Civilinė byla Nr. e2-760-241/2017

Proceso Nr. 2-56-3-00162-2016-4

Procesinio sprendimo kategorija

(S)

3.4.3.11

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. kovo 31 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens K. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-664-221/2017, kuria bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Maple Leaf Stadiums Baltic“ bankrotas pripažintas tyčiniu.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus (toliau – VSDFV Kauno skyrius) pareiškimą Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 5 d. nutartimi UAB „Maple Leaf Stadiums Baltic“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore patvirtinta A. M.; 2016 m. spalio 5 d. nutartimi BUAB „Maple Leaf Stadiums Baltic“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
2. Bankroto administratorė A. M. kreipėsi į teismą prašydama pripažinti BUAB „Maple Leaf Stadiums Baltic“ bankrotą tyčiniu. Administratorė nurodė, kad bendrovės vadovu nuo 2005 m. rugpjūčio 24 d. iki 2006 m. gruodžio 27 d. buvo R. B., nuo 2006 m. gruodžio 27 d. iki 2008 m. rugsėjo 2 d. – A. B., nuo 2008 m. rugsėjo 2 d. iki bankroto bylos iškėlimo įmonės likvidatoriumi buvo K. G.. Vienintelis įmonės balansas viešajam registrui buvo pateiktas tik už 2005 metus, iš kurio matyti, kad 2005 m. gruodžio 31 d. įmonė turėjo turto už 1 338 803 Lt (ilgalaikis turtas – 227 709 Lt, trumpalaikis turtas – 1 111 094 Lt, tame tarpe pinigai ir pinigų ekvivalentai – 143 186 Lt); įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 1 163 987 Lt (po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai – 35 004 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 1 128 983 Lt). Administratorės teigimu, šie faktiniai duomenys liudija, kad jau 2005 m. gruodžio 31 d. UAB „Maple Leaf Stadiums Baltic“ finansinė būklė galimai buvo sunki, nes įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai viršijo daugiau kaip pusę į įmonės balansą įtraukto turto vertės. Remiantis UAB „Maple Leaf Stadiums Baltic“ atsiskaitomosios banko sąskaitos išrašu, įmonės piniginių srautų judėjimas vyko tik iki 2006 metų pabaigos. Be to, Turto arešto aktų registre jau nuo 2007 m. kovo 8 d. buvo įregistruotas ne vienas turto areštas UAB „Maple Leaf Stadiums Baltic“ atžvilgiu. Nuo 2008 m. rugsėjo 2 d. Juridinių asmenų registre įregistruotas likviduojamos įmonės statusas. Faktinių duomenų, kad buvęs direktorius A. B. bei likvidatorius K. G. būtų ėmęsi teisinių priemonių dėl bendrovės savalaikio bankroto procedūros iniciavimo, nenustatyta. Pažymi, kad neturint UAB „Maple Leaf Stadiums Baltic“ apskaitos dokumentų ir registrų, negalima nustatyti įmonės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, finansinių įmonės dokumentų, pagrindžiančių duomenis apie bendrovės realiai turėtą turtą ir įsipareigojimus už paskutinius 36 mėnesius iki bankroto bylos iškėlimo.
3. Bankroto administratorės nuomone, nurodytinos faktinės aplinkybės suponuoja išvadą, kad UAB „Maple Leaf Stadiums Baltic“ bankrotas yra tyčinis. Suinteresuotų asmenų A. B. ir K. G. neteisėti veiksmai pasireiškė aplaidžiu neveikimu (suinteresuotieji asmenys nuo 2006 metų atitinkamai savo vadovavimo laikotarpiais nėra pateikę viešiesiems registrams bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų). Bankroto administratorė iš turimo įmonės balanso už 2005 metų laikotarpį bei įmonės banko sąskaitos išrašo, sprendžia, kad bendrovė vykdė pakankamai didelės apimties ūkinę komercinę veiklą, tačiau jokie įmonės finansiniai dokumentai administratorei nebuvo perduoti. K. G. kaip įmonės atsakingas likvidatorius ne tik netinkamai