Civilinės bylos Nr.2FB-8921 -/375/2015

Teisminio proceso Nr.2-69-3-15345-2014-5

(S)

Procesinio dokumento kategorijos: 2.10.1.; 3.2.7.2.;

KAUNO  APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Irena Poderienė, sekretoriaujant Gabijai Vilemavičiūtei, nedalyvaujant pareiškėjai L. S. – S., dalyvaujant pareiškėjui D. S., jų atstovei advokatei Jurgitai Spaičienei, dalyvaujant suinteresuoto asmens „Swedbank“ AB atstovui Ryčiui Lelešiui, nedalyvaujant suinteresuoptiems asmenims AB „SEB bankas“, BAB „Snoras“, AB „Šiaulių bankas“, Bankrutavusiai kredito unijai „Švyturio taupomoji kasa“, AB „Citadele“ bankas, UAB „General Financing“ , BIGBANK AS, Valstybiniam studijų fondui, L. L., antstolei Redai Vizgaudienei, antstoliui Aleksandrui Selezniovui, antstolei Brigitai Palavinskienei, antstolei Brigitai Tamkevičienei, antstoliui Giedriui Jonauskui, antstoliui Gintarui Kairiui, antstoliui Jonui Petrikui,  antstolei Daivai Milevičienei, UAB“Lietuvos dujų tiekimas“, UAB“Protekcija“, D. R., UAB „Doka Lietuva“, A. M., UAB „Cramo“, antstoliui Dariui Bliznikui, antstoliui Ramūnui Kamarauskui, V. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjų L. S.- S. ir D. S. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ir

                                                       n u s t a t ė :   

pareiškėjai prašo iškelti jiems bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti UAB „Kauno įmonių restruktūrizavimo  centras“, patvirtinti lėšų sumą , reikalingą kiekvieną mėnesį pareiškėjų būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti  fizinio asmens  bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos, atitinkamai D. S. – 493 eurų per mėnesį, L. S. – S. – 348 eurų per mėnesį ( 4 t. 3-9 b.l., 9 t. 27, 28 b.l.).

Savo reikalavimą` pareiškėjai grindžia tuo, kad jie susituokė 2007 m. liepos 28 d. Santuokoje pareiškėjai vaikų nesusilaukė. L. S. – S. šiuo metu dirba šiose įmonėse: UAB „Marsela“  direktorės pareigose 0,25 etato, UAB „Pinita Logisticks Group“, projektų vadovės pareigose, Jos vardu yra registruotas iki santuokos įgytas asmeninės nuosavybės teise priklausantis  šis turtas: butas, adresu (duomenys neskelbtini),  įkeistas “Swedbank“ AB; automobilis Chrysler Lebaron, gamybos metai – 1990, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (realiai pareiškėja jį perleidusi - pardavusi 1999 m., o naujas savininkas nėra įregistravęs nuosavybės). D. S. šiuo metu dirba šiose įmonėse: RUAB „Lijasta“ direktoriaus pareigose, 0,25 etato, (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos pirmininko pareigose 0,5 etato, UAB „Sapola“ darbų vadovo areigose 0,5 etato, UAB „Pinita“ 0,25 etato. D. S. vardu yra registruotas asmeninės nuosavybės teise priklausantis  šis turtas: butas –poilsio patalpos 1-9, 1-10, 1-11, 1-23, 1-24, esančios (duomenys neskelbtini), 1/2 žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), plotas 1,300 ha, automobilis Mazda 323, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gamybos metai 1984 m., vertė (2014 m. spalio duomenimis – 400 Lt) (realiai pareiškėjas jį perleidęs-pardavęs 2003 m., o naujas savininkas nėra įregistravęs nuosavybės, pareiškėjo duomenimis automobilis yra nepataisomai sugadintas autoįvykio metu).

2008-01-28 L. S.-S. ir D. S. sudarė su AB bankas „Hansabankas" („Swedbank „AB) Kredito sutartį Nr. 08-006740-FA, pagal kurią gavo 42.574,14 EUR (147.000 Lt) dydžio kreditą. Prievolių pagal Kredito sutartį įvykdymui užtikrinti buvo įkeistas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Sutarta įkeisto buto vertė, įkeitimo dienai buvo – 210.000 Lt. Likusi neapmokėta skolos suma su palūkanomis – 48551,89 EUR (167639,97 Lt), iš jų kredito likutis 42484,8 eurų, buvo priskaičiuota palūkanų ir delspinigių – 11843,1 eurų, palūkanų – 4624,37 eurų.  Pareiškėjai yra sumokėję palūkanų 5830,88 eurų. Paskolos užtikrinimui yra įkeistas turtas - butas, esantis (duomenys neskelbtini). Pasiskolintos lėšos (42574,14 eurų) buvo panaudotos UAB „Pinolina“, kuri įsteigta pareiškėjams gyvenant santuokoje ir kurios akcininkė buvo L. S. S., vystymui ir plėtrai pagal paskolos sutartį 2008 -02 -07.  Po ekonominės krizės įmonės veiklos apimtys sumažėjo (nuo 150 000 Lt - 2008 m. iki 15000 Lt - 2010 m) apyvartos per mėnesį), įmonė nebegalėjo padengti kreditų, sumokėti už nuomą (buvo nutraukta nuomos sutartys prekybos centre „Ozas“, „Mada“), esamos apyvartos nepakako net darbo užmokesčiui išmokėti.  2010-04-02 įsiteisėjo nutartis pripažinti įmonę bankrutuojančia. 2013-05-09 įsiteisėjo teismo sprendimas dėl įmonės pabaigos. Įmonė skolos akcininkei L. S. S. nebeturėjo galimybių grąžinti.

2008 m. kovo 28 d. D. S. sudarė su AB bankas „Hansabankas" (AB „Swedbank“) Kredito sutartį Nr. 08-031463-FA, pagal kurią gavo 66.902,22 eurų dydžio kreditą. Prievolių pagal Kredito sutartį įvykdymui užtikrinti buvo įkeistas butas –poilsio patalpos 1-9, 1-10, 1-11, 1-23, 1-24, esančios (duomenys neskelbtini). Sutarta įkeisto turto vertė, įkeitimo dienai – 330.000 Lt. Likusi neapmokėta skolos suma su delspinigiais ir palūkanomis -230700,67 Lt (66185,51 EUR). Paskola panaudota UAB „Pinolina“ plėtrai ir vystymui: 2008-04-08 paskolinta UAB "Pinolina", pagal sutartį 08/04/07 17878,88 eurų, paskolinta UAB "Pinolina" pagal Sutartį 08/04/07 10000 Lt (2896,20 eurų), 2008-04-09 paskolinta UAB "Pinolina" pagal Sutartį 08/04/07 16000 Lt (4633,92 eurų), 2008-05-06 paskolinta UAB "Pinolina" pagal Sutartį 08/04/07 dar 9670 eurų. Iš viso: 35079 eurų. Likusi suma buvo sumokėta grynaisiais į įmonės kasą.

2007 sausio 17 d. (iki santuokos sudarymo) D. S. sudarė su AB bankas „Hansabankas" (AB „Swedbank“) Kredito sutartį Nr. 07-004576-FA / 07-004591-FA / 07-004632-FA, pagal kurią gavo 990 000,00 Lt dydžio kreditą. Papildomi susitarimai 08-010162-FA / 09-033614-FA-2, 2009-09-28 susitarimai Nr. 09-033614-FA-3 ir 2010-03-30 susitarimai Nr.07-004576-FA/07-004591-FA / 07-004632-FA / 08-010162-FA / 09-033614-FA-4. Prievolių pagal Kredito sutartį įvykdymui užtikrinti buvo įkeistas gyvenamasis namas  ir žemės sklypas, kuriame yra gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini). Sutarta įkeisto turto vertė, įkeitimo dienai – 414 000.00 Lt (tuo metu dar nesant namo ir vertinant tik sklypą ir namo pamatus).  Likusi neapmokėta skolos suma  su delspinigiais ir palūkanomis – 310 733,61 EUR (1 072 901,01 Lt). Turtas parduotas iš varžytinių antstolės Brigitos Tamkevičienės už 290 000 Lt. Patirtas nuostolis apie 760 000 Lt. Skola buvo panaudota gyvenamajam namui su sklypu (duomenys neskelbtini) įsigyti ir įsirengti. Tuo metu (paskolos gavimo, papildomų susitarimų sudarymo metu) kainų lygis buvo pats aukščiausias, o priverstinio pardavimo momentu – nesiekė net 30 procentų buvusios vertės. Iki ekonominės krizės pareiškėjai mokėjo kreditą. Finansavimas vyko etapais – palaipsniui įkeičiant vis didesnio baigtumo pastatą. Papildomos sutartys buvo sudarytos pareiškėjams jau esant santuokoje. Pagal paskutinį vertinimą namo vertė 2008 m. buvo apie 1300 000 Lt. Iš viso sumokėta buvo 54412,93 eurų kredito ir 34453,00  Lt (9978 eurų) palūkanų. Vėliau, prasidėjus ekonominei krizei, žlugus pareiškėjų verslui, mokėjimai buvo sustabdyti, o kredito sutartis  nutraukta banko iniciatyva.  

2010 m. gegužės 31 d. L. S.-S. sudarė paskolos sutartį Nr. 70049 su Kredito unija „Sveikatos kreditas“ (duomenys neskelbtini), paskolos suma – 110.000 Lt. Laiduotojas D. S., 2010-05-31 laidavimo sutartis Nr. 70049. 2014-04-29 Klaipėdos apygardos teismas preliminariu sprendimu priteisė bankrutavusiai kredito unijai „Švyturio taupomoji kasa“ (buvusi Kredito unija „Sveikatos kreditas“) 98.026,75 Lt skolos, 17 812,36 Lt palūkanų ir 40 243,52 Lt delspinigių, 10 proc. paskolos sutartyje numatytų metinių palūkanų už paskolos likutį (98 026,75 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (nuo 2014-04-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat solidariai iš L. S. S. ir D. S. 5 proc. dydžio metines palūkanas, bei 583,33 Lt išlaidų advokato pagalbai iš kiekvieno atsakovo. Bendra skola 2014 m. liepos 16 d. buvo – 160 049.93 Lt. Realiai buvo išmokėta 94 000 Lt, o 16000 Lt buvo paliktas kaip pajus kredito unijoje. Paskola buvo panaudota buto, esančio (duomenys neskelbtini) remontui. Butas buvo viršutiniame aukšte, jo būklė buvo pavojinga sveikatai: pelijo sienos, aplink langus (juos reikėjo keisti), nesandari santechnika ir seni vamzdynai. Buvo atlikti darbai (darbų akto kopija pridedama): vidinis sienų apšiltinimas, langų keitimas, durų keitimas, santechnikos – vamzdynų keitimas, vidaus apdailos darbai ir t.t.  

2011 spalio 26 d. Palangos miesto  apylinkės teismas išdavė vykdomąjį dokumentą Nr. 2-722-890/2011, dėl solidarios 17539,70 Lt skolos , Palangos miesto apylinkės teismas  2011 spalio 25 d. išdavė vykdomąjį dokumentą Nr. 2-721-890/2011, dėl solidarios  18140,32 Lt skolos išieškojimo iš skolininko D. S. išieškotojos Kredito unijos „Sveikatos kreditas“ naudai remiantis tarp Kredito unijos „Sveikatos kreditas“ ir D. S. 2010 m. balandžio 20 d. 15 000 Lt pasirašyta laidavimo sutartimi Nr.70025. Tai buvo vartojimo paskola, sunaudota asmeniniams pagrindiniams poreikiams tenkinti, nes buvo tikimasi finansinės būklės pagerėjimo.

