Civilinė byla Nr. e2-3980-1236/2025

Teisminio proceso Nr. 2-14-3-00413-2025-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.3; 2.5.3; 2.5.5; 3.2.6.1; 3.4.6.2

 (S)

UTENOS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. birželio 26 d.

Anykščiai

Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų teisėja Gintarė Kazakevičienė,

sekretoriaujant Aurikai Valančiūnienei,

dalyvaujant ieškovui G. R., jo atstovei advokatei Sigitai Mačytei-Šulskienei, atsakovės atstovės valstybės įmonės „Turto bankas“ įgaliotam atstovui R. I.,

žodiniame teismo posėdyje mišriu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. R. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir palikimo perėjimo valstybei liudijimo panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Anykščių rajono savivaldybės 1-ojo notarų biuro notarė Jolita Viederienė.

Teismas

nustatė:

1.       Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kuris reikalingas paveldėjimo teisei įgyvendinti, kad ieškovas po savo motinos – S. P., mirties palikimą priėmė faktiškai pradėjęs jį valdyti, pripažinti negaliojančiu (duomenys neskelbtini) palikimo perėjimo valstybei liudijimą, išduotą Anykščių rajono savivaldybės 1-ojo notarų biuro notarės Jolitos Viederienės, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini).  

2.       Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo motina S. P., su kuria gyveno nuo 2017 m. pastarajai priklausiusiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas), kad po motinos mirties liko gyventi Bute ir pagal savo galimybes jį prižiūrėjo, šiuo turtu naudojosi atvirai kaip savo, o atsižvelgiant į tai, kad Butas yra bendrabučio tipo name, tai matė visi aplinkui gyvenantys kaimynai.

3.       Ieškovas pažymėjo, kad jau daug metų turi negalią, jam nustatytas tik 30 procentų dalyvumo lygis, todėl jam sunku susirasti darbą. Nurodė, kad dėl šios priežasties jo finansinė padėtis ilgą laiką išlieka labai sunki, o gaunamas pajamas sudaro tik valstybės mokamos socialinės išmokos, dėl ko buvo ir yra susidarę įsiskolinimai už Butą uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Anykščių vandenys“, UAB „Anykščių komunalinis ūkis“, UAB „Anykščių šiluma“ ir UAB „Ignitis“, už kurių teikiamas paslaugas pagal galimybes stengiasi mokėti.

4.       Ieškovas nurodė, kad dėl žinių ir tam tikrų socialinių įgūdžių stokos nesikreipė į notarą per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą dėl palikimo priėmimo, nes galvojo, kad motinos Butas ir taip jam atiteko, tačiau 2024 m. balandžio 24 d. gavo pranešimą, kad valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas gavo Buto palikimo perėjimo valstybei liudijimą. Nurodė, kad sužinojęs šią faktinę aplinkybę, kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą (toliau – VGTPT) dėl teisinės pagalbos suteikimo.

5.       Atsakovė atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti. Nurodė, kad pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką, priimančio palikimą įpėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, kurie turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą, kad norit įrodyti, jog įpėdinis priėmė turtą, kaip palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti per įstatyme nustatytą terminą, nepakanka įrodyti, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi tuo turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės. Vien nurodyti veiksmai vienareikšmiškai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe.

6.       Atsakovė pažymėjo, kad 2023 m. kovo 10 d. raštu UAB „Anykščių komunalinis ūkis“ pranešė VĮ „Turto bankas“, jog mirus S. P. liko nepaveldėtas Butas, VĮ „Turto bankas“ taip pat gavo pranešimą dėl skolos už namo, kuriame yra Butas, renovaciją, todėl, siekdamas atsiskaityti su paslaugų teikėjais, VĮ „Turto bankas“ sudarė sutartį su UAB „Anykščių vandenys“, UAB „Anykščių komunalinis ūkis“ bei UAB „Anykščių šiluma“. Pažymėjo, kad ieškovas nemokėjo už Butui tiekiamas komunalines bei renovacijos paslaugas, nekontaktavo su tiekėjais, todėl nebuvo aktyvus siekiant priimti S. P. palikimą. Be to, ieškovas žinojo apie palikėjos mirtį, tačiau nebuvo pakankamai apdairus ir rūpestingas, savo teisių į atsiradusį palikimą neįgyvendino laiku dėl nepateisinamo aplaidumo, be to, ieškovas nepateikė įrodymų, nenurodė pagrindų, dėl kurių išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas būtų negaliojantis. Dėl to, kad ieškovas neatliko palikimui priimti teisiškai reikšmingų veiksmų, notarė neturėjo teisinio pagrindo, suėjus įstatyme nustatytam terminui, atsisakyti išduoti valstybei paveldėjimo teisės liudijimą į palikėjos turtą. Taigi ieškovo ginčijamas palikimo perėjimo valstybei liudijimas buvo išduotas laikantis paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų. Pažymėjo, jog tai, kad ieškovo ieškinys yra nepagrįstas ir atmestinas patvirtina ir teismų praktika (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-614-881/2017, Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 31 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-713-259/2015).

