Civilinė byla Nr. e2-752-323/2016

(Teisminio proceso Nr. 2-06-3-11668-2015-1)

Procesinio sprendimo kategorija

(S)

2.5.16.8.; 3.1.7.5.; 3.2.6.1.

KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. vasario 23 d.

Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Genovaitė Vaizgėlienė, sekretoriaujant Ingridai Jušenkienei, dalyvaujant ieškovės atstovui advokato padėjėjui Andrej Proškin, atsakovės atstovams I. V., advokatui Nedui Šilaikai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Gloksinija“ ieškinį atsakovei VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija dėl įpareigojimo sudaryti uosto žemės nuomos sutartį,

n u s t a t ė :

ieškovė ieškiniu kreipėsi į teismą, ir prašo teismo įpareigoti atsakovę sudaryti su ieškove 0,0883 ha ploto Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), būtino pastato (duomenys neskelbtini), naudojimui, nuomos sutartį 30 (trisdešimties) metų terminui, bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2006 m. įsigijo administracinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį pirko siekiant plėsti įmonės komercinę veiklą. Investavus lėšų pastatas buvo pagerintas, įrengtos poilsio patalpos, taip pat pastate nuomoja patalpas ir vykdo ūkinę komercinę veiklą eilė privačių įmonių. Iki 2012 m. balandžio mėn. ieškovė ir atsakovė turėjo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos sutartį dėl 0,0883 ha ploto žemės sklypo. Nuomos sutarties terminui pasibaigus, nauja sutartis sudaryta nebuvo, tačiau nuo 2012 m. balandžio mėn. iki dabar ieškovė tinkamai bei laiku moka atsakovei žemės nuomos mokestį pagal atsakovės išrašytas PVM sąskaitas – faktūras. Taip pat nurodė, kad 2015-07-03 kreipėsi į atsakovę su prašymu sudaryti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos sutartį, tačiau iš atsakovės atsakymo gauta nebuvo. Pažymėjo, kad atsakovei nesudarant žemės nuomos sutarties ieškovės prašomam terminui, ieškovės teisinė padėtis tampa neapibrėžta, negalima planuoti įmonės veiklos plėtojimo, investicijų pritraukimo ilgalaikėje perspektyvoje.

Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 2012-04-18 pasibaigus šalių sudarytos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos sutarties terminui, 2012-03-12 išsiuntė ieškovei 2012-03-09 Sutarties pakeitimo projektą Nr. 20-20/2012ž, kurio 1.1 p. buvo siūloma pakeisti Sutartyje numatytą nuomos terminą ir jį nustatyti iki 2013-04-18. Tačiau ieškovė 2012-05-04 raštu atsisakė pasirašyti pateiktą Sutarties pakeitimą, nurodydama, kad atsakovė privalo „įvykdyti savo įsipareigojimus“ – išpirkti ieškovei priklausantį Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijoje esantį pastatą. 2012-05-24 raštu Nr. UD-9.6.3-2531 informavo ieškovę, kad šiuo metu neturi poreikio ir teisinio pagrindo išpirkti ieškovei priklausantį pastatą. Tokiu būdu po Sutartyje nustatyto nuomos termino pabaigos ieškovei atsisakius pasirašyti Sutarties pakeitimą, ir ieškovei toliau naudojant uosto žemės sklypą, tarp šalių susiklostė faktiniai uosto žemės nuomos santykiai, ieškovei apmokant teisės aktų pagrindu atsakovės apskaičiuotą uosto žemės nuomos mokestį. Taip pat nurodė, kad įstatymo leidėjas nuo 2012 metų (laikotarpio, kada pasibaigė ieškovės su atsakove sudarytos Sutarties terminas) kryptingai ir sąmoningai ribojo galimybę uosto žemės nuomininkui atnaujinti ar pratęsti pasibaigusios uosto žemės nuomos sutarties galiojimą – nuo 2015-01-01 tokia galimybė apskritai nenumatyta. Paaiškino, kad toks teisinis reglamentavimas buvo keičiamas atsižvelgiant į Europos Komisijos poziciją dėl galimo Sutarties dėl Europos sąjungos veikimo 49 str. pažeidimo. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 49 str. nustato, kad vadovaujantis toliau išdėstytomis nuostatomis vienos valstybės narės nacionalinių subjektų įsisteigimo laisvės kitos valstybės narės teritorijoje apribojimai uždraudžiami. Europos Komisija 2011-2014 m. Lietuvos Respublikos kompetentingoms institucijos adresuotuose dokumentuose (raštuose ir pagrįstose nuomonėse) išreiškė poziciją, kad Uosto įstatymo nuostatos ta apimtimi, kiek suteikia galimybę Uosto žemės nuomininkams automatiškai neribotą laiką atnaujinti sudarytas žemės nuomos sutartis, jei nuomojamoje žemėje yra jiems priklausančių pastatų ar statinių, neatitinka Sutarties dėl ES veikimo 49 str. reikalavimų. Nors įvardintos Europos Komisijos nuomonės nėra galutinės ir privalomos (nėra priimtas Teisingumo Teismo sprendimas minėtų Uosto įstatymo nuostatų klausimu), vis dėlto, Europos komisijoje yra pradėta galimo ES teisės pažeidimo nagrinėjimo procedūra, o Lietuvos Respublika tokią Europos komisijos nuomonę bent iš dalies yra pripažinusi ir 2012-2014 m. pakeitusi Uosto žemės nuomos sutarties pasibaigimo pasekmių reglamentavimą. Laiko, kad šiuo metu egzistuojantis pakankamai neaiškus teisinis reglamentavimas (įvertinant ir teisinį neapibrėžtumą dėl Europos komisijos pradėtos teisės pažeidimo nagrinėjimo procedūros) nesudaro pagrindo atsakovei tenkinti ieškovės prašymą ir ne konkurso tvarka sudaryti naują Uosto žemės nuomos sutartį. Vertinant iš ieškovės pozicijų, tokios sutarties sudarymas, esant neapibrėžtai teisinei situacijai, negalėtų sukurti ieškovės pageidaujamo teisinio tikrumo ir teisėtų lūkesčių, kadangi, tuo atveju, jei ateityje būtų pripažinta, kad pasibaigusios Uosto žemės nuomos sutarties atnaujinimas ar pratęsimas prieštarauja Sutarties dėl Europos sąjungos veikimo 49 str., tokia sutartis turėtų būti panaikinta.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaiko, prašo jį tenkinti ieškinyje išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu. Nurodė, kad remiantis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 23 str. 1 d. 1 p. turi teisę dar kartą su atsakove sudaryti uosto žemės nuomos sutartį ne konkurso būdu. Pažymėjo, kad šios įstatyminės nuostatos galiojimas nėra sustabdytas, ji nėra panaikinti, todėl turi būti taikoma ginčo atveju. Paaiškino, kad siekia uosto žemės nuomos sutartį pratęsti trisdešimčiai metų tam, kad galėtų plėtoti verslą, investuoti.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovai su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti atsiliepime į ieškinį išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu. Nurodė, kad ieškovė jau pasinaudojo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 23 str. 1 d. 1 p. įtvirtinta teise ne konkurso tvarka sudaryti uosto žemės nuomos sutartį, tuo tarpu teisę atnaujinti pasibaigusią sutartį numato Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 24 str., kuris apskritai nenumato teisės ne konkurso tvarka sudaryti uosto žemės nuomos sutartį. Tačiau šiuo metu yra kilęs klausimas dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 24 str. ir apskritai teisės ne konkurso būdu išsinuomoti valstybinio uosto žemę atitikimo Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimams, Europos Komisijoje yra pradėta Europos Sąjungos teisės pažeidimo procedūra. Taip pat nurodė, kad nors uosto žemės nuomos sutartis yra pasibaigusi, ieškovė faktiškai naudojasi uosto žemės sklypu, turi galimybę naudotis pastatu pagal jo paskirtį, kas užtikrina einamąjį pastato naudojimą ir eksploatavimą.

