Civilinė byla Nr. e2A-1658-803/2025

                                                                                         Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01268-2021-2

                                                                                         Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 

 (S)

                                                                                         2.6.18.3; 2.6.20.4; 2.6.10.2.2; 3.3.1.21 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugpjūčio 6 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ievos Navickaitės-Sakalauskienės, Svetlanos Paninos ir Rūtos Petkuvienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „Domus Altus“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Santermita“ apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. sausio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės daugiabučių namų savininkų bendrijos „Parko apartamentai“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Domus Altus“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Santermita“ dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje – J. Š., atsakovių pusėje – uždaroji akcinė bendrovė „Centromera“, mažoji bendrija „Elgrid“ ir AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvoje veikianti per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė teismo prašė: 1) jei būtų nustatyta rangovės atsakomybė, priteisti iš atsakovės UAB „Domus Altus“ 10 697,87 Eur nuostolių, 6,00 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 2) alternatyviai, netenkinus pirmojo reikalavimo, jei būtų nustatyta techninės priežiūros įmonės atsakomybė, priteisti iš atsakovės UAB „Santermita“ 10 697,87 Eur nuostolių, 6,00 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 3) alternatyviai, netenkinus pirmojo ir antrojo reikalavimų, priteisti solidariai iš atsakovių  UAB „Domus Altus“ ir UAB „Santermita“ 10 697,87 Eur nuostolių, 6,00 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

2.       Ieškovė nurodė, kad 2016 – 2019 m. statytoja UAB „Centromera“ įgyvendino daugiabučių gyvenamųjų namų projektą „Parko Apartamentai“, kurio pagrindinė rangovė buvo UAB „Domus Altus”. Šio gyvenamųjų namų komplekso butų savininkai 2017 m. liepos 5 d. įsteigė daugiabučių namų savininkų bendriją „Parko Apartamentai“. Kompleksą sudaro 22 daugiabučiai gyvenamieji namai ir 341 butas. Daugiabučių gyvenamųjų namų komplekso statyba baigta skirtingais etapais. Pareikštam ieškiniui reikšmingas statybos etapas, kurio metu 2018 m. balandžio 25 d. buvo baigta daugiabučių gyvenamųjų namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), statyba. Kadangi nuo 2019 m. sausio mėnesio pradėjo netinkamai veikti namų inžinerinės ir elektros sistemos, ieškovė nuo 2019 m. sausio mėnesio iki 2020 m. rugpjūčio mėnesio atsakovei UAB „Domus Altus“ ir trečiajam asmeniui UAB „Centromera“ daug kartų reiškė pretenzijas. Atsakovė tam tikrus elektros sistemos gedimus pašalindavo, tačiau nuo 2019 m. gegužės mėnesio ėmė ypač dažnai kartotis pagrindinių aptarnaujančių elektros skydų veikimo, vidaus ir lauko apšvietimo gedimai, elektros automatinių išjungiklių gedimai, elektros skydams neišlaikant elektros apkrovos.

3.       Atsakovės UAB „Domus Altus“ atstovai nurodytu laikotarpiu dažnai vykdavo šalinti elektros sistemos gedimų, nes skirtingose patalpose neveikdavo apšvietimas, lauko teritorijose nuolat dingdavo elektra, trūkčiojo arba visiškai neįsijungdavo lauko apšvietimas, neveikdavo elektrinės pakeliamos įvažiavimo į kiemą užkardos ir kt. Atsakovė UAB „Domus Altus“ šiuos gedimus šalindavo, bet po kurio laiko jie vėl atsinaujindavo. Ieškovei priklausančiame daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – namas), bendro naudojimo patalpose, 4 aukšto laiptinėje, esančiame elektros sistemos valdymo skyde Nr. TAS-1 2020 m. rugpjūčio 21 d. apie 23 val. kilo gaisras. Minėtas elektros skydas valdo lauko teritorijos apšvietimą, kitus lauko įrenginius. Gaisro priežastis buvo elektros instaliacijos gedimas.

4.       Elektros instaliacija, kaip sudėtinė statybos darbų dalis, yra atsakovės UAB „Domus Altus“ statybos darbų rezultatas. Vykdant daugiabučių gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini), statybos projekto elektrotechnikos dalies projekto rengimo darbus, namų kvartalui buvo suprojektuoti 2 pagrindiniai teritorijos elektros valdymo skydai: Nr. TAS-1, esantis prie namo, kuris valdo 3 kelio užtvarus ir 60 proc. ieškovės teritorijos apšvietimo, ir Nr. TAS-2, įrengtas prie (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo, kuris valdo 2 kelio užtvarus ir 40 proc. teritorijos apšvietimo. Trečiojo asmens MB „Elgrid“, kuris projektavo lauko elektros tinklų dalį, projektuose elektros skydų Nr. TAS-1, Nr. TAS-2 vietos nebuvo detalizuotos. Dėl jų vietos sprendė rangovė atsakovė UAB „Domus Altus“.

5.       Sudegęs elektros skydas Nr. TAS-1 buvo įrengtas namo bendrojo naudojimo patalpose, 4 aukšto laiptinėje, kuri taip pat yra skirta evakuacijai ir yra vienintelis pagrindinis kelias, siekiant įprastu ar avariniu būdu išeiti iš daugiabučio namo. Lauko apšvietimui ir lauko įrenginių aptarnavimui skirto elektros skydo įrengimas tokioje daugiabučio namo vietoje prieštarauja Gaisrinės saugos pagrindiniams reikalavimams, patvirtintiems Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2010 m. gruodžio 7 d. direktoriaus įsakymu Nr. 1-338. Atsakovei UAB „Domus Altus“ kyla pareiga šalinti savo statybos darbų elektros dalies defektus, nustatytus garantiniu laikotarpiu, kuris dar nėra pasibaigęs. Ieškovė atsakovei UAB „Domus Altus“ reiškė reikalavimus 2020 m. rugsėjo 30 d. ir 2020 m. lapkričio 3 d. pranešimais, tačiau atsakovė atsakomybės vengė ir ieškovės reikalavimų nėra įvykdžiusi.

6.       Teismo paskirtos ekspertizės akte nustatyta, kad gedimas (avarinis elektros instaliacijos darbo režimas) teritorijos apšvietimo valdymo skyde TAS-1 atsirado dėl atsilaisvinusių ar blogai priveržtų laidininkų, todėl įvyko elektromagnetinis kaitimas, kuris ir sukėlė gaisrą. Ieškovė 2017 m. spalio 31 d. su atsakove UAB „Santermita“ sudarė paslaugų sutartį Nr.17-10-31/01-KAG1 (toliau – sutartis), pagal kurią būtent UAB „Santermita“ teikia ir gaisro metu teikė daugiabučių namų elektros tinklų techninės priežiūros paslaugas. Elektros skydo patikrinimų žurnale laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 28 d. iki 2020 m. liepos 29 d. UAB „Santermita“ atstovai neužfiksavo jokių trūkumų ar gedimų, t. y. 2020 m. liepos 29 d. yra paskutinis įrašas žurnale, iki 2020 m. rugpjūčio 21 d. kilusio gaisro.

7.       Atsakovė UAB „Santermita“ tinkamai nenustatė konkrečių pasikartojančių elektros sistemos gedimų priežasčių ir aplaidžiai vykdė elektros sistemos įrenginių patikrinimą, formaliai žurnaluose fiksuodama patikros faktą, nors realiai turėjo užfiksuoti ir laidininkų atsilaisvinimo faktą. Atsilaisvinusių ar blogai priveržtų laidininkų faktą turėjo pastebėti, užfiksuoti ir pašalinti arba UAB „Santermita“, arba UAB „Domus Altus“, tačiau nei viena iš atsakovių tinkamų veiksmų nesiėmė.

8.       Ieškovės patirtų 10 697,87 Eur nuostolių sumą sudaro: 6 079,55 Eur su PVM už gaisro padarinių šalinimo (statybos remonto) darbus pagal statybų bendrovės UAB „Hisco“ pateiktą komercinį pasiūlymą, 1 044,38 Eur su PVM už apdegusių vamzdžių izoliacinių dangų atstatymo darbus pagal UAB „Santermita“ pateiktą komercinį pasiūlymą, 484,00 Eur su PVM už pilno aprūkusių patalpų valymo paslaugų išlaidas pagal UAB „Vitaresta“ pateiktą komercinį pasiūlymą, 1 678,08 Eur su PVM už lauko teritorijos elektros sistemos diagnostikos ir remonto darbus, lauko teritorijos elektros skydo ir vaizdo stebėjimo kamerų veikimo atstatymo darbus pagal UAB „Promonta“ pateiktą komercinį pasiūlymą, 927,86 Eur su PVM faktiškai jau patirtų išlaidų už gaisro metu nutrūkusio elektros tiekimo atstatymo darbus pagal UAB „Santermita“ išrašytą ir ieškovės apmokėtą PVM sąskaitą-faktūrą, 484,00 Eur su PVM faktiškai jau patirtų išlaidų už teisines paslaugas, rengiant pretenziją atsakovei UAB „Domus Altus“.

9.       Atsakovė UAB „Domus Altus“ nesutiko su ieškinio reikalavimais, kuriais prašoma priteisti nuostolius iš atsakovės UAB „Domus Altus“ arba solidariai iš abiejų atsakovių, prašė juos atmesti, su ieškinio reikalavimu priteisti nuostolius iš atsakovės  UAB „Santermita“ sutiko, prašė jį tenkinti, prašė skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nurodė, kad nėra priežastinio ryšio tarp elektros skydo įrengimo vietos ir kilusio gaisro. Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos 2017 m. gruodžio 6 d. energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažyma Nr. 13ĮP2-207455 ir 2018 m. balandžio 4 d. pažyma Nr. 13ĮP2-218948 patvirtina, kad buvo patikrinti daugiabučių gyvenamųjų namų komplekse įrengti elektros tinklai ir nenustatyta jokių nukrypimų nuo projektinių sprendinių ar neatitikimų teisės aktų reikalavimams, konstatuota, kad elektros tinklai gali būti eksploatuojami. Daugiabučių gyvenamųjų namų komplekso namų (duomenys neskelbtini) statybos užbaigimo aktas taip pat patvirtina, kad namo, kuriame įrengtas elektros skydas, statyba atitinka visus keliamus reikalavimus.

10.       Atsakovės UAB „Santermita“ komplekso elektros įrenginių apžiūrų, remontų, profilaktinių bandymų žurnale laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 28 d. iki 2020 m. liepos 29 d. nėra užfiksuota jokių trūkumų ar gedimų. Taigi jokių neteisėtų veiksmų, įrengdama elektros skydą ir su juo susijusias sistemas, atsakovė UAB „Domus Altus“ neatliko. Atsakovė pateikia komercinius pasiūlymus, kurie patvirtina, kad ieškovės prašomų priteisti nuostolių suma yra akivaizdžiai per didelė, be to, išlaidos nėra faktiškai patirtos.

11.       Teismo ekspertizės išvados paneigia netinkamo statybos rangos darbų rezultato galimybę ir patvirtina gaisro priežastį – netinkamą namo elektros sistemos priežiūrą. Elektros sistemas prižiūrintis asmuo, atsakovė UAB „Santermita“, kuri turėjo pareigą prižiūrėti, tikrinti ir kontroliuoti elektros sistemas, t. y. laiku pastebėti gedimus, užkardyti avarijas, jokių gedimų nenustatė. Šios aplinkybės neabejotinai įrodo, kad gaisras negalėjo kilti dėl statybos rangos darbų. Atsakovė UAB „Domus Altus“ garantiniu laikotarpiu jokių darbų ginčo elektros skydinėje neatliko, nes tam nebuvo jokio poreikio: UAB „Domus Altus“ keisdavo elektros lemputes, taisydavo užtvarų veikimo mechanizmus.

12.       Atsakovė UAB „Santermita“ vykdė (turėjo vykdyti) elektros instaliacijos priežiūrą, kontrolę, tikrinimus ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Dėl to UAB „Santermita“ turėjo pareigą pastebėti netinkamai atliktus darbus, jei tokie buvo atlikti skydinėje ir atitinkamai elgtis (užkardyti avariją, atlikti remonto darbus, informuoti ieškovę). Elektros skydinė dar 2017 m. perduota ieškovės valdymui, o 2018 m. perduota prižiūrėti atsakovei UAB „Santermita“. Teisinis reglamentavimas nenumato daikto valdymo perėjimo kitam asmeniui dėl trūkumų taisymo. Jeigu atsakovė UAB „Domus Altus“ ir būtų atlikusi kokius nors darbus elektros skydinėje, ji būtų atsakinga tik už tų darbų netinkamą atlikimą, o ne visas galimas problemas, susijusias su elektros skydine ir jos priežiūra.

13.       Namo elektros sistemų priežiūrą organizuoti privalo ieškovės pirmininkas, kuris pasitelkė tam kvalifikuotą asmenį – atsakovę UAB „Santermita“. Atsakovė UAB „Santermita“ tinkamai nevykdė savo pareigų, todėl pagal teismo ekspertizės išvadas ir lėmė kilusį gaisrą elektros skyde. Techninę priežiūra vykdanti UAB „Santermita“ ją atliko netinkamai, pažeisdama statybos techninio reglamento STR1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ 33, 34 punktus, Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklių 10, 22 punktus. Atsakovė UAB „Santermita“ neidentifikavo elektros skyde esančio kontaktų atsilaisvinimo ir gedimo, nors privalėjo tai padaryti. Labai didelė tikimybė, kad atsakovė UAB „Santermita“ galėjo nurodyti melagingus duomenis žurnale apie vykdytą namo bendro naudojimo elektros sistemos kontaktų patikrą. Jeigu atsakovė UAB „Santermita“ būtų tinkamai vykdžiusi elektros tinklų techninę priežiūrą, gaisro priežastis elektros skyde būtų buvusi pašalinta – kontaktas būtų sutaisytas arba apie tai, kad nustatytas garantinio pobūdžio gedimas, būtų informuota atsakovė UAB „Domus Altus“, o netvarkinga elektros instaliacijos dalis iki jos suremontavimo būtų atjungta ir nenaudojama.

14.       Ieškovės pirmininkas taip pat tinkamai neatliko savo pareigų, taip galimai prisidėdamas prie gaisro kilimo. Ieškovės pirmininkas, būdamas rūpestingas ir apdairus, įvykus elektros instaliacijos veikimo sutrikimams, turėjo apie tai pranešti atsakovei UAB „Santermita“, kad pastaroji imtųsi priemonių gedimui nustatyti, pašalinti, avarijai užkardyti. Dėl to atsakomybė dėl gaisro turėtų būti skirstoma tarp netinkamai savo pareigas vykdžiusių asmenų: ieškovės pirmininko ir atsakovės UAB „Santermita“.

15.       Atsakovė UAB „Santermita“ nesutiko su ieškinio dalimi, kuriuo ieškovė prašė priteisti žalos atlyginimą iš atsakovės UAB „Santermita“, prašė šią ieškinio dalį atmesti. Nurodė, kad ieškovė yra namo bendrojo naudojimo objektų valdytoja. Atsakovė UAB „Santermita“ neturi teisės savarankiškai priimti butų ir kitų patalpų savininkų kompetencijai priklausančius sprendimus, o atsakovės teisės ir pareigos veikti yra ribojamos sutartimi ir įstatymu. Su ieškove sudaryta sutartimi atsakovė UAB „Santermita“ įsipareigojo teikti atskirų rūšių paslaugas, kurios išvardintos ir detalizuotos sutartyje. Papildomi darbai, kurie aiškiai nenumatyti sutartyje ir neįtraukti į sutartų paslaugų kainą, atliekami tik pagal papildomus kliento užsakymus, sudarant sutartį papildančius susitarimus ir papildomų darbų sąmatas (jeigu reikalinga).

16.       Žala ieškovei buvo padaryta dėl kilusio gaisro elektros sistemos valdymo skyde, todėl turi būti vertinamos atsakovės UAB „Santermita“ pareigos, nurodytos sutarties 4.1.2.2. punkte, reglamentuojančiame elektros ūkio priežiūros darbus. Pagal sutartį bendroji elektros inžinerinė įranga yra: 1) namo elektros tinklai ir (ar) namo elektros skydinės; 2) jie įrengti namo bendrojo naudojimo patalpose ir (ar) namo bendrosiose konstrukcijose; 3) jeigu jie susiję su namo inžinerinės techninės įrangos funkcionavimu. Elektros sistemos valdymo skydas TAS-1 buvo įrengtas namo bendrojo naudojimo patalpose, paslepiant jį sienoje. Tačiau TAS-1 buvo skirtas valdyti (aptarnauti) lauko teritorijos tinklus ir lauko įrenginius. Dėl to skydas TAS-1 (ir skydas TAS-2), taip pat lauko tinklai ir įrenginiai pagal sutartį nelaikomi bendrąja inžinerine įranga. Susitarimų dėl skydo TAS-1 (ir dėl TAS-2), taip pat lauko elektros tinklų (įrenginių) priežiūros šalys nesudarė. Nei skydas TAS-1, nei jo aptarnaujami lauko elektros tinklai nebuvo įtraukti ir į atsakovės UAB „Santermita“ sudarytą daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų aprašą.

17.       Sutartis su ieškove buvo sudaryta 2017 m. spalio 31 d., kai daugiabučiai namai dar nebuvo baigti statyti, taigi konkretūs daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektai dar nebuvo sukurti. Statytoja UAB „Centromera“ 2018 m. liepos 17 d. perdavimo–priėmimo aktu perdavė ieškovei akte išvardintų daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektus. Minėtu aktu nebuvo perduoti lauko elektros tinklai ir teritorijos apšvietimo valdymo skydai TAS-1 ir TAS-2. UAB „Centromera“ ir ieškovė 2018 m. liepos 27 d. perdavimo–priėmimo aktu perdavė prižiūrėti atsakovei UAB „Santermita“ namą, jame sumontuotą įrangą ir prie namo prijungtus lauko inžinerinius tinklus. Šiuo aktu taip pat nebuvo perduoti lauko elektros tinklai (įrenginiai) ir juos valdantys teritorijos apšvietimo valdymo skydai TAS-1 ir TAS-2.

18.       Šie skydai negalėjo būti perduoti, nes lauko elektros tinklai ir teritorijos apšvietimo valdymo skydai buvo suprojektuoti MB „Elgrid“ parengtu projektu, kurio baigimo data yra 2018 m. rugpjūčio 10 d. Tuo tarpu namo statyba baigta 2018 m. balandžio 25 d. ir statybos užbaigimo aktas sudarytas tuomet, kai name dar negalėjo būti įrengtas teritorijos apšvietimo skydas TAS-1. Nesukurtas objektas negali būti perduotas kitam asmeniui. Pagal sutartį atsakovė UAB „Santermita“ įsipareigojo aptarnauti elektros inžinerines sistemas nuo namo įvadinio skydo iki butų durų. Teritorijos apšvietimo skydas (TAS) nėra prijungtas prie konkretaus namo vidaus elektros tinklų. Lauko elektros inžineriniai tinklai ir vidaus elektros inžineriniai tinklai yra suprojektuoti skirtingų projektuotojų, atskirai ir nesusietai. Nebūdamas konkrečios sistemos dalis, TAS skydas nepatenka į sutartimi apibrėžtas tos sistemos aptarnavimo ribas.