2006 balandžio 28 d.  (iki santuokos sudarymo) D. S. sudarė  su AB „SEB Vilniaus bankas“ vartojimo kredito sutartį Nr. 0450618051381-46, pagal kurią gavo 20 000,00 Lt  dydžio kreditą. Likusi neapmokėta skolos suma  su delspinigiais ir palūkanomis – 15661,78 Lt (iš jų 9134,31 Lt kredito likutis, 1397,53 Lt palūkanų, 5130 Lt delspinigių).  Skola priteista 2011- 10-28 sprendimu už akių, civ. bylos Nr. 2-1183-890/2014. Skola panaudota automobilio remontui, asmeniniams poreikiams. Realiai buvo sumokėta 10865,69Lt skolos ir 2778,15 palūkanų.Skolos mokėjimas nutrūko 2010 m. dėl aukščiau minėtų priežasčių. Antstolis Giedrius Jonauskas vykdo išieškojimą AB SEB bankas naudai. Antstolis yra areštavęs žemės sklypą kurio plotas 1,3000 ha, (duomenys neskelbtini). Varžytynės neskelbtos. Turto arešto mastas 1/1 dalis 219698,82 Lt.  D. S. priklauso ½ žemės sklypo.

2009 m. D. S. išdavė Paprastą neprotestuotiną vekselį 20 000 Lt sumai  V. K..  Pagal šį vekselį buvo išduotas notaro vykdomasis įrašas ir antstolis J. Petrikas vykdo išieškojimą. Įsipareigojimus pagal minėtą vekselį yra perėmęs AB bankas „Snoras“. Pagal antstolio J. Petriko 2014-07-21 pažymą likęs skolos likutis yra 23216,50 Lt. V. K. dirbo name statybininku, atliko statybos-remonto darbus 2008 m. Su juo nebuvo pilnai atsiskaityta, todėl pareiškėjas pasirašė vekselį. 

2007 lapkričio 28 d. L. S. – S., su AB „Parex bankas“ (šiuo metu AB bankas „Citadelė“) sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. VS/14/1380, pagal kurią gavo 15 000 Lt. dydžio kreditą. Palangos m. apylinkės teismas sprendimu priteisė ieškovo naudai 16719,11 Lt skolos, 654,00 Lt palūkanų, 823,21 Lt delspinigių, 8 proc. metinių palūkanų nuo 2010-06-28 iki sprendimo visiško įvykdymo ir 68 Lt bylinėjimosi išlaidų. Likusi neapmokėta skolos suma  su delspinigiais ir palūkanomis - 18 196,32 Lt. Išieškojimą vykdo antstolis  Gintaras Kairys. Paskola sudaryta UAB „Pinolina“ prekėms nupirkti.

2007 metais D. S., sudarė kreditinės kortelės „American Express“ sutartį su AB „Parex bankas“ (šiuo metu AB bankas „Citadelė“), sutarties vertė 15 000 Lt. Likusi neapmokėta skolos suma  su delspinigiais ir palūkanomis 15 000Lt. Buvo panaudota UAB „Pinolina“ prekėms nupirkti.

2009 rugsėjo 7 d. L. S. – S., sudarė su AB „Ūkio bankas“ Laidavimo sutartį Nr. 04-146/09,  pagal kurią laidavo už UAB „Pinolina“ sudarytą 60 170,00 Lt paskolos sutartį Nr. KR04-MK1-145/09. Likusi neapmokėta skolos suma su delspinigiais ir palūkanomis – 59062,85 Lt. Paskola panaudota UAB „Pinolina“ parduotuvės „Ozo“ prekybos centre įrengimui. Po įmonės bankroto skola liko laiduotojams.

2009 vasario 20 d.  L. S. – S., sudarė su UAB „General financing“ vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pagal kurią gavo 11 500,00 Lt Vartojimo kreditą. Likusi neapmokėta skolos suma  - 11 500,00 Lt. Paskola panaudota UAB „Pinolina“ nupirkti prekėms  naujai kolekcijai. Buvo tik prasidėjęs apyvartų sumažėjimas, tuo metu atrodė, kad tai laikina, o asortimento pakeitimas atrodė tinkamu komerciniu sprendimu iš susidariusios situacijos.

2009 vasario 21 d. L. S. – Stankienė, sudarė su BIGBANK AS vartojimo kredito sutartį Nr. 0900118/35pa, pagal kurią gavo 7 000,00 Lt vartojimo kreditą. Likusi neapmokėta skolos suma su palūkanomis – 18 372,81 Lt.

Paskola buvo panaudota UAB „Pinolina“, nupirkti prekėms – naujai kolekcijai. Buvo tik prasidėjęs apyvartų sumažėjimas, tuo metu atrodė, kad tai laikina, o asortimento pakeitimas atrodė tinkamu komerciniu sprendimu iš susidariusios situacijos.

2012 lapkričio 30 d. D. S., už klojinių nuomą gavo sąskaitą faktūrą iš UAB „Doka Lietuva“ serija 294 Nr. 016093, kurioje nurodyta 5780,70 Lt, pagal kurią liko neapmokėta skolos suma 1113,22 Lt. Tuo metu pareiškėjas dirbo restruktūrizuojamoje UAB „Lijasta“. Su restruktūrizuojama įmone UAB „Doka Lietuva‘, vengdama rizikos, nesudarinėjo sutarčių, todėl pareiškėjas sudarė sutartį kaip fizinis asmuo, nors ji buvo sudaryta ne dėl jo asmeninių poreikių ir naudos, o įmonės naudai. Įmonė RUAB „Lijasta“ neišmokėjo pinigų šios sąskaitos apmokėjimui, todėl skola liko pareiškėjui D. S..

2012 m. birželio 29 d. Klaipėdos m. apylinkės teismas teismo įsakymu nusprendė išieškoti iš skolininko D. S. A. M. naudai 5600 Lt skolos 5 proc. metinių palūkanų nuo 2012-06-08 iki visiško sprendimo įvykdymo, 42 Lt žyminio mokesčio, 300 Lt advokato pagalbai, viso skola 2014 m. liepos 16 d. su palūkanomis yra 6515,81 Lt. Tai buvo skolos likutis už statybos - remonto darbus name (duomenys neskelbtini).

Antstolė Daiva Milevičienė vykdo išieškojimą iš L. S. – S., (2012 spalio 8 d. patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti), dėl L. S. – S. 5739,00 Lt skolos su 5 proc. metinėmis palūkanomis  ieškovės L. L. naudai. Likusi neapmokėta skolos suma  su delspinigiais ir palūkanomis – 6323,92 Lt (pagal Vilniaus m. 1 apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. 2-1887-599/2012). Ši skola – konfliktinės situacijos su kreditore pasekmė.

2003 gegužės 08 d. L. S. – S. sudarė paskolos sutartį su Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondu nr. G030010576, suma 3 000,00 Lt, 2004 gegužės 19d. Nr. G040010529, suma 4 500,00 Lt,  2005 gegužės 06 d. Nr. G050010121, suma 4 500Lt, 2006  gegužės 05d. Nr. G060010140 suma 4500 Lt. (iš viso 16500 Lt) 2014 liepos 28 d. Įsiskolinimas Valstybiniam studijų fondui yra 20798,64 . Dalis yra sumokėta, tačiau pagal užklausimą Studijų fondas nepateikė duomenų, kiek buvo sumokėta, kokią dalį sudaro skola, kokią – delspinigiai ir palūkanos.

BAB bankas „Snoras“ skolingas D. S., išieškojimą vykdo antstolis Jonas Petrikas, pagal vykdomąjį įrašą Nr. MK-381, skolos suma – 4122,12 Lt ir 12 proc. metinių palūkanų.Paskola panaudota UAB „Pinolina“.

Pagal 2012-01-20 vykdomąjį įrašą Nr. JD-161 išieškotojui  D. R. dėl 33764,00 Eur ir 587,90 Eur skolos 6 proc. palūkanų išieškojimą vykdo antstolis J. Petrikas, remiantis 2014-07-21 pažyma, likusi skola 33764,00 Eur ir 587,90 Eur skolos 6 proc.  metinių palūkanų. RUAB „Lijasta“ pasiskolino 100 000 Lt iš D. R.. Pareiškėjas D. S. buvo laiduotoju. UAB „Lijasta“ grąžinusi apie 50 000 Lt.  Pareiškėjas pats pinigų iš D. R. niekada nėra gavęs, jokios paskolos niekam nėra panaudojęs.

Pagal 2013-03-04 Klaipėdos miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-16090-323/2012 dėl skolos išieškojimo išieškotojo UAB „Cramo“ naudai iš D. S., išieškojimą vykdo antstolis Jonas Petrikas. Pagal 2014-07-21 antstolio pažymą likusi nesumokėta skola – 223,08 Lt ir 5 proc. metinių palūkanų. Skola už RUAB „Lijasta“ įrankių nuomą. Tuo metu pareiškėjas buvo direktoriumi.

L. S. – S. skolinga 131 DNSB (duomenys neskelbtini), Skolos suma 2014 m. liepos 1 d. – 5176.97 Lt.  Bendrijai buvo mokama ne pastoviai (dalimis) dėl labai sunkios finansinės padėties. Skola susidarė per paskutinius du metus. 

AB „Lietuvos Dujos“ Tiekimo departamento Klaipėdos skyrius, (duomenys neskelbtini).  D. S. yra skolingas už dujas 781,19 Lt už butą (duomenys neskelbtini). Butas yra šildomas dujomis (tai daryti yra būtina, be to, yra defektas dujiniame katile, dėl to dujų suvartojimas  padidintas. Naujam katilui įsigyti ar suremontuoti seną  metu lėšų nėra). Buvo mokama dalimis. 781,19 Lt – įsiskolinimo už praeitus metus likutis. 

2007-11-20 pareiškėjai įsteigė UAB „Pinolina“, kurios pagrindinė veikla buvo – prekyba nėščiosioms skirtais drabužiais. Pradžioje verslas sekėsi, 2008 m. buvo nuspręsta jį plėtoti. Kadangi naujai įsteigtai įmonei buvo sunku gauti finansavimą  ji buvo vystoma savininkų bei jų skolintomis lėšomis.  2009-2010 m. ekonominės krizės pasekoje ženkliai sumažėjus pardavimų apimtims, įmonė nebegalėjo išmokėti  darbo užmokesčio, padengti paskolų. Jai buvo iškelta bankroto byla, su visomis iš to išplaukiančiomis teisinėmis pasekmėmis pareiškėjams kaip įmonės savininkams ir vadovams.

Pasikeitus ekonominei situacijai, bankrutavus UAB „Pinolina“, į kurią buvo investuota didžioji dalis skolintų pinigų, sumažėjus gaunamoms pajamoms skolininkai L. S. – S. ir D. S. negali įvykdyti savo finansinių įsipareigojimų kreditoriams, negali tinkamai bei laiku mokėti komunalines paslaugas teikiančioms įmonėms ir kitiem kreditoriams.

