Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-1-874/2017

Proceso Nr. 4-18-3-00707-2016-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.5.; 3.25.3.

(S)

JONIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2017 m. balandžio 14 d.

Joniškis

Joniškio rajono apylinkės teismo teisėja Vijoleta Kurtkienė,

sekretoriaujant Romutei Braslauskienei,

dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui E. S., jo atstovui advokatui Žydrūnui Rupšiui,

institucijos atstovui Virginijui Kerui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracine tvarka nubausto E. S. skundą dėl Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento 2016 m. lapkričio 18 d. nutarimo Nr. AM-SIAN-77982756-16 panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – Institucija) vyriausiasis specialistas Virginijus Keras 2016 m. lapkričio 18 d. E. S. atžvilgiu priėmė nutarimą Nr. AM-SIAN-77982756-16 administracinio teisės pažeidimo byloje pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 5113 straipsnio 3 dalį dėl to, kad E. S. 2016 m. lapkričio 10 d. Joniškio r. sav., Smalių k., išvalė dalį Smalių tvenkinio pakrantės, suardė velėną, tuo pažeidė Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 126.4 p. ir Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 20 str. 4 d. reikalavimus. Žala gamtai nepaskaičiuota ir neatlyginta (57-58 b. l.).

Administracinio teisės pažeidimo protokolas E. S. buvo surašytas 2016 m. lapkričio 10 d. už tai, kad jis 2015 m. lapkričio 10 d. – 2015 m. lapkričio 19 d. Joniškio r. sav., Smalių k., išvalė dalį Smalių tvenkinio pakrantės, suardė velėną, tuo pažeidė Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 126.4 p. ir Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 20 str. 4 d. reikalavimus (13-14 b. l.).

2016 m. gruodžio 28 d. teisme gautas E. S. skundas, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento 2016 m. lapkričio 18 d. nutarimą ir administracinę bylą nutraukti. Skunde nurodoma, kad administracinė nuobauda E. S. paskirta praleidus administracinės nuobaudos skyrimo terminą. Nėra jokio dokumento, kuris patvirtintų, kad Institucija per 6 mėnesius nuo pažeidimo padarymo dienos būtų pratęsusi E. S. administracinės nuobaudos skyrimo terminą, išskyrus 2016-05-18 nutarimą, kuris priimtas pasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminui. Skundžiamame nutarime nenurodyta koks konkretus pažeisto teisės akto punktas pažeistas ir tai laikytina esminiu pažeidimu. Institucija nepagrindė nutarime nurodyto pažeidimo leistinais įrodymais. E. S. tik tvarkė aplinką, neardė velėnos, neatliko neteisėtų veiksmų. Institucija, nenustačiusi tariamo pažeidimo vietos, kitų svarbių aplinkybių, neturėjo teisinio pagrindo spręsti, jog E. S. išvalė dalį Smalių tvenkinio pakrantės, suardydamas velėną. ATPK 5113 straipsnio 3 dalyje numatytas pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia. Tariamo pažeidimo žala nėra paskaičiuota, nėra aišku ar ji iš viso buvo padaryta.

Institucija, priėmusi nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad ATPK 35 straipsnio 3 dalis nenustato baigtinio sąrašo pagrindų, dėl kurių galima pratęsti bendrąjį 6 mėnesių terminą skirti administracinę nuobaudą. Ginčijamu atveju terminas buvo pratęstas dėl kitų priežasčių – žalos dydžio apskaičiavimo. Pilnam duomenų surinkimui, t. y. pretenzijos dėl gamtai padarytos žalos pateikimo ir sudarant atsakomybėn traukiamam asmeniui garantuoti pilną jo teisių realizavimą, šiuo atveju galimybę taikyti ATPK 2601 str. nuostatas. Nutarimas pratęsti nuobaudos skyrimo terminą priimtas nepraleidus ATPK 35 str. 1 d. nustatyto 6 mėnesių termino. Pažeidimas buvo pradėtas 2015 m. lapkričio 10 d. ir baigtas 2015 m. lapkričio 19 d. Nutarimas skirti E. S. baudą priimtas 2016 m. lapkričio 18 d., yra teisėtas ir pagrįstas, todėl prašo E. S. skundo netenkinti, o skundžiamą nutarimą palikti galioti.

