Administracinė byla Nr. eA-960-821/2024
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07961-2023-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1; 9.2; 9.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. sausio 17 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (pranešėja), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas D. K. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2023 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.
2. Savo poziciją pareiškėjas D. K. grindė šiais argumentais:
2.1. 2023 m. rugpjūčio 4 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) piliečio D. K. atžvilgiu, kuriame nusprendė pareiškėjui nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos).
2.2. D. K. prieglobsčio prašymą grindė tuo, kad kilmės valstybėje gali būti persekiojimas dėl priešiškumo (duomenys neskelbtini), tokias savo pažiūras viešai reiškiant kitiems asmenims. (duomenys neskelbtini) pareiškėjas dalyvavo A. N. palaikančiame mitinge (duomenys neskelbtini). Be kita ko, jis bijo būti (duomenys neskelbtini).
2.3. Nesutiktina su Migracijos departamento vertinimu, kad D. K. pasakojimas apklausos metu apsiribojo bendros situacijos (duomenys neskelbtini) pateikimu ir yra paremtas ne konkrečiais faktais, bet jo subjektyviais samprotavimais. D. K. aiškiai nurodė, jog nepritaria (duomenys neskelbtini), jis šia tema diskutuoja su kitais asmenimis – taksistais, parduotuvių darbuotojais ir kita. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad dalyvavo mitinge, kuriame buvo palaikomas aršus opozicionierius A. N., taip reikšdamas savo nuoseklią (duomenys neskelbtini) veiksmams priešišką poziciją.
2.4. D. K. nusiteikimas (duomenys neskelbtini) veiksmų atžvilgiu gali patraukti teisėsaugos institucijų dėmesį, kadangi (duomenys neskelbtini) nėra žodžio laisvės. Pats atsakovas, Sprendime išanalizavęs kilmės valstybės informaciją, padarė išvadą, jog ši informacija patvirtina, kad už pasisakymus apie (duomenys neskelbtini) asmenys yra patraukiami atsakomybėn dėl melagingos informacijos skleidimo ir kariuomenės diskreditavimo. Nesuprantama, kodėl Migracijos departamentas pareiškėjo pasakojimą vertino atsietai nuo kilmės valstybės informacijos.
2.5. Atsakovas nagrinėjamu atveju įgyvendino pareigą bendradarbiauti su prieglobsčio prašytoju jo prieglobsčio prašymo motyvų nustatymui bei surinko aktualią kilmės valstybės informaciją, tačiau padarė klaidingą D. K. situacijoje egzistuojančių aplinkybių kvalifikavimą. Nurodytos aplinkybės, jas vertinant paties atsakovo surinktos pareiškėjo kilmės valstybės informacijos kontekste, leidžia spręsti, jog D. K. turi visiškai pagrįstą baimę dėl jo galimo persekiojimo grįžimo į kilmės valstybę atveju.
2.6. Migracijos departamentas neginčija pareiškėjo opozicinių pažiūrų buvimo bei to, kad jis dalyvavo minėtame mitinge, o šios aplinkybės patvirtina faktą, jog D. K. priklauso asmenų grupei, turinčiai politines pažiūras, priešingas vadovaujančiai valdžiai. Sprendime nurodyta kilmės valstybės informacija patvirtina, kad tokiai grupei priklausantys asmenys pareiškėjo kilmės šalyje yra persekiojami.
2.7. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, priešiškai (duomenys neskelbtini) valdžiai nusistačiusiems asmenims, tarp jų ir D. K., kyla visiškai pagrįsta baimė susidurti su persekiojimu, nepriklausomai nuo to, ar praeityje asmuo buvo patyręs persekiojimą̨.
2.8. Migracijos departamento argumentas, kad pareiškėjas, būdamas (duomenys neskelbtini), jokių realių persekiojimo veiksmų nepatyrė, nėra reikšmingas, kadangi atsakovas neįvertino perspektyvinės D. K. persekiojimo rizikos galimybės ir taip netinkamai kvalifikavo reikšmingas aplinkybes. Aplinkybės, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) protesto metu nebuvo sulaikytas ar tai, jog su juo nebuvo kitaip nežmoniškai elgiamasi, nereiškia, kad persekiojimo veiksmai D. K. negalėtų būti atlikti ateityje.
2.9. Nors įsitraukti į (duomenys neskelbtini) pareiškėjui yra nedidelė tikimybė dėl netinkamumo atlikti karinę tarnybą, tačiau vis tik tokia tikimybė išlieka. D. K., išsiųstas (duomenys neskelbtini), būtų verčiamas daryti tarptautinės teisinės bendruomenės sunkiausiais pripažintus karo nusikaltimus, nusikaltimus žmoniškumui ir kitokius teisės pažeidimus. Atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjo prieglobsčio prašymą, privalėjo į šią aplinkybę atsižvelgti. Socialinėje medijoje galima aptikti informacijos, kad į kariuomenę šaukiami net tokie asmenys, kurie yra pripažinti netinkamais tarnauti dėl medicininių priežasčių.