Pareiškėjai kito turto, išskyrus butą (duomenys neskelbtini), buto –poilsio patalpas (duomenys neskelbtini), ½ dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini), iš kurio būtų galima išieškoti ir grąžinti skolas kreditoriams, neturi. L. S. – S. bendros mėnesinės pajamos yra apie 1330 Lt, (Pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį pridėta prie pradinio pareiškimo). Tikėtina, pareiškėja ir toliau dirbs paminėtose darbovietėse, tad ir toliau jos pajamos išliks tokios kokios yra šiuo metu.

D. S. bendros mėnesinės pajamos šiuo metu yra apie 700 Lt, (Pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį pridėta prie pradinio pareiškimo). Tikėtina, pareiškėjas ir toliau dirbs paminėtose darbovietėse, tad ir toliau jo pajamos išliks tokios kokios yra šiuo metu. Pareiškimo iškelti bankroto bylą padavimo dieną L. S.-S. banko sąskaitoje : AB DNB  bankas sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)) yra 0,00 Lt, AB „Citadelė“ bankas sąskaitoje likutis – 0,00 Lt;AB „Medicinos bankas“  sąskaitoje likutis  - 0,00 Lt;Swedbank AB , sąskaitos likutis – 0,00 Lt.

Pareiškimo iškelti bankroto bylą padavimo dieną D. S. banko sąskaitoje AB „Citadelė“ bankas sąskaitoje likutis – 0,00 Lt; AB SEB bankas sąskaitos likutis  - 0,00 Lt;Swedbank AB sąskaitos likutis – 0,00 Lt;

Pareiškimo padavimo teismui dieną L. S.-S. viso turi įsiskolinimų, kurių suma yra 481.803,49 Lt.

Pareiškimo padavimo teismui dieną D. S. viso turi viso turi įsiskolinimų, kurių suma yra 1.784.050,68 Lt.

Asmenų, kuriuos L. S.-S. ir D. S. turėtų išlaikyti, patikslinto pareiškimo pateikimo momentu nėra. Pareiškėjai nėra sudarę išlaikymo ar vedybinės (povedybinės) sutarčių.

Kiekvieną mėnesį L. S.-S. būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalingos lėšos yra 1200 Lt o D. S. būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalingos lėšos yra 1700 Lt.

Iš deklaracijų , pateiktų VMI akivaizdu, kad pareiškėjai turėjo pakankamai lėšų ir pagrindo prisiimti verslo riziką ekonominio pakilimo metais, tuo tarpu ekonominio nuosmukio padarinių ir masto, kurie daugiau kaip prieš trejus metus nulėmė  didžiausios įsiskolinimo dalies susidarymą, niekas negalėjo numatyti. 

Pareiškėjai nepiktnaudžiauja alkoholiu, nevartoja narkotinių ar kitų psichotropinių medžiagų, neturi kitų žalingų įpročių, nėra bausti už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus LR baudžiamojo kodekso 207, 208, 209, 216, 222, 223 straipsniuose. Jiems nebuvo iškeltos ar nutrauktos bankroto byla, nėra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla.  Pareiškėjai 2014-04-28 ir 2014-04-29  išsiuntė pranešimus kreditoriams apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Pareiškėjai bankroto administratoriumi siūlo paskirti UAB “Kauno įmonių restruktūrizavimo centras“, įmonės kodas 135772393, buveinės adresas A. Juozapavičiaus pr. 21-60 Kaunas, įmonių bankroto administravimo paslaugas teikiančių asmenų sąrašo eil. Nr. B-JA053. Siūlomas bankroto administratorius atitinka visas LR FABĮ numatytas jo paskyrimo sąlygas, be to, šiuo metu nėra užimtas kitų fizinių asmenų bankrotų administravimu.

Suinteresuotas asmuo antstolis Jonas Petrikas neprieštarauja, kad pareiškėjams būtų iškelta bankroto byla ( 2 t. 45 b.l.).

Suinteresuotas asmuo Bankrutavusi kredito unija „Švyturio taupomoji kasa“ su pareiškimu nesutinka .

Nurodo, jog 2010-05-31d. tarp kredito unijos ir L. S.-S. pasirašyta paskolos sutartis Nr. 70049, pagal kurią pareiškėjai buvo suteikta 110 000 Lt vartojamoji paskola su 10 proc. metinių palūkanų, nustatant paskolos terminą iki 2015-05-07. 2011-07-19 ir 2012-06-29 paskolos sutarties Nr. 70049 sąlygos buvo pakeistos, atidedant paskolos mokėjimą ir paskolos grąžinimo grafiką išdėstant nauja redakcija. 2010-05-31 d., tarp kredito unijos ir D. S. buvo pasirašyta laidavimo sutartis Nr. 70049, kuria D. S. užtikrino L. S.-S. suteiktą paskolą. L. S.-S. savo prievolę pagal nustatytą grafiką grąžinti paskolą ir mokėti palūkanas vykdė tik iki 2012-06-29. 2013-09-30 pareiškėjams buvo išsiųsti pranešimai su reikalavimu grąžinti Kredito unijai pagal paskolos sutartį priklausančią paskolos sumą bei priskaičiuotas palūkanas bei delspinigius, iš viso 38'361,07 Lt. Šio reikalavimo pareiškėjai per nustatytą terminą neįvykdė, todėl kredito unija paskolos sutartyje nustatyta tvarka 2013-10-23 d. pranešimu informavusi pareiškėjus 2013-11-08 vienašališkai nutraukė paskolos sutartį. Atkreiptinas teismo dėmesys, kad pareiškėja L. S.-S. nevykdė kredito unijos reikalavimų pateikti duomenis apie gaunamas pajamas bei ataskaitą apie paskolos panaudojimą.

D. S. su kredito unija 2010-03-10 sudarė paskolos sutartį Nr. 70017 dėl 15 000 Lt paskolos, D. S. taip pat sudarė 2010-04-20 laidavimo sutartį Nr. 70025, kuria laidavo už 2010-04-20 L. S. paskolos sutartį Nr. 70025 dėl 15 000 Lt paskolos.

L. S. – S. iš viso Kredito unijai pagal paskolos sutartį Nr. 70049 sumokėjo 32 208,91 Lt: 11 973,25 Lt dengiant paskolos sumą, 19 907,73 Lt dengiant palūkanas, 327,93 Lt dengiant delspinigius.

D. S. iš viso Kredito unijai pagal paskolos sutartį Nr. 70017 sumokėjo 13 242,36 Lt: 985,80 Lt dengiant paskolos sumą,12 222,72 Lt dengiant palūkanas, 33,84 Lt dengiant delspinigius.

L. S. iš viso Kredito unijai pagal paskolos sutartį Nr. 70025 (laiduotojas D. S.) sumokėjo 2 972,91 Lt: 753,83 Lt dengiant paskolos sumą, 1 879,34 Lt dengiant palūkanas, 339,74 Lt dengiant delspinigius. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. balandžio 29 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1228-253/2014, buvo tenkintas bankrutavusios Kredito unijos „Švyturio taupomoji kasa" ieškinys ir nuspręsta priteisti solidariai iš atsakovų L. S.-S., D. S. ir UAB „Kiro statyba" 98 026,75 Lt skolos, 17 812,39 Lt palūkanų ir 40 243,52 Lt delspinigių pagal 2010-05-31 d. paskolos sutartį Nr. 70049; priteisti solidariai iš atsakovų L. S.-S., D. S. ir UAB „Kiro statyba" 10 procentų paskolos sutartyje numatytų metinių palūkanų už paskolos likutį (98 026,75 Lt) nuo bylos teisme iškėlimo, t. y. nuo 2014-04-23, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti solidariai iš atsakovų L. S.-S. ir D. S. 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, o iš UAB „Kiro statyba" 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2014-04-23, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš atsakovų L. S.-S., D. S. ir UAB „Kiro statyba" po 583,33 Lt advokato pagalbos išlaidų bankrutavusios kredito unijos „Švyturio taupomoji kasa" naudai; priteisti iš atsakovų L. S.-S., D. S. ir UAB „Kiro statyba" po 687 Lt žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovas yra atleistas, valstybei. D. S. pagal paskolos sutartį Nr. 70017 Kredito unijai skolingas iš viso 17 539,61 Lt, 14 014,20 Lt negrąžintos paskolos likutis, 2 198,30 Lt nesumokėtų palūkanų suma, 1327,11 Lt mokėtinų delspinigių suma. L. S. pagal paskolos sutartį Nr. 70025 (laiduotojas D. S.) Kredito unijai skolinga iš viso 28 694,98 Lt: 14 246,17 Lt negrąžintos paskolos likutis, 11 739,97 Lt nesumokėtų palūkanų suma, 487,24 Lt mokėtinų delspinigių suma, 2 221,60 Lt priteistos bylinėjimosi išlaidos pagal 2011-10-26 vykdomąjį raštą Nr. 2-722-890/2011. 

Pareiškėjai tinkamai neatskleidė duomenų apie turimą turtą, t.y. nepateikė duomenų apie : bendrąja jungtine nuosavybės teise priklausantį ir per paskutinius trejus metus (FABĮ 5 str. 8 d. 2 p.) priklausiusį turtą (tame tarpe ir duomenis apie pinigines lėšas, akcijas ir jų vertę ir kt.). Pareiškėjai turi pareigą pagrįsti teismui, kokį turtą per paskutinius trejus metus iki
pareiškimo pateikimo pareiškėjai turėjo bendrąja jungtine nuosavybe ir koks yra to turto likimas (pavyzdžiui, jeigu paaiškėtų, kad pareiškėjai perleido kitų asmenų nuosavybėn kokį nors turtą ir taip sumažino savo turto masę, tai reikštų pareiškėjų nesąžiningumą).  Mažai tikėtina, kad pareiškėjai neturi jokio kilnojamojo turto, tačiau kilnojamojo turto ir jo vertės pareiškime pareiškėjai nenurodo (FABĮ 4 str. 4 d. 3 p. nurodo, kad turi būti nurodytas visas turtas ir jo vertė, taigi, FABĮ jokių išimčių turto rūšies atžvilgiu nenurodo).

Mano, kad pareiškėjai neatskleidžia pilnų duomenų apie tai, kokiu būdu ir kokias pajamas jie gauna. Jie  kas mėnesį gauna darbo užmokestį, tačiau visiškai nenurodo, kokiu būdu jie patiria išlaidas, t.y. nėra duomenų apie tai, kur ir kaip jie išleidžia gaunamus pinigus, ši aplinkybė sukelia pagrįstas abejones dėl pareiškėjų nurodytų pajamų dydžio ir šaltinių.

Teismo taip pat turi būti įvertintas faktas, kad pareiškėjai yra jauni, darbingo amžiaus žmonės, turintys aukštąjį išsilavinimą, verslininkai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, taip pat į tai, kad pareiškėjai dirba net keliose darbovietėse, kuriose dar ir užima vadovaujančias pareigas,
neįtikinami atrodo pareiškėjų nurodyti darbo užmokesčiai. Abejonių kelia ir tai, kad už vadovavimą įmonėms pareiškėjai nurodo gaunantys mažiau nei Vyriausybės patvirtintą darbo užmokesčio minimumą. Be to, abejonių pareiškėjų teiginių tikrumu dėl gaunamo darbo užmokesčio kelia aplinkybė, kad abu nurodo vadovaujantys įmonėms, kurių buveinės yra Vilniuje bei Klaipėdoje, kaip patys pareiškėjai nurodo gyvenantys Kaune. Neaišku, kiek pareiškėjai išleidžia vykdami į darbą ir atgal namo. Abejotina, ar nurodomas darbo užmokestis išvis padengtų pareiškėjų kelionės išlaidas. Pagal nurodytą gaunamą darbo užmokestį išeitų, kad pareiškėjai turi daugiau kelionės išlaidų, nei realiai uždirba.