Ieškinys atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2009-09-08 tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos sutartis Nr. 20-124/2009ž/20-2009-505 (su pakeitimais), pagal kurią atsakovė už užmokestį laikinai perdavė ieškovei naudotis ir valdyti 883 kv.m. žemės plotą, kurio ribos nurodytos Uosto žemės sklypo plane, esantį Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijoje, o ieškovė įsipareigojo naudoti uosto žemę pagal sutartį ir laiku mokėti uosto žemės nuomos mokestį (Sutarties 1 punktas). Uosto žemės sklypo nuomos terminas nurodytas iki 2012-04-18 (Sutarties 4 punktas). 2012-03-12 raštu Nr. UD-7.2.11.57-1192 atsakovė pasiūlė pakeisti 2009-09-08 Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos sutartį Nr. 20-124/2009ž pagal pridedamos 2012-03-09 Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos sutarties Nr. 20-20/2012Ž/20-2012-119 sąlygas, kuriomis uosto žemės sklypo nuomos terminas būtų pratęstas iki 2013-04-18. Ieškovė 2012-05-04 raštu atsisakė pasirašyti 2012-03-09 Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos sutartį Nr. 20-20/2012Ž/20-2012-119 ir pratęsti uosto žemės sklypo nuomos terminą vieneriems metams. Ieškovė 2015-07-03 kreipėsi į atsakovę su prašymu sudaryti su ieškove Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės sklypo, būtino pastato (duomenys neskelbtini), naudojimui, nuomos sutartį 30 (trisdešimties) metų terminui.

CK 6.545 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atskiri Lietuvos Respublikos įstatymai gali nustatyti žemės sklypų nuomos užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms ar konsulinėms įstaigoms, taip pat žemės sklypų, esančių laisvosiose ekonominėse zonose, jūrų uosto teritorijoje ar kitose specifinėse vietovėse, nuomos ypatumus. Taigi, ši Civilinio kodekso norma yra blanketinė. Uosto žemės nuoma reglamentuojama specialiame Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatyme, jo trečiojo skyriaus pirmajame skirsnyje. Šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, jog uosto žemė ne konkurso tvarka išnuomojama juridiniams asmenims, kurie įsigijo statinius. Šiuo atveju jiems išnuomojami tik statinių pardavimo (perdavimo) metu buvusiai tiesioginei pastatų paskirčiai reikalingi uosto žemės plotai. Nagrinėjamu atveju ieškovė, būdama administracinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkė, pasinaudodama Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 23 str. 1 d. 1 p. įtvirtinta teise ne konkurso tvarka sudaryti uosto žemės nuomos sutartį, su atsakove 2009-09-08 sudarė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos sutartį Nr. 20-124/2009ž/20-2009-505, pagal kurią uosto žemę išsinuomojo iki 2012-04-18 (Sutarties 4 punktas). CK 6.562 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad žemės nuomos sutartis baigiasi, kai sueina nuomos terminas. Pažymėtina, kad pagrindas žemės nuomos sutarčiai pasibaigti yra nuomos termino suėjimas, o po žemės nuomos sutarties termino suėjimo tolesnis naudojimasis žeme nustatytomis nuomos sąlygomis nedaro tokios sutarties neterminuotos. Faktinis naudojimasis žeme be juridinio pagrindo, suteikiančio tokią teisę, nesukuria teisėto naudotojo statuso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-02-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2010). Taigi, ieškovė nuo 2012-04-19 iki šios dienos uosto žeme naudojasi be teisinio pagrindo, ir atsakovei pagal jos išrašytas PVM sąskaitas – faktūras apmoka už faktinį jos naudojimą. Teismas sprendžia, kad ieškovė, kaip apdairus ir rūpestingas verslininkas, sudarydama 2009-09-08 uosto žemės nuomos sutartį, privalėjo spręsti teisės į žemės sklypą, reikalingą pastatyto statinio veiklai, ilgalaikio užtikrinimo klausimą. Tuo tarpu ieškovė 2009-09-08 uosto žemės nuomos sutartį sudarė dviem su puse metų terminui, kas vertintina kaip trumpalaikė uosto žemės nuomos sutartis, ir nepagrįstai tolesnio naudojimosi uosto žeme įteisinimo siekia reikalaudama įpareigoti atsakovę dar kartą ne konkurso tvarka su ja sudaryti ilgalaikę uosto žemės nuomos sutartį.

