Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2025-03-05][nuasmenintas sprendimas byloje][eI2-5126-596-2025].docx
Bylos nr.: eI2-5126-596/2025
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Regionø administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 188610666 atsakovas
Kategorijos:
Teismo sprendimas
Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
Draudimas atvykti
Užsieniečių teisinė padėtis
Užsieniečių išvykimas iš Lietuvos Respublikos
Užsieniečių teisinė padėtis
Teismo procesiniai dokumentai

?

                                                                                         Administracinė byla Nr. eI2-5126-596/2025

                                                                             Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06835-2024-3

                                                                                         Procesinio sprendimo kategorijos: 8.6.4;

                                                                                         55.1.3

                                                                                         (S)

 

img1 

 

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2025 m. kovo 5 d.   

Vilnius

 

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vitos Valeckaitės ir Indrės Žvaigždinienės,

dalyvaujant pareiškėjui ir jo atstovui advokato padėjėjui Algirdui Tomui Paruliui,

atsakovo atstovui Kristupui Baubliui,

vertėjai Ingridai Nasvytei,

        viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. I. (R. I.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

 

Teisėjų kolegija

 

 n u s t a t ė :

 

Pareiškėjas R. I. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, Migracijos departamentas arba atsakovas) 2024 m. lapkričio 11 d. sprendimą Nr. 24S253206 (toliau – ir Sprendimas), pateiktą atsakovo 2024 m. lapkričio 13 d. pranešimu, ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Paaiškina, kad pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė 2023 m. liepos 14 d. prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 2307-LLG-2007 tuo pagrindu, kad jis ketina dirbti uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „Mostrus“ (toliau – ir Bendrovė) betonuotoju, kurį atsakovas registravo 2023 m. rugpjūčio 3 d. Prašyme pareiškėjas, be kita ko, nurodė, kad jo pragyvenimo šaltinis bus darbo užmokestis, kurio dydis – 1 160 Eur, bei pateikė minėtos Bendrovės tarpininkavimo raštą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo / keitimo Nr. 20230707-124143, kuriame, be kita ko, buvo nurodyta, jog ji įsipareigoja užsienietį įdarbinti pagal darbo sutartį ne trumpesniam nei 6 mėn. laikotarpiui betonuotoju (711407), ekonominės veiklos rūšies sritis pagal Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą, pagal kurią užsienietį ketinantis įdarbinti (įdarbinęs) darbdavys vykdo veiklą – gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba (4120). UAB „Mostrus“ įsipareigojo darbo sutarties laikotarpiu pareiškėjui mokėti 1 160 Eur mėnesinį darbo užmokestį.

Migracijos departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo (toliau – ir UTPI? arba Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2023 m. rugsėjo 22 d. išdavė pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760293164, galiojantį nuo 2023 m. spalio 2 d. iki 2024 m. spalio 12 d., kuris jam buvo įteiktas 2023 m. spalio 10 d.

Pareiškėjas 2024 m. kovo 14 d. atsakovui pateikė prašymą išduoti naują leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kuriame nurodė, kad ketina dirbti UAB „Persidis“. Migracijos departamentas 2024 m. gegužės 16 d. priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr.760293164 (toliau – ir 2024 m. gegužės 16 d. sprendimas), kadangi: duomenys, kuriuos asmuo pateikė, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; darbo sutartis su asmeniu yra nutraukta. Pareiškėjas dėl šio sprendimo pateikė skundą Regionų administraciniam teismui (toliau – ir RAT), kuris 2024 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-11149-860/2024 jo skundą atmetė, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2024 m. lapkričio 6 d. nutartimi administracinėje byloje  Nr. eA-2402-463/2024 pareiškėjo apeliacinį skundą taip pat atmetė.

Dėl kito leidimo laikinai gyventi išdavimo pareiškėjas kreipėsi 2024 m. kovo 14 d., tačiau atsakymas iki skundo padavimo teismui gautas nebuvo. Antrasis prašymas dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo buvo pateiktas jau nurodant kitą darbovietę, toms pačioms pareigoms. Pareiškėjas per atsakovo Migris sistemą 2024 m. balandžio 4 d. gavo informaciją,  kad antrojo prašymo nagrinėjimas sustabdytas iki 2024 m. gegužės 4 d., remiantis Įstatymo 33 straipsnio 5 dalimi. Jokios kitokios informacijos dėl šio prašymo atsakovas negavo nei el. paštu, nei Migris sistemoje. Vietoje antrojo prašymo išnagrinėjimo 2024 m. lapkričio 11 d. pranešimu el. paštu (duomenys neskelbtini) pareiškėjui buvo pateikta informacija, kad Migracijos departamentas 2024 m. lapkričio 11 d. priėmė sprendimą Nr. 24S253206, kuriuo nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2024 m. lapkričio 11 d. iki 2027 m. lapkričio 10 d.