7.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

8.       Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko ieškinį. Paaiškino, jog nežinojo, kad per tris mėnesius po mamos mirties reikėjo susitvarkyti dokumentus dėl Buto paveldėjimo, vertino, kad po mamos mirties Butas tapo jo nuosavybe. Pažymėjo, kad jo finansinė padėtis nesudarė galimybės jam vykdyti įsipareigojimus už Butui teikiamas komunalines paslaugas. Atsakydamas į teismo klausimus, ieškovas nurodė, kad Bute gyvena nuo 2017 m., gyvenamoji vieta išliko deklaruota (duomenys neskelbtini), nes mama anksčiau turėjo (duomenys neskelbtini) bendrabučio tipo kambarį ir jis ten buvo registruotas, kad nežino apie teismo sprendimą už akių, kuriuo nuspręsta iškeldinti jį iš Buto. Nurodė, kad kai mama buvo gyva, buvo finansinės galimybės mokėti komunalinius mokesčius, todėl skolų mamai esant gyvai už komunalines paslaugas jie neturėjo, tačiau kai mama mirė, atsirado įsiskolinimai, nes jo gaunamos pajamos per mėnesį buvo tik apie 200 Eur, ir tik nuo šių metų padidėjo gaunama socialinių išmokų suma iki 400 Eur. Nurodė, kad yra mokėjęs už komunalines paslaugas, tačiau visų mokėjimo kvitų nėra išsaugojęs, o kas išliko, tą pateikė į bylą. Nurodė, kad komunaliniai mokesčiai už Butą mėnesiui sudaro apie 100 Eur. Nurodė, kad turi tik 30 procentų dydžio dalyvumo lygį, todėl niekas nenori jo įdarbinti, kad su komunalines paslaugas teikiančiomis įmonėmis nebandė susisiekti. Atsakydamas į atstovės klausimus, ieškovas nurodė, kad po mamos mirties Bute gyveno nepertraukiamai, jog negavo jokių pranešimų dėl paveldėjimo, kad yra gavęs pranešimus, jog komunalinių paslaugų teikėjai kreipsis į skolų išieškotojus, šiuo metu VĮ „Turto bankas“ nemoka įsiskolinimų, kad jo išsilavinimas specialusis aukštesnysis.

9.       Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko savo procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Pažymėjo, kad paties ieškovo paaiškinimai patvirtina jo apatišką ir neatsakingą elgesį, nes po ieškovo motinos mirties praėjo nemažai laiko, be to, už Butui suteiktas paslaugas buvo susidarę įsiskolinimai, todėl valstybė turėjo imtis atitinkamų veiksmų dėl palikimo priėmimo. Pažymėjo, kad notarė patikrino, ar yra pagrindas perduoti Buto nuosavybę valstybei ir nagrinėjamu atveju pagrindas egzistavo, todėl valstybei buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Nurodė, kad komunalinių paslaugų teikėjai visuomet siunčia pranešimus dėl įsipareigojimų vykdymo, tačiau jei asmuo nereaguoja į šiuos pranešimus, jie imasi kitų veiksmų. Pažymėjo, kad atsakovė neginčija aplinkybės, kad ieškovas gyveno Bute ir naudojosi palikėjos daiktais, bet ieškovo ketinimas tapti Buto savininku nebuvo įrodytas, nes būtent ieškovo pasyvumas ir sudarė sąlygas valstybei priimti jo motinos palikimą. Pažymėjo ir tai, kad vien naudojimasis turtu jame gyvenant nesudaro prielaidos asmeniui tapti turto savininku.