2.10. Jeigu teismas konstatuotų, kad Migracijos departamentas pagrįstai nesuteikė pareiškėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, turi būti patikrinta ir kita Sprendimo dalis, t. y. dalis dėl papildomos apsaugos D. K. nesuteikimo.
2.11. Atsakovas, pateikdamas argumentus dėl papildomos apsaugos pareiškėjui Lietuvos Respublikoje, vertino tas pačias aplinkybes, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, ir nenustatė pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui grėstų kankinimai arba mirties bausmė. Su tokiu Migracijos departamento vertinimu D. K. nesutiko, kadangi kilmės valstybės informacija patvirtina, kad asmenys, (duomenys neskelbtini) veikiantys prieš V. P. režimą, susiduria su bauginimu, psichologine bei fizine prievarta ir įkalinimu. Nurodytos priežastys turi būti pripažintos pakankamu pagrindu bent jau dėl papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo.
3. Teismo posėdyje pareiškėjas D. K. ir jo atstovė palaikė skunde išdėstytą poziciją bei prašė skundą tenkinti.
4. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
5. Migracijos departamentas savo poziciją grindė šiais argumentais:
5.1. D. K. 2022 m. kovo 23 d. pateikė prieglobsčio prašymą, kuriame nurodė, kad nesutinka su (duomenys neskelbtini). Atsakovas, įvertinęs pareiškėjo paaiškinimus, kilmės valstybės informaciją ir kitus įrodymus, priėmė Sprendimą nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos).
5.2. Sprendime konstatuota, kad tyrimo metu nebuvo nustatyta pagrįstos tikimybės, jog kilmės valstybėje D. K. gali grėsti tarptautinės apsaugos reikalaujantis pavojus, nulemtas jo turimų arba jam priskirtų asmeninių savybių. Taip pat nebuvo nustatyta tariamo persekiotojo ((duomenys neskelbtini) teisėsaugos) tikėtinų motyvų ir tikslų siekti nustatyti pareiškėjo buvimo vietą, jį sulaikyti bei nubausti arba su juo susidoroti. D. K. baimė įsitraukti į (duomenys neskelbtini) nėra pagrįsta jokiais faktiniais įrodymais. Atitinkamai, jo deklaruojama baimė patirti persekiojimą kilmės valstybėje negali būti laikoma visiškai pagrįsta. Prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.
5.3. Prieglobsčio prašymo pagrįstumą lemia ne tik pasakojimo turiniui keliami reikalavimai, bet ir jo neprieštaravimas kilmės valstybės informacijai bei atitiktis tarptautinės apsaugos statusui gauti kriterijų elementams
, o nustatyta grėsmė neprivalo būti neabejotina arba labiau tikėtina negu netikėtina, tačiau ji taip pat neturi būti tiktai hipotetinio ar teorinio pobūdžio arba grindžiama menka ar neapibrėžta tikimybe.
5.4. Pareiškėjo pasakojimas apie tariamai kylančias grėsmes (duomenys neskelbtini) yra bendro pobūdžio, paremtas ne konkrečiais faktais, bet jo subjektyviais samprotavimais. Migracijos departamentas surinko ir įvertino kilmės valstybės informaciją (taip pat ir dėl baudžiamosios bei administracinės atsakomybės taikymo), kuri patvirtina, kad už pasisakymus (duomenys neskelbtini) asmenys yra patraukiami atsakomybėn dėl melagingos informacijos skleidimo ir kariuomenės diskreditavimo, ypatingo dėmesio sulaukia žurnalistai, žmogaus teisių gynėjai, aktyvistai. D. K. negalima priskirti žurnalistų, žmogaus teisių gynėjų ar aktyvistų kategorijai, jis apie (duomenys neskelbtini) diskutavo su itin ribotu žmonių kiekiu – kolegomis darbe, pardavėjomis parduotuvėje ir taksi vairuotuoju, o šie asmenys nėra valstybiniai subjektai. Šios diskusijos pareiškėjui nesukėlė teisinių ar kitokio pobūdžio pasekmių, išskyrus moralinį nusivylimą (duomenys neskelbtini) gyventojais. Dėl diskusijų apie (duomenys neskelbtini) D. K. nesusidūrė su teisėsaugos institucijų persekiojimu. Tyrimo metu nebuvo nustatyta pagrįstos tikimybės, jog prieglobsčio prašytojo profilis (nebuvo politiškai aktyvus, socialiniuose tinkluose bei kitų medijų pagalba neplatino kritiškos nuomonės apie (duomenys neskelbtini) režimą) ir individualios aplinkybės lemtų realią persekiojimo riziką grįžimo į kilmės valstybę atveju. Pareiškėjo daromos subjektyvios prielaidos ((duomenys neskelbtini) kiekvienas žmogus potencialiai yra persekiojamas) nėra pagrįstos objektyviais duomenimis.
