Civilinė byla Nr. 3K-3-350/2008                                                                                                                                   Procesinio sprendimo kategorijos: 32.4; 42.8;

           50.5 (S)              

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008 m. birželio 20 d.

Vilnius

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš  teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas), Česlovo Jokūbausko ir Prano Žeimio (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 12 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovui UAB „Supla“ dėl nuomos mokesčio priteisimo, negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš negyvenamųjų patalpų.  

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1999 m. gruodžio 7 d. ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė ir atsakovas UAB „Supla”, laimėjęs ieškovo skelbtą atvirąjį viešųjų tualetų nuomos konkursą, sudarė ieškovui nuosavybės teise priklausančių 114,17 kv. m negyvenamųjų patalpų (viešojo tualeto), esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį Nr. 59/14. Nuomos terminas nustatytas iki 2024 m. gruodžio 7 d. Pagal nurodytos sutarties 1, 7 punktus atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovui 1141,70 Lt nuomos mokestį kas mėnesį, bet ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 10 dienos. Ieškovo teigimu, atsakovas nevykdė šios pareigos sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis. Nuomos mokestį (27 400,80 Lt) už 1999 m. gruodžio mėn.–2001 m. lapkričio mėn. laikotarpį atsakovas sumokėjo tik 2002 m. sausio 10 d., 2283,40 Lt nuomos mokesčio už 2001 m. gruodžio mėn. ir 2002 m. sausio mėn. – 2002 m. vasario 1 d., 1141,70 Lt nuomos mokesčio už 2002 m. vasario mėn. – 2002 m. kovo 29 d. Nuomos mokestį (58 226,70 Lt) už 2002 m. kovo mėn.–2006 m. gegužės mėn. laikotarpį atsakovas sumokėjo tik 2006 m. liepos 31 d., po to, kai ieškovas 2006 m. liepos 1 d. raštu paskutinį kartą kreipėsi į atsakovą, pareikalaudamas sumokėti nuomos mokesčio skolą ir kartu prašydamas ateityje vykdyti nuomos mokesčio mokėjimo prievolę sutartu laiku. Tačiau atsakovas toliau nemokėjo nuomos mokesčio sutartyje nustatyta tvarka ir patikslinto ieškinio pateikimo dieną yra skolingas ieškovui 2283,80 Lt už negyvenamųjų patalpų nuomą. Ieškovas taip pat nurodė, kad 1999 m. gruodžio 7 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 59/14 su atsakovu UAB „Supla“ buvo sudaryta, šiam laimėjus ieškovo skelbtą atvirąjį viešųjų tualetų nuomos konkursą, kurio tikslas buvo pagerinti esamų viešųjų tualetų sanitarinę būklę ir užtikrinti jų darbą. Esminės konkurso sąlygos buvo suremontuoti išnuomotą viešąjį tualetą ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo sutarties pasirašymo dienos ir eksploatuoti suremontuotą tualetą. Šios sąlygos buvo įtrauktos ir į su atsakovu sudarytą negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, tačiau atsakovo pagal šią sutartį išsinuomotas viešasis tualetas iki šiol nesuremontuotas ir neeksploatuojamas. Be to, negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 5.1 punkte atsakovas įsipareigojo naudoti patalpas tik pagal tiesioginę jų paskirtį, o 2.2 punkte – savo lėšomis nuomos termino laikotarpiu kas 3-5 metus atlikti nuomojamų negyvenamųjų patalpų priežiūros ir remonto darbus. 2000 m. gegužės 25 d. pasirašytu ginčo negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties papildymu, nekeičiant šios sutarties 5.3 punkto nuostatos, kad negyvenamųjų patalpų rekonstrukciją ir techninio inventorizavimo (kadastro) darbus nuomininkas turi atlikti per šešis mėnesius nuo sutarties pasirašymo dienos, šis punktas buvo papildytas nuostata, kad jeigu per nurodytą terminą dėl nenumatytų priežasčių viešasis tualetas neįrengtas, turi būti pastatomi biotualetai. Tačiau atsakovas nenaudoja išsinuomotų negyvenamųjų patalpų pagal nuomos sutartyje nurodytą paskirtį, biotualetų taip pat nepastatė. 2006 m. liepos 1 d. raštu ieškovas įspėjo atsakovą dėl nurodytų pažeidimų pašalinimo iki 2006 m. liepos 31 d., tačiau atsakovas į šį raštą nereagavo. Ieškovas, laikydamas, kad dėl pirmiau išdėstytų aplinkybių (atsakovas sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis nemokėjo ir šiuo metu nemoka nuomos mokesčio; iki šiol neatliko nuomojamų negyvenamųjų patalpų kapitalinio remonto ir nenaudoja šių patalpų pagal sutartyje nurodytą paskirtį) jis, remdamasis CK 6.497 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4 punktais, turi teisę ir pagrindą reikalauti nutraukti nuomos sutartį prieš terminą, prašė nutraukti jo ir atsakovo UAB „Supla“ 1999 m. gruodžio 7 d. sudarytą negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį Nr. 59/14, iškeldinti atsakovą UAB „Supla” iš šių patalpų ir priteisti iš jo 2283,80 Lt nuomos mokesčio.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

              Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismas 2007 m. rugsėjo 12 d. sprendimu ieškinį iš dalies patenkino: nutraukė ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės ir atsakovo UAB „Supla“ 1999 m. gruodžio 7 d. negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį Nr. 59/14; iškeldino atsakovą UAB „Supla“ su visu jam priklausančiu turtu iš nurodytų negyvenamųjų patalpų ir nustatė trijų mėnesių terminą šiai sprendimo daliai įvykdyti; kitą ieškinio dalį atmetė. Pažymėjęs, kad šalių sudarytos negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties tikslas – pagerinti atsakovo išsinuomoto viešojo tualeto sanitarinę būklę ir užtikrinti jo darbą (Viešųjų tualetų nuomos konkurso sąlygų 1.1 punktas), bei nustatęs, kad ginčo negyvenamosios patalpos nuo sutarties pasirašymo dienos nebuvo pradėtos eksploatuoti pagal paskirtį, biotualetai šalia ginčo patalpų taip pat nebuvo pastatyti, dėl nuomos sutarties pažeidimų atsakovas buvo ne kartą įspėtas (CK 6.497 straipsnio 3 dalis), tačiau nepašalino pažeidimų ir sutartinės prievolės tinkamai nevykdė, teismas padarė išvadą, jog atsakovas naudojo patalpas ne pagal sutartį ir ieškovas iš esmės negavo iš sutarties to, ko tikėjosi (CK 6.497 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6.217 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Teismas konstatavo, kad nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti pagrįstu ir tenkinti ieškovo reikalavimą dėl sutarties nutraukimo pagal CK 6.497 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Teismas laikė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovas kelerius metus visiškai nemokėjo nuomos mokesčio, turėjo didelę skolą, nuolat vėluodavo mokėti nuomos mokestį, o tai, kad bylos nagrinėjimo metu nuomos mokesčio skola buvo sumokėta, nesudaro pagrindo pripažinti, jog atsakovas tinkamai vykdė nuomos mokesčio mokėjimo prievolę. Kadangi ieškinio pateikimo metu atsakovas nuomos mokesčio nemokėjo, tai, teismo nuomone, yra pagrindas nutraukti šalių sudarytą negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ir pagal CK 6.497 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Atsižvelgęs į tai, kad teisminio nagrinėjimo metu atsakovas sumokėjo nuomos mokesčio skolą, teismas atmetė ieškovo reikalavimą dėl 2283,80 Lt nuomos mokesčio priteisimo. Teismas nustatė, kad pagal šalių sudarytos nuomos sutarties 5.2 punktą atsakovas įsipareigojo atlikti patalpų priežiūros ir remonto darbus, bei pripažino, kad į bylą pateikti įrodymai patvirtina, jog remonto darbai nebuvo atlikti. Pažymėdamas, kad remonto darbams nereikalingas statybos leidimas, o nuomos sutartyje nustatytiems remonto darbams atlikti nebūtina vykdyti pastato rekonstrukcijos, bei nurodydamas, kad patalpų remontas ir patalpų rekonstrukcija nėra tapatūs statybos darbai, teismas atmetė atsakovo argumentą, kad patalpų rekonstrukcijos veiksmai nebuvo pradėti dėl ieškovo kaltės – ieškovo vengimo parengti atitinkamus dokumentus žemės nuomos sutarčiai sudaryti. Dėl nurodytų aplinkybių teismas pripažino, kad atsakovas nevykdė negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 5.2 punkto, ir laikė tai savarankišku pagrindu nutraukti ginčo nuomos sutartį pagal CK 6.497 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Pažymėjęs, kad pagal CK 4.95 straipsnį savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo, teismas, laikydamas, kad, nutraukus negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, atsakovas prarado teisinį pagrindą naudotis šiomis patalpomis, nusprendė iškeldinti atsakovą iš negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), su visu jam priklausančiu turtu ir nustatė trijų mėnesių terminą tam padaryti (CPK 271 straipsnis).

