Civilinė byla Nr. e2A-111-230/2021

       Teisminio proceso Nr. 2-69-3-05768-2020-0

       Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.9; 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.10.2.4.1; 2.6.10.6; 2.6.20.1; 2.6.20.4; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20

 (S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 25 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Kauno savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės O. S. Š. ieškinį atsakovei Kauno savivaldybės įmonei „Kapinių priežiūra“ dėl netinkamai ir nekokybiškai suteiktų paslaugų.

Teisėja, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė O. S. Š. ieškinyje teismo prašė priteisti iš atsakovės Kauno savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“ 123,35 Eur žalą arba įpareigoti atsakovę ieškovės naudai ištaisyti netinkamai suteiktų paslaugų trūkumus Eigulių kapinėse, kapavietėje Nr. 21-5-2: a) pašalinant paliktą perteklinį molio sluoksnį ir grunto atliekas iš kapavietės ploto; b) supilant tvarkingą žemės kauburį kapą žyminčioje vietoje; c) įrengiant kapo vietą žymintį ženklą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2020 m. sausio 22 d. kreipėsi į atsakovę dėl laidojimo paslaugų. Ieškovė ir atsakovė susitarė, kad atsakovė iškas kapavietę velioniui P. S. palaidoti. Susitarimo pagrindu ieškovė užsakė, o atsakovė įsipareigojo tinkamai ir kokybiškai ieškovei suteikti duobių iškasimo ir papuošimo paslaugas. Ieškovė sumokėjo už paslaugas 246,70 Eur, tačiau atsakovė savo pareigos tinkamai ir kokybiškai suteikti paslaugas neįvykdė. 2020 m. sausio 23 d. 15 val. Eigulių kapinėse, kapavietės Nr. 21-5-2, prieš teikdama paslaugas atsakovė neatliko jokių paruošiamųjų darbų, t. y. prieš kasdama duobę, kapavietėje Nr. 21-5-2 nenaudojo jokios apsauginės dangos, kuri būtų padėjusi apsaugoti jau esamą gerbūvį. Dėl šio atsakovės neveikimo, t. y. apsauginės plėvelės (tento) nepatiesimo, atsakovės darbuotojai kapavietėje esančią smėlio dangą ir juodžemį suvertė tiesiog kapavietės šonuose aplink iškastą duobę, sumaišė su iškastu moliu ir suvertė į kapo duobę. Be to, atsakovės darbuotojai kapavietėje paliko iš kapo duobės išverstą storą molingos dirvos sluoksnį, susidariusius molingus grumstus gulėti per visą kapavietės plotą. Perteklinės molingos dirvos krūvos kapavietės plote sugadino vaizdą ir paliko netolygaus nuožulnumo plokštumą. Dar nebaigus nukasti molio kairėje ir dešinėje kapavietės pusėse, atsakovės darbuotojai duobkasiai ėmė skubiai ir atsainiai formuoti kapo kauburį ir paliko jį akivaizdžiai nebaigtą formuoti, neišbaigtą, kreivą, netolygų. Užkasę duobę, nesutvarkė kapavietės, neįrengė kapo vietą žyminčio ženklo, kuriame būtų nurodoma mirusiojo vardas, pavardė, gimimo ir mirties datos. Nebaigę darbų iki galo, atsakovės darbuotojai skubiais žingsniais, kone bėgte pasišalino iš paslaugų teikimo vietos.

