Civilinė byla Nr. e2A-474-524/2025
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-03949-2022-2
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.7.6
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. kovo 20 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo J. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės asociacijos ,,Baukštės slėnis“ ieškinį atsakovui J. S. dėl skolos už elektros energiją ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, E. S., U. R., S. R., D. A. (D. A.), L. P., S. L., R. J., M. B., D. K., A. F. (A. F.), R. B., V. K., I. B., N. B., M. V., P. V., A. K., V. S., V. V. (V. V.), Ž. G., S. S., T. J., M. S., Š. G., A. L., A. S. (A. S.), A. V.
Teismas
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė asociacija ,,Baukštės slėnis“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui J. S., kurį vėliau patikslino ir kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 3 499,66 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovas J. S. byloje pateikė priešieškinį ieškovei asociacijai ,,Baukštės slėnis“, kurį vėliau patikslino ir kuriuo prašė: 1) įpareigoti ieškovę netrukdyti atsakovui naudotis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo inžineriniais tinklais bei įrenginiais, būtinais teikti vandenį ir šalinti nuotekas iš žemės sklypo ir gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), bei netrukdyti naudoti žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini) pagal paskirtį; 2) priteisti iš ieškovės 400 Eur žalą dėl laikinojo būsto nuomos; 3) priteisti iš ieškovės atsakovui nepagrįstai įgytą 6 313 Eur sumą už žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo inžinerinius įrenginius (inžinerines komunikacijas); 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. spalio 25 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, atsakovo priešieškinį tenkino iš dalies. Teismas įpareigojo ieškovę netrukdyti atsakovui naudotis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo inžineriniais tinklais bei įrenginiais, būtinais teikti vandenį ir šalinti nuotekas iš žemės sklypo ir pastato – gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), bei netrukdyti naudoti žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini) pagal paskirtį. Teismas priteisė iš ieškovės asociacijos ,,Baukštės slėnis“ 400 Eur žalą dėl laikinojo būsto nuomos, 2501,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui. Kitą priešieškinio dalį atmetė. Teismas priteisė iš ieškovės 22,28 Eur pašto išlaidų valstybei. Teismas priteisė iš atsakovo 22,28 Eur pašto išlaidų valstybei.
4. Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. kovo 14 d. sprendimu panaikino Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. spalio 25 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškovės ieškinys atsakovui dėl skolos priteisimo ir patenkintas priešieškinio reikalavimas dėl įpareigojimo ieškovę netrukdyti atsakovui naudotis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo inžineriniais tinklais bei įrenginiais, būtinais teikti vandenį ir šalinti nuotekas iš žemės sklypo ir pastato – gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), bei netrukdyti naudoti žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini) pagal paskirtį bei paskirstytos bylinėjimosi išlaidos ir dėl šių pareikštų reikalavimų priėmė naują sprendimą, o likusią sprendimo dalį paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas sprendimo rezoliucinę dalį išdėstė taip: „Priteisti ieškovei asociacijai „Baukštės slėnis“ iš atsakovo J. S. 2 600,00 Eur skolą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. birželio 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priešieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš ieškovės asociacijos „Baukštės slėnis“ 400,00 Eur žalos atlyginimą dėl laikinojo būsto nuomos atsakovui J. S. Kitą priešieškinio dalį atmesti.“. Apeliacinės instancijos teismas bylos dalį pagal ieškovės ieškinio reikalavimą atsakovui dėl 899,66 Eur skolos už elektros energijos suvartojimą priteisimo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
5. Apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, nurodė, kad byla dėl dalies reikalavimų grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, todėl bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 16 d. sprendimu ieškovės patikslintą ieškinį dėl skolos už elektros energiją priteisimo iš atsakovo atmetė. Teismas priteisė iš atsakovo 4 830,06 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginti ieškovei. Teismas priteisė iš ieškovės 2 278,28 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginti atsakovui. Teismas grąžino atsakovui 22 Eur žyminio mokesčio. Teismas priteisti iš ieškovės valstybei 85,58 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas priteisė iš atsakovo valstybei 173,75 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
7. Kiek tai susiję su šios apeliacinės instancijos teismo bylos nagrinėjimo dalyku – pirmosios instancijos teismo bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė byloje patyrė 6 436 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 6 160 Eur atstovavimo išlaidos (1 210 Eur už ieškinio parengimą, 1210 Eur už atsiliepimo į priešieškinį parengimą, 1210 Eur už kitų prašymų parengimą ir atstovavimą teisme, 1 780 Eur už apeliacinio skundo parengimą, iš kurios 1 500 Eur dėl atmestų ieškinio reikalavimų ir 280 Eur dėl tenkintų priešieškinio reikalavimų, 500 Eur ir 250 Eur už susipažinimą su byla ir atstovavimą teismo posėdžiuose) ir 276 Eur sumokėtas žyminis mokestis (79 Eur už ieškinio reikalavimus ir 197 Eur už apeliacinį skundą). Atsakovas pareikšdamas byloje patikslintą priešieškinį sumažino turtinių reikalavimų dydį, todėl pagal atsakovo pareikštus reikalavimus už priešieškinį mokėtinas 301 Eur dydžio žyminis mokestis (100 Eur už neturtinį reikalavimą, 50 Eur už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, 151 Eur už turtinius reikalavimus). Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovui grąžintina 22 Eur dydžio žyminio mokesčio permoka. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas byloje patyrė 9 528,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 9 084,40 Eur atstovavimo išlaidos (260 Eur už konsultaciją dėl reikalavimo sumokėti skolą, 260 Eur už atsakymo į ieškovės pretenziją parengimą, 910 Eur už atsiliepimo į ieškinį parengimą, 1 040 Eur už priešieškinio parengimą, 260 Eur, 650 Eur, 260 Eur ir 650 Eur už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose, 390 Eur už atsiliepimo į patikslintą ieškinį parengimą, 1 573 Eur už apeliacinio skundo parengimą, 786,50 Eur už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą, 1 415,70 Eur ir 629,20 Eur už rašytinių paaiškinimų parengimą, pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose) ir 444 Eur sumokėtas žyminis mokestis (301 Eur už priešieškinio reikalavimus ir 143 Eur už apeliacinį skundą).