Institucijos atstovas teisme prašė atmesti E. S. skundą ir palikti galioti Institucijos nutarimą. Nutarime nurodyta pažeidimo padarymo data – 2015 m. lapkričio 10 d., yra techninė klaida. Priimant nutarimą, duomenys buvo perkelti iš sistemos automatiškai pagal pažeidimo protokolo duomenis. Dėl neaiškių priežasčių yra nurodoma ne pilna data, tik pažeidimo termino pradžia. Kad pažeidimas trunkamas patvirtina UAB „Joniškio Hidrostatyba“ raštas, kad darbai prie tvenkinio truko nuo lapkričio 10 d. iki 19 d. Prašo nutarime nurodytą datą laikyti technine klaida, nes galimai dėl techninių kliūčių nepersikėlė viena eilutė. Klaidą pastebėjo tik vėliau. Nutarimas tęsti terminą turėtų būti registruojamas, bet tai neprivaloma. Nutarimą priima bylą tiriantis pareigūnas. Yra žurnalas elektroninėje erdvėje. Kai terminas artėja prie pusmečio, o duomenų dar neturi, terminą pratęsia. Pranešimas pažeidėjui nėra siunčiamas, nes šis pats turi domėtis tyrimo eiga. Patikrinimo akte yra nurodytas teisės akto punktas, kuris pažeistas, o protokole ir nutarime ne, dėl to, kad taip persikėlė automatiškai. Vykdantis darbus asmuo pats turi sužinoti su kuo derinami darbai, kokie dokumentai reikalingi. Su kokia institucija  E. S. turėjo derinti darbus, pasakyti negali. Mano, kad turėjo kreiptis į savivaldybę, nes žemė yra nuomojama iš valstybės. Registrų centro išraše nurodyta visa eilė tarnybų, su kuriomis reikėtų derinti darbus. Jie piliečių nekonsultuoja, nekompetentingi tai daryti. Pakrantės valymas yra administracinis teisės pažeidimas, nes išvalė pakrantę, neturėdamas leidimo ir nesuderinęs projekto. Apsaugos juostose negalimi jokie darbai. Atitinkamos tarnybos turi nuspręsti ar galima atlikti darbus, atsižvelgiant kokia yra augmenija, fauna. Kas buvo Smalių tvenkinio pakrantėje, negali pasakyti, nes nematė prieš tvarkymą. Velėnos ardymas šiuo atveju yra jos nuėmimas, struktūros pažeidimas sunkia technika. Gal būt ji atsistato per kažkokį tai laiką, bet tuo metu buvo padarytas pažeidimas. Velėna – tai iš žolės, kitų dalykų susikūręs darinys virš dirvožemio. Jis yra pažeidžiamas ir tai gali būti negrįžtamas procesas, jei tas darinys nuskutamas ar užpilamas kuo nors. Jei dumblas buvo užpiltas ant velėnos, ji galėjo išnykti, nes dumblas yra rūgštinis dirvožemis. Ar velėnos išardymas yra jos iškasimas su šaknimis, ar tik sumynimas, negali pasakyti. Žala gamtai šiuo atveju neapskaičiuota, nes nėra nustatytas pažeidimo padarymo plotas. Dėl žalos gamtai bus byla civiline tvarka.

Pareiškėjas E. S. teisme savo skundą palaikė ir papildomai paaiškino, kad jaučiasi nenusikaltęs, nepadaręs žalos gamtai. Gyvena prie Smalių tvenkinio pakrantės 30 metų, matė ten esančius šiukšlynus, todėl pakrantę sutvarkė savo lėšomis, pasodino 300 dekoratyvinių medžių ir tuo didžiuojasi. Investavo savo pinigus į valstybės žemę. Dumblas laikinai saugomas buvo ne iš tos pakrantės, o iš jo sodybos tvenkinio. Dumblas iš pakrantės buvo sukeltas į tą pačią pakrantę. Tvenkinio pakrantėje jokios velėnos nebuvo, tik senų laikų provėžos. Žinojo, kad projektą reikia derinti su aplinkos apsaugos agentūra. Jis projektą derino žodžiu su laikinai einančiu vedėjo pareigas K. R. Šis davė žodinį pritarimą darbams, pabrėžė, kad nemato nieko blogo tuose darbuose. Darbų eigoje K. R. gavo telefoninį skundą-pranešimą apie vykdomus darbus. K. R. pasakė, kad skundui jokios reikšmės neteikia. Tas pokalbis jį nuramino, nes V. B. buvo sakęs, kad projektą užtenka derinti su aplinkos apsauga. Po to, įvyko konfliktas su K. R. Negalvojo, kad sulauks tokio keršto iš rajono aplinkos apsaugos pareigūnų, nes K. R. pagal jo skundą buvo nubaustas.

