Civilinė byla Nr. e2-3626-868/2025

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-27236-2024-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6.; 2.6.1.4;

 (S)

3.2.3.2; 3.2.6.1.

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

       S P R E N D I M A S

       LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. balandžio 17 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vanda Višnevska rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės (toliau – ADB) „Gjensidige“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Servico“ dėl žalos subrogacijos tvarka atlyginimo, trečiasis asmuo byloje – Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje savininkų bendrija.

Teismas

n u s t a t ė:

ieškovė ADB „Gjensidige“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Servico“ 1 536,21 Eur žalos atlyginimą, 69,70 Eur kompensacines palūkanas, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Nurodė, kad 2023 m. rugpjūčio 20 d. buvo užlietas draudėjui A. U. priklausantis turtas, esantis (duomenys neskelbtini). Užliejimas įvyko dėl nesandaraus stogo. Ieškovė teigia, kad šias aplinkybes patvirtina žalos apibendrinimas, turto apžiūros aktas, bei foto lentelė. Ieškovė 2023 m. rugpjūčio 20 d. įvykį pripažino draudžiamuoju ir dėl turto užliejimo atsiradusios žalos išmokėjo 1 549,68 Eur dydžio draudimo išmoką. Žalos dydį patvirtina turto žalos įvertinimo skaičiuoklė. Šios žalos atlyginimo faktą patvirtina raštas dėl išmokos išmokėjimo ir mokėjimo nurodymas. Pažymėjo, kad žala buvo atlyginta neatskaičius nusidėvėjimo, kuris šiuo atveju sudaro – 13,47 Eur (paskutinio remonto data 2018; 5x0,8 = 4; medžiagos 336,82; 336,82 x 4 proc. = 13,47 Eur). Ieškovė nurodė, kad pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), administruoja atsakovė, todėl ji privalėjo prižiūrėti jos administruojamų pastatų bendro naudojimo objektus, organizuoti jų remontą. Ieškovės teigimu, atsakovė yra atsakinga už pastatų bendrojo naudojimo objektų priežiūrą (eksploatavimą) ir turi pareigą atlikti daugiabučių namų techninės priežiūros pagrindinius darbus.

Atsakovė UAB „Servico“ (toliau – atsakovė) pateikė atsiliepimą į ieškovės ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. 

Nurodė, kad bendrovė nėra (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo bendrojo naudojimo administratorius/valdytojas. (duomenys neskelbtini) bendraturčiai yra įsteigę Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje savininkų bendriją. Atsakovės teigimu, būtent Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija, o ne atsakovė, yra (duomenys neskelbtini) daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų valdytoja ir būtent Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai, o ne atsakovei, kyla pareiga užtikrinti bendrojo naudojimo objektų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus įstatymų nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Atsakovė paaiškino, kad bendrovė ir (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija yra sudariusios 2013 m. gruodžio 17 d. DNSB (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administravimo ir kitų komunalinių paslaugų teikimo sutartį Nr. 2013-12-17/296. Atsakovės teisės ir pareigos, teikiamų paslaugų apimtis, sudėtis bei periodiškumas yra aiškiai nustatyti ir apibrėžti Paslaugų sutartyje. Pažymėjo, kad paslaugų sutartis nesuteikia įgalinimų atsakovei savo nuožiūra priimti sprendimus dėl (duomenys neskelbtini) daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų remonto/renovacijos darbų, o taip pat nenustato pareigos atsakovei tokių darbų atlikti, nesant atitinkamo (duomenys neskelbtini) daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčių sprendimo. Atsakovė informavo, kad 2023 m. rugsėjo 29 d. apžiūros metu buvo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) namo užpylimas įvyko dėl kompleksinių namo stogo defektų: i) per siaurų lankstinių ties tūrinio stoglangio prieglaudomis; netinkamai atliktų instaliacijos darbų, dėl kurių susiformavo kanalai, leidžiantys vandeniui patekti po stogo danga; nutrupėjusio čerpių paviršiaus (apie 30 % čerpių yra pažeistos, daugelis pasislinkusios); ii) stogo konstrukcija ilgą laiką buvo nepakankamai sandari, o remontas reikalauja ne tik vietinių, bet ir kompleksinių sprendimų – kapitalinio stogo dangos keitimo. Pažymėjo, kad stogo būklė buvo fiksuota ir ankstesnių apžiūrių metu, tačiau (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija nesiėmė jokių veiksmų tokiai būklei pašalinti.