Teismas

konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas

Teismo nustatytos faktinės aplinkybės

10.       Byloje nustatyta, kad S. P. nuosavybės teise priklausė Butas, kuriame nuo 2017 m. gyveno ir ieškovas, kad po S. P. mirties (duomenys neskelbtini) ieškovas liko gyventi Bute ir nors ieškovo deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), ieškovo atvirtą ir nepertraukiamą naudojimąsi Butu matė namo, kuriame yra Butas, kaimynai. 2023 m. kovo 10 d. į VĮ „Turto bankas“ kreipėsi UAB „Anykščių komunalinis ūkis“ su pranešimu, kad Buto niekas nepaveldi, 2023 m. spalio 26 d. UAB „Invega“ informavo VĮ „Turto bankas“, kad Buto savininkė yra mirusi, už daugiabučio, kuriame yra Butas, renovaciją yra susidariusi skola. Kartu su nurodytu pranešimu VĮ „Turto bankas“ pateikti Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas, iš kurio matyti, kad Butui 2023 m. liepos 20 d., 2023 m. rugpjūčio 8 d., 2023 m. sausio 18 d. antstolių buvo pritaikyti areštai, aprašymuose nurodyta, kad apribota disponavimo teisė, areštuotos ieškovo turtinės teisės į turtą po motinos S. P. mirties, Testamentų registro išrašas, iš kurio matyti, kad testamentų registre, be kita ko, nėra registruotų palikėjos S. P. palikimo priėmimo faktų. (duomenys neskelbtini) Anykščių rajono savivaldybės 1-ojo notarų biuro notarė Jolita Viederienė išdavė palikimo perėjimo valstybei liudiją, kuriuo S. P. priklausęs turtas paveldėjimo teise perėjo valstybei, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). 2024 m. vasarą už Butui suteiktas paslaugas buvo susidarę įsiskolinimai – 50,81 Eur UAB „Anykščių vandenys“, 102,28 Eur UAB „Anykščių komunalinis ūkis“, 493,26 Eur UAB „Anykščių šiluma“. VĮ „Turto bankas“ 2024 m. balandžio 24 d. pranešimu ieškovas informuotas, kad jo motinos palikimas perėjo valstybei, 2024 m. birželio 26 d. Buto apžiūros metu nustatyta, kad ieškovas naudojasi Butu, dėl ko VĮ „Turto bankas“ kreipėsi į ieškovą dėl nuomos sutarties sudarymo ir mokesčio už naudojimąsi ir kitų mokesčių mokėjimo. 2023 m. birželio 8 d. ieškovas atliko mokėjimus UAB „Anykščių šiluma“, UAB „Anykščių komunalinis ūkis“, UAB „Ignitis“, 2023 m. lapkričio 16 d., 2024 m. vasario 15 d. – UAB „Ignitis“. Ieškovui 2023 m. birželio 8 d. išduotas neįgaliojo pažymėjimas, kuriame nurodytas 30 procentų ieškovo dalyvumo lygis. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus pažymos apie asmeniui išmokėtas išmokas nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2025 m. vasario 5 d. ieškovui išmokamų vienišo asmens ir neįgalumo pensijos bendra suma sudarė nuo 200 Eur iki 240 Eur, nuo 2025 m. vasario 5 d. nurodytų išmokų suma padidėjo iki 400 Eur. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad Utenos apylinkės teismo 2025 m. sausio 17 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-337-786/2025 patenkintas VĮ „Turto bankas“ ieškinys G. R. dėl nuostolių atlyginimo ir iškeldinimo iš Buto, nurodytas sprendimas už akių įsiteisėjęs, VĮ „Turto bankas“ 2025 m. vasario 12 d. išduotas vykdomasis raštas dėl ieškovo iškeldinimo iš Buto (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

11.       Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).

12.       Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 18,19 punktai). Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiškėjas naudojosi kaip savo nuosavybe.