Pareiškėjo atstovas posėdžio metu nurodė, kad skundžiamame nutarime nurodyta pažeidimo data yra 2015-11-10. Institucijos įsitikinimu pažeidimas buvo padarytas 2015-11-10, todėl kalbėti apie trunkamąjį pažeidimą nėra pagrindo. Institucija pratęsė nuobaudos skyrimo terminą jau terminams pasibaigus, t. y. 2016-05-18, kai galėjo pratęsti iki 2016-05-10, todėl byla turi būti nutraukta. Institucijos atstovo paaiškinimas dėl techninės klaidos atmestinas. Nutarimas pratęsti terminą niekur neregistruotas, todėl neaišku kada surašytas. Nutarime nurodytas ne to sklypo  kadastrinis numeris. Kitas pagrindas administracinei bylai nutraukti – nėra pažeidimo sudėties. E. S. neatliko neteisėtų veiksmų, neardė velėnos, nenustatyta pažeidimo vieta, neaišku ar veiksmai atlikti saugomoje teritorijoje, nes tvenkinio kadastriniai matavimai neatlikti, nėra galimybės nustatyti ploto, pakrantės juostos, todėl negalima taikyti Saugomų teritorijų įstatymo nuostatų. Žala gamtai nepaskaičiuota, todėl jokių padarinių nekilo. Liudytojai nurodė, kad jokios velėnos neardė. E. S. buvo atvykęs į agentūrą, klausė dėl leidimo, projekto, tačiau jokios informacijos negavo.

Liudytojas I. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad dirba Šiaulių RAAD Joniškio rajono agentūroje. 2015-12-30 patikrinimo metu užfiksavo pažeidimą – dalyje Smalių tvenkinio pakrantės buvo nukasta velėna, sunaikinta vandens telkinio augmenija, nukasta apsauginė juosta, galimai pakeista ir pakrantės linija, nes vienas riboženklis buvo vandenyje. Tuo pažeisti Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 124 punkto reikalavimai. Tokiems darbams reikalingi leidimai. Be leidimo kasinėti negalima. Pagal specialiąsias sąlygas ardyti velėną draudžiama apsauginėje juostoje. Darbai nebuvo derinti nei su agentūra, nei su savivaldybe. Darbus vykdžiusiam E. S. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. E. S. rudenį buvo atėjęs ir į agentūrą, sakė, kad tvarkė pakrantę. Kadangi buvo numatytas planinis patikrinimas, tai prie to paties patikrino ir nukastą teritoriją. Matėsi ryškiai nukasimas, padarė nuotraukas. Planinis patikrinimas vyko gruodžio 30 d., sniego nebuvo, aiškiai matė velėną.  UAB „Joniškio hidrostatyba“ nurodė, kad darbai buvo vykdomi nuo lapkričio 10 d. iki 19 d., buvo išnuomotas transportas. Nuomota technika išvalė tvenkinio šiaurės rytinę dalį, kurią išsinuomojęs E. S. 25 metams. 2016-05-18 jis priėmė nutarimą pratęsti tyrimą, kadangi buvo padaryta žala gamtai, tačiau jos nesugebėjo apskaičiuoti. Tokie nutarimai neregistruojami. Tvenkinio kadastriniai matavimai nėra padaryti. Jie reikalingi, nes neaišku kiek nukasta. Kreipėsi į žemėtvarką, bet jiems pasakė, kad be kadastrinių matavimų negali apskaičiuoti kokia buvo juosta. Kai buvo atliekami darbai, E. S. dar nebuvo išnuomojęs sklypo, nuomos sutartis įregistruota tik 2016 m. balandžio mėn. 7 d. Planinis patikrinimas buvo nukeltas į gruodžio 30 d. dėl tarp vedėjo K. R. ir E. S. įvykusio konflikto.

Liudytojas A. B. teismo posėdžio metu parodė, kad dalyvavo 2015 m. gruodžio 30 d. planiniame patikrinime, kurio metu buvo nustatytas tvenkinio pakrantės pažeidimas. Patikrinimo metu pravažiuodami pamatė iškastą pakrantę, todėl nusprendė patikrinti. Iškastas dumblas buvo suvežtas prie mėšlidės. Nusprendė atlikti matavimus, apskaičiuoti žalą ir taikyti administracinę atsakomybę pažeidėjui. Į patikrinimo aktą buvo surašyti faktiniai duomenys. Jis dalyvavo planiniame patikrinime, nes tarp E. S. ir agentūros darbuotojo buvo kilęs konfliktas. Praktikoje nėra tęsęs terminų nuobaudos skyrimui. Nutarimai yra suvedami į duomenų bazę, kur automatiškai gaunamas numeris, o  agentūrose yra registrų žurnalai. Ar nutarimai pratęsti terminą registruojami, negali atsakyti.