Trečiasis asmuo Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje savininkų bendrija (toliau – trečiasis asmuo) pateikė atsiliepimą į ieškovės ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka.

Nurodė, kad nesutinka su atsakovės atsiliepime išdėstyta informacija, jog už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą ir administravimą yra atsakinga bendrija. Pabrėžė, jog visas šias bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir administravimo paslaugas sutarties pagrindu bendrija perdavė atsakovei, pasirašius 2013 m. gruodžio 17 d. DNSB (duomenys neskelbtini) administravimo ir kitų komunalinių paslaugų teikimo sutartį Nr. 2013-12-17/296. Šios sutarties 2.1, 3.1.1, 3.1.2 punktuose yra aiškiai nurodyta, jog atsakovė, sutarties pagrindu, atlieka bendrojo naudojimo objektų administravimą, eksploatavimą ir priežiūrą, laikantis visų teisės aktų reikalavimų, kurie yra taikomi bendrojo naudojimo objektų administratoriui. Taigi, kaip matyti, atsakovė iš bendrijos perėmė visas bendrojo naudojimo priežiūros, administravimo ir valdymo teises bei pareigas ir įsipareigojo visų teisės aktų reikalavimų, kurie reglamentuoja bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, administravimą ir eksploatavimą. Be to, atsakovė privalo bendriją informuoti apie privalomus darbus, kuriuos būtina atlikti daugiabučiame name. Šiuo atveju, atsakovė tokios pareigos neįvykdė dėl stogo (ko pasekoje ir buvo užlietas 7 butas). Trečiasis asmuo pabrėžė, jog atsakovė savo sutartinius įsipareigojimus vykdo nepilna apimtimi, tai yra dalies sutartinių įsipareigojimų nevykdo, ko pasekoje ir buvo aplietas 7 butas. Kaip ir kitais atvejais per pusantrų metų bendrija negavo jokio problemos sprendimo plano, realių pasiūlymų su datomis ir kainomis dėl stogo defektų pašalinimo. Būtent dėl tokio atsakovės neveikimo ir aplaidumo įvyko (duomenys neskelbtini) buto užliejimas. Trečiasis asmuo nurodė, kad pagal sutarties, tarp DNSB (duomenys neskelbtini) ir UAB „Servico” Nr. 2013-12-17/296 Priedą Nr.1, paslaugos tiekėjas privalo organizuoti remonto darbus, tačiau de facto taip nevyksta. Trečiojo asmens teigimu, būtent tokį prižiūrėtoją bendrija ir turi sutarties pagrindu – atsakovę UAB „Servico“. Taigi, atsakovė administruoja (valdo) daugiabutį kaip namo bendrojo naudojimo objekto valdytoja, todėl ji turi ir turėjo pareigą organizuoti daugiabučio namo stogo remonto darbus ir už šių darbų netinkamą (ne)vykdymą yra atsakingas.

Įstatymas numato, kad jeigu ieškinio suma neviršija 5 000 Eur, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę pats nuspręsti, kokia forma ir tvarka nagrinėti bylą. Šalys prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka nepareiškė, teismas bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsnis).

Proceso dalyviai apie bylos nagrinėjimą informuoti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka specialiame interneto tinklalapyje (CPK 443 straipsnio 5 dalis ). Šalims apie bylos nagrinėjimą taip pat pranešta teismo nutartimi. Pasiūlyta pateikti papildomus įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, tačiau byloje papildomų duomenų ir (ar) prašymų nepateikta.

Ieškinys visiškai tenkintinas.

Iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad tarp ieškovės ir draudėjo A. U. 2023 m. balandžio 6 d. buvo sudaryta gyventojų turto draudimo sutartis (Gyventojų turto draudimo liudijimas Nr. GJELT3917037, laikotarpiu nuo 2023 m. balandžio 9 d. iki 2024 m. balandžio 8 d., kuria buvo apdraustas butas, esantis (duomenys neskelbtini). 2023 m. rugpjūčio 20 d. butas buvo užlietas dėl nesandaraus stogo. Daugiabutis gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra administruojamas atsakovės UAB „Servico“ pagal 2013 m. gruodžio 17 d. DNSB (duomenys neskelbtini), administravimo ir kitų komunalinių paslaugų teikimo sutartį Nr. 2013-12-17/296. Dėl padarytos žalos (apgadinto apdrausto turto) ieškovė išmokėjo 1 549,68 Eur dydžio draudimo išmoką draudėjui (neatskaičius nusidėvėjimo, kuris sudarė 13,47 Eur). Ieškovė kreipėsi į atsakovę su pretenzija dėl žalos atlyginimo. Anot, ieškovės, ji įgijo teisę reikalauti išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo iš atsakingo už žalos padarymą asmens. Duomenų apie tai, kad atsakovė su ieškove atsiskaitė, byloje nepateikta (CPK 178 straipsnis).

Byloje kilo ginčas dėl atsakovės, pareigos atlyginti žalą. Ieškovė išmokėjusi draudimo išmoką, perėmė draudėjo teisę reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai). Pagal generalinio delikto, įtvirtinto CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiškai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją. Įrodinėjimo procese, sprendžiant dėl civilinės atsakomybės taikymo, galiojant rungimosi principui (CPK 12 straipsnis) ir bendrajai įrodinėjimo pareigos taisyklei (CPK 178 straipsnis), kad kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų bei atsikirtimų pagrindu, ieškovė, siekdama civilinės atsakomybės taikymo atsakovei, pagal pirmiau nurodytas CK nuostatas ir suformuotą teismų praktiką nagrinėjamoje byloje turi įrodyti, kad draudėjas patyrė žalą ir būtent tokio dydžio, kiek buvo išmokėta draudimo išmokos, taip pat tai, kad tai lėmė atsakovės veiksmai ar neveikimas.

Nagrinėjamu atveju ieškovė išmokėjusi 1 536,21 Eur draudimo išmoką draudėjui, reikalauja ją priteisti iš, jos manymu, atsakingos už žalos padarymą atsakovės UAB „Servico“, kuriai tenka atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl nesandaraus stogo, trūkumų. Ieškovė 2024 m. sausio 16 d. pateikė UAB „Servico“ pretenziją, kuria informavo, kad UAB „Servico“ yra atsakinga už žalos ieškovės apdraustam butui padarymą bei prašė per 18 dienų nuo pretenzijos gavimo pervesti į ieškovės nurodytą banko sąskaitą 1 549,68 Eur sumą. Ieškovė 2024 m. kovo 1 d. pateikė UAB „Servico“ pretenziją, kuria informavo, kad UAB „Servico“ yra atsakinga už žalos ieškovės apdraustam butui padarymą bei prašė per 18 dienų nuo pretenzijos gavimo pervesti į ieškovės nurodytą banko sąskaitą 1 549,68 Eur sumą. Atsakovei žalos neatlyginus, ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu.

Atsakovė su byloje pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė nesutikimą su ieškovės ieškiniu iš esmės grindžia šiais pagrindiniais argumentais: pirma, nėra (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo bendrojo naudojimo administratorius/valdytojas; antra, būtent Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija, o ne atsakovė, yra (duomenys neskelbtini) daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų valdytoja ir būtent Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai, o ne atsakovei, kyla pareiga užtikrinti bendrojo naudojimo objektų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus įstatymų nustatyta tvarka, jiems atstovaujant; trečia, stogo būklė buvo fiksuota ir ankstesnių apžiūrių metu, tačiau (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija nesiėmė jokių veiksmų tokiai būklei pašalinti.

Atsakovė neginčija aplinkybės, jog draudžiamojo įvykio metu 2023 m. rugpjūčio 20 d. ji vykdė daugiabučio gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administravimo funkcijas pagal 2013 m. gruodžio 17 d. DNSB (duomenys neskelbtini), administravimo ir kitų komunalinių paslaugų teikimo sutartį Nr. 2013-12-17/296.