vykdė savo pareigas, bet ir po bankroto bylos iškėlimo nevykdo teismo įpareigojimų perduoti įmonės administratorei visą turimą turtą bei įmonės dokumentus. Įmonės buhalterinė apskaita buvo vykdoma netinkamai ir aplaidžiai, o jos valdymo organai sąmoningai vengia administratorei perduoti įmonės dokumentus ir turtą arba jie be svarbių priežasčių nėra išsaugoti, o tai yra pakankamas pagrindas pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Kauno apygardos teismas 2017 m. vasario 9 d. nutartimi pripažino BUAB „Maple Leaf Stadiums Baltic“ bankrotą tyčiniu.
5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad UAB „Maple Leaf Stadiums Baltic“ bankroto byloje patvirtinti žinomi kreditorių finansiniai reikalavimai sudaro 13 132,69 Eur. Neturint įmonės finansinių dokumentų, sunku nustatyti, nuo kurio momento valdymo organams atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau iš turimo įmonės balanso, Turto areštų registro, kreditoriaus VSDFV Kauno skyriaus duomenų matyti, jog įmonės finansiniai sunkumai nebuvo trumpalaikiai. Todėl suinteresuoti asmenys, būdami įmonės vadovais (atitinkamai ir likvidatoriumi) bei geriausiai žinodami įmonės finansinę padėtį, turėjo pareigą laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir tokiu būdu apsaugoti kreditorių interesus.
6. Teismas sprendė, jog UAB „Maple Leaf Stadiums Baltic“ bankrotą lėmė ne verslo nesėkmė, bet buvusių vadovų veiksmai — buhalterinės apskaitos dokumentų ir bendrovei priklausančio turto neperdavimas, galimas jo išvaistymas bei pasisavinimas, nevykdymas pareigos laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, ir tai sudaro pagrindą pripažinti BUAB „Maple Leaf Stadiums Baltic“ bankrotą tyčiniu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7. Suinteresuotas asmuo K. G. atskirajame skunde prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartį, jos motyvuojamojoje dalyje vietoje  „UAB „Maple Leaf Stadiums Baltic“ bankrotą lėmė ne verslo nesėkmė, bet buvusių vadovų veiksmai“ nurodant „UAB „Maple Leaf Stadiums Baltic“ bankrotą lėmė ne verslo nesėkmė, bet buvusių vadovų, išskyrus K. G., veiksmai“. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Suinteresuotas asmuo nekvestionuoja, kad „UAB „Maple Leaf Stadiums Baltic“ bankrotas būtų pripažintas tyčiniu, tačiau jo veiksmai neturėjo jokios įtakos įmonės nemokumui ar bankrotui, nes jį paskyrus bendrovės likvidatoriumi bendrovė dar iki tol faktiškai nevykdė jokios veiklos ar įsipareigojimų kreditoriams, nuo 2006 m. neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų, nuo 2006 m. pabaigos įmonės banko sąskaitose nebuvo atliekamos piniginės operacijos, o nuo 2007 m. įmonės atžvilgiu taikyti turto areštai. Taip pat nepagrįstos bendrovės investicijos iki suinteresuoto asmens paskyrimo įmonės likvidatoriumi bei galimai bendrovės vadovų pasisavintos ar perduotos tretiesiems asmenims įmonės lėšos parodo tuometinių įmonės vadovų nesąžiningumą.
2. Suinteresuotas asmuo dėl objektyvių priežasčių negalėjo bankroto administratorei perduoti bendrovės turto ir dokumentų, kadangi pagal viešųjų registrų duomenis įmonė jokio turto neturi, jis sutiko tapti įmonės likvidatoriumi tik siekdamas atgauti bendrovei suteiktą 627 000 Lt paskolą, tačiau buvęs įmonės vadovas A. B. jam neperdavė jokio bendrovės turto ar dokumentų (jis jų niekada nepriėmė). Suinteresuotas asmuo bandė surasti A. B. dėl dokumentų perdavimo, tačiau nei jam, nei jo pasirinktam antstoliui buvusio įmonės vadovo surasti nepavyko. Be to, 2008 m. vasario 2 d. buvo areštuotas įmonės buveinės adresu buvęs turtas, todėl bendrovės dokumentai galėjo likti pas trečiuosius asmenis.