19.       Atsakovė UAB „Santermita“ pagal sutartį privalo prižiūrėti jai priežiūros tikslais perduotą įvadinę elektros spintą arba kabelinę apskaitos spintą (toliau – KAS) ir iš jos į butus pasiskirstančius elektros inžinerinius tinklus, taip pat jėgos skydą (toliau – JS), kuris maitina katilą, siurblius ir pan. Tačiau atsakovės UAB „Santermita“ darbuotojas kiekvienos vykdomos apžiūros metu tikrino ir name įrengtą TAS-1 skydą, kuris sumontuotas greta JS. Atskiras mokestis už TAS-1 skydo patikras nebuvo taikomas, o remonto darbai, kurie pagal sutartį turėtų būti papildomai apmokestinti, skyde iki šiol nebuvo atliekami, nes statiniui galioja rangovės garantija. Ieškovės reikalavimu rangovė vykdė garantinius darbus TAS-1 skyde.

20.       Atsakovė UAB „Domus Altus“, įrengdama TAS-1 skydą ir lauko elektros instaliacijos kabelius namo ketvirto aukšto laiptinėje įrengtoje nišoje, pažeidė Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų 124 punktą, Specialiųjų patalpų ir technologinių procesų elektros įrenginių įrengimo taisyklių 20 punktą, Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklių 24 punktą ir projektinius sprendinius. Jeigu atsakovė UAB „Domus Altus“ statybos rangos darbus būtų atlikusi pagal projektinius sprendinius, gaisro ir jo padarinių būtų išvengta. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad lauko elektros instaliacija, kuri yra valdoma iš skydo TAS-1, veikė netinkamai. Nuo 2019 metų pradžios ieškovės pirmininkas nuolat teikė pretenzijas statytojai dėl netinkamo lauko elektros instaliacijos veikimo.

21.       Statytoja visas jai teikiamas pretenzijas priėmė ir perdavė rangovei vykdyti. Ieškovės ir statytojos elektroniniai laiškai patvirtina, kad 2020 m. liepos-rugpjūčio mėnesiais darbai buvo vykdomi intensyviai, buvo atlikti įvairūs bandymai trūkumų atsiradimo priežastims nustatyti ir tik 2020 m. rugpjūčio 20 d., t. y. likus vienai dienai iki gaisro kilimo, statytoja pranešė, kad visi elektros darbai pabaigti. Jeigu trūkumų šalinimo darbų vykdymas nebuvo tinkamai įformintas, ši aplinkybė vertintina rangovės nenaudai. Ekspertų išvadoje yra nurodytos dvi alternatyvios elektros instaliacijos avarinio darbo režimo atsiradimo priežastys: laidininkų atsilaisvinimas arba blogas jų priveržimas. Ekspertai nenurodė, kas ir kada galimai blogai priveržė laidininkus. Tai galėjo įvykti tiek statybos darbų vykdymo metu, tiek ir garantinių statybos defektų taisymo metu. Ekspertai taip pat nepasisakė dėl galimo laidininkų atsilaisvinimo priežasčių.

22.       Nei ieškovė, nei jos pasamdyti asmenys, įskaitant atsakovę UAB „Santermita“, lauko elektros instaliacijos valdymo skyde TAS-1 nevykdė jokių remonto darbų. Atsakovės UAB „Domus Altus“ neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad: 1) atsakovė elektros valdymo skydą namo laiptinėje įrengė pažeisdama teisės aktų reikalavimus, kurie draudžia laiptinėse įrengti elektros kabelius ir laidus, išskyrus elektros instaliaciją laiptinėms ir koridoriams apšviesti, elektros apskaitos skydelius; 2) atsakovė lauko elektros instaliacijos valdymo skydą name įrengė savavališkai ir neteisėtai, nes byloje nėra įrodymų, kad tokiam sprendiniui pritarė įgaliotos valstybės institucijos; 3) atsakovė lauko elektros instaliaciją ir jos valdymo skydą įrengė netinkamai, nes garantiniu laikotarpiu paaiškėjo šių statybos darbų defektai, už kuriuos atsakomybė kyla rangovei; 4) atsakovė nepagrįstai ilgai taisė šiuos statybos darbų defektus, jų taisymo darbus atliko netinkamai ir aplaidžiai. Tarp atsakovės UAB „Domus Altus“ neteisėtų veiksmų ir ieškovės patirtos žalos yra priežastinis ryšys, nes nurodyti neteisėti atsakovės UAB „Domus Altus“ veiksmai tiesiogiai nulėmė žalos atsiradimą.

23.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje J. Š. sutiko su ieškiniu, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad ieškovė buvo įsteigta 2017 metais. Pirmasis pirmininkas buvo S. G., nes didžiosios dalies butų savininkė dar buvo statytoja UAB „Centromera“. S. G. prisistatydavo UAB „Centromera“ projektų vadovu. Trečiasis asmuo su ieškove 2018 m. lapkričio 2 d. sudarė neterminuotą darbo sutartį, pagal kurią nuo 2018 m. lapkričio 5 d. pradėjo eiti ieškovės pirmininko pareigas. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatyme įtvirtinta pirmininko pareiga organizuoti pastatų, jų priklausinių ir bendrojo naudojimo objektų techninę priežiūrą buvo įgyvendinta tinkamai dar iki trečiajam asmeniui pradedant eiti ieškovės bendrijos pirmininko pareigas, nes vykdyti elektros tinklų priežiūros darbus pagal sutartį buvo pavesta UAB „Santermita“. Dėl to atsakovė UAB „Domus Altus“ nepagrįstai teigia, kad ieškovės pirmininkas netinkamai vykdė pareigas, organizuodamas techninę priežiūrą. 

24.       Kiekvieną kartą, įvykus elektros instaliacijos veikimo sutrikimams, ieškovės pirmininkas apie tai pranešdavo statytojai UAB „Centromera“, kuri šią informaciją perduodavo rangovei UAB „Domus Altus“. Tuo tarpu atsakovė UAB „Domus Altus“, nors ir atsiųsdavo darbuotojus ir elektros instaliacijos sutrikimus pašalindavo, tačiau niekada nenustatė tikrosios dažnų elektros gedimų priežasties ir niekada nepašalino tikrųjų elektros trikdžių problemų. Gaisras skyde Nr. TAS-1 kilo dėl pajungtos per didelės apkrovos, dėl kurios elektros sistemos valdymo skydas neatlaikė įtampos ir užsidegė. Jeigu atsakovė UAB „Domus altus“ būtų buvusi pakankamai apdairi ir rūpestinga ir nustačiusi tikrąją elektros gedimų priežastį, o ne tik pašalindavusi gedimų padarinius, tai gaisras nebūtų kilęs. Taigi ne bendrijos pirmininkas, o atsakovė UAB „Domus Altus“ tinkamai neatliko savo pareigų ir tuo prisidėjo prie gaisro kilimo. Trečiasis asmuo buvo įsitikinęs, kad TAS-1 skydą prižiūri UAB „Santermita“, todėl nesamdė kito techninio prižiūrėtojo. Dėl lauko apšvietimo gedimų nesikreipė į UAB „Santermita“, nes manė, kad tai yra statybos darbų defektas.

25.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovių pusėje MB „Elgrid“ nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, kad MB „Elgrid“ į bylą įtrauka nepagrįstai, nes jokie reikalavimai jai nėra reiškiami. Ieškovė nenurodė, kad gaisras kilo dėl projektavimo darbų, o ekspertai patvirtino, kad gaisrą sukėlė ne projektavimo darbai. Namas buvo pripažintas 100 proc. užbaigtu, kai jį patikrino visos privalomos organizacijos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

26.       Kauno apylinkės teismas 2025 m. sausio 31 d. sprendimu tenkino ieškinį ir priteisė ieškovei DNSB „Parko apartamentai“ iš atsakovės UAB „Domus Altus“ 9 019,79 Eur nuostolių, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (9 019,79 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. vasario 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 10 886,82 Eur bylinėjimosi išlaidas. Priteisė ieškovei DNSB „Parko apartamentai“ iš atsakovės UAB „Santermita“ 1 678,08 Eur nuostolių, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (1 678,08 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. vasario 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 10 886,83 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atmetė atsakovės UAB „Domus Altus“ prašymą dėl baudos ieškovei skyrimo. Priteisė iš atsakovės UAB „Domus Altus“ 216,72 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybės naudai. Priteisė iš atsakovės UAB „Santermita“ 216,72 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybės naudai. Grąžino ieškovei DNSB „Parko apartamentai“ daiktinius įrodymus – baltą kartoninę dėžę su sudegusio TAS-1 skydo likučiais.

27.       Teismas nustatė, kad tiek ekspertizės akte, tiek specialistų A. K. ir A. P. išvadose nurodyta iš esmės ta pati gaisro TAS-1 skyde priežastis: netinkamas laidininkų kontaktų priveržimas arba šių kontaktų atsilaisvinimas. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė UAB „Domus Altus“ yra statinio statybos rangovė. Dėl to atsakovė UAB „Domus Altus“, statydama teritorijos apšvietimo inžinerinį tinklą, kurio dalis buvo paskirstymo skydas TAS-1, turėjo užtikrinti, kad nurodytas statybos objektas atitiktų normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir būtų tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį (CK 6.697 straipsnio 1 dalis).

28.       Teismas konstatavo, kad atsakovė UAB „Domus Altus“ neužtikrino statinio projekto kokybės, nes MB „Elgrid“ parengtas teritorijos apšvietimo projektas neatitiko AB „Energijos skirstymo operatorius“ nustatytų prisijungimo sąlygų, kuriomis turi būti vadovaujamasi, rengiant statinio projektą (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalis). Prisijungimo sąlygose nurodyta leistina naudoti galia 551 kW, atvaizdo tipas (trifazis), reiškia, kad įvadiniai automatiniai jungikliai turi būti parenkami pagal prijunginiams suteiktą leistiną naudoti galią, vadovaujantis Elektros įrenginių įrengimo bendrųjų taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 1-22 (toliau – Elektros įrenginių įrengimo bendrosios taisyklės), 1 priedo 31 lentelėje nurodytomis automatinių jungiklių atkabiklių maksimaliosiomis vardinėmis srovėmis, t. y. prie leistinos naudoti galios (P) 5 kW įvadinio automatinio jungiklio atkabiklio maksimalioji vardinė srovė (Iat) yra 10 A (Elektros įrenginių įrengimo bendrųjų taisyklių 159 punktas). Tuo tarpu MB „Elgrid“ parengtame teritorijos apšvietimo projekte numatytas trifazis „C“ charakteristikos 25 A automatinis jungiklis.

29.       Atsakovės UAB „Domus Altus“ atlikti teritorijos apšvietimo tinklo statybos darbai negali būti pripažįstami kokybiškais. Byloje yra dvejos skirtingos MB „Elgrid“ teritorijos apšvietimo tinklo projekto versijos, kurios skiriasi tuo, kad 2016 m. MB „Elgrid” projekte yra brėžiniai „IV aukšto įrengimo planas su skydo TAS-1 įrengimo vieta M1:100“ ir „IV aukšto įrengimo planas su skydo TAS-2 įrengimo vieta M1:100“, o 2018 m. projekte šių brėžinių nėra. Taigi atsakovė įrengė daugiabučių namų kvartalo „Parko apartamentai“ teritorijos apšvietimą, neturėdama projekto. MB „Elgrid“ nurodoma Daugiabučio gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), statybos projekto Nr. 18-631-DP-E darbo projekto elektrotechnikos dalis 2016 metų data parengta, kilus poreikiui įrodyti, kad teritorijos apšvietimo tinklas statytas pagal MB „Elgrid“ projektą, o ne atvirkščiai, nes medžiagų ir darbų kiekių žiniaraščiai, taip pat ir aiškinamajame rašte nurodyti teisės aktai, abejose MB „Elgrid“ projekto versijose išliko nepakitę.

30.       Minėtą išvadą patvirtina šios aplinkybės: 1) du asmenys nurodė save kaip sprendimą priėmusį asmenį dėl TAS-1 skydo vietos, t. y. UAB „Domus Altus“ direktorius I. K. ir trečiojo asmens MB „Elgrid“ direktorius A. M., iš pradžių teigęs, kad projekte nebuvo nurodyta TAS-1 skydo vieta, vėliau nurodęs, jog TAS-1 skydo vietą jis suprojektavo; 2) statybos darbų žurnale, kurį pildė liudytojas R. J., nurodyti atlikti darbai, statant daugiabučius namus A, B, C, D ir E, esančius žemės sklype (duomenys neskelbtini), visiems namams yra iš esmės vienodi, išskiriant tik namui E, kuris yra byloje aptariamas namas, atliktus kabelio montavimo kameroms, aliuminio vielos, cinkuotos juostos montavimo, įžeminimo strypo įkalimo ir žaibolaidžio pastatymo darbus. Taigi statybos darbų žurnale nurodytą TAS-1 skydo įrengimo darbų apimtis yra žymiai mažesnė nei MB „Elgrid“ projekte nurodyti statybos montavimo darbų kiekių žiniaraščiai.

31.       Dėl šių aplinkybių teismas kritiškai vertino liudytojų R. J., A. M. parodymus, kad įrengiant teritorijos apšvietimą statybos darbai buvo atliekami pagal MB „Elgrid“ darbo projektą, nes tokių teiginių nepatvirtina rašytiniai įrodymai. Liudytojas A. M. nurodė, kad atliekant varžų matavimus, teritorijos apšvietimo elektros tinklo schemą parengė pagal tuo metu buvusią faktinę situaciją. Tuo tarpu byloje nustatyta, kad UAB ‚Elcora“ parengta schema neatitinka MB „Elgrid“ projekto. Šios aplinkybės patvirtina, kad teritorijos apšvietimo darbai buvo atliekami, neparengus darbo projekto. Dėl to parengus teritorijos apšvietimo projektą po to, kai buvo atlikti teritorijos apšvietimo statybos darbai, negalima teigti, kad atsakovė UAB „Domus Altus“ laikėsi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 18 straipsnio 7 dalies 3 punkte nustatytos pareigos vykdyti statybos darbus pagal statinio projektą įrengiant teritorijos apšvietimą.

32.       Vykdant teritorijos apšvietimo tinklo statybos darbus be parengto teritorijos apšvietimo tinklo projekto, tikėtina, kad nebuvo tinkamai įvertinti elektros įrenginių įrengimui keliami reikalavimai, nes pagal Statybos įstatymo 16 straipsnio 5 dalies 3 punktą, 24 straipsnio 21 dalį už statinio projekto atitikimą Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas atsako statinio projektuotojas. Dėl to statybos darbus vykdantis asmuo, neturėdamas tokios kompetencijos, gali netinkami įvertinti visų statomų elektros įrenginių tarpusavio sąveiką ir su gaisrine sauga susijusias aplinkybes. Nagrinėjamoje byloje elektros įrenginio TAS-1 skydo įrengimas namo ketvirto aukšto laiptinėje, kuri yra evakuacinė, neatitiko Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2010 m. gruodžio 7 d. direktoriaus įsakymu Nr. 1-338, 124 punkto.

33.       Teismo ekspertizės akto išvados patvirtina, kad gedimas teritorijos apšvietimo valdymo skyde TAS-1 atsirado dėl atsilaisvinusių ar blogai priveržtų laidininkų. Ekspertas A. I. paaiškino, kad kontaktai atsilaisvina, tekant didelėms srovėms, kai būna šilimas, ataušimas, atsirandantis dėl elektros įrenginių apkrovos pokyčių. Kuo didesnė teka srovė, tuo labiau šyla laidininkas ir tuo didesnis temperatūrinis skirtumas ir greičiau atsilaisvina laidininkų kontaktai. Be to, LED šviestuvų didesnis galingumas, todėl didesnė tikimybė atsirasti laidininkų šilimui ir ataušimui, nulemiančiam kontaktų atsilaisvinimą, kurie retai atsilaisvina, jei tinkamai priveržti. Dėl to teismas pripažino, kad svarbus buvo tiek tinkamas elektros įrenginių apkrovos įvertinimas, tiek laidininkų kontaktų priveržimas, o netinkamas elektros įrenginių apkrovos įvertinimas, įrengiant teritorijos apšvietimą, galėjo nulemti greitesnį laidininkų kontaktų atsilaisvinimą. Įrenginiai buvo prijungiami palaipsniui vykdant daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalo „Parko apartamentai“ statybas, ir ne visi teritorijos šviestuvai buvo sumontuoti, pabaigus pirmąjį iš penkių kvartalo statybos etapų.

34.       Byloje apklausti ekspertas A. I. ir kiti, elektros įrenginių srityje išsilavinimą turintys asmenys, liudytojai R. J., A. M., R. L. nurodė skirtingą laiką, per kurį gali atsilaisvinti laidininkų kontaktai. Trumpiausias nurodomas terminas, per kurį gali atsilaisvinti gerai priveržti kontaktai, yra metai. Paskutiniai darbai teritorijos apšvietimo elektros įrenginyje, TAS-1 skyde, iki pirmojo nusiskundimo dėl netinkamo teritorijos apšvietimo veikimo 2019 m. sausio 14 d., buvo atlikti 2018 m. balandžio 12 d., kai liudytojas A. M. atliko varžų matavimus po TAS-1 skyde atliktų papildomų darbų. Taigi problemos, susijusios su netinkamu teritorijos apšvietimo veikimu, kurį lėmė avarinis elektros instaliacijos darbo rėžimas, išryškėjo greičiau nei per metus. Dėl to teismas pripažino, kad jau atlikus TAS-1 skydo įrengimo darbus buvo netinkamai priveržti laidininkų kontaktai.

35.       Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos 2018 m. balandžio 4 d. energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažyma Nr. 13Įp2-218948, skirta teritorijos apšvietimui, negali būti laikoma patvirtinančia teritorijos apšvietimo tinklo tinkamą įrengimą, nes po pažymos išdavimo šio tinklo dalyje, TAS-1 skyde, buvo atlikti papildomai darbai, kurie nefiksuoti statybos darbų žurnale, kaip ir nefiksuoti atlikti varžų matavimo protokolai. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos priežiūros departamentui nebuvo pateiktas projektuotojo MB ,,Elgrid“ darbo projekto Elektrotechnikos dalis Nr.18-631-DP-E, prašant išduoti statybos užbaigimo aktą. Dėl to 2018 m. balandžio 25 d. statybos užbaigimo aktas Nr. ACCA-20-180425-00150 negali būti laikomas patvirtinančiu teritorijos apšvietimo tinklo statybos darbų tinkamumą. Statybos priežiūrą atliekančiai institucijai nepateikus duomenų apie teritorijos apšvietimo tinklo įrengimo faktą, negali būti laikoma, kad šio inžinerinio statinio atitikimas teisės aktų reikalavimas buvo patikrintas priežiūrą vykdžiusių institucijų.