5.5. Prieglobstis nėra suteikiamas vien tik dėl to, kad asmuo yra dalyvavęs mitinge ar turi tam tikras politines pažiūras. Prieglobstis suteikiamas tik tuo atveju, jeigu nustatoma reali persekiojimo grėsmė, kurios pareiškėjo atveju nebuvo nustatyta. D. K. teigimu, jis nėra A. N. šalininkas, nėra jo judėjimo dalyvis, kadangi neturi pakankamai žinių apie politiką, o į mitingą nuvyko todėl, kad jis buvo nukreiptas į pakeitimus (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas minėtame mitinge nebuvo sulaikytas, vėliau mitinguose nedalyvavo; jis toliau gyveno (duomenys neskelbtini) ir nesislapstė, administracinėn arba baudžiamojon atsakomybėn dėl dalyvavimo (duomenys neskelbtini) vykusiame mitinge nebuvo patrauktas. (duomenys neskelbtini) gyvena D. K. motina, kuri taip pat nesusidūrė su teisėsaugos institucijų dėmesiu. Mažai tikėtina, kad po dviejų metų pareiškėjas galėtų būti identifikuotas ir patrauktas atsakomybėn dėl dalyvavimo minėtame mitinge. Kilmės valstybės informacija taip pat nepagrindžia prielaidos, kad 2023 m. asmenys (duomenys neskelbtini) būtų persekiojami dėl dalyvavimo (duomenys neskelbtini) vykusiame mitinge. Nebuvo nustatyta pagrįstos tikimybės, kad dėl dalyvavimo minėtame mitinge prieglobsčio prašytojui gresia administracinė ar baudžiamoji atsakomybė.
5.6. Migracijos departamentas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išvados, jog jeigu prieglobsčio prašytojas priskirtinas prie atitinkamo profilio asmenų t. y. šiuo atveju asmenų, nusistačiusių priešiškai (duomenys neskelbtini) valdžiai, o tokio profilio asmenys šalyje persekiojami, tuomet baimė susidurti su persekiojimu yra visiškai pagrįsta, nepriklausomai nuo to, ar praeityje asmuo buvo patyręs persekiojimą, neginčijo, tačiau pažymėjo, kad atsakovas ir vertino grėsmės D. K. ateityje galimybę bei tikimybę. Sprendime buvo padaryta išvada, kad pareiškėjui negresia reali ir individuali rizika patirti persekiojimą.
5.7. Sprendime buvo detaliai aptarta ir įvertinta kilmės valstybės informacija, D. K. profilis (be kita ko jo sveikatos būklė), Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro gairės dėl prašymų suteikti pabėgėlio statusą, susijusios su karo tarnyba ir kita. 2023 m. liepos 25 d. vykusios apklausos metu D. K. nurodė, kad jis netarnavo (duomenys neskelbtini) kariuomenėje, kadangi turi (duomenys neskelbtini) tinkamumo kategoriją. Migracijos departamentas Sprendime padarė išvadą, kad pareiškėjo baimė būti pašauktam į (duomenys neskelbtini) nėra paremta jokiais objektyviais įrodymais (pvz., šaukimas, įrašymas į karinę įskaitą ar kita). D. K. pateiktame kariniame biliete yra nurodyta, kad jis turi (duomenys neskelbtini) tinkamumo kategoriją, t. y. yra netinkamas karo tarnybai, o remiantis nepriklausomos žiniasklaidos pranešimais, (duomenys neskelbtini) tinkamumo kategorija yra vienintelė iš visų, kuri (duomenys neskelbtini) pilietį visiškai atleidžia nuo karinės pareigos valstybei, tokie asmenys dėl sveikatos ypatumų visam laikui pašalinami iš karinės įskaitos.
5.8. Išanalizavus 2022 m. gruodžio 16 d. Europos Sąjungos prieglobsčio agentūros ataskaitą „(duomenys neskelbtini): Karo tarnyba“, žmogaus teisių gynimo organizacijų ir žiniasklaidos pranešimus, nebuvo nustatyta nė vieno atvejo, kad (duomenys neskelbtini) į privalomąją pradinę karo tarnybą būtų pašauktas asmuo, kurio kariniame biliete nurodyta (duomenys neskelbtini) tinkamumo kategorija. Kaip paaiškino (duomenys neskelbtini) žmogaus teisių gynėjai, kalbėję su nepriklausoma naujienų agentūra „Meduza“, asmenys, turintys (duomenys neskelbtini) kategoriją, vienareikšmiškai atleidžiami nuo mobilizacijos. (duomenys neskelbtini) kategorija kariniame biliete užtikrina visišką atleidimą nuo mobilizacijos, kadangi tokie žmonės turi labai rimtų sveikatos problemų, kurios neleidžia jiems dalyvauti (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentas padarė išvadą, kad pareiškėjo teiginiai apie tai, jog jis gali būti pašauktas atlikti karinę tarnybą, turi būti vertinami kaip hipotetinio ar teorinio pobūdžio, grindžiami menka ar neapibrėžta tikimybe.
5.9. Migracijos departamentas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
6. Teismo posėdyje atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovė su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti, vadovaujantis atsiliepime nurodytais motyvais.