2.       Atsakovė Kauno savivaldybės įmonė „Kapinių priežiūra“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad 2020 m. sausio 23 d. Kauno miesto Eigulių viešosiose kapinėse esančioje kapavietėje Nr. 21-5-2, vykdant velionio P. S. kapo duobės iškasimo paslaugą, atsakovės mobilios duobkasių brigados duobkasiai nenaudojo apsauginės dangos, kadangi ji nėra privaloma naudoti visais kapo duobių kasimo atvejais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. D1-652 patvirtintų paslaugų kokybės reikalavimų (toliau – Reikalavimų) 24 punktu, iš kapo duobės iškastas gruntas turi būti supiltas, kad netrukdytų į kapo duobę nuleisti karstą. Grunto pylimui gali būti naudojami specialūs konteineriai arba tentas. Tai reiškia, kad sprendimą dėl apsauginės dangos naudojimo tikslingumo priima kapinių vedėjas arba duobkasiai, realiai įvertinę faktinę situaciją. Tais atvejais, kuomet yra papildomos laisvos vietos laikinai supilti iš kapo duobės iškastą gruntą, apsauginė danga gali būti nenaudojama. Atsakovės teikiama paslauga – laidojimo duobės iškasimas žiemos sezono metu – nenumato jokių paruošiamųjų ar papildomų darbų. Vykdant laidojimo duobės iškasimo ir užkasimo darbus neįmanoma išvengti vizualių išliekamųjų padarinių, tokių kaip iškasto grunto susimaišymas su viršutiniu žemės ar smėlio sluoksniu. Reikalavimų 23 punkte yra nurodyta, kad, kasant kapo duobę šeimos kape, laidojimo paslaugų teikėjas privalo užtikrinti esamų kapavietės statinių, paminklų, antkapių, tvorelių, apvadų ar kitų elementų išsaugojimą. Ieškovės argumentas, kad atsakovės darbuotojai vykdydami kapo duobės iškasimo ir užkasimo paslaugą neišsaugojo „plokštumos tolygumo aplink kapo kauburį“ yra teisiškai nereikšmingas, kadangi iš nurodyto Reikalavimų punkto formuluotės aiškiai matyti, jog kalbama apie kapavietėje esančius paminklinius statinius, o ne apie žemės gruntą. 2010 m. liepos 23 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 474 patvirtintų Kauno miesto kapinių tvarkymo ir žmonių palaikų laidojimo taisyklių (toliau – Taisyklių) 53 punktas numato, kad palaidojus kape įrengiamas kapo vietą žymintis laikinas ženklas, kuriame nurodomas mirusiojo vardas, pavardė, gimimo ir mirties datos, vykdymas yra ne atsakovės, o atsakingo už kapavietę asmens, t. y. ieškovės, pareiga.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Kauno apylinkės teismas 2020 m. spalio 5 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei O. S. Š. iš atsakovės Kauno savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“ 115,85 Eur žalą ir 659,64 Eur bylinėjimosi išlaidas, likusius ieškinio reikalavimus atmetė.

4.       Teismas nustatė, kad 2020 m. sausio 23 d. atsakovės darbuotojai – mobiliosios duobkasių brigados duobkasiai V. Z. ir D. B. Eigulių kapinėse, kapavietėje Nr. 21-5-2 atliko duobės iškasimo, užkasimo ir kauburio suformavimo darbus. Už atliktus darbus ieškovė sumokėjo atsakovei iš anksto 2020 m. sausio 22 d. – 231,70 Eur už duobės iškasimą ir užkasimą ir 15 Eur už duobės papuošimą. Rašytinė sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta.

5.       Teismas sutiko su atsakovės argumentais, kad pagal teisės aktus naudoti tentą nebuvo privaloma, tačiau kapinių vedėjas žinojo apie molingą kapavietę, todėl tento panaudojimas nagrinėjamu atveju būtų padėjęs išvengti molio gabalų išmėtymo po visą kapavietę ir tvarkingesnio (didesnio) kauburio suformavimui. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad molis gali būti lengvas, vidutinio sunkumo arba sunkus. Tačiau tai nepateisina atsakovės darbuotojų veiksmų sumaišant molį su juodžemiu, molio gabalų išmėtymu po visą kapavietę, nesugebant supilti iškasto molio atgal į iškastą duobę. Teismo vertinimu, byloje kartu su ieškiniu pateiktos nuotraukos (iki laidojimo buvusios kapavietės vaizdas ir laidojimo dieną), liudytojų S. Š. ir R. P. parodymai patvirtina ieškinyje nurodytas aplinkybes, kad molio gabalai buvo išmėtyti po visą kapavietę, vietoj to, kad būtų sukasti į kapo duobę. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad dešinėje pusėje matomas juodžemio likutis, todėl atsakovės atstovės išreikštos abejonės, ar apskritai kapavietėje buvo juodžemio, atmestinos kaip nepagrįstos. Be to, iš pateiktų nuotraukų matyti, kad suformuotas kauburys yra nevienodo aukščio (kairėje pusėje aukštesnis), ką teismo posėdžio metu nurodė ir liudytojos S. Š. ir R. P..

