Civilinė byla Nr. e2-1876-381/2020

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01148-2020-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.3.4; 3.4.3.2.2.1

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 22 d. 

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „HQ Development“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 23 d. nutarties, kuria atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „HQ Development“ iškelta bankroto byla,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Akistata“ kreipėsi į teismą, prašydama iškelti bankroto bylą atsakovei UAB „HQ Development“. Pareiškėja nurodė, kad atsakovė ir UAB „Tomasolis“ 2016 m. sausio 29 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr. 01/2016/02 (toliau – Rangos sutartis), pagal kurią atsakovei buvo atlikti elektrotechnikos montavimo darbai, už kuriuos atsakovė liko skolinga 60 541,54 Eur. 2020 m. liepos 30 d. UAB „Akistata“ ir UAB „Tomasolis“ sudarė reikalavimo teisės perleidimo sutartį, pagal kurią pareiškėja įgijo
30 270,77 Eur dydžio reikalavimo teisę į atsakovę. 2020 m. rugpjūčio 14 d. pareiškėja išsiuntė atsakovei pranešimą apie reikalavimą padengti skolą bei apie bankroto bylos inicijavimą, jei skola per nurodytą terminą nebus padengta, tačiau atsakovė skolos nesumokėjo.

2.       Atsakovė atsiliepime prašė UAB „Akistata“ pareiškimą atmesti. Atsakovės nuomone, UAB „Akistata“ neturi teisės kreiptis į teismą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo. Atsakovė nurodė, kad nepripažįsta UAB „Tomasolis“ vienašališkai išrašytos sąskaitos už 60 541,54 Eur sumą, nes darbai, už kurių atlikimą ši sąskaita išrašyta, nėra perduoti UAB „HQ Development“ Rangos sutartyje numatyta tvarka, todėl iš vienašališkai išrašytos, atsakovės nepatvirtintos ir nepriimtos sąskaitos kilęs fiktyvus finansinis reikalavimas į UAB „HQ Development“ vertintinas kaip nepagrįstas ir nesuteikiantis teisės asmeniui, įsigijusiam 50 proc. tokio nepagrįsto tariamo reikalavimo, kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos inicijavimo UAB „HQ Development“. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad pareiškėja tinkamai neinformavo jos apie ketinimą inicijuoti nemokumo procesą. Be to, atsakovės teigimu, ji neatitinka nemokios įmonės statuso, nes bendrovės finansinių įsipareigojimų suma yra mažesnė nei bendrovės turimo turto vertė, be to, debitoriai atsakovei yra skolingi ne mažiau kaip 103 363,17 Eur. Atsakovė taip pat paaiškino, kad vysto daugiabučio gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, projektą ir yra pradėjusi butų rezervaciją bei išankstinius pardavimus. Šiuo metu rezervuota didžioji dalis butų. Butų pardavimo procesas užsitęsė pripažinus atsakovei išduotą statybos leidimą neteisėtu, tačiau šiuo metu atsakovei yra išduotas naujas statybos leidimas, todėl sėkmingai užbaigus bendrovės nekilnojamojo turto realizavimo procesą, atsakovė bus visiškai pajėgi atsiskaityti su visais kreditoriais (įskaitant ir tuos, kurių reikalavimai nelaikytini pradelstais), gauti pelną ir išlikti aktyviu nekilnojamojo turto rinkos dalyviu.

3.       Trečiasis asmuo akcinė bendrovė (toliau – AB) Šiaulių bankas prašė UAB „Akistata“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei tenkinti. Trečiasis asmuo nurodė, kad atsakovės įsiskolinimas bankui sudaro 1 442 114,81 Eur. Terminas suteikto kredito grąžinimui baigėsi 2016 m. gruodžio 31 d., bet atsakovė negrąžina kredito ir nemoka palūkanų. AB Šiaulių bankas taip pat atkreipė dėmesį, kad atsakovei buvo iškelta restruktūrizavimo byla, kuri buvo nutraukta, nes atsakovė nevykdė restruktūrizavimo plano.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 23 d. nutartimi iškėlė UAB „HQ Development“ bankroto bylą.

5.       Teismas nurodė, kad atsakovė atsiliepime pripažino aplinkybę, kad UAB „Tomasalis“ atliko dalį Rangos sutartyje numatytų darbų, už kuriuos atsakovė neatsiskaitė, todėl sprendė, kad labiau tikėtina, jog pareiškėja reikalavimo teisę į skolininką turi, todėl jos pareiškimas dėl bankroto bylos skolininkui iškėlimo turi būti nagrinėjamas iš esmės.