Pažymi, kad antrojo prašymo dėl leidimo laikinai gyventi nagrinėjimo metu buvo priimtas sprendimas, kurio nenumato Lietuvos Respublikos teisės aktai, t. y. draudimas asmeniui įvažiuoti ir atvykti į Lietuvos Respubliką. Pareiškėjo 2024 m. kovo 14 d. antrasis prašymas dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nebuvo išnagrinėtas ir dėl jo sprendimas nebuvo priimtas, taip jam atimant galimybę skųsti neigiamą sprendimą, jei jis toks būtų priimtas.

Nurodo, kad pareiškėjas 2024 m. lapkričio 11 d. sprendimo Nr. 24S253206 pilna apimtimi negavo, jam nebuvo žinomi jokie jo priėmimo motyvai, todėl yra skundžiama 2024 m. lapkričio 13 d. informacija-pranešimas dėl Migracijos departamento 2024 m. lapkričio 11 d. priimto sprendimo          Nr. 24S253206.

Akcentuoja, kad atsakovo 2024 m. gegužės 16 d. sprendimu nuspręsta tik panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr.760293164, tačiau jokių kitų sprendimų, kad ateityje bus nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2024 m. lapkričio 11 d. iki 2027 m. lapkričio 10 d., nėra nurodyta, taip už kokius veiksmus ir kokiais pagrindais numatyta nauja papildoma nuobauda, nėra nei motyvuojama, nei pagrindžiama.

Pažymi, kad dvigubos bausmės taikymą riboja Lietuvos Respublikos Konstitucija, procesiniai teisės aktai, taip pat tarptautinės teisės normos, todėl akivaizdu, kad buvo pažeistas ne bis in idem principas, kuris užtikrinamas 1950 m. lapkričio 4 d. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir  EŽTK) Protokolo Nr. 7 4 straipsnyje.

Pareiškėjas cituoja Įstatymo 133 straipsnio nuostatas ir Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą aiškinančią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir apibendrindamas daro išvadą, kad atsakovas neišdėstė ir nepateikė jokių jo Sprendimą pagrindžiančių argumentų ar motyvų, todėl Sprendimas nepagrįstas, neteisingas ir neteisėtas, taigi turi būti panaikintas.

Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas palaikė skunde ir rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti.

        Atsakovas Departamentas atsiliepime su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

        Nurodo, kad Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies                2 punktu, 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktais, 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 2024 m. gegužės 16 d.  sprendimu nusprendė panaikinti asmeniui 2023 m. spalio 2 d. išduotą leidimą laikinai gyventi               Nr. 760293164, nes buvo nustatyta, kad duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, ir darbo sutartis su asmeniu nutraukta. Pareiškėjas   2024 m. gegužės 16 d. sprendimą apskundė RAT, kuris 2024 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, LVAT 2024 m. lapkričio 6 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė ir RAT sprendimą paliko nepakeistą.

        Migracijos departamentas 2024 m. lapkričio 11 d. priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriuo nusprendė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 36 mėn. (3 m.).

        Pažymi, kad kriterijus, kurie turėtų būti vertinami kiekvienu individualiu atveju nustatant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį, ir jų vertinimo tvarką apibrėžia Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 ,,Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ patvirtinta Kriterijų vertinimo tvarka (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka). Nurodo, kad šiuo atveju aktualios nuostatos, įtvirtintos Kriterijų vertinimo tvarkos 11 ir 14 punktuose.

        Atsakydamas į pareiškėjo skundo argumentus, jog Migracijos departamentas nevertino pareiškėjo individualios situacijos, pažymi, kad asmeniui pirmas leidimas laikinai gyventi buvo išduotas 2023 m. spalio 2 d. darbo Bendrovėje pagrindu. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir Sodra) informacinės sistemos duomenimis, asmuo Bendrovėje buvo įdarbintas nuo 2023 m. gruodžio 4 d. iki 2024 m. vasario 1 d., asmuo nuo 2023 m. spalio 31 d. užsiregistravo kaip vykdantis individualią veiklą, ir Licencijų informacinės sistemos duomenimis, nustatyta, kad asmeniui nuo 2023 m. lapkričio 14 d. išduota licencija vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą veiklą. Migracijos departamentas nenustatė, kad asmuo turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar kad asmens šeimos nariams būtų išduoti dokumentai, suteikiantys ar patvirtinantys teisę gyventi Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamento vertinimu, asmens ryšiai Lietuvos Respublikoje nėra ilgalaikiai, jį su Lietuvos Respublika sieja tik ekonominio pobūdžio (darbo) ryšiai.

        Nurodo, kad pagal Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 ,,Dėl Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės), 15 punktą, duomenys iš Nacionalinio sąrašo teikiami SIS, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į Nacionalinį sąrašą, atitinka 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 (toliau – ir SIS reglamentas), 24 straipsnyje nustatytus pagrindus.

