| Civilinė byla Nr. e2S-643-357/2022 |
| Teisminio proceso Nr. 2-70-3-01360-2022-8 |
| Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.3; 3.3.1.14; 3.3.2.3 (S) |
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. lapkričio 9 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. J. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos ieškinį atsakovams A. J., V. J. dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovų A. J. ir V. J. priteisti po 489,99 Eur skolos, 5 proc. metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovams nepateikus atsiliepimo į ieškinį, prašė priimti sprendimą už akių.
2. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2022 m. gegužės 17 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį tenkino visiškai, priteisė iš atsakovo A. J. ieškovei Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai 489,99 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022-03-09) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 140,00 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė iš atsakovės V. J. ieškovei Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai 489,99 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022-03-09) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 140,00 Eur bylinėjimosi išlaidas ir iš atsakovų valstybei po 11,00 Eur žyminį mokestį.
3. Atsakovai A. J. ir V. J. pateikė teismui pareiškimą dėl priimto sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriame nurodė, jog teismo sprendime nurodoma, kad atsakovams procesiniai dokumentai įteikti Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 str. l d. ir CPK 123 str. 3 d., tvarka, bet nei vienas iš atsakovų ieškinio nėra gavę. Teismas, priimdamas ieškinį, atsakovų vertinimu, turėjo pareikalauti ieškovės pateikti prašymą, atitinkantį CPK 39, 129 str. reikalavimus. Pažymėjo, kad atsakovai gyvena ten, kur yra deklaravę savo gyvenamąsias vietas, ieškovė turėjo visas galimybes procesinius dokumentus įteikti pagal gyvenamąją vietą ir pasinaudojant VSDFV duomenimis apie atsakovo darbovietę ar informuoti jį telefonu, kuris namo bendrijos pirmininkui yra žinomas. Pažymėjo, kad siųsti laiškai buvo grąžinti, kaip neįteikti, išskyrus siųstą pranešimą el. paštu. Atsakovai nurodė, jog pateiktame Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų neįsiteisėjusio sprendimo už akių nuoraše nepateikta ieškovės jokių dokumentų, įrodančių atsakovo įsiskolinimą, dėl ko atsakovas negali tinkamai pagrįsti atsikirtimo į pareikštą ieškinį. Pažymėjo, kad nuo 2019 m. sausio mėn. namo bendrija pradėjo skaičiuoti remonto kaupimo išlaidas (3 pozicija) po 15,14 Eur už mėnesį, kas per 2019-2021 metus sudaro 545,04 Eur. Namo bendrija atsisakė skirti atsakovui aikštelę nuosavam lengvajam automobiliui laikyti, pasiūlydama įsirengti aikštelę savomis lėšomis, nors ji kaupiamas lėšas privalėjo paskirstyti visų namo gyventojų poreikiams tenkinti, dėl to atsakovas nebemokėjo remonto kaupimo lėšų, kaupdamas nuosavas lėšas aikštelei įsirengti. Nurodė, kad sąskaitos neteisingai apskaičiuojamos ir pateikiamos apmokėti, dėl to atsakovas ne kartą yra nurodęs bendrijai. Prašė ieškinį atmesti ir bylą nutraukti.
4. Atsakovė V. J. papildomai nurodė, jog su priteistomis sumomis nesutinka, nes ji negyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), jau 16 metų, ten gyvena atsakovas A. J. ir jis atsakingas už mokesčius, kurie priklauso butui. Nurodo, jog praleido terminą apskųsti teismo sprendimą, nes atsakovas A. J. patikino, kad prašys bylos peržiūros, o ji buvo išvykusi. Nurodo, jog ji gyvena (duomenys neskelbtini), todėl visus mokesčius už butą (duomenys neskelbtini) turi sumokėti A. J..