6.       Teismas sprendė, kad atsakovė neveikė atidžiai ir rūpestingai, žinodama apie molingą kapavietę, nenaudojo tento, atlikusi kapo duobės užkasimo darbus, paliko per visą kapavietę mėtytis molio gabalus, atsakovės suformuotas kauburys yra nevienodo aukščio, nelygus, atsakovės darbuotojai nepabaigę darbų pasišalino. Teismas sutiko su atsakovės argumentais, kad kapavietės sutvarkymas (pvz., juodžemio atvežimas, apsodinimas ir pan.) yra atskirai apmokama paslauga, tačiau, teismo nuomone, kapo duobės užkasimas ir kauburio suformavimas nėra tinkamai atliktas. Pagal pateiktas nuotraukas aiškiai matyti, kad paslauga nebuvo atlikta kokybiškai. Duobkasių paaiškinimai dėl molingo dirvožemio, sekančių laidotuvių nepateisina aplaidaus darbo atlikimo. Tai, kad molis kasasi gabalais nepateisina aplinkybių, kodėl molio grumstai buvo palikti per visą kapavietę ir nesukasti į kapo duobę atgal, kaip buvo prieš iškasant duobę. Dėl tokio atsakovės nerūpestingo ir neatidaus veikimo ieškovė patyrė žalą, t. y. sumokėjusi už visą paslaugą iš karto, negavo tinkamos kokybės paslaugos.

7.       Teismas nesutiko su ieškovės argumentais, kad kapo vietą žymintį ženklą, kuriame nurodoma mirusiojo vardas, pavardė, gimimo ir mirties datos, turėjo įrengti atsakovė. Reikalavimų 28 punkte nenurodyta, kam kyla prievolė įrengti kapo vietą žymintį ženklą, todėl teismas sutiko su atsakovės argumentais, kad laikiną kryžių duobkasiams turi atnešti artimieji. Byloje tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovė tokio kryžiaus neturėjo, todėl ir atsakovei nekyla pareiga įrengti kapo vietą žymintį ženklą.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8.       Apeliaciniu skundu atsakovė Kauno savivaldybės įmonė „Kapinių priežiūra“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.       Teisės aktai griežtai reglamentuoja iškasamos kapo duobės matmenis, kurių privaloma laikytis teikiant paslaugas, bei kartu numato paslaugų užbaigimą kauburio suformavimu, neapibrėžiant tikslių jo savybių, o estetinis kapavietės vaizdas nėra paslaugų kokybės parametras. Taigi teismas spręsdamas priešingai netinkamai taikė teisės aktų nuostatas, t. y. paslaugų kokybę vertino pagal parametrus, kurie nėra apibrėžti teisės aktuose.

1.2.       Atsakovė užsakytas paslaugas ieškovei suteikė tinkamai – iškasė nustatytų matmenų kapo duobę, nuleido karstą, kapo duobę užkasė ir suformavo kauburį, dėl šių aplinkybių byloje nėra ginčo. Ieškovė iš esmės ginčija tai, kad po paslaugų suteikimo kapavietė dėl molio liekanų bei esą netolygaus kauburio, atrodė neestetiškai (negražiai). Tačiau ieškovė įsigijo ne estetines paslaugas (pvz., kapavietės puošimo paslaugą), o tik duobės iškasimą ir užkasimą. Atitinkamai, jei ieškovė siekė, kad kapo duobė būtų ne tik iškasta/užkasta, bet taip pat sutvarkyta ir kapavietės išvaizda (užpiltas juodžemis, sulygintas paviršius ir pan.), ieškovė galėjo kreiptis į atsakovę dėl papildomų paslaugų įsigijimo. Ieškovė jokių papildomų paslaugų iš atsakovės neįsigijo, todėl ieškovei buvo suteiktos tik duobės iškasimo/užkasimo ir kauburio suformavimo paslaugos, kurios neapima ir neturi apimti kapavietės tvarkymo.