Liudytojas P. S. posėdžio metu paaiškino, kad dirba UAB „Joniškio hidrostatyba“ gamybos direktoriumi. Ūkininkas E. S. norėdamas sutvarkyti Smalių tvenkinio pakrantę, prašė išnuomoti darbams reikalingą techniką. Pasiūlė pastarajam ekskavatorių ir buldozerį, sutarė dėl kainos. Ar visą savaitę technika dirbo pas E. S., nepamena. Darbams vadovavo pats savininkas. Žinojo, kad E. S. tvarkys pakrantę, bet ar turi leidimus, nesidomėjo. Teritorija buvo apaugusi menkaverčiais krūmais, žolėmis. Tvenkinys daug metų buvo neprižiūrėtas, prieigos prie jo nebuvo. Vėliau važiuodamas matė, kad padarytas priėjimas prie tvenkinio, apsodinta medeliais, auga žolė, viskas tvarkinga.

Liudytojas S. Š. posėdžio metu paaiškino, kad dirba UAB „Joniškio hidrostatyba“. Jis Smalių tvenkinį yra pats statęs 1974 m., todėl puikiai pamena kokio pločio buvo pakrantės. E. S. nieko nepažeidė, o tik padarė gerą darbą. Jis prižiūrėjo techniką, fiksavo kiek mechanizmai dirbo. Jie dirbo nuo lapkričio 10 d. iki 19 d. Pats savininkas nurodė  darbus. Velėna nebuvo kasama. Ten buvo meldai, nendrės, ajerai iš tvenkinio pakrantės dugno. Kasama nebuvo, tik valoma. Pakrantės kontūro nepažeidė, nebuvo padaryta plačiau ar giliau, tik išvalyta. Po valymo vanduo paliko tame pačiame lygyje, nieko blogo gamtai nepadarė. Jei būtų ardę velėną, būtų pažeistas krantas, pasirodęs juodžemis, bangos būtų jį nešę į tvenkinį, tada gali erozija prasidėti, gali pradėti irti krantinė. Nematė ten jokio juodžemio. Nuotraukose yra velėna, tik apsidumblinusi, nes ekskavatorius metė dumblą, buldozeris stūmė. Velėna kaip buvo, tokia ir liko. Jos nekasė, gal tik kiek su vikšrais įsispaudė.

Liudytojas V. T. parodė, kad dirba UAB „Joniškio hidrostatyba“ ekskavatorininku. 2015 m. rudenį pas E. S. valė tvenkinio krantą. Išvalė šiukšlyną, padarė gražią pakrantę. Ekskavatorius sveria 12  t, bet jis vikšrinis, todėl labai nesminga, nedrasko velėnos. Jis rovė menkaverčius krūmus. Ten nebuvo velėnos, buvo senos provėžos, šiukšlynas.

Liudytojas A. S. posėdžio metu paaiškino, kad dirba  „Joniškio hidrostatyba“ buldozerininku. 2015 m. rudenį dirbo pas E. S. prie Smalių tvenkinio pakrantės, rovė krūmus, lygino paviršių. Jo technika sveria apie 6 t, tiesiai važiuojant velėna nesusidrasko. Jis važiavo tiesiai, nesisukinėjo. Nuvažiavę rado kemsynus, viksvas, seniau išrautus krūmus. Jie viską sutvarkė, išlygino kupstus.

Liudytojas V. B. posėdžio metu paaiškino, kad Smalių tvenkinio pakrantės tvarkyme dalyvavo galutiniame etape, suprojektavo pakrantės želdinių asortimentą ir pasodinimą. 2015 m. vasarą teritorija atrodė baisiai. Ten buvo kemsynai, meldai, vikšriai, kurie sudaro kupstus. Faktiškai ten velėnos nebuvo. Tai kas ten buvo neatitinka velėnos sąvokos. Ten dar buvo krūva senų šakų. Jis paruošė projektą, nes turi kraštovaizdžio specialisto diplomą. Kad projektas nesuderintas, jis nežinojo. E. S. sakė, kad žodžiu kalbėjo su tarnybomis. Dabar pakrantė tvarkinga ir graži, prisėta daugiamečių žolių, bus puiki veja, pasodinta įvairaus asortimento medelių ir krūmų. Tvenkinio ribos nesikeitė po tvarkymo.

