Eur negrąžinto kredito suma (CK 6.38 straipsnis, 6.873 straipsnis).
Ieškovė reiškia reikalavimą ir dėl 975,00 Eur sutarties mokesčio priteisimo. Pagal šalių sudarytą paskolos pavedimu (vartojimo kredito) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovas turėjo sumokėti ieškovei 1 425,00 Eur sutarties mokestį, t. y. mokestį, mokamą už paskolos suteikimą, dokumentų paruošimą, sutarties administravimą ir kitus susijusius veiksmus. Ieškovės pateiktais duomenimis, atsakovas yra sumokėjęs 450,00 Eur sutarties mokesčio, todėl likusi nesumokėta sutarties mokesčio suma – 975,00 Eur ieškovei priteistina iš atsakovo.
Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 576,40 Eur palūkanas, kurios paskaičiuotos už laikotarpį nuo 2018 m. spalio 20 d. iki 2023 m. rugsėjo 20 d.
Šalių 2018 m. rugsėjo 21 d. sudarytos paskolos pavedimu (vartojimo kredito) sutarties 3.5.1 punkte įtvirtinta bendrovės teisė reikalauti, kad kredito gavėjas sumokėtų visas pagal sutartį likusias eilines įmokas, jei gavėjas pažeidžia mokėjimų grafiko sąlygas daugiau nei 45 kalendorines dienas. Sutarties 7.5 punkte numatyta, kad nutraukus sutartį gavėjas privalo sumokėti visas nesumokėtas pagal sutartį eilines įmokas, iki ir po sutarties paskaičiuotus delspinigius. Eilinė įmoka sutartyje apibrėžiama kaip mokėjimo grafike mokėtojo nustatytais terminais mokėtina suma, kuria apmokama visa ar dalis paskolos, palūkanų ir sutarties mokesčio. Palūkanos sutarties 1.8 punkte apibrėžtos kaip sutartyje numatyta piniginė prievolė, kurią gavėjas privalo įvykdyti bendrovei už laikotarpį, kuriuo jis naudojasi suteikta paskola. Pagal šalių sudarytą sutartį, paskola atsakovui buvo suteikta su 8,90 procentų dydžio metinėmis palūkanomis.
Lietuvos civilinėje teisėje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis), ir palūkanos, atliekančios kompensuojamąją (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją (CK 6.210, 6.261 straipsniai). CK 6.221 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 6.221 straipsnį mokėjimo palūkanų skaičiavimo trukmės kontekste, savo naujausioje praktikoje išaiškino, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą, kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-75-823/2020).
Įvertinus aukščiau aptartą teisminę praktiką ir įstatymo nuostatas, teismas daro išvadą, kad mokėjimo palūkanos gali būti skaičiuojamos tik iki vartojimo kredito (paskolos) sutarties nutraukimo. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į pradinės kreditorės ir atsakovo sudarytos vartojimo kredito sutarties sąlygas, spręstina, kad šalys buvo susitarusios tik dėl mokėjimo (pelno) palūkanų mokėjimo, ką patvirtina ir ieškovės reiškiamas reikalavimas dėl palūkanų priteisimo. Susipažinus su sutarties sąlygomis, nenustatyta, kad šalys būtų susitarusios dėl palūkanų, kurios mokamos tik esant sutarties pažeidimui, mokėjimo. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad sutarties sąlygų 1.8 punktas, 5.3.1 punktas, 7.5 punktas, numatantys atsakovo pareigą mokėti palūkanas už laikotarpį, kuriuo jis naudojasi paskola, tiek, kiek ši pareiga numatyta nutraukus šalių sudarytą sutartį, taip pat ieškovės teisę nutraukus sutartį reikalauti sumokėti visas mokėtinas įmokas, kiek ši nuostata susijusi su reikalavimu mokėti palūkanas, paskaičiuotas po sutarties nutraukimo, prieštarauja tiek imperatyvioms įstatymo nuostatoms (CK 6.221 straipsnio 1, 3 dalys), tiek kasacinio teismo praktikai. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo ieškovei priteistinos tik mokėjimo palūkanos, paskaičiuotos iki sutarties nutraukimo. Pažymėtina, kad teismas 2020 m. birželio 19 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti, t. y. pateikti teismui išsamius duomenis apie sutarties nutraukimo dienai atsakovo mokėtinas palūkanas, tačiau ieškovė šio teismo nurodyto trūkumo nepašalino ir išsamių duomenų apie sutarties nutraukimo metu – 2019 m. sausio 22 d. – atsakovo mokėtinas palūkanas nepateikė, todėl teismas, spręsdamas dėl iš atsakovo ieškovei priteistinos palūkanų sumos remiasi mokėjimo grafike pateiktais duomenimis apie atsakovo laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 20 d. iki 2019 m. sausio 20 d. mokėtinomis palūkanomis, kurių suma yra 69,04 Eur. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus argumentus, ieškovei iš atsakovo priteistina 69,04 Eur mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos, o kita reikalavimo dalis dėl palūkanų priteisimo netenkintina.