1.3.       Teismas nepagrįstai nustatė atsakovės neteisėtus veiksmus bei jų neva nulemtą žalą, nenurodydamas jokių konkrečių teisės normų, kurias atsakovė būtų pažeidusi. Ieškovės reikalavimas yra grindžiamas ieškovės prielaidomis bei samprotavimu dėl kapo duobės estetinio vaizdo trūkumų, o tokie motyvai nesudaro ir negali sudaryti pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą dėl žalos priteisimo.

1.4.       Sprendime nepagrįstai konstatuota, kad atsakovė ginčo atveju turėjo pareigą naudoti apsauginę dangą – tentą. Sprendimą dėl apsauginės dangos naudojimo tikslingumo priima kapinių vedėjas arba duobkasiai, realiai įvertinę faktinę situaciją ir tik tuomet, kai reikia apsaugoti kapavietėje esančius statinius, t. y. paminklus, tvorelę ir pan. Teisės aktai nenumato pareigos naudoti tentą paviršinio žemės sluoksnio apsaugojimui, t. y. žemės paviršiaus sluoksnis nėra saugotinas. Tais atvejais, kuomet kapavietėje yra papildomos laisvos vietos laikinai supilti iš kapo duobės iškastą gruntą (kaip buvo ir šiuo atveju), apsauginė danga neturi būti naudojama. Ginčo kapavietė buvo didelė, grunto supylimui vietos pakako ir jokie kapavietės statiniai nebuvo pažeisti, nebuvo jokio tikslo ar juo labiau pareigos naudoti tento ir toks atsakovės sprendimas atitinka teisės aktų reikalavimus.

1.5.       Teisės aktai nenumato pareigos išsaugoti kapavietės grunto tolygumą, nes, atsižvelgiant į paslaugų pobūdį, tai apskritai nėra įmanoma. Kapavietės vieta ypatinga – molis – sunkus gruntas, visas kvartalas yra molingas. Atsižvelgiant į tai bei į molio savybes – grumstų struktūra, kuri savaime kasasi gabalais, kapo duobės iškasti be jokių išliekamųjų padarinių yra praktiškai neįmanoma, kasant duobę gruntas sukraunamas ant kapavietės, tad užkasus duobę dalis grunto savaime susimaišo su kapavietės paviršiumi ir ant jo pasilieka. Atsakovė nėra ir neturi būti atsakinga už nepalankaus dirvožemio savybes, o tuo atveju, jei ieškovė norėjo itin tolygaus kapavietės paviršiaus, turėjo teisę iš atsakovės įsigyti papildomas žemių pristatymo paslaugas.

1.6.       Teisės aktai nenumato jokių kauburio matmenų (aukščio, pločio) ar tolygumo apibrėžimo, teisės aktuose numatyta tik atsakovės pareiga užtikrinti, kad kauburys būtų. Kauburys tai neaukšta iškiluma, byloje pateiktos nuotraukos leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad neaukšta iškiluma kapavietėje buvo, tad kauburys buvo suformuotas. Atitinkamai, kauburio suformavimo paslauga buvo suteikta tinkamai, o tai, kad kauburys ieškovei atrodė negražiai, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti neteisėtų veiksmų.

1.7.       Kaip atsakovės esą neteisėti veiksmai buvo konstatuota ir tai, kad duobkasiai skubiai pasišalino iš kapinių. Duobkasių laukė kitos laidotuvės, todėl jie privalėjo pasišalinti iš ginčo kapinių. Tačiau, kaip ir kodėl duobkasiai pasišalino iš laidotuvių, nekeičia fakto, kad jiems pasišalinus paslaugos jau buvo tinkamai suteiktos (duobė užkasta, kauburys suformuotas), o joks teisės aktas nenumato duobkasiui pareigos išlaukti laidotuvių pabaigos.