Liudytojas K. R. posėdžio metu paaiškino, kad 2015 metais, datos nepamena, važiavo su I. Š. į planinį patikrinimą. Patikrinimas neįvyko, nes E. S. neįsileido. Jau buvo gavę informaciją apie iškastą tvenkinio pakrantę, sakė atvažiuos ir patikrins. E. S. buvo atvykęs į agentūros patalpas ir prieš patikrinimą, ir po jo. Sakė, kad truputį pavalė žoles. Jokių leidimų kasimui E. S. neprašė, projektų nederino. E. S. be leidimo iškasė pakrantę, buvo fiksuoti pažeidimai. Nutarimai pratęsti terminą administracinei nuobaudai paskirti neregistruojami, o dedami į bylą. Leidimų išdavimo procedūros paaiškinti negali, nes ne jie išduoda leidimus.

Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Joniškio rajono agentūros (toliau ŠRAAD Joniškio RA) 2015 m. gruodžio 30 d. patikrinimo akte Nr. 157 nurodyta, kad patikrinta išvalyta dalis Smalių tvenkinio pakrantės, kurią išvalė E. S. ūkis. Patikrinimo metu nepateikė projekto Smalių tvenkinio išvalymui ir pakrantės sutvarkymui. Pažeista apie 100 m ilgio vandens telkinio apsaugos juosta (suardyta velėna) ir išvalytas tvenkinio dugnas apie 20 m pločio ir 100 m ilgio, sunaikinta vandens augmenija. Taip pažeisti Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 126.4 p. ir LR Saugomų teritorijų įstatymo 20 str. 4 d. 3 p. reikalavimai (15-16 b. l.).

Iš ŠRAAD Joniškio RA 2016-04-29 rašto Nr. 40 matyti, kad vedėjas kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Joniškio skyrių ir VĮ Valstybės žemės fondo Šiaulių žemėtvarkos ir geodezijos skyrių, prašydamas pateikti informaciją apie galimai savavališkai pažeistos Smalių tvenkinio pakrantės apsaugos juostos ir apsaugos zonos, kurios ribojasi ir patenka į žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), plotus (25 b. l.).

Iš ŠRAAD Joniškio RA 2016-07-11 rašto Nr. SR-J-71 matyti, kad vedėjas kreipėsi į VĮ Valstybės žemės fondo Šiaulių žemėtvarkos ir geodezijos skyrių, prašydamas suderinti galimą sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Joniškio r., prie Smalių tvenkinio papildomo matavimo ir kartografavimo datą bei nurodyti paslaugos kainą (28 b. l.).

Iš ŠRAAD Joniškio RA 2016-05-18 nutarimo dėl administracinės atsakomybės taikymo ir žalos aplinkai skaičiavimo termino pratęsimo matyti, kad nėra nurodyta dėl kokių konkrečių ATPK 35 straipsnio 3 d. numatytų aplinkybių pratęsiamas administracinės nuobaudos skyrimo terminas iki 2016-11-18. Nutarime nurodoma, kad atliekamas tyrimas dėl galimai savavališkai pažeistos Smalių tvenkinio pakrantės apsaugos juostos ir pakrantės apsaugos zonos, kurios ribojasi ir patenka į žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (48-49 b. l.).

Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad 0,4053 ha žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai; sudaryta nuomos sutartis nuo 2016-04-07 iki 2041-04-07 su E. S. įregistruota 2016-04-20, įregistravimo pagrindas 2016-04-07 Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis Nr. 27SŽN-84-(14.27.62) (52-53b. l.).

Iš 2016 m. balandžio 7 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 27SŽN-84-(14.27.62) matyti, kad E. S. išsinuomojo 0,4053 ha, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (54-55 b. l.).

UAB „Joniškio hidrostatyba“ 2016-10-11 rašte Nr. S-1 nurodyta, kad ūkininkas E. S. savo reikmėm nuomojosi vienkaušį ekskavatorių KOMATSU ir buldozerį DT-75 nuo 2015 m. lapkričio 10 d. iki 19 d. (60 b. l).

Aiškinamajame rašte (prie dendroplano, Smalių tvenkinio pakrantės sutvarkymo projekto) nurodyta, kad projektuojamo tvarkyti ir želdinti Smalių tvenkinio pakrantės dalies žemės sklypo pl9tas yra 4053 kv. m. (86-87 b. l.).