        Atsakovas cituoja SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punkto ir 24 straipsnio 2 dalies               c punkto nuostatas ir nurodo, kad įvertinus tai, kad asmeniui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nes yra priimtas sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi, tai, kad duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, o darbo sutartis su asmeniu buvo nutraukta, galima daryti pagrįstą išvadą, kad asmuo ir ateityje gali nesąžiningu būdu siekti gauti leidimą laikinai gyventi, atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje. Laikosi pozicijos, kad įvertinus tai, jog draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų yra užkirsti kelią nesąžiningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Šengeno erdvę ir kad šis tikslas pasiekiamas tik įvedant įspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi į SIS, asmens duomenys, vadovaujantis Taisyklių 15 punktu, iš Nacionalinio sąrašo teiktini SIS.

        Akcentuoja, kad Migracijos departamentas neturi dispozityvumo teisės ir privalo laikytis Įstatymo reikalavimų, todėl nustatęs, kad pareiškėjas neatitinka imperatyvių reikalavimų, privalėjo panaikinti jam išduotus leidimus laikinai gyventi. Šiame kontekste pamini tai, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 29 patvirtintose Lietuvos migracijos politikos gairėse nurodė, kad atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi, kai užsienietis tik formaliai atitinka leidimo išdavimo pagrindus, yra viena iš nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių: Lietuvos teisinė bazė neturi sudaryti galimybių piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu, gyvenimu ir darbu Lietuvoje; būtina teisiškai užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos kontrolę, mažinti piktnaudžiavimo teisėtais migracijos būdais galimybes.

        Atsakovo nuomone, Sprendimas atitinka Įstatymo, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ), kitų teisės aktų ir teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, todėl naikinti Sprendimą nėra pagrindo.

        Atsakovo atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovo atstovas patvirtino, kad priimant ginčijamą sprendimą papildomi duomenys apie pareiškėją nebuvo renkami, o buvo vadovaujamasi tais duomenimis, kuriuos Departamentas vertino priimdamas 2024 m. gegužės 16 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjui buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

        Pareiškėjas 2025 m. vasario 11 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad jis atvyko į Lietuvą darbo tikslais, tikėdamasis panaudoti savo įgytą išsilavinimą ir žinias bei įsitvirtinti Lietuvoje, tačiau jį kvietusio dirbti darbdavio buvo apgautas, todėl iš jo atimtas leidimas gyventi Lietuvoje. Supranta, kad atvyko į Lietuvą, siekdamas dirbti UAB „Mostrus“, tačiau ne nuo jo priklausė, jog buvo apgautas ir atleistas iš darbo. Tvirtina, kad nėra pateikęs jokios klaidinančios informacijos, priešingai, kiekvieną kartą bandė konsultuotis su Migracijos departamento darbuotojais, netgi važiavo į Panevėžį, siekdamas greičiau sulaukti konsultacijos. Po šios nemalonios patirties pareiškėjas stengėsi rasti kitą darbdavį, ir, nors daug įmonių bankrutuoja ir skubiai rasti kitą, atitinkančią reikalavimus, įmonę buvo sudėtinga, bet pareiškėjas ją rado. Nurodo, kad pateikė prašymą Migracijos departamentui dėl darbdavio pakeitimo skubos tvarka 2024 m. vasario 24 d., atsakymo negavo pusę metų, nors turėjo gauti per 1 mėn. Tik po prašymo pakeisti darbdavį pateikimo, po 14 d., pareiškėjas gavo informaciją iš Migracijos departamento, kad, jam nežinant, jis yra atleistas iš darbo ir todėl priimtas sprendimas panaikinti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu sprendimu, kreipėsi pagalbos į advokatą, kuriuo pasitikėdamas manė, jog visus reikalingus dokumentus teismui pateiks būtent jis. Pareiškėjas teigia, kad nebuvo kviečiamas į teismą, nebuvo apklaustas ir Migracijos departamente dėl informacijos patikslinimo. Pareiškėjas nežino, ar buvo apklaustas jo buvęs darbdavys. Teigia, kad buvo tik informuotas, jog pirmasis skundas atmestas ir jis turi teisę skųsti apeliacine tvarka. Pareiškėjas apskundė sprendimą, nes nesutiko, jog pirmajame sprendime nurodytos laikino leidimo gyventi Lietuvoje panaikinimo priežastys yra pagrįstos. Pareiškėjas nesupranta, kaip dėl kitų žmonių nesąžiningo elgesio Lietuvoje gali būti paverstas nusikaltėliu be jokių faktinių įrodymų, o pasitelkdamas savo srities specialistus negali tikėtis, kad bus