36.       Teismas konstatavo, kad atsakovė UAB „Domus Altus“ neužtikrino teritorijos apšvietimo tinklo, kurio neatskiriama dalis yra paskirstymo skydas TAS-1, įrengtas name, kaip statinio normatyvinės kokybės tiek dėl neteisėtų veiksmų, pažeidus Statybos įstatymo 18 straipsnio 7 dalies 3 punkto, 24 straipsnio 3 dalies reikalavimus, tiek pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, kai įrengus TAS-1 skydą ir prijungiant naujus elektros įrenginius bei tokiu būdu didinant elektros kabelių apkrovą, dėl ko atsiranda didesni temperatūriniai skirtumai ir gali atsilaisvinti laidininkų kontaktai, TAS-1 skyde šie laidininkų kontaktai pakartotinai nepriveržiami, įrengus paskutinį elektros įrenginį, aptarnaujamą iš TAS-1 skydo.

37.       Byloje neginčijamai nustatyta, kad atsakovė UAB „Domus Altus“ žinojo apie teritorijos apšvietimo tinklo gedimus, kuriuos vertino kaip statybos darbų defektus, nes nurodydavo savo subrangovei UAB „Remista“ juos šalinti, tačiau visiškai nekontroliavo vykstančio gedimų šalinimo proceso. Kadangi atsakovė UAB „Domus Altus“ nefiksavo defektų šalinimo rezultatų, byloje neliko galimybės patikimai nustatyti, kokie iš tikrųjų defektų šalinimo darbai buvo atlikti, kodėl atsakovė UAB „Domus Altus“ vertina, kad gaisras kilo išimtinai dėl netinkamai vykdytos TAS-1 skydo kaip bendrojo naudojimo objekto priežiūros. Taigi atsakovė UAB „Domus Altus“ pati prarado galimybę paneigti savo kaltę dėl nustatytų neteisėtų veiksmų ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimo.

38.       Teismo posėdyje ekspertas A. I. patvirtino, kad atsakovės UAB „Domus Altus“ neteisėti veiksmai, dėl kurių TAS-1 skyde sudėti AB „Energijos skirstymo operatorius“ išduotų prisijungimo sąlygų neatitinkantys automatai ir pats skydas sumontuotas nesilaikant priešgaisrinės saugos reikalavimų, nebuvo tiesioginė gaisro priežastis, tačiau tuo pačiu nurodė, kad dėl to, jog per silpnas automatinis jungiklis komercinės apskaitos spintoje yra išmušamas dėl per stiprių srovių TAS-1 skyde. Taigi, įrengus galingesnio nominalo automatinius išjungiklius nesilaikant projektavimo sąlygų, buvo apsunkinta gedimo paieška. Dėl to teismas pripažino, kad būtent bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas, kai įrengus TAS-1 skydą ir prijungiant naujus elektros įrenginius, TAS-1 skyde nepatikrinamas laidininkų kontaktų priveržimas, kai statybos darbai vykdomi nesilaikant prisijungimo prie elektros tinklų sąlygų, kas apsunkino teritorijos apšvietimo tinklo gedimo paiešką, ir kai nekontroliuojami šalinant teritorijos apšvietimo tinklo defektus atlikti darbai, nulėmė tai, kad TAS-1 skyde kilo gaisras. Teismas konstatavo, kad yra nustatytos visos atsakovės UAB „Domus Altus“ deliktinės atsakomybės sąlygos.

39.       Pagal ieškovės su atsakove UAB „Santermita“ sudarytą sutartį atsakovė UAB „Santermita“ įsipareigojo teikti namų administravimo eksploatavimo, buhalterinės apskaitos ir kitas komunalines paslaugas. Sutartyje bendro naudojimo objektai yra apibrėžti kaip bendro naudojimo patalpos, bendrosios namų konstrukcijos ir bendroji inžinerinė įranga, bendro naudojimo lauko teritorija, lauko inžineriniai tinklai, iš kurių detalizuotos sąvokos bendrojo naudojimo patalpos, bendrosios pastato konstrukcijos ir bendroji inžinerinė įranga, tačiau nedetalizuotos sąvokos bendrojo naudojimo lauko teritorija ir lauko inžineriniai tinklai (sutarties 1.2.4-1.2.7. papunkčiai). Taigi sutarties turinys patvirtina, kad su atsakove UAB „Santermita“ sudaryta sutartis apima ne tik namų viduje esančius bendro naudojimo objektus, bet ir daugiabučių namų komplekso „Parko apartamentai“ teritorijoje esančius lauko inžinerinius tinklus, kurių teritorijos ribos apibrėžtos 2017 m. spalio 31 d. sutarties 1.2.13 papunktyje.

40.       Teismas nepripažino, kad teritorijos apšvietimo tinklai su jo sudėtine dalimi esančiu TAS-1 skydu, nebuvo kaip bendrojo naudojimo objektas perduotas atsakovės UAB „Santermita“ priežiūrai. Net jei ir šis objektas trečiojo asmens UAB „Centromera“ galėjo būti neperduotas ieškovei 2018 m. liepos 17 d. priėmimo–perdavimo aktu, tai jis buvo perduotas atsakovei UAB „Santermita“ 2018 m. liepos 25 d. priėmimo–perdavimo aktu. Atsakovė UAB „Santermita“ 2017 m. spalio 31 d. sutartį sudarė, kai dar nei vienas objektas nebuvo užbaigtas, atsakovė UAB „Santermita“ patvirtino, kad jai yra žinoma, kad namų baigtumas nėra 100 proc. ir namai nėra pripažinti tinkamais naudoti (Sutarties 8.7 punktas). Taigi atsakovė UAB „Santermita“ pati prisiėmė riziką, kad dar gali būti įrengti bendrojo naudojimo objektai, kurių nėra sutarties pasirašymo dieną. Dėl to itin svarbi yra atsakovės UAB „Santermita“ sutartyje įtvirtinta pareiga tinkamai sudaryti bendrojo naudojimo objektų aprašą.

41.       Byloje nustatytos aplinkybės, patvirtinančios atsakovės UAB „Domus Altus“ deliktinę atsakomybę, nepaneigia ir atsakovės UAB „Santermita“ sutartinės atsakomybės, nes būtent atsakovei teko pareiga sudaryti bendrojo naudojimo objektų aprašą. Kad atsakovė UAB „Santermita“ neatsakingai vykdė šią pareigą, patvirtino liudytoja Ž. S., parodžiusi, jog namo bendrojo naudojimo objektų aprašo sudarymas buvo tipinės formos užpildymas, ir negalėjusi įvardinti konkrečių bendrojo naudojimo objektų apraše nurodomų objektų vietos ir konkrečių bendrojo naudojimo objektų, kurių priežiūra jai buvo priskirta.

42.       Atsakovė UAB „Santermita“ nurodė, kad nėra išsaugojusi nei vieno įrodymo, iš kurio būtų galima spręsti, kokius konkrečius namo elektros ūkio priežiūros darbus ir kuriuose bendrojo naudojimo objektuose atliko. Dėl to teismas pripažino, kad atsakovė tokiu būdu stengėsi paslėpti netinkamą elektros ūkio priežiūros darbų vykdymą name. Aplinkybę, kad atsakovė stengėsi nuslėpti faktus, kaip iš tikrųjų buvo atliekama bendrojo naudojimo objektų priežiūra, patvirtina ir liudytojų R. L. ir Ž. S. nesugebėjimas atsakyti į jiems užduodamus klausimus ir nelogiškų paaiškinimų teikimas.

43.       Atsakovė UAB „Santermita“ pagal sutartį turėjo pareigą organizuoti rangovų garantinių įsipareigojimų vykdymo priežiūrą (4.1.1.17 papunktis) ir teikti pasiūlymus dėl inžinerinės sistemos tobulinimo, avarijų bei gedimų prevencijos, energetinių resursų kaštų mažinimo, taip pat konsultuoti ieškovę šiais klausimais atsakovės UAB „Santermita“ kompetencijos ribose (4.1.4.8. papunktis). Bylos nagrinėjimo metu nei UAB „Santermita“ atstovai, nei liudytojais apklausti UAB „Santermita“ darbuotojai R. L. ir Ž. S. negalėjo paaiškinti, kaip buvo vykdomos šios sutarties pareigos, kas buvo atsakingas už jų vykdymą ir kaip šių pareigų vykdymas buvo organizuojamas.

44.       Byloje nėra ginčo, kad atsakovė UAB „Domus Altus“, pasitelkdama subrangovus, atliko teritorijos apšvietimo tinklo statybos darbus. Dėl to atsakovė UAB „Santermita“, būdama bendrojo naudojimo objektų administravimo specialistė ir rūpestingai vykdydama pareigą organizuoti rangovų garantinių įsipareigojimų vykdymo priežiūrą, galėjo ir turėjo pastebėti teritorijos apšvietimo valdymo skyde TAS-1 buvusias problemas ir apie jas informuoti rangovę UAB „Domus Altus“, tačiau to nedarė. Tinkamas minėtų pareigų vykdymas neabejotinai būtų užkirtęs kelią gaisrui, kurio priežastis buvo ir netinkamai priveržti laidininkų kontaktai. Be to, ir pati atsakovė UAB „Santermita“, jei savo sutartines prievoles būtų vykdžiusi tinkamai, galėjo nesunkiai pašalinti atsakovės UAB „Domus Altus“ paliktus trūkumus – nepriveržtus kontaktus, juos priverždama atsuktuvu, kaip parodė liudytojas R. L..

45.       Teismui nustačius atsakovės UAB „Santermita“ neteisėtus veiksmus, nevykdant savo sutartinių įsipareigojimų atlikti elektros ūkio priežiūros darbus teritorijos apšvietimo tinkle ir organizuoti rangovų garantinių įsipareigojimų vykdymo priežiūrą pagal sutartį, ir byloje esant įrodymams, kad gaisras kilo dėl elektros skydinėje TAS-1 esančios elektros instaliacijos avarinio darbo režimo, kuris atsirado dėl atsilaisvinusių ar blogai priveržtų laidininkų kontaktų, byloje egzistuoja tiesioginis priežastis ryšys tarp atsakovės UAB „Santermita“ neteisėtų veiksmų ir gaisro sukeltos žalos.

46.       Kadangi tik atsakovės UAB „Domus Altus“ atsakomybė yra deliktinė, turi būti sprendžiama dėl ieškovei atlygintinos žalos paskirstymo tarp atsakovių konkrečiomis dalimis, priklausomai nuo jų neteisėtų veiksmų įtakos žalos atsiradimui. Dėl gaisro patirtą žalą sudaro: 1) darbai, reikalingi atkurti patį teritorijos apšvietimo tinklą, t. y. 4 aukšto laiptinės statybos ir remonto darbai (6 079,55 Eur vertės), apdegusių vamzdžių izoliacinių dangų atstatymo darbai (1 044,38 Eur vertės), aprūkusių patalpų valymo išlaidos (484,00 Eur), išlaidos už gaisro metu nutrūkusio elektros tiekimo atstatymo darbus (927,86 Eur vertės); 2) darbai, reikalingi pašalinti gaisro pasekmes, t. y. lauko teritorijos elektros sistemos diagnostikos ir remonto darbai, lauko teritorijos elektros skydo ir vaizdo stebėjimo kamerų veikimo atstatymo darbai (1 678,08 Eur vertės); 3) ieškovės patirtos išlaidos, siekiant žalos atlyginimo ikiteismine tvarka (484,00 Eur vertės).

47.       Atsakovė UAB „Domus Altus“ turi atlyginti žalą, kurią sudaro darbai, reikalingi atkurti patį teritorijos apšvietimo tinklą, nes atsakovės neteisėti veiksmai, parenkant TAS-1 skydo vietą name, nulėmė šios žalos atsiradimą. Taip pat atsakovė UAB „Domus Altus“ turi atlyginti ieškovei išlaidas, patirtas, siekiant žalos atlyginimo ikiteismine tvarka, nes šiuo teismo sprendimu nustatyta atsakovės atsakomybė už kilusią žalą, ir ieškovė pagrįstai reiškė atsakovei pretenziją dėl padarytos žalos atlyginimo. Tuo tarpu atsakovė UAB „Santermita“ turi atlyginti ieškovės patirtą žalą, kurią sudaro darbai, reikalingi pašalinti gaisro pasekmes, nes atsakovei UAB „Santermita“ tinkamai vykdžius savo sutartines pareigas, gaisras TAS-1 skyde nebūtų kilęs. Tokiu būdu tenkindamas ieškinio reikalavimą, teismas neišeina už ginčo ribų, nes ieškovei reiškiant reikalavimą solidariai, kiekviena iš atsakovių galėjo pasisakyti dėl kiekvienos išlaidų grupės pagrįstumo.

48.       Teismas nusprendė, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos atlygintinos, priteisiant jas lygiomis dalimis iš atsakovių. Teismas neturi pagrindo šių išlaidų skirstyti proporcingai pagal iš kiekvienos iš atsakovių priteistą žalos atlyginimo dydį, nes ieškovės ieškinys tenkintas ir ieškovės bylinėjimosi išlaidos patirtos, atsakovėms vienodai aktyviai naudojantis savo procesinėmis teisėmis.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

49.       Atsakovė UAB „Domus Altus“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. sausio 31 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovės UAB „Domus Altus“ priteista ieškovei 9 019,79 Eur nuostolių, 6 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos ir 10 886,82 Eur bylinėjimosi išlaidos, ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atsakovei UAB „Domus Altus“ atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

49.1.                      Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad apeliantė kai kuriuos darbus name atliko ne pagal projektą ar normatyvinius reikalavimus ir dėl to turi iš dalies atsakyti už gaisro pasekmes. Byloje nustatyta, kad apeliantės darbai ar projekto sprendiniai, skydo TAS-1 įrengimo vieta – nesukėlė gaisro. Dėl to teismas netinkamai pritaikė materialinės tiesės normas reglamentuojančias žalos atlyginimo sąlygas (CK 6.246-6.249 straipsniai). Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad gaisras kilo dėl statybos darbų defektų. Teismas konstatavo, kad UAB „Santermita” prisiėmė visus namo bendrojo naudojimo objektus savo žinion, turėjo pareigą juos prižiūrėti ir dėl to, kad nevykdė šios savo pareigos, skyde TAS-1 kilo gaisras. Apeliantei atsakomybė už gaisro pasekmes priskirta, remiantis prielaidomis.

49.2.                      Teismui nustačius, kad gaisras kilo dėl netinkamos priežiūros, atsakomybė turėjo būti skirstoma tarp subjektų, atsakingų už namo priežiūrą. Už namo priežiūrą atsakinga ieškovė, kuri savo funkcijų vykdymui buvo pasitelkusi UAB „Santermita”. Teismas turėjo vertinti, kiek kiekvienas iš subjektų, atsakingų už namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, yra atsakingas už gaisrą, kiek kiekvienas iš subjektų netinkamai vykdė savo pareigas, atsakomybės laipsnį, ir paskirstyti atsakomybę už žalos pasekmes atsakingiems subjektams. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į aplinkybes, kad trečiasis asmuo J. Š. bandė keisti savo parodymus naudinga UAB „Santermita” linkme, kad ieškovė nekėlė jokių pretenzijų UAB „Santermita” dėl netinkamai vykdytų priežiūros pareigų, nenutraukė sutarties su ja.

49.3.                      Bylos duomenys patvirtina, kad statybos darbų defektai, kurie buvo aptarinėjami byloje, nesąlygojo gaisro. Statybos darbų defektai ar jų ištaisymo kaštai nebuvo bylos dalykas. Bylos dalykas buvo gaisras ir jo pasekmių šalinimas. Byloje turėjo būti įrodytos visos apeliantės civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. turėjo būti įrodyta, kad žala kilo dėl apeliantės atliktų statybos darbų, apeliantės kaltė, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, žala ir jos dydis. Teismas konstatavo, kad apeliantės organizuotas projektas yra su klaidomis, kad skydas TAS-1 buvo įrengtas netinkamoje vietoje, tačiau šias aplinkybes, kaip galėjusias sukelti gaisrą, paneigė tiek teismo ekspertizė, tiek ekspertas A. I. teismo posėdyje.

49.4.                      Ekspertas A. I. patvirto, kad skydo TAS-1 įrengimo vieta, projektavimas ir net skyde sumontuotų automatukų galingumas tėra techniniai niuansai ir negalėjo sukelti gaisro. Byloje yra nenuginčyti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys, kad visi skydo TAS-1 kontaktai po sumontavimo buvo patikrinti atskiro specialisto, pamatuotos varžos, parengti varžų matavimo protokolai, kontaktai priveržti. Varžos TAS-1 skyde buvo matuotos du kartus iki namo statybos užbaigimo akto išdavimo. Šias aplinkybes patvirtina tiek varžų matavimo protokolai, tiek A. M., kuris atliko minėtus varžu matavimus, paaiškinimai. Po namo statybos užbaigimo akto išdavimo, apeliantė jokių darbų skyde TAS-1 neatliko, todėl objektyviai negalėjo daryti įtakos kontaktams, kurie jau buvo patikrinti.

49.5.                      Ekspertizės išvados ir eksperto A. I. paaiškinimai, kad kontaktų atsilaisvinimas galimas dėl netinkamos priežiūros, kai priežiūros vykdymo laikotarpiu netikrinami kontaktai, nematuojama varža, netikrinamas kontaktų atsilaisvinimas, arba tuo atveju, jei būtų netinkamai priveržti kontaktai skydo montavimo metu. Ekspertas nurodė, kad gaisrą galėjo sąlygoti kontaktų netinkamas priveržimas būtent skydo montavimo metu. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad po skydo sumontavimo kontaktai buvo patikrinti ir priveržti, todėl viena iš eksperto nurodytų gaisro priežasčių yra paneigta. Teismas, spręsdamas, kad kiti darbai teritorijoje galėjo lemti kontaktų atsilaisvinimą, padarė niekuo nepagrįstą prielaidą, kuri prieštarauja byloje esantiems įrodymams.

