Civilinė byla Nr. 2-538-302/2023
|
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00132-2023-9
|
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.1; 3.3.1.18.1
(N)
|
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. birželio 8 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 27 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, civilinėje byloje Nr. 2-870-601/2023 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. B. ieškiniu atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, prašė:
1.1. Pripažinti sistemingą ieškovo ir jo artimųjų teisių į kankinimo uždraudimą, laisvės ir saugumo atėmimą, teisingą ir sąžiningą procesą, veiksmingą teisinę gynybą, diskriminacijos uždraudimą, nuosavybės apsaugos neužtikrinimą, pažeidimus atsakovės Lietuvos valstybės veiksmuose, ieškovo ir jo artimųjų atžvilgiu padarytą ir patirtą žalą;
1.2. Pripažinti atsakovę Lietuvos valstybę kriminaline recidyvistine organizacija;
1.3. Priteisti ieškovui iš atsakovės Lietuvos valstybės 25 milijardus eurų padarytai ir patirtai žalai atlyginti, tame tarpe 5,82 tonų atsakovės turimas aukso atsargas Londono banke turtinei žalai atlyginti arba 343 793 032,3 eurų pagal uncijos kursą.
1.4. Ieškovas pareiškė procesinius prašymus kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, prie šios bylos prijungti ieškinyje nurodytas civilines ir baudžiamąsias bylas ir informuoti generalinį prokurorą apie nusikaltimo požymius Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 300 straipsnio pagrindu.
2. Nurodė, kad aplinkybę, jog atsakovė Lietuvos Respublika yra kriminalinė recidyvistinė organizacija, patvirtina 2004–2015 metais ieškovo ir jo šeimos narių atžvilgiu nepagrįstai pradėti ikiteisminiai tyrimai, civilinėse bylose Nr. 2-1241-921/2022, Nr. 2-1283-921/2022, Nr. 2-1264-343/2022, Nr. 2-1295-413/2022, Nr. 2-1296-413/2022 Nr. 2-1547-413/2022, Nr. 2-1296-413/2022, Nr. 2-1546-921/2022, Nr. 2-1281-921/2022, Nr. 2-784-343/2023, Nr. 2-807-921/2023 priimti procesiniai sprendimai, kuriais atisakyta priimti nagrinėti ieškovo ieškinius dėl žalos atlyginimo. Teigia, kad atsakovė Lietuvos Respublika tyčia klastodama faktus ir aplinkybes bei nesujungdama penkių, o po to dviejų ieškinių į vieną civilinę bylą, vykdydama diskriminaciją slėpė nuo civilinės ir baudžiamos atsakomybės atsakovės Lietuvos Respublikos pareigūnus, ieškovo atžvilgiu sufabrikavusius ir realizavusius baudžiamąją bylą Nr. l-15-831/2009 Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 232 straipsnio pagrindu, nesant minėto nusikaltimo sudėties ir įvykio. Padarytą 5,82 tonų aukso atsargų arba 343 793 032,3 Eur turtinę žalą patvirtina įvykdytas faktų ir aplinkybių bei procesinių dokumentų klastojimas bei 15 baudžiamų bylų fabrikavimas minėtose nesujungtose į vieną civilinėse bylose. Patirtą neturtinę žalą ieškovas vertina visu atsakovės Lietuvos Respublikos turtu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apygardos teismas 2023 m. kovo 27 d. nutartimi ieškovo ieškinį atsisakė priimti.
4. Teismas nurodė, kad ieškovo pareikštų reikalavimų pripažinti sistemingą ieškovo ir jo artimųjų teisių į kankinimo uždraudimą, laisvės ir saugumo atėmimą, teisingą ir sąžiningą procesą, veiksmingą teisinę gynybą, diskriminacijos uždraudimą, nuosavybės apsaugos neužtikrinimą, pažeidimus atsakovės Lietuvos valstybės veiksmuose, ieškovo ir jo artimųjų atžvilgiu padarytą ir patirtą žalą, pripažinti atsakovę Lietuvos valstybę kriminaline recidyvistine organizacija patenkinimas jokių materialiųjų teisinių padarinių nesukeltų. Tai būtų viena iš prielaidų spręsti dėl ieškovo reikalavimo priteisti žalą pagrįstumo. Tačiau tokie reikalavimai neturėtų būti formuluojami savarankiškai. Teismas konstatavo, kad reikalavimai dėl faktinių aplinkybių pripažinimo nenagrinėtini teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
5. Teismas Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis nustatė, kad ieškovas jau yra iniciavęs analogišką civilinę bylą, kuriai suteiktas Nr. 2-807-921/2023. Ieškovas abiejose bylose žalą kildina iš jo atžvilgiu taikytų įvairių procesinių prievartos priemonių, ieškovo patirto žeminančio orumą elgesio, pažeistos ieškovo teisės į veiksmingą teisinę gynybą, dėl baudžiamųjų bylų ieškovo atžvilgiu sufabrikavimo ir pan. Civilinėje byloje Nr. 2-807-921/2023 2023 m. kovo 24 d. nutartimi teismas atsisakė priimti ieškovo ieškinį, nutartis nėra įsiteisėjusi. Teismas konstatavo, kad šioje byloje pareikštas ieškovo ieškinys yra analogiškas ieškiniui, pareikštam civilinėje byloje Nr. 2-807-921/2023, t. y. sutampa šių ieškinių šalys, pagrindas ir dalykas, todėl yra pagrindas ieškinį dėl žalos atlyginimo atsisakyti priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytu pagrindu.