užtikrintas jo teisių atstovavimas. Be to, jaučiasi apgautas pirmojo advokato dėl jo nepakankamo atstovavimo. Pareiškėjas siekia įsitvirtinti Lietuvoje ir jau yra atradęs savo bendruomenę, sukūręs socialinius ryšius, susipažinęs su verslo atstovais ir radęs bendraminčių, su kuriais pradėjo kurti verslo idėją ir kurios nenori prarasti. Nurodo, kad Migracijos departamentas teigia neaiškiais būdais nustatęs, jog pareiškėjas neturi pajamų pragyvenimui Lietuvoje, tačiau jis nesulaukė jokio paklausimo apie turimas santaupas ar pajamas. Be to, pats Departamentas teigia nustatęs, kad pareiškėjas yra atidaręs individualią veiklą, tačiau šį faktą ignoruoja, vertindamas jo pragyvenimo šaltinį. Pareiškėjo teigimu, Departamentas, vilkindamas prašymo nagrinėjimo terminą, trukdė jam pakeisti darbdavį, taip apsunkindamas pareiškėjo padėtį Lietuvoje. Pareiškėjas buvo informuotas laukti atsakymo, taip pat konsultavosi su Departamento darbuotojais, kaip gali atidaryti verslą, tačiau atsakovas iš esmės ignoruoja pareiškėjo bandymą su jais konsultuotis ir rasti sprendimą susidariusiai situacijai. Be to, pareiškėjui sudėtinga susikalbėti su Departamento darbuotojais, kadangi dauguma moka tik rusų kalbą. Pareiškėjas nebuvo informuotas, kad turėdamas laikiną leidimą gyventi Lietuvoje negali dirbti papildomo darbo, kol laukia teismo sprendimo ir Migracijos departamento prašymo išnagrinėjimo. Teigia, kad Migracijos departamentas neaiškiais būdais nustatė, jog pareiškėjas neturi sąsajų su Lietuva, tačiau jis tvirtina, kad visą laiką, gyvendamas Lietuvoje, buvo sąžiningas, draugiškas ir socialiai aktyvus bendruomenės narys, todėl subūrė didelę bendruomenę. Pareiškėjas akcentuoja, kad gyvendamas ir dirbdamas Lietuvoje visada laikėsi įstatymų, mokėjo mokesčius ir nepadarė jokių teisės pažeidimų. Kadangi pareiškėjas iš Departamento negavo atsakymo nuo 2024 m. vasario 24 d. iki rugsėjo pradžios, todėl, likus keliems mėnesiams iki asmens dokumento pabaigos, atsiėmė prašymą ir pradėjo planuoti išvykimą pasikeisti asmens dokumento. Dėl šios priežasties pareiškėjas įsigijo bilietą Vilnius-Varšuva-Baku 2024 m. spalio 9 d. ir 2024 m. spalio 10 d. atvyko į Azerbaidžaną  Bandydamas pratęsti Azerbaidžano užsienio pasą, 2024 m. lapkričio 13 d. pareiškėjas gavo elektroninį laišką, kuriame nurodyta, kad jam uždrausta atvykti į Lietuvą ir Šengeno erdvę 3 m., remiantis 2024 m. lapkričio 11 d. sprendimu. Pareiškėjo nuomone, jis dėl darbdavio nesąžiningo elgesio yra nepagrįstai nubaustas kelis kartus už tą patį, o tai pažeidžia jo žmogaus teises ir orumą. Nurodo, kad Departamentas vengė pareiškėjui pateikti sprendimą, netgi pasitelkus į pagalbą advokatą iš Migracijos departamento nepavyko gauti sprendimo ir Departamentas jį pateikė tik po pakartotinių teismo prašymų, kas rodo atsakovo nenorą bendradarbiauti.

 

Teisėjų kolegija

 

konstatuoja :

 

Byloje ginčas kilo dėl Departamento 2024 m. lapkričio 11 d. sprendimo Nr. 24S253206 teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš rašytinės bylos medžiagos ir žodinių proceso dalyvių paaiškinimų nustatyta, kad Departamentas, vadovaudamasis UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktais ir 35 straipsnio 1 dalies        2 ir 5 punktais, 2024 m. gegužės 16 d. priėmė sprendimą Nr. 24S123485 panaikinti pareiškėjui, kuris yra Azerbaidžano pilietis, 2023 m. spalio 2 d. išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje Nr. 760293164, nes buvo nustatyta, kad duomenys, kuriuos jis pateikė, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, ir darbo sutartis su asmeniu nutraukta.

Pareiškėjas apskundė Regionų administraciniam teismui Departamento 2024 m. gegužės 16 d. sprendimą Nr. 24S123485, tačiau RAT 2024 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu administracinėje byloje        Nr. eI2-11149-860/2024 jo skundą atmetė, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. lapkričio 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2402-463/2024 pareiškėjo apeliacinį skundą taip pat atmetė. Taigi, Departamento 2024 m. gegužės 16 d. sprendimas Nr. 24S123485 yra nepanaikintas, todėl galiojantis.

Migracijos departamentas 2024 m. lapkričio 11 d. priėmė sprendimą Nr. 24S253206, kuriuo nusprendė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos              36 mėnesius (3 metus) ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius               (3 metus). Sprendimą atsakovas priėmė remdamasis aplinkybe, jog asmens leidimas gyventi buvo panaikintas.