                 Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. gruodžio 21 d. sprendimu atsakovo UAB „Supla“ apeliacinį skundą patenkino ir Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 12 d. sprendimą panaikino bei priėmė naują sprendimą, kuriuo ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atmetė. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad, sprendžiant šalių ginčą, turi būti vadovaujamasi CK 6.193 straipsnyje nustatytomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis. Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčo nuomos sutartimi atsakovas įsipareigojo atlikti viešojo tualeto, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukciją siekdamas sau naudos – galimybės papildomai įsirengti kitos paskirties (komercines) patalpas, kurios po viešojo tualeto rekonstrukcijos bus registruojamos atsakovo nuosavybės teise. Taigi ginčo nuomos sutarties šalys susitarė, kad, vykdydamos šią sutartį, abi gaus naudos. Teisėjų kolegija laikė, kad byloje esantis Nuomojamų negyvenamųjų pastatų ir patalpų perdavimo ir priėmimo aktas, surašytas 1999 m. gruodžio 7 d., įrodo (CPK 178 straipsnis), jog viešojo tualeto – pastato ir vidaus santechninių bei inžinerinių tinklų techninė būklė perdavimo nuomoti metu buvo nepatenkinama. Teisėjų kolegijos nuomone, tai reiškia, kad ginčo viešojo tualeto apskritai nebuvo galima eksploatuoti, todėl ieškovo teiginys, jog atsakovas galėjo per šešių mėnesių laikotarpį pakeisti santechninius įrengimus bei sutvarkyti patalpų vidų, ir tai leistų eksploatuoti tualetą, prieštarauja faktinei padėčiai bei rašytiniam įrodymui. Aiškindama, kad pagal ginčo nuomos sutarties 4.2 punktą atsakovas įsipareigojo atlikti tualeto rekonstrukciją, teisėjų kolegija laikė, jog ši atsakovo prisiimta prievolė negali būti vertinama atskirtai nuo atsakovui sutartimi suteiktos teisės. Vadovaudamasi CK 6.200 straipsnio 3 dalies nuostata, kad sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu, teisėjų kolegija pripažino pagrįstu atsakovo apeliacinio skundo argumentą, jog neprotinga ir neūkiška, be to, nesaugu technine prasme būtų iš pradžių atlikti tualeto remontą, o po to vykdyti rekonstrukcijos ir statybos darbus. Teisėjų kolegija nustatė, kad, vykdydamas papildomu susitarimu prisiimtą prievolę, atsakovas prie viešojo tualeto pastatė laikinuosius tualetus, tuo tarpu, siekdamas įgyvendinti savo sutartinę teisę, tik teismo tvarka pasiekė, jog Vilniaus apskrities viršininko administracija išnuomotų jam 770 kv. m žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nes ši vilkino žemės nuomos sutarties sudarymą su UAB „Supla“ ir atsakovas įgijo galimybę realiai įgyvendinti ginčo negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi jam suteiktas statytojo teises tik 2007 m. kovo mėnesį (Statybos įstatymo 3 straipsnis), tačiau jau esant pareikštam Vilniaus miesto savivaldybės ieškiniui dėl nuomos sutarties nutraukimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės, taip pat byloje esantis atsakovo prašymas projektavimo sąlygų sąvadui gauti, atsakovo ir UAB „Veduta“ sudaryta projektavimo sutartis bei atsakovo prašymas išduoti pažymą dėl žemės sklypo, esančio Vilniuje, Nemenčinės pl. 1C, detaliojo plano rengimo patvirtina, kad atsakovas yra pasirengęs vykdyti įsipareigojimus pagal ginčo ilgalaikę nuomos sutartį. Įvertinusi tai, kad atsakovas yra sumokėjęs ieškovui ginčo sutartimi sulygtą nuomos mokestį, teisėjų kolegija laikė, kad, atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, ieškovo teiginys ir pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovas iš esmės negavo iš sutarties to, ką tikėjosi gauti, tik iš dalies pagrįstas. Įvertinusi visas byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendė, kad Vilniaus miesto savivaldybės ieškinys negali būti tenkinamas, todėl panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį atmetė.

