Nr. DOK-4474
Teisminio proceso Nr. 2-50-3-02348-2023-4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2026 m. sausio 7 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Irmanto Šulco ir Dalios Vasarienės,
susipažinusi su 2025 m. gruodžio 22 d. paduotu ieškovės žemės ūkio bendrovės „Agrospektrum“ kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. rugsėjo 23 d. nutarties peržiūrėjimo
,
n u s t a t ė :
Ieškovė ŽŪB „Agrospektrum“ padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. rugsėjo 23 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės ŽŪB ,,Agrospektrum“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl įpareigojimo sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį.
Utenos apylinkės teismas 2025 m. balandžio 7 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. rugsėjo 23 d. nutartimi paliko nepakeistą Utenos apylinkės teismo 2025 m. balandžio 7 d. sprendimą.
Ieškovė ŽŪB „Agrospektrum“ kasaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. rugsėjo 23 d. nutartį ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui.
Ieškovės kasacinis skundas paduotas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:
1. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas statinių naudojimo pagal paskirtį faktą, nukrypo nuo kasacinio teismo teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, kurioje pasisakyta, jog teismas turi vertinti įrodymus, patvirtinančius, kad situacija, nulėmusi negalimumą statinius naudoti pagal esamą paskirtį, susiklostė nuo pat statinių įsigijimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-378/2022), o apeliacinės instancijos teismas šio pažeidimo nepašalino. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai taip pat nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, kurioje yra konstatuota, kad tais atvejais, kai statinys yra nusidėvėjęs ir savininkas jį siekia remontuoti ar rekonstruoti, tokie savininko veiksmai reiškia ketinimą statinį naudoti pagal paskirtį Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto taikymo prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-378/2022, 2022 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-823/2022). Teismai nevertino byloje esančių įrodymų, patvirtinančių, kad situacija, nulėmusi negalimumą statinius naudoti pagal esamą paskirtį, susiklostė nuo pat statinių įsigijimo, nes valstybė ieškovui juos pardavė jau kritinės būklės.
2. Kasacinis teismas išaiškino, kad statinio savininko ketinimas naudoti statinį pagal jo tiesioginę paskirtį Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto ir Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – Taisyklės) 28 punkto taikymo prasme būtent reiškia šio asmens ketinimą įgyvendinti savo, kaip statinio savininko, turimas teises į statinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291-313/2018, 2022 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-378/2022, 2022 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-823/2022); tais atvejais, kai statinys yra nusidėvėjęs ir savininkas jį siekia remontuoti ar rekonstruoti, tokie savininko veiksmai reiškia ketinimą statinį naudoti pagal paskirtį Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto taikymo prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-378/2022, 2022 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-823/2022). Teismai nukrypdami nuo nurodytos kasacinio teismo praktikos, nevertino, kad ieškovė statinius įsigijo realizuojant ankstesnio savininko įsiskolinimus bankroto procese, šie statiniai buvo tokios pačios būklės kaip ir dabar, todėl net ir laikant, kad šiuo metu statiniai yra apleisti (kas riboja jų eksploatacijos galimybes), tokia jų būklė susidarė ne dėl ieškovės kaltės. Teismai neatsižvelgė į tai, kad pagal 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais Žemės įstatymo pakeitimais apleistų statinių savininkui įtvirtinta galimybė išsinuomoti valstybinės žemės sklypą ir per nustatytą terminą pašalinti pažeidimus. Teismai taip pat nevertino, jog statinių būklė išliko nepakitusi, kai 2004 m. liepos 29 d. buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis ir 2017 m. birželio 13 d. susitarimas dėl nuomos sutarties pakeitimo. Teismai, vertindami žemės sklypo naudojimo faktą, nepagrįstai absoliutinio vandens (ne)tiekimo faktą būtent šiuo metu. Vandens bokštas su vandens gręžiniais faktiškai egzistuoja ir nors šiuo metu faktiškai vandens netiekia, tačiau yra užkonservuoti ir paruošti naudoti, esant poreikiui.
3. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pažeidė CPK 263 straipsnio 2 dalyje nustatytą reikalavimą, kad teismas grindžia sprendimą tik tais įrodymais ir aplinkybėmis, kurios buvo ištirtos teismo posėdyje. Nei atsakovė, nei teismas byloje nekėlė klausimų, kiek ir kada investuota lėšų į ieškovei nuosavybės teise priklausančius statinius, atsakovė šių aplinkybių neginčijo. Taip pat atsakovė nekėlė klausimo, kokia statinių būklė buvo 2004 m., sudarant valstybinės žemės nuomos sutartį. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas sprendimą motyvavo tuo, kad ieškovė jokių objektyvių duomenų apie statinių būklę šiuo metu bei jų tinkamumą naudoti ateityje pagal paskirtį nepateikė; taip pat, kad nepateikta jokių įrodymų apie tai, kiek ir kada investuota lėšų į ieškovei nuosavybės teise priklausančius statinius su tikslu naudoti juos pagal paskirtį. Tokie teismo sprendimo argumentai yra siurpriziniai.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Kadangi kasaciniame skunde nekeliama teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.
Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Grąžinti žemės ūkio bendrovei „Agrospektrum“ (j. a. k. 186084776) 114 (vieną šimtą keturiolika) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2025 m. gruodžio 21 d. AB SEB banke mokėjimo nurodymu Nr. 387, kodas ZP02881.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Virgilijus Grabinskas
Irmantas Šulcas
Dalia Vasarienė