Pareiškėjas nesutinka su Sprendimu ir prašo teismo jį panaikinti kaip nepagrįstą.

UTPĮ nustato užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus, taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos elektroninio rezidento statuso suteikimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką (Įstatymo 1 straipsnio 1 dalis).

Įstatymo (redakcija, galiojusi Sprendimo priėmimo metu, t. y. nuo 2024 m. liepos 1 d. iki 2024 m. lapkričio 14 d.) 133 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti kelionės leidimą ar jis buvo panaikintas ar atšauktas dėl vienos ar kelių priežasčių, nustatytų Reglamento (ES) 2018/1240 37 straipsnio 1 dalies a–e punktuose, arba kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, ar atšaukta Šengeno viza, arba kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, užsieniečiui, kuris buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką, įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos, grąžintas į užsienio valstybę, perduotas užsienio valstybei pagal Lietuvos Respublikos sudarytą tarptautinę sutartį dėl neteisėtai esančių asmenų grąžinimo (readmisijos) arba bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos ar išvyko iš jos, arba užsieniečiui, kuris neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje ir nevykdo įsipareigojimų muitinei, nesumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos (skirtų) baudos (baudų) arba nepateikė bent vienos iš privalomų teikti mokesčių deklaracijų, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui.

Aiškindamas Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios pozicijos, kad Įstatymo leidėjo panaudotas žodis „gali būti“ reiškia, kad ne visais atvejais uždraudžiama užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kai jam panaikintas leidimas laikinai gyventi. Migracijos departamentas turi diskreciją šiuo klausimu (žr., pvz., 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimą administracinėje byloje                                               Nr. eA-2378-575/2024; 2024 m. lapkričio 27 d. sprendimą administracinėje byloje                                              Nr. eA-2511-602/2024; kt.).

Kriterijų vertinimo tvarkos 11 punktas nustato, kad, priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas gyventi) ar jis buvo panaikintas, atsižvelgiama į: pagrindą, dėl kurio buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas; esamus šeiminius, socialinius, ekonominius ir kitus užsieniečio ryšius su Lietuvos Respublika; tai, ar per pastaruosius vienerius metus iki sprendimo atsisakyti išduoti leidimą gyventi ar jį panaikinti priėmimo dienos: jau buvo atsisakyta užsieniečiui išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas; užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, jis buvo neįleistas, įpareigotas išvykti, grąžintas, išsiųstas ar neteisėtai išvyko (11.1–11.3 punktai). Pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 14 punktą, užsieniečiui, kurio leidimas gyventi buvo panaikintas Įstatymo                      50 straipsnio 1 dalies 1, 2 (pagal 35 straipsnio 1 dalies 2 arba 8 punktą), 3 punkte arba 54 straipsnio         1 dalies 1 punkte nurodytais pagrindais, nustatomas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad vien tai, jog užsieniečiui buvo panaikintas jam išduotas leidimas (nuolat ar laikinai) gyventi Lietuvoje, nesukuria Migracijos departamentui pagrindo elgtis imperatyviai ir kiekvienu atveju priimti sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvą. Migracijos departamentui suteikta diskrecija spręsti dėl tokio sprendimo priėmimo, tačiau Migracijos departamento diskrecija spręsti dėl sprendimo uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvą priėmimo bei nustatyti užsieniečiui draudimo atvykti į Lietuvą trukmę yra apribota įpareigojimu kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgti į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes, kurios detalizuotos Kriterijų vertinimo tvarkoje. Migracijos departamentas, atlikdamas šį vertinimą, vadovaudamasis konstitucinio atsakingo valdymo bei viešojo administravimo principais, turi atsižvelgti į Įstatymo tikslus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. liepos              17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1909-662/2024; 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2194-575/2024; 2024 m. spalio 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2335-789/2024; 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimą administracinėje byloje                                   Nr. eA-2378-575/2024).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, kad tuo atveju, kai institucijoms yra suteikta gana plati veikimo laisvė (diskrecija), įgyvendinant tam tikras teisės normas arba vykdant politiką tam tikroje srityje, teismai nagrinėja tik, ar viešojo administravimo subjektas, įgyvendindamas savo diskreciją, nepadarė aiškios (aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo) klaidos, nepiktnaudžiavo įgaliojimais (valdžia), akivaizdžiai neperžengė diskrecijos ribų, ar laikėsi procedūrinių taisyklių, ar tikslios faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas ginčytinas pasirinkimas, ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (šiais aspektais žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-2286/2012; 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-2952/2012; 2014 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje          Nr. A492-435/2014 ir kt.).