Sutarties laisvės principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis) suteikia teisę civilinių teisinių santykių subjektams laisvai spręsti, sudaryti jiems konkrečią sutartį ar jos nesudaryti, taip pat pasirinkti, su kuo tą sutartį sudaryti. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog privalėjimas sudaryti sandorį – tai asmens pareiga, kurią gali nustatyti įstatymas, teismas, tokia pareiga gali kilti iš skolininko vienašališko įsipareigojimo, ikisutartinių santykių, viešo konkurso ir kitų imperatyvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2004-12-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-541/2004; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000-04-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2000; 2012-05-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012). Pažymėtina, kad civiliniai santykiai, susiklostantys tarp uosto teritorijoje veikiančių ūkio subjektų bei tarp šių subjektų ir Uosto direkcijos, turi išskirtinį pobūdį, subjektų teisių ir pareigų turinį bei apimtį detaliau nei įprasta civiliniuose santykiuose apibrėžia įstatymai, šalių sutarties laisvė yra ribojama specialiųjų įstatymų reikalavimų. Šalys, sudarydamos sutartis dėl uosto žemės nuomos, gali veikti laisvai tiek, kiek tai leidžiama pagal specialiuosius įstatymus, nes jos yra varžomos įstatymų nustatytų sąlygų, kurių privalo laikytis. Taigi sutarties laisvės principas šiuo atveju turi būti derinamas su viešojo intereso apsaugos ir gynimo principu bei įstatymų reikalavimais, išplaukiančiais iš uosto žemės statuso, uosto paskirties bei ūkinės veiklos uoste specifikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2007). Nagrinėjamu atveju Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 24 straipsnis numato, jog pasibaigus uosto žemės nuomos sutarties terminui, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.566 straipsnyje nustatyta pirmumo teisė sudaryti naują uosto žemės nuomos sutartį buvusiam nuomininkui nesuteikiama. Taigi, pasibaigus 2009-09-08 šalių sudarytai uosto žemės nuomos sutarčiai (CK 6.551 straipsnio 2 dalis, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 punktas), reikalauti įpareigoti atsakovę sudaryti naują uosto žemės nuomos sutartį ne konkurso tvarka ieškovė neturi teisės (Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 24 straipsnis). Tai reiškia, kad įstatyminės pareigos atsakovei sudaryti su ieškove uosto žemės nuomos sutartį nėra. Kitų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą įpareigoti atsakovę sudaryti su ieškove uosto žemės nuomos sutartį ieškovė nenurodė. Tokių aplinkybių nenustatė ir teismas. Pažymėtina, jog ieškovė nepagrįstai Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatą aiškina taip, kad uoste esančių statinių savininkui yra garantuojama teisė į tolesnę uosto žemės nuomą, t. y. kad uoste esančių statinių savininkas turi teisę neribotą skaičių kartų reikalauti sudaryti su juo uosto žemės nuomos sutartį. Taip aiškinant šią nuostatą būtų paneigti reikalavimai valstybinio uosto žemę naudoti racionaliai ir efektyviai, būtų sudarytos sąlygos valstybinio jūrų uosto žemės nuomininkams piktnaudžiauti teise (pvz., nuomininkai galėtų nevykdyti nuomos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir tai jiems iš esmės nesukeltų sutarties nevykdymo teisinių padarinių, kadangi jie galėtų reikalauti sudaryti naują uosto žemės nuomos sutartį).

Išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu darytina išvada, kad ieškinys yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Atsakovė nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jos nepriteistinos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 - 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                             Genovaitė Vaizgėlienė