8. Teismas pažymėjo, kad, įvertinus nagrinėjamos bylos trukmę, apimtį, sudėtingumą, ieškovės ir atsakovo prašomos priteisti išlaidos teisinei pagalbai apmokėti neviršija Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų maksimalių dydžių. Atsižvelgiant į tai, kad byloje patenkinta 74 proc. ieškovės patikslintu ieškiniu pareikštų reikalavimų (t. y. priteista 2 600 Eur suma iš 3 499,66 Eur), ieškovei iš atsakovo priteistina 58,46 Eur sumokėto žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į tai, kad byloje patenkinta 6 proc. atsakovo patikslintu priešieškiniu pareikštų turtinių reikalavimų (t. y. priteista 400 Eur suma iš 6 713 Eur), tenkintas atsakovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir atmestas atsakovo neturtinis reikalavimas, atsakovui iš ieškovės priteistina 59,06 Eur žyminio mokesčio. Įvertinus proporcingai ieškovės patikslinto ieškinio patenkintų reikalavimų dalį ir atsakovo patikslinto priešieškinio atmestų reikalavimų dalį (67 proc.), ieškovei iš atsakovo priteistina 2 993,06 Eur atstovavimo išlaidų už atstovavimą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Įvertinus proporcingai atsakovo patikslinto priešieškinio patenkintų reikalavimų dalį ir ieškovės patikslinto ieškinio atmestų reikalavimų dalį (33 proc.), atsakovui iš ieškovės priteistina 2 219,22 Eur atstovavimo išlaidų už atstovavimą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
9. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme ieškovės apeliacinis skundas iš esmės buvo patenkintas, o atsakovo apeliacinis skundas buvo iš esmės atmestas, ieškovei iš atsakovo priteistina 197 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą, 1 500 Eur už apeliacinio skundo dėl atmestų patikslinto ieškinio reikalavimų parengimą ir 1/2 dalis iš 280 Eur už apeliacinio skundo dėl tenkintų priešieškinio reikalavimų parengimą, t. y. 140 Eur, iš viso 1 837 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, o atsakovo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (1 573 Eur už apeliacinio skundo parengimą, 786,50 Eur už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą, 143 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą) iš ieškovės nepriteisiamos. Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovei iš atsakovo priteistina 4 830,06 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, o atsakovui iš ieškovės priteistina 2 278,28 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
10. Teismas taip pat nurodė, kad šioje byloje patyrė 259,33 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Patikslintą ieškinį ir priešieškinį patenkinus iš dalies (proporcingai patenkintų patikslinto ieškinio ir priešieškinio daliai), iš ieškovės priteistina 85,58 Eur, o iš atsakovo priteistina 175,73 Eur išlaidų valstybei, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
11. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 16 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo: 1) priteisti iš atsakovo 2 617,02 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovei; 2) priteisti iš ieškovės 5 386,23 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą atsakovui; 3) priteisti iš ieškovės 229,48 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei; 4) priteisti iš atsakovo 29,85 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Taip pat prašo kitą Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 16 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
12. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas parinko netinkamą išlaidų paskirstymo proporciją, t. y. neįvertino, kad neturtinis priešieškinio reikalavimas (dėl vandens ir nuotekų tinklų neteisėto atjungimo) buvo patenkintas pačios ieškovės jau po priešieškinio pareiškimo, o su juo susijusį žalos reikalavimą teismas iš esmės patenkino. Atsakovo priešieškinį sudarė iš esmės du reikalavimai – dėl 6 500 Eur už neįrengtą infrastruktūrą priteisimo ir neturtinis reikalavimas dėl vandentiekio ir nuotekų atjungimo bei su tuo susijusių pasekmių (žalos). Todėl laikytina, kad bylą išnagrinėjus pirmą kartą buvo patenkinta 50 proc. priešieškinio reikalavimų. Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. kovo 14 d. sprendimu pripažino, jog priešieškinio pirmasis reikalavimas buvo pareikštas pagrįstai ir laiku, nes savo sprendimu konstatavo, kad ieškovė neturėjo teisės atlikti jokių veiksmų, susijusių su geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ribojimu ar nutraukimu ir todėl nurodytas neteisėtas vandens ir nuotekų šalinimo infrastruktūros atjungimas sukėlė 400 Eur žalą atsakovui. Įvertinus tai, 50 proc. atsakovo turėtų išlaidų turi būti priteisima iš ieškovės 2 340 Eur išlaidų atstovo pagalbai, o ieškovei teismo nustatyta 67 proc. išlaidų dalis – 2432,10 Eur.
13. Apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neišskyrė atstovavimo išlaidų, kurios patirtos bylą nagrinėjant antrą kartą (grąžinto nagrinėti ieškinio dalyje), nes šiame pakartotinio bylos dalies nagrinėjimo procese ieškovė bylą visiškai pralaimėjo ir todėl visos atsakovo išlaidos turėjo būti priteistos iš ieškovės, tačiau tai nepadaryta. Bylą nagrinėjant antrą kartą pirmosios instancijos teisme ieškovė patyrė 750 Eur išlaidas, o atsakovas patyrė 2 044,90 Eur išlaidas, todėl ieškovės bylinėjimosi išlaidos turėjo būti nepriteistos, o atsakovo patirtos 2 044,90 Eur išlaidos turėjo būti priteistos iš ieškovės visiškai. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme išlaidos turėjo būti paskirstomos tarp šalių priteisiant iš atsakovo ieškovei 2 432,10 Eur visų atstovavimo pirmosios instancijos teisme išlaidų (bylą nagrinėjant pirmą kartą), o atsakovui iš ieškovės turėjo būti priteista 4 384,90 Eur (2 340 Eur bylą nagrinėjant II kartą + 2044,90 Eur bylą nagrinėjant II kartą) visų atstovavimo pirmos instancijos teisme išlaidų.
14. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismui perdavus išlaidų klausimą spręsti galutinai pirmos instancijos teismui, negrąžintoje bylos dalyje galėjo būti skirstomos tik tos išlaidos, kurios kartu su prašymu iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos buvo pateiktos Klaipėdos apygardos teismui. Nagrinėjamu atveju ieškovė Klaipėdos apygardos teismui neteikė prašymo su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, todėl ieškovės 1 780 Eur išlaidos, kurios nebuvo pateiktos apeliacinės instancijos teisme, yra nepriteistinos ieškovei. Ieškovės atstovas (advokato padėjėjas) pavėluotai pateikė jo išlaidas apeliaciniame procese. Be to, už apeliacinio skundo parengimą (1 500 Eur) ir papildomai 280 Eur (neaišku už ką konkrečiai) ieškovė atsiskaitė advokato padėjėjui. Taigi, ieškovės atstovas teikė paslaugas apeliaciniame procese pažeidžiant Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą draudimą advokato padėjėjui atstovauti apeliaciniame teisme. Apeliacinėje teismo instancijoje atsakovas prašė priteisti jam 2 359,50 Eur išlaidas. Kadangi apeliacinės instancijos teismas bylos dalį dėl ieškovės reikalavimo 899,66 Eur grąžino iš naujo nagrinėti ir ši dalis buvo atmesta, todėl atsakovo naudai remiantis pirmos instancijos teismo nustatyta proporcija (67/33) turėjo būti priteista 33 proc. bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, t. y. 778,64 Eur. Ieškovei iš viso turėjo būti priteista iš Atsakovo 2 432,10 Eur išlaidų (atstovavimo išlaidos nagrinėjant bylą pirmą kartą pirmos instancijos teisme), o atsakovui iš ieškovės turėjo būti priteistos 5 163,54 Eur išlaidos (2 340 Eur bylą nagrinėjant pirmą kartą + 2 044,90 Eur bylą nagrinėjant antrą kartą + 778,64 Eur bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme).
15. Apeliaciniame skunde teigiama, jog atitinkami turėjo būti paskirstytos ir žyminio mokesčio bei teismo išlaidos. Ieškovei iš atsakovo turėjo būti priteista tik 67 proc. žyminio mokesčio pirmos (52,93 Eur) ir apeliacinės (131,99 Eur) instancijos teisme, o atsakovui iš ieškovės turėjo būti priteista 50 proc. (175,50 Eur) žyminio mokesčio pirmos instancijos teisme (125,50 Eur+ 50 Eur) ir 33 proc. (47,19 Eur) žyminio mokesčio apeliacinės instancijos teisme, t. y. iš viso bendrai ieškovei – 184,92 Eur žyminio mokesčio, o atsakovui – 222,69 Eur žyminio mokesčio. Taigi, iš viso ieškovei priteistina 2 617,02 Eur išlaidų, o atsakovui priteistina 5 386,23 Eur išlaidų. Teismo išlaidos paskirstytos taip pat neteisingai, nes nebuvo išskirtos išlaidos, kurios susidarė bylą nagrinėjant antrą kartą, kuomet bylos baigtis yra visiškai ieškovės nenaudai. Bylą nagrinėjant pirmą kartą teismas patyrė 44,56 Eur išlaidas, kurios skirstytinos tarp šalių pagal teismo nustatytą proporciją (67/33), t. y. ieškovei 33 proc. (14,71 Eur), o atsakovui 67 proc. (29,85 Eur). Bylą nagrinėjant antrą kartą teismas patyrė 214,77 Eur išlaidas, o kadangi byla nagrinėjama antrą kartą buvo baigta ieškovės nenaudai, tai visos teismo 214,77 Eur išlaidos priskirtinos ieškovei. Todėl atitinkamai iš ieškovės priteistina 229,48 Eur (214,77 Eur + 14,71 Eur) teismo išlaidų, o iš atsakovo priteistina 29,85 Eur teismo išlaidų.
16. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistu.
17. Ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad iš visų priešieškinio reikalavimų buvo patenkinta tik priešieškinio dalis, susijusi su atsakovo turėtų nuostolių už nuomą priteisimu. Tuo remiantis pirmosios instancijos teismais visiškai teisingai sprendė, kad byloje yra patenkinta tik 6 procentai atsakovo patikslintu priešieškiniu pareikštų turtinių reikalavimų (iš 6 773 Eur priteista 400 Eur suma), o neturtinis reikalavimas visiškai atmestas. Tuo remiantis apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proporciją yra nepagrįsti. Teismas visiškai teisingai ir sąžiningai paskirstė šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas, nepažeisdamas numatytų bylinėjimosi išlaidų skirstymo taisyklių. Įstatyme aiškiai numatyta, kad teismas bylinėjimosi išlaidas skirsto proporcingai teismo patenkintų (atmestų) reikalavimų daliai, kas šiuo atveju ir buvo padaryta, todėl apeliacinio skundo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neišskyrė bylinėjimosi išlaidų nagrinėjant bylą pakartotinai, yra nepagrįsti. Analogiškai nepagrįsti ir apeliacinio skundo teiginiai, jog bylą nagrinėjant pakartotinai ieškovė visiškai bylą pralaimėjo. Ieškovės pareikšto reikalavimo atsakovei dydis – 3499,66 Eur, o patenkintų reikalavimų dalis – 2 600 Eur. Taigi bendroje sumoje buvo patenkinta didžioji dalis ieškovės reikalavimų (analogiškai didžioji dalis atsakovo reikalavimų buvo atmesti). Šia proporcija vadovaujantis (patenkintų ieškovės reikalavimų daliai) ir turėjo būti skirstomos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos, ką pirmosios instancijos teismas tinkamai ir padarė. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės tenkino ieškovės apeliacinį skundą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad dalis reikalavimo buvo grąžinta pakartotiniam nagrinėjimui, apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų neskirstė. Byloje nebuvo nustatyta, kad šios ieškovės turėtos išlaidos būtų nepatirtos, nepagrįstos ar per didelės, todėl manytina, kad teismas pagrįstai jas priteisė iš atsakovo. Analogiškai nepagrįsti yra ir apeliacinio skundo teiginiai, jog, šiuo atveju, advokato padėjėjas teikė paslaugas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas buvo surašytas ir pateiktas advokato vardu, todėl apeliacinės instancijos teisme ieškovę atstovavo ir teisines paslaugas teikė advokatas, o advokato padėjėjas tik priėmė apmokėjimą, kas pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką nėra draudžiama.
18. Trečiasis asmuo E. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą apeliacinį skundą tenkinti. Taip pat priteisti iš ieškovės atsakovui bylinėjimosi išlaidas, patirtas šioje apeliacinės instancijos byloje.
19. Trečiojo asmens atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad apeliacinio skundo teiginiai pagrįsti, vertinant sąžiningumo, proporcingumo ir tinkamo teisingumo vykdymo prasme, tad sutinkama su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas: a) kurios buvo patirtos apeliacinės instancijos teisme, nes neturėjo būti priteistinos, akivaizdžiai pavėlavus ir praleidus terminus pateikti prašymą dėl jų priteisimo; b) dėl prevencinio reikalavimo kilusios bylinėjimosi išlaidos, kai jų kilimas sąlygotas ieškovės atliktų neteisėtų veiksmų bei kilusios žalos (padarinių) prasme, turėjo būti vertinamos, atsižvelgiant į teismų formuojamą praktiką ir priteistinos iš ieškovės, ypatingai atsižvelgiant į tai, jog pati ieškovė aktyviais veiksmais faktiškai pati prevencinį reikalavimą patenkino (įvykdė), po jo pateikimo nagrinėti teismui; c) pagrįsti ir apeliacinio skundo teiginiai, jog advokato padėjėjas teikė paslaugas apeliacinės instancijos teisme, kas akivaizdu, nes apeliacinis skundas buvo surašytas ir už jį buvo apmokėta ne advokatui, o advokato padėjėjui; atlyginimas, sumokėtas už apeliacinio skundo parengimą, neturinčiam teisės tą skundą pateikti, negali būti vertinamas, kaip būtinos ir pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, ypač kai jos paprašytos priteisti praėjus terminui.
Teismas
konstatuoja:
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos
20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.
21. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
Ginčo apeliacinės instancijos teisme esmė
22. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 16 d. sprendimo, kurio atmestas ieškovės asociacijos ,,Baukštės slėnis“ patikslintas ieškinys atsakovui J. S. dėl skolos už elektros energiją priteisimo, dalis, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, t. y.: 1) priteista iš atsakovo 4 830,06 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginti ieškovei; 2) priteista iš ieškovės 2 278,28 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginti atsakovui; 3) priteista iš ieškovės valstybei 85,58 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; 4) priteista iš atsakovo valstybei 173,75 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
23. Apeliacinis skundas motyvuojamas tuo, kad pirmos instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas skirstydamas byloje susidariusias bylinėjimosi išlaidas, nepagrįstai neįvertino, kad ieškovė be teismo sprendimo patenkino ieškovo priešieškinio dalį, kad ieškovė pavėluotai pateikė prašymą su išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, apskaičiavimu ir pagrindimu, ieškovės atstovas teikė paslaugas apeliaciniame procese pažeidžiant Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą draudimą, taip pat, nepagrįstai neišskyrė išlaidų, kurios susidarė antrą kartą nagrinėjant grąžintą bylos dalį pirmojoje teismo instancijoje.