Sprendžiant dėl atsakomybės pagal CK 6.266 straipsnio nuostatas, kiekvienu atveju būtina nustatyti, kad žala atsirado dėl statinio trūkumo. Įstatymų leidėjas nepateikia statinių trūkumų ar jų sugriuvimo sąvokų reikšmės. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl tokio statinio trūkumų, yra pažymėjęs, jog griežtoji atsakomybė taikytina tik konstatavus, kad žala padaryta dėl objekto ar jo atskirų dalių (konstrukcijų) sugriuvimo, kitokių trūkumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508-219/2017). Kasacinio teismo praktikoje statinio trūkumais pripažįstama, pavyzdžiui, netinkamos kokybės stogo danga (nesandarus stogas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563-687/2015); atidengtas priešgaisrinio vandens rezervuaro šulinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2010); kt. Kai žala padaroma ne dėl statinių sugriuvimo ar trūkumų, bet dėl kitų priežasčių (dėl daugiabučiame name užsikimšusio vamzdyno užliejus vieną iš butų ir sugadinus ten buvusį kilnojamąjį turtą), griežtoji deliktinė atsakomybės netaikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018).

Tuo atveju, kai žalą lemia pastato, kuris yra bendroji dalinė pastato savininkų (valdytojų) nuosavybė, o ne vieno iš bendraturčių asmeninė nuosavybė, defektas, tai ją turi atlyginti kaltas dėl žalos asmuo, remiantis bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2009).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. gruodžio 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-508-219/2017, pildydamas teisminę praktiką, nurodė, kad teismas, spręsdamas dėl CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų taikymo, turi nustatyti faktines aplinkybes, dėl kokių priežasčių padaryta žala ir ar ji yra susijusi priežastiniu ryšiu su pastato, statinio, įrenginio, jų konstrukcijų sugriuvimu ar trūkumais, lėmusiais žalos padarymą. Griežtoji atsakomybė taikytina tik konstatavus, kad žala padaryta dėl objekto ar jo atskirų dalių (konstrukcijų) sugriuvimo, kitokių trūkumų. Kai neįrodyta, kad lietaus kanalizacijos vamzdis užsikimšo dėl lietaus kanalizacijos sistemos trūkumų, sprendžiant dėl namo administratorės civilinės atsakomybės, taikytini bendrieji žalos atlyginimo pagrindai ir turi būti nustatomos visos būtinosios civilinei atsakomybei kilti sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), žala (CK 6.249 straipsnis), priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis) bei asmens kaltė (CK 6.248 straipsnis). Net ir įrodžius namo administratoriaus neteisėtus veiksmus, teismas, be kita ko, turėtų vertinti administratorės veiksmų pobūdį rūpestingumo požiūriu, atsižvelgdamas į gamtines sąlygas (pvz., snygio intensyvumą, sniego dangos storį, ledo formavimosi tikimybę ir panašiai) įvykio metu, ir spręsti, ar atsakovė galėjo ir turėjo numatyti būsimą žalą, t. y. spręsti, ar teisinis priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir padarinių (žalos) nėra pernelyg nutolęs. Kai namo administratorė paskirta administravimo paslaugų sutarties pagrindu, teismas turi vertinti, koks yra šios sutarties turinys. Šios aplinkybės gali būti reikšmingos sprendžiant dėl administratorės civilinės atsakomybės ribų.

Nagrinėjamu atveju atsakovė namą (duomenys neskelbtini), administruoja 2013 m. gruodžio 17 d. DNSB (duomenys neskelbtini) administravimo ir kitų komunalinių paslaugų teikimo sutarties Nr. 2013-12-17/296 pagrindu.