49.6.                      Statybos įstatyme, Statybos techniniame reglamente STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ ir Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklėse yra nustatyti už elektros sistemų priežiūrą atsakingi subjektai, tvarka ir atsakingų asmenų pareigos. Pareiga stebėti statinio būklę, tame tarpe ir elektros sistemas, priklauso pastato naudotojui ir statinio techniniam prižiūrėtojui, t. y. ieškovei. Nurodytų pareigų vykdymui ieškovė pasitelkė UAB „Santermita”, tačiau ieškovė nėra atleidžiama nuo įstatyminės pareigos vykdymo plačiąją prasme. Pareiga rūpintis, prižiūrėti daiktą nustatyta statinių savininkui (bendraturčiams) (CK 4.76 straipsnis). Daugiabučiuose namuose, bendrojo naudojimo objektų priežiūrą vykdo bendrijos, administratoriai arba ji vykdoma jungtinės veiklos sutarties pagrindu (CK 4.83 straipsnio 3 dalis).

49.7.                      Ieškovės pirmininkas, tinkamai vykdydamas techninės priežiūros organizavimą, būdamas rūpestingas ir apdairus, įvykus elektros instaliacijos veikimo sutrikimams, turėjo apie tai pranešti UAB „Santermita”, kad ji, vykdydama techninę priežiūrą, imtųsi priemonių gedimui nustatyti, pašalinti. Tačiau duomenų apie tokių veiksmų atlikimą byloje nėra. Dėl to pripažintina, kad ieškovės pirmininkas netinkamai vykdė savo pareigą organizuoti statinio bendrojo naudojimo objektų techninę priežiūrą. Tuo tarpu apeliantė nėra nei statinio naudotoja, nei techninė prižiūrėtoja, todėl neturi įstatyme aptartų pareigų.

49.8.                      Ieškovės pirmininkas atsiliepime į ieškinį buvo nurodęs, kad gaisras galėjo kilti dėl pajungtos per didelės elektros sistemos apkrovos. Taigi ieškovės pirmininkas žinojo, kad namo gyventojai naudoja elektros prietaisus, kurių bendra galia per didelė namo elektros sistemai, tačiau dėl savo aplaidumo nesiėmė jokių priemonių, kad apkrova neviršytų projektinio galingumo. Akivaizdu, kad nuolatinis apkrovos viršijimas gadino namo elektros sistemą, mažino jos atsparumo rodiklius, greitino dėvėjimąsi, kas galimai sukėlė gaisrą. Tačiau šias aplinkybes privalėjo užfiksuoti ir imtis atitinkamų veiksmų tokių pažeidimų pašalinimui UAB „Santermita”. Ieškovės pirmininkas nekontroliavo UAB „Santermita” teikiamų paslaugų kokybės, nesidomėjo statinio techninės apžiūros rezultatais. Taigi ieškovė savo pareigą prižiūrėti bendrojo naudojimo objektus vykdė aplaidžiai. Teismas nepagrįstai nevertino šių aplinkybių ir jų įtakos gaisrui, todėl netinkamai paskirstė atsakomybę.

49.9.                      Teismas netinkamai nustatė nuostolių dydį. Apeliantė byloje pateikė UAB „Hisco” sąmatą, kurioje nurodyta kita nuostolių suma – 2 810,51 Eur. Tačiau teismas šio įrodymo nevertino. Teismas niekaip nemotyvavo savo sprendimo nesivadovauti to paties rangovo parengta sąmata, kurioje jis perskaičiuoja darbų kiekius pagal gaisro šalinimo pasekmes. Sąmatų skirtumas yra dėl darbų kiekių, reikalingų gaisro pasekmėms šalinti ir viso 4 aukšto remonto. Teismas nemotyvavo savo sprendimo priteisti ieškovei viso 4 aukšto (net ir ten, kur gaisro nebuvo) remonto išlaidas. Teismas nurodė, kad UAB „Santermita” turi atlyginti ieškovės patirtą žalą, kurią sudaro darbai, reikalingi šalinti gaisro pasekmes. Tačiau teismas gaisro šalinimo pasekmių išlaidų sumą priteisė iš apeliantės. Tokiu būdu sumų faktinis paskirstymas neatitinka teismo motyvuojamos dalies.

50.       Atsakovė UAB „Santermita“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. sausio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį, pareikštą atsakovei UAB „Santermita“, atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

50.1.                      Teismas iš esmės pažeidė procesinės teisės normas. Ieškovė ieškiniu pareiškė tris alternatyvius reikalavimus, tačiau žyminį mokestį sumokėjo tik už vieną reikalavimą. Bylos nagrinėjimo metu buvo keliamas klausimas, ar ieškovė tinkamai suformulavo ieškinio dalyką ir pagrindą. Ieškovė reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškė dviem atsakovėms skirtingais pagrindais, t. y. vienos atsakovės civilinė atsakomybė kildinama iš sutarties, kitos – iš delikto. Dėl to fakultatyvusis atsakovių bendrininkavimas šiuo atveju negalimas, taip pat pagal teismų praktiką pripažįstama, kad tokiu atveju ieškinio dalykas ir pagrindas nėra tinkamai suformuluoti. Tačiau teismas priėmė ieškinį.

50.2.                      Dėl netinkamai suformuluoto ieškinio dalyko ir pagrindo abi atsakovės gynėsi nuo pareikšto ieškinio, siekdamos įrodyti kitos atsakovės atsakomybę, nes tokiu atveju būtų eliminuota kito (alternatyvaus) reikalavimo tenkinimo galimybė. Ieškovė proceso metu iš esmės nevykdė jai tenkančios įrodinėjimo pareigos, nes šią pareigą, netinkamai suformulavusi ieškinio dalyką, ieškovė faktiškai perkėlė atsakovėms. Dėl to buvo pažeisti šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principai, šalys neteko teisės į tinkamą civilinės bylos nagrinėjimo procesą.

50.3.                      Netinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas suklaidino ne tik atsakoves, bet ir teismą. Teismas išnagrinėjo visus tris pareikštus alternatyvius reikalavimus, tokiu būdu peržengdamas bylos nagrinėjimo ribas. Teismas iš dalies tenkino du pareikštus reikalavimus, o trečiąjį atmetė. Tai reiškia, kad teismas ieškovės pareikštus reikalavimus nagrinėjo ne kaip alternatyvius, o kaip savarankiškus. Teismas, nutaręs tenkinti pirmąjį ieškovės pareikštą reikalavimą dėl nuostolių priteisimo iš atsakovės UAB „Domus Altus“, nepagrįstai ėmėsi nagrinėti likusius du alternatyvius reikalavimus. Teismas nepagrįstai pritaikė apeliantei atsakomybę, kurios taikymas, laikantis bylos nagrinėjimo ribų, negalėjo būti sprendžiamas.

50.4.                      Teismas bylinėjimosi išlaidas paskirstė, neatsižvelgdamas į tai, kad trečiasis ieškinio reikalavimas buvo atmestas, o kiekvienos iš atsakovių atžvilgiu pareikštas reikalavimas buvo tenkintas tik iš dalies. Dėl to atsakovės turi teisę į dalies jų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Patikslintas ieškinys, kuriuo reikalavimai pareikšti ir apeliantei, buvo teismui pateiktas 2022 m. spalio 19 d., todėl iki šios datos visas ieškovės patirtas 4 930,75 Eur bylinėjimosi išlaidas turi atlyginti tik atsakovė UAB „Domus Altus“. Teismas ieškovei iš atsakovės UAB „Domus altus“ priteisė 9 019,79 Eur nuostolių, sudarančių 84,31 proc. ieškinio sumos, o iš apeliantės – 1 678,08 Eur nuostolių, sudarančių 15,69 proc. ieškinio sumos. Dėl to teismas nepagrįstai bylinėjimosi išlaidas ieškovei iš atsakovių priteisė lygiomis dalimis ir neteisėtai nesilaikė CPK 93 straipsnio 1-3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.

50.5.                      Teismas netinkamai pritaikė materialinės teisės normas. Teismas netiksliai nurodė apeliantės poziciją dėl kvartalo teritorijos apšvietimo elektros tinklo ir jo valdymo įrenginių, įskaitant elektros skydą TAS-1. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad kvartalo teritorijos apšvietimo elektros tinklas su jo valdymo įrenginiais yra atskiras objektas, t. y. šis tinklas nėra namo priklausinys ar namo vidaus elektros tinklo sudėtinė dalis. Apeliantė teismui buvo pateikusi įrodymą, patvirtinantį, kad namo vidaus elektros tinklo schema, patvirtinta atsakovės UAB „Domus Altus“ pasitelkto subrangovo elektros darbams, yra įklijuota namo Jėgos skyde. Tačiau teismas šio dokumento į bylą nepriėmė, todėl sprendime šiuo klausimu padarė nepagrįstas išvadas. Apeliantė prašo apeliacinės instancijos teismo spręsti šio įrodymo priėmimo klausimą.

50.6.                      Teismas turėjo nagrinėti apeliantės 2017 m. spalio 31 d. su ieškove sudarytą sutartį ir tiksliai nustatyti jos objektą. Sutarties objektas ir dalykas yra numatyti sutarties 2-3 punktuose, pagal kuriuos sutarties objektas yra santykiai, atsirandantys, teikiant namų administravimo, eksploatavimo, buhalterinės apskaitos, valymo ir kitas komunalines paslaugas. Sutarties 3.2. punkte išvardinti konkretūs apeliantės aptarnaujami daugiabučiai gyvenamieji namai. Kvartalui plečiantis, pastačius naujus daugiabučius namus, šie buvo prijungiami prie sutarties pagrindu aptarnaujamų namų, sudarant atitinkamo turinio susitarimus dėl sutarties pakeitimo ir sudarant atitinkamų konkrečių daugiabučių gyvenamųjų namų perdavimo – priėmimo aktus. Šalys nebuvo sudariusios jokio susitarimo, kuriuo prie sutartinių priežiūros objektų (namų) būtų prijungti sutartyje nenumatyti savarankiški objektai ir (ar) statiniai, įskaitant viso kvartalo teritorijos apšvietimo elektros tinklą su jo valdymo įrenginiais (elektros skydais TAS-1 ir TAS-2).

50.7.                      Apeliantė nėra nei kvartale „Parko apartamentai“ pastatytų 22 daugiabučių namų, nei šioje teritorijoje suformuotų 7 žemės sklypų ar juose esančių įrenginių valdytoja. Apeliantė yra paslaugų teikėja, kuri teikia sutartimi nustatyto turinio ir apimties paslaugas už sutartą užmokestį. Bet kokie papildomi darbai, kurie tiesiogiai nenumatyti sutartyje ir neįtraukti į sutartų paslaugų kainą, atliekami tik pagal atskirą užsakymą, papildomą susitarimą ir už papildomą kainą (sutarties 3.4 ir 4.1.4.6. punktai). Dėl to nėra jokio pagrindo praplėsti apeliantės sutartines pareigas, į jas įtraukiant sutartyje nenumatytus priežiūros objektus ir tokių objektų atžvilgiu sutartimi nesulygtus darbus (paslaugas).

50.8.                      Sutartyje pateiktos sąvokos ir sutartinių įsipareigojimų formuluotės patvirtina, kad administravimo ir eksploatavimo paslaugos yra teikiamos tik namų, bet ne kokių nors kitų atskirų savarankiškų objektų atžvilgiu. Bendrojo naudojimo objektai, bendrojo naudojimo patalpos, bendrosios konstrukcijos ir bendrosios inžinerinės sistemos reiškia išimtinai namų patalpas, namų konstrukcijas ir namų inžinerinę įrangą (sutarties 12.4., 1.2.5, 1.2.6., 1.2.7. punktai). Atitinkamai kvartalo „Parko apartamentai“ teritorijoje pastatyti sandėliukai nėra namų patalpos, kvartale įrengtos aikštelės, suoliukai ir kiti objektai (įrenginiai) nėra namų įranga, taip pat ir kvartale įrengta teritorijos apšvietimo elektros sistema su visais savo įrenginiais nėra namų inžinerinė sistema. Vien aplinkybė, kad TAS-1 skydas, iš kurio valdomas kvartalo teritorijos apšvietimas, buvo neteisėtai įrengtas namo ketvirtame aukšte, neleidžia šio skydo priskirti prie konkretaus namo vidaus elektros tinklo.

50.9.                      Pagal sutarties 1.2.12. punktą numatyti darbai atliekami, esant šioms aptarnavimo riboms: elektros srityje – nuo namų įvadinių skydų iki butų durų. Taigi sutartiniai santykiai apima priežiūros (aptarnavimo) darbus tik namų vidaus elektros tinkle. Kvartalo teritorijos apšvietimo tinklas su savo įrenginiais yra savarankiškas, atskirai suprojektuotas ir pastatytas inžinerinis elektros tinklas, kuris nėra sujungtas su namų vidaus elektros tinklu, t. y. jis nepatenka į sutartinio aptarnavimo riboms apibrėžti nurodytą elektros grandinę „nuo namų įvadinių skydų iki butų durų“. Sutarties 4.1.2.2. punkte nurodyti elektros ūkio priežiūros darbai atliekami namų vidaus elektros tinkle, pagal sutarties 1.2.12. punkte nustatytas aptarnavimo ribas, bet ne kituose objektuose, kurie nepatenka į namų apibrėžimą ir yra atskiri nuo namų, savarankiški objektai. Dėl to teismas nepagrįstai praplėtė apeliantės sutartines pareigas, nuspręsdamas, kad aptariamame sutarties punkte išvardintus elektros ūkio priežiūros darbus apeliantė turėjo atlikti ir tuose objektuose, kurie nepatenka į sutartinio aptarnavimo ribas, t. y. kvartalo teritorijos apšvietimo tinkle.

50.10.                      Kadangi pagal sutartį apeliantė neįsipareigojo prižiūrėti kvartalo teritorijos apšvietimo tinklo su jo įrenginiais, darytina pagrįsta išvada, kad šio objekto apeliantė neturėjo pagrindo priimti (ir nepriėmė) jo priežiūros tikslais. Tokią išvadą patvirtina ir tai, kad nei vienas byloje pateiktas įrodymas tiesiogiai ir vienareikšmiškai neįrodo, kad apeliantei būtų perduotas kvartalo teritorijos apšvietimo tinklas su jo valdymo įrenginiais (elektros skydais TAS-1 ir TAS-2). Vien dėl to, kad elektros skydas neteisėtai (kaip nustatė teismas) sumontuotas namo laiptinėje, šis skydas netampa namo dalimi. Taip pat iki elektros skydo TAS-1 nuvesti elektros kabeliai netampa namo inžinerine sistema, nes šie kabeliai nėra pajungti prie namo vidaus elektros sistemos, nėra susiję su namo elektros inžinerinės sistemos funkcionavimu ir namo neaptarnauja. Perdavimo faktas negali būti preziumuojamas.

50.11.                      Elektros įrenginiai ir inžinerinės sistemos gali būti laikomi sukurtais, perduodami vartotojui ir jų techninė priežiūra galima tik griežtai pagal techninę dokumentaciją, o byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad techninė dokumentacija dar nebuvo parengta tuo metu, kai buvo sudaryti byloje pateikti perdavimo–priėmimo aktai. Už pastatytą ir vartotojui neperduotą tinklą atsako statytojas. Kvartalo teritorijos apšvietimo tinklas su visais savo įrenginiais nėra įtrauktas į konkretaus namo bendrojo naudojimo objektų aprašą. Teismo išvados, susijusios su byloje pateiktu bendrojo naudojimo objektų aprašu, yra nepagrįstos ir neatitinka nei sutarties, nei CK 4.82-4.83 straipsnių ir Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo nuostatų.

50.12.                      Siekdama įrodyti byloje reikšmingas aplinkybes, susijusias su konkretaus namo bendrojo naudojimo objektais, apeliantė teismui pateikė rašytinius įrodymus, kurių teismas nepriėmė, todėl padarė esminių klaidų. Apeliantė prašo apeliacinės instancijos teismo priimti šiuos dokumentus, kurie įrodo aplinkybes, kurioje kvartalo „Parko apartamentai“ dalyje po gaisro nebeveikia teritorijos apšvietimas, t. y. kurioje dalyje įrengtas apšvietimas valdomas iš skydo TAS-1, kokie šiuo klausimu reikšmingi duomenys registruoti Nekilnojamojo turto registre.

50.13.                      Teismas neteisingai aiškino sutartyje ir įstatyme įtvirtintą daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų sąvoką. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad sutartis apima ne tik namų viduje esančius bendrojo naudojimo objektus, bet ir viso kvartalo „Parko apartamentai“ teritorijoje esančius lauko inžinerinius tinklus. Teismas nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, kad sudarydama sutartį apeliantė nurodė, jog jai yra žinoma, kad namų baigtumas nėra 100 proc. ir namai nėra pripažinti tinkamais naudoti, ir dėl to padarė išvadą, jog apeliantė prisiėmė riziką, kad dar gali būti įrengti bendrojo naudojimo objektai, kurių nėra sutarties pasirašymo dieną. Pagal sutartį ir teisės aktus turi būti sudaromas daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų aprašas. Tuo tarpu teismas pasisako apie tokius objektus, kurie nesietini su konkrečiu daugiabučiu namu, jo neaptarnauja ir nėra šio konkretaus namo bendraturčių nuosavybės teisės objektas, t. y. tokius objektus, kurie nėra konkretaus daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektai.

50.14.                      Teismas nepagrįstai teigia, kad bendrojo naudojimo objektų priežiūros paslaugas teikiančiam subjektui teisės aktuose nustatyta pareiga sudaryti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų aprašą. Tokią pareigą teisės aktuose nustatyta daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriui, paskirtam savivaldybės vykdomosios institucijos aktu CK 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka. Tuo tarpu apeliantė yra paslaugų pagal sutartį teikėja, todėl Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatai apeliantei netaikomi.

50.15.                      Teismas nepagrįstai nurodė, kad apeliantė nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kokius konkrečius elektros ūkio priežiūros darbus ir kuriuose bendrojo naudojimo objektuose, esančiuose name, atsakovė atliko. Apeliantė teismui paaiškino, kad byloje yra reikalaujami pateikti ir teikiami tik su namo elektros ūkio priežiūros darbais susiję dokumentai, nes jokių darbų kituose objektuose apeliantė nebuvo įsipareigojusi vykdyti, todėl ir nevykdė. Pateiktame elektriko darbų sąraše yra nurodyti konkretūs namo elektros inžinerinėje sistemoje atliekami darbai. Dauguma šių darbų yra priežiūros darbai. Apeliantė pripažino, kad kvartalo teritorijos apšvietimo tinkle, kuris valdomas iš elektros skydų TAS-1 ir TAS-2, neatliko jokių darbų ir šio tinklo su jo valdymo įrenginiais neprižiūrėjo. Byloje pateiktas elektros įrenginių priežiūros žurnalas buvo pildomas tik namo vidaus tinklui. Atsakovės UAB „Domus Altus“ teiginiai, kad „AS“ reiškia TAS-1, yra nepagrįsti, nes trumpinių „AS“ ir „JS“ reikšmės buvo paaiškintos teismo posėdyje, jas patvirtino liudytojas R. L..

