Civilinė byla Nr. e2-1475-918/2021
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23037-2020-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.3; 2.6.10.2.4.1, 3.2.3.8
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. kovo 16 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė,
sekretoriaujant Alinai Stabinskaitei,
dalyvaujant atsakovei R.F.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei R. F. dėl žalos atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė:
1. ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 1 901,98 Eur žalos atlyginimo, 98,23 Eur palūkanų, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė procesiniuose dokumentuose (ieškinyje, dublike) nurodė, kad 2019 m. balandžio 26 d. vandeniu sulietas butas (duomenys neskelbtini), kurį ieškovė buvo apdraudusi būsto draudimu. Įvykis pripažintas draudžiamuoju. Ieškovės apdraustų patalpų remonto kaina apskaičiuota 928 Eur, katilo remonto kaina – 1013,98 Eur. Minusavus 40 Eur besąlyginę išskaitą, draudėjai išmokėta 1901,98 Eur draudimo išmoka. Ieškovės apdraustas butas buvo sulietas iš atsakovei priklausančio buto. Ieškovė siuntė atsakovei pretenziją, tačiau žala nebuvo atlyginta.
3. 2021 m. sausio 27 d. teismo posėdyje ieškovės atstovė palaikė ieškinio reikalavimus, ieškinį prašė tenkinti, paaiškino procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad žalos faktas ir dydis nustatytas pagal draudėjos pateiktus duomenis, draudiko ekspertai į vietą nevyko, nei atsakovės, nei draudėjos buto neapžiūrėjo. Katilui nusidėvėjimo neskaičiavo, nes šis buvo beveik naujas. Lubų, grindų ir katilo sugadinimą patvirtina draudėjos pateiktomis nuotraukomis. Draudikas neturėjo pagrindo nepasitikėti draudėjos pateiktais duomenimis.
4. Ieškovė atstovė 2021 m. vasario 24 d. teismo posėdyje nedalyvavo, pateikė prašymą bylą nagrinėti teismo posėdyje ieškovės atstovei nedalyvaujant ir nurodė, kad ieškinio reikalavimus palaiko visa apimtimi, tačiau sutiktų sudaryti taikos sutartį, atsakovei atlyginant 1 296,63 Eur reikalavimų ir 455,58 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Atsakovė R. F. procesiniuose dokumentuose (atsiliepime į ieškinį, triplike) nurodė, kad neginčija aplinkybės, jog jos bute buvo įvykis, dėl kurio buvo aplietas žemiau esantis butas. Atsakovės įsitikinimu, tokio dydžio žala negalėjo būti padaryta, nes užliejimas įvyko dėl netinkamai pajungtos skalbimo mašinos, o skalbimo mašina naudoja nedaug vandens. Nesuprantama, kodėl iš atsakovės reikalaujama sumokėti už naują katilą, draudėja galėjo senąjį katilą suremontuoti. Katilas buvo senas. Iš nuotraukų matyti, kad grindys buvo sugadintos iki įvykio. Nors ieškovė žalos dydžio nepagrindė, atsakovė sutiktų atlyginti 524 Eur dydžio žalą.
6. Teismo posėdyje R. F. palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Papildomai paaiškino, kad užliejimas buvo nedidelis ir tokios žalos sukelti negalėjo. Katilas buvo daug metų naudojamas ir tiek nekainuoja, galėjo pirkti padėvėtą. Grindų sugadinti negalėjo, nes kaimynė galėjo išvalyti grindis. Lubų sugadino tik nedidelę dalį. Ieškovė pati žalos dydžio nenustatė, o pasitikėjo suinteresuotu asmeniu. Su ieškovės siūlymu sudaryti taikos sutartį atsakovė nesutinka, pabrėžė, kad nori greičiau baigti šios bylos nagrinėjimą.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
7. Ieškovė Būsto draudimo sutartimi TIA Nr. 463062439 yra apdraudusi butą, esantį (duomenys neskelbtini). Virš šio buto esantis butas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso R. F. Byloje nėra ginčo, kad 2019 m. balandžio 26 d. įvykusio buto (duomenys neskelbtini), užpylimo šaltinis buvo atsakovei priklausančiame bute. Iš ieškovės atstovės paaiškinimų ir liudytoja apklaustos draudėjos E. B. parodymų nustatyta, kad po įvykio ieškovės atstovas ekspertas apgadinto buto neapžiūrėjo, žalos faktą ir dydį ieškovė nustatė pagal nukentėjusio asmens – E. B. pateiktus duomenis.