8. Pareiškėja BUAB „Maple Leaf Stadiums Baltic“ administratorė A. M. prašo Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas tokiais argumentais:
1. Suinteresuotas asmuo K. G. nuo 2008 m. rugsėjo 2 d. iki UAB ,,Maple Leaf Stadiums Baltic" bankroto bylos iškėlimo buvo paskirtas ir užėmė įmonės likvidatoriaus pareigas. Suinteresuotas asmuo į likvidatoriaus pareigas buvo paskirtas savo noru ir sutikimu, buvo susipažinęs su įmonės turtine padėtimi. Siekdamas užimti bendrovės likvidatoriaus pareigas jis turėjo tikslą ne likviduoti įmonę ir užtikrinti įmonės kreditorių interesų proporcingą patenkinimą, tačiau turėdamas asmeninį turtinį interesą galimai apeinant kitų įmonės kreditorių interesus, susigrąžinti savo pinigines lėšas iš bendrovės. Todėl turėdamas bendrovės vadovo teises ir pareigas, disponuojant visa informacija apie įmonės turtinę padėtį, jis galėjo išsimokėti įmonės atžvilgiu paskolintas pinigines lėšas grynaisiais pinigais iš įmonės kasos, o įmonės dokumentai vėliau galėjo būti sunaikinti ir neperduoti įmonės bankroto administratorei.
2. Suinteresuotas asmuo, veikdamas kaip įmonės likvidatorius turėjo specialųjį teisinį statusą, todėl jo veiksmai šioje byloje turėtų būti vertinami taikant padidinto apdairumo, rūpestingumo ir sąžiningumo kriterijus. Kiekvienas apdairus, sąžiningas ir rūpestingas įmonės vadovas, susidūręs su situacija dėl įmonės dokumentų bei turto neperdavimo ir žinodamas faktą, kad įmonės kasoje yra apie vienas milijonas litų grynųjų pinigų, nedelsiant imtųsi konkrečių priemonių ir kreiptųsi į ikiteisminio tyrimo institucijas inicijuojant baudžiamosios bylos iškėlimą kaltiems asmenims dėl įmonei priklausančio turto iššvaistymo ar pasinaudotų kitomis teisinėmis priemonėmis įmonės dokumentams ir turtui perimti iš buvusių įmonės valdymo organų. Tačiau suinteresuotas asmuo to nepadarė, tik nurodė, kad kreipėsi į antstolį, su kuriuo galimai nuvažiavo į sporto klubą, kuriame sportavo A. B., bet jo ten nerado. Pažymėtina, kad nagrinėjant klausimą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuotas asmuo nėra pateikęs antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, kuris pagrįstu faktą, kad su antstolio pagalba buvo siekiama atgauti įmonės dokumentus ir turtą. Toks suinteresuoto asmens neveikimas jau praėjus 8 metų laikotarpiui po jo paskyrimo likvidatoriumi buvo nukreiptas priešingai įmonės ir jos kreditorių interesams.
3. Nuo 2008 m. rugsėjo 2 d. įmonės likvidatoriumi paskirtas suinteresuotas asmuo nesudarė likvidavimo laikotarpio pradžios balanso kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 74 straipsnio 2 dalyje. Be to, pagal ABĮ 74 straipsnio 3 dalį bendrovės likvidavimui užtrukus daugiau kaip metus, po kiekvienų finansinių metų pabaigos ne vėliau kaip per tris mėnesius likvidatorius privalėjo sudaryti metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir likvidavimo ataskaitą bei šiuos duomenis pateikti VĮ Registrų Centro Juridinių asmenų registrui. Suinteresuotas asmuo įmonės likvidavimo procedūrą vykdė 8 metus, bet minėtų pareigų neatliko.
4. Žinodamas sunkią įmonės būklę, suinteresuotas asmuo kaip įmonės kreditorius dėl įmonei suteiktos paskolos turėjo teisę, o nuo 2008 m. rugsėjo 2 d. tapęs įmonės likvidatoriumi – ir pareigą kreiptis dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo, užkertant kelią tolesniam įmonės kreditorių finansinių reikalavimų didėjimui, tačiau šios pareigos neįvykdė. Tokie buvusio likvidatoriaus veiksmai (neveikimas) yra pagrindas pripažinti įmonės bankrotą tyčinių dėl visų jos buvusių valdymo organų veiksmų (neveikimo).