6. Teismas vertino, kad ieškiniu ieškovas siekia ne žalos atlyginimo dėl teismo (teisėjų) neteisėtų veiksmų, tačiau iš esmės kvestionuoja teismų priimtų procesinių sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą. Konstatavo, kad ieškovas teismų procesinius sprendimus turi teisę patikrinti instancine tvarka, o ne naujoje byloje reikalauti žalos atlyginimo. Teismas pažymėjo, kad visas prašomos atlyginti žalos dydis siejamas tik su ieškovo patirtais neturtiniais nuostoliais, t. y. nepatogumais dėl galimai neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, o jokių turtinių praradimų (konkrečios materialinės žalos padarymo fakto bei jos dydžio paskaičiavimų, pagrindimo) ieškinyje nenurodė. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad ieškiniu prašoma priteisti tik neturtinės žalos atlyginimą, todėl, netgi nesant ieškinio tapatumo, ieškovo pateiktas ieškinys būtų teismingas bendrosios kompetencijos apylinkės teismui (CPK 26 straipsnis, 27 straipsnio 1 punktas, 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Ieškovas A. B. (toliau – ir apeliantas) atskiruoju skundu prašo Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 27 d. nutartį panaikinti ir perduoti pirmos instancijos teismui bylą nagrinėti iš naujo, bylą sujungiant su civiline byla Nr. 2-807-921/2023. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Nutartis yra neteisėta ir nusikalstama dėl absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, organizuotai pažeidžiamos ir netinkamai taikomos materialinės ir procesinės teisės normos. Pažeidžiamas Konvencijos 13 straipsnis ir Tarptautinio piliečių ir politinių teisių pakto 2 straipsnyje numatyta teisė į veiksmingą teisinę gynybą. Atsakovė Lietuvos Respublika per savo šališkus ir priklausomus teismus ir teisėjus negali išnagrinėti šio ieškinio objektyviai.
7.2. Buvo netinkamai pritaikyti CPK 137 straipsnio 2 dalies 2, 5 punktai, pažeisti CPK 5, 6, 7, 18 straipsniai, nustačius, kad neva ši civilinė byla yra tapati su nagrinėjama civiline byla Nr. 2-807-921/2023. Civilinės bylos Nr. 2-807-921/2023 ieškinio pagrindas yra faktas, kad sufabrikuotas baudžiamąsias bylas tokias, kaip Nr. l-105/2005, slepiant naujai sufabrikuotomis baudžiamomis bylomis, tokiomis kaip Nr. l-15-831/2009, buvo padaryta ir patirta žala, pažeidus teises į kankinimo uždraudimą, laisvės ir saugumo atėmimą, teisingą ir sąžiningą procesą, veiksmingą teisinę gynybą, diskriminacijos vykdymą, nuosavybės apsaugos neužtikrinimą. Šios civilinės bylos ieškinio pagrindas yra faktų ir aplinkybių klastojimu dokumentuose sufabrikuotose baudžiamose bylose nuo 1995 iki 2019 metų slepiant sufabrikuotos baudžiamos bylos Nr. l-64/99 pardavimą ir nutraukimą už pažadėtą 10 000 Lt kyšį Lietuvos teisingumo ministerijai padarytos ir patirtos žalos atlyginimas pažeidus teises į kankinimo uždraudimą, laisvės ir saugumo atėmimą, teisingą ir sąžiningą teismą, veiksmingą teisinę gynybą, diskriminacijos vykdymą, nuosavybės apsaugos neužtikrinimą.