1.8.       Ieškovė turėjo pareigą įrodyti, kad kiekvienas, ieškovės vertinimu, neteisėtas atsakovės veiksmas yra susijęs priežastiniu ryšiu su ieškovės tariamai patirta žala (konkrečiu šios žalos dydžiu), tačiau ieškovė jai keliamos įrodinėjimo pareigos neįgyvendino. Ieškovės reikalaujamas žalos dydis nėra pagrįstas jokiais rašytiniais įrodymais.

9.       Ieškovė O. S. Š. atsiliepimu į atsakovės Kauno savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“ apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1.       Teismas savo sprendimo negrindė, o vertindamas paslaugų kokybę, neišskyrė ir netgi neanalizavo jokių subjektyvių paslaugų rezultato grožio kriterijų ar grožio elementų. Priešingai, sprendimo motyvuojamoje dalyje teismas savo išvadas grindė išimtinai tik tais paslaugų kokybės parametrais, kurie įtvirtinti teisės aktuose ir laikytini įprastais tokio pobūdžio paslaugoms (kapo duobės iškasimas, užkasimas, tvarkingo kauburio suformavimas bei kapavietės sutvarkymas).

2.2.       Atsakovė nė vieno iš Reikalavimų 28 p. numatytų kokybės-rezultato kriterijų neišpildė – užkasinėdama kapo duobę, tvarkingo žemės kauburio nesupylė, kapavietės nesutvarkė. Tą patvirtina byloje esančios fotonuotraukos bei liudytojų parodymai.

2.3.       Atsakovė ignoruoja Reikalavimų 28 p. nustatytą pareigą ne šiaip suformuoti kauburį, o suformuoti tvarkingą kauburį, o pačią kapavietę sutvarkyti, kas akivaizdžiai suponuoja, jog bet kaip ir bet koks suformuotas kauburys ir po visą kapavietę palikti mėtytis grunto gabalai neatitinka aiškiai įvardyto paslaugos kokybės kriterijaus – tvarkingumo.

2.4.       Atsakovė, savo srities profesionalė, žinojo grunto savybes atitinkamoje kapavietėje ir suvokė, kad be tento paslaugos kokybiškai suteikti negalės, todėl akivaizdu, kad turėjo ir galėjo minimą priemonę panaudoti tam, kad užtikrintų tinkamą paslaugos suteikimą, paisant minimalių ir protingų bei pagrįstus lūkesčius atitinkančių paslaugos kokybės reikalavimų.

2.5.       Atsakovė įvykdė tik dalį (pusę) paslaugų, t. y. techniškai tik iškasė, o užkasinėdama duobę likusių reikalavimų neįvykdė. Dėl to ieškovė prašo grąžinti pusę sumokėtos sumos. Atsakovė nepateikė jokių duomenų, kad paneigtų tokį ieškovės paslaugų vertinimą.

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės

10.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamoje byloje nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).

11.       Ginčas byloje kilo dėl atsakovės ieškovei suteiktos kapo duobės iškasimo ir užkasimo paslaugos kokybės ir dėl to atsiradusios žalos atlyginimo.

12.       Byloje nustatyta, kad ieškovei O. S. Š. užsakius atsakovės Kauno savivaldybės įmonės  „Kapinių priežiūra“ darbuotojai – mobiliosios duobkasių brigados duobkasiai (V. Z. ir D. B.) 2020 m. sausio 23 d. Eigulių kapinėse, kapavietėje Nr. 21-5-2 atliko duobės iškasimo, užkasimo ir kauburio suformavimo darbus. Už atliktus darbus ieškovė sumokėjo atsakovei iš anksto 2020 m. sausio 22 d. – 231,70 Eur už duobės iškasimą ir užkasimą ir 15 Eur už duobės papuošimą. Ieškovės teigimu, atsakovė paslaugas atliko netinkamai ir nekokybiškai, nes darbų atlikimo metu nenaudojo jokios apsauginės dangos, todėl ten buvusią smėlio ir juodžemio dangą sumaišė su iškastu moliu, paliko perteklinį molingą dirvos sluoksnį po visą kapavietę, sugadindama kapavietės vaizdą, atsainiai suformavo kapo kauburį ir paliko jį nebaigtą formuoti, t. y. nesutvarkė kapavietės.   