5. Ieškovė Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija pateiktame atsiliepime nurodė, kad sprendimas už akių buvo priimtas pagrįstai. Nurodė, kad nėra nė vienos iš įstatyme numatytų aplinkybių, kodėl pareiškimas turėtų būti netenkinamas. Pažymėjo, kad pagal iš bylos dokumentų matyti, kad ieškinys su teismo pranešimu V. J. buvo įteiktas asmeniškai 2022-03-16, tačiau du mėnesius jokio atsiliepimo į ieškinį atsakovė nepateikė, savo pozicijos neišdėstė. Jokių įrodymų, kad atsiliepimo nepateikimas buvo lemtas kokių nors svarbių, objektyvių priežasčių į bylą taip pat nebuvo pateikta. A. J. adresuotas analogiškas laiškas, siųstas jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, grįžo neįteiktas. Dėl to teismas savo iniciatyva išreikalavo informaciją iš Gyventojų registro departamento apie paskutinę A. J. gyvenamąją vietą, taip pat duomenis iš SODROS apie jo darbovietę. Iš šių dokumentų paaiškėjo, kad A. J. deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), kur ir buvo siųstas pirmasis laiškas, ir kad jis dirba A. J. firmoje (duomenys neskelbtini), kuri taip pat yra registruota tuo pačiu adresu. Dėl to teismas, nesant duomenų apie kitą galimą A. J. adresą, pagrįstai pasinaudojo CPK 123 str. 3 d. numatyta tvarka, pakartotinai išsiuntė dokumentus ir laikė, kad jie įteikti praėjus 30 d. terminui. Pažymėjo, kad CPK tiesiogiai nenustato draudimo priimti sprendimą už akių tuo atveju, kai šalis apie pradėtą prieš ją procesą informuojama CPK 123 str. 3 d. nustatyta tvarka. Ieškovė nurodo, jog iš atsakovų pateiktų dokumentų, el. laiškų matyti, jog jie tarpusavyje bendrauja. V. J. 2022-06-06 el. laiške nurodė, kad jokių veiksmų nesiėmė, nes A. J. buvo pažadėjęs pats išspręsti byloje nagrinėjamą klausimą. Todėl aišku, kad A. J. apie iškeltą bylą buvo informuotas ne tik CPK 123 str. 3 d. numatyta tvarka, bet ir V. J., kuriai ieškinys buvo įteiktas asmeniškai. A. J. pripažįsta, kad sprendimą už akių, siųstą tuo pačiu adresu, gavo, nors byloje apie šio dokumento įteikimą jam duomenų nėra, t. y. manytina, kad apie sprendimą jam taip pat tapo žinoma iš atsakovės V. J.. Be to, A. J. savo procesiniame dokumente kaip savo adresą taip pat nurodo (duomenys neskelbtini), jokių kitų adresų, kuriais būtų pasiekiamas, neįvardija, taigi sutinka, kad dokumentai jam turėtų būti siunčiami būtent šiuo adresu. Teismas turėjo teisę priimti sprendimą už akių. Nurodė, kad aplinkybė, jog atsakovė negyvena bute, nepanaikina jos pareigos mokėti jai kartu su atsakovu nuosavybės teise priklausančio buto mokesčius. Pažymėjo, kad projektuojant ir įrengiant stovėjimo vietas, atsakovas nepateikė prašymo ir prie šio projekto finansiškai neprisidėjo, todėl vieta aikštelėje jam ir nebuvo įrengta. Akcentavo, kad su kaupiamosiomis lėšomis daugiabučio namo remontui šis klausimas nėra susijęs.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi netenkino atsakovų A. J. ir V. J. pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Priteisė iš atsakovo A. J. ieškovei Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai 80 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovės V. J. ieškovei Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai 80 Eur bylinėjimosi išlaidų.
7. Teismas nurodė, kad atsakovei V. J. ieškinys ir pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo buvo įteiktas asmeniškai 2022-03-16. Pažymėjo, kad atsakovė įrodymų, kad buvo svarbios priežastys, lėmusios atsiliepimo nepateikimą, teismui nepateikė. Nurodė, kad atsakovui A. J. procesiniai dokumentai iš teismo buvo siunčiami adresu (duomenys neskelbtini), kurių neatsiėmė, todėl pakartotinai teismas siuntė procesinius dokumentus atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), kurie pagal CPK 123 straipsnio 3 dalį laikomi įteiktais tinkamai, o į pašto paliktą pranešimą atsakovas nereagavo. Teismas konstatavo, kad pagal įstatymą įteikus atsakovui ieškinį, jis atsiliepimo nepateikė, svarbių nepateikimo priežasčių nenurodė, o bylos duomenys patvirtina, jog jo gyvenamoji vieta buvo ir yra bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pareiškime taip pat ji nurodoma. Išnagrinėjęs atsakovų pareiškime nurodytas aplinkybes, kurios nepagrįstos įrodymais dėl atsiliepimų nepateikimo, teismas sprendė, kad, atsakovams tinkamai įteikus procesinius dokumentus, jie abu buvo pasyvūs, svarbių priežasčių, dėl kurių atsiliepimas nebuvo pateiktas, jie neįrodė, o teismas jų nenustatė.