Ieškovė nagrinėjamoje byloje reikalavimo dėl mokėjimo palūkanų kaip negautų pajamų (nuostolių) priteisimo nereiškė, todėl teismas dėl šių nuostolių, atsiradusių dėl išankstinio vartojimo kredito sutarties nutraukimo, atlyginimo ieškovei nepasisako.
Prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį netesybomis (CK 6.70 straipsnis). Už prievolės įvykdymo termino praleidimą gali būti nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, mėnesį ir t. t. (CK 6.71 straipsnio 3 dalis). Šalių sudarytos sutarties 5.3.1 punkte įtvirtinta ieškovės teisė reikalauti už kiekvieną uždelstą dieną sumokėti palūkanas nuo visos reikalaujamos sumos, tačiau neviršijant 180 dienų termino. Sutarties specialiosiose sąlygose numatytas delspinigių dydis – 0,05 procento. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 353,38 Eur delspinigius, paskaičiuotus nuo 3 926,40 Eur sumos už 180 dienų laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio 11 d. iki 2020 m. gegužės 11 d. Atsakovui praleidus prievolės įvykdymo terminą bei šalių sudarytoje sutartyje įsipareigojus už termino praleidimą mokėti delspinigius, ieškovės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo tenkintinas, tačiau tik iš dalies. Ieškovė prašomus priteisti iš atsakovo delspinigius yra paskaičiavusi nuo 3 926,40 Eur sumos, tačiau teismas pripažino, kad ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovo tik 69,04 Eur palūkanų, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina tik 307,71 Eur delspinigiai (3 419,04 Eur x 0,05 proc.) x 180 = 307,71 Eur) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis). Kita reikalavimo dalis dėl delspinigių priteisimo netenkinama.
CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsakovui praleidus terminą įvykdyti piniginę prievolę ir dėl pažeistų teisių gynimo ieškovei kreipusis į teismą, iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gegužės 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Ieškinį tenkinus iš dalies, proporcingai patenkintiems reikalavimams (patenkinta 87,08 procentai ieškovės reikalavimų) ieškovei priteistinos iš atsakovo ir bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo šias bylinėjimosi išlaidas – 96,00 Eur žyminį mokestį, 0,84 Eur mokestį už Gyventojų registro tarnybos išrašą ir 75,00 Eur išlaidas už advokato teisines konsultacijas ir procesinių dokumentų parengimą, iš viso 171,84 Eur, todėl proporcingai patenkintiems reikalavimams ieškovei iš atsakovo priteistinos 149,64 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 10 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šioje byloje yra 1,86 Eur. Nurodytos išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteisiamos, nes jos neviršija minimalios 5,00 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo (TAR, 2020-01-22, Nr. 2020-00970).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 96, 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 263, 264, 285, 286, 287 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Julianus Inkaso“, juridinio asmens kodas 300115639, iš atsakovo M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 375,00 Eur (dviejų tūkstančių trijų šimtų septyniasdešimt penkių eurų 00 ct) negrąžintą kreditą, 975,00 Eur (devynių šimtų septyniasdešimt penkių eurų 00 ct) sutarties mokestį, 69,04 Eur (šešiasdešimt devynių eurų 04 ct) palūkanas, 307,71 Eur (trijų šimtų septynių eurų 71 ct) delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gegužės 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 149,64 Eur (vieno šimto keturiasdešimt devynių eurų 64 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Atsakovas M. J. negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimus.
Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali skųsti šį sprendimą Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.
Teisėja Jurgita Jasinskaitė