8. Ieškovė nukentėjusiam asmeniui išmokėjo 1 901,98 Eur draudimo išmoką, kurią sudaro 888 Eur išmoka (atskaičius besąlyginę išskaitą) už patalpų remontą ir 1 013,98 Eur suma už vandens pašildymo katilą ir jo pakeitimo darbus. Liudytoja apklausta E. B. nurodė, kad pakeitė sugedusį katilą, tačiau patalpų remonto neatliko.
9. Byloje dėl žalos atlyginimo turi būti įrodytos tokios teisinės aplinkybės: žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų bei kaltė, jeigu žala atlyginama kaltės pagrindu. Teismas turi išsiaiškinti, kurias teisines aplinkybes kuri šalis turi įrodyti (CPK 178 straipsnis). Byloje dėl žalos atlyginimo ieškovas turi įrodyti žalos faktą ir dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Civilinės atsakomybės pagrindinė funkcija yra kompensuoti patirtą žalą, todėl, sprendžiant klausimą, ar yra kaltė, civilinėje teisėje vadovaujamasi protingumo, rūpestingumo, atidumo kriterijais, pagal kuriuos vertinamas žalą padariusio asmens elgesys. Deliktinės civilinės atsakomybės pagrindinės taisyklės suformuluotos CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios, įstatyme įtvirtintos, rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis); laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).
10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos civilinis kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnyje reglamentuojama pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininko (valdytojo) civilinė atsakomybė: žalą, padarytą dėl jų sugriuvimo ar dėl kitokių trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo aplinkybės. Tai atitinka griežtosios civilinės atsakomybės sampratą, kai asmuo atsako už jo veiksmais (neveikimu) padarytą žalą nepaisant jo kaltės. Kasacinio teismo išaiškinta, kad pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį pastatų savininko (valdytojo) civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės tada, kai žala padaryta dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų. Kitais atvejais, t. y. už žalą, padarytą ne dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, pastatų savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais pagrindais, t. y. esant visoms žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai, neteisėtų veiksmų ir žalos priežastiniam ryšiui, kaltei (CK 6.246–6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014; kt.).
11. Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų), yra išaiškinta, kad yra būtina nustatyti tris civilinės atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus atsakovo veiksmus ir priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Asmens neteisėti veiksmai tokiu atveju turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko/valdytojo nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovė neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014).
12. Nagrinėjamoje byloje teismas nėra įstatymo įpareigotas veikti aktyviai rinkdamas įrodymus, nes ginčas yra privataus pobūdžio. Byloje dėl žalos atlyginimo turi būti įrodytos tokios teisinės aplinkybės: žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų bei kaltė, jeigu žala atlyginama kaltės pagrindu. Byloje dėl žalos atlyginimo ieškovas turi įrodyti žalos faktą ir dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Šios teisinės aplinkybės ištiriamos teikiant įrodymus apie konkrečias faktines bylos aplinkybes. Žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju gali būti turto sugadinimas. Ją patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas. Lėšų panaudojimas turi būti susijęs su sugadinimų pašalinimu, todėl pagal pateiktas remonto sąmatas ar skaičiavimus teismas gali reikalauti papildomų įrodymų, patvirtinančių, kad visi sąmatoje nurodyti darbai yra susiję su sugadinimų pašalinimu. Jeigu ne visi sąmatoje nurodyti darbai ar medžiagos yra susiję su sugadinimų pašalinimu (nėra susiję priežastiniu ryšiu), tai teismas atkreipia į tai dėmesį ir siūlo šaliai pateikti įrodymus, kad visi sąmatoje nurodyti darbai yra susiję su padarytos žalos pašalinimu. Jeigu šalis tokių įrodymų nepateikia, tai teismas turi atmesti tokiems remonto darbams numatytas sąnaudas kaip neįrodytas priežastiniu ryšiu su sugadinimais
13. Turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Dėl to teismas turi nurodyti ieškovui teikti įrodymus, kad užpylimas įvyko iš atsakovo buto. Jeigu ši aplinkybė nėra akivaizdi ir aiški, tai teismas turi pareikalauti pateikti įrodymus, ar yra kitų galimų buto užpylimo šaltinių. Tik ištyrus šias aplinkybes, t. y. tokiu būdu teismui užtikrinus visų aplinkybių ištyrimą, galima įvertinti surinktus įrodymus ir spręsti, ar ieškovas įrodė aplinkybes, kuriomis grindė savo reikalavimus (CK 6.247 straipsnis, CPK 159 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008).