8. Teismas nurodė, kad atsakovas A. J. nepagrįstai nurodo, jog jis neturi mokėti ieškovei, nes jam nebuvo suteikta automobilio parkavimo vieta, todėl mokesčių nemoka, nes įstatymuose yra numatyta pareiga, kad namo butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje privalo apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atsiskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti ir ši pareiga nesiejama su atsakovo nurodyta aplinkybe, kad jam nebuvo skirta automobilio parkavimo vieta, o su buto savininko pareigomis, numatytomis įstatyme (CK 4.82 str. 3, 4 d.). Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog skola yra sumokėta (CPK 178 str.).
9. Teismas pažymėjo, kad atsakovės V. J. nurodyta aplinkybė, kad iš jos be teisėto pagrindo yra priteista skola ieškovei, nes visus mokesčius turi mokėti kitas atsakovas, o ji name negyvena, yra nepagrįsta, nes pareiga mokėti įmokas, mokesčius, kaupti lėšas, išlaikyti turtą, nesiejama su gyvenimu bute, o susijusi su ta aplinkybe, kad atsakovė yra ½ dalies buto savininkė ir privalo mokėti mokesčius, kaupti lėšas ir kt. Nurodė, kad net ir tuo atveju jei atsakovai tarpusavyje yra susitarę dėl mokesčių, ieškovei įstatymas numato teisę kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo iš abiejų atsakovų, nes jie Nekilnojamojo turto registre abu yra įrašyti buto savininkais – bendraturčiais. Iš bylos duomenų teismas nustatė, jog atsakovų reikalavimu sąskaitų gavėju buvo nurodoma A. J. firma (duomenys neskelbtini), kurios buveinė yra registruota atsakovų nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini). Teismas konstatavo, kad šios aplinkybės atsakovai nepaneigė. Atkreipė dėmesį, jog ir pareiškimas yra pateiktas atsakovo A. J., kaip (duomenys neskelbtini) savininko. Iš byloje esančių sąskaitų nustatė, jos sąskaitos faktūros yra pateiktos už laikotarpį nuo 2021 m. sausio – 2022 m. sausio mėn., už šį laikotarpį yra prašoma ir skolos sumokėjimo, todėl atsakovo nurodyta aplinkybė dėl 2018 m. 199,80 Eur skolos sumokėjimo, teismo vertinimu, šiam ginčui išspręsti įtakos neturi, nes skolos laikotarpis yra kitas, o atsakovas neįrodo, jog 1918 m. 199,80 Eur sumokėta suma nebuvo išminusuota (CPK 178 str.). pažymėjo, kad sąskaitos išrašas patvirtina, jog mokesčiai buvo mokami A. J. firmos (duomenys neskelbtini) vardu. Konstatavo, kad pateiktos sąskaitos patvirtina, jog atsakovų skola ieškinio pateikimo teisme metu buvo 888,07 Eur ir 90,11 Eur palūkanos, dėl kurių sumokėjimo atsakovams buvo pateikta 2022-02-01 Pretenzija dėl jų sumokėjimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
10. Atskiruoju skundu atsakovas A. J. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo. Bylą apeliaciniame teisme prašo ją nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atskirasis skundas grindžiamas šiuo argumentu:
10.1. Ieškovė turėjo pakankamai informacijos atsakovui įteikti bet kuriuos dokumentus, jis privalėjo teismui nurodyti būdus ieškinio įteikimui. Ieškovės išrašomas sąskaitas ir priskaičiuotus mokesčius mokėjo A. J. firma (duomenys neskelbtini), kurios savininkas yra atsakovas, įmonės duomenys skelbiami viešai. Ieškovė sąmoningai klaidina teismą, kad ieškovei nėra žinomi kiti adresai, kuriais atsakovams procesiniai dokumentai galėtų būti įteikti. Teismas, priimdamas sprendimą nagrinėti bylą už akių, nebuvo atidus, neįsitikino, ar ieškovė pateikė išsamius duomenis apie galimybę atsakovui įteikti procesinius dokumentus. Tokiu būdu buvo užkirsta atsakovo teisė kreiptis į teismą dėl ieškinio pagrįstumo.