Iš 2015 m. rugsėjo 25 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 27SŽN-153-(14.27.62) matyti, kad E. S. išsinuomojo 0,4948 ha, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (89 b. l.).

ŠRAAD Joniškio RA 2017-01-31 rašte Nr. SR-J-8 nurodyta, kad tiriant pažeidimus, nutarimai administracinės atsakomybės taikymo terminui pratęsti Joniškio rajono agentūros registrų žurnaluose neregistruojami (109 b. l.).

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2017-02-06 rašte Nr. (16-1)-D8-860 nurodyta, kad Administracinių teisės pažeidimų protokolų ir nutarimų dokumentų blankų apskaitos bei administracinių teisės pažeidimų bylų registravimo ir tvarkymo taisyklių 14 punkte nurodyta, kad bylų registravimo ir tvarkymo taisyklėse specialių nuostatų, nustatančių nutarimo (sprendimo) pratęsti nuobaudos skyrimo terminą, registracija neįtvirtinta. Tačiau Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių, nustatančių valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, įmonių, kitų subjektų, įgaliotų atlikti viešojo administravimo funkcijas, valstybės įgaliotų asmenų (toliau – įstaigos) oficialiųjų dokumentų tvarkymo apskaitos ir saugojimo bendruosius reikalavimus, 10 punkte nurodyta, kad įstaigos parengti ir gauti su jos veikla susiję dokumentai turi būti užregistruoti (110 b. l).

E. S. skundas tenkintinas.

Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą privalu išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 284 str. 1 d.). Byloje turi būti nustatyta kokie neteisėti veiksmai buvo atlikti, jų priešingumas teisei bei juos atlikęs asmuo.

Lietuvos Respublikos ATPK 5113 straipsnio 3 dalis numato atsakomybę už vandens telkinių naudojimo sąlygų pažeidimą arba nevykdymą – užtraukia baudą piliečiams nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų.

Bylos nagrinėjimo metu kilo ginčas ar pažeidimas, kurio padarymu kaltinamas E. S., yra trunkamasis.

Administracinių teismų praktikoje laikoma, kad pažeidimai, numatyti Lietuvos Respublikos ATPK 5113 straipsnyje, nėra trunkamieji teisės pažeidimai, nes ši veika yra baigta realiai įvykdžius pažeidimą, tai yra pažeidus žemės, miško, vandens telkinių naudojimo tvarką.

Kaip matyti ATPK 5113 norma yra blanketinė, t. y nukreipianti į kitus teisės aktus, kuriuos asmuo turi pažeisti, kad būtų patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 5113 straipsnio 3 dalį. Institucija nurodė, kad E. S. pažeidė Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 126.4 punktą, kuriame nurodyta, kad pakrantės apsaugos juostose draudžiama dirbti žemę, ardyti velėnas, ganyti gyvulius, išskyrus Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme numatytus atvejus, ir Saugomų teritorijų įstatymo 4 dalies, kurioje išvardyta visa eilė draudžiamų veiksmų pakrantės apsaugos juostoje, tame tarpe ir ardyti velėną, reikalavimus.

Nors tiek administracinio teisės pažeidimo protokole, tiek 2016-11-18 nutarime E. S. kaltinamas dalies Smalių tvenkinio išvalymu, tačiau nurodytuose teisės aktų, kurių pažeidimu kaltinamas E. S., straipsniuose, dalyse ir punktuose nėra numatytas draudimas valyti tvenkinio pakrantę. Vadinasi E. S. galimai pažeidė nurodytų teisės aktų reikalavimus, nes suardė velėną, atlikdamas pakrantės valymo darbus. Šiuo atveju nurodytą pažeidimą traktuoti kaip trunkamąjį, teismo nuomone nėra jokio pagrindo.

Institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priėmusi nutarimą (toliau – Institucija), nurodydama pažeidimo padarymo laiką, rėmėsi tik UAB „Joniškio hidrostatyba“ 2016-01-11 raštu, kuriame nurodyta, kad E. S. nuomojosi ekskavatorių ir buldozerį nuo 2015-11-10 iki 2015-11-19. Pažymėtina, kad toks Institucijos požiūris labai išplečia veikos traktavimą ir įtvirtina ydingą praktiką. Akivaizdu, kad be leidimo atliekant darbus, kuriems toks leidimas reikalingas, pažeidimas padaromas iš karto pradėjus tokius darbus atlikti. Smalių tvenkinio pakrantės tvarkymo darbai pagal bylos medžiagą pradėti 2015 m. lapkričio 10 d. Objektyvių duomenų, kad velėna buvo suardyta vėliau, byloje nėra, todėl atsižvelgiant į nekaltumo prezumpcijos principą, visi neaiškumai vertintini administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