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

9. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria BUAB „Maple Leaf Stadiums Baltic“ bankrotas pripažintas tyčiniu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
10. Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties dalies – BUAB „Maple Leaf Stadiums Baltic“ buvusio likvidatoriaus K. G. veiksmų, lėmusių įmonės bankrotą, kuris buvo pripažintas tyčiniu, vertinimo pagrįstumo. Byloje nėra keliamas klausimas dėl pagrindų konstatuoti BUAB „Maple Leaf Stadiums Baltic“ tyčinį bankrotą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.
11. Nesutikimą su pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu apeliantas iš esmės grindžia tuo, kad teismas netyrė ir nevertino suinteresuoto asmens nurodytų aplinkybių, jog jo veiksmai neturėjo jokios įtakos įmonės nemokumui ar bankrotui, nes jį paskyrus likvidatoriumi įmonė dar iki tol faktiškai buvo nemoki, nevykdė jokios veiklos ar įsipareigojimų kreditoriams, o jam tapus įmonės likvidatoriumi buvęs įmonės vadovas A. B. neperdavė jam jokio bendrovės turto ar dokumentų. Pasak apelianto, jis bandė surasti A. B. dėl dokumentų perdavimo, tačiau nei jam, nei jo pasirinktam antstoliui buvusio įmonės vadovo surasti nepavyko. Apeliacinės instancijos teismas tokius apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
12. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnio 2 dalį teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato bent vieną iš šioje dalyje išvardintų požymių, dėl kurių kilo bankrotas. Pirmosios instancijos teismas atsakovės bankrotą pripažino tyčiniu, nustatęs ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktuose numatytų požymių egzistavimą. Teismas nustatė, kad įmonės valdymo organai nevykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytų pareigų, susijusių su įmonės valdymu (1 punktas), kad įmonėje nebuvo tvarkoma teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita ir dėl to negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros (5 punktas).
13. Pagal ABĮ 74 straipsnio 1 dalį bendrovės likvidatorius turi bendrovės valdybos ir bendrovės vadovo teises ir pareigas. Remiantis ABĮ 74 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 74 straipsnio 3 punktu, be kitų pareigų bendrovės likvidatorius turi sudaryti likvidavimo laikotarpio pradžios balansą, o bendrovės likvidavimui užtrukus ilgiau nei metus, po kiekvienų finansinių metų pabaigos ne vėliau kaip per tris mėnesius likvidatorius privalėjo sudaryti metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir likvidavimo ataskaitą. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, apeliantas nesudarė nei įmonės likvidavimo laikotarpio pradžios balanso, nei metinių finansinių ataskaitų rinkinių ir likvidavimo ataskaitų, nors atsakovės likvidatoriumi buvo net aštuonis metus.
14. Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui tenka tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Laiku nesikreipdamas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovas prisiima riziką dėl pareigos padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, atsiradimo (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis). Tačiau apeliantas, žinodamas apie sunkią atsakovės finansinę būklę, apie tai, kad įmonė jokios veiklos nevykdo, nuo 2006 m. neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų, nuo 2006 m. pabaigos įmonės banko sąskaitose nebuvo atliekamos piniginės operacijos, o nuo 2007 m. įmonės atžvilgiu taikyti turto areštai, nepagrįstai ilgai, net aštuonis metus nesikreipė dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo.
15. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju pagrįstai nustatyta, jog BUAB „Maple Leaf Stadiums Baltic“ buvęs likvidatorius K. G. savo pareigas vykdė netinkamai, neužtikrino įmonės kreditorių interesų apsaugos. Faktiniai duomenys apie įmonės likvidatoriaus padarytus įstatymuose įtvirtintų pareigų pažeidimus objektyviai patvirtina blogą įmonės valdymą, privedusį prie bankroto.
16. Nekonstatavus materialiosios teisės ir proceso teisės normų taikymo pažeidimo, pirmosios instancijos teismo nutartis pripažintina pagrįsta ir teisėta (CPK 263 straipsnis). Atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų

17. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės tinkamam klausimo dėl bankroto pripažinimo tyčiniu išnagrinėjimui, todėl teismas dėl jų atskirai nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą (nutartį) nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą ar apeliacinės instancijos teismui išsamiai pakartoti pirmosios instancijos teismo argumentus, kuriems jis pritaria. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

palikti Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartį nepakeistą.

Teisėja                                                                                                                               Danutė Gasiūnienė