II.
7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. lapkričio 7 d. sprendimu pareiškėjo D. K. skundą atmetė kaip nepagrįstą.
8. Išsamiai aptaręs faktines bylos aplinkybes, susijusias su pareiškėjo pateikto prieglobsčio prašymo nagrinėjimu ir Sprendimo priėmimu, teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) nuostatos yra pagrįstos Jungtinių Tautų Konvencija dėl pabėgėlių statuso, jos taip pat įgyvendina 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų.
9. Pacitavęs Įstatymo 86 straipsnio 1–3 dalių ir 87 straipsnio 1–3 dalių nuostatas, teismas pažymėjo, kad administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prieglobsčio prašančio asmens suvokimas, įsitikinimas ir panašiai. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta. Teismas nurodė, kad galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio.
10. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai, kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją. Europos Žmogaus Teisių Teismas 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 24573/94) pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, jog asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.
11. Remdamasis Įstatymo 71 straipsnio 4 dalies 4 punkto, 83 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas) 97 bei 99 nuostatomis, teismas pažymėjo, kad vadovaujantis Tvarkos aprašo 99 punktu, pirmiausia nustatoma, ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys, kurie yra tiesiogiai susiję su Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje arba 87 straipsnio 1 dalyje nustatytais prieglobsčio suteikimo kriterijais ir yra esminiai, vertinant prašymą suteikti prieglobstį, laikytini atitinkančiais tikrovę. Vertindamas prieglobsčio prašytojo pateiktų duomenų patikimumą, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi tikimybių pusiausvyros principu, t. y. nustato, ar kiekviena prieglobsčio prašytojo nurodyta esminė aplinkybė, kuri nėra patvirtinta rašytiniais įrodymais, yra labiau tikėtina negu netikėtina. Visi prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys vertinami racionaliai, visapusiškai ir objektyviai, o jų pripažinimas nepatikimais negali būti grindžiamas subjektyviomis prielaidomis arba intuicija.
12. Pacitavęs Tvarkos aprašo 99.1.1 papunkčio nuostatą, įvertinęs pareiškėjo pateiktą informaciją, jo pasisakymus teismo posėdyje ir apklausos metu bei skunde pateiktus paaiškinimus ir Migracijos departamento surinktą informaciją, teismas sutiko su atsakovo padaryta išvada, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti.
13. Iš byloje esančių įrodymų teismas nustatė, kad Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, įvertino pagrindinius D. K. paaiškinimų argumentus bei pagrįstai nusprendė, kad pareiškėjo nurodyti argumentai, kuriais jis grindžia prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, negali būti laikomi patvirtinančiais Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas pabėgėlio statusui gauti. Kaip matyti iš D. K. pasakojimų, jis baiminasi, kad kilmės valstybėje gali būti persekiojimas dėl priešiškumo (duomenys neskelbtini), dėl to, kad (duomenys neskelbtini) dalyvavo A. N. palaikančiame mitinge (duomenys neskelbtini), bei dėl to, kad pareiškėjas bijo būti (duomenys neskelbtini).
14. Teismas pabrėžė, kad siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, prašyme nurodytos rizikos (grėsmės) turi būti įvertintos remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją, ir tik pripažinus, jog yra pagrindas konstatuoti, kad tokia rizika yra reali, būtų teisinis pagrindas tenkinti pareiškėjo prašymą.
15. Teismas pažymėjo, kad D. K. nagrinėjamoje byloje nepateikė objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų jo teiginius apie tai, jog jis gali būti persekiojimas (duomenys neskelbtini) valdžios institucijų. Pareiškėjas taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad savo priešiškumą (duomenys neskelbtini) vykdomai agresyviai politikai būtų demonstravęs viešai, skelbęs savo pažiūras. Nors D. K. teigė, kad dalyvavo A. N. palaikančiame mitinge (duomenys neskelbtini), į bylą jis nepateikė jokių savo dalyvavimą patvirtinančių įrodymų, taip pat nepateikė ir įrodymų, kad dėl šio dalyvavimo kada nors buvo persekiojimas valdžios institucijų, kad jam buvo siųstas kvietimas į apklausas ar panašiai. Be to, ir pats mitingas, kaip nurodo pareiškėjas, vyko (duomenys neskelbtini), o iki 2022 m. kovo mėnesio (kada D. K. atvyko į (duomenys neskelbtini)) jam nebuvo taikomos jokios poveikio priemonės, grasinimai ar panašiai.
16. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nei teismui, nei Migracijos departamentui nepateikė jokių įrodymų, kurie liudytų, jog jis gali būti (duomenys neskelbtini). Priešingai, apklausos metu D. K. nurodė, kad jis netarnavo (duomenys neskelbtini) kariuomenėje, kadangi turi (duomenys neskelbtini) tinkamumo kategoriją. Sprendime yra nurodyta Migracijos departamento surinkta kilmės valstybės informacija, jog piliečiai, pripažinti netinkamais karo tarnybai dėl sveikatos, nuo karinės prievolės atleidžiami, o (duomenys neskelbtini) tinkamumo kategorija yra vienintelė iš visų, kuri visiškai atleidžia pilietį nuo karinės pareigos valstybei ir reiškia absoliutų netinkamumą tarnybai. Pareiškėjas šią informaciją paneigiančių įrodymų nepateikė. Atsižvelgęs į tai, teismas sutiko su Migracijos departamento vertinimu, kad D. K. teiginiai, jog jis gali būti (duomenys neskelbtini), turi būti vertinami kaip hipotetinio ar teorinio pobūdžio, grindžiami menka ar neapibrėžta tikimybe.
17. Teismas sprendė, kad argumentus dėl jam kylančios grėsmės pareiškėjas grindė abstrakčiais, bendro pobūdžio teiginiais ir pateikė bendrą informaciją apie situaciją (duomenys neskelbtini).
18. Teismas akcentavo, kad prieglobsčio prašytojo pateiktų faktinių duomenų, nepatvirtintų daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais, patikimumas vertinamas atsižvelgus į tai, ar prieglobsčio prašytojo pasakojimas yra pakankamai detalus ir konkretus; ar prieglobsčio prašytojo žodžiu ir raštu pateikti duomenys yra nuoseklūs; ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja jo šeimos narių arba kitų liudytojų pateiktai informacijai; ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja turimai informacijai apie jo kilmės valstybę ir visuotinai žinomiems faktams.
19. Teismas pažymėjo, kad iš D. K. paaiškinimų ir byloje pateiktų dokumentų matyti, jog pareiškėjo pasakojimas apie kilmės šalyje vykusius įvykius yra bendro pobūdžio, pateikti faktai yra abstraktūs, paremti hipotetiniais pareiškėjo vertinimais. D. K. nenurodė ir nepateikė įrodymų apie aktyvius savo veiksmus, kuriais būtų išreiškęs savo priešišką požiūrį į (duomenys neskelbtini) vykdomą politiką. Pareiškėjas nurodė, kad savo pažiūras dėl (duomenys neskelbtini) jis reiškė diskutuodamas su kitais asmenimis – šeimos nariais, kolegomis, taksistais, parduotuvių darbuotojais ir kita. Teismas sutiko su atsakovo išsakyta pozicija, kad šie asmenys, kuriems pareiškėjas išsakė savo poziciją, turi būti vertinami kaip itin ribotas žmonių kiekis, minėti asmenys nėra valstybiniai subjektai. Šios diskusijos D. K. nesukėlė jokių pasekmių. Teismo posėdyje pareiškėjas taip pat nurodė, kad, būdamas kilmės valstybėje, nesusidūrė su persekiojimu iš teisėsaugos institucijų.
20. Teismas akcentavo, kad byloje nėra ginčijama D. K. išsakyta pozicija dėl egzistuojančios politinės situacijos (duomenys neskelbtini) bei dėl (duomenys neskelbtini) vykdomos politikos, tačiau teismas vertino, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad tokie pareiškėjo teiginiai (įvardytos grėsmės) galėtų būti individualiai taikomi jo atžvilgiu. D. K. nepagrindė savo deklaruojamos baimės patirti individualaus pobūdžio persekiojimą, todėl nėra pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje jam gresia Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodyti veiksmai.
21. Teismas pažymėjo, kad įvertinus kilmės valstybės informaciją, buvo konstatuota, jog beatodairiškas smurtas (duomenys neskelbtini) nevyksta arba jo lygis yra toks žemas, kad dėl buvimo šalies teritorijoje nėra jokios realios rizikos gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, be to, prieglobsčio prašytojo gyvenamoji vieta ((duomenys neskelbtini)) nėra arti sienos su (duomenys neskelbtini) ir čia nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), todėl prieglobsčio prašytojas taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnyje.
22. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, teismas konstatavo, kad atsakovas detaliai ir išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo bylos medžiagą, įvertino visus tiek jo pateiktus, tiek Migracijos departamento surinktus duomenis, išsamiai išanalizavo D. K. kilmės valstybės informaciją, tinkamai pritaikė teisės normas, todėl skundžiamas Migracijos departamento 2023 m. rugpjūčio 4 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) laikytinas teisėtu ir pagrįstu ir nėra pagrindo jį naikinti nei remiantis pareiškėjo nurodytais, nei kitais argumentais. Teismas sprendė, kad nepatenkinus pagrindinio D. K. skundo reikalavimo, nėra pagrindo patenkinti ir išvestinį reikalavimą, t. y. įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgus į tai, D. K. skundas buvo atmestas.
23. Teismas papildomai pažymėjo, kad teismo sprendimas nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjui neužkerta kelio kreiptis į atitinkamas Lietuvos Respublikos institucijas dėl buvimo Lietuvoje kitais, nei prieglobsčio suteikimo, teisėtais pagrindais.
24. Teismas nurodė, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.
III.