Sutarties 3.1.1 punktu administratorius įsipareigojo vykdyti pastatų bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir administravimo darbus pagal Sutarties priedą Nr. 2, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Nuolat stebėti Namą/-us, vykdyti Namo/-ų bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, konstrukcijų ir techninės įrangos techninį aptarnavimą profilaktiką. Nustačius žalos bendro naudojimo objektams ar inžinerinei įrangai atvejus, nustatyti jų kaltininkus, o nepavykus tai padaryti, žalos atlyginimo išlaidas pateikti apmokėti lygiomis dalimis solidariai visiems Savininkams. Sutarties 3.1.2 punktu įsipareigojo kas kalendorinius metus nustatyti privalomų darbų, kuriuos būtina atlikti Name/-uose, sąrašą ir teikti Paslaugos gavėjui pasiūlymus tokiems darbams vykdyti. Sutarties 3.1.8 punktu administratorius įsipareigojo atsiradus avarinio pobūdžio situacijoms (trūkus vandentiekio, nuotekų tinklams ir pan.) ir/ar nepertraukiamų procesų sutrikimams, dėl kurių gyventojai netenka galimybės naudotis tam tikra įranga ir dėl to ženkliai pablogėja gyventojų padėtis, Paslaugos teikėjas įsipareigoja per įmanomai trumpiausią laiką lokalizuoti avarinio pobūdžio gedimus ir/ar nepertraukiamų procesų sutrikimus, o visas dėl to patirtas išlaidas/nuostolius, išsiieškoti iš kaltų asmenų o jeigu neįmanoma jų nustatyti - pateikti apmokėti lygiomis dalimis solidariai visiems Savininkams. Visus avarinio pobūdžio gedimus ir/ar nepertraukiamų procesų sutrikimus Paslaugos teikėjas privalo surašyti defektinį aktą ir informuoti apie tai Paslaugos gavėją bei pateikti turimus dokumentus ir duomenis. Sutarties priede Nr. 1 „Darbų detalizavimas ir periodiškumas“ numatyta administratoriaus prievolė ne rečiau kaip kartą į metus vykdyti stogo apžiūrą, defektų nustatymą (e. b. l. 43-44, 1 tomas).

2023 m. rugsėjo 29 d. statinio apžiūros akte Nr. NA-23-01981 nustatyta, kad tūrinio stoglangio prieglaudą dengiantys skardos lankstiniai yra per siauri, perdengia vos 100 mm čerpių dalį. Tarpe lankstinio ir dangos nėra įvestų specialių sandarinimo tarpinių. Dėl šių priežasčių lietaus metu kada pučia šoninis vėjas vanduo patenka po stogo danga. Prieglaudos sujungimą viršutinėje tūrinio stoglangio dalyje, sandarina savilipė, aliuminė tarpinė ilgainiui atlipo, susiformavo kanalai vandenį nukreipiantys po stogo danga. Tarpinės atlipimą įtakojo netinkamai atlikti instaliacijos darbai. Esama stogo dangos būklė turi avarinės būklės požymius, kaip kur fiksuojamo ir montavimo padėties pasislinkusios čerpės, apie 30 proc. stogo čerpių turi paviršiaus nutrupėjimus, spynų nuskilimus. Čerpių nusidėvėjimas netolygus išsibarstęs po viso pastato stogo plotą (e. b. l. 53-56, 1 tomas).