10.2. Ieškovė atsiliepime klaidina teismą, nurodydama, kad namo (duomenys neskelbtini) butų ir patalpų savininkai (tikslios datos negali nurodyti) susiprojektavo ir įsirengė automobilių stovėjimo aikštelę nenaudojant apyvartinių lėšų. Didžioji dalis buvo apmokėta iš kaupiamųjų lėšų ir tik maža dalis iš namo savininkų asmeninių lėšų. Prie aikštelės įrengimo darbų aktyviai prisidėjo ir atsakovas, tiek fiziškai, tiek skirdamas dalį asmeninių lėšų kaip ir kiti namo gyventojai. Kiekvienas namo gyventojas turi teisę naudotis bendrojo naudojimo patalpomis, tame tarpe ir automobilių stovėjimo aikštele. Dėl paskirstymo yra pasisakiusi ir Šiaulių m. savivaldybės administracija (pridedama). Šis raštas, papildomai buvo teiktas teismui, su prašymu prijungti prie bylos.
10.3. Butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka (CK 4.83 straipsnio 4 dalis).
10.4. Atsakovas, atsisakydamas mokėti remonto išlaidas, nenusižengė CK 4.86 straipsniui. Atsakovas savo pareiškime teismui sprendimo už akių peržiūrėjimo, yra pateikęs bendrijos sąskaitas kartu su bankiniais apmokėjimo išrašais. CK 6.6 straipsnio 7 dalis numato, jei atsakovas A. J. solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas, tai atleidžia skolininkę V. J. nuo jos vykdymo kreditoriui.
11. Pateiktu atsiliepimu ieškovė Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija prašo atmesti atsakovo atskirąjį skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Ieškinys su teismo pranešimu atsakovams buvo tinkamai įteiktas. A. J. deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), kur ir buvo siųstas pirmasis laiškas, ir kad jis dirba A. J. firmoje (duomenys neskelbtini), kuri taip pat yra registruota tuo pačiu adresu. Apeliantas nei pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nei kitoje komunikacijoje su teismu nepateikė jokio kito adreso, kuriuo jis būtų pasiekiamas, todėl nėra aišku, apie kokius kitus atsakovo adresus ieškovė ar teismas turėtų žinoti.
11.2. Apeliantas kalba apie namo automobilių stovėjimo aikštelę, tačiau su ja susiję argumentai neturi jokios įtakos nagrinėjamoje byloje ir teismo pagrįstai detaliau nebuvo nagrinėti.
11.3. Susirinkimui priėmus nutarimą dėl atitinkamo dydžio rinkliavos, butų ir kitų patalpų savininkai privalo teisės aktų ir bendrijos organų nustatyta tvarka apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas į kaupiamuosius bendrijos fondus (Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (21 str. 3 d. 2 p.).
11.4. Įstatymas nenumato galimybės atsakovui teikti atsiliepimo į ieškovės atsiliepimą, todėl jokios procesinės taisyklės, teismui nesuteikus papildomo termino atsakovui susipažinti su atsiliepimu, į jį atsikirsti, nebuvo pažeistos.
Teismas
k o n s t a t u o ja :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
13. Pažymėtina, jog pagal kasacinio teismo praktiką, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas atskirojo skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
14. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). CPK 321 straipsnio 1 dalis nustato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnis nustato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti skundą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Toks teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais.
15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2012). Nagrinėjamu atveju, atsakovas nenurodė visiškai jokių išimtinių aplinkybių, kurios suponuotų būtinybę bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsakovas nenurodė, kokias aplinkybes būtų galima papildomai išsiaiškinti, jei byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai kas nustatyta, darytina išvada, kad byloje nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.