13.       Nagrinėjamu atveju sprendžiant, ar ieškovas priėmė savo mirusios motinos palikimą, nėra ginčo dėl veiksmų fakto, t. y. kad ieškovas faktiškai perėmė (valdė) motinai priklausiusį Butą, jame esančius daiktus po jos mirties. Šią faktinę aplinkybę patvirtina ne tik paties ieškovo paaiškinimai, bet ir teismo posėdyje apklaustų liudytojų – S. K. ir V. S. parodymai, šios aplinkybės iš esmės nekvestionuoja ir atsakovė. Nesutikimą su ieškinio reikalavimais atsakovė grindžia ieškovo veiksmų pobūdžiu – ieškovo aktyvių veiksmų, kurie patvirtintų faktinį perimto Buto valdymą kaip savo, stoka. Nurodo, kad ieškovas nepagrįstai per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė į notarą dėl mirusios motinos palikimo priėmimo, be to, už Butui suteiktas komunalines paslaugas susidariusios skolos, atsakovės teigimu, rodo, jog ieškovas nesirūpino Butu kaip savo turtu.

14.       Atmesdamas nurodytus atsakovės argumentus, teismas pažymi, kad vien tai, jog ieškovas per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą nepriėmė motinos palikimo vienu iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatytu būdu, t. y. palikimo atsiradimo vietos notarui pateikiant pareiškimą dėl palikimo priėmimo, savaime nepatvirtina jo pasyvumo motinos palikimo atžvilgiu. Tuo labiau, kad įstatymas nustato, jog per paminėtą terminą palikimas gali būti priimtas ir faktiniu jo valdymu, kuris ir yra įrodinėjamas šioje byloje. Tuo tarpu teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad nežinojo, jog palikimo priėmimui būtina atlikti papildomus teisinius veiksmus, kad manė, jog po motinos mirties Butas savaime perėjo jo nuosavybėn. Nors ieškovas nurodė, jog turi specialųjį aukštesnįjį išsilavinimą, teismas, įvertinęs šią bei pirmiau nurodytas aplinkybes, neturi pagrindo išvadai, kad ieškovas negalėjo nežinoti, jog motinos palikimas turi būti priimamas pateikiant pareiškimą notarui.

15.       Ieškovo pasyvumo nepatvirtina ir atsakovės argumentai, kad nuo S. P. mirties praėjo keli metai, tačiau ieškovas nesiėmė jokių veiksmų palikimui priimti. Kaip minėta, šiuo atveju nėra pagrindo manyti, jog ieškovas turėjo žinoti, jog atitinkami teisiniai veiksmai dėl palikimo priėmimo turėjo būti atliekami. Be to, byloje nėra duomenų, kad S. P. palikimo vietos atsiradimo notarė ir (ar) VĮ „Turto bankas“ būtų kreipęsi į ieškovą iki palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo, nors tiek iš nurodytoms institucijoms viešai prieinamų duomenų apie S. P. šeimos sudėtį, tiek ir pačiame palikimo perėjimo valstybei liudijime nurodytų duomenų, t. y. informacijos, kad Butas yra areštuotas, be kita ko, apribojant skolininko G. R. turtines paveldėjimo teises į turtą po motinos S. P. mirties, matyti, kad nurodytos institucijos galėjo ir turėjo žinoti apie S. P. paveldėtoją. Tuo tarpu vertinant ieškovo veiksmus po to, kuomet jis sužinojo, jog Butas perėjo valstybės nuosavybėn, teismas taip pat neturi pagrindo išvadai dėl nerūpestingo ir neaktyvaus ieškovo, siekiančio įgyvendinti nuosavybės teisę į Butą, elgesio. Byloje nustatyta, kad atsakovei išdavus liudijimą dėl S. P. palikimo perėmimo, 2024 m. birželio 26 d. Butas atsakovės atstovų buvo apžiūrėtas ir apžiūros metu buvo nustatyta, kad ieškovas yra faktinis Buto naudotojas. Taigi vėliausiai nuo nurodytos datos ieškovui turėjo būti žinoma faktinė aplinkybė, kad Butą paveldėjo valstybė, tuo tarpu iš byloje esančio VGTPT 2025 m. vasario 5 d. sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo matyti, jog ieškovas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo kreipėsi 2025 m. sausio 28 d. Teismo vertinimu, nurodytas terminas, atsižvelgiant į ieškovo išsilavinimą, teisinių žinių stoką, nelaikytinas neprotingu, t. y. suponuojančiu ieškovo nerūpestingumą ar nepateisinamą abejingumą Buto atžvilgiu.