III. Kasacinio skundo dalykas ir pagrindai

              Kasaciniu skundu ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 12 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

              1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.497 straipsnio 1 dalies 3 punktą, kuriame įtvirtinta nuomotojo teisė pareikšti teisme reikalavimą nutraukti nuomos sutartį prieš terminą, jeigu nuomininkas nemoka nuomos mokesčio. Kasatoriaus teigimu, nuo pat ginčo nuomos sutarties sudarymo 1999 m. gruodžio 7 d. iki ieškinio pareiškimo teisme 2006 m. gruodžio 7 d. atsakovas UAB „Supla“ nė karto nesumokėjo nuomos mokesčio šioje sutartyje nustatytu terminu, o tik ieškovui įspėjus dėl sutarties nutraukimo. CK įtvirtintas reglamentavimas (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.477, 6.487 straipsniai, 6.497 straipsnio 1 dalies 3 punktas) leidžia teigti, kad nuomos sutartimi nuomininko prisiimtos pagrindinės prievolės – pareigos mokėti nuomos mokestį sutartyje nustatyta tvarka – nevykdymas yra pagrindas teismine tvarka nutraukti nuomos sutartį, nepriklausomai nuo to, ar po reikalavimo pareiškimo nuomininkas įvykdo savo prievolę ar jos neįvykdo visiškai. Dėl to ta aplinkybė, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas UAB „Supla“ sumokėjo ginčo negyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio skolą, dėl kurio priteisimo buvo pareikštas ieškinio reikalavimas, negali būti pagrindas netaikyti CK 6.497 straipsnio 1 dalies 3 punkto.  

              2. Aiškindamas ginčo nuomos sutarties 4.2 punktą kaip patvirtinantį šalių susitarimą ne dėl tualeto remonto, o dėl jo rekonstrukcijos, apeliacinės instancijos teismas rėmėsi vien pažodiniu sutarties teksto aiškinimu ir visiškai neatsižvelgė į nuomos sutarties tikslą, jos sudarymo aplinkybes, kitas šios sutarties sąlygas, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir taip pažeidė CK 6.193 straipsnyje įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos šių taisyklių taikymo praktikos. Teismas neatsižvelgė į tai, kad papildoma nuomos sutarties 4.2 punkto sąlyga, susijusi su patalpų rekonstrukcija, pastatant antrą aukštą ir įrengiant jame kitos paskirties (komercines) patalpas, atsirado ne Vilniaus miesto savivaldybės, o atsakovo UAB „Supla“ iniciatyva (CK 6.193 straipsnio 4 dalis), šiam pagal viešųjų tualetų nuomos konkurso sąlygų 3.3.5 punktą pateikus finansinį pasiūlymą, t. y. ko jis pageidautų už suremontuotą ir eksploatuojamą tualetą, ir tik po to, kai šalys jau buvo susitarusios dėl būtinųjų ginčo negyvenamųjų patalpų nuomos sąlygų (nuomos kainos, atsakovo pareigos suremontuoti patalpas konkurso sąlygose nustatyta tvarka ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo sutarties pasirašymo dienos ir jas eksploatuoti kaip viešąjį tualetą). Kasatoriaus teigimu, šis jo ir atsakovo pasiektas susitarimas dėl papildomų ginčo sutarties sąlygų apėmė Vilniaus miesto savivaldybės įsipareigojimą leisti (nedrausti), nuomininkui parengus ir nustatyta tvarka patvirtinus negyvenamųjų patalpų rekonstrukcijos projektą, pagal patvirtinto detaliojo plano reikalavimus rekonstruoti negyvenamąsias patalpas: suremontuoti tualetą, papildomai įrengiant kitos paskirties (komercines) patalpas (Sutarties 4.2, 6.1 punktai), tačiau negalėjo pakeisti ir nepakeitė būtinosios nuomos sąlygos, kad ginčo negyvenamosios patalpos bet kuriuo atveju turi būti suremontuotos konkurso sąlygose nustatyta tvarka ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo sutarties pasirašymo dienos ir būti eksploatuojamos kaip viešasis tualetas.

              Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

              Kasacinis teismas patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu, todėl pasisako tik dėl tų kasacinio skundo argumentų, kuriais keliami teisės klausimai (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

              Teismo sprendimas ir nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatyme nustatytomis priemonėmis ir įstatyme nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines bylos aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2, 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. CPK 185 straipsnyje įtvirtintas laisvas įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu.

              Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo buvo patenkintas ieškovo ieškinys ir nutraukta ginčijama viešojo tualeto pastato nuomos sutartis, o atsakovas iškeldintas iš negyvenamųjų patalpų, sprendime labai fragmentiškai atliko formalų rašytinių įrodymų vertinimą: pasisakė, kad pagal nuomos sutarties 5.3 punktą (2000 m. gegužės 25 d. red.) buvo susitarta, jog atsakovas per šešis mėnesius nuo sutarties pasirašymo dienos atliks negyvenamųjų patalpų rekonstrukciją; jeigu dėl nenumatytų priežasčių viešasis tualetas neįrengtas, turi būti pastatomi laikinieji tualetai; prioritetą suteikė sutarties 4.2 punkte atsakovo pasiūlytoms sąlygoms). Apeliacinės instancijos teismo sprendime liko neįvertintos pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, kad atsakovas patalpų nuomos mokestį mokėjo pažeisdamas sutartyje nustatytą terminą, ieškinio pareiškimo metu atsakovas buvo skolingas ieškovui ir nuomos mokesčio įsiskolinimą likvidavo tik bylos nagrinėjimo metu. Teismas taip pat nesvarstė, ar atsakovui nuolat vėluojant mokėti patalpų nuomos mokestį, nebuvo padaryta esminio sutarties pažeidimo (CK 6.217 straipsnis, 6.497 straipsnio 1 dalies 3 punktas), ar ieškovas, pagal sutartį turėjęs gauti ne tik nuompinigius, bet ir viešas paslaugas, gavo tai, kas buvo nustatyta sutarties 5.3 punkte. Apeliacinės instancijos teismas pasisakė tik dėl to, kad atsakovas prie išsinuomotų patalpų pastatė laikinuosius tualetus, šią išvadą pagrįsdamas atsakovo ir UAB „TOI-TOI Sanitarinės sistemos“ sutartimi dėl laikinųjų biotualetų nuomos, aptarnavimo aktais ir pateiktomis sąskaitomis-faktūromis. Tačiau teismas šių įrodymų turinio neatskleidė: nesiaiškino, ar atsakovas paskutiniais metais mokėjo už UAB „TOI-TOI Sanitarinės sistemos“ teikiamas paslaugas, ar buvo iš tikrųjų prie ginčo negyvenamųjų patalpų pastatyti biotualetai. Teismas neįvertino ne tik atsakovo, bet ir ieškovo į bylą pateiktų rašytinių įrodymų (sutarties, patikrinimo aktų, įspėjimų ir kt.).

              Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, tik fragmentiškai įvertinęs kai kuriuos atsakovo pateiktus įrodymus, nenustatęs reikšmingų bylai aplinkybių, pažeidė CPK 185 straipsnio 1 dalies, 265 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Šie procesinės teisės normų pažeidimai yra pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Dėl to, kas išdėstyta apeliacinės instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

              Nagrinėdamas bylą iš naujo, apeliacinės instancijos teismas turėtų įvertinti visus byloje esančius įrodymus pagal CPK 185 straipsnio taisykles, t. y. atlikti visų įrodymų analizę ir jos pagrindu padaryti atitinkamas išvadas, ar reikšmingos bylai aplinkybės (įrodinėjimo dalykas: ar atsakovas esmingai pažeidė viešojo tualeto nuomos sutarties sąlygas, vėluodamas sumokėti nuomos mokestį, ar buvo įrengti ir veikė biotualetai, atsakovui neatlikus ginčo patalpų rekonstrukcijos per sutarties 5.3 punkte nustatytą terminą) yra nustatytos ar nenustatytos (CPK 270 straipsnio 3, 4 dalys, 331 straipsnio 3, 4 dalys).           

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                              Juozas Šerkšnas

                                                                                                                                            Česlovas Jokūbauskas

                                                                                                                                            Pranas Žeimys