14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. gegužės 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008 išaiškinta, kad teismas, vertindamas įrodymus, remiasi laisvo įrodymų vertinimo principu, įtvirtintu CPK 185 straipsnyje. Pagal šį principą jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis; teismas, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjęs proceso metu įrodinėjamas aplinkybes, vadovaudamasis įstatymais, įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visetą. Jeigu įvyko buto lubų užpylimas, tai tikėtina, kad tai įvyko iš viršuje esančių patalpų. Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų. Nagrinėjamu atveju atsakovė pripažįsta faktinę aplinkybę, jog užliejimo šaltinis buvo bute, iš atsakovei priklausančių įrenginių.
15. Nustatydamas neteisėtus veiksmus kaip pagrindą žalai atlyginti buto užpylimo atveju, teismas turi nurodyti, kad ieškovas turi įrodyti, jog atsakovas pažeidė pareigą nedaryti kitiems asmenims žalos valdant ir naudojant savo turtą bei juo disponuojant. Ieškovas turi įrodyti, kad jo turtas sugadintas dėl realiai buvusio užliejimo, kurį padarė atsakovas, t. y. ieškovė turi pateikti įrodymus, jog būtent atsakovės neteisėti veiksmai sukėlė nuostolių ar prie jų prisidėjo. Turto sugadinimo atveju neteisėti atsakovo veiksmai, o ne kitos aplinkybės turi būti turto sugadinimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008).
16. Pažymėtina, kad atsakovė neginčijo aplinkybės, kad nukentėjusio asmens butas buvo užlietas iš atsakovei priklausančio buto, neįrodinėjo ir aplinkybių, jog butas užlietas iš bendro naudojimo objektų. Atsakovei neginčijant šių aplinkybių, atsakovės veiksmų neteisėtumas yra nustatytas: atsakovės veiksmų neteisėtumas pasireiškė kaip bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai, apdairiai ir rūpestingai ir užtikrinti, kad iš jos buto nebūtų padaryta žalos, nevykdymas (neužtikrinimas, kad jos bute esanti įranga nekeltų žalos kitiems asmenims) (CPK 185 str. 5 p., 187 str.). Teismui nustačius, kad užpylimo židinys buvo atsakovei priklausančiame bute, reikalinga nustatyti kitas civilinės atsakomybės sąlygas.
17. Atsižvelgiant į visuotinai žinomą aplinkybę dėl vandens gadinančio poveikio (CPK182 str. 1 p.), įvertinus į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, nuotraukas, liudytojais apklaustų asmenų parodymus, teismas laiko esant nustatyta, kad dėl užpylimo buvo apgadintos lubos bei sugadintas vandens šildymo katilas. Kaip jau nustatyta šioje byloje, ieškovės atstovas po įvykio buto neapžiūrėjo, o pasikliovė fragmentiškomis draudėjos pateiktomis nuotraukomis. Draudėjos elektroniniame laiške, adresuotame draudikui, nurodant apgadinimus nėra įvardijama, kokiose konkrečiose patalpose šie apgadinimai buvo padaryti. Draudėja elektroniniame laiške nurodė, kad keliose vietose yra truputį išsikėlusios grindys, tačiau šių aplinkybių nedetalizavo, taip pat nėra jokių duomenų, kad ieškovė būtų šias aplinkybes aiškinusis. Iš prie ieškinio pridėtų grindų nuotraukų matyti, kad dviejose nuotraukose užfiksuotos grindys, kur matyti pakankamai dideli tarpai tarp grindlenčių, grindlenčių kraštai apdaužyti, grindlenčių spalva yra gelsvai ruda. Be to, kartu su ieškiniu pateikta ir grindų nuotrauka, kurioje aprėpiamas platesnis vaizdas ir iš kurios matyti, kad tarpų tarp grindlenčių nėra, jos neapdaužytos, yra pilkšvos spalvos. Teismo posėdyje liudytoju apklaustas G. K., kuris lankėsi draudėjos bute netrukus po įvykio, nenurodė jokių aplinkybių, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad vandens buvo tiek, kad būtų sugadintos ir grindys. Atvirkščiai, G. K. nurodė, kad įprastai po užliejimo surašo apžiūros aktą, tačiau draudėja atsisakė, nurodydama, kad apgadinimai nėra dideli. Iš bylos medžiagos neaišku, iš kokių duomenų ieškovė darė išvadą, kad reikalinga keisti laminato dangą, taip pat neaišku, kokie konkretūs darbai ir medžiagos sudaro apskaičiuota grindų dangos keitimą.