16.       Vertinant atsakovės argumentą dėl ieškovo aktyvių veiksmų stokos rūpinantis Butu, grindžiamą byloje nustatyta aplinkybe, kad ieškovo gyvenimo Bute po motinos mirties metu susidarė įsiskolinimai komunalinių paslaugų teikėjams, daugiabučio namo, kuriame yra Butas, renovaciją vykdančiai UAB „Invega“, aktualu tai, kad ieškovas yra bedarbis, jam nustatytas 30 procentų dydžio dalyvumo lygis, jo vieninteles pajamas sudaro socialinės išmokos, kurios nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2025 m. vasario 5 d. buvo tik kiek daugiau nei 200 Eur. Įvertinęs, kad nurodyta ieškovo pajamų suma atitinkamais laikotarpiais buvo mažesnė nei oficiali absoliutaus skurdo riba Lietuvoje, ieškovo sveikatos būklę, teismas nusprendžia, kad ieškovui tinkamai vykdyti įsipareigojimus komunalinių paslaugų teikėjams turėjo būti itin sudėtinga. Objektyvus finansinis nepajėgumas vykdyti pareigą rūpintis turtu mokant mokesčius už turtą šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, teismo vertinimu, negali būti sutapatinamas su ieškovo pasyvumu rūpinantis Butu, todėl neįrodo atsakovės argumento dėl ieškovo aktyvių veiksmų valdyti Butą kaip savo stokos. Tuo labiau, kad byloje nustatyta ir tai, jog ieškovas pagal savo finansines galimybes rūpinosi turtu – po mamos mirties atliko kelis mokėjimus komunalinių paslaugų teikėjams – UAB „Anykščių šiluma“, UAB „Anykščių komunalinis ūkis“, UAB „Ignitis“. Nurodytos teismo išvados savaime nekeičia aplinkybės, kad ieškovas nesikreipė į komunalinių paslaugų teikėjus ir neinformavo jų apie savo sudėtingą finansinę padėtį ir (ar) neprašė atidėti (išdėstyti) įsiskolinimų sumokėjimą, kad ieškovo atžvilgiu buvo priimtas teismo sprendimas už akių dėl nuostolių VĮ „Turto bankas“ atlyginimo ir iškeldinimo iš Buto.

17.       Ieškovo reikalavimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nepagrįstumo nepatvirtina atsakovės atsiliepime nurodyta apeliacinės instancijos teismų praktika. Pažymėtina, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (iš anksto), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma; dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 27 d. nutarties civilinėje byloje 3K-3-45-421/2020 28, 29 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2020 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-56-248/2020 27 punktą).

18.       Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2A-614-881/2017 teismas nusprendė nepripažinti juridinę reikšmę turinčio fakto dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu, be kita ko, nustatęs, kad mokėjimai už butui teikiamas paslaugas buvo atlikti jau po to, kai palikimo perėjimas valstybei buvo įformintas ir paviešintas Nekilnojamojo turto registre, tuo tarpu Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-713-259/2015 buvo įrodinėjama mirusio asmens valia ir veiksmai priimti palikimą. Taigi atsakovės nurodyti teismų procesiniai sprendimai buvo priimti kitokių nei nagrinėjama byla faktinių aplinkybių kontekste, todėl teismas neturi teisinio pagrindo jais vadovautis.

19.       Pirmiau išdėstytų motyvų pagrindu teismas konstatuoja, kad ieškovo, kaip vienintelio S. P. įpėdinio, veiksmų faktas ir pobūdis, patvirtina, jog ieškovas įstatymo nustatytu terminu priėmė ir rūpinosi motinos palikimu, todėl ieškinio reikalavimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovas S. P. palikimą priėmė faktiškai pradėjęs jį valdyti, tenkinamas. Šio juridinio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimo gavimui.

Dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu

20.       CK 5.8 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo.

21.       Nagrinėjamu atveju (duomenys neskelbtini) Anykščių rajono savivaldybės 1-ojo notarų biuro notarės Jolita Viederienė išduotu palikimo perėjimo valstybei liudijimu, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), valstybė paveldėjo S. P. turtą. Atsakovė neprašė taikyti ieškinio senaties reikalavimui dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu, todėl teismas nepasisako dėl sutrumpinto CK 5.8 straipsnyje nustatyto ieškinio senaties termino taikymo aplinkybių (CK 1.126 straipsnio 2 dalis).