50.16.                      Byloje surinkti duomenys leidžia spręsti, kad gaisro priežastis „blogai priveržti ar atsilaisvinę kontaktai“ buvo sukurta paties rangovo (jo pasitelkto subrangovo) veiksmais, t. y. elektros skyde TAS-1 atliktais garantiniais darbais, siekiant pašalinti paaiškėjusius elektros sistemos veikimo defektus, pagal ieškovės pretenzijas. Teismas turėjo vadovautis tais duomenimis, kurie užfiksuoti laikotarpiu, kai tarp šalių dar nebuvo kilęs ginčas. Toks objektyvus ir patikimas įrodymas yra ieškovės ir statytojo UAB „Centromera“ tarpusavio susirašinėjimas. Tačiau teismas įvertino ne visus elektroninius laiškus, todėl nenustatė itin reikšmingos aplinkybės apie garantinių defektų šalinimo darbų pabaigos momentą. Teismas sprendime nepaminėjo apeliantės pateiktų elektroninių laiškų. Apeliantė teismą ne kartą informavo, kad elektroninės bylos tomuose liko nesuskaitmeninti apeliantės pateikto atsiliepimo į patikslintą ieškinį priedai.

51.       Atsiliepimu į atsakovės UAB „Domus Altus“ apeliacinį skundą ieškovė DNSB „Parko apartamentai“ nesutiko su skundu, prašė jį atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2025 m. sausio 31  d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

51.1.                       Teismas nustatė, kad nuostoliai kilo dėl abiejų atsakovių veiksmų (neveikimo). Dėl to apeliantės kritika atsakovės UAB „Santermita” veiksmams nepaneigia pačios rangovės atsakomybės. Teismas nustatė, kad apeliantė neužtikrino statinio projekto kokybės, nes jos užsakymu MB „Elgrid” parengtas teritorijos apšvietimo projektas neatitiko AB „Energijos skirstymo operatorius“ nustatytų prisijungimo sąlygų, kuriomis turi būti vadovaujamasi rengiant statinio projektą. Teismas nustatė, kad apeliantė statybą vykdė pagal elektrotechninės dalies projektą, kuris neatitiko oficialiai leistinų tokios statybos (elektrotechninės dalies) prisijungimo prie elektros tinklų sąlygų, t. y. apeliantė pažeidė leistinas prisijungimo sąlygas. Byloje esantys įrodymai tiesiogiai patvirtino, kad apeliantė įrengė neleistinos galios automatinius jungiklius. Teismas nustatė, kad apeliantė įrengė daugiabučių namų kvartalo „Parko apartamentai“ teritorijos apšvietimą, neturėdama projekto.

51.2.                       Vykdant teritorijos apšvietimo tinklo statybos darbus be parengto teritorijos apšvietimo tinklo projekto, tikėtina, kad nebuvo tinkamai įvertinti elektros įrenginių įrengimui keliami reikalavimai, nes pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 16 straipsnio 5 dalies 3 punktą, 24 straipsnio 21 dalį už statinio projekto atitikimą Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatoms atsako statinio projektuotojas. Dėl to statybos darbus vykdantis asmuo, neturėdamas tokios kompetencijos, gali netinkami įvertinti visų statomų elektros įrenginių tarpusavio sąveikos ir su gaisrine sauga susijusių aplinkybių. Nagrinėjamoje byloje elektros įrenginio TAS-1 skydo įrengimas namo ketvirto aukšto laiptinėje, kuri yra evakuacinė, neatitiko Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų.

51.3.                       Nors ekspertas A. I. nurodė, kad elektros skydo vieta gaisrui įtakos neturėjo, tačiau tai nepaneigia fakto, jog elektros skydas įrengtas, pažeidžiant normatyvinius statybos reikalavimus. Dėl to apeliantė nepagrįstai ginčija teismo sprendimą. Teismo nustatyta apeliantės deliktinė atsakomybė dėl normatyvinių statybos įstatymų pažeidimų yra pagrįsta byloje surinktais įrodymais. Rangovo atsakomybė už darbų kokybę išlieka ir pasibaigus statybos rangos sutarčiai. Ieškovė, reikalaudama atlyginti nuostolius, kilusius dėl garantiniu metu paaiškėjusių elektros skydo sistemos defektų, privalo įrodyti defektų faktą ir dėl to kilusią žalą. Tuo tarpu apeliantė turi įrodyti savo atsakomybę šalinančias aplinkybes. Apeliantė apie elektros skydo sistemos gedimus nei karto neinformavo UAB „Santermita”, ieškovės nenukreipė į elektros skydo sistemos techninę priežiūrą vykdžiusią UAB „Santermita” ar kitus trečiuosius asmenis.

51.4.                       Kadangi apeliantė neatlygintinai šalino visus ieškovės nurodytus elektros skydo sistemos gedimus, pripažintina, kad pati apeliantė šiuos darbus laikė garantiniais statybos darbų defektais ir kartu patvirtino, kad už tuos defektus pati yra atsakinga. Taip pat apeliantė, šalindama gedimus, tapo atsakinga ir už gedimų šalinimo darbų kokybę. Byloje neginčijamai nustatyta, kad apeliantė žinojo apie teritorijos apšvietimo tinklo gedimus, kuriuos vertino kaip statybos darbų defektus, nes nurodydavo savo subrangovei UAB „Remista“ juos šalinti, tačiau visiškai nekontroliavo vykstančio gedimų šalinimo proceso.

51.5.                       Teismo ekspertizės akte nurodyta, kad gedimas teritorijos apšvietimo valdymo skyde TAS-1 atsirado dėl atsilaisvinusių ar blogai priveržtų laidininkų kontaktų. Teismo posėdyje ekspertas A. I. nurodė, kad per silpnas automatinis jungiklis komercinės apskaitos spintoje yra išmušamas dėl per stiprių srovių TAS-1 skyde. Būtent tai ir yra tiesioginis apeliantės darbu rezultatas. Ekspertas A. I. ir kiti elektros įrenginių srityje išsilavinimą turintys liudytojai patvirtino, kad trumpiausias nurodomas terminas, per kurį gali atsilaisvinti gerai priveržti kontaktai, yra metai.

51.6.                      Paskutiniai darbai teritorijos apšvietimo elektros TAS-1 skyde buvo atlikti 2018 m. balandžio 12 d. Taigi problemos, susijusios su netinkamu teritorijos apšvietimo veikimu, kurį lėmė avarinis elektros instaliacijos darbo rėžimas, išryškėjo greičiau nei per metus. Dėl to teismas pagrįstai įvertino, kad jau atlikus TAS-1 skydo įrengimo darbus buvo netinkamai priveržti laidininkų kontaktai, o apeliantė yra atsakinga už garantiniu metu paaiškėjusius elektros skydo sistemos defektus. Apeliaciniame skunde nepagrįstai remiamasi galima ieškovės atsakomybe, nes teismas aiškiai nurodė, kad pagal byloje esančius duomenis visa elektros skydo ir kitų objektų priežiūra buvo perduota atsakovei UAB „Santermita”.

51.7.                       Apeliantė nepagrįstai nurodo kitą UAB „Hisco“ parengtą sąmatą, kurioje darbų kaina sudaro tik 2 810,51 Eur. Ieškovės ir apeliantės pateiktuose UAB „Hisco” komerciniuose pasiūlymuose buvo vertinti visiškai skirtingi darbų kiekiai ir patys darbai. Be to, apeliantės pateiktame UAB „Hisco“ komerciniame pasiūlyme nėra nurodytas nei objekto adresas, nei užsakovas.

52.       Atsiliepimu į atsakovės UAB „Santermita“ apeliacinį skundą ieškovė DNSB „Parko apartamentai“ nesutiko su skundu, prašė jį atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2025 m. sausio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

52.1.                       Teismas neturėjo nustatyti ieškinio trūkumų šalinimo ar atsisakyti priimti patikslintą ieškinį. Patikslintas ieškinys pateiktas laiku, pagrįstai, esant procesinių ir faktinių aplinkybių pagrindui. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad ieškovė turėjo už visus tris alternatyvius ieškinio reikalavimus sumokėti žyminį mokestį. Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą turtiniuose ginčuose žyminis mokestis mokamas nuo ieškinio sumos. Ieškinio reikalavimo suma (dydis), pareiškus alternatyvius reikalavimus, nepasikeitė, t. y. buvo prašoma priteisti tą pačią 10 697,87 Eur sumą arba iš atsakovės UAB „Domus Altus”, arba iš apeliantės, arba iš abiejų atsakovių.

52.2.                       Teismui pakanka, išnagrinėjus visų reikalavimų pagrįstumą, tenkinti tik vieną iš jų, ir vieno tenkinimas reiškia, kad bet kurio iš pareikštų reikalavimų patenkinimas reikštų kilusio ginčo išsprendimą iš esmės. Teismas priteisė nuostolių sumą iš abiejų atsakovių, todėl pagal savo esmę buvo tenkintas paskutinis iš trijų alternatyvių reikalavimų. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad ieškovė, pareikšdama alternatyviai suformuluotus reikalavimus, perkėlė įrodinėjimo pareigą atsakovėms. Viso bylos nagrinėjimo metu apeliantė tiek trečiojo asmens, tiek atsakovės statusu palaikė poziciją, kad dėl nuostolių yra atsakinga atsakovė UAB „Domus Altus”, kaip rangovė. Apeliantės procesinė pozicija, pasikeitus jos procesiniam statusui, nepasikeitė, taigi apeliantė savo procesinėmis teisėmis ir įrodinėjimo pareiga naudojosi nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios.

52.3.                       Teismas nustatė, kad apeliantė buvo perėmusi priežiūrai elektros skydą ir kitus lauko inžinerinius tinklus. Šalių 2017 m. spalio 31 d. sudarytą sutartį parengė pati apeliantė, todėl pagal contra proferentem taisyklę visi sutarties neaiškumai vertintini ieškovės, kaip sutartį priėmusios šalies, naudai ir apeliantės nenaudai. Sutarties turinys ir priėmimo–perdavimo aktas, bendrojo naudojimo objektų aprašas ir liudytojų parodymai patvirtina, kad apeliantė vykdė ir privalėjo vykdyti elektros skydo priežiūrą. Sutartyje bendro naudojimo objektai yra apibrėžti kaip bendro naudojimo patalpos, bendrosios namų konstrukcijos ir bendroji inžinerinė įranga, bendro naudojimo lauko teritorija, lauko inžineriniai tinklai, iš kurių detalizuotos bendrojo naudojimo patalpos, bendrosios pastato konstrukcijos ir bendrosios inžinerinės įrangos sąvokos, tačiau nedetalizuotos bendrojo naudojimo lauko teritorijos ir lauko inžinerinių tinklų sąvokos. Taigi sutartis apima ne tik namų viduje esančius bendro naudojimo objektus, bet ir daugiabučių namų komplekso „Parko apartamentai“ teritorijoje esančius lauko inžinerinius tinklus.

52.4.                       Teismas taip pat nustatė, kad 2018 m. liepos 25 d. perdavimo–priėmimo aktu ieškovė ir UAB „Centromera“ perdavė apeliantei eksploatacinei priežiūrai ir administravimui daugiabutį gyvenamąjį namą, jame sumontuotą įrangą ir prie namo prijungtus lauko inžinerinius tinklus. Pagal sutarties 4.1.2.2.1 punkto sąlygas apeliantė įsipareigojo atlikti elektros ūkio priežiūros darbus, elektros skydinių ir kitų elektros įrenginių priežiūrą pagal saugos taisykles, eksploatuojant elektros įrenginius ir kitus galiojančius teisės aktus bei normatyvinius dokumentus. Taip pat pagal sutarties 4.1.2.2.3 punkto nuostatas apeliantė turėjo vykdyti elektros apskaitos spintos priežiūrą, nuo įvadinių kabelių pajungimo gnybtų. Nėra detalizuota, ar ta spinta aptarnauja vidaus, ar lauko elektros tinklus. Dėl to, vadovaujantis contra proferentem taisykle, pagal minėtą sutarties sąlygą tiek bendrus lauko tinklus aptarnaujantis sudegęs elektros skydas, tiek namų vidaus bendrus tinklus aptarnaujantys elektros skydai buvo apeliantės priežiūros atsakomybės ribose.

52.5.                       Apeliantė ne tik pagal sutartį ir priėmimo–perdavimo aktus, bendrojo naudojimo objektų aprašą buvo įsipareigojusi, bet ir faktiškai vykdė elektros skydo priežiūrą. Byloje esantis Daugiabučio namo elektros įrenginių patikrinimų žurnalas patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 28 d. iki 2020 m. liepos 29 d. apeliantės atstovai neužfiksavo jokių elektros skydo gedimų. Gaisras kilo 2020 m. rugpjūčio 20 d., o 2020 m. liepos 29 d. yra paskutinis įrašas žurnale iki gaisro. Kitas patikrinimas jau buvo vykdomas tik po gaisro, 2020 m. rugpjūčio 24 d. Žurnale po gaisro nurodyta, kad tikrintas „AS“ ir „JS“ paskirstymo skydas, taip pat prie nuorodos „rasti trūkumai“ yra nubrauktas žodis „nėra“, o prie žodžiu „yra“ sunkiai įskaitomai nurodyta: „sudegęs el. skydas; skydas nepriimtas tikr. dokumentacijoje“. Teismo posėdyje ekspertas A. I. ir kiti liudytojais patvirtino, kad „AS“ paprastai yra žymima apšvietimo spinta (skydas) arba apskaitos spinta (skydas), o komercinės apskaitos spinta žymima „KAS“. Šių elektros prietaisų žymėjimas vykdomas pagal Energetikos ministro įsakymu patvirtintas elektros įrenginių įrengimo taisykles.

53.       Atsiliepimu į atsakovės UAB „Santermita“ apeliacinį skundą atsakovė UAB „Domus Altus“ nesutiko su skundu, prašė jį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

53.1.                       Apeliantė iš esmės nenurodo, kokias materialinės teisės normas teismas pažeidė, o apeliaciniame skunde savo poziciją grindžia tomis pačiomis dokumentų, bylos dalyvių pasisakymų interpretacijomis, kuriomis grindė savo poziciją, bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, ir kurių tikslas yra suklaidinti apeliacinės instancijos teismą. Apeliantė skunde tik išdėsto savo subjektyvią nuomonę dėl teismo sprendimo ir nesutikimą su elektros skydo TAS-1 pripažinimu bendrojo naudojimo objektu, su teismo konstatavimu, kad minėtą skydą apeliantė prisiėmė savo atsakomybėn.

53.2.                       Teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus ir teisinį reglamentavimą, tinkamai pritaikė teisės normas ir įvertino byloje esančius įrodymus, todėl padarė teisingą išvadą, kad elektros skydas TAS-1 yra bendrojo naudojimo objektas ir šis objektas buvo perduotas apeliantės atsakomybėn. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad kvartalo apšvietimo elektros tinklas yra atskiras, savarankiškai suprojektuotas ir pastatytas objektas, o ne namo vidaus elektros tinklo sudėtinė dalis ar priklausinys. Namo projekto rengėjo architekto V. A. 2023 m. rugpjūčio 9 d. pažyma patvirtina, kad elektros sistemos valdymo skydas TAS-1 yra suprojektuotas kaip neatsiejama namo bendrųjų inžinerinių sistemų dalis. Projektą rengęs specialistas pats paaiškino konkretaus savo projektuoto įrenginio paskirtį ir tikslingumą.

53.3.                       Butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga (CK 4.82 straipsnio 1 dalis). Pastato bendrojo naudojimo objektai: 4) vietiniai inžineriniai tinklai – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme (Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 4 punktas). Statybos normatyvai nustato pareigas statytojui organizuoti, o projektuotojui suprojektuoti sklype daugiabučiui namui ne tik paties pastato statybą, bet ir visą daugiabučiui namui ir jo gyventojams reikalingą infrastruktūrą, kaip poilsio vietas, žaidimo aikšteles, privažiavimus, automobilių saugyklas, buitinių atliekų laikymo vietas, kitus priklausinius: sandėliukus, užkardus, apšvietimą, takelius ir pan.

53.4.                       Inžinerinės sistemos, skirtos pastato gyventojų naudojimui, poreikių tenkinimui, gali būti projektuojamos tiek gyvenamajame name, tiek jo sklype. Pagal statybos techninius reglamentus draudžiama projektuoti visą elektros tiekimą daugiabučiam namui vienoje grandinėje. Dėl to projektuotojas elektros tiekimą butams ir kitiems priklausiniams suprojektavimo skirtingose grandinėse, tačiau ši aplinkybė nekeičia fakto, kad name elektros energijos tiekimas sklypo apšvietimui, užkardoms, sandėliukams yra tiekiamas per paskirstymo skydą TAS-1, įrengtą name, ir elektros tiekimą gaunantį iš tos pačios namo įvadinės spintos KAS. Bet kokia įranga, kuri yra skirta ne vieno, o grupės vartotojų (namo savininkų, gyventojų) poreikiams tenkinti, yra laikoma bendro naudojimo objektu, nepriklausomai, kur jį yra įrengta, ar pačiame pastate, ar sklype.

53.5.                       Į bendro naudojimo objektų sąrašą patenka ir bendro naudojimo žemės sklypas ir kita bendro naudojimo įranga, pvz. bendro naudojimo sklype esantys statiniai. Visi bendro naudojimo objektai yra įtraukiami į bendrojo naudojimo objektų aprašą. TAS-1 neįregistruotas, kaip atskiras inžinerinis statinys ar įrenginys, neturi atskiro unikalaus numerio, jam nebuvo rengtas atskiras projektas, nebuvo išduotas atskiras statybą leidžiantis dokumentas, elektros tiekimą jis gauna iš tos pačios įvadinės spintos KAS. Dėl to elektros paskirstymo skydas TAS-1 ir visa jo užmaitinama grandinė: kiemo šviestuvai, sandėliukai, užkardai – yra bendrojo naudojimo objektas. Apeliantė 2023 m. rugsėjo 27 d. teismo posėdyje pati patvirtino, kad prisiėmė savo atsakomybėn visus tinklus, kaip numato teisės aktai.

53.6.                       Apeliantė savo rengtoje sutartyje pati aptarė, kas laikytina bendrąja inžinerine įranga. Atsakomybių, funkcijų, apimčių interpretacijas atsakovė pateikė tik po gaisro nagrinėjamoje byloje, nes apeliantei tapo neparankios jos pačios rengtos sutarties sąlygos. Apeliantė sutarties 2 8.7 punktu patvirtino, kad jai yra žinoma, kad namų baigtumas nėra 100 proc., kad namai bus pripažinti tinkamais naudoti iki 2018 m. spalio 16 d.