Dėl skundo argumentų
16. Pažymėtina, kad CPK 142 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jei yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių. CPK 285 straipsnio 2 dalis nustato, kad sprendimas už akių dėl neatvykusio ar procesinio dokumento nepateikusio atsakovo gali būti priimtas tik dėl tų ieškinio reikalavimų ir jį pagrindžiančių aplinkybių, apie kuriuos atsakovui buvo pranešta CPK nustatyta tvarka. Vadinasi, esant CPK 285 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, teismas gali užbaigti bylą priimdamas sprendimą už akių. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų vienos ginčo šalies pateiktų ir (ar) nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis), todėl sprendimas už akių nėra klasikinė ir įprasta teisingumo įgyvendinimo forma. Sprendimas už akių yra vienos iš ginčo šalių netinkamo, pasyvaus procesinio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-219/2017). Sprendimo už akių institutas skirtas tam, kad būtų užtikrintas proceso koncentruotumo principas ir užkirstas kelias vilkinti procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019). Sprendimą už akių sudaro įžanginė ir rezoliucinė dalys bei sutrumpinti motyvai (CPK 286 straipsnio 1 dalis).
17. Teismas netenkina šalies prašymo priimti sprendimą už akių, kai: 1) neatvykusiai ar procesinio dokumento nepateikusiai šaliai nebuvo tinkamai pranešta apie parengiamojo ar teismo posėdžio laiką ir vietą arba nebuvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai, kuriuose nurodyta per nustatytus terminus pateikti atsiliepimą į ieškinį, paruošiamąjį dokumentą; 2) iš neatvykusios šalies gautas prašymas atidėti parengiamąjį ar teismo posėdį ir jame nurodytos neatvykimo į posėdį priežastys, jeigu teismas šias priežastis pripažino svarbiomis; 3) atsakovui tinkamai pranešta tik dėl dalies ieškovo reikalavimų ir juos pagrindžiančių aplinkybių, tačiau kitų ieškinio reikalavimų negalima išnagrinėti skyrium; 4) atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies nurodytos aplinkybės ir jos pateikti bei nurodyti įrodymai kelia teismui rimtų abejonių; 5) kitais CPK numatytais atvejais, kai priimti sprendimo už akių neleidžiama (CPK 285 straipsnio 3 dalis).
18. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad atsakovams buvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai. Nustatyta, jog atsakovei V. J. ieškinys ir pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo buvo įteiktas asmeniškai 2022 m. kovo 16 d. ir atsakovė nepateikė teismui įrodymų, kad buvo svarbios priežastys, lėmusios atsiliepimo nepateikimą. Atsakovui A. J. procesiniai dokumentai iš teismo buvo siunčiami adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas teismo procesinių dokumentų neatsiėmė, todėl pirmosios instancijos teismas, pagrįstai vadovaudamasis CPK 123 straipsnio 3 dalimi (numatančia, jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintinoje pažymoje; procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje) pakartotinai siuntė procesinius dokumentus atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Byloje atsakovas neįrodė jokių svarbių atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežasčių, tuo tarpu byloje neginčijamai nustatyta, kad atsakovo A. J. gyvenamoji vieta buvo ir yra bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Atkreiptinas dėmesys, kad pats atsakovas savo procesiniuose dokumentuose nurodo savo adresą (duomenys neskelbtini). Nėra aišku, kokiais kitais adresais būtų buvę galima įteikti teismo procesinius dokumentus atsakovui, pats atsakovas jokio kito adreso įteikimui teismui nepateikė, todėl tokio pobūdžio argumentai atmetamai kaip deklaratyvūs ir neįrodyti.
19. Taigi, nustačius, kad atsakovams teismo procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai, pirmosios instancijos teismas turėjo teisėtą pagrindą sprendimo už akių priėmimui. Taip pat pažymėtina, kad atsakovai po sprendimo už akių priėmimo išsakė savo poziciją, jie turėjo galimybę pateikti įrodymus byloje teikiant pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, todėl atsakovų teisės nebuvo niekaip suvaržytos ar apribotos. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymas nenumato galimybės atsakovams teikti atsiliepimą į ieškovės pateiktą atsiliepimą į atsakovų pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
20. Apeliantas nurodo, kad ieškovė atsiliepime klaidina teismą, nurodydama, kad namo (duomenys neskelbtini) butų ir patalpų savininkai (tikslios datos negali nurodyti) susiprojektavo ir įsirengė automobilių stovėjimo aikštelę nenaudojant apyvartinių lėšų. Pažymi, kad didžioji dalis buvo apmokėta iš kaupiamųjų lėšų ir tik maža dalis iš namo savininkų asmeninių lėšų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad automobilių stovėjimo aikštelė ir jos įrengimas nėra šios bylos nagrinėjimo objektas, todėl su tuo susiję apeliantų argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl netinkamai atsakovų vykdytos prievolės mokėti bendrijos narių visuotinio susirinkimo patvirtintas įmokas ir mokesčius bendrijai, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik šiuo aspektu, neišeidamas už bylos nagrinėjimo ribų.
21. Byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovų reikalavimu sąskaitų gavėju buvo nurodoma A. J. firma (duomenys neskelbtini), kurios buveinė yra registruota atsakovų nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini). Ieškovė teismui pateikė bendrijos narių susirinkimų protokolų išrašus, iš kurių matyti, kad bendrijos nariai priėmė atitinkamus sprendimus dėl administravimo mokesčio, mokesčio techninei priežiūrai bei kaupimo įmokos dydžių. Kaip teisingai nurodo ieškovė, bendrijos susirinkimui priėmus nutarimą dėl atitinkamo dydžio rinkliavos, butų ir kitų patalpų savininkai privalo teisės aktų ir bendrijos organų nustatyta tvarka apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas į kaupiamuosius bendrijos fondus (Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (21 str. 3 d. 2 p.). Nesutikdami su bendrijos priimtais nutarimais, atsakovai juos gali skųsti įstatymo nustatyta tvarka.
22. Byloje ieškovės pateiktos sąskaitos už laikotarpį nuo 2021 m. sausio – 2022 m. sausio mėn., ir būtent už šį laikotarpį yra prašoma priteisti skolą ieškovės naudai iš atsakovų. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovo nurodyta aplinkybė dėl 2018 m. 199,80 Eur skolos sumokėjimo šiam ginčui išspręsti įtakos neturi, nes skolos laikotarpis yra kitas, o atsakovas neįrodo, jog 1918 m. 199,80 Eur sumokėta suma nebuvo išminusuota (CPK 178 str.). Kaip teisingai nurodė teismas, sąskaitos išrašas patvirtina, jog mokesčiai buvo mokami A. J. firmos (duomenys neskelbtini) vardu. Remiantis pateiktomis sąskaitomis, atsakovų skola ieškinio pateikimo teisme metu buvo 888,07 Eur ir 90,11 Eur palūkanos, dėl kurių sumokėjimo atsakovams buvo pateikta 2022-02-01 Pretenzija. Atsakovai byloje neįrodė, kad jie būtų sumokėję 888,07 Eur skolą ir 90,11 Eur palūkas, neįrodė kad jie neturėjo pareigos šios skolos ir palūkanų mokėti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovė teisėtai kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo, nes atsakovams yra pareiga sumokėti už ieškovės teikiamas administravimo paslaugas (CPK 178, 185 str.).
23. Byloje nustačius, kad ieškovė teikia administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas name, esančiame (duomenys neskelbtini), o atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso po ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirmosios instancijos teismas pagrįstai skolą priteisė iš abiejų skolininkų, kadangi jie privalo proporcingai, po ½ dalį, savo daliai nuosavybėje apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, mokesčius už administravimą, kaupti lėšas ir pan. Pažymėtina, kad atsakovų tarpusavio susitarimai dėl mokesčių mokėjimo neturi įtakos ieškovei.
24. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs išdėstytus argumentus, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad sprendimas už akių buvo priimtas pagrįstai, atsakovai neįrodė svarbių priežasčių, dėl kurių nepateikė atsiliepimų į ieškinį bei nepateikė naujų įrodymų, galinčių turėti įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teismas pagrįstai atsakovų pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino (CPK 288 str. 3 d. 1 p.).
Dėl procesinės bylos baigties
25. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta nepažeidžiant proceso ir materialiosios teisės normų, todėl atskirojo skundo argumentų pagrindu naikinti ją nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
26. Apeliacinės instancijos teisme ieškovė Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija patyrė 120 Eur teisinės pagalbos išlaidų, pateikė jų apmokėjimo duomenis, todėl šios išlaidos priteistinos ieškovės naudai iš atsakovo A. J..
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai, juridinio asmens kodas 145846618, 120 Eur (vieno šimto dvidešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Rasa Bartašienė