13.       Ieškovė O. S. Š. prašė priteisti iš atsakovės Kauno savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“ 123,35 Eur žalą arba įpareigoti atsakovę ieškovės naudai ištaisyti netinkamai suteiktų paslaugų trūkumus.   

14.       Kauno apylinkės teismas 2020 m. spalio 5 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei O. S. Š. iš atsakovės Kauno savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“ 115,85 Eur žalą.

15.       Su teismo sprendimu nesutinka atsakovė Kauno savivaldybės įmonė „Kapinių priežiūra“, teigdama, kad teismas nepagrįstai nustatė atsakovės neteisėtus veiksmus, kadangi atsakovė jokių konkrečių teisės normų nepažeidė, o estetinis kapavietės vaizdas nėra šios paslaugos kokybės parametras ir tai nėra apibrėžta teisės aktuose. Be to, žalos dydis nėra pagrįstas jokiais rašytiniais įrodymais.

Dėl kapo duobės iškasimo ir užkasimo paslaugos kokybės ir žalos  

16.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė nurodytas paslaugas atliko nekokybiškai, kadangi po kapo duobės užkasimo molingos žemės grumstai liko išmėtyti po visą kapavietę, o ne užkasti į duobę, suformuotas kapo kauburys buvo nevienodo aukščio, nelygus, o darbuotojai nekreipdami dėmesio į pastabas pasišalino. Kaip nurodyta nutarties 15 punkte, atsakovė Kauno savivaldybės įmonė „Kapinių priežiūra“ ginčija teismo išvadas dėl jos atliktos paslaugos kokybės, pagrindiniu argumentu iš esmės nurodydama, kad teisės normose nenustatyta, koks turėtų būti kapavietės sutvarkymo po kapo duobės užkasimo estetinis vaizdas.

17.       Tarp šalių nėra ginčo, kad šalys buvo sutarę, jog atsakovė ieškovei užsakius iškas kapo duobę laidojimui, ją papuoš, o vėliau palaidojus kapo duobę užkas ir suformuos kapo kauburį. Ginčas kyla tik dėl šių atliktų darbų kokybės vertinimo.

18.       Laidojimo paslaugų teikimo kokybės reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. D1-652 patvirtinti Laidojimo paslaugų teikimo kokybės reikalavimai (toliau – kokybės reikalavimai). Kokybės reikalavimų 23 punkte nustatyta, kad kasant kapo duobę šeimos kape, laidojimo paslaugų teikėjas privalo užtikrinti esamų kapavietės statinių, paminklų, antkapių, tvorelių, apvadų ar kitų elementų išsaugojimą. Kapavietės elementai, trukdantys iškasti kapo duobę, gali būti išardomi jų nesugadinant ir tik gavus už kapavietės priežiūrą atsakingo asmens sutikimą. Kokybės reikalavimų 24 punkte nustatyta, kad iš kapo duobės iškastas gruntas turi būti supiltas, kad netrukdytų į kapo duobę nuleisti karstą; grunto pylimui gali būti naudojami specialūs konteineriai arba tentas.

19.       Kadangi ieškovė atsakovei reiškia pretenzijas, kad iškastas molingas gruntas buvo sumaišytas su kapavietėje buvusia smėlio danga ir juodžemiu, kyla klausimas, ar atsakovė teikdama nurodytas kapo duobės kasimo paslaugas turėjo naudotis kokybės reikalavimų 24 punkte numatytais kapavietės elementų išsaugojimo būdais, t. y. grunto pylimui naudotinais konteineriais ar tentu. Atsakovė neneigia, kad šių būdų nenaudojo, kadangi pakako vietos iškastam gruntui ir tai netrukdė į kapo duobę nuleisti karstą.