25. Pareiškėjas D. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Migracijos departamento 2023 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei įpareigoti atsakovą pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje išnagrinėti iš naujo.
26. Aptaręs faktines bylos aplinkybes bei Migracijos departamento ir teismo sprendimo motyvus, D. K. teigia, kad teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai įvertino bylos aplinkybes ginčui aktualaus teisinio reguliavimo kontekste, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą; teismas tinkamai ir visapusiškai neįvertino aplinkybių, sudarančių pagrindą pareiškėjo prieglobsčio prašymą nagrinėti iš naujo. D. K. savo poziciją grindžia šiais argumentais:
26.1. Prieglobsčio procedūra pagal savo pobūdį yra perspektyvinis rizikos vertinimas, t. y. pagrindinis vertinimo objektas yra grėsmė asmeniui nukentėti ateityje, o ne praeityje patirtas persekiojimas, todėl pirmosios instancijos teismo argumentai apie tai, jog D. K. iki šiol nebuvo taikomos jokios poveikio priemonės ir grasinimai, savaime nepaneigia rizikos ateityje patirti atitinkamas poveikio priemones ar grasinimus.
26.2. Pareiškėjo paaiškinimai yra viena iš leistinų įrodinėjimo priemonių, pagrindžiančių jam kilmės valstybėje kylančią grėsmę, todėl nesant konkrečių jo pasakojimą paneigiančių įrodymų, Migracijos departamentas ir pirmosios instancijos teismas jį turėjo laikyti patikimu įrodymu. Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, jog kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai. Pagal Tvarkos aprašo 99 punktą, tam tikro abejonės dėl prieglobsčio prašytojo nurodytų faktinių aplinkybių tikrumo netrukdo laikyti jo pasakojimą patikimu įrodymu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat yra nurodoma, kad kilę neaiškumai, nesant galimybių jų pašalinti, turi būti vertinami prieglobsčio prašytojo naudai.
26.3. Pareiškėjas nurodė, kad nepritaria (duomenys neskelbtini), jis šia tema diskutuoja su kitais asmenimis – taksistais, parduotuvių darbuotojais ir kita, prieglobsčio prašytojas dalyvavo mitinge, kuriame buvo palaikomas aršus opozicionierius A. N., taip reikšdamas savo nuoseklią (duomenys neskelbtini) veiksmams priešišką poziciją. Pareiškėjas taip pat nurodė, jog baiminasi, kad jo nusiteikimas (duomenys neskelbtini) veiksmų atžvilgiu gali patraukti teisėsaugos institucijų dėmesį, kadangi (duomenys neskelbtini) nėra žodžio laisvės. Pats atsakovas, Sprendime išanalizavęs kilmės valstybės informaciją, padarė išvadą, jog kilmės valstybės informacija patvirtina, kad už pasisakymus apie (duomenys neskelbtini) asmenys yra patraukiami atsakomybėn dėl melagingos informacijos skleidimo ir kariuomenės diskreditavimo. D. K. nėra suprantama, kodėl Migracijos departamentas ir pirmosios instancijos teismas jo pasakojimą vertino atsietai nuo kilmės valstybės informacijos.
26.4. Nors atsakovas įgyvendino pareigą bendradarbiauti su prieglobsčio prašytoju jo prieglobsčio prašymo motyvų nustatymui bei surinko aktualią kilmės valstybės informaciją, tačiau padarė klaidingą pareiškėjo situacijoje egzistuojančių aplinkybių kvalifikavimą. Visos nurodytos aplinkybės, jas vertinant paties atsakovo surinktoje pareiškėjo kilmės valstybės informacijos kontekste, leidžia spręsti, jog D. K. turi visiškai pagrįstą baimę dėl jo galimo persekiojimo grįžimo į kilmės valstybę atveju.
26.5. Migracijos departamentas neginčijo pareiškėjo opozicinių pažiūrų buvimo bei to, kad D. K. dalyvavo (duomenys neskelbtini) mitinge. Šios aplinkybės patvirtina faktą, kad pareiškėjas priklauso asmenų grupei, turinčiai politines pažiūras, priešingas vadovaujančiai valdžiai. Migracijos departamento Sprendime nurodyta kilmės valstybės informacija patvirtina, kad tokiai grupei priklausantys asmenys D. K. kilmės šalyje yra persekiojami.
26.6. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika, jeigu prieglobsčio prašytojas priskirtinas prie atitinkamo profilio asmenų t. y. šiuo atveju asmenų, nusistačiusių priešiškai (duomenys neskelbtini) valdžiai, o tokio profilio asmenys šalyje persekiojami, tuomet baimė susidurti su persekiojimu yra visiškai pagrįsta, nepriklausomai nuo to, ar praeityje asmuo buvo patyręs persekiojimą. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, yra akivaizdu, kad atsakovas padarė klaidingą išvadą nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje.