6.       Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ) nereikalauja iš kreditoriaus pirmiausiai įsiteisėjusiu teismo (arbitražo) sprendimu prisiteisti skolą iš nemokaus juridinio asmens ir tik tuomet kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl negalima teigti, kad atsakovė nėra skolinga pareiškėjai, tačiau tol, kol įstatyme nustatyta tvarka nėra išspręstas tarp pareiškėjos (potencialaus kreditoriaus) ir atsakovės iškilęs ginčas dėl atsakovei reiškiamo finansinio reikalavimo pagrįstumo ir nėra priimtas įsiteisėjęs teismo (arbitražo) procesinis sprendimas dėl tokio ginčo, negalima pareiškėjos reiškiamo reikalavimo laikyti neabejotinai pagrįstu ir jį įskaityti į atsakovės pradelstų įsipareigojimų sudėtį.

7.       Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėja pateikė įrodymus, kad nemokumo procesą inicijavo registruotu laišku, pateikdama pranešimą atsakovei jos buveinės adresu, taigi pareiškėja tinkamai įvykdė JANĮ 9 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą įpareigojimą dėl informavimo apie ketinamą inicijuoti nemokumo procesą.

8.       Teismas, remdamasis UAB „HQ Development“ 2020 m. rugpjūčio 31 d. balansu, nustatė, kad įmonės turto vertė sudaro 2 066 258 Eur, iš jo ilgalaikis turtas – 724 050 Eur, trumpalaikis turtas – 1 342 208 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 2 056 902 Eur, iš jų po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai – 1 672 946 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 383 956 Eur. Teismas taip pat nustatė, kad visas atsakovės ilgalaikis turtas (žemė, pastatai ir statiniai) apsunkintas – įkeistas trečiajam asmeniui, o trumpalaikį turtą iš esmės sudaro atsargos – nebaigta statyba, skirta perparduoti
(1 146 322 Eur). Teismas nurodė, kad kreditorių sąraše, sudarytame 2020 m. spalio 7 d., pradelsti įmonės įsipareigojimai sudarė 1 579 694,76 Eur, tačiau, atsižvelgdamas į tai, kad trečiasis asmuo nurodė, jog atsakovės įsiskolinimas bankui sudaro 1 442 114,81 Eur, o terminas suteikto kredito grąžinimui baigėsi 2016 m. gruodžio 31 d., teismas padarė išvadą, kad 2020 m. rugpjūčio 31 d. bendrovės balansas neatspindi tikrosios įmonės finansinės padėties, kadangi jame nurodyta, jog įmonės per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro tik 383 956 Eur.

9.       Kadangi terminas banko suteiktam kreditui grąžinti baigėsi 2016 m. gruodžio 31 d., teismas sprendė, kad atsakovė eilę metų nesugeba atsiskaityti su tuo pačiu kreditoriumi. Teismo vertinimu, atsakovė nepateikė pakankamų įrodymų, patvirtinančių bendrovės sėkmingai vykdomą veiklą, gaunamas pajamas, priemones, kurios gali pašalinti konstatuotus finansinius sunkumus. Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovė turi tik vieną darbuotoją – vadovą, o atsakovės pelno (nuostolių) ataskaitų duomenys rodo, kad kelis metus iš eilės atsakovė jokių pajamų negauna ir tik patiria bendrąsias ir administracines veiklos sąnaudas ir nuostolius. Atsižvelgdamas į nurodytus duomenis teismas sprendė, kad atsakovė realios veiklos nevykdo.

10.       Teismas taip pat nustatė, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė ieškinį Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, prašydama panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos leidimo, kuriuo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo leista statyti daugiabutį gyvenamąjį namą, galiojimą, todėl sprendė, kad ieškinio tenkinimo atveju tikėtina, kad atsakovės veikla gali būti pakartotinai apsunkinta.

11.       Atsižvelgdamas į tai, kad UAB „HQ Development“ restruktūrizavimo byla buvo nutraukta, teismas padarė išvadą, kad atsakovė nesugebėjo vykdyti restruktūrizavimo plano, t. y. atsakovė susiduria ne su trumpalaikėmis, bet ilgalaikėmis finansinėmis problemomis, kurių nėra pajėgi išspręsti.