22.       CK 5.2 straipsnio 3 dalis nustato, kad tuo atveju, jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei. CK 5.62 straipsnio 1 dalis nustato, kad paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu: 1) turtas testamentu paliktas valstybei; 2) palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą; 3) nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo; 4) iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Ši įstatymo norma yra imperatyvaus pobūdžio, nes joje nustatytas baigtinis sąrašas atvejų, kai paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei.

23.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad valstybė yra specifinė paveldėjimo teisinių santykių dalyvė; valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra ne valios priimti palikimą pareiškimas (kaip yra kitų įpėdinių atvejais), o jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas. Ji privalo imtis veiksmų įstatymo pagrindu įvykusiam palikimo perėjimo valstybei juridiniam faktui įforminti. Palikimo perėjimą valstybei patvirtinantis paveldėjimo teisės liudijimas išduodamas valstybei atstovaujančiai institucijai pareiškimo, paduodamo palikimo atsiradimo vietos notarui, pagrindu (CK 5.66 straipsnis). Įstatyme nenustatytas terminas, per kurį valstybei atstovaujanti institucija privalo kreiptis dėl palikimo perėjimo valstybei fakto įforminimo, išduodant jai paveldėjimo teisės liudijimą. Tuo atveju, kai įpėdinių nėra, valstybei atstovaujanti institucija gali kreiptis dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, nelaukdama, kol sueis aštuoniolika mėnesių nuo palikėjo mirties. O kai nežinoma, ar yra įpėdinių, valstybei atstovaujanti institucija ir notaras turi imtis priemonių, kad per protingą terminą tai išsiaiškintų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

24.       Pirmiau šioje byloje konstatuota, kad po S. P. mirties ieškovas priėmė jos palikimą pradėjęs palikimą sudarantį turtą – Butą, faktiškai valdyti, dėl to šiuo atveju nebuvo CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyto pagrindo palikimui pereiti valstybei. Tuo tarpu pagrindo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą nebuvimas pats savaime patvirtina jo neteisėtumą, todėl yra teisinis pagrindas pripažinti (duomenys neskelbtini) Anykščių rajono savivaldybės 1-ojo notarų biuro notarės Jolita Viederienė išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą negaliojančiu (CK 1.80 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

25.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

26.       Ieškovui VGTPT 2025 m. vasario 5 d. sprendimu buvo suteikta nemokama antrinė teisinė pagalba, iš į bylą pateiktos VGTPT 2025 m. birželio 12 d. pažymos matyti, kad valstybė patyrė 408,59 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurios pagal pirmiau nurodytą proceso taisyklę turėtų būti priteistos iš atsakovės.

27.       Atsakovė procesiniuose dokumentuose ir bylos nagrinėjimo metu prašė nepriteisti iš jos bylinėjimosi išlaidų, motyvuodama tuo, kad vykdė jai teisės aktais nustatytą pareigą perimti įpėdinių neperimtą palikimą.

28.       CPK 93 straipsnio 4 dalis numato, jog teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

29.       Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje palikimo perėjimo valstybei liudijimas buvo išduotas CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, kad teisės aktai nustato pareigą valstybei priimti palikimą nurodytu ir kitais įstatyme nustatytais pagrindais, kad atsakovės neteisėtų veiksmų perimant S. P. palikimą nenustatyta, teismas sutinka, jog atsakovė nėra atsakinga už bylinėjimosi išlaidų šioje byloje atsiradimą, todėl bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis, VGTPT patirtos išlaidos už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą bei 15,86 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos) iš atsakovės nepriteistinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, 

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kuris reikalingas paveldėjimo teisei įgyvendinti, kad ieškovas G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo motinos – S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė faktiškai pradėjęs jį valdyti.

Pripažinti negaliojančiu Anykščių rajono savivaldybės 1-ojo notarų biuro notarės Jolitos Viederienės (duomenys neskelbtini) palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.

Teisėja                            [pasirašyta kvalifikuotu elektroniniu parašu] Gintarė Kazakevičienė