53.7.                       Byloje esantys duomenys patvirtina, kad apeliantė netinkamai atliko namo techninę priežiūrą, pažeidė statybos techninį reglamentą STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka” 33, 34 punktus, Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklių 10, 22 punktus. Apeliantė neidentifikavo elektros skyde TAS-1 esančio kontaktų atsilaisvinimo ir gedimo, nors privalėjo tai padaryti. Jeigu apeliantė būtų tinkamai vykdžiusi elektros tinklų techninę priežiūrą, gaisro priežastis elektros skyde TAS-1 būtų buvusi pašalinta. Apeliantė tik formaliai vykdė elektros ūkio priežiūrą, t. y. užpildydavo žurnalą, bet realiai priežiūra nebuvo vykdoma.

54.       Atsiliepimu į atsakovės UAB „Domus Altus“ apeliacinį skundą atsakovė UAB „Santermita“ nesutiko su skundu, prašė jį atmesti ir tenkinti atsakovės UAB „Santermita“ apeliacinį skundą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

54.1.                       Apeliantės skundas grindžiamas klaidingomis aplinkybėmis ir aplinkybių interpretacijomis. Gaisro priežastį nulėmė pačios apeliantės veiksmai. Šią aplinkybę patvirtina ieškovės ir trečiojo asmens UAB „Centromera“ susirašinėjimas elektroniniais laiškais, kurie buvo rašyti iki gaisro. Susirašinėjimo turinys patvirtina, kad: kvartalo teritorijos apšvietimo sistemoje pasireiškė defektai, dėl kurių kvartalo apšvietimas veikė netinkamai; dėl garantiniu laikotarpiu atsiradusių kvartalo apšvietimo tinklo statybos defektų ieškovė reiškė pretenzijas; UAB „Centromera“ ir apeliantė ieškovės pretenzijas gavo, jas priėmė ir vykdė jose nurodytus reikalavimus – ėmėsi defekto paieškos kvartalo teritorijos apšvietimo elektros tinkle. Tik prieš pat gaisrą gautame 2020 m. rugpjūčio 20 d. UAB „Centromera“ laiške nurodyta, kad visi rasti defektai, įskaitant ir išmušinėjamų automatinių išjungėjų problemą, ištaisyti.

54.2.                       Defektų paiešką ir taisymą vykdė apeliantės pasitelkta subrangovė UAB „Remista“, kuri ir įrengė kvartalo apšvietimo elektros tinklą. Ieškovės pirmininkas laiškais nuolat informuodavo, kad po atliktų kvartalo apšvietimo elektros sistemos remonto darbų situacija nepasikeitė, elektros sistemos veikimo trūkumai išliko. Taigi tinklo statybos defektai nebuvo tinkamai pašalinti. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad UAB „Remista“ neturėjo kvalifikacijos, suteikiančios teisę atlikti kvartalo apšvietimo elektros tinklo statybos darbus. Taigi apeliantė statybos darbus patikėjo netinkamam subrangovui. Aptartų laiškų turinys ir įvykių chronologija patvirtina, kad elektros skyde TAS-1 atliktus defektų šalinimo darbus ir gaisrą sieja tiesioginis priežastinis ryšys. Gaisras kilo nedelsiant po to, kai buvo pabaigti elektros darbai. Taigi atliktais elektros darbais sukurta priežastis gaisrui kilti.

54.3.                       Trečiojo asmens J. Š. paaiškinimai patvirtina, kad UAB „Remista“ TAS-1 skyde pakeitė automatinius išjungimus, pakeitė foto relę į laiko relę, pakeitė magnetinį paleidėją (kontaktorių), ieškodama defekto apie 2020 m. liepos mėnesį atjunginėjo elektros linijas. Teismo posėdyje paaiškinimus teikę asmenys patvirtino, kad byloje esanti elektros skydo TAS-1 nuotrauka neatitinka byloje pateiktos techninės projektinės dokumentacijos. Taigi elektros skydo TAS-1 turinys nuo šio skydo įrengimo iki gaisro buvo keičiamas ne vieną kartą. Aplinkybė, kad prieš pat gaisrą skyde TAS-1 buvo atliekami remonto darbai ir šalinant defektus, keičiami skydo komponentai, pripažintina įrodyta.

54.4.                       Ekspertas A. I. teismo posėdyje patvirtino, kad keičiant bet kurį iš elektros skydo TAS-1 komponentų, darbai turi būti atliekami pačiame elektros skyde, o atlikus darbus reikia priveržti kontaktus, kurie atlaisvinami darbus atliekant. Apeliantė nepateikė jokių objektyvių ir patikimų įrodymų, kurie paneigtų remonto darbų vykdymą TAS-1 skyde prieš pat gaisrą. Pagal galiojančius teisės aktus, būtent statytojui ir rangovui nustatyta pareiga sudaryti garantiniu laikotarpiu atsiradusių defektų šalinimo aktus. Nagrinėjamoje byloje tokie aktai nebuvo pateikti, nors proceso dalyviai neginčijo, kad defektų šalinimas vyko. Aplinkybė, kad byloje nepateikti defektų šalinimo aktai ir (ar) jie galimai net nesudaryti, vertintina apeliantės nenaudai.

54.5.                       Darytina išvada, kad gaisro priežastis „blogai priveržti ar atsilaisvinę kontaktai“ buvo sukurta apeliantės veiksmais, t. y. elektros skyde TAS-1 atliktais garantiniais darbais, siekiant pašalinti paaiškėjusius elektros sistemos veikimo defektus. Tuo tarpu nei ieškovė, nei atsakovė UAB „Santermita“ neatliko jokių veiksmų, dėl kurių būtų kilęs gaisras, t. y. atsiradusi žala ar padidėjusi. Dėl to apeliantės argumentas, kad kiti asmenys neatliko tam tikrų veiksmų ar juos atliko nepakankamai gerai ir tokiu būdu prisidėjo prie žalos atsiradimo, yra nepagrįstas. Neturi reikšmės, kad ieškovė tinkamai nepasirūpino kvartalo apšvietimo elektros tinklo priežiūra, ar, kad atsakovė UAB „Santermita“ šio tinklo neprižiūrėjo, nes atitinkamos pareigos nebuvo prisiėmusi sutartimi.

54.6.                       Apeliantė nepagrįstai teigia, kad ieškovės pirmininkas buvo aplaidus ir netinkamai vykdė pareigą organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą. Kvartalo teritorijos apšvietimo elektros tinklas su jo valdymo skydais nėra namo bendrojo naudojimo objektas ir tokiu negali būti laikomas nei pagal įstatymą, nei pagal byloje pateiktą techninę projektinę dokumentaciją. Be to, rašytiniai įrodymai patvirtina, kad šis atskiras savarankiškas statybos objektas nebuvo perduotas nei ieškovei, nei atsakovei UAB „Santermita“.

54.7.                       Apeliantė nepagrįstai teigia, kad ieškovės pirmininkas, įvykus kvartalo apšvietimo elektros tinklo veikimo sutrikimams, turėjo nedelsiant pranešti atsakovei UAB „Santermita“, kad pastaroji imtųsi priemonių gedimui nustatyti ir pašalinti. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovės pirmininkas nedelsiant pareiškė pretenzijas statytojai UAB „Centromera”, kuri ieškovės pretenzijas priėmė ir perdavė vykdyti apeliantei. Taigi ieškovės pirmininkas veikė rūpestingai, apie atsiradusius kvartalo apšvietimo elektros tinklo veikimo sutrikimus nedelsiant pranešė tam asmeniui, kuriam pagal įstatymą tenka garantinio statybos trūkumų šalinimo pareiga, t. y. statytojai UAB „Centromera“, o kartu ir rangovei – apeliantei. Garantiniai remonto darbai buvo vykdomi iki pat 2020 m. rugpjūčio 20 d., o kitą dieną kilo gaisras elektros skyde TAS-1, darbų vykdymo vietoje. Dėl to gaisras nesietinas su objekto priežiūra ar nepriežiūra

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:        

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

55.       Apeliaciniuose skunduose keliami klausimai dėl rangovo ir namų bendrojo naudojimo objektų administravimo ir priežiūros paslaugų teikėjo atsakomybės dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpose esančiame elektros sistemos valdymo skyde kilusio gaisro ir jo padarytos žalos.

56.       Byloje nustatyta, kad trečiasis asmuo UAB „Centromera“ (užsakovė)  2016 m. sausio 19 d. su atsakove UAB „Domus Altus“ buvo sudariusi statybos rangos sutartį Nr. 2016/01/19/1, pagal kurią atsakovė UAB „Domus Altus“ (rangovė) įsipareigojo pagal statinio projektą ir statybos leidimą pastatyti daugiabučius gyvenamuosius namus žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Šios sutarties 2.1 punkto (l) dalimi rangovė įsipareigojo suteikti pastatų statybos darbams Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nustatytą garantiją (skaičiuojant nuo pastatų statybos užbaigimo akto išdavimo dienos): statiniui – 5 metus, paslėptiems statinio elementams (konstrukcijoms, vamzdynams ir kt.) – 10 metų, o jeigu buvo nustatyta šiuose elementuose tyčia paslėptų defektų, – 20 metų. Rangovė įsipareigojo atsakyti už per garantinį terminą nustatytus pastatų defektus ir įsipareigojo juos savo sąskaita pašalinti ne vėliau kaip per 20 dienų nuo užsakovės ar pastatų butų pirkėjų pretenzijų gavimo dienos (el.b., failas 12, l. 48-55).

57.       Daugiabučių gyvenamųjų namų statyba buvo užbaigiama skirtingu metu. Jau pastatytų namų butų savininkai 2017 m. liepos 5 d. Juridinių asmenų registre registravo daugiabučių namų savininkų bendriją „Parko apartamentai“ (ieškovę). Ieškovė 2017 m. spalio 31 d. su atsakove UAB „Santermita“ sudarė sutartį Nr. 17-10-31/01-KAG1, kuria UAB „Santermita“ įsipareigojo teikti ieškovei namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, techninės priežiūros (eksploatavimo), buhalterinės apskaitos ir valymo paslaugas (sutarties 3.1 punktas). Sutarties 3.2 punkte buvo susitarta, kad sutarties pagrindu aptarnaujami penki namai, tarp kurių ir namas (duomenys neskelbtini).

58.       Nagrinėjamoje byloje aptariamas daugiabutis namas ((duomenys neskelbtini)), kuriame kilo gaisras, buvo baigtas statyti 2018 m. balandžio 25 d. statybos užbaigimo aktu. Statytoja UAB „Centromera“ 2018 m. liepos 17 d. perdavimo–priėmimo aktu perdavė ieškovei visus šio namo objektus, tarp kurių buvo ir nepertraukiamas elektros energijos šaltinis (UPS‘as), ir visus žemės sklype, kuriame yra namas, objektus, tarp kurių ir šlagbaumas, teritorijos apšvietimo šviestuvų atramos ir šviestuvai, dekoratyvinio apšvietimo šviestuvai. Ieškovė su statytoja UAB „Centromera“ 2018 m. liepos 25 d. perdavimo–priėmimo aktu perdavė atsakovei UAB „Santermita“ eksploatacinei priežiūrai, šilumos ūkio priežiūrai ir administravimui namą (duomenys neskelbtini), jame sumontuotą įrangą ir prie daugiabučio gyvenamojo namo prijungtus lauko inžinerinius tinklus.

59.       Nuo 2019 m. sausio mėnesio gyvenamųjų namų teritorijoje prasidėjo pagrindinių aptarnaujančių elektros skydų veikimo, vidaus ir lauko apšvietimo, elektros automatinių išjungiklių gedimai, elektros skydams neatlaikant elektros apkrovos. Dėl to ieškovė daug kartų 2019 m.-2020 m. elektroniniais laiškais informuodavo statytoją UAB „Centromera“ dėl nurodytų gedimų. Statytoja šias pretenzijas priimdavo ir perduodavo rangovei UAB „Domus Altus“, kuri vykdydavo trūkumų šalinimo veiksmus. Namo 4-ojo aukšto laiptinėje esančiame elektros sistemos valdymo skyde Nr. TAS-1, valdančiame lauko teritorijos apšvietimą ir kitus lauko įrenginius, 2020 m. rugpjūčio 21 d., apie 23 val., kilo gaisras. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyrius 2020 m. rugsėjo 11 d. nustatė, kad tikėtina gaisro priežastis – elektros instaliacijos gedimas.

60.       Kadangi gaisras kilo 2016 m. sausio 19 d. statybos rangos sutartyje Nr. 2016/01/19/1 nurodytų garantinių terminų galiojimo laikotarpiu, ieškovė 2020 m. rugsėjo 30 d. atsakovei UAB „Domus Altus“ pareiškė pretenziją ir pareikalavo atlyginti nuostolius. Ieškovė nustatė, kad gaisro padarinių šalinimas sudaro 10 697,87 Eur sumą. Atsakovė UAB „Domus Altus“ atsisakė atlyginti ieškovės patirtus nuostolius, todėl ieškovė 2021 m. sausio 22 d. pareiškė rangovei teisme ieškinį dėl nuostolių atlyginimo. Nagrinėjamoje byloje buvo gautas teismo paskirtos ekspertizės 2022 m. rugsėjo 5 d. aktas Nr. EA/2022-8 dėl gaisro priežasties. Ieškovė 2022 m. spalio 19 d. pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo suformulavo tris alternatyvius reikalavimus, kuriais gaisro sukeltos žalos atlyginimo reikalavo arba iš rangovės UAB „Domus Altus“, arba iš namo administravimo paslaugas teikiančios atsakovės UAB „Santermita“, arba iš abiejų atsakovių solidariai. 

Dėl pirmosios instancijos teismo nepriimtų įrodymų

61.       Atsakovė UAB „Santermita“ apeliaciniame skunde pareiškė prašymą priimti įrodymus, kurie buvo pateikti pirmosios instancijos teismui nagrinėjamoje byloje 2024 m. balandžio 10 d. (DOK-44924; el.b., failas 15, l. 4-265) ir 2024 m. balandžio 17 d. (DOK-48046, el. b., failas 16, l. 32-83), tačiau teismas 2024 m. balandžio 19 d. teismo posėdyje protokoline nutartimi atsisakė priimti šiuos įrodymus. Minėtus dokumentus sudaro: antstolio 2024 m. kovo 28 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame užfiksuota UAB „Centromera“ vykdytų statybų teritorijoje esančiuose žemės sklypuose šviečiantys ir nešviečiantys lauko apšvietimo stulpai, Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašai apie įvykdytų statybų teritorijoje suformuotų žemės sklypų, pastatytų gyvenamųjų namų, inžinerinių tinklų duomenis ir savininkus, antstolio 2024 m. balandžio 11 d. faktinių aplinkybių protokolas, kuriame užfiksuotos projekto „Parko apartamentai“ kvartalo daugiabučių namų laiptinėse įrengtos skydinės su jose įklijuotomis elektros schemomis. 

62.       Atsakovė teigė, kad šie duomenys patvirtina, kurioje kvartalo „Parko apartamentai“ dalyje po gaisro nebeveikia teritorijos apšvietimas, t. y. kurioje dalyje įrengtas apšvietimas yra valdomas iš skydo TAS-1, kada ieškovė tapo kiekvieno konkretaus daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytoja, kokios elektros schemos, patvirtintos rangovės UAB „Domus Altus“ pasitelktos subrangovės, yra įklijuotos JS skyduose, taip pat paneigia atsakovės UAB „Domus Altus“ teiginius, kad teritorijos apšvietimo tinklas, valdomas iš elektros skydo TAS-1, yra vieno namo butų savininkų bendroji dalinė nuosavybė.

63.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taip siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50-1075/2019, 29 punktas).

64.       Tačiau kasacinis teismas, pateikdamas išaiškinimus dėl CPK 314 straipsnio taikymo, taip pat yra nurodęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus, nes teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes. Todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015).

65.       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovės UAB „Santermita“ pateikti duomenys yra susiję su nagrinėjamo ginčo aplinkybėmis. Šie duomenys buvo pateikti pirmosios instancijos teismui ir yra byloje. Taigi tiek ieškovė, tiek atsakovė UAB „Domus Altus“ buvo susipažinusios su šiais dokumentais ir pareiškusios savo nuomonę dėl jų tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek atsiliepimuose į atsakovės UAB „Santermita“ apeliacinį skundą. Dėl to atsakovės nurodytus dokumentus apeliacinės instancijos priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl rangovo atsakomybės

66.       Rangovas atsako užsakovui už nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, taip pat už tai, kad nepasiekė šiuose dokumentuose ar sutartyje numatytų statybos darbų rodiklių (įmonės gamybinių pajėgumų, atsparumo ir kt.) (CK 6.695 straipsnio 1 dalis). Rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį (CK 6.697 straipsnio 1 dalis). Rangovas, projektuotojas, statinio projekto ekspertizės rangovas ir statybos techninis prižiūrėtojas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų (CK 6.697 straipsnio 3 dalis).

67.       Byloje nėra ginčo, kad atsakovė UAB „Domus Altus“ yra pagrindinė statybos rangovė ir turi vykdyti 2016 m. sausio 19 d. statybos rangos sutartyje Nr. 2016/01/19/1 prisiimtus įsipareigojimus. Pirmosios instancijos teismas detaliai vertino visus byloje esančius duomenis, susijusius su elektros skirstymo skydo TAS-1 projektavimu ir įrengimu.

68.       Atsakovė UAB „Domus Altus“ apeliaciniu skundu neginčijo pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad rangovė neužtikrino statinio projekto kokybės, nes MB „Elgrid“ parengtas teritorijos apšvietimo projektas neatitiko AB „Energijos skirstymo operatorius“ nustatytų prisijungimo sąlygų (el. b., failas 2. l. 132-149; failas 6, l. 14-34; failas 8, l. 36-41), kuriomis turi būti vadovaujamasi rengiant statinio projektą (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalis), daugiabučių namų kvartalo „Parko apartamentai“ teritorijos apšvietimą įrengė faktiškai neturėdama projekto, o paties elektros skydo TAS-1 įrengimas daugiabučio namo ketvirto aukšto laiptinėje, kuri yra evakuacinė, neatitiko Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2010 m. gruodžio 7 d. direktoriaus įsakymu Nr. 1-338, 124 punkto.