12.       Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad atsakovė neįrodė, jog yra pajėgi išspręsti finansinius sunkumus, gali vykdyti savo prievoles ir nėra nemoki. Teismo vertinimu, atsakovė, nevykdydama veiklos kuria tik nuostolius, o duomenų apie perspektyvas atkurti veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį nėra. Kadangi atsakovė sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams ir neturi neapsunkinto turto, kuris gali būti panaudotas ir būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti, teismas sprendė, kad UAB „HQ Development“ laiku negali vykdyti turtinių prievolių, todėl yra nemoki, dėl to yra pagrindas iškelti jai bankroto bylą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13.       Atsakovė UAB „HQ Development“ pateikė teismui atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 23 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – atsisakyti iškelti atsakovei bankroto bylą arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1.                      Atsakovei ginčijant pareiškėjos UAB „Akistata“ kaip kreditorės statusą, teismas situaciją turėjo vertinti vadovaudamasis civiliniame procese galiojančiu tikimybių pusiausvyros principu. Šiuo atveju atsakovės atsiliepime į pareiškėjos pareiškimą nurodytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą nepripažinti UAB „Akistata“ kreditorės statuso. UAB „Akistata“ reikalavimo teisės perleidimo sutartimi įsigijusi pusę visų UAB „Tomasolis“ turimų reikalavimo teisių į atsakovę, iš esmės įsigijo tariamą (nesamą) reikalavimo teisę. Atsakovė nėra skolinga pareiškėjai, todėl pareiškėja neturi teisės ir teisinio pagrindo kreiptis į teismą, prašydama iškelti bankroto bylą UAB „HQ Development“. 

13.2.                      Teismas tendencingai ir šališkai vertino atsakovės pradelstų įsipareigojimų ir turto santykį, neatsižvelgdamas į atsakovės balanse esančius ir teismui pateiktus duomenis, patvirtinančius, kad UAB „HQ Development“ 2020 m. spalio 7 d. turėjo turto iš viso už
2 065 133 Eur, jos pradelsti įsipareigojimai kreditoriams sudaro 1 579 694,76 Eur, o bendra įsipareigojimų kreditoriams suma sudaro 1 906 669,91 Eur. Taigi UAB „HQ Development“ neatitinka JANĮ nustatytos nemokios įmonės statuso, nes jos finansinių įsipareigojimų suma yra mažesnė nei bendrovės turimo turto vertė. Be to, atsakovė turi ne mažiau kaip 103 363,17 Eur debitorinių skolų, kurios tai pat turėjo būti įskaitytos į bendrą atsakovės turto masę.

13.3.                      Per šiuos finansinius metus grynasis UAB „HQ Development“ nuostolis, atsižvelgiant į bendrovės bendrą turimo turto ir įsipareigojimų masę, sudarė nereikšmingą sumą –
187 Eur. Atsakovės patiriami nuostoliai yra susiję su administracine veikla, yra nežymūs ir neturintys tiesioginės įtakos įmonės turtui, todėl, atsižvelgiant į atsakovės turimą turto vertę, tai, kad keletą metų iš eilės atsakovė jokių pajamų negauna, patiria bendrąsias ir administracines veiklos sąnaudas, nuostolius, negali būti vertinama, kaip pakankamas pagrindas eliminuoti mokų verslo subjektą iš rinkos.

13.4.                      Nėra jokio pagrindo daryti išankstinę prielaidą, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pateiktas ieškinys dėl statybos leidimo panaikinimo galėtų būti patenkintas, todėl minėtos bylos iškėlimo faktas negali būti vertinamas kaip papildoma priežastis pripažinti UAB „HQ Development“ nemokia.

13.5.                      Pagrindinė priežastis, trukdanti realizuoti atsakovei priklausantį trumpalaikį turtą (nebaigta statyba, skirta perparduoti, kurios balansinė vertė yra ne mažiau kaip
1 146 322 Eur), yra paties hipotekos kreditoriaus AB Šiaulių banko nenoras derėtis ir duoti sutikimą realizuoti trumpalaikį turtą.