18. Apibendrinant, byloje nėra pakankamų įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, jog visa ieškovės patirta žala išmokant draudimo išmoką yra priežastiniu ryšiu susijusi su atsakovės neteisėtais veiksmais. Sutiktina su atsakovės argumentu, kad byloje trūksta duomenų, patvirtinančių atsakovės neteisėtais veiksmais padarytos žalos dydį. Žalos faktui ir priežastiniam ryšiui įrodyti ieškovė pateikė keletą draudėjos, suinteresuotos didesne draudimo išmoka, darytų nuotraukų, PVM sąskaitą – faktūrą dėl katilo keitimo, sąmatą ir draudėjos elektroninį laišką, rašytą po įvykio. Teismo vertinimu, byloje nėra įrodymų, iš kurių būtų galima daryti labiau tikėtiną išvadą, jog dėl užpylimo buvo sugadintos ne tik lubos ir vandens šildymo katilas, bet ir grindų danga. Byloje nėra ginčo, kad ieškovės įgaliotas asmuo neapžiūrėjo įvykio vietos, neapžiūrėjo padarytų apgadinimų, taip pat nevertino, kokius darbus reikia atlikti siekiant atstatyti į buvusią iki pažeidimo būklę, kokių medžiagų tam reikia.
19. Pagal įrodymų pakankamumo taisyklę, kuri civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu (išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus), nagrinėjamoje situacijoje daroma išvada, jog ieškovė neįrodė, jog visa nukentėjusiam asmeniui išmokėta 1901,98 Eur draudimo išmoka buvo tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su atsakovės neteisėtais veiksmais. Nagrinėjamu atveju, ieškovė, atstovaujama profesionalių teisininkų, neįvykdė ir pareigos įrodyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygas – žalos dydį ir priežastinį ryšį tarp kilusios žalos ir atsakovo neteisėtų veiksmų. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad ieškovė iš esmės neatlikusi tyrimo ir ją atlikusi paviršutiniškai, neįvertinusi, ar atsakovės neteisėti veiksmai yra priežastiniu ryšiu susiję su nukentėjusio asmens turtui padarytais sugadinimais, išmokėjo draudimo išmoką, sudaro pagrindą išvadai, kad ieškovė, pati nesielgė pakankamai apdairiai ir rūpestingai ir tokiais savo veiksmais prisiėmė tokio elgesio neigiamų pasekmių atsiradimo riziką. Pagal jau suformuotą teismų praktiką vien žalos atlyginimo trečiajam asmeniui faktas nėra pakankamas pagrindas tenkinti regresinį reikalavimą. Aplinkybė, kad ieškovė besąlygiškai pasitikėjo draudėja ir draudimo išmoką mokėjo neįvykdęs pareigos apžiūrėti žalą, ją įvertinti, negali sudaryti pagrindo dėl tokio pačios ieškovės neapdairaus elgesio atsakomybę perkelti atsakovei.
20. Teismas daro išvadą, kad ieškovė neįrodė 497,51 Eur žalos, susijusios su grindų remontu, pagrįstumo, todėl ši reikalavimo dalis atmestina. Teismo posėdyje liudytoja apklausus EE. B., ši, priešingai nei teismo posėdyje tvirtino ieškovės atstovė, nurodė, kad vandens šildymo katilas nebuvo naujas, o buvo bute nuo jo pastatymo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pastatas, kuriame yra butai, pastatytas 2000 metais. Tai reiškia, kad katilas iki sugadinimo buvo naudojamas apie 19 metų. Akivaizdu, kad tiek laiko naudoto katilo vertė yra žymiai mažesnė nei naujai įsigyjamo. Aplinkybė, kad ieškovė, šios aplinkybės nesiaiškindama, išmokėjo draudėjai draudimo išmoką, padengiančią naujo katilo įsigijimo kainą ir nevertindama amortizacijos, negali reikšti atsakovės pareigos kompensuoti ieškovei šios patirtų išlaidų.