Įvertinus tai, kad pareiškėjai gyvena Kaune, tačiau turi nekilnojamojo turto tiek Vilniuje, tiek Palangoje, logiška manyti, kad iš to turto tikėtinai gaunamos nuomos pajamos, tačiau pareiškėjai tokių duomenų nepateikia. Tai kelia pagrįstų abejonių pareiškėjų sąžiningumu. Pareiškėjai pareiškime abstrakčiai nurodė, kad paimtos paskolos buvo paimtos UAB„Pinolina"   vystymui   ir   plėtrai,   tačiau   dėl   ekonominio   nuosmukio UAB„Pinolina"   bankrutavo.   Tačiau   toks   deklaratyvus   paaiškinimas neduoda pagrindo manyti, jog pareiškėjų nemokumo priežastys yra objektyvios, bet ne subjektyviai priklausančios nuo pareiškėjų. Pareiškėjų nurodytas paaiškinimas dėl jų asmeninių nemokumo priežasčių yra neįrodytas (CPK 178 str.), t.y.: pareiškėjai abstrakčiai teigia, kad paimtos paskolos buvo panaudotos UAB „Pinolina" veikloje ir kad ekonominio nuosmukio laikotarpiu UAB „Pinolina" veikla tapo nuostolinga. Pareiškėjai privalo pateikti tai pagrindžiančius įrodymus (t.y. kur tiksliai panaudojo kreditų / paskolų lėšas). Jie teigia, jog jų nemokumą sukėlė tai, kad UAB „Pinolina" ekonominio nuosmukio laikotarpiu nesugebėjo vykdyti savo įsipareigojimų, tačiau tuo pačiu pareiškėjai pateikia duomenis apie tai, kad jau po ekonominio nuosmukio ir žinodami visą UAB „Pinolina" finansinę padėtį, kadangi pareiškėja L. S.-S. buvo tiek akcininke, tiek direktorė) paskolos sutarties Nr. 70049 pagrindu iš kredito unijos paėmė 110.000,00 Lt vartojamąją paskolą, tokiu būdu prisiimdami finansinius įsipareigojimus (mažindami mokumą kitų kreditorių atžvilgiu). Ši aplinkybė patvirtina faktą, kad pareiškėju finansinė padėtis 2010-05-31 turėjo būti pakankamai gera tam, kad jie paimtų paskolą ir tam, kad jiems būtų išduota paskola. Tačiau jokių aplinkybių, kurios paaiškintų pareiškėjų finansinės padėties pablogėjimą po 2010 m. gegužės mėn., t.y. po ekonominio nuosmukio pareiškėjai nenurodo. Paaiškinimas, kad lėšos paskolintos UAB“Pinolina“ neatskleidžia lėšų panaudojimo sąžiningumo aspektu.

Dalyje  prievolių  pareiškėjai yra  solidarūs  skolininkai (pavyzdžiui pareiškėjai yra solidariai atsakingi Kredito unijai kartu su UAB „Kiro statyba" pagal paskolos sutartį Nr. Nr. 70049 ), todėl solidarių skolų grąžinimo perspektyvos turi būti vertinamos visų solidarių skolininkų
atžvilgiu.   Šiuo   atveju   Pareiškėjai   nepateikė  jokių   duomenų   apie solidaraus skolininko UAB „Kiro statyba" galimybes padengti solidarią skolą, nors šie duomenys turi esminės reikšmės atskleidžiant Pareiškėjų įsipareigojimų mažinimo perspektyvas.

Nemokumas nėra ir negali būti vertinamas vien tik sprendžiant apie dabar turimo turto vertę, kadangi turi būti atsižvelgiama ir į ateityje gautinas pajamas. Nei vienas skolininkas nesirūpintų   skolų dengimu, jeigu teismai konstatuotų nemokumą atsižvelgdami vien tik į konkrečiu metu esamo turto vertę. Byloje yra pateikta pareiškėjų informacija dėl pradelstų skolų,  kurių terminai yra suėję, (iš jų dalis prievolių yra solidarios, neaišku, ar visos prievolės įrodytos) tačiau turimo nekilnojamojo turto vertė išvis nenurodyta. Be to, pareiškėjai  gauna pajamas  iš  darbo užmokesčio.   Dėl turto, kurį pareiškėjai turėjo/turi, taip pat pilnos informacijos apie visą pareiškėjų turtą, byloje duomenų nėra, todėl nėra įmanoma įvertinti, ar pareiškėjai neturėjo ir neturi daugiau turto, dėl ko įsipareigojimų ir turto masės santykis būtų kitoks.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai turi turto, kurį pardavus jie galėtų įvykdyti (bent iš dalies) savo   skolinius įsipareigojimus, o taip pat turi iš darbo užmokesčio gautinų lėšų, kas leistų palaipsniui dengti skolas ir atkurti mokumą bei toliau vykdyti įsipareigojimus kreditoriams, darytina išvada, kad pareiškėjų būklė neatitinka FABĮ 2 str. 2 dalyje nurodytos būklės (t.y. nėra kritinė), todėl fizinio asmens bankroto bylą turi būti atsisakyta iškelti.

Kliūtimi iškelti bankroto bylą yra ne tik fizinio asmens veiksmai, atitinkantys CK 6.67 straipsnyje nurodytus pagrindus, bet taip pat pagal FABĮ 5 str. 8 d. 2 punktą turi būti patikrinama, ar nebuvo „kitokių veiksmų, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais". CK 6.200 straipsnis reikalauja prievoles vykdyti tinkamai ir sąžiningai. Tokiu prievolių vykdymu negali būti laikomas asmens
elgesys, kai jis, suvokdamas sutartyje nustatytus draudimus, akivaizdžiai juos pažeidžia. Pareiškėjai, žinodami savo finansinę padėtį ir savo kaip paskolos gavėjų bei laiduotojų įsipareigojimus, ėmė vis naujus kreditus, tokiu būdu prisiimdami finansinius įsipareigojimus ir sumažindami savo mokumą. Mokumo sumažinimas prisiimant įsipareigojimus kitam kreditoriui yra laikytinas skolininko nesąžiningumu.

Pareiškėjai   nepateikė   jokių   duomenų,   kurie   leistų   daryti   bent prielaidą, kad jų pajamos sumažėjo pareiškėjams elgiantis sąžiningai (abejotina,   ar   objektyviai   gali   susiklostyti   situacija,   kuomet  esant darbingo, jauno amžiaus, abiem sutuoktiniams esant verslininkams gaunamos pajamos per mėnesį tesiekia 1330 Lt ar 700 Lt), kad pareiškėjai stengėsi vykdyti prievoles kreditoriams sąžiningai ar kad kreipėsi į kreditorius dėl mokėjimų išdėstymo ar pan. Fizinio asmens bankrotas negali būti naudojamas kaip priemonė „nusirašyti" skolas, kai skolininkai net neketina atlikti aktyvių veiksmų, kad patys savo jėgomis tas skolas padengtų. Nustačius, kad pareiškėjai nesiekė atsiskaitymo, bet tik mažino savo turto masę (tame tarpe nepateikė visų duomenų apie gautas / gaunamas pajamas, darbo užmokestį, perleistą turtą), konstatuotina, kad pareiškėjai yra nesąžiningi CK 6.67 str. ir 1.5 str. prasme, todėl jiems yra atsisakytina iškelti bankroto bylą. Pareiškėjai nenurodo, kad ketina ieškotis geriau apmokamo darbo arba kitaip siekti gauti daugiau pajamų (pvz. iš nekilnojamojo turto nuomos).

Suinteresuotas asmuo UAB „Protekcija“ , perėmusi reikalavimo teisę iš buvusio kreditoriaus 131 DNSB, su pareiškimu sutinka.

Nurodė, jog esant nurodytai pareiškėjų finansinei situacijai ir gaunamoms pajamoms atstatyti jų mokumo be bankroto bylos nėra galimybių.

Suinteresuotas asmuo Valstybinis studijų fondas su pareiškimu nesutinka.

Nesutikimą grindžia tuo, jog išanalizavęs patikslintą pareiškimą, Fondas mano, kad jame nėra atskleistos esminės aplinkybės, turinčios reikšmės vertinant, ar asmenims gali būti iškelta fizinio asmens bankroto byla. Dėl šios priežasties pareiškimas laikytinas nepagrįstu.

Patikslintame pareiškime pareiškėjai pateikia savo kreditorių sąrašą, nurodo įsiskolinimų sumas. Remiantis šia informacija, matyti, kad pareiškėjų įsipareigojimai, kurių mokėjimo terminai suėję, viršija 25 MMA, tačiau ši aplinkybė pati savaime pareiškėjų nemokumo neįrodo. Kalbant apie nemokumą sukėlusias priežastis, matyti, kad laikotarpiu nuo 2006 m. iki 2014 m. pareiškėjų skoliniai įsipareigojimai ženkliai augo, buvo prisiimama naujų skolinių įsipareigojimų, nors ankstesni nebaigti vykdyti. Negalėjimo vykdyti prisiimtus įsipareigojimus priežastimi pareiškime įvardijama pasikeitusi ekonominė situacija ir UAB „Pinolita" bankrotas. Patikslintame pareiškime pareiškėjai nurodo turimas skolas ir jų išieškojimo eigą, tačiau nemokumą sukėlusios priežastys apibrėžiamos lakoniškai, nedetalizuojama, dėl kokių priežasčių sumažėjo jų gaunamos pajamos. Taip pat nepateikiama informacijos apie tai, kokių veiksmų pareiškėjai ėmėsi, siekdami užkirsti kelią įsipareigojimų augimui ir nepažeisti kreditorių interesų, ar buvo tartasi su kreditoriais dėl skolų mokėjimo išdėstymo ir kt. Atsižvelgiant į tai, tinkamai išanalizuoti pareiškėjų nemokumą sukėlusias priežastis yra neįmanoma, todėl negalima įvertinti, ar jiems gali būti iškelta fizinio asmens bankroto byla.

Patikslintame pareiškime L. S.-S. nurodo, kad šiuo metu turi butą Vilniuje ir automobilį, D. S. turi butą-poilsio patalpas Palangoje, žemės sklypo ir automobilį. Kaip vieninteles savo pajamas pareiškėjai nurodo gaunamą darbo užmokestį. Taip pat pareiškime įvardinta, kad pareiškėjai šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), todėl kyla klausimas, ar anksčiau nurodytas kitas pareiškėjų turtas, t.y. butai Vilniuje ir Palangoje, nėra naudojami (nuomojami ar kt.), gaunant papildomų, pareiškime nenurodytų pajamų. Manytina, kad pareiškėjai, siekdami įvykdyti įsipareigojimus kreditoriams, galėtų svarstyti galimybę gauti papildomų pajamų iš turimo turto.