13.6.                      Siekiant išsklaidyti abejones dėl atsakovei priklausančio turto vertės ir paneigti tendencingą ir tikrovės neatitinkančią pirmosios instancijos teismo ir trečiojo asmens AB Šiaulių banko reiškiamą nuomonę, esą 2020 m. rugpjūčio 31 d. bendrovės balansas neatspindi tikrosios įmonės finansinės padėties, 2020 m. spalio 30 d. buvo sudaryta Nekilnojamojo turto vertinimo sutartis su UAB „Alliance valuations“, kuria užsakytas turto (duomenys neskelbtini), Vilnius, (parduotuvė su kavine, administracinės ir gyvenamosios patalpos) ir Žemės sklypo bei pastato – daugiabučio gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), Vilnius, nuosavybės teise priklausančių UAB „HQ Development“, vertinimas, kuris bus atliktas ne vėliau kaip per 40 darbo dienų nuo turto apžiūros dienos.

13.7.                      Sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam bei veiklos išsaugojimo tikslams, todėl kilus abejonėms dėl UAB „HQ Development“ turimo turto vertės ir turtinių įsipareigojimų santykio ir neatlikus turto vertinimo, pirmosios instancijos teismas iš esmės neišsiaiškino tikrosios viso atsakovės turto vertės, galimybių sumažinti įsipareigojimus, įmonės veiklos perspektyvų.

14.       Trečiasis asmuo AB Šiaulių bankas atsiliepime su UAB „HQ Development“ atskiruoju skundu nesutiko ir prašė palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 23 d. nutartį. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

14.1.                      Nors tiesioginių sandorių tarp UAB „Akistata“ ir atsakovės nebuvo sudaryta, tačiau UAB „Akistata“ teisės atsakovės atžvilgiu yra kilę iš reikalavimo teisės perleidimo sutarties, sudarytos tarp UAB „Tomasolis“ ir UAB „Akistata“, kurios atsakovė nėra nuginčijusi. Atsakovė nėra atsiskaičiusi už atliktus darbus pagal Rangos sutartį, taigi pareiškėja, kaip UAB „Tomasolis“ teisių perėmėja, turi teisę reikalauti, kad atsakovė sumokėtų jai už UAB „Tomasolis“ faktiškai atliktus darbus, todėl UAB „Akistata“ turėtų būti laikoma kreditoriumi, kuris turi teisę inicijuoti bankroto bylos iškėlimą.

14.2.                      AB Šiaulių bankas, kaip didžiausias atsakovės kreditorius, finansavęs atsakovės verslo projektus nuo 2013 m., turi pagrindą manyti, jog atsakovė yra nemoki ir jos turto nepakanka susidariusiems skoliniams įsipareigojimams padengti. AB Šiaulių bankas yra suteikęs atsakovei 1 679 796,11 Eur kreditą, kurio grąžinimo terminas suėjo 2016 m. gruodžio 31 d. Kreditas sutartyje nustatytu terminu grąžintas nebuvo, taip pat nebuvo įvykdyti kiti skoliniai įsipareigojimai pagal kredito sutartį. Atsakovės įsiskolinimas bankui sudaro 1 442 114,81 Eur. Atsakovė įsipareigojimų bankui nevykdo ir kredito negrąžina beveik 4 metus. Bankas neturi jokių duomenų, kurie leistų teigti, jog atsakovės padėtis galėtų pagerėti ir atsakovė galėtų vykdyti savo įsipareigojimus ne tik bankui, bet ir kitiems kreditoriams, o atsakovės argumentai, kad ji yra moki ir gali vykdyti įsipareigojimus, yra deklaratyvaus pobūdžio.

14.3.                      Atsakovė jau keleri metai jokios veiklos nevykdo, jos finansinė padėtis yra kritinė. Bendrovėje dirba vos l darbuotojas, kuris net ir teoriškai nebūtų pajėgus sugeneruoti kelis milijonus eurų siekiančias pajamas, kad būtų galima atsiskaityti su kreditoriais ir vykdyti veiklą. Be to, atsakovė neturi turto, kurį galėtų realizuoti savo skoliniams įsipareigojimams padengti. Jos turimas turtas įkeistas bankui, turtui uždėti areštai. Visas likvidus turtas būtų nukreiptas padengti atsakovės įsiskolinimą bankui, o atsakovės trumpalaikis turtas, įskaitant debitorinius įsiskolinimus, yra abejotinos vertės. Dėl nebaigtos statybos, kuri sudaro didžiąją dalį atsakovės turto, šiuo metu teismuose vyksta ginčai tarp atsakovės ir kreditorių, kurie reikalauja pripažinti jiems nuosavybės teisę į nebaigtos statybos butus.