20.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nurodytose teisės normose nėra įtvirtinta tiesioginė laidojimo paslaugų teikėjo pareiga naudoti tentą, ką nurodė ieškovė, tačiau aiškinant šiuos kokybės reikalavimus būtina atsižvelgti į prioritetinius kliento (šiuo atveju ieškovės) interesus ir paslaugų teikėjo, kaip savo srities profesionalo, pareigą imtis visų priemonių, kad būtų užtikrinti kliento interesai.  

21.       Paslaugų sutarties samprata įtvirtinta CK 6.716 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Iš CK nuostatų, reglamentuojančių atlygintinų paslaugų teikimą, darytina išvada, kad vienas paslaugų sutarčių ypatumų yra tas, jog paslaugos teikėjo ir kliento santykiai grindžiami pasitikėjimu. Tokia išvada kyla iš to, kad paslaugos teikėjas paprastai yra profesionalas, veikiantis srityje, kurią gerai išmano ir kurios klientas negali visiškai kontroliuoti. Toks santykių pobūdis lemia paslaugos teikėjo pareigą veikti kliento interesais. CK 6.718 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrasis kriterijus, kuriuo visada privalo vadovautis paslaugų teikėjas: teikdamas paslaugas jis privalo veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus. Taigi įstatyme įtvirtintas kliento interesų prioriteto principas. Paslaugų teikėjas, kurio interesai dėl jo turimų žinių ir patirties yra apsaugoti geriau nei kliento, visada turi teikti pirmumą kliento interesams, veikti jo naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2012; 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2010).

22.       Iš kapavietės, buvusios iki duobės iškasimo, nuotraukos matyti, kad kapavietėje tam tikra juosta buvo atskirta juodžemio dalis gėlių sodinimui, be to, kapavietė užpilta dekoratyviniu smėliu, todėl atsakovė turėjo dėti maksimalias pastangas, kad tai kiek galima daugiau būtų išsaugota, ir tam neabejotinai būtų pagrįstas sprendimas panaudoti tentą, taip išvengiant iškasto grunto sumaišymo su kapavietėje jau buvusiais pagerinimais, arba gauti ieškovės sutikimą, kad šie elementai būtų neišsaugoti. Pažymėtina, kad atsakovei buvo žinoma, jog duobės kasimo vietoje yra molis, kuris dažniausiai iškasamas gabalais, todėl vėliau jo viso nesurinkus ir neužkasus jis mėtėsi po visą kapavietę, ką patvirtina pateiktos kapavietės nuotraukos po duobės užkasimo. Ir šiuo atveju tentas būtų užtikrinęs tinkamą paslaugos kokybę, kadangi visi molio gabalai jo pagalba būtų suversti ir užkasti į kapo duobę. Atkreiptinas dėmesys, kad laikoma, jog asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).

23.       Kokybės reikalavimų 28 punkte taip pat nustatyta, kad užkasus kapo duobę, kapavietė turi būti sutvarkyta, palaidojimo vietoje virš žemės paviršiaus turi būti supiltas tvarkingas žemės kauburys. Negalima sutikti su apeliante, kad kapavietės sutvarkymas, supilant tvarkingą žemės kauburį, yra tik tam tikras estetinio kapavietės vaizdo vertinimas, jo neapibrėžiant jokiais paslaugų kokybės parametrais, o ieškovė papildomų estetinių kapavietės sutvarkymo ir puošimo paslaugų nebuvo užsakiusi. Tačiau ginčo atveju nereikalaujama papildomų kapavietės sutvarkymo, kaip pvz. grunto užpylimo, žemės paruošimo želdiniams, gėlėms apsodinti ar pan. paslaugų, o tik reikalaujama, kad būtų tinkamai ir tvarkingai atliktos kapo duobės iškasimo, jos užkasimo ir kapo kauburio suformavimo paslaugos. Aukščiau nustatytos aplinkybės, kad molingos žemės grumstai, jį sumaišius su juodžemiu ir dekoratyviniu smėliu, mėtėsi po visą kapavietę paneigia atsakovės argumentus, kad kapavietė buvo tinkamai sutvarkyta, o supiltas žemės kauburys – tvarkingas.