Patikslintame pareiškime nurodyta, kad L. S.-S. bendros mėnesinės pajamos yra apie 1 330,00 Lt, o D. S. - 700,00 Lt. Taip pat pareiškime pažymima, kad tikėtina, jog pareiškėjai ir toliau dirbs minėtose darbovietėse, todėl jų pajamos ir toliau išliks tokios pat kaip ir šiuo metu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad fizinių asmenų bankrotu negali būti siekiama vien „nurašyti" susidariusias skolas. Šios procedūros eigoje turi būti užtikrinama teisinga skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyra, todėl bankrutuojantis fizinis asmuo bankroto procedūros metu turėtų dėti maksimalias pastangas, siekdamas kuo labiau sumažinti turimus įsipareigojimus kreditoriams: kelti kvalifikaciją, ieškoti didesnes pajamas užtikrinančio darbo. Įvertinus, kokias pajamas pareiškėjai gauna šiuo metu (D. S. pajamos šiuo metu netgi mažesnės už patvirtintą minimalią mėnesinę algą), ir pareiškėjų teiginį, jog pajamos nesikeis, kyla pagrįsta abejonė, ar šių fizinių asmenų bankroto procedūros metu galėtų būti pasiekta teisinga skolininkų ir kreditorių interesų pusiausvyra. Kadangi abu pareiškėjai yra darbingo amžiaus ir pareiškime nepateikia duomenų apie tai, kad yra su jų sveikata susijusių aplinkybių, dėl kurių objektyviai nebūtų galima rasti geriau apmokamo ir perspektyvesnio darbo, lieka nesuprantama, kodėl jie neketina ieškoti būdų savo uždirbamoms pajamoms padidinti. Numatant, kad teisinga skolininkų ir kreditorių interesų pusiausvyra fizinių asmenų bankroto procedūros metu nebus pasiekta, pareiškėjams iškelti fizinio asmens bankroto bylą turėtų būti atsisakyta.

Aplinkybę, kad iškėlus pareiškėjams bankroto bylą teisinga skolininkų ir kreditorių interesų pusiausvyra nebūtų pasiekta patvirtina ir pareiškėjų būtiniesiems poreikiams tenkinti skirtinos išlaidos:

-kas mėnesį panaudojusi būtiniesiems poreikiams skirtas lėšas (1 200,00 Lt), pareiškėja L. S. – S. įsipareigojimų dengimui galėtų skirti tik 130,00 Lt. Be išlaidų būtiniesiems poreikiams tenkinti, bankroto procedūros metu dalis asmens gaunamų pajamų skiriama bankroto administratoriaus išlaidoms dengti, taigi įsipareigojimų dengimui bankroto procedūros metu lėšų praktiškai neliktų arba šiam tikslui būtų skiriama visiškai nežymi lėšų dalis;

- pareiškėjo D. S. lėšų būtiniesiems poreikiams tenkinti planuojamos skirti lėšos net 1 000,00 Lt viršija pareiškėjo šiuo metu gaunamas pajamas. Taigi, dėl pareiškime nurodytų būtinųjų poreikių pareiškėjas ne tik visiškai nevykdytų savo įsipareigojimų kreditoriams bankroto procedūros metu, bet netgi pritrūktų lėšų. Atsižvelgiant į tai, kokią pinigų sumą pareiškėjas planuoja skirti savo būtinųjų poreikių tenkinimui, kyla klausimas, ar pareiškėjas sąžiningai nurodė visas savo gaunamas pajamas pareiškime, ar neegzistuoja kitų pajamų, galinčių padėti jam įvykdyti įsipareigojimus kreditoriams ir svarbių vertinant, ar asmuo iš tiesų yra nemokus.

Suinteresuotas asmuo „Swedbank“AB su pareiškimu nesutinka.

Nurodė, kad pareiškėjai, kaip bendraskoliai, su banku sudarė kredito sutartis 2008-01-21 ir 2008-03-28. Prieš sudarant šias sutartis pareiškėjai 2008-01-09 ir 2008-03-19 užpildė paraiškas paskolai gauti, kuriuose nurodė ir esamus įsipareigojimus kreditoriams. Pareiškėjai įvardino tik įsipareigojimus AB „SEB bankas“, nors jau turėjo įsipareigojimų AB „Parex bankas“ ir Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondui. Paraiškose pareiškėjai patvirtino, kad pateikiami duomenys teisingi ir tokiu būdu nuslėpė duomenis apie kitus kreditorius. Pareiškėjai buvo įsipareigoję neinformavus banko neprisiimti finansinių įsipareigojimų, didesnių nei 10 proc. sumos pagal kredito ir laidavimo sutartis, tačiau jie be banko žinios ir sutikimo prisiėmė visą eilę finansinių įsipareigojimų tiek pagal kredito, tiek pagal laidavimo sutartis.

Be to, nuo 2009 metų pareiškėjai pradėjo intensyviai skolintis įvairias sumas iš įvairių kreditorių nors, kaip matyti iš pareiškėjų 2009 04 14 ir 2009 10 02 prašymų bankui, kaip tik tuo metu pareiškėjai jau buvo susidūrę su finansinėmis problemomis ir negalėjo vykdyti iš anksčiau prisiimtų įsipareigojimų bankui. Pareiškime deklaratyviai nurodoma, kad pareiškėjų nemokumą sukėlė pasikeitusi ekonominė situacija ir sumažėjusios gaunamos pajamos, tačiau patikslintame pareiškime taip ir liko nekonkretizuotos pareiškėjų pajamos nuo 2009 metų. Šios svarbios bylos aplinkybės nekonkretizuotos neatsitiktinai ir šiuo atveju pareiškėjų nemokumą sukėlė, tai, kad sumažėjus pareiškėjų pajamoms jie pradėjo nuo 2009 metų beatodairiškai skolintis įvairias sumas iš įvairių kreditorių jau nebegalėdami vykdyti net ir iš anksčiau prisiimtų įsipareigojimų. Teismų praktikoje asmenys, prisiėmę naujus finansinius įsipareigojimus, tuo metu kai jau nebegalėjo vykdyti ankstesniais sandoriais prisiimtų finansinių įsipareigojimų gali būti laikomi nesąžiningais FBAĮ 5 str 8 d. 2 punkto prasme (Kauno apygardos teismo 2014 07 03 nutartyje civ. b. Nr. 2S-1384-658/2014).

Pareiškėjai nurodo, kad pagrindinė jų finansinių problemų priežastys susiję su
UAB „Pinolina" bankrotu, tačiau kaip matyti iš pareiškime nurodytų faktinių aplinkybių UAB
„Pinolirta" bankroto byla buvo iškelta 2010 04 02, tuo tarpu 2010 gegužės mėnesį pareiškėjai
iš Kredito unija „Sveikatos kreditas" pasiskolino 110.000 litų sumą.

Abu pareiškėjai savo pareiškime nurodo, kad dirba direktoriais, projektų vadovais
už sunkiai suvokiamus ir paaiškinamus darbo užmokesčius, tokius kaip 64 Lt/mėn.t
77Lt/mėn, 190 Lt/mėn. Nors tuo pačiu pareiškėjai yra jauni, turi profesinės patirties, aukštąjį
išsilavinimą ir vadovavimo įgūdžių. Tuo labiau, kad pareiškėja nurodo pasiskolinusi dideles
sumą ekonomikos studijoms  apmokėti. Tokio dydžio pareiškėjų gaunami simboliniai
atlyginimai už simbolinį darbo valandų kiekį akivaizdžiai rodo, kad pareiškėjai nesąžiningai
siekia tik skolų nurašymo, o ne pastangas iš gaunamo darbo užmokesčio atsiskaityti su
kreditoriais.             

Pareiškėja vienur nurodė, kad jos pajamos apie 1620 Lt , o kitur , kad 1330 Lt. Akivaizdu, kad neadekvačiai situaciją vertina ir ne pagal deklaruojamas pajamas
gyvena D. S. - gaudamas 700 Lt jis teigia, kad jam būtiniesiems poreikiams
tenkinti reikia 1700 Lt per mėnesį. Pareiškėjai nurodydami lėšas būtiniems poreikiams tenkinti dubliuoja visais savo išlaidas tarsi būtų du atskiri fiziniai asmenys. Toks pareiškėjų elgesys arba yra nesąžiningas siekis apsaugoti kuo didesnę savo ir taip mažų deklaruojamų pajamų dalį nuo kreditorių, arba atskleidžia pareiškėjų elgesį dėl fiktyvaus gyvenamosios vietos deklaravimo ir tuo pačiu bylos
teritorinio teismingumo Kaune, Viso banko bendravimo su klientais metu su pareiškėjais
buvo susisiekiama ir patys pareiškėjai į banką atvykdavo arba Vilniuje, arba
Palangoje. Tai, kad pareiškėjai neturi jokių interesų Kaune ir čia negyvena
akivaizdžiai parodo ir pareiškėjų darbovietės bei turimas turtas. Tokiu deklaratyviu bylos
teismingumu pareiškėjai siekia papildomų teisinių argumentų skiriant pareiškėjų nurodytą
bankroto administratorių, kurio buveinė yra kaip tik Kaune.

Suinteresuotas asmuo BUAB bankas „Snoras‘ su pareiškimu sutinka ( 2 t. b.l.57).

Nurodo, jog 2005-05-25 tarp kreditoriaus ir D. S. buvo pasirašyta paskolos sutartis Nr. 03531929200, pagal kurią D. S. buvo suteikta 20,000.00 Lt dydžio vartojimo paskola šeimos poreikiams tenkinti. Pareiškėjai pagal Paskolos sutartį prisiimtų įsipareigojimų nesilaikė, kredito negrąžino, nemokėjo palūkanų bei delspinigių, todėl kreditorius pranešimais įspėjo juos dėl įsipareigojimų pagal Paskolos sutartį nevykdymo. Pareiškėjams ir toliau nevykdant sutartinių įsipareigojimų kreditorius 2009-09-10 vienašališkai nutraukė Paskolos sutartį anksčiau termino. 2009-09-23 D. S. išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį , kuriuo užtikrino sutartinių įsipareigojimų pagal Paskolos sutartį įvykdymą. Kreditoriui pareikalavus apmokėti, D. S. įsipareigojo pervesti į sąskaitą 4,667.22 Lt sumą. Neapmokėjus nurodytos sumos, BAB bankas SNORAS įstatymo nustatyta tvarka kreipėsi į notarų biurą bei antstolių kontorą dėl vykdomojo įrašo aukščiau minėtame vekselyje atlikimo bei neapmokėtos vekselio sumos dalies išieškojimo. Gautas vykdomasis įrašas 2010-02-09 buvo perduotas Antstolio Jono Petriko kontorai vykdyti (Šiaulių g. 19, Klaipėda).

Kreditoriaus turimais duomenimis, 2014-09-04 datai Pareiškėjų nepadengtas skolos likutis yra 4,184.22 Lt (keturi tūkstančiai vienas šimtas šešiasdešimt keturi litai, 22 centai) ir 12 proc. procesinių palūkanų. Kreditorius pažymi, jog neprieštarauja pareiškėjų pateiktam prašymui dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, nemato priežasčių, dėl kurių fizinio asmens bankroto byla pareiškėjams negalėtų būti iškelta.

Suinteresuotas asmuo BIGBANKAS AS su pareiškimu nesutinka ( 2 t. 63,64 b.l.).