14.4.                      Atsakovės padėtis atitinka nemokumo būseną, apibrėžtą JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje, nes atsakovė ne tik negali laiku vykdyti turtinių prievolių, bet ir šių prievolių nevykdo ilgą laiką, o jos skoliniai įsipareigojimai viršija turto vertę. Delsimas iškelti bankroto bylą atsakovei dar labiau padidintų jos įsiskolinimus ir tuo pačiu pablogintų kreditorių padėtį.

15.       2020 m. gruodžio 15 d. pareiškėja UAB „Akistata“ pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui pareiškimą dėl prašymo iškelti atsakovei UAB „HQ Development“ bankroto bylą atsisakymo.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

16.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

17.       Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį ribų. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovei UAB „HQ Development“ iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo 

18.       Apeliantė kartu su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui pateikė 2020 m. spalio
30 d. Nekilnojamojo turto vertinimo sutartį su UAB „Alliance valuations“, pagal kurią atsakovė užsakė jai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto vertinimą.

19.       CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymai turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

20.       Nors atsižvelgiant į apeliantės teikiamos sutarties datą matyti, kad ji sudaryta po skundžiamos nutarties priėmimo, todėl negalėjo būti pateikta pirmosios instancijos teismui, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėta sutartis nepaneigia ir nepatvirtina jokių bylai svarbių aplinkybių. Šiuo atveju naujai teikiamas įrodymas tik patvirtina faktą, kad atsakovė yra užsakiusi savo nekilnojamojo turto vertinimą, tačiau iš šio dokumento negalima spręsti apie atsakovės turto vertę ar kitas aplinkybes, reikšmingas vertinant atsakovės nemokumą. Dėl nurodytos priežasties UAB „HQ Development“ naujai teikiamas įrodymas nėra priimamas (CPK 180 straipsnis).

Dėl UAB „Akistata“ teisės inicijuoti bankroto bylą atsakovei

21.       UAB „Akistata“ su pareiškimu dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo kreipėsi nurodydama, kad yra atsakovės kreditorė. JANĮ 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad nemokumo procesą inicijuoti turi teisę kreditorius, kuriam prievolės įvykdymo terminas yra suėjęs.

22.       Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad UAB „Akistata“ turėjo teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos UAB „HQ Development“ iškėlimo. Apeliantės teigimu, UAB „Akistata“ neturi reikalavimo teisės į Bendrovę, todėl nėra atsakovė kreditorė.

23.       JANĮ 17 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodyta, kad kreditorius, inicijuojantis nemokumo bylą, prie pareiškimo teismui dėl nemokumo bylos iškėlimo turi pridėti dokumentus, kuriais patvirtinamas jo teisės kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsiradimas.

24.       UAB „Akistata“, siekdama pagrįsti savo, kaip kreditorės statusą, pirmosios instancijos teismui pateikė atsakovės su UAB „Tomasolis“ 2016 m. sausio 29 d. sudarytą Rangos sutartį, šios sutarties pagrindu UAB „Tomasolis“ atsakovei išrašytą 2019 m. liepos 5 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. TOM313 už 60 541,54 Eur sumą, 2020 m. liepos 30 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį, pagal kurią UAB „Akistata“ įsigijo iš UAB „Tomasolis“ 30 270,77 Eur kreditorinį reikalavimą į UAB „HQ Developent“, bei pranešimą, adresuotą atsakovei, kuriuo reikalaujama sumokėti skolą. Atsakovė neneigia, kad buvo sudariusi Rangos sutartį su UAB „Tomasolis“, taip pat pripažįsta, kad UAB „Tomasolis“ atliko dalį Rangos sutartyje numatytų darbų, už kuriuos atsakovė neatsiskaito, nes, atsakovės nuomone, UAB „Tomasolis“ netinkamai vykdė Rangos sutartyje numatytus įsipareigojimus.

25.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą UAB „Akistata“ vertinti kaip potencialią atsakovės kreditorę. Pažymėtina, kad atsakovė šiuo atveju nepateikė teismui jokių įrodymų, kad nėra skolinga už pagal Rangos sutartį atliktus darbus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien ta aplinkybė, jog atsakovė nesutinka su skola pareiškėjai, neužkerta kelio UAB „Akistata“ kreiptis į teismą dėl bankroto bylos skolininkei iškėlimo. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad potencialūs kreditoriai gali inicijuoti įmonei skolininkei bankroto bylą, tačiau jų reikalavimai tokiu atveju neįskaitomi į įmonės įsipareigojimų sudėtį.