Vertinant atsakovės neteisėtus veiksmus, pažymėtina, jog vykdydama jai priskirtą uždavinį prižiūrėti namo konstrukcijas, administratorė, be kitų funkcijų, vadovaudamasi teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų ir jų inžinerinių sistemų naudojimą ir techninę priežiūrą, be kita ko, turi teisę priimti sprendimus dėl namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius su namo bendrųjų konstrukcijų priežiūra ir remontu, siekiant išsaugoti ir atkurti jų normatyvines savybes. Būtent administruojanti įmonė (atsakovė), būdama bendrojo naudojimo objektų prižiūrėtoja, tame tarpe ir namo konstrukcijų, privalėjo užtikrinti priežiūros elementų visumos tinkamą realizavimą, t. y. privalėjo garantuoti, kad sistemų priežiūra bus vykdoma atliekant tiek prevencinio, tiek korekcinės priežiūros ir avarijų likvidavimo pobūdžio darbus. Atsakovė privalėjo savalaikiai nustatyti namo konstrukcijų būklę, o, įvykus avarijai, būtent atsakovė yra atsakinga už padarytą žalą, nes netinkamai vykdė teisės aktų nustatytus įpareigojimus pagal 2013 m. gruodžio 17 d. DNSB (duomenys neskelbtini), administravimo ir kitų komunalinių paslaugų teikimo sutartį Nr. 2013-12-17/296. Neveikimas yra priežastiniame ryšyje su padaryta žala, t. y. atsakovė pažeidė pareigą organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų valdymą. Pažymėtina, jog pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), sutarties pagrindu administruoja atsakovė, todėl ji privalėjo prižiūrėti jos administruojamo pastato bendro naudojimo objektus, organizuoti jų remontą. Atsakovė yra atsakinga už pastato bendrojo naudojimo objektų priežiūrą (eksploatavimą) ir turi pareigą atlikti techninės priežiūros pagrindinius darbus. Svarbu paminėti ir tai, jog atsakovė nepateikė jokių įrodymų (CPK 178 straipsnis), jog aukščiau nurodytas savo, kaip administratorės, pareigas vykdė tinkamai, todėl galima preziumuoti, kad atsakovė netinkamai vykdė stogo priežiūrą, tokiu būdu prisiėmė visą su tuo susijusią riziką, tame tarpe atlyginti padarytą žalą.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, yra pagrindas konstatuoti, kad yra visos civilinės atsakomybės sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei kilti t. y. atsakovės, kaip namo administratorės pareigų nevykdymas pagal 2013 m. gruodžio 17 d. DNSB (duomenys neskelbtini), administravimo ir kitų komunalinių paslaugų teikimo sutartį Nr. 2013-12-17/296, žalos butui (duomenys neskelbtini) atsiradimas, priežastinis ryšys tarp atsakovės neveikimo ir žalos atsiradimo bei atsakovės kaltė. Esant visoms civilinės atsakomybės sąlygoms, atsakovė laikoma atsakinga dėl 2023 m. rugpjūčio 20 d. butui (duomenys neskelbtini), padarytos žalos. Įvertinus nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad ieškovė įrodė, kad dėl netinkamos išorinės daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo priežiūros, ieškovės apdraustam turtui atsirado žala, kuri yra tiesioginis atsakovės pareigų nevykdymo (netinkamo vykdymo) rezultatas. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė atlygino ieškovės patirtas išlaidas (CPK 178 straipsnis). Priešingų aplinkybių atsakovei neįrodžius, ieškinio reikalavimai priteisti iš atsakovės 1 536,21 Eur žalos atlyginimą ir 69,70 Eur kompensacines palūkanas pripažintini pagrįstais ir tenkintini.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012; kt.). CK 6.210 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kadangi atsakovė laiku žalos neatlygino, ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 proc. dydžio palūkanos už priteistą sumą 1 605,91 Eur nuo bylos iškėlimo teisme 2024 m. gruodžio 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė už ieškinį sumokėjo 36 Eur žyminį mokestį ir turėjo 402,93 Eur išlaidų už advokatų suteiktas teisines paslaugas. Teismo vertinimu, šios bylinėjimosi išlaidos (36 Eur + 402,93 Eur = 438,93 Eur) yra pagrįstos ir protingos, todėl tenkinus ieškinį visiškai, iš atsakovės ieškovės naudai priteistinos 438,93 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 7 punktai, 88 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).

Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 8 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl nepriteisiamos.

Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai bei aplinkybės yra teisiškai nereikšmingi sprendžiant kilusį ginčą, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

Teismas, vadovaudamasis CPK 259 str., 269-270 str., 279 str., 307 str., 441 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“, juridinio asmens kodas 110057869, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Servico“, juridinio asmens kodas 302520465, 1 536,21 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus trisdešimt šešis eurus ir 21 ct) žalos atlyginimą, 69,70 Eur (šešiasdešimt devynis eurus ir 70 ct) kompensacines palūkanas, 6 (šešių) proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 1 605,91 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2024 m. gruodžio 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 438,93 Eur (keturis šimtus trisdešimt aštuonis eurus ir 93 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                      Vanda Višnevska