Nurodė, jog pareiškėjai teismui pateikė kreditorių sąrašą, tačiau nepateikė įrodymų, kad pareiškėjo prisiimti įsipareigojimai buvo vykdomi, kas leistų manyti, kad pareiškėjas tyčia neblogino savo situacijos, elgdamasis neatsakingai ir prisiimdamas vis naujus įsipareigojimus juos neketinant vykdyti. Pažymėtina, kad vadovaujantis LR Fizinių asmenų bankroto įstatymo 1 str., savo mokumą leidžiama atkurti tik sąžiningiems fiziniams asmenims, kurie tyčia ar dėl savo neatsakingų veiksmų neblogino savo finansinės situacijos, ko pasėkoje tapo nemokūs. Sąžiningumo  faktą turi įrodyti ketinantys bankrutuoti asmenys. Šiuo atveju pareiškėjai pateiktais įrodymais neįrodė savo sąžiningų veiksmų kreditorių atžvilgiu. Pažymėtina, kad esant sutarčių laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir interesais. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą asmuo turi apsvarstyti galimus to veiksmo teisinius padarinius. Kiekvienas asmuo prisiimdamas finansinius įsipareigojimus turi įvertinti ar bus pajėgus juos įvykdyti, o jeigu to nepadaro, vadinasi elgiasi neapdairiai ir nerūpestingai. Pažymėtina, kad turi būti ginami ir sąžiningų kreditorių interesai, todėl asmeniui, kuris elgiasi nerūpestingai, neturėtų būti leidžiama bankrutuoti ir tokiu būdu išvengti savo prievolinių įsipareigojimų kreditoriams.

Suinteresuotas asmuo AB Šiaulių bankas palieka spręsti teismo nuožiūra.

Atsiliepime (2t. 74,75 b.l.) nurodė, kad Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi nuo 2013 m. kovo 3 d. AB Šiaulių bankui buvo perduota dalis AB Ūkio banko turto ir įsipareigojimų, įskaitant, ir reikalavimo teises į gautinas sumas/užtikrinimo priemonės pagal 2009-09-07 d, UAB „Pinolina" su AB Ūkio banku sudarytą Mažo kredito sutartį Nr. KR04-MK1-145/09 , kurios įvykdymo užtikrinimą laidavo D. S. ir L. S. – S.. 2012 01 10 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendime už akių AB Ūkio bankui D. S. ir L. S. skola pagal minėtą laidavimo sutartį 2013 09 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi išieškotojas AB Ūkio bankas pakeistas į AB Šiaulių banką.

Šiai dienai D. S. ir L. S. – S. skola - 10 081, 40 Lt. Bankas palieka spręsti fizinio asmens bankroto bylos iškėlimą teismo nuožiūra.

Suinteresuotas asmuo AB SEB  bankas su pareiškimu nesutinka (2 t. 76-79).

Nurodo, jog iš pateiktos informacijos visiškai nėra aišku kokios priežastys sukėlė nemokumo būseną. Pateikiamos tik bendros frazės, tačiau dėl kokių priežasčių sumažėjo pareiškėjų pajamos, kas  konkrečiai turėjo įtakos jų sumažėjimui, nepateikiama.

Kreditoriaus nuomone, pareiškėjai sudarydami tiek daug sandorių su įvairiais kreditoriais visų pirma neįvertino savo galimybių juos įvykdyti. Antra, savo kreditorių atžvilgiu jie elgėsi nesąžiningai, nes nesuteikė jiems informacijos apie naujai prisiimtus ar jau turimus įsipareigojimus. Akivaizdu, kad tokias prievoles pareiškėjai prisiėmė savanoriškai niekieno neverčiami ir neturėdami jokios pareigos jas prisiimti. Pareiškėjai L. S.-S. ir D. S. tapo nemokūs tik dėl to, jog neįvertindami savo finansinių galimybių prisiėmė daugybę įsipareigojimų, kurių tikrai galėjo išvengti, jeigu būtų elgiasi sąžiningai ir rūpestingai.

Pateiktame pareiškime  pareiškėjai nurodo turimą, jiems nuosavybės teise priklausantį, turtą, tačiau nei šio turto vertė, nei tą vertę pagrindžiantys dokumentai nepateikiami. Kreditoriui sunku įvertinti pareiškėjų būsenos atitikimą nemokumo sąvokai nes nebuvo pateikti pareiškime išdėstytus argumentus patvirtinantys dokumentai, trūksta informacijos leidžiančios atlikti fizinio asmens nemokumo priežasčių analizę, įvertinti fizinio asmens skolinių įsipareigojimų apimtį, turimo turto masę, taip pat galimas skolininko perspektyvas įvykdyti savo skolinius įsipareigojimus,

Suinteresuotas asmuo UAB „General Financing“su pareiškimu nesutinka ( 2t. 85-87 b.l).

L. S.-S. su UAB „General Financing" sudarė vartojimo kredito sutartį  Nr. (duomenys neskelbtini) kurios pagrindu 2009-02-20 sudarė sandorį Nr. 1 dėl 12 331,18 Lt vartojimo. Šiai dienai skolos likutis yra 8309,12 Lt ir 5 proc. metinių palūkanų, skolos išieškojimas perduotas antstoliui. D. S. su UAB „General financing" sutarčių nėra sudaręs.

Bendrovės nuomone pareiškėjai, prisiėmę tokius didelius ir tiek daug finansinių įsipareigojimų, akivaizdžiai elgėsi nesąžiningai, pažeidė kitų kreditorių teises, o vis naujų kreditų ėmimo būtinumas nėra pagrįstas jokiais įrodymais (kreditorių pranešimais apie mokėjimų vėlavimus, teismo sprendimais dėl skolos priteisimo). Teismai formuoja praktiką, kad net ir nurodžius tokius motyvus kaip buto remontas, vaikų išlaikymas, kuriems buvo naudojami vartojimo kreditai ir dėl kurių padidėjo pareiškėjo skoliniai įsipareigojimai, jie nelaikytini sudarančiais pakankamą pagrindą teigti, kad pareiškėjo elgesys atitiko vidutiniškai protingo ir apdairaus žmogaus elgesį (Kauno apylinkės teismo 2014-03-20 nutartis c.b. 2FB-2057-475/2014). Taigi ir šiuo atveju kredito ėmimas siekiant investuoti į pareiškėjams nuosavybės teise priklausančią UAB „Pinolina" negali būti pripažįstamas kaip sąžiningas ir apgalvotas pareiškėjų elgesys, kadangi pareiškėjai jau turėjo didelių įsipareigojimų įsigydami nekilnojamąjį turtą ir turėjo bei galėjo suvokti, kad nesugebės tinkamai vykdyti prisiimtų įsipareigojimų.

Abu pareiškėjai yra jauno amžiaus, sveiki, darbingi, todėl gali susirasti geriau apmokamą darbą (priežastys, dėl kurių pareiškėjai nebando ir neketina bandyti susirasti geriau apmokamo darbo pareiškime nenurodytos). Pareiškėja dirba netgi keliose darbovietėse, todėl akivaizdu, kad ji kaip darbuotoja yra paklausi darbo rinkoje ir gali susirasti geriau apmokamą darbą. Taip pat abejones kelia jos gaunamas darbo užmokesti UAB „Marsela", kurioje ji, užimdama direktorės pareigas, gauna tik 64-77 Lt. Tikrosios pajamos galimai yra nuslepiamos siekiant įrodyti, kad pareiškėja yra nemoki. Pareiškėjas dirba tik 0,25 etato RUAB „Lijasta", todėl galėtų susirasti pilno etato darbą. Be to, pareiškėjams priklauso nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, kurį pardavus būtų padengta dalis skolos. Galima teigti, kad pareiškėjai yra mokūs ir per tam tikrą laiką, nors ir ilgesnį nei maksimali bankroto proceso trukmė, galėtų įvykdyti savo finansinius įsipareigojimus ir vien tai, kad pareiškėjai dar gana ilgą laiką turės dengti savo skolas, negali būti pagrindas jiems iškelti fizinio asmens bankroto bylą.

Taip pat teismas turėtų įvertinti ir tai, kad pareiškėjai turėjo suprasti prisiimtų įsipareigojimų apimtį, iki tam tikro laikotarpio juos vykdė, nesiėmė jokių veiksmų siekdami įvertinti galimybes turimą turtą (butus, automobilius) realizuoti ir visiškai ar iš dalies atsiskaityti su kreditoriais.

Pareiškime nurodoma, kad pareiškėjų būtinųjų poreikių tenkinimui kas mėnesį reikia 1200 Lt (pareiškėjai) ir 1700 Lt (pareiškėjui). Šios sumos yra nelogiškos ir nepagrįstos ir pareiškėjams jų poreikių tenkinimui turėtų būti skirta ne didesnė suma nei liktų antstoliui atskaičius tam tikrą dalį iš jų darbo užmokesčių (FABĮ 7 str. 3 d.). Taip pat poreikių tenkinimui reikalingų lėšų sumos turėtų būti pagrįstos (nurodoma, kas konkrečiai sudaro išlaidas būstui, turėtų būti pateiktos sąskaitos už komunalines paslaugas). Išlaidos kurui yra labai didelės, ir įvertinant tai, kad pareiškėjai nurodo, jog gauna labai mažas pajamas, išlaidos kurui turėtų būti pripažįstamos kaip prabangos prekė, kurios pareiškėjai turėtų atsisakyti, arba tas išlaidas ženkliai sumažinti. Atkreiptinas dėmesys, kad D. S. nurodo, jog per mėnesį jo gaunamos pajamos yra tik 700 Lt, tačiau būtinųjų poreikių tenkinimui jam reikia 1700 Lt per mėnesį. Tokia suma yra akivaizdžiai nelogiška ir nėra aišku, iš kur pareiškėjas tokią sumą gautų.

Išlaidos bankroto procesui taip pat nėra visiškai pagrįstos, nėra nurodoma, už kokius konkrečius bankroto administratoriaus veiksmus jos bus mokamos.

Suinteresuotas asmuo Antstolė Brigita Palavinskienė su pareiškimu nesutinka (2 t. 101-103 b.l.).

Nurodė, jog vykdo vykdomąją bylą Nr. 0171/13/01611 pagal išieškotojo, hipotekos kreditoriaus "Swedbank" AB 2013-05-22 pateiktą vykdyti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2012-06-05 išduotą nutartį Nr. 200V/2011 dėl išieškojimo iš skolininkų S. D. (a/k (duomenys neskelbtini) ir S. - S. L. (a/k (duomenys neskelbtini) 42484,80 EUR negrąžintos paskolos, 4054,86 EUR nesumokėtų palūkanų, 1049,85 EUR delspinigių už laiku negrąžintą paskolą, 962,62 EUR delspinigių už laiku nesumokėtas palūkanas, iš viso 48551,89 EUR bei 133,00 Lt žyminio mokesčio išlaidų bei prašymas 6 mėn. EURIBOR ir 4 proc. maržą (nuo 2012-03-30 iki 2012-09-30 skaičiuojama 5,078 procentų metinių palūkanų) ir 5 proc. įstatyminių palūkanų už priteistą sumą skaičiuojant nuo pakartotinio pareiškimo gavimo dienos, t.y. nuo 2012 m. gegužės 31 d., iki visiško skolos išieškojimo dienos, priverstinai parduodant iš varžytynių įkeistą nekilnojamąjį turtą - 32.84 kv. m. bendro ploto butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį L. S.-S. (a/k (duomenys neskelbtini)

Mano, kad pareiškėjams iškėlus bankroto bylą nebūtų pasiekta pareiškėjų ir    kreditoriaus interesų pusiausvyra, kadangi pareiškėjų pareiškime nėra pateikta jokių pagrįstų įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjų gaunamas ar numatomas realiai gauti pajamas, iš kurių galėtų būti dengiami skoliniai įsipareigojimai kreditoriui. todėl susidaro įspūdis, kad bankroto bylos iškėlimu pareiškėjai tiesiog siekia išvengti esamų skolinių įsipareigojimų, o ne atkurti mokumą pasiekiant teisingą skolininko ir kreditoriaus interesų pusiausvyrą. Svarbu paminėti ir tai, kad iškėlus bankroto bylą, pareiškėjų turtinė padėtis pablogėtų dar labiau, kadangi papildomai turėtų būti skiriamos lėšos bankroto procedūros administravimui (FABĮ 6 str. 3 d. 4 p., 7 str. 1 d. 7 p,), todėl ir šiuo aspektu laikytina, kad bankroto bylos nebūtų pasiekta teisinga skolininkų ir kreditorių interesų pusiausvyra.