Dėl skundžiamo sprendimo teisėtumo
24. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovė asociacija ,,Baukštės slėnis“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui J. S., kurį vėliau patikslino ir kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 3 499,66 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
25. Atsakovas J. S. byloje pateikė priešieškinį ieškovei asociacijai ,,Baukštės slėnis“, kurį vėliau patikslino ir kuriuo prašė: 1) įpareigoti ieškovę netrukdyti atsakovui naudotis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo inžineriniais tinklais bei įrenginiais, būtinais teikti vandenį ir šalinti nuotekas iš žemės sklypo ir gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), bei netrukdyti naudoti žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini). pagal paskirtį; 2) priteisti iš ieškovės 400 Eur žalą dėl laikinojo būsto nuomos; 3) priteisti iš ieškovės atsakovui nepagrįstai įgytą 6 313 Eur sumą už žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo inžinerinius įrenginius (inžinerines komunikacijas); 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
26. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. spalio 25 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, atsakovo priešieškinį tenkino iš dalies. Teismas įpareigojo ieškovę netrukdyti atsakovui naudotis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo inžineriniais tinklais bei įrenginiais, būtinais teikti vandenį ir šalinti nuotekas iš žemės sklypo ir pastato – gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), bei netrukdyti naudoti žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini) pagal paskirtį. Teismas priteisė iš ieškovės asociacijos ,,Baukštės slėnis“ 400 Eur žalą dėl laikinojo būsto nuomos, 2501,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui. Kitą priešieškinio dalį atmetė. Teismas priteisė iš ieškovės 22,28 Eur pašto išlaidų valstybei. Teismas priteisė iš atsakovo 22,28 Eur pašto išlaidų valstybei.
27. Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. kovo 14 d. sprendimu panaikino Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. spalio 25 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškovės ieškinys atsakovui dėl skolos priteisimo ir patenkintas priešieškinio reikalavimas dėl įpareigojimo ieškovę netrukdyti atsakovui naudotis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo inžineriniais tinklais bei įrenginiais, būtinais teikti vandenį ir šalinti nuotekas iš žemės sklypo ir pastato – gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), bei netrukdyti naudoti žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. pagal paskirtį bei paskirstytos bylinėjimosi išlaidos ir dėl šių pareikštų reikalavimų priėmė naują sprendimą, o likusią sprendimo dalį paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas sprendimo rezoliucinę dalį išdėstė taip: „Priteisti ieškovei asociacijai „Baukštės slėnis“ iš atsakovo J. S. 2 600,00 Eur skolą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. birželio 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priešieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš ieškovės asociacijos „Baukštės slėnis“ 400,00 Eur žalos atlyginimą dėl laikinojo būsto nuomos atsakovui J. S. Kitą priešieškinio dalį atmesti.“. Apeliacinės instancijos teismas bylos dalį pagal ieškovės ieškinio reikalavimą atsakovui dėl 899,66 Eur skolos už elektros energijos suvartojimą priteisimo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, nurodė, kad byla dėl dalies reikalavimų grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, todėl bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės.
28. Klaipėdos apylinkės teismas šioje apeliacinės instancijos teismo byloje skundžiamu 2024 m. gruodžio 16 d. sprendimu ieškovės patikslintą ieškinį dėl skolos už elektros energiją priteisimo iš atsakovo atmetė. Teismas priteisė iš atsakovo 4 830,06 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginti ieškovei. Teismas priteisė iš ieškovės 2 278,28 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginti atsakovui. Teismas grąžino atsakovui 22 Eur žyminio mokesčio. Teismas priteisti iš ieškovės valstybei 85,58 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas priteisė iš atsakovo valstybei 173,75 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
29. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). CPK 93 straipsnyje išdėstytos taisyklės taikomos taip pat ir tam žyminiam mokesčiui, kurį šalys įmoka paduodamos apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat prašymus dėl proceso atnaujinimo (CPK 93 straipsnio 3 dalis). Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
30. Taigi, sutiktina su ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, kad teisės aktuose aiškiai numatyta, jog teismas bylinėjimosi išlaidas skirsto proporcingai teismo patenkintų (atmestų) reikalavimų daliai, todėl apeliacinio skundo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neišskyrė bylinėjimosi išlaidų nagrinėjant bylą pakartotinai, yra nepagrįsti.
31. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 93 straipsnis nustato bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę, kurios pagrindu laikomas principas „pralaimėjęs moka“. Taikant šią taisyklę, atsakomybė už bylinėjimosi išlaidas nustatoma pagal bylos proceso rezultatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-313/2017, 13 punktas; 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021, 21 punktas; 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-823/2021, 13 punktas). CPK 93 straipsnio 1 dalies prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje (pavyzdžiui, ieškovas, kurio ieškinys patenkintas). Materialinio teisinio pobūdžio ginčo išsprendimo rezultatas lemia procesinio teisinio pobūdžio reikalavimo pagrįstumą, t. y. laimėjusiai šaliai atlyginamos jos turėtos išlaidos, kurių ji turėjo siekdama apginti pažeistą teisę (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas). Tokiai proceso šaliai pagal aptariamą teisės normą pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018 10 punktą; 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018 16, 17 punktus; 2019 m. spalio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-294-611/2019 16 punktą; 2020 m. kovo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-46-687/2020 63 punktą; 2021 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021 14 punktą).
32. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisės normą, teismas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo sprendžia tik esant sprendimui (teismo procesiniam sprendimui), priimtam (priimamam) šalies naudai, ir šiuo remdamasis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018 16, 17 punktus; 2020 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020 15 punktą). Patenkintos (atmestos) ieškinio reikalavimų dalies ir visų ieškinyje pareikštų materialiųjų teisinių reikalavimų kiekybinė išraiška nustatoma turtinių reikalavimų atveju – pagal ieškinio sumos nustatymo taisykles (CPK 85 straipsnio 1 dalis), neturtinių – pagal pareikštų savarankiškų reikalavimų vienetų skaičių. Jeigu reikalavimai yra skirtingų rūšių ir neįmanoma nustatyti tikslios matematinės patenkintų (atmestų) reikalavimų dalies santykio su visais pareikštais reikalavimais proporcijos, teismas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo proporcijas nustato vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-378/2024, 61 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
33. Vis dėl to, apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad nors teisės doktrinoje teigiama, jog CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatytos bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklės pagrindu laikomas principas „pralaimėjęs moka“, kai išlaidų paskirstymas nustatomas pagal bylos proceso rezultatą – laimėjimą ar pralaimėjimą ir tokiu atveju išlaidos „seka paskui įvykį“ (angl. cost follow the event), tačiau taisyklė „pralaimėjęs moka“, atsižvelgiant į teisinės praktikos pasiektą lygį, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo standartų taikymo mastus, neturėtų būti absoliutinama. Pralaimėjusi bylą šalis, kuri tiek materialiųjų, tiek procesinių ginčo santykių atžvilgiu elgėsi apdairiai ir rūpestingai, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, t. y. jeigu jos negalima pripažinti kalta dėl bylą laimėjusios šalies išlaidų, neturėtų būti įpareigojama atlyginti bylą laimėjusios šalies išlaidų (CK 1.1 straipsnio 2 dalis, 6.248 straipsnis) (Simaitis, R. Bylinėjimosi išlaidos civiliniame procese. Vilnius: Registrų centras, p. 309–310, 317, 328).
34. Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo šio straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-421/2022, 65 punktas).
35. Konvencijos požiūriu Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra nurodęs, kad taisyklė „pralaimėtojas moka“ ir atitinkama taisyklė, pagal kurią reikalaujama atlyginti kitos šalies patirtas proceso išlaidas (įskaitant advokato atlyginimą), proporcingas sėkmei procese ir priklausančias nuo ieškinio vertės, atgraso potencialius bylininkus nuo išpūstų ieškinių teismuose pateikimo, ji gali būti laikoma teisės kreiptis į teismą apsunkinimu. Toks ribojimas nelaikytinas savaime nesuderinamu su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalimi. Kita vertus, ribojimas, paveikiantis teisę į teismą, nebus suderinamas su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalimi, jei jis neatitiks teisėto tikslo ir nebus pagrįsto proporcingumo ryšio tarp taikomų priemonių ir ribojimu siekiamo tikslo (žr. 2013 m. liepos 18d. sprendimą byloje Klauz prieš Kroatiją, peticijos Nr. 28963/10). Neprotingo dydžio bylinėjimosi išlaidos gali kelti problemų pirmiausiai tais atvejais, kai šalies civilinis ieškinys buvo patenkintas bent iš dalies. Tokiais atvejais labai didelės bylinėjimosi išlaidos gali „uzurpuoti“ didelę dalį ar net visą šaliai priteistą piniginį atlyginimą. Nepateikus svarių priežasčių tokiam rezultatui pateisinti, bylinėjimasis tampa beprasmis, o teisė į teismą – teorinė ir iliuzinė (žr. 2021 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Čolić prieš Kroatiją, peticijos Nr. 49083/18) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-204-943/2022, 38 punktą).
36. Naujausioje EŽTT praktikoje yra pabrėžiama, kad teisė kreiptis į teismą nebūtų praktiška ir veiksminga, jeigu bylinėjimosi išlaidos būtų paskirstomos mechaniškai, atsižvelgiant tik į pareikštų ir tenkintų bei atmestų reikalavimų kiekį. Bylose turi būti atsižvelgiama į bylos esmę apskritai ir ne tik į pareikštų tenkintų reikalavimų kiekį, bet ir į tai, kiek asmeniui, kuris kreipėsi į teismą, pavyko kokybiškai laimėti ginčą (žr. 2024 m. lapkričio 12 d. sprendimą byloje Girdauskienė prieš Lietuvą, peticijos Nr. 54171/21).
37. Taigi, remiantis pirmiau aptarta EŽTT praktika, pabrėžtina, kad nacionaliniai teismai, skirstydami šalių procese patirtas bylinėjimosi išlaidas, turi atsižvelgti ne tik į galutinį bylos rezultatą, bet konkrečiu atveju įvertinti ir tai, kokie reikalavimai iš esmės buvo tenkinti, o kurie atmesti, taip pat vertinti, ar šalys sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir atliko procesines pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-403/2024).
38. Byloje nekyla ginčo, kad teisminio proceso metu buvo patenkinta 74 proc. ieškovės patikslintu ieškiniu pareikštų reikalavimų, t. y. priteista 2 600 Eur suma iš 3 499,66 Eur.
39. Apeliacinė instancijos teismas sutinka su ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, kad patikslintu priešieškiniu atsakovas pareiškė 3 savarankiškus reikalavimus, nuo kurių kiekvieno iš jų (atskirai) buvo sumokėta atitinkama dalis žyminio mokesčio. Atsakovas priešieškinyje pateikė 2 turtinius reikalavimus 6773 Eur sumoje (400 Eur žala ir 6 313 Eur už vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo inžinerinius įrenginius (inžinerines komunikacijas)) ir 1 neturtinį – įpareigoti ieškovę netrukdyti atsakovui naudotis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo inžineriniais tinklais bei įrenginiais ir netrukdyti naudoti žemės sklypą ir gyvenamąjį namą.