Vienas iš administracinės atsakomybės skiriamųjų bruožų yra jos operatyvumas. Apskritai kiekvienos, taip pat ir administracinės, atsakomybės veiksmingumas yra tuo didesnis, kuo greičiau ji pritaikoma. Todėl ilgai nepaskyrus nuobaudos, ją taikyti gali būti netikslinga. ATPK 35 straipsnyje numatytų terminų paskirtis – garantuoti, kad administracinė nuobauda būtų skiriama per protingą laiką nuo veikos padarymo. Tik tokiu atveju administracinė nuobauda gali pasiekti tikslus, dėl kurių ji skiriama. Administracinės nuobaudos skyrimo terminai kartu yra ir trauktino atsakomybėn asmens garantija, turinti užtikrinti, kad byla būtų išsprendžiama per protingą laiką, ir taip saugoti asmenį nuo pernelyg ilgo persekiojimo.

ATPK 35 straipsnio 1 dalyje inter alia nustatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Pažymėtina tai, jog jeigu šie terminai yra pasibaigę, administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti priimtas tik vienintelis sprendimas – administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti. Priežastys, dėl kurių administracinė nuobauda per ATPK 35 straipsnyje numatytus terminus nebuvo paskirta, priimant byloje sprendimą, jokios reikšmės neturi. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turi būti nutraukiama tiek tuo atveju, kai nuobaudos nesuspėta paskirti dėl objektyvių priežasčių, tiek ir tuo atveju, kai terminai yra suėję dėl netinkamo pareigūnų pareigų atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys Nr. 2AT-12-2013, 2AT-52-2014).

Jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga, yra paskelbta jo paieška arba, kai dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo, ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nurodyti terminai gali būti pratęsiami, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo ar paaiškėjimo dienos. Iš bylos medžiagos matyti, kad šioje byloje vyr. specialistas I. Š. nutarimą dėl administracinės atsakomybės taikymo ir žalos aplinkai skaičiavimo termino pratęsimo priėmė 2016 m. gegužės 18 d., t. y. jau pasibaigus ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatytam 6 mėnesių terminui. Šis nutarimas niekur neregistruotas, apie jo priėmimą neinformuotas E. S. Teismo nuomone, tai ydinga praktika, nes sudaro sąlygas dėl nutarimo priėmimo datos interpretavimo. Institucijos atstovo išsakyta pozicija, kad asmuo pats privalo domėtis tyrimo eiga, negali būti laikoma teisinga, nes asmuo, kurio atžvilgiu pradėta administracinė teisena, turi būti informuojamas apie jo atžvilgiu priimtus nutarimus, net jei jie yra neskundžiami ir negali būti verčiamas nuolat klausinėti tyrimą atliekančios institucijos ar jo atžvilgiu nėra priimtas koks nors nutarimas. Be to, 2016-05-18 nutarimas dėl administracinės atsakomybės taikymo ir žalos aplinkai skaičiavimo termino pratęsimo yra visiškai nemotyvuotas, jame nėra nurodyta jokių ATPK 35 straipsnio 3 dalyje numatytų sąlygų, kurioms esant terminas gali būti pratęsiamas. Atsiliepime į skundą Institucijos atstovas nurodo, kad ATPK 35 straipsnio 3 dalies nuostata nenustato baigtinio sąrašo pagrindų, dėl kurių galima pratęsti bendrąjį 6 mėnesių terminą skirti administracinę nuobaudą, kitos priežastys nėra detalizuotos, todėl ginčijamu atveju bylos nagrinėjimo terminą pareigūnas pratęsė dėl kitų priežasčių – žalos dydžio apskaičiavimo. Teismas nesutinka su tokiu ATPK 35 straipsnio 3 dalyje numatytų termino pratęsimo pagrindų traktavimu. ATPK 35 straipsnio 3 dalyje nėra nurodyta baigtinio priežasčių, dėl kurių gali būti pratęstas administracinės nuobaudos skyrimo terminas, tačiau įstatymas numato, kad dėl šių priežasčių turi būti negalima spręsti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens administracinės atsakomybės klausimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad Institucija taip ir nesurinko duomenų dėl žalos dydžio, tačiau tai nesutrukdė Institucijai 2016 m. lapkričio 10 d. E. S. surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, o 2016 m. lapkričio 18 d. priimti nutarimą paskirti E. S. baudą. Bylos nagrinėjimo metu Institucijos atstovas jau nurodė, kad šiuo atveju padarytos žalos dydis nėra svarbu, nes dėl padarytos žalos Institucija kreipsis civilinio proceso tvarka. Tokiu būdu 2016-05-18 nutarimas dėl administracinės atsakomybės taikymo ir žalos aplinkai skaičiavimo termino pratęsimo priimtas ne tik praleidus 6 mėnesių terminą, tačiau ir iš viso priimtas, nesant ATPK 35 straipsnio 3 dalyje nustatytų pagrindų. 2016 m. lapkričio 18 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas, taip pat pažeidžiant ATPK 35 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos skyrimo terminus, nes pagal bylos medžiagą pažeidimo data yra 2015 m. lapkričio 10 d., kaip ir nurodyta minėtame nutarime.