26.7. Nors įsitraukti į (duomenys neskelbtini) D. K. yra nedidelė tikimybė dėl netinkamumo atlikti karinę tarnybą, tačiau vis tik tokia tikimybė išlieka. Neabejotina, kad pareiškėjas, išsiųstas (duomenys neskelbtini), būtų verčiamas daryti tarptautinės teisinės bendruomenės sunkiausiais pripažintus karo nusikaltimus, nusikaltimus žmoniškumui ir kitokius teisės pažeidimus. Atsakovas, nagrinėdamas D. K. prieglobsčio prašymą, ir pirmosios instancijos teismas, tikrindamas Migracijos departamento priimto sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, privalėjo į šią aplinkybę atsižvelgti. Socialinėje medijoje galima aptikti informacijos, kad į kariuomenę yra šaukiami net tokie asmenys, kurie yra pripažinti netinkamais tarnauti dėl medicininių priežasčių.
26.8. Kilmės valstybės informacija patvirtina, kad asmenys, (duomenys neskelbtini) veikiantys prieš V. P. režimą, susiduria su bauginimu, psichologine bei fizine prievarta ir įkalinimu. Nurodytos priežastys turi būti pripažintos pakankamu pagrindu bent jau dėl papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo.
27. Atsakovas
Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
28. Migracijos departamento nuomone, tiek ši institucija, tiek Vilniaus apygardos administracinis teismas išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas faktines aplinkybes ir priėmė teisėtus bei pagrįstus sprendimus, o D. K. nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti skundžiamų sprendimų išvadas. Atsakovas savo poziciją grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti institucijos pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą. Migracijos departamentas akcentuoja, kad D. K. pasakojimas apie tariamai kylančias grėsmes (duomenys neskelbtini) yra bendro pobūdžio, paremtas ne konkrečiais faktais, bet jo subjektyviais samprotavimais. Atsakovas pažymi, kad tiek jo, tiek teismo buvo ištirtos visos su pareiškėju susijusios aplinkybės ir priimti pagrįsti bei motyvuoti sprendimai, kuriuose buvo apibendrintos visos prieglobsčio prašytojo nurodytos aplinkybės, įvertinta kilmės valstybėje esanti informacija ir su D. K. susijusios individualios aplinkybės bei buvo padarytos pagrįstos ir motyvuotos išvados, kad tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir Migracijos departamento atliktame tyrime nebuvo nustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių realios rizikos prieglobsčio prašytojui kilmės valstybėje patirti persekiojimą, todėl prieglobsčio prašytojo deklaruojama baimė negali būti laikoma visiškai pagrįsta ir jam neturi būti suteikiamas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
29. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Sprendimo, kuriuo Departamentas atsisakė suteikti pareiškėjui pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.
30. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad Departamentas, atlikęs išsamų tyrimą, pagrįstai nesuteikė pareiškėjui prieglobsčio ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje.
31. Pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka ir pažymi, kad teismas netinkamai įvertino įrodymus ir pareiškėjo argumentus, todėl padarė nepagrįstas išvadas.
32. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ)
140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.
33. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja. Priimdamas ginčijamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami. Pareiškėjas apeliacinį skundą tais pačiais argumentais kaip ir skundą teismui ir kitų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė, apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino teismas. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas pritardamas pirmosios instancijos teismo argumentams pasisako tik tais aspektais, kuriais atsakant į apeliacinio skundo argumentus papildomos sprendime padarytos išvados.
34. Įstatymo 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse; šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo; paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos.
35. Įstatymo 87 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu; šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų.
36. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. A858-10/2012; kt.). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir
87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).
37. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 24573/94, pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.
38. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, teisėjų kolegija pabrėžia, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi nė vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012, 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018).
39. Nagrinėjamu atveju iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip šias aplinkybes apeliaciniame skunde aiškina pareiškėjas, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad teismas netinkamai vertino ar apskritai nevertino kai kurių byloje surinktų įrodymų.
40. Pareiškėjo prašymas suteikti jam pabėgėlio statusą ar papildomą apsaugą buvo grindžiamas tuo, kad jis baiminasi galimo persekiojimo nes nesutinka su (duomenys neskelbtini), taip pat dėl to, jog (duomenys neskelbtini) dalyvavo A. N. palaikančiame mitinge (duomenys neskelbtini), bei dėl baimės būti (duomenys neskelbtini).
41. Migracijos departamente atliekamo tyrimo metu pareiškėjas teigė, kad (duomenys neskelbtini) jis dalyvavo A. N. palaikančiame mitinge (duomenys neskelbtini), todėl gali būti persekiojamas (duomenys neskelbtini) valdžios institucijų. Tyrimo metu įvertinęs prieglobsčio prašytojo istoriją šiuo aspektu Departamentas pažymėjo, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų (pvz., nuotraukų, šaukimų), patvirtinančių jo nurodomus faktus. Be to, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo nurodomas mitingas vyko (duomenys neskelbtini), tačiau iki pareiškėjo atvykimo į (duomenys neskelbtini) (2022 m. kovo mėn.) jis nesusidūrė su persekiojimu iš teisėsaugos institucijų pusės, nebuvo sulaikytas, prieš jį nebuvo pradėta administracinė ar baudžiamoji byla.