26.       Teismų praktikoje išaiškinta, kad civilinės bylos iškėlimo stadijoje teismas kreditoriaus reikalavimo pagrįstumą vertina tik preliminariai, pirmiausia siekdamas nustatyti ne kreditoriaus reikalavimo dydį, o kreditoriaus statusą. Jei kreditorius pateikia pakankamų jo reikalavimo pagrįstumo įrodymų, iš kurių teismas gali susidaryti nuomonę, kad yra labiau tikėtina, jog kreditorius reikalavimo teisę į skolininką turi, tokio kreditoriaus pareiškimas dėl bankroto bylos skolininkui iškėlimo turi būti nagrinėjamas iš esmės. Jei skolininkas ginčija kreditoriaus statusą ir pateikia tai patvirtinančius įrodymus, teismas situaciją turėtų vertinti vadovaudamasis civiliniame procese galiojančiu tikimybių pusiausvyros principu (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-999-781/2020; 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1415-450/2020; 2020 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. e2-1112-241/2020).

27.       Nei nemokumo procedūras reglamentuojančių įstatymų nuostatose, nei teismų praktikoje nėra suformuluota taisyklė, kad tik kreditorius, kurio reikalavimo teisė pripažinta įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, galėtų kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo skolininkui. Priešingas vertinimas apsunkintų nemokumo bylos inicijavimą ir sudarytų sąlygas skolininkams išvengti nemokumo bylos iškėlimo, kadangi vien kreditoriaus reikalavimo ginčijimas, atsikertant į kreditoriaus pareikštą ieškinį dėl nemokumo bylos iškėlimo, užkirstų kelią svarstyti skolininko mokumo ir atitinkamai bankroto arba restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą. Todėl teismų praktikoje laikoma, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, pagrįstai manantys, jog turi teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles bei įsipareigojimus, t. y. potencialūs kreditoriai gali inicijuoti įmonei restruktūrizavimo arba bankroto bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1549-381/2020; 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1421-381/2020; 2020 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. e2-1161-781/2020).

28.       Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, pagrįstai priėmė UAB „Akistata“ pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo ir jį išnagrinėjo.

Dėl UAB „HQ Development“ nemokumo

29.       Atsakovės įsitikinimu, bankroto byla jai iškelta nepagristai ir dėl to, kad ji neatitinka nemokios įmonės statuso, kadangi jos turtas viršija turimus įsipareigojimus.

30.       Pagal JANĮ 21 straipsnio 2 dalį bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Taigi nemokumo būsenai konstatuoti užtenka nustatyti vieną iš dviejų JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nurodytų aplinkybių. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas UAB „HQ Development“ pripažino nemokia ne dėl atsakovės turtą viršijančių įsipareigojimų, o dėl to, kad Bendrovė laiku negali vykdyti turtinių prievolių.

31.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Bendrovė realios veiklos nevykdo, nes turi tik vieną darbuotoją – vadovą, kelerius metus iš eilės negauna pelno, patiria tik bendrąsias ir administracines veiklos sąnaudas bei nuostolius. Be to, atsakovei suteikto kredito grąžinimo terminas baigėsi dar 2016 m. gruodžio 31 d., tačiau Bendrovė iki šiol nėra atsiskaičiusi su AB Šiaulių banku. Šiuo metu atsakovės skola bankui sudaro 1 442 114,81 Eur. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovei 2018 m. sausio 19 d. buvo iškelta restruktūrizavimo byla, kuri buvo nutraukta 2020 m., nes Bendrovė nevykdė teismo patvirtinto restruktūrizavimo plano. Nurodytų aplinkybių visuma, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad atsakovė laiku negali vykdyti savo turtinių prievolių ir susiduria su ilgalaikėmis finansinėmis problemomis, kurių nėra pajėgi išspręsti. Be to, pažymėtina, kad pati atsakovė pripažino, jog su finansiniais sunkumais susidūrė negalėdama parduoti nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nes buvo panaikintas bendrovei išduotas statybos leidimas. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šiuo metu atsakovei išduotas naujas statybos leidimas taip pat yra ginčijamas teisme, ir nors bylos baigtis nėra aiški, minėta aplinkybė leidžia teigti, kad bendrovės planuojamas butų (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pardavimas gali būti pakartotinai apsunkintas.