Kaip minėta, Departamentas panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kadangi duomenys, kuriuos jis pateikė, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, ir darbo sutartis su asmeniu nutraukta. Sprendimas dėl leidimo panaikinimo priimtas remiantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktais ir 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktais. Nors šis sprendimas dėl leidimo panaikinimo nėra panaikintas ir šio sprendimo teisėtumas bei pagrįstumas nėra vertinamas nagrinėjamoje administracinėje byloje, tačiau Departamentas, remdamasis minėtu sprendimu dėl leidimo panaikinimo, priėmė šioje byloje ginčijamą Sprendimą. Vertindamas asmens ryšius su Lietuvos Respublika, atsakovas nustatė, kad pareiškėjui pirmas leidimas laikinai gyventi buvo išduotas 2023 m. spalio 2 d. darbo UAB „Mostrus“ pagrindu. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenimis, pareiškėjas Bendrovėje buvo įdarbintas nuo 2023 m. gruodžio 4 d. iki 2024 m. vasario 1 d., pareiškėjas nuo 2023 m. spalio 31 d. užsiregistravo kaip vykdantis individualią veiklą. Licencijų informacinės sistemos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui nuo 2023 m. lapkričio 14 d. išduota licencija vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą veiklą. Migracijos departamentas nenustatė, kad pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar kad asmens šeimos nariams būtų išduoti dokumentai, suteikiantys ar patvirtinantys teisę gyventi Lietuvos Respublikoje. Departamento vertinimu, asmens ryšiai Lietuvos Respublikoje nėra ilgalaikiai, jį su Lietuvos Respublika sieja tik ekonominio pobūdžio (darbo) ryšiai. Departamentas, įvertinęs tai, kad pareiškėjui įdarbinimo Bendrovėje laikotarpiu nei vieną darbo mėnesį nebuvo išmokėtas tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis ir kad asmuo vykdo individualią veiklą, konstatavo, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, taip pat tai, kad asmuo savo nesąžiningais veiksmais, pažeisdamas Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, piktnaudžiavo migracijos procedūromis.

Taigi, kaip matyti iš Sprendimo motyvų, pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką       3 metams, kadangi buvo panaikintas asmens leidimas laikinai gyventi ir įvertinus faktines aplinkybes, sudariusias pagrindą panaikinti asmeniui išduotą leidimą, t. y. kad buvo nustatyta, jog duomenys, kuriuos jis pateikė, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės (asmuo nebedirba Bendrovėje, tarpininkavusioje dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, o nuo 2023 m. spalio 31 d. vykdo individualią veiklą), asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, ir darbo sutartis su asmeniu nutraukta. Atsakovo nuomone, pareiškėjas savo nesąžiningais veiksmais, pažeisdamas Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, piktnaudžiavo migracijos procedūromis. Iš ginčijamo Sprendimo turinio matyti, kad Migracijos departamentas iš esmės rėmėsi Departamento 2024 m. gegužės 16 d. sprendime Nr. 24S123485 nustatytomis aplinkybėmis.

Teismas iš esmės sutinka su Migracijos departamento nuomone, kad aukščiau paminėtas draudimas turėtų būti nustatomas, kai užsienietis nesąžiningais veiksmais piktnaudžiavo migracijos procedūromis. Tačiau nagrinėjamu atveju vien faktinė aplinkybė, kad užsienietis nutraukė darbo sutartį su jį kvietusiu darbdaviu, vienareikšmiškai nepatvirtina pareiškėjo piktnaudžiavimo šiuo aspektu. Pastebėtina ir tai, kad pareiškėjas paaiškino, jog nežinojo apie Bendrovės darbo sutarties nutraukimą su juo, taip pat pareiškėjas ėmėsi aktyvių veiksmų, ieškodamas naujo darbdavio, o jį suradęs nedelsdamas, 2024 m. kovo 14 d., Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti naują leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, ketindamas dirbti UAB „Persidis“. Be to, pareiškėjas nuo      2023 m. spalio 31 d. vykdo individualią veiklą, tačiau šių aplinkybių dėl jo individualios veiklos, atliekamo darbo, taip pat gaunamo darbo užmokesčio atsakovas nesiaiškino.

Teismo vertinimu, Sprendime dėl draudimo atvykti nėra pateikta savarankiškų argumentų, pagrindžiančių tokį atsakovo sprendimą. Byloje nėra duomenų, kad per pastaruosius vienerius metus iki sprendimo panaikinti leidimą gyventi priėmimo dienos užsieniečiui jau buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, jis buvo neįleistas, įpareigotas išvykti, grąžintas, išsiųstas ar neteisėtai išvyko. Taigi, nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas piktnaudžiavo migracijos procedūromis. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjui nustatytas 3 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis nelaikytinas proporcingu, atitinkančiu Kriterijų vertinimo tvarkoje įtvirtintus kriterijus.

Skundžiamu Sprendimu taip pat nuspręsta į SIS įtraukti perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 36 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Sprendimas dėl perspėjimo įvedimo į SIS priimtas vadovaujantis 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinamas Reglamentas (EB)Nr. 1987/2006, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2021 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/1152, (toliau – ir SIS reglamentas) 24 straipsnio 1 dalies a punktu ir 2 dalies c punktu, Taisyklių 15 punktu.