21. Civilinėje teisėje egzistuoja visiško nuostolių atlyginimo principas (CK 6.251 str.), viena vertus, reiškiantis, jo asmens patirti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, kita vertus – draudžiantis sukurti situaciją, kai po nuostolių atlyginimo asmuo atsidurtų geresnėje situacijoje nei iki žalos padarymo. Ieškovės atstovė, nedalyvaudama 2021 m. vasario 24 d. teismo posėdyje, prisiėmė riziką, susijusią su ribotomis galimybėmis teikti naujus įrodymus, susijusius su teismo posėdyje po liudytojų apklausos paaiškėjusiomis aplinkybėmis, taip pat apskaičiuoti sugadinto vandens šildymo katilo nusidėvėjimo laipsnį ir atitinkamai spręsti dėl žalos dydžio.
22. Iš pateiktos sąskaitos matyti, kad naujo, draudėjai vietoje sugadinto įmontuoto, katilo kaina yra 650 Eur, o likusi suma yra susijusi su katilo pakeitimo darbais. Ieškovė nepateikė jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie tokios rūšies katilo vertę iki įvykio, taip pat nepateikė duomenų apie tai, ar buvo galimybė ir ar buvo ekonomiškai tikslinga remontuoti. Atsakovė pateikė jai prieinamus duomenis – skelbimų kopijas apie galimą panašios būklės katilo vertę. Įvertinant nurodytas aplinkybes ir ieškovei nepateikus pakankamų įrodymų apie galimą sugadinto katilo vertę ir nusidėvėjimą, teismo vertinimu, protingumo ir teisingumo principus atitiktų atsakovės nurodoma katilo iki sugadinimo vertė – 200 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad sąskaitoje įvardinti dujinio katilo demontavimo ir naujo sumontavimo darbai, papildomos santechninės medžiagos katilo permontavimui, paleidimo derinimo darbai pripažintini pagrįstais ir būtinais, ši sąskaitoje nurodyta sumos dalis – t. y. 363,98 Eur laikytina pagrįsta.
23. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovės iš viso priteistina 994,60 Eur žalos, kurią sudaro 430,62 Eur žalos, susijusios su lubų remonto darbias (įskaitant remonto paruošiamuosius darbus) ir 563,98 Eur žala, susijusi su dujų katilo įgijimu ir keitimu, atlyginimo (CPK 178 str.).
24. Atsakovei buvo pateikta pretenzija atlyginti žalą ne teismo tvarka. Atsakovei nevykdant prievolės tinkamai atlyginti padarytos žalos, CK 6.210 straipsnio 1 dalies pagrindu ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio kompensacinės palūkanos, apskaičiuotos nuo priteisiamos žalos atlyginimo sumos 994,60 Eur nuo 2019 m. birželio 10 d. iki ieškinio pareiškimo teismui dienos 2020 m. rugpjūčio 13 d., t. y. 51,36 Eur kompensacinių palūkanų (994,60 Eur x 5 procentai / 365 dienos x 377 pradelstų dienų).
25. CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 1 d. pagrindu atsakovės R. F. priteistinos 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos sumos (1045,96 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugpjūčio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
26. Kiti šalių argumentai teisinės reikšmės neturi, todėl išsamiau jų nenagrinėja (CPK 265 straipsnis). Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
27. Ieškovė pateikė duomenis apie 500,98 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 45 Eur žyminis mokestis bei 455,98 Eur atstovavimo išlaidų. Ieškovės reikalavimai patenkinti 52,29 procentais, todėl ieškovei atlygintina bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 261,96 Eur. Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, iš atsakovės priteistina 261,96 Eur bylinėjimosi išlaidų,
28. Teismas šioje byloje patyrė 8,87 Eur procesinių dokumentų siuntimo atsakovei išlaidų. Šios išlaidos, įvertinus jų susidarymo priežastis, priteistinos iš atsakovės (CPK 92 str.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 264, 265, 268, 270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės R. F., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834, naudai 994,60 Eur (devyni šimtas devyniasdešimt keturi eurai šešiasdešimt centų) žalos atlyginimo, 51,36 Eur (penkiasdešimt vienas euras trisdešimt šeši centai) palūkanų, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 1045,96 Eur sumos nuo bylos iškėlimo 2020 m. rugpjūčio 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 261,96 Eur (du šimtai šešiasdešimt vienas euras devyniasdešimt šeši centai) bylinėjimosi išlaidų.
Kitą ieškinio reikalavimų dalį atmesti.
Priteisti iš atsakovės R. F., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 8,87 Eur (aštuoni eurai aštuoniasdešimt septyni centai) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, išaiškinant, kad nurodytos išlaidos sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Aistė Petrevičienė