69.       Atsakovė UAB „Domus Altus“ taip pat neginčijo Valstybinė energetikos reguliavimo tarnybos 2024 m. gegužės 3 d. pateiktos informacijos, kad šiuo atveju įrengus TAS-1 skyde 16 A įvadinį automatinį jungiklį, nebuvo išlaikyta selektyvumo sąlyga su apskaitos skyde esančiu 10 A automatiniu jungikliu ir tai apsunkintų vartotojui pažeidimo vietos paiešką. Atsiradus pažeidimui pirmiausiai būtų išjungiamas 10 A automatinis jungiklis esantis apskaitos skyde ir atjungiamas visas TAS-1 skydas. Taip pat neišlaikyta ir selektyvumo sąlyga tarp įvadinio 16 A automatinio jungiklio ir atskirų linijų 16 A automatinių jungiklių. Iš pateiktos fotofiksacijos matosi, jog atsijungę „Gatvės apšvietimo“ 16 A 1-fazis automatinis jungiklis ir skydo įvadinis 16 A 3-fazis automatinis jungiklis. Atsiradus pažeidimui „Gatvės apšvietimo“ linijoje atjungta ir ši linija ir visas skydas. (el.b., failas 16, l. 154-156).

70.       Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo 2022 m. gegužės 26 d. ir 2022 m. birželio 28 d. nutartimis buvo paskirta teismo elektros inžinerinės srities ekspertizė namo elektros valdymo skyde Nr. TAS-1 ir susijusioje elektros sistemoje gaisro priežasčiai nustatyti.

71.       Teismo ekspertizės 2022 m. rugsėjo 5 d. akte Nr. EA/2022-8 konstatuota, kad gaisro židinio zona yra daugiabučio gyvenamo namo laiptinės ketvirtame aukšte, elektros skydinės TAS-1 įrengimo vietoje; gaisras kilo dėl elektros skydinėje TAS-1 esančios elektros instaliacijos avarinio darbo režimo. Peržiūrėjus civilinėje byloje pateiktą vaizdo medžiagą su mirksinčiais šviestuvais, galima daryti išvadą, kad jų mirksėjimas galimai susijęs su blogu kontaktu elektros grandinėje. Taip pat bylos medžiagoje minimas dažnas apsaugos prietaisų suveikimas. Apsaugos prietaisai suveikia dėl padidėjusios apkrovos arba dėl netvarkingos elektros instaliacijos. Kadangi teritorijos apšvietimo valdymo skyde TAS-1 sumontuotų laidų skerspjūviai atitinka projektiniams ir yra tinkami naudoti esant elektrotechnikos dalies darbo projekte 18-631-DP-E nurodytam vartojamam galingumui, o apsaugos prietaisai pilnai funkcionuoja atlikdami pagrindinę savo funkciją saugoti prieš juos prijungtus elektros skydo komponentus bei už jų prijungtas kabelines linijas nuo jose atsirandančių gedimų, t. y. trumpo jungimo bei perkrovų, tai galima daryti išvadą, kad skydo gedimo priežastis buvo blogai priveržti ar atsilaisvinę kontaktai laidininkų sujungimo vietose, konkrečiu atveju tarp magnetinio paleidėjo (schemoje pažymėtas KM1) ir trifazių automatinių išjungėjų ant apšvietimo linijų arba KM1 valdymo grandinėje. Apibendrinus šio klausimo tyrimo rezultatus daroma išvada, kad gedimas (avarinis elektros instaliacijos darbo režimas) teritorijos apšvietimo valdymo skyde TAS-1 atsirado dėl atsilaisvinusių ar blogai priveržtų laidininkų (blogo kontakto laidininkų sujungimo vietose bei padidėjusios pereinamosios varžos), dėl ko įvyko elektroterminis kaitimas, kuris ir sukėlė gaisrą (el.b., failas 3, l. 146 – 155).

72.       Šią ekspertizę atlikę teismo ekspertai A. Č. ir A. I. teikė paaiškinimus teismo posėdyje. Sutiktina su atsakovės UAB „Domus Altus“ apeliacinio skundo argumentu, kad ekspertai pripažino, jog pati TAS-1 skydo įrengimo vieta nebuvo gaisro kilimo priežastis, taip pat, kad gaisro priežastimi nebuvo aplinkybė, jog komercinės apskaitos spintoje buvo įrengtas 10 A automatinis jungiklis, o pagrindine gaisro priežastimi išlieka netinkamai priveržti kontaktai. Taigi esminės nagrinėjamoje byloje aplinkybės yra tinkamas laidininkų kontaktų priveržimas darbų pabaigimo metu, netinkamo elektros įrenginių apkrovos įvertinimo įtaka laidininkų kontaktų atsilaisvinimui ir paskutinių darbų iki gaisro vykdymo elektros skyde TAS-1 momentas.

73.       Byloje esantys duomenys patvirtina, kad namo elektros instaliacija buvo patikrinta ir pažymos dėl jos tinkamumo Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos buvo išduotos 2017 m. gruodžio 6 d. ir 2018 m. balandžio 4 d., taip pat 2018 m. kovo 25 d. ir 2018 m. balandžio 12 d. buvo atlikti elektrofiziniai varžų matavimai (el.b., failas 8, l. 31-32, failas 10, l. 83-84). Šiuo varžų matavimus atliko liudytoju byloje apklaustas UAB „Remista“ darbuotojas A. M.. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad A. M. 2018 m. balandžio 12 d. varžų matavimus atliko po TAS-1 skyde vykdytų papildomų darbų, padarė išvadą, kad Valstybinės energetikos inspekcijos 2018 m. balandžio 4 d. pažyma negali būti laikoma patvirtinančia tinkamą teritorijos apšvietimo tinklo įrengimą, nes TAS-1 skyde buvo atlikti papildomai darbai, kurie nefiksuoti statybos darbų žurnale. Atsakovė UAB „Domus Altus“ šių aplinkybių apeliaciniame skunde nepaneigė.

74.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat atsižvelgia į byloje ieškovės ir atsakovės UAB „Santermita“ pateiktą ieškovės susirašinėjimą elektroniniu paštu su statytoja UAB „Centromera“ nuo 2019 m. sausio 14 d. iki 2020 m. rugpjūčio 22 d. dėl teritorijos apšvietimo sistemos gedimų. Šių laiškų turinys patvirtina aplinkybę, kad jau nuo 2019 m. sausio mėnesio išryškėjo teritorijoje esančios apšvietimo elektros sistemos gedimai. Ieškovė 2020 m. kovo 26 d. statytojai UAB „Centromera“ nurodė, kad 1, 2, 3 etapų apšvietimas vis dar blyksi kiekvieną kartą įsijungdamas, blyksi apie 10 minučių, kol galų gale įsižiebia arba išmuša automatinį išjungėją. Statytoja UAB „Centromera“ 2020 kovo 30 d. nurodė, kad pakartotinai perdavė rangovei, jog imtųsi priemonių elektros problemos priežasčiai nustatyti ir ją pašalinti.

75.       Ieškovė 2020 m. balandžio 4 d. nurodė statytojai, kad po atliktų darbų situacija nepasikeitė, teritorijos apšvietimas vis dar blyksi, liko nesutvarkytas šlagbaumas, kuris nustojo veikti, kai buvo vykdomi elektros sistemos remonto darbai. Apie elektros sistemos gedimus buvo pranešama ir 2020 m. gegužės 7 d., 17 d., 25 d., birželio 15 d., liepos 9 d., 12 d., 14 d. Statytoja UAB „Centromera“ 2020 m. liepos 14 d. nurodė, kad elektros darbus atlikusi įmonė pakeitė visus vieno namo vidaus šviestuvus ir du teritorijos šviestuvus, taip pat yra informavusi apie 1, 2 ir 3 etapo automatinių išjungėjų problemą. Ieškovė 2020 m. liepos 22 d. statytojai nurodė, kad automatinius išjungėjus namo 4 aukšte muša tik, kai yra šlapia, Šiandien vėl išmušė ir išmušė įvado ir gatvės apšvietimo automatinius išjungėjus.

76.       Atsakovės UAB „Santermita“ namo elektros įrenginių apžiūrų, remontų, profilaktinių bandymų žurnale 2020 m. liepos 29 d. yra atliktas paskutinis įrašas iki gaisro. Šiame įraše yra R. L. parašas ir antspaudas, ranka įrašyta, kad atlikta paskirstymo skydų AS ir JS techninė patikra, toliau antspaudo tekstas, kad atlikta: kabelių ir kabelių jungčių temperatūrinė patikra; kontaktų patikra; instaliacijų kanalų tvirtinimo patikra; atvirai paklotų laidų ir kabelių patikra; jungiklių, kištukinių lizdų, šviestuvų patikra; automatinių išjungiklių kontrolė įšilimui,  prie spaudo „Rasti trūkumai“ pabrėžtas žodis „yra“, bet prie jo nėra jokio įrašo (el.b., failas 1, l. 57-62). Sekantis įrašas UAB „Santermita“ žurnale yra atliktas jau 2020 m. rugpjūčio 24 d. po kilusio gaisro.

77.       Byloje yra duomenys, kad ieškovė 2020 m. rugpjūčio 6 d. statytojai UAB „Centromera“ nurodė, jog rugpjūčio 4 d. lijo, tačiau 1, 2, 3 etape apšvietimas neužgeso, dėl to tikisi, kad priežastis rasta, ir klausė, kada bus atliekami tolimesni veiksmai, taip pat priminė apie prie tam tikrų namų laiptinės prieigose, prie sandėliukų ir poilsio zonoje nedegantį apšvietimą. Statytoja UAB „Centromera“ tą pačią dieną nurodė, jog laišką gavo ir perdavė informaciją elektros darbus atlikusiai įmonei ir, kai gaus planuojamus darbų terminus, informuos papildomai. Statytoja 2020 m. rugpjūčio 20 d. laišku informavo ieškovę, kad visi anksčiau siųsti elektros darbai yra atlikti, liko nepakeistas šviestuvas, esantis prie (duomenys neskelbtini), namo.

78.       Byloje liudytojais apklausti UAB „Remista“ vadovas R. J., UAB „Centromera“ darbuotojas R. N., patvirtino, kad statytoja gaudavo ieškovės laiškus su pretenzijomis, juos priimdavo ir persiųsdavo rangovei UAB „Domus Altus“, rangovė darbus pavesdavo elektros darbus atliekančiai UAB „Remista“. Darbai buvo atliekami, tačiau duomenų apie jų fiksavimą nėra. UAB „Remista“ statybos darbų žurnale, pildytame nuo 2016 m. rugpjūčio 23 d. iki 2017 m. rugsėjo 10 d. (statybos darbų pabaiga), paskutiniai įrašai dėl atliktų elektros darbų baigiasi 2018 m. (el.b., failas 11, l. 5-246). Trečiasis asmuo UAB „Remista“ 2023 m. lapkričio 15 d. buvo išregistruotas iš Juridinių asmenų registro, todėl jis buvo pašalintas iš nagrinėjamos bylos.

79.       Aptartos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė UAB „Domus Altus“ 2020 m. liepos-rugpjūčio mėnesiais, iki pat gaisro, buvo periodiškai informuoja apie pastovius elektros gedimus apšvietimo sistemoje, taip pat pagal elektroninių laiškų datas ir turinį ji arba jos pavedimu UAB „Remista“ darbuotojai turėjo 2020 m. rugpjūčio mėnesį vykdyti tam tikrus elektros sistemos taisymo darbus. Atsakovė UAB „Domus Altus“ nei bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu, nei kartu su apeliaciniu skundu nepateikė jokių duomenų, galinčių patvirtinti, kokie elektros sistemos gedimai tuo metu buvo nustatyti, kokie buvo atlikti taisymo darbai. Taigi rangovė kartu ir nepaneigė aplinkybės, jog darbai galėjo būti atliekami ir skyde TAS-1, nes laiškuose ieškovė informavo apie sisteminius lauko elektros įrenginių gedimus.

80.       Pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai aplinkybę, kad atsakovė UAB „Domus Altus“, nefiksuodama defektų šalinimo rezultatų, pati prarado galimybę paneigti savo kaltę dėl nustatytų neteisėtų veiksmų ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai. Tuo tarpu teismo ekspertų paaiškinimai patvirtina, kad per silpnas automatinis jungiklis komercinės apskaitos spintoje yra išmušamas dėl per stiprių srovių TAS-1 skyde. Tinkamas srovių įvertinimas, įrengiant elektros sistemą, buvo būtent rangovės pareiga, o šios pareigos nevykdymas galėjo prisidėti prie greitesnio kontaktų atsilaisvinimo (CK 6.247 straipsnis), nes ekspertai patvirtino, kad kontaktai gali atsilaisvinti tekant didelėms srovėms. Taigi visuma byloje esančių duomenų patvirtina, kad būtent rangovė UAB „Domus Altus“ netinkamai įrengė teritorijos apšvietimo elektros tinklą (CK 6.246 straipsnis) ir pagal ieškovės pretenzijas garantinio termino metu laiku nenustatė tikslios elektros sistemos gedimo priežasties, dėl kurios kilo gaisras TAS-1 skyde (CK 6.249 straipsnis).

Dėl namų administravimo paslaugų teikėjos atsakomybės

81.       Ieškovė 2017 m. spalio 31 d. su atsakove UAB „Santermita“ sudarė sutartį Nr. 17-10-31/01-KAG1, kuria UAB „Santermita“ įsipareigojo teikti ieškovei namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, techninės priežiūros (eksploatavimo), buhalterinės apskaitos ir valymo paslaugas (sutarties 3.1 punktas). Sutarties 3.2 punkte buvo susitarta, kad sutarties pagrindu aptarnaujami penki namai, tarp kurių ir namas (duomenys neskelbtini).

82.       Pagal sutartį bendrojo naudojimo objektai reiškia bendro naudojimo patalpas, bendrąsias namų konstrukcijas ir bendrąją inžinerinę įrangą, bendro naudojimo lauko teritoriją, lauko inžinerinius tinklus (1.2.4 punktas). Bendroji inžinerinė įranga reiškia namų vandentiekio, kanalizacijos, šilumos, elektros tinklus, ventiliacijos kameras, vamzdynus ir angas, elektros skydines, kitą bendro naudojimo inžinerinę įrangą, įrengtą bendro naudojimo patalpose ar bendrosiose namų konstrukcijose, taip pat įrengtą atskiriems savininkams nuosavybės teise priklausančiose patalpose, jeigu jie susijęs su viso namų inžinerinės techninės įrangos funkcionavimu (1.2.7 punktas). Atsakomybės ribos – sutartyje numatytus darbus administratorius atlieka esant šioms aptarnavimo riboms: elektra – nuo namų įvadinio skydų iki butų durų (1.2.12 punktas). Teritorija – teritorija, kurią savo poreikiams naudoja ieškovė, įskaitant, bet neapsiribojant, automobilių stovėjimo vietomis iš abiejų (duomenys neskelbtini) pusių (1.2.13 punktas).

83.       Sutartimi administratorė įsipareigojo: sudaryti ir tvarkyti namų bendrojo naudojimo objektų aprašą; jeigu priimant administravimą objektų aprašas neperduodamas, sudaryti ir tvirtinti jį per du mėnesius (4.1.1.8 punktas); teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka dalyvauti name vykdytų statybos darbų užbaigimo procedūrose (4.1.1.10 punktas); organizuoti rangovų garantinių įsipareigojimų vykdymo priežiūrą (4.1.1.17 punktas). Elektros ūkio priežiūros srityje atsakovė UAB „Santermita“ pagal sutartį įsipareigojo: atlikti elektros skydinių ir kitų elektros įrenginių priežiūrą pagal saugos taisykles, eksploatuojant elektros įrenginius, ir kitus galiojančius teisės aktus ir normatyvinius dokumentus (4.1.2.2.1 punktas); atlikti bendro naudojimo patalpose esančios elektros instaliacijos, nuo elektros apskaitos spintos iki elektros prietaisų (šviestuvo, jungiklio, elektros variklio ir t.t.), apžiūrą (4.1.2.2.2 punktas); vykdyti šlagbaumų priežiūrą (4.1.2.2.15 punktas).

84.       UAB „Santermita“ 2018 m. balandžio 27 d. parengė Daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų aprašą, kurio II-oje dalyje ‚Bendrosios pastato inžinerinės sistemos“ 6 punkte nurodyta elektros sistema (elektros instaliacijos nuo įvadinės apskaitos skirstomosios spintos pastato įvade iki elektros apskaitos prietaiso patalpose, kur nėra įrengtų apskaitos prietaisų kiekvienam butui, nuo įvadinės apskaitos skirstomosios spintos pastato įvade iki apšvietimo skydelio kiekvienam aukštui, oro kabelinių linijų nuo izoliatorių, įrengtų ant namo elektros linijos galinės atramos iki apskaitos prietaiso butui, požeminių kabelių nuo ribų atsakomybės akte nurodytų vietų iki pastato įvadinės apskaitos skirstomosios spintos), - namo vidaus tinklo el. laidai aliumininiai (variniai), instaliacija nauja, 7 punkte nurodyta bendrojo naudojimo patalpų, kiemo ir kitų objektų apšvietimo įrenginiai – šviestuvai (negali būti atidalijami iš bendrosios nuosavybės, susiję nuo 1 iki 18 buto ir negyvenamosiomis patalpomis); IV dalies „Vietiniai inžineriniai tinklai“ 7 punkte nurodyti elektros perdavimo, V dalyje nurodytas bendrojo naudojimo žemės sklypas (el.b., failas 6, l. 86-92).

85.       Statytoja UAB „Centromera“ 2018 m. liepos 17 d. perdavimo–priėmimo aktu perdavė ieškovei visus šio namo objektus, tarp kurių buvo ir nepertraukiamas elektros energijos šaltinis (UPS‘as), ir visus žemės sklype, kuriame yra namas, objektus, tarp kurių ir užkardas, teritorijos apšvietimo šviestuvų atramos ir šviestuvai, dekoratyvinio apšvietimo šviestuvai. Ieškovė su statytoja UAB „Centromera“ 2018 m. liepos 25 d. perdavimo–priėmimo aktu perdavė atsakovei UAB „Santermita“ eksploatacinei priežiūrai, šilumos ūkio priežiūrai ir administravimui namą (duomenys neskelbtini), jame sumontuotą įrangą ir prie daugiabučio gyvenamojo namo prijungtus lauko inžinerinius tinklus.

86.       Aptarti duomenys patvirtina, kad nei šalių sudarytoje sutartyje, nei atsakovės UAB „Santermita“ parengtame namo bendrojo naudojimo objektų apraše, nei perdavimo–priėmimo aktuose nėra aiškiai apibrėžta ir išvardinta, kokie elektros įrenginiai bei skydai yra įrengti name ir kurių priežiūrą turi vykdyti administratorė. Tačiau aplinkybė, kad iki 2018 m. balandžio 27 d. bendrojo naudojimo objektų sąrašo sudarymo ir minėtų perdavimo–priėmimo aktų pasirašymo Valstybinės energetikos inspekcijos 2018 m. balandžio 4 d. energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymoje Nr. 13Įp2-218948 jau buvo konstatuotas elektros instaliacijos tinkamumas naudoti, patvirtina, jog name jau buvo įrengtas lauko apšvietimo skydas TAS-1. Taigi UAB „Santermita“ turėjo apie šį teritorijos apšvietimo skydą žinoti ir būti jį mačiusi.