Pagal Taisyklių 15 punktą, duomenys iš sąrašo teikiami SIS, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į sąrašą, atitinka SIS reglamento 24 ir 25 straipsniuose nustatytus pagrindus.

Pagal SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punktą valstybės narės įveda perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, kai tenkinama viena iš šių sąlygų: valstybė narė, remdamasi individualiu vertinimu, kuris apima atitinkamo trečiosios šalies piliečio asmeninių aplinkybių vertinimą bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinius, yra nusprendusi, kad to trečiosios šalies piliečio buvimas jos teritorijoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui, ir todėl valstybė narė, laikydamasi savo nacionalinės teisės, yra atitinkamai priėmusi teismo ar administracinį sprendimą drausti atvykti ir apsigyventi bei yra pateikusi nacionalinį perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Pagal SIS reglamento 24 straipsnio 2 dalies c punktą, situacijos, kurioms taikomas 1 dalies a punktas, susidaro, kai trečiosios šalies pilietis apėjo ar bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje. Pagal SIS reglamento 21 straipsnio 1 dalį, prieš įvesdamos perspėjimą ir nuspręsdamos pratęsti perspėjimo galiojimo laikotarpį, valstybės narės nustato, ar atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS.

Teisėjų kolegija, vertindama atsakovo nurodytą būtinybę įvesti perspėjimą į SIS (panaikinus pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, atsakovui nustačius, kad duomenys, kuriuos užsienietis pateikė, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, su juo darbo sutartis nutraukta, pareiškėjas ir ateityje gali nesąžiningu būdu siekti gauti leidimą laikinai gyventi, atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje), pažymi, jog nei Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje bei ją įgyvendinančiuose teisės aktuose, nei SIS reglamento 24 straipsnyje nenumatytas besąlyginis draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką bei perspėjimo į SIS įvedimas tuo atveju, jei užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ar toks leidimas buvo panaikintas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2335-789/2024).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad vien SIS reglamento                  24 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta sąlyga savaime nėra pagrindas įvesti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, nes prieš tai valstybės narės įpareigotos nustatyti, ar individualus atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS, vadovaujantis SIS reglamento 21 straipsnio 2 dalyje (proporcingumo) ir 24 straipsnio 2 dalyje (išskirtų atvejų) nustatytais kriterijais, taip pat nustatyti, ar nėra priežasčių neįvesti perspėjimo, ir motyvuoti tokį administracinį sprendimą (žr., pvz., 2023 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje            Nr. eA-2450-624/2023).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad, prieš įvedant į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, kompetentingoms institucijoms (šiuo atveju Migracijos departamentui) tenka pareiga nustatyti, ar tas atvejis yra adekvatus, atitinkamas ir pakankamai svarbus, kad pateisintų perspėjimo įvedimą, atsižvelgiant į jo poveikį atitinkamo asmens teisėms, bei pateikti tai pagrindžiančius argumentus; Migracijos departamentas turi priimti administracinius sprendimus, atitinkančius VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose įtvirtintą imperatyvą, t. y. kad juose būtų nurodytas jų teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos jų priėmimui įtakos turėjusios aplinkybės bei jų motyvai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1044-789/2024).

Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju nėra priimtas administracinis sprendimas, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui dėl to, kad pareiškėjas apėjo ar bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į Lietuvos teritoriją ir buvimo joje, Sprendime dėl draudimo atvykti taip pat nėra individualizuotų, objektyviais duomenimis grįstų motyvų, kodėl pareiškėjo atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus ir todėl perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi turėtų būti įvestas į SIS.

VAĮ 3 straipsnio 10 punkte numatyta, jog administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad administraciniame sprendime turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje                                   Nr. A502-1037/2010, 2008 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-700/2008,             2009 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-422/2009, 2010 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-686/2010).

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ginčijamas Sprendimas dėl draudimo atvykti nelaikytinas proporcingu, todėl jis neatitinka VAĮ 10 straipsnio, SIS reglamento 21 straipsnio reikalavimų ir yra naikintinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 2 punktas).

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje                                        Nr. A261-3555/2011).

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis).

Kadangi pareiškėjo skundas patenkintas visiškai, todėl jis įgijo teisę į byloje patirtų išlaidų atlyginimą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas už skundo pateikimą teismui sumokėjo 23 Eur žyminį mokestį, taip pat už teisines paslaugas sumokėjo iš viso 1 500 Eur.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio l dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Minėto straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija), (toliau – ir Rekomendacijos) 8 punkte įtvirtinti rekomenduojami advokato teikiamų teisinių paslaugų priteistini maksimalūs užmokesčio dydžiai. Už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio (Rekomendacijų 5 punktas).