24.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai, remdamasis byloje pateiktomis nuotraukomis ir liudytojų S. Š. ir R. P. parodymais, nustatė, kad ginčo paslaugos nebuvo atliktos tinkamai ir kokybiškai. Nors liudytojos artimais ryšiais yra susijusios su ieškove, tačiau vien šiuo pagrindu atmesti jų parodymus negalima, kadangi laidotuvėse paprastai ir dalyvauja artimi asmenys, o liudytojų parodymus patvirtina ir pateiktos nuotraukos.

25.       Be to, atsakovė, pavedusi šią paslaugą atlikti savo duobkasiams, neturėjo nusišalinti nuo šių pareigų vykdymo kontrolės. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė, pradžioje teigusi, kad kapinių vedėjas atliekant paslaugą neva pasiteiravęs, ar nėra kokių nors pastabų, vėliau apklausus liudytoją P. S. jis to nepatvirtino, o liudytojos S. Š. ir R. P. parodė, kad duobkasiai pareikalavus tinkamai užbaigti darbą paprasčiausiai pasišalino.

26.       Atsakovė taip pat ginčija teismo priteistą žalos dydį, teigdama, kad jis nepagrįstas jokiais rašytiniais įrodymais. Tačiau, remiantis CPK 6.249 straipsnio 1 dalimi, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai; jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją.

27.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė patyrė žalą, kadangi sumokėjusi visą paslaugos kainą, tinkamos ir kokybiškos paslaugos negavo, t. y. faktiškai patyrė išlaidas, už kurias negavo tinkamų ir kokybiškų paslaugų, teismas žalos dydį nustatė esant pusę sumos, sumokėtos už duobės iškasimą ir užkasimą, t. y. 115,85 Eur dydžio.

28.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostata, jog jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas, reiškia, kad kai šalys nesutaria dėl nuostolių dydžio, konkretų jų dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų šalių pateiktus įrodymus. Ši nuostata negali būti aiškinama kaip įpareigojanti teismą visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų nuostolių dydžiui nustatyti. Teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 straipsnis). Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai). Teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik įstatymų nustatytais atvejais (CPK 179 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008).

29.       Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. vasario 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009, išaiškino, kad CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklė, kad nuostolių dydį nustato teismas, jeigu šalis nuostolių dydžio tiksliai negali įrodyti, atitinka Europos deliktų teisės nuostatas (žr. Principles of European Tort Law; www.egtl.org). Pagal principų 2:105 straipsnį teismas gali nustatyti nuostolių dydį, jeigu šalis tikslaus dydžio įrodyti negali arba jeigu tai yra neekonomiška.

30.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytą teismų praktiką ir į tai, kad byloje buvo nustatyta, jog ieškovė sumokėjo atsakovei už nekokybišką paslaugą, o atsakovė savo iniciatyva nesiėmė priemonių ištaisyti šiuos trūkumus ir neteikė įrodymų kitokiam žalos dydžiui pagrįsti, taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), pirmosios instancijos teismo išvadas dėl žalos dydžio laiko pagrįstomis.

31.       Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).  

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

32.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

33.       Ieškovė O. S. Š. prašo priteisti iš atsakovės Kauno savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“ 1 452 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidas apeliacinės instancijos teisme (už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą). Prašomos priteisti išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (pakeistu 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijų) 8.11 p. numatyto dydžio (1,3 x 1 454,8), todėl, apeliacinį skundą atmetus, priteistinos ieškovei iš atsakovės.

34.       Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija minimalios (5 Eur) valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl iš atsakovės nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-19/1K-2).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei O. S. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Kauno savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“ (juridinio asmens kodas 132626180) 1 452 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                 Nijolia Indreikienė