Manytina, jog pareiškėjų būklė galimai neatitinka FABĮ 2 str. 2 d, reglamentuojamos sąvokos, dėl ko, vadovaujantis FABĮ 5 str. 8 d. 1 p., pareiškėjų pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo neturėtų būti tenkinamas. Kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjų sąžiningumo atkurti fizinio asmens mokumą. Skolininkai vykdomosios bylos Nr. 0171/13/03066 vykdymo metu nuolat teikė teisiškai nepagrįstus prašymus, prieštaravimus ir skundus bei nevykdė antstolės numatytų įpareigojimų, akivaizdžiai siekdami vilkinti vykdomąją bylą Nr. 0171/13/03066, tokiu būdu pažeisdami kreditoriaus interesus.

Iš kitų suinteresuotų asmenų atsiliepimai negauti.

Pareiškimas atmestinas.

Nustatyta, kad pareiškėjai santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos L. S. – S. vardu yra registruotas turtas - butas (duomenys neskelbtini). Butas yra įkeistas AB Swedbank. Jos vardu registruoto automobilio Chrysler Lebaron, v/n (duomenys neskelbtini), pareiškėjos teigimu, natūroje nėra, nes dar 1999 m . jis buvo perleistas kitam asmeniui, tačiau naujas savininkas nėra įregistravęs į jį nuosavybės teisių ( 5 t. 115 b.l.).

Pareiškėjo D. S. vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas – butas - poilsio patalpos adresu (duomenys neskelbtini), 1/2 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė, jog jo vardu registruoto automobilio Mazda 323 v/n (duomenys neskelbtini) taip pat realiai nėra, nes 2003-11-28 jis buvo perleistas L. B., kuris iki šiol nėra persirašęs nuosavybės teisių. Pareiškėja L. S. – S. dirba :UAB „Marsela“ , darbo užmokestis 43,34 Eur per mėnesį (10 t. 61, 62 b.l.), UAB „Pinita“ Logistics Group“ darbo užmokestis 482,11 Eur per mėnesį (10 t. 64,65 b.l.). Pareiškėjas D. S. dirba UAB „Lijasta“, darbo užmokestis 81,25 Eur per mėnesį ( 10 t. 58, 59 b.l.), Poilsio namų (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijoje , darbo užmokestis 166 Eur per mėnesį ( 10 t. 56 b.l.), UAB „Pinita“, darbo užmokestis 43,34 Eur per mėnesį ( 10 t.  55 b.l.), UAB „Sapola“ darbo užmokestis 300 Eur ( 10 t. 60 b.l.).

2003-05-08 ir vėliau L. S. sudarė paskolos sutartį su Lietuvos valstybinio mokslo studijų fondu . Įsiskolinimas- 20 798,64 Lt.

Iki santuokos sudarymo 2007-01-17 D. S. sudarė su AB Swedbank ( AB bankas „Hansabankas“) Kredito sutartį Nr. 07-004576-Fa /07004591-Fa, pagal kurią gavo 990 000 Lt kreditą. Dar buvo sudaryti papildomi susitarimai 08-010062-FA, 09-033614-FA- 2, 2009-09-28 susitarimas Nr. 09-033614- FA-3, , 2010-03-30 susitarimai Nr.07-004576-FA/07-004591-FA/07-0046FA/08-010162-FA/09-03614-FA-4. Prievolės užtikrinimui įkeistas gyvenamasis namas ir žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Turtas parduotas iš varžytynių už 290 000 Lt. Skolos likutis – 310 733,61 Eur.

2006- 04-28 (iki santuokos sudarymo) D. S. sudarė su AB „SEB Vilniaus bankas“ vartojimo kredito sutartį Nr. 045618051381-46 dėl 20 000 Lt kredito. Šiuo metu skolos likutis – 15661,78 Lt.

2007-11-28 L. S. – S. su AB „Parex bankas „(dabar AB bankas „Citadelė“) sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. VS/14/1380, pagal kurią gavo 15 000 Lt kreditą. Šiuo metu likusi skolos suma 18 196,32 Lt.

2007 m. D. S. sudarė kreditinės kortelės „American Express“ su AB „Parex bankas“. Sutarties vertė 15 000 Lt, likusi neapmokėta skola- 15 000 Lt.

2008- 01-21 pareiškėjai sudarė su AB Swedbank ( tuo metu  AB bankas „Hansbankas“) Kredito sutartį Nr. 08-006740, pagal kurią jiems buvo suteiktas 42 574,14 Eur kreditas. Prievolės užtikrinimui buvo įkeistas butas (duomenys neskelbtini). Skolos likutis su palūkanomis – 48551,89 Eur.

2008-03-28 D. S. sudarė su AB Swedbank (tuo metu AB bankas „Hansabankas“) Kredito sutartį Nr.08-031463-FA, pagal kurią jam buvo suteiktas 66 902,22 Eur kreditas. Prievolės užtikrinimui buvo įkeistas butas – poilsio patalpos (duomenys neskelbtini).  Skolos likutis – 66815,51 Eur.

2009 m. D. S. pasirašė neprotestuotiną vekselį V. K.. Įsipareigojimus pagal minėtą vekselį perėmė AB bankas „Snoras“. Skolos likutis 23216,50 Lt.

2009 -09-07 L. S. sudarė su AB „Ūkio bankas“ Laidavimo sutartį Nr.04-146/09, pagal kurią laidavo už UAB „Pinolina“ sudarytą 60 000 Lt paskolos sutartį Nr. KR04-MK1-145/09. Likusi neapmokėta skola – 59 062,85 Lt.

2009 -02 - 20 L. S. –S. sudarė su UAB „General Financing“ vartojimo kredito sutartį Nr(duomenys neskelbtini) pagal kurią gavo 11 500 Lt vartojimo kreditą. Liko neapmokėta 11 500 Lt.

2009-02-21 L. S. – S.  iš BIGBANK AS paėmė 7 000 Lt kreditą. Šiuo metu neapmokėta liko 18 372,81 Lt.

2010-05-31 L. S. – S.  sudarė paskolos sutartį Nr.70049 su Kredito unija „Sveikatos kreditas“ 110 000 Lt sumai. D. S. laidavo už šios sutarties įvykdymą.  Liko nesumokėjusi 160 049,93 Lt.

2010- 04- 20 D. S. gavo 15 000 Lt vartojimo kreditą iš Kredito unijos „Sveikatos projektai“. Skola 18 140,32 Lt.

2012-11-30 D. S. buvo išrašyta sąskaita iš UAB „Doka Lietuva“ 1113,22 Lt sumai.

2012- 06-29 teismo įsakymu nuspręsta išieškoti iš D. S. A. M. naudai 6515,81 Lt už neapmokėtus statybos darbus.

Pagal Vilniaus m.1 apylinkės teismo vykdomąjį raštą iš L. S. – S. kreditorės L. L. naudai yra išieškoma 6323,92 Lt.

BAB „Snoras“ naudai iš D. S. išieškoma 4122,12 Lt skolos ir metinės palūkanos.

Pagal 2012-01-20 vykdomąjį įrašą iš D. S. išieškoma 33 764 Eur kreditoriaus D. R. naudai.

Pagal 2013-03-04- vykdomąjį raštą Nr.2-16090-323/2012 iš D. S. ieškoma 223,08 Lt UAB „Cramo „ naudai.

L. S. – S. skolinga 131 DNSB ( dabar UAB „Protekcija“ ) 5176,97 Lt mokesčių.

D. S. AB „Lietuvos dujos ( dabar UAB „Lietuvos dujų tiekimas“) skolingas 781,19 Lt  už buto šildymą dujomis.

Kreipimosi į teismą dieną pareiškėjos L. S. – S. bendra įsiskolinimų suma yra 481 803,49 Lt arba 139 653 eurų, o D. S. –1 784 050,68 Lt arba 517 116 eurų.

Įstatymų leidėjas Fizinių asmenų bankroto įstatymu siekė sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens, ūkininko  ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyros ( FABĮ 1str. 1 d.). Įstatymas sudaro sąlygas fiziniams asmenims, iš esmės pablogėjus jų finansinei būklei, per protingą terminą pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus, ir pasibaigus šiam terminui, įstatyme nustatytomis sąlygomis būti atleistiems nuo tolimesnio jų mokėjimo t.y. atkuriamas jų mokumas ir užtikrinamas kreditorių reikalavimų tenkinimas nustatyta tvarka.  Taip fiziniams asmenims suteikiama galimybė grįžti į  į aktyvią ekonominę veiklą, netapti našta valstybės socialinei sistemai, taip apsaugant asmens orumą, o kreditoriams suteikiant galimybę atgauti bent dalį skolų. Teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jei nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra FABĮ 5 str. 8 d. nustatytų atsisakymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą pagrindų (FABĮ 6 str.1 d.).

Įstatymų leidėjas įstatymo 2 str. 2 d. fizinio asmens nemokumą apibrėžia kaip fizinio asmens būklę, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (MMA). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tiek L. S. – S., tiek D. S. įsipareigojimų, kurių įvykdymo terminai yra suėję,  mąstas gerokai viršija FABĮ nustatyta 25 MMA dydį: L. S.- S. yra skolinga 481 803,49 Lt arba  139 653 eurus, o D. S. – 1 784 050,68 Lt arba 517 116 eurų. Pareiškėjai turi tik nekilnojamąjį turtą ( butą Vilniuje bei butą – poilsio patalpas Palangoje ir žemės sklypą (duomenys neskelbtini)) , kuris visas yra įkeistas, areštuotas ir varžomas skolų padengimui. Jų gaunamos darbinės pajamos nutarties priėmimo dienai sudaro : L. S. – S. gauna  apie 525 Eur, o D. S. – apie 590 Eur darbo užmokestį per mėnesį ( 10 t. 55-66 b.l.), todėl yra pagrindas konstatuoti pareiškėjų nemokumą (CPK 185 str.). Nebuvo nustatyta , jog pareiškėjai nemokiais tapo dėl žalingų įpročių (piktnaudžiavimo alkoholiu, psichotropinėmis medžiagomis, azartinių lošimų  ir kt.).