Rekomendacijų 7 punkte įtvirtinta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Rekomendacijų 8.2 punkte nustatyta, kad už ieškinio, priešieškinio, atsiliepimo į ieškinį ar priešieškinį parengimą maksimali priteistina suma apskaičiuojama taikant 2,5 koeficientą, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Iš į bylą pateiktų pinigų priėmimo kvitų nustatyta, kad pareiškėjas 2024 m. lapkričio 22 d. už dokumento surašymą ir atstovavimą sumokėjo 500 Eur; 2024 m. gruodžio 3 d. už dokumento surašymą ir kitas teisines paslaugas sumokėjo 500 Eur; 2025 m. sausio 29 d. už atstovavimą, dokumento surašymą ir kitas teisines paslaugas sumokėjo 500 Eur.

Visų pirma, į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas sumokėjo 23 Eur žyminio mokesčio, todėl ši suma priteistina iš atsakovo.

Pareiškėjas skundą teismui pateikė 2024 m. lapkričio 28 d. Įvertinus tai, kad už skundo parengimą jis sumokėjo 500 Eur, tokiu atveju taikytinas 2024 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (2 196,4 Eur), todėl už advokato padėjėjo paslaugas rengiant skundą pareiškėjui gali būti maksimaliai atlyginta 4 392,80 Eur (2 196,4 x 2,5 x 80 proc.). Pareiškėjo prašoma priteisti 500 Eur suma už teisines paslaugas rengiant skundą neviršija maksimalios galimos priteisti sumos, pateikti duomenys patvirtina išlaidų apmokėjimą, todėl ši suma (500 Eur) priteistina iš atsakovo.

Matyti, kad 2024 m. gruodžio 3 d. už dokumento surašymą ir kitas teisines paslaugas pareiškėjas advokato padėjėjui sumokėjo 500 Eur, tačiau teismas pabrėžia, kad pareiškėjo atstovui teismui pateikus pradinį skundą, buvo nustatyti skundo trūkumai, t. y. advokato padėjėjas netinkamai parengė skundą. Tokiu atveju, 2024 m. gruodžio 16 d. pateikdamas teismui patikslintą skundą, advokato padėjėjas tik pašalino skundo trūkumus, t. y. iš esmės matyti, kad šiek tiek papildė pradinį skundą, tačiau naujo dokumento nerengė. Atsižvelgiant į tai, kad jau yra priteista suma už skundo parengimą teismui, 2024 m. gruodžio 3 d. sumokėta 500 Eur suma laikytina nepagrįsta, todėl nepriteistina.

Taip pat pareiškėjas prašo priteisti dar 500 Eur už 2025 m. sausio 29 d. sumokėtas teisines paslaugas, t. y. atstovavimą, dokumento surašymą ir kitas teisines paslaugas. Pagal Rekomendacijų 8.16 papunktį už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, taikomas 0,4 koeficientas. Pagal Rekomendacijų 8.19 papunktį už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą taikomas 0,1 koeficientas. Iš Teismų informacinės sistemos Liteko matyti, kad 2025 m. vasario 5 d. vyko teismo posėdis                   (50 min.), 2025 m. vasario 11 d. vyko teismo posėdis (25 min.) ir 2025 m. vasario 26 d. vyko teismo posėdis (2 val.). Įvertinus tai, kad teismo posėdžiai vyko 2025 m. pradžioje, tokiu atveju taikytinas 2024 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (2 237,9 Eur), taigi už vieną posėdžio valandą galima maksimaliai priteisti 179 Eur (2 237,9 x 0,1 x 80 proc.). Be to, matyti, kad pareiškėjo atstovas 2025 m. vasario 5 d. teikė teismui prašymus, 2025 m. vasario 11 d. – rašytinius paaiškinimus, todėl, įvertinus šias aplinkybes, bendrai už teisines paslaugas 2025 m. sausio 29 d. sumokėta 500 Eur suma priteistina iš atsakovo.

Taigi, iš viso pareiškėjo naudai priteistinos 1 023 Eur (23 Eur + 500 Eur + 500 Eur) bylinėjimosi išlaidos.

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 1–4 dalimis, teismas

 

n u s p r e n d ž i a :

 

Pareiškėjo R. I. (R. I.) patikslintą skundą tenkinti.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. lapkričio 11 d. sprendimą Nr. 24S253206, kuriuo R. I. (R. I.) uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus) ir nuspręsta įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus).

Priteisti iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareiškėjui R. I. (R. I.) 1 023 Eur (vieno tūkstančio dvidešimt trijų eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

 

 

Teisėjos                Jolita Rasiukevičienė

 

 

                                                                                                                                Vita Valeckaitė

                                                                                                                 

                                                                                                             

                                                                                                                                Indrė Žvaigždinienė


Paminėta tekste:
  • eI2-11149-860/2024
  • eA-2402-463/2024
  • eA-2511-602/2024
  • eA-1909-662/2024
  • eA-2194-575/2024
  • eA-2335-789/2024
  • eA-2378-575/2024
  • eA-2450-624/2023
  • eA-1044-789/2024
  • CPK