42. Prieglobsčio prašytojas taip pat nurodo, jog kad nepritaria (duomenys neskelbtini), šia tema diskutuoja su kitais asmenimis – taksistais, parduotuvių darbuotojais ir baiminasi, kad jo nusiteikimas (duomenys neskelbtini) veiksmų atžvilgiu gali patraukti teisėsaugos institucijų dėmesį. Teisėjų kolegija pažymi, jog Departamentas surinko ir detaliai įvertino pareiškėjo kilmės valstybės informaciją, pažymėdamas, kad už pasisakymus apie (duomenys neskelbtini) asmenys yra patraukiami atsakomybėn, o ypatingo dėmesio sulaukia žurnalistai, žmogaus teisių gyvėjai ir aktyvistai. Departamentas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjo negalima priskirti šioms kategorijoms, nes kaip nustatyta iš pareiškėjo paaiškinimų jis (duomenys neskelbtini) diskutavo su itin ribotu kiekiu žmonių, o šios diskusijos pareiškėjui nesukėlė teisinių ar kitų pasekmių. Teisėjų kolegijos vertinimu, tyrimo metu Departamentas pagrįstai sprendė, jog nebuvo nustatyta pagrįsta tikimybė, jog prieglobsčio prašytojo profilis (nebuvo politiškai aktyvus, socialiniuose tinkluose ir medijų pagalba neplatino kritiškos nuomonės apie (duomenys neskelbtini) režimą) ir individualios aplinkybės sąlygotų realią persekiojimo riziką grįžimo į kilmės valstybę atveju, todėl pareiškėjo deklaruojamą baimę patirti persekiojimą kilmės šalyje nelaikė visiškai pagrįsta. Pastebėtina, kad grindžiant prieglobsčio prašymą motyvais, jog užsienietis aktyviai reiškia savo politinius įsitikinimus, neužtenka pateikti vien tik deklaratyvius teiginius, kurie nebūtų pagrįsti objektyviais įrodymais. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, aplinkybė, jog kilmės šalyje yra pažeidžiamos žmogaus teisės, dar nereiškia, jog savaime dėl to bus suteikiama papildoma apsauga, nes žmogaus teisių pažeidimų egzistavimo faktas savaime neįrodo prieglobsčio prašytojo baimės asmeniškai tapti tokio pobūdžio pažeidimų auka pagrįstumo (žr., pvz., 2009 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. A662-1380/2009; ir kt.)
43. Teisėjų kolegija pasisakydama dėl pareiškėjo argumentų dėl baimės būti (duomenys neskelbtini), pažymi, jog Departamentas Sprendime detaliai įvertino tiek kilmės valstybės informaciją, tiek pareikėjo sveikatos būklę (pareiškėjas nurodė, jog turi (duomenys neskelbtini) tinkamumo kategoriją ir yra netinkamas karinei tarnybai). Departamentui išanalizavus kilmės valstybės informaciją (nepriklausomos žiniasklaidos pranešimus, 2022 m. gruodžio16 d. ESPA ataskaitą ir kt.) atliekamo tyrimo metu nebuvo nustatyta nei vieno atvejo, kai į privalomąją karo tarnybą (duomenys neskelbtini) būtų pašauktas asmuo turintis minėtą (duomenys neskelbtini) tinkamumo kategoriją, todėl šių nustatytų aplinkybių pagrindu Departamentas teisėtai ir pagrįstai priėjo prie išvados, kad pareiškėjo baimė patirti persekiojimą šiuo aspektu nėra pagrįsta.
44. Byloje nustatytų aplinkybių ir išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta aplinkybių, kurios nulemtų prielaidą, jog pareiškėjui gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų, todėl pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio reikalavimų dėl pabėgėlio statuso suteikimo.
45. Teisėjų kolegija tais pačiais pagrindais pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjui papildomą apsaugą. Pagrįstai nenustatyta, kad pareiškėjas galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę, kad kilmės valstybėje jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas arba jis galėtų tokiu būdu būti baudžiamas. Taip pat pagrįstai nenustatyta, kad pareiškėjas galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę dėl egzekucijos ar mirties bausmės įvykdymo grėsmės kilmės valstybėje. Todėl pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose. Be to, atsižvelgiant į surinktą informaciją apie kilmės valstybę, nagrinėjamu atveju pagrįstai nustatyta, kad pareiškėjas neatitinka ir papildomos apsaugos kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
46. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovo atliktas pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir surinktų duomenų vertinimas buvo atliktas racionaliai, visapusiškai ir objektyviai. Tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl visų esminių pareiškėjo nurodytų aplinkybių.
47. Apibendrindama šioje nutartyje išdėstytas faktines aplinkybes ir teisės aktų nuostatas, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo D. K. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Iveta Pelienė
Rasa Ragulskytė-Markovienė
Ernestas Spruogis