7.3. Buvo netinkamai pritaikyta CPK 137 straipsnio 2 dalies l punkto 3 dalis, pažeisti CPK 2, 5 straipsniai, 291 straipsnio l dalies 5 punktas, 299, 300 straipsniai, 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas. Atsakovės Lietuvos Respublikos pripažinimas kriminaline recidyvistine organizacija pripažintinas pagrindu žalai atlyginti, priteisti 5,82 tonas aukso atsargas ir 25 milijardus Eur, taip pat atsakovės Lietuvos Respublikos teismus, Generalinę prokuratūrą ir kitas institucijas pripažinti kriminalinėmis recidyvistinėmis organizacijomis. Patenkinus du pirmus reikalavimus, vadovaujantis CPK 299, 300 straipsniais, bus sukurtos materialinės teisinės pasekmės priimti atskirą nutartį kreiptis į Generalinę prokuratūrą dėl nebaudžiamai įvykdytų nusikaltimų fabrikuojant ir realizuojant baudžiamas bylas turto ir kyšių prievartavimo ir plėšimo tikslais, kitais motyvais.
7.4. Buvo pažeistas CPK 21 straipsnis, kadangi ieškinio priėmimo klausimą išsprendė suinteresuotas Kauno apygardos teismas ir teisėjas Evaldas Burzdikas, kurio atžvilgiu nagrinėjamas reikalavimas dėl žalos atlyginimo neteisėtais veiksmais pažeidus teisę į sąžiningą ir teisingą procesą, diskriminacijos vykdymą, veiksmingą teisinę gynybą, nuosavybės apsaugos neužtikrinimą, slepiant nuo civilinės atsakomybės antstolius V. Paunovienę, N. Alenin, Lietuvos teisingumo ministeriją ir atsakovės Lietuvos Respublikos teismus.
8. Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nenustatyta absoliučių nutarties negaliojimų pagrindų (CPK 329 straipsnis).
10. Apeliantas teigia, kad egzistuoja absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas, kadangi skundžiamą nutartį priėmė šališkas teismas. Apeliacinės instancijos teismas šį atskirojo skundo argumentą pripažįsta nepagrįstu. Nustatyta, kad ieškinio priėmimo klausimas šiuo atveju buvo išspręstas CPK nustatyta tvarka per 10 dienų nuo ieškinio gavimo teisme. Apeliantas per šį laiką nušalinimo teisėjui Evaldui Burzikui, kuriam buvo paskirta nagrinėti civilinė byla, CPK 65 ir 66 straipsniuose nustatytais pagrindais nereiškė. Vadinasi, teisėjo šališkumo klausimas iki skundžiamos nutarties priėmimo neiškilo. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad aplinkybė, jog buvo priimtas ne toks procesinis sprendimas, kokio tikėjosi apeliantas, nėra pakankamas pagrindas kvestionuoti teisėjo nešališkumą. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo teisėjas buvo šališkas, o ieškovas atskirajame skunde nenurodė CPK 65 straipsnyje įtvirtintų teisėjo nušalinimo pagrindų, taip pat ir kitų, įstatyme tiesiogiai neįtvirtintų, teisėjos nušalinimo pagrindų (CPK 66 straipsnis). Pažymėtina, kad deklaratyvūs teiginiai apie šališkus teismus apskritai taip pat nepagrįsti jokiomis faktinėmis aplinkybėmis.
11. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 5 punktų pagrindais, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis ir CPK 5 straipsnis suteikia teisę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka. Todėl teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio (savo iniciatyva) išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (pareiškimą).
13. CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad ieškinį atsisakoma priimti nagrinėti, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Teismo pareiga ex officio (savo iniciatyva) patikrinti, ar ginčas nagrinėtinas teisme, apima ir pareigą patikrinti, ar konkretus ieškinyje pareikštas reikalavimas gali būti savarankišku nagrinėjamo ginčo dalyku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-684/2023, 60 punktas).
14. Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą, sukuriamas materialusis teisinis rezultatas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; kt.). Tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą, kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu byla jau iškelta. Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, kadangi jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013; 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-74-611/2021, 22, 23 punktai; 2023 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-684/2023, 61 punktas ir kt.).
15. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškiniu reiškiami reikalavimai pripažinti sistemingą apelianto ir jo artimųjų teisių į kankinimus uždraudimą, laisvės ir saugumo atėmimą, teisingą ir sąžiningą procesą, veiksmingą teisinę gynybą, diskriminacijos uždraudimą, nuosavybės apsaugos neužtikrinimo pažeidimus atsakovės Lietuvos Respublikos veiksmuose bei pripažinti Lietuvos Respubliką kriminaline recidyvistine organizacija yra susiję su faktinių aplinkybių teisiniu kvalifikavimu, o ne su ieškinio dalyku. Tokie reikalavimai apeliantui nesukels jokių materialiųjų teisinių pasekmių, nekeis jo teisių ir pareigų apimties. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad materialiuosius teisinius padarinius gali sukelti tik reikalavimo dėl žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo patenkinimas, reikalavimai dėl juridinių faktų pripažinimo (nustatymo) galėtų būti nurodomi nebent ieškinio motyvuose kaip ieškinio pagrindas, bet ne kaip savarankiški materialieji ieškinio reikalavimai. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovo ieškinio 1–2 punktuose suformuluoti reikalavimai negali būti savarankiškas teisme nagrinėtino ieškinio dalykas (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), todėl tokie reikalavimai nėra ir negali būti ieškovo teisių gynimo būdas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo esant faktinį ir teisinį pagrindą šiuos reikalavimus atsisakyti priimti nagrinėti teisme.
16. CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktas nustato, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tapačiais ieškiniai gali būti pripažinti tik tais atvejais, kai sutampa visi trys elementai – šalys, ieškinio dalykas ir faktinis ieškinio pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2013).
17. Skundžiamą nutartį priėmęs pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog šioje byloje reiškiamas ieškinys iš esmės yra tapatus ieškiniui Kauno apygardos teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-807-921/2023. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada.
18. Nustatyta, kad ieškovas šioje byloje pateiktame ieškinyje išsamiai nurodė aplinkybes, kuriomis grindžia ieškinio reikalavimus, t. y. nurodė, kada ir kokie, kokio BK straipsnio pagrindu buvo inicijuoti ikiteisminiai tyrimai ieškovo arba jo artimų asmenų atžvilgiu, šių ikiteisminių tyrimų baigtį, taip pat nurodė aplinkybes apie šių ikiteisminių tyrimų pagrindu paties ieškovo inicijuoto civilinių ieškinių pateikimo teismui ir atsisakymo juos priimti nagrinėti teisme aplinkybes. Pažymėtina, kad aplinkybės apie 10 000 Lt kyšį buvo nurodytos ir Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-807-921/2023. Todėl nepagrįstai apeliantas teigia, kad faktinis ieškinio pagrindas šiuo aspektu skiriasi nuo Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-807-921/2023 nurodyto ieškinio pagrindo.
19. Pritartina pirmosios instancijos teismo argumentui, kad ieškovas abiejose bylose žalą kildina iš jo atžvilgiu taikytų įvairių procesinių prievartos priemonių, ieškovo patirto žeminančio orumą elgesio, pažeistos ieškovo teisės į veiksmingą teisinę gynybą, dėl baudžiamųjų bylų ieškovo atžvilgiu sufabrikavimo ir pan. Tačiau faktinės aplinkybės konkrečių ikiteisminių tyrimų ir kitų institucijų procesinių sprendimų prasme, iš kurių kildinama žala, sutampa tik iš dalies. Todėl negalima sutikti su skundžiamoje nutartyje padaryta teismo išvada, jog ieškiniai yra visiškai tapatūs, todėl buvo pagrindas taikyti CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatą. Tačiau šis procesinės teisės normos pažeidimas nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį (CPK 329 straipsnio 1 dalis).
20. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi konstatavo kitą teisiškai reikšmingą aplinkybę, kad visa apelianto prašoma atlyginti žala siejama tik su jo patirtais neturtiniais nuostoliais dėl galimai neteisėtų institucijų veiksmų, o jokių turtinių praradimų (konkrečios turtinės žalos fakto, jos dydžio ir pagrindimo) ieškinyje apeliantas nenurodė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia pirmosios instancijos teismo argumento, kad faktiškai ieškinys grindžiamas patirtais išgyvenimais ir nepatogumais dėl ikiteisminio tyrimo institucijų ir teismo atliktų procesinių veiksmų ir (ar) priimtų procesinių sprendimų. Apeliantas nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados, kad ieškiniu prašoma priteisti tik neturtinės žalos atlyginimą. Deklaratyvus teiginys, kad padarytą 5,82 tonų aukso atsargų arba 343 793 032,3 Eur turtinę žalą patvirtina įvykdytas faktų ir aplinkybių bei procesinių dokumentų klastojimas bei 15 baudžiamų bylų fabrikavimas minėtose nesujungtose į vieną civilinėse bylose, nėra pakankamas konstatuoti, jog byloje yra pareikštas reikalavimas atlyginti turtinę žalą.
21. CPK 27 straipsnio 1 punktas numato, kad apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip šimtas tūkstančių eurų, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai nusprendė, jog apelianto reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo teismingas bendrosios kompetencijos apylinkės teismui (CPK 26 straipsnis, 27 straipsnio 1 punktas, 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
22. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai pritaikė ir išaiškino ieškinio priėmimą reglamentuojančias CPK normas, todėl atsisakęs priimti apelianto ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktų pagrindais, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis atskirojo skundo argumentais, nėra pagrindo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Romualda Janovičienė