Be to, iš ATPK 5113 straipsnio 3 dalies dispozicijos yra akivaizdu, kad šis administracinis teisės pažeidimas yra padaromas tiesiogine tyčia, t. y. asmuo turi suprasti priešingą  teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatyti žalingas jo pasekmes ir jų norėti arba nors ir nenorėti šių pasekmių, bet sąmoningai leisti joms kilti (ATPK 10 str.). Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad E. S. numatė žalingas savo veiksmų pasekmes ir jų norėjo arba sąmoningai leido joms kilti. E. S. iki šiol įsitikinęs, kad padarė ne pažeidimą, o gerą darbą – sutvarkė apleistą tvenkinio pakrantę, kuria dabar gali naudotis visi gyventojai. Bylos nagrinėjimo metu apklausti liudytojai taip pat vieningai tvirtino, kad anksčiau Smalių tvenkinio pakrantė buvo neprižiūrėta, apaugusi menkaverčiais krūmais, žolėmis, meldais, vikšriais, kurie sudaro kupstus, velėnos faktiškai net nebuvo, o dabar pakrantė tvarkinga ir graži, prisėta daugiamečių žolių, pasodinta medelių ir krūmų. E. S. paaiškino, kad kreipėsi žodžiu į Joniškio rajono agentūros pareigūnus, teiravosi dėl leidimo atlikti darbus ir jam nebuvo uždrausta juos atlikti, nebuvo nurodyta iš kokių institucijų leidimus darbams jis turi gauti. Tai E. S. žodžiais jį nuramino, jis nesijautė darantis pažeidimą. Atkreiptinas dėmesys, kad bylos nagrinėjimo metu nei Institucijos atstovas, nei apklausiami Joniškio rajono agentūros pareigūnai negalėjo atsakyti į E. S. atstovo klausimą į kokias institucijas privalėjo kreiptis E. S., kokias procedūras atlikti, norėdamas pradėti tvenkinio pakrantės tvarkymo darbus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs (pvz. nutartys administracinėse bylose Nr. N575-6511/2010, Nr. N261-1321/2012), kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Būtent Institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, prisiima pareigą įrodyti, jog asmens veikoje yra visi būtini administracinio teisės pažeidimo sudėties elementai. Įvertinus byloje esančią medžiagą ir teisme ištirtus įrodymus, teismas konstatuoja, kad Institucija šios pareigos tinkamai neįvykdė – byloje nėra objektyvių ir neginčytinų įrodymų, pagrindžiančių E. S. kaltę padarius jam inkriminuojamą pažeidimą, t. y. jo veikoje nėra tyčios. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu bei atsižvelgiant į įrodymų naštos paskirstymo taisykles, t. y. jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai bei, esant nustatytoms abejonėms,  darytina išvada, kad byloje nėra neginčytinų ir objektyvių įrodymų, leidžiančių padaryti išvadą, kad  E. S. padarė pažeidimą, numatytą ATPK  5113 straipsnio 3 dalyje.

Atsižvelgiant į nustatytas bylos faktines aplinkybes ir galiojantį teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad ŠRAAD 2016 m. lapkričio 18 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AM-SIAN-77982756-16 E. S. paskirti nuobaudą yra priimtas pažeidžiant ATPK 35 str. 1 d. nuostatas,  todėl yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso  302 str. 1 d. 2 p., 3024 str. 1 d., 2 d., teismas

n u t a r ė:

E. S. skundą tenkinti.

Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento vyriausiojo specialisto Virginijaus Kero 2016 m. lapkričio 18 d. priimtą nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AM-SIAN-77982756-16 panaikinti ir bylą nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Joniškio rajono apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                                                    Vijoleta Kurtkienė