FABĮ įtvirtinta nuostata, kad teismas gali atsisakyti iškelti bankroto bylą fiziniam asmeniui paaiškėjus, kad fizinis asmuo  buvo baustas už nusikaltimus, nurodytus LR BK 207, 207, 209, 216, 222, 223 str. , ir jo teistumas nėra išnykęs, jeigu dėl to jis tapo nemokus. LITEKO programos duomenimis D. S. 2015-03-19 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu Nr.1-89-718/2015 buvo nuteistas pagal kelis  LR BK  straipsnius, tame tarpe ir pagal BK 222 str. Nuosprendis įsiteisėjo 2015-11-05 ( 10 t. 36-54). Teismo nuosprendžiu iš pareiškėjo D. S. bei kito  kaltinamojo D. L. priteista solidariai atlyginti 31 866,66 Eur žalą  Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai. Nusikalstami veiksmai buvo atlikti 2008-2009 m. Įvertinus priteistos  žalos dydį ir iki to susidariusių skolų dydį ( 517 116 Eur) darytina išvada, jog D. S. tapo nemokus jau iki žalos padarymo , todėl atsisakyti tenkinti pareiškimą šiuo pagrindu teismas negali. Teismas nenustatė ir aplinkybės, kad pareiškėjams yra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyviais yra pareiškėjai, bankroto byla (FABĮ 5 str. 8 d. 6 p.).

Pareiškėjams aktualios yra FABĮ 5 str.8 d.2 p. nuostatos, pagal kurias atsisakoma kelti bankroto bylą , jei paaiškėja, jog fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki iškėlimo bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 str. nurodytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar dėl kitokių veiksmų, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. Byloje nebuvo nustatyta, kad pareiškėjų nemokumo priežastimi būtų buvę  CK 6.67 str. nurodyti sandoriai. Be to, šiuo aspektu įstatymų leidėjas numatė papildomus saugiklius – pagal FABĮ 12 str. 3 d. bankroto administratorius turi patikrinti sandorius, sudarytus per paskutinius 36 mėnesius ir, nustatęs asmens nesąžiningumą bei kitas CK 6.67 str. nurodytas sąlygas, ginčyti juos teismine tvarka ir, sandorius nuginčijus, šiuo pagrindu inicijuoti bankroto bylos nutraukimą ( FABĮ 12 str. 2 d. 14 p., 10 str. 1 d. 4 p.).

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri galioja ir vertinant nemokumo priežastis sprendžiant  dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui. Sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus t.y. rūpestingas ir atidus elgesys.  Subjektyviuoju požiūriu  sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti ar asmuo yra sąžiningas būtina taikyti abu šiuos kriterijus, nes be nuorodos į CK 6.67 str. nustatytas nesąžiningumo prezumpcijas įstatymų leidėjas neįtvirtino konkretaus nesąžiningumo atvejų sąrašo, nepateikė nesąžiningumo apibrėžties, nenurodė nesąžiningumo nustatymo kriterijų. Dėl to aplinkybės, ar asmuo tapo nemokus dėl nesąžiningų veiksmų ( neveikimo), kiekvienu konkrečiu atveju vertintinos atsižvelgiant į įstatymo leidėjo tikslą , įtvirtintą FABĮ - sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą.

Sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylios iškėlimo pareiškėjo sąžiningumas vertintinas  dviem aspektais: 1) ar skolininkas sąžiningai pateikė visą informaciją, 2) ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai ( CPK 4 str., LAT nutartys Nr.3K-3-516/2014, 3K-3-336/2013 ir kt.). Nesąžiningu asmuo pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais suponuoja išvadą, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, kad nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti  arba kad kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai. Nesąžiningumas turi daryti reikšmingą įtaką nemokumui ir  gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų, tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais, pagerinti savo finansinę padėtį. Asmuo, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti ( jos negerinti). Kai pareiškėjo  gaunamas darbo užmokesti neįprastai mažas, palyginus su Vyriausybės nustatytu minimaliu atlyginimu, ir pareiškėjas nesiima jokių veiksmų, kad susirastų geriau apmokamą darbą ir tai pagerintų savo turtinę padėtį, tai rodo jo nesąžiningumą.

Abu pareiškėjai yra įgiję aukštąjį išsilavinimą: pareiškėja L. S. – S. turi ekonominį išsilavinimą, o D. S. yra statybų inžinierius. Bylos duomenys rodo, jog turėdami darbo rinkoje labai paklausias ir konkurencingas specialybes, turėdami pakankamai profesinės patirties jie jau iki kreipimosi į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos (2014-08- 21) nedėjo jokių pastangų  atkurti mokumą ir susirasti geriau apmokamą darbą, užsiimti individualia veikla ir manytina, kad tiesiog slėpė savo tikrąsias  gaunamas pajamas, todėl buvo nesąžiningi. Abu pareiškėjai gaudavo tik simbolinius darbo užmokesčius už simboliškai dirbtą darbo laiką : L. S. – S. dirbdama UAB „Marsela“ direktorės pareigose gaudavo darbo užmokestį nuo 64 iki 77 Lt per mėnesį, UAB“Pinita Logisticks Group““ projektų darbų vadovės pareigose 1492 Lt, UAB „Pinita“ vadybininkės pareigose – nuo 64 iki 77 Lt per mėnesį. D. S. dirbo 0,25 etato R UAB „Lijasta“ direktoriaus pareigose ir gaudavo 190 Lt darbo užmokestį bei Poilsio namų (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos pirmininku už 488,50 Lt per mėnesį. Kaip nurodė pareiškėjai pirminiame savo pareiškime ( 1 t. 11 b.l.), jie ir toliau tikisi  dirbti minėtose darbovietės ir toliau gauti tokias pat pajamas. Tačiau iš to, kad savo būtinųjų poreikių tenkinimui pareiškėjai prašė patvirtinti gerokai didesnes sumas , nei uždirba  (L. S. – S. – 1200 Lt, D. S. – 1700 Lt) , darytina išvada, jog pareiškėjai sąmoningai yra pabloginę savo turtinę padėtį ir slepia pajamas, nes pragyvenimui t.y. būtiniausių poreikių tenkinimui išleidžia daug didesnes sumas, nei gauna ir oficialiai rodo. Per visą bylos nagrinėjimo  laikotarpį iš esmės situacija nekito, išskyrus tai, kad pareiškėja L. S. – S. nuo 2015-06-30 nebedirba UAB Pinita“, o jos pajamos padidėjo 35 Eur : buvo apie 490 Eur per mėnesį, o dabar apie 525 Eur. Pareiškėjo D. S. pajamos yra apie 590 Eur per mėnesį: jis nuo  2015-07-01 už tokį pat simbolinį darbo užmokestį įsidarbino toje pačioje UAB „Pinita“, iš kurios išėjo sutuoktinė , o taip pat visai neseniai, nuo 2015-09-09 pradėjo dirbti UAB „Sapola“, kur gauna 300 Eur darbo užmokestį. Nors pareiškėjų pareiškimas iškelti jiems fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjamas jau trečią kartą, jie vis tiek nededa jokių pastangų, nekalbant apie maksimalias pastangas, kas šiuo atveju turėtų būti, susirasti geriau apmokamą darbą arba užsiimti kita pajamas duodančia individualia veikla. D. S. ir toliau tebedirba sunkioje finansinėje padėtyje atsidūrusioje UAB „Lijasta‘ bei vietoje sutuoktinės įsidarbino UAB „Pinita“. Šiose bendrovėse jis dirba simboliniu darbo krūviu, todėl suprantama, kad ir už visiškai simbolinius atlyginimus ( UAB „Lijasta“ 81,25 Eur, o UAB „Pinita“  43,54 Eur per mėnesį). 2014-2015 m. po 4 dienas  (2014-12-08 - 2014-12-12, 2015 m. – 2015-09-04- 2015-09-08 laikotarpiu) D. S. dirbo kaip verslo liudijimą  įsigijęs asmuo, tačiau tai ženklių pajamų nedavė  ir nepatvirtino  pareiškėjų deklaratyvių teiginių  apie, neva, greitai būsiančius naujus ir pelningus ateities projektus.

Abu pareiškėjai yra baigę aukštuosius mokslus, įsigiję paklausias darbo rinkoje specialybes, turi darbinės patirties, yra jauni ir darbingi, neturi sveikatos problemų. Teismas nemano, kad L. S. – S. geriau apmokamą darbą susirasti trukdo jos sveikatos problemos. Byloje nėra duomenų apie jos darbingumo netekimą ar sumažėjimą, jai nepaskirtas medikamentinis gydymas, o rekomenduota naudoti maisto papildus (10 t. 69 b.l.). Apeliacinės  instancijos teismo 2015-07-22 nutartyje yra pastebėta, jog pareiškėjų nepilnu krūviu dirbami darbai bei už tai gaunami simboliniai atlyginimai gali būti pagrindas pripažinti asmenį sąmoningai siekus pabloginti savo padėtį ir dėl to buvus nesąžiningu. Atsižvelgiant  į šios nutarties  motyvus bei siekiant visapusiškai išsiaiškinti  visas bylai reikšmingas aplinkybes 2015-08-20 nutartimi pareiškėjai buvo įpareigoti pateikti duomenis apie gaunamas pajamas bei pastangas geriau apmokamam darbui susirasti iki kreipimosi į teismą dienos ir šiuo metu, pagrįsti iš kur ir kiek planuoja gauti pajamų realiai atsiskaitinėti  su kreditoriais ir pan., ( 9 t. 22, 23 b.l.). Į bylą buvo pateiktas paaiškinimas  raštu , D. S. darbo sutartis dėl įsidarbinimo UAB „Pinita“, verslo liudijimas, pažymos apie pareiškėjų gaunamą atlyginimą ir kt. Tačiau įvertinus pateiktus byloje įrodymus negalima daryti išvados kad pareiškėjai dėjo maksimalias pastangas  atkurti savo mokumą net ir bylos nagrinėjimo metu (CPK 185 str.). Juk fizinio asmens bankroto bylos iškėlimas  nereiškia besąlygiško  asmens atleidimo nuo skolų ir pirmiausia skirtas keisti tolesnį  asmens elgesį. FABĮ 16 str. 10 p. reglamentuota pareiga pagal savo galimybes dirbti arba užsiimti kita pajamas duodančia veikla, aktyviai siekti įsidarbinti arba siekti susirasti geriau apmokamą darbą turi būti vykdoma nuosekliai ir realiai, o ne vien formaliai.  Tačiau D. S. įsidarbinimas UAB „Pinita“ už 43, 54 Eur per mėnesį, iš kurios prieš tai išėjo L. S. – S. bei prieš teismo posėdį įsidarbinimas UAB „Sapola“ už 300 Eur mėnesinį darbo užmokestį arba 4 dienų darbas pagal verslo liudijimą leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjai siekia tik sukurti vaizdą, jog turi tikslą atkurti savo mokumą. Pareiškėja L. S. – S. savo darbo krūvį net gi sumažino – ji nebedirba UAB „Pinita‘. Įstatymų leidėjas FABĮ siekė  teisingos skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyros. Esminis skolininko interesas – grįžti į aktyvią ekonominę veiklą, išsaugant orumą, o kreditorių – atgauti skolas. Tai, kad net ir pateiktus pareiškimą teismui dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo pareiškėjai realiai nedėjo pastangų surasti geriau apmokamus darbus arba užsiimti individualia veikla, leidžiančia atkurti jų mokumą, atsiskaitinėti su kreditoriais vertintina kaip jų nesąžiningumas, todėl pareiškimas atmestinas FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. pagrindu ( CPK 178, 185 str.).

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 290, 291 str. n u t a r i a:

pareiškimą atmesti.   

Nutartis per 7 dienas nuo paskelbimo dienos dienų gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.