87.       Byloje esantys duomenys patvirtina, kad teritorijos apšvietimo skydas TAS-1 buvo įrengtas ketvirto aukšto laiptinėje, bendro naudojimo konstrukcijoje, jo vieta nebuvo paslėpta, jis buvo aiškiai matomas (el.b., failas 3, l. 149). Taigi UAB „Santermita“, sutartimi įsipareigojusi teikti bendro naudojimo patalpų, bendrųjų namo konstrukcijų ir bendrosios inžinerinės įrangos priežiūrą, privalėjo išsiaiškinti šio skydo paskirtį ir aiškiai apibrėžti tiek bendrojo naudojimo apraše, tiek galimame sutarties priede jos pareigų, susijusių su šiuo skydu, apimtį. Dėl to atsakovės apeliacinio skundo argumentai apie galimai atskirą ir savarankišką kvartalo apšvietimo tinklą, nepriklausantį namo vidaus elektros tinklui, nepanaikina UAB „Santermita“, kaip administratorės pareigos, tikrinti šio skydo tinkamą veikimą, nes yra įrengtas būtent namo bendro naudojimo patalpose ir konstrukcijoje. Be to, pagal sutarties 4.1.1.17 punktą atsakovė buvo įsipareigojusi organizuoti rangovų garantinių įsipareigojimų vykdymo priežiūrą, taigi turėjo būti susipažinusi su visais rangovės įrengtais objektais, esančiais bendrojo naudojimo patalpose. Dėl to pripažintina, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovė UAB „Santermita“ aplaidžiai vykdė savo sutartines pareigas, yra pagrįsta.

88.       Tačiau apeliacinės instancijos teismas taip pat reikšminga aplinkybe nagrinėjamai bylai pripažįsta ir atsakovės UAB „Santermita“ apeliacinio skundo argumentus apie byloje esantį ieškovės ir statytojos surašinėjimą elektroniniais laiškais, aptartą šios nutarties 74-77 punktuose. Pažymėtina, kad pagal 2016 m. sausio 19 d. statybos rangos sutarties 2.1 punkto (l) dalį rangovė įsipareigojo atsakyti už per garantinį terminą nustatytus pastatų defektus ir įsipareigojo juos savo sąskaita pašalinti ne vėliau kaip per 20 dienų nuo užsakovės ar pastatų butų pirkėjų pretenzijų gavimo dienos (el.b., failas 12, l. 48-55). Nagrinėjamoje byloje pateiktas ieškovės susirašinėjimas su statytoja UAB „Centromera“ ir tuo metu ieškovės pirmininku buvusio J. Š. paaiškinimai patvirtina, kad apie visus lauko apšvietimo sistemos ir elektros skydo TAS-1 gedimus buvo informuojama statytoja, kuri pretenzijas perduodavo rangovei UAB „Domus Altus“. Tuo tarpu atsakovė UAB „Santermita“ į šį procesą nebuvo įtraukta.

89.       Byloje nustatyta, kad UAB „Santermita“ paskutiniame iki gaisro atliktame 2020 m. gegužės 14  d. statinio apžiūros akte 11 punkte nurodyta, kad elektros skydinėje ir instaliacijoje esminių defektų nepastebėta (el.b., failas 8, l. 96-104). Atsakovės UAB „Santermita“ namo elektros įrenginių apžiūrų, remontų, profilaktinių bandymų žurnale paskutinis įrašas apie skydų patikrinimą yra atliktas 2020 m. liepos 29 d., t. y. daugiau kaip trys savaitės iki gaisro (el.b., failas 1, l. 57-62). UAB „Santermita“ pranešimų registracijos įrašuose iš registravimo sistemos dėl namo elektros ūkio techninės priežiūros yra įrašas 2020 m. rugpjūčio 17 d., kad nėra elektros 12-tame bute, įjungtas automatinis išjungėjas elektros apskaitos skyde, ir 2020 m. rugpjūčio 18 d., kad perdegė dvi LED panelės 3-ame aukšte,  pakeistas daviklis 3 aukšte (el.b., failas 8, l. 107). Taigi nurodyti gedimai nebuvo susiję su skydo TAS-1 veikimu.

90.       Tuo tarpu ieškovės ir statytojos 2020 m. rugpjūčio 6 d. ir 2020 m. rugpjūčio 20 d. laiškai patvirtina, kad dėl lauko apšvietimo sistemos ir ją valdančio skydo TAS-1 gedimu dar turėjo būti vykdomi tam tikri rangovės UAB „Domus Altus“ ar jos pavedimu UAB „Remista“ darbai, kurie nebuvo užfiksuoti jokiais dokumentais. Kadangi byloje yra duomenų apie galimus lauko apšvietimo elektros sistemos taisymo darbus, negalima daryti išvados, kad paskutinis asmuo, tikrinęs laidininkų kontaktus skyde TAS-1, buvo administratorės UAB „Santermita“ darbuotojai. Dėl to negalima ir daryti išvados, kad egzistuoja priežastis ryšys tarp atsakovės UAB „Santermita“ neteisėtų veiksmų ir gaisro sukeltos žalos.

91.       Kasacinio teismo praktikoje faktiniam priežastiniam ryšiui nustatyti taikomas conditio sine qua non (būtina sąlyga, be kurios neįmanoma ką nors pradėti) testas, t. y. nustatoma, ar žala būtų atsiradusi, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Nustatant teisinį priežastinį ryšį yra sprendžiama, ar padariniai teisine prasme nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (neveikimo). Tokiu atveju reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-320-916/2019 71 punktą; 2019 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-393-916/2019 36 punktą; 2021 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-1075/2021 25 punktą).

92.       Pagal nagrinėjamoje byloje esančius duomenis labiau tikėtina, kad yra ryšys tarp rangovės UAB „Domus Altus“ neteisėtų veiksmų, netinkamai, nesilaikant teisės aktų reikalavimų įrengiant skydą TAS-1 ir laiku nenustatant tikrosios gedimų skyde TAS-1 priežasties, kuri ir sukėlė gaisrą. Dėl to apeliacinės instancijos teismas atsakovės UAB „Santermita“ apeliacinį skundą pripažįsta pagrįstu ir konstatuoja, kad UAB „Santermita“ nagrinėjamoje byloje sutartinė civilinė atsakomybė netaikytina.

Dėl nuostolių dydžio

93.       Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Teismas gali atidėti būsimos žalos įvertinimą arba įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Šiais atvejais kaip žalos atlyginimą teismas gali priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą (CK 6.249 straipsnio 3 dalis). Be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos: 1) protingos išlaidos, skirtos žalos prevencijai ar jai sumažinti; 2) protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu; 3) protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka (CK 6.249 straipsnio 4 dalis).

94.       Žala suprantama kaip tokios išlaidos ar turto netekimas arba jo sužalojimas, kurių atsirado dėl skolininko neteisėtų veiksmų ar neveikimo, t. y. kurių kreditorius nebūtų patyręs, jeigu skolininkas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų. Žalos dydis nėra preziumuojamas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju žalos dydį turi įrodyti ieškovas, o teismas privalo patikrinti, ar ieškovas tinkamai apskaičiavo žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474-684/2016, 32 punktas; 2017 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-63-969/2017, 37 punktas).

95.       Pagrindinis kriterijus sprendžiant dėl būsimų išlaidų atlyginimo priteisimo pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį yra padarytos žalos pašalinimo išlaidų būtinumas. Taigi, ieškovas, siekdamas, kad būtų priteistas padarytos žalos pašalinimo būsimų išlaidų atlyginimas, turi CPK 177 straipsnyje nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti būsimų išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, atsižvelgiant į protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012; 2022 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-1075/2022, 77 punktas).

96.       Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašomus atlyginti 10 697,87 Eur nuostolius grindė: UAB „Hisco“  sudaryta 6 079,55 Eur su PVM už gaisro padarinių šalinimo (statybos remonto) darbų sąmata; UAB „Santgermita“ 2020 m. rugsėjo 25 d. parengta 1 044,38 Eur su PVM sąmata už apdegusių vamzdžių izoliacinių dangų atstatymo darbus; UAB „Vitaresta“ 2020 m. rugsėjo 22 d. pateiktu komerciniu pasiūlymu, pagal kurį bendra kaina be PVM už pilno aprūkusių patalpų valymo paslaugų išlaidas yra 400 Eur, su PVM – 484 Eur; UAB „Promonta“ 2021 m. sausio 18 d. komerciniu pasiūlymu, pagal kurį už lauko teritorijos elektros sistemos diagnostikos ir remonto darbus, lauko teritorijos elektros skydo ir vaizdo stebėjimo kamerų veikimo atstatymo darbus mokėtina 1 678,08 Eur su PVM; UAB „Santermita“ 2020 m. rugsėjo 1 d. atliktų darbų aktu ir PVM sąskaita faktūra, pagal kurią ieškovė už gaisro metu nutrūkusio elektros tiekimo atstatymo darbus sumokėjo 927,86 Eur su PVM; APB „Strategum Dargis ir partneriai“ 2020 m. rugsėjo 28 d. PVM sąskaita faktūra, pagal kurią ieškovė sumokėjo 484,00 Eur su PVM už teisines paslaugas, rengiant pretenziją atsakovei UAB „Domus Altus“.

97.       Didžioji dauguma ieškovės prašomų priteisti nuostolių yra grindžia būsimomis, dar nepatirtomis išlaidomis. Tačiau juos ieškovė yra pagrindusi konkrečius darbus atliekančių įmonių pateiktais komerciniais pasiūlymais. Tuo tarpu atsakovė UAB „Domus Altus“ nepateikė šiuos pasiūlymus galinčių paneigti duomenų, išskyrus kitą tos pačios UAB „Hisco“ 2020 m. rugsėjo 16 d. parengtą sąmatą laiptinės remontui ir apdailai, kurioje nurodyta bendra darbų ir medžiagų vertė yra 2 810,51 Eur (el.b., failas 1, l. 55-56). Šioje sąmatoje nurodyti tokie patys numatyti atlikti darbai, kaip ir ieškovės pateiktoje sąmatoje, tik ieškovės pateiktoje sąmatoje yra papildomi statybinių atliekų išnešimo ir išvežimo darbai už 350,10 Eur. Taip pat ieškovės pateiktoje sąmatoje didžiosios dalies atliekamų darbų ir medžiagų kiekis yra nurodytas didesnis. Pažymėtina, kad atsakovė, pateikdama šią sąmatą, atsiliepime į ieškinį detaliau nekomentavo, kodėl jos pateiktoje sąmatoje yra nurodyti mažesni kiekiai, kodėl juos teismas turėtų laikyti tikslesniais. Šių aplinkybių atsakovė nenurodė ir apeliaciniame skunde.

98.       Atsakovės apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad UAB „Vitaresta“ 2020 m. rugsėjo 22 d. pateiktame komerciniame pasiūlyme nurodyta yra tik 400 Eur kaina be PVM, nereiškia, kad atlikus pasiūlyme nurodytus darbus ieškovei nereikės mokėti PVM, nes visuose kituose pasiūlymuose ir jau už faktiškai atliktus darbus pateiktose sąskaitose nurodytos kainos ir su mokėtinu PVM. Dėl to apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad remiantis įrodymų pakankamumo taisykle, ieškovės nurodyti būsimi nuostoliai yra pagrįsti.

99.       Kadangi apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad atsakinga už žalą yra tik rangovė UAB „Domus Altus“, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl atsakovės apeliacinio skundo argumentų, susijusiu su pirmosios instancijos teismo atliktu žalos atlyginimo paskirstymu tarp UAB „Domus Altus“ ir UAB „Santermita“.

Dėl procesinės bylos baigties

100.       Pagal CPK 274 straipsnį priimdamas sprendimą kelių ieškovų naudai, teismas nurodo, kuri sprendimo dalis yra susijusi su kiekvienu iš jų, arba nurodo, kad išieškojimo teisė yra solidari. Priimdamas sprendimą prieš kelis atsakovus, teismas nurodo, kurią sprendimo dalį turi vykdyti kiekvienas iš atsakovų, arba nurodo, kad atsakovų prievolė yra solidari arba subsidiari.

101.       Apibendrindama nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinusi apeliacinių skundų argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, iš esmės tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė byloje esančius įrodymus ir taikė materialines teisė normas bei atskleidė bylos esmę, tačiau tinkamai neįvertino visų byloje esančių įrodymų, susijusių su šalių bendradarbiavimu dėl išryškėjusių lauko apšvietimo sistemos gedimų ir faktinių darbų skyde TAS-1 vykdymu, dėl to nepagrįstai pritaikė civilinę atsakomybę ir atsakovei UAB „Santermita“. Dėl to yra pagrindas atsakovės UAB „Santermita“ apeliacinį skundą tenkinti ir pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, ieškovės reikalaujamą 10 697,87 Eur žalos atlyginimą priteisti iš atsakovės UAB „Domus Altus“ (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

102.        CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Pagal CPK 320 straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai; apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. Byloje nenustatyta CPK 320 straipsnio pažeidimo.  

Dėl bylinėjimosi išlaidų

103.        CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

104.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovės bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme sudaro 241 Eur dydžio žyminis mokestis, 21 677,15 Eur išlaidos advokato pagalbai ir 400 Eur išlaidas už ekspertizės atlikimą bei eksperto dalyvavimą teismo posėdyje. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovės patirta bylinėjimosi išlaidų suma už advokato pagalbą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) (2015 m. kovo 19 d. Nr. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) nustatytų maksimalių dydžių, tačiau sumažino ją ieškovės patirtomis išlaidomis už advokato prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo rengimą. Apeliacinės instancijos teismas su šia pirmosios instancijos išvada sutinka ir sprendžia, kad ieškovei iš atsakovės UAB „Domus Altus“ priteistina 21 773,67 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

105.       Atsakovė UAB „Santermita“ pateikė duomenis, kad pirmosios instancijos teisme patyrė 29 093,05 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą, 544,50 Eur už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą ir 300 Eur už atliktą ekspertizę (el.b., failas 1, l. 182-185;  failas 2, l. 152-155; failas 3, l. 114-116; 141-144; failas 4, l. 18-20; 151-153; failas 5, l. 114-117; failas 7, l. 89-93; failas 9, l. 178-187; failas 18, l. 50-59), iš viso 29 937,55 Eur. Kadangi ieškovės alternatyvus ieškinys patenkintas (alternatyviųjų ieškinio reikalavimų nurodymas reiškia, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą teisminės gynybos, apibrėžia teisme nagrinėtino ginčo ribas tokiu būdu, kad bet kurio iš pareikštų reikalavimų patenkinimas reikštų kilusio ginčo išsprendimą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-378/2022, 30 punktas)), pripažįstant, kad už nuostolius atsakingas atsakovė UAB „Domus Altus“, atsakovės UAB „Santermita“ patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės UAB „Domus Altus“.

106.       Kadangi atsakovės UAB „Domus Altus“ apeliacinis skundas atmestas, jai bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliaciniame procese, neatlygintinos. Ieškovė pateikė teismui duomenis, kad už atsiliepimų į apeliacinius skundus parengimą advokatui sumokėjo 3 291,20 Eur (el.b., failas 19, l. 166-169). Atsakovė UAB „Santermita“ patyrė 5 747,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (el.b., failas 19, l. 180-184). Nurodytos sumos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) (2015 m. kovo 19 d. Nr. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8.11 punkte nustatyto maksimalaus 2 909,27 Eur dydžio sumos, mokėtinos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, ir 5 594,75 Eur už apeliacinio skundo parengimą. Dėl to ieškovei iš atsakovės UAB „Domus Altus“ priteistinos 3 291,20 Eur bylinėjimosi išlaidos, o atsakovei UAB „Santermita“ iš atsakovės UAB „Domus Altus“ priteistinos 5 747,50 Eur bylinėjimosi išlaidos.

107.       Apeliacinės instancijos teisme procesinių dokumentų siuntimo išlaidų nėra, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei klausimas nesprendžiamas.

      Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 37, 38 straipsniais, 325 straipsnio 2 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija

n u t a r i a :

       Netenkinti atsakovės UAB „Domus Altus“ apeliacinio skundo.

       Tenkinti atsakovės UAB „Santermita“ apeliacinį skundą.

       Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2025 m. sausio 31 d. sprendimą ir išdėstyti jį taip:

       Tenkinti ieškovės ieškinį.

        Priteisti ieškovei DNSB „Parko apartamentai“, juridinio asmens kodas 304566358, iš atsakovės UAB „Domus Altus“, juridinio asmens kodas 302449235, 10 697,87 Eur (dešimt tūkstančių šešis šimtus devyniasdešimt septynis eurus 87 euro centų) nuostolių, 6 (šešių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (10 697,87 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. vasario 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 21 773,67 Eur (dvidešimt vieną tūkstantį septynis šimtus septyniasdešimt tris eurus 67 euro centų) bylinėjimosi išlaidų.

           Priteisti atsakovei UAB „Santermita“, juridinio asmens kodas 236043660, iš atsakovės UAB „Domus Altus“, juridinio asmens kodas 302449235, 29 937,55 Eur (dvidešimt devynis tūkstančius devynis šimtus trisdešimt septynis eurus 55 euro centų) bylinėjimosi išlaidų.

Atmesti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Domus Altus“ prašymą dėl baudos ieškovei skyrimo.

Priteisti iš atsakovės UAB „Domus Altus“, juridinio asmens kodas 302449235, 433,44 Eur (keturis šimtus trisdešimt tris eurus 44 euro centų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybės naudai, sumokant šią sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų pasirinktą surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Grąžinti ieškovei DNSB „Parko apartamentai“, juridinio asmens kodas 304566358, daiktinius įrodymus – baltą kartoninę dėžę su sudegusio TAS-1 skydo likučiais.

            Priteisti ieškovei DNSB „Parko apartamentai“, juridinio asmens kodas 304566358, iš atsakovės UAB „Domus Altus“, juridinio asmens kodas 302449235, 3 291,20 Eur (tris tūkstančius du šimtus devyniasdešimt vieną eurą, 20 euro centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliaciniame procese.

            Priteisti atsakovei UAB „Santermita“, juridinio asmens kodas 236043660, iš atsakovės UAB „Domus Altus“, juridinio asmens kodas 302449235, 5 747,50 Eur (penkis tūkstančius septynis šimtus keturiasdešimt septynis eurus 50 euro centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliaciniame procese.

       Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                 Ieva Navickaitė-Sakalauskienė

                                                                                                                                                                                                   Svetlana Panina

                                                                                                          Rūta Petkuvienė