40. Vertinant formaliai, teismų sprendimais iš pateiktų patikslinto priešieškinio reikalavimų patenkinta buvo tik reikalavimo dalis dėl 400 Eur išlaidų už nuomą kaip žalos priteisimo, t. y. iš ieškovės atsakovo naudai buvo priteista 400 Eur suma. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog iš Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. kovo 14 d. sprendimo turinio matyti, kad teismas sprendė, jog vandens ir nuotekų tinklų atjungimas tęsėsi tik vieninteliu epizodu – dvi savaites iki 2022 m. rugsėjo 23 d., todėl nėra pagrindo tenkinti atsakovo reikalavimo įpareigoti ieškovę netrukdyti atsakovui naudotis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo inžineriniais tinklais bei įrenginiais ir netrukdyti naudoti žemės sklypą ir gyvenamąjį namą. Vis dėl to, Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. kovo 14 d. sprendime pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog yra visos ieškovės civilinei atsakomybei kilti sąlygos ir kad pagrįstai priteisė iš ieškovės 400 Eur žalos, kurią atsakovas patyrė dėl laikino būsto nuomos minėtu laikotarpiu, atlyginimą.
41. Taigi, apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su atsakovo apeliaciniame skunde ir trečiojo asmens atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais argumentais, kad atsakovo priešieškinio neturtinis reikalavimas apeliacinės instancijos teismo buvo atmestas dėl to, jog ieškovė reikalavimą įvykdė atsakovui pateikus priešieškinį pirmosios instancijos teismui ir teismui 2022 m. rugsėjo 23 d. nutartimi pritaikius laikinąsias apsaugos priemones. Vertinant tai, nagrinėjamu atveju nukrypstant nuo CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto proporcingumo principo sutiktina su atsakovo prašymu laikyti, jog teisminio proceso metu buvo tenkinta 50 proc. priešieškinio reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokių proporcijų taikymas atsižvelgiant į minėtas aplinkybes nagrinėjamu atveju atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus (CPK 3 straipsnio 7 dalis).
42. Taigi, skaičiuojant, kad byloje ieškovės ieškiniu buvo pareikštas 1 reikalavimas, kuris tenkintas 74 proc., o atsakovo priešieškiniu buvo pareikšti 3 reikalavimai, kurie tenkinti 50 proc., ieškovės naudai teismo patenkintų ieškinio reikalavimų ir atmestų priešieškinio reikalavimų dalis sudaro 56 proc. Atitinkamai atsakovo naudai teismo patenkintų priešieškinio ir atmestų ieškinio reikalavimų dalis sudaro 44 proc.
43. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. kovo 14 d. sprendimu atsakovo apeliacinį skundą atmetė, o ieškovės apeliacinį skundą tenkino iš dalies. Ieškovė apeliaciniu skundu toje byloje prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. kovo 14 d. sprendimu išnagrinėjęs ieškovės apeliacinį skundą ieškovės ieškinį tenkino iš dalies priteisdamas 2 600 Eur iš 3 499,66 Eur skolos, taip pat atmetė priešieškinio neturtinį reikalavimą. Todėl laikytina, kad apeliacinio skundo reikalavimai buvo tenkinti taip: priteisti 3 499,66 Eur skolos – tenkintas iš dalies priteisiant 2 600 Eur, atmesti priešieškinio neturtinį reikalavimą – tenkintas visiškai, atmesti priešieškinio reikalavimą priteisti 400 Eur žalos atmestas. Liko nepatenkinti ieškovės apeliacinio skundo reikalavimai priteisti 899,66 Eur skolos ir atmesti priešieškinio reikalavimą dėl 400 Eur žalos pritesimo. Iš visų šių ieškovės 3 apeliacinio skundo reikalavimų tenkinus iš dalies reikalavimą priteisti 2 600 Eur iš 3 499,66 Eur skolos laikytina, jog buvo patenkinta apie 25 proc. ieškovės apeliacinio skundo reikalavimų. Kaip minėta, apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad atsakovo priešieškinio neturtinis reikalavimas apeliacinės instancijos teismo buvo atmestas dėl to, jog ieškovė reikalavimą įvykdė atsakovui pateikus priešieškinį pirmosios instancijos teismui ir teismui 2022 m. rugsėjo 23 d. nutartimi pritaikius laikinąsias apsaugos priemones. Vertinant tai, nagrinėjamu atveju nukrypstant nuo CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto proporcingumo principo iš visų ieškovės 3 apeliacinio skundo reikalavimų tenkinus reikalavimą atmesti priešieškinio neturtinį reikalavimą laikytina, jog buvo patenkinta dar apie 17 proc. ieškovės apeliacinio skundo reikalavimų, iš viso – 42 proc. (25+17). Vertintina, jog šiuo atveju tokių proporcijų taikymas atsižvelgiant į minėtas aplinkybes taip pat atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus (CPK 3 straipsnio 7 dalis).
44. Byloje nėra ginčo, kad Klaipėdos apygardos teismui civilinėje byloje, kurioje buvo priimtas 2024 m. kovo 14 d. sprendimas, apeliacinį skundą surašė ir pateikė advokatas, o užmokestį priėmė advokato padėjėjas. Tačiau, sprendžiant dėl dalyvaujančio byloje asmens teisės į išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apeliacinėje instancijoje ar kasaciniame teisme atlyginimą, esminę reikšmę turi tai, kas – advokatas ar advokato padėjėjas – atliko atstovavimo veiksmus, o ne tai, kieno iš jų vardu surašyti apmokėjimo dokumentai; tarp šių asmenų nesant ginčo, teismas neturi vertinti jų vidinių finansinių santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-96-469/2022 23 punktas). Atsižvelgiant į tai, atsakovo argumentai, kad ieškovės atstovas teikė paslaugas apeliaciniame procese pažeidžiant Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą draudimą atstovauti apeliacinės instancijos teisme advokato padėjėjui atmestini kaip nepagrįsti.
45. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
46. Kasacinio teismo praktikoje griežtai vertinama, ar prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo buvo pareikštas laiku. Pavyzdžiui, kasacinis teismas yra pripažinęs, kad šalis išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų nepateikė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, nors atsiliepime į kasacinį skundą buvo suformulavusi prašymą priteisti jos naudai iš ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau konkrečios sumos nenurodė ir išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų kartu su atsiliepimu į kasacinį skundą nepateikė. Šioje byloje šalis atskirą prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo kartu su priedais pateikė tą pačią dieną, kurią kasacinio teismo teisėjų kolegija teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, tačiau po to, kai teisėjų kolegijos nutartis atidėti teismo nutarties priėmimą ir paskelbimą buvo baigta pasirašyti. Kasacinis teismas padarė išvadą, kad šalis išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų nepateikė iki šios bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, o juos pateikė jau po bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, todėl šių išlaidų atlyginimo nepriteisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-129-701/2023 90 punktas). Prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą po bylos išnagrinėjimo iš esmės gali būti tenkinamas tik tokiu atveju, jei asmuo nurodo reikšmingas aplinkybes, kodėl toks prašymas ir šių išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai negalėjo būti pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, ir jas pagrindžia (įrodo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-260-1075/2022 53 punktas).
47. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad ieškovė Klaipėdos apygardos teismui civilinėje byloje, kurioje buvo priimtas 2024 m. kovo 14 d. sprendimas, prašymo raštu dėl išlaidų už advokato dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas priteisimo su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, išlaidų dydį patvirtinančiais įrodymais iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė. Ieškovė nenurodė ir neįrodinėjo apskritai jokių aplinkybių, kodėl toks prašymas ir šių išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai negalėjo būti pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su atsakovo argumentais, jog ieškovės apeliacinės instancijos teisme – Klaipėdos apygardos teismui civilinėje byloje, kurioje buvo priimtas 2024 m. kovo 14 d. sprendimas, patirtos bylinėjimosi išlaidos už advokato pagalbą nepriteistinos.
48. Bylos duomenimis nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad ieškovė byloje patyrė iš viso 6 436 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 6 160 Eur atstovavimo išlaidos (1 210 Eur už ieškinio parengimą, 1 210 Eur už atsiliepimo į priešieškinį parengimą, 1210 Eur už kitų prašymų parengimą ir atstovavimą teisme, 1 780 Eur už apeliacinio skundo parengimą, iš kurios 1 500 Eur dėl atmestų ieškinio reikalavimų ir 280 Eur dėl tenkintų priešieškinio reikalavimų, 500 Eur ir 250 Eur už susipažinimą su byla ir atstovavimą teismo posėdžiuose), iš kurių 1 780 Eur patirtos apeliacinės instancijos teisme, ir 276 Eur sumokėtas žyminis mokestis (79 Eur už ieškinio reikalavimus ir 197 Eur už apeliacinį skundą).
49. Atsakovas byloje patyrė 9 528,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 9 084,40 Eur atstovavimo išlaidos (260 Eur už konsultaciją dėl reikalavimo sumokėti skolą, 260 Eur už atsakymo į ieškovės pretenziją parengimą, 910 Eur už atsiliepimo į ieškinį parengimą, 1 040 Eur už priešieškinio parengimą, 260 Eur, 650 Eur, 260 Eur ir 650 Eur už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose, 390 Eur už atsiliepimo į patikslintą ieškinį parengimą, 1 573 Eur už apeliacinio skundo parengimą, 786,50 Eur už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą, 1 415,70 Eur ir 629,20 Eur už rašytinių paaiškinimų parengimą, pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose) ir 444 Eur sumokėtas žyminis mokestis (301 Eur už priešieškinio reikalavimus ir 143 Eur už apeliacinį skundą).
50. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 (teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos). Byloje nėra ginčo ir teismas nenustatė, kad šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą viršytų Rekomendacijose nustatytus dydžius.
51. Ieškovei pirmojoje instancijoje patyrus 4 459 Eur bylinėjimosi išlaidų ir nustačius, kad ieškovės naudai teismo patenkintų ieškinio reikalavimų ir atmestų priešieškinio reikalavimų dalis sudaro 56 proc., ieškovei iš atsakovo priteistina 2497,04 Eur (4 459 Eur x 56 proc.) bylinėjimosi išlaidų patirtų pirmosios instancijos teisme.
52. Atsakovui pirmojoje instancijoje patyrus 7025,90 Eur bylinėjimosi išlaidų ir nustačius, kad atsakovo naudai teismo patenkintų priešieškinio ir atmestų ieškinio reikalavimų dalis sudaro 44 proc., atsakovui iš ieškovės priteistina 3 091,40 Eur (7025,90 Eur x 44 proc.) bylinėjimosi išlaidų patirtų pirmosios instancijos teisme.
53. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, sudarančios tik žyminį mokestį – 197 Eur, ir į tai, jog laikytina, kad tenkinta 42 proc. ieškovės apeliacinio skundo reikalavimų, ieškovei iš atsakovo priteistina 82,74 Eur (197 Eur x 42 proc.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Taigi, iš viso ieškovei iš atsakovo priteistina 2 579,78 Eur (2497,04 Eur + 82,74 Eur) bylinėjimosi išlaidų
54. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, tik sudarančios už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą – 786,50 Eur, ir į tai, jog laikytina, kad buvo atmesta 58 proc. (100 – 42) ieškovės apeliacinio skundo reikalavimų, atsakovui iš ieškovės priteistina 456,17 Eur (786,50 Eur x 58 proc.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Taigi, iš viso atsakovui iš ieškovės priteistina 3547,57 Eur (3 091,40 