32.       Apeliantei neneigiant anksčiau nurodytų pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių bei to, kad ji laiku negali vykdyti turtinių prievolių, apeliantės argumentai dėl jos turimo turto ir įsipareigojimų santykio šiuo atveju nemokumo būklės konstatavimui įtakos neturi, nes, kaip minėta, įmonės nemokumo būsenai konstatuoti užtenka nustatyti bent vieną iš dviejų JANĮ
2 straipsnio 7 dalyje nurodytų aplinkybių. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei nurodo atsakovė, pagal byloje esančius duomenis galima spręsti, kad šiuo atveju egzistuoja ir kita JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nurodyta sąlyga Bendrovės nemokumui konstatuoti – UAB „HQ Development“ įsipareigojimai viršija jos turto vertę. Pagal 2020 m. rugpjūčio 31 d. balanso duomenis, viso atsakovės turto (tiek ilgalaikio, tiek trumpalaikio) vertė sudaro
2 066 258 Eur. Kaip matyti iš atsakovės pateikto kreditorių sąrašo, pagal kurio duomenis atsakovė skaičiuoja savo įsipareigojimus, skola AB Šiaulių bankui nurodoma 1 245 624,09 Eur, tačiau AB Šiaulių banko į bylą pateikta pažyma apie atsakovės įsiskolinimą patvirtina, kad
2020 m. spalio 6 d. duomenimis atsakovės įsiskolinimas bankui – 1 442 114,81 Eur. Taigi, įvertinus AB Šiaulių banko duomenis, darytina išvada, kad UAB „HQ Development“ įsipareigojimai iš tiesų sudaro ne 1 906 669,91 Eur, o 2 103 160,63 Eur (iš jų pradelsti –
1 7776 185,48 Eur) ir yra didesni nei atsakovės turimo turto vertė. Nors apeliantė teigia, kad
jos turimo nekilnojamojo turto vertė sudaro 2 065 133 Eur, tačiau nepaaiškina, kodėl tokia turto vertė neatsispindi nei 2019 m. gruodžio 31 d., nei 2020 m. rugpjūčio 31 d. balansuose, kuriuose minėto turto vertė nurodoma 1 870 372 Eur (žemė, statiniai ir nebaigta statyba, skirta perparduoti). Apeliantė nei pirmosios instancijos teismui, nei kartu su atskiruoju skundu nepateikė duomenų iš nekilnojamojo turto vertintojų apie kitokią nei balansuose nurodytą nekilnojamojo turto vertę, nors pareiga pagrįsti turimo turto vertę tenka atsakovei (CPK
178 straipsnis).

33.       Dėl apeliantės teiginių, kad į jos turto vertę pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįskaičiavo 103 363,17 Eur debitorinių įsiskolinimų, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi atsakovės 2020 m. rugpjūčio 31 d. balanso duomenimis, pagal kuriuos atsakovės viso turto (tiek ilgalaikio, tiek trumpalaikio) vertė yra
2 066 258 Eur ir neeliminavo debitorinių skolų iš Bendrovės turimo turto vertės.

34.       Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pagal kasacinio teismo praktiką bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-541-219/2018). Nors sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą prioritetas turėtų būti teikiamas reabilitaciniam tikslui, nes poreikis išsaugoti rinkoje veikiančią ir toliau pajėgią iš esmės savarankiškai funkcionuoti įmonę yra socialiai reikšmingesnis nei siekis likviduoti tokią įmonę, ši aplinkybė nereiškia, kad bankroto bylą gali būti atsisakoma kelti ūkio subjektui, kuris yra akivaizdžiai nemokus ir neturi realių galimybių atsiskaityti su kreditoriais.

Dėl UAB „Akistata“ atsisakymo nuo pareiškimo

35.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas bankroto bylą atsakovei iškėlė išnagrinėjęs UAB „Akistata“ pareiškimą. Kaip minėta, pareiškėja UAB „Akistata“ 2020 m. gruodžio 15 d. pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui pareiškimą, kuriuo atsisako savo pareiškimo dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo.

36.       JANĮ 19 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pareiškimo teismui dėl nemokumo bylos iškėlimo galima atsisakyti tol, kol teismo nutartis dėl nemokumo bylos iškėlimo dar nepriimta. 

37.       Pagal CPK 42 straipsnio 2 dalį, teismas gali nepriimti ieškinio (pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo) atsisakymo, jei toks procesinis veiksmas prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ar viešajam interesui.

38.       Pažymėtina, kad JANĮ 19 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas reglamentavimas iš esmės analogiškas iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 6 straipsnio 5 daliai, kurioje buvo nustatyta, kad pareiškimo teismui galima atsisakyti iki teismas priima nutartį iškelti bankroto bylą. Dėl nurodytos priežasties, aiškinant  JANĮ įtvirtintą pareiškėjo teisę atsisakyti pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, išlieka aktualūs išaiškinimai teismų praktikoje dėl ĮBĮ 6 straipsnio 5 dalies taikymo.

39.       Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad tuo atveju, jeigu nutartis iškelti bendrovei bankroto bylą yra neįsiteisėjusi, bankroto procedūra neprasidėjusi, kreditoriniai reikalavimai nepatvirtinti, ĮBĮ 6 straipsnio 5 dalies prasme laikytina, kad bankroto byla neiškelta. Toks aiškinimas, leidžiantis tam tikrais atvejais atsisakymo nuo pareiškimo iškelti bankroto bylą klausimą išspręsti apeliacinės instancijos teisme, atitinka proceso operatyvumo ir ekonomijos principus, atsižvelgiant į tai, kad akivaizdi atsakovo nemokumo būklė yra pakankamas pagrindas teismui atsisakyti priimti atsisakymą nuo pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo kaip prieštaraujantį viešajam interesui (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-580-450/2019; 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-580-450/2019;
2018 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1135-823/2018).

40.       Atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką, darytina išvada, kad pareiškėja šiuo atveju turi teisę atsisakyti savo pareiškimo ir apeliacinės instancijos teisme, tačiau teisė atsisakyti nuo pareiškimo iškelti atsakovui bankroto bylą nėra absoliuti. Viena iš aplinkybių, kurią nustatęs teismas atsisakymą nuo pareiškimo iškelti atsakovui bankroto bylą gali pripažinti prieštaraujančiu viešajam interesui, yra akivaizdi atsakovo nemokumo būklė. Atsisakymas nuo pareiškimo iškelti bankroto bylą negali būti tvirtinamas, kai nėra abejonių, kad atsakovo finansinė padėtis leidžia pagrįstai spręsti, jog įmonė yra nemoki. Priešingu atveju būtų pažeisti kitų kreditorių interesai, o kartu ir viešasis interesas, nes įgyvendindamos civilines teises ir vykdydamos pareigas, šalys pažeistų arba suvaržytų kitų asmenų teises bei teisėtus interesus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.137 straipsnio 2–3 dalys).

41.       Pažymėtina, kad be pareiškėjos kaip trečiasis asmuo byloje taip pat dalyvavo didžiausias atsakovės kreditorius AB Šiaulių bankas, kuris palaikė pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo. Šis kreditorius taip pat teikė atsiliepimą į atsakovės atskirąjį skundą, kuriuo aiškiai išreiškė savo nuomonę, kad bankroto byla atsakovei turi būti iškelta, nes atsakovė yra nemoki, beveik 4 metus negrąžina bankui kredito. Be to, šioje byloje nustatytos aplinkybės
(31–32 punktai) akivaizdžiai patvirtina, kad bendrovė yra nemoki. Dėl nurodytų priežasčių spręstina, kad UAB „Akistata“ atsisakymo nuo pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „HQ Development“ priėmimas ir bylos nutraukimas pažeistų kitų kreditorių interesus, o kartu ir viešąjį interesą. Todėl pareiškėjos UAB „Akistata“ pareiškimas, kuriuo atsisakoma nuo pareiškimo iškelti atsakovei bankroto bylą, nepriimamas.

42.       Apibendrinęs išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, tinkamai taikė teisės normas bei pagrįstai sprendė, kad UAB „HQ Development“ finansinė padėtis atitinka JANĮ 2 straipsnio
7 dalyje numatytą nemokumo sampratą, tinkamai nustatė bankroto bylos iškėlimo pagrindus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą – iškelti atsakovei bankroto bylą. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą nutartį, todėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 23 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio
1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti uždarosios akcinės bendrovės „Akistata“ atsisakymą nuo pareiškimo iškelti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „HQ Development“ bankroto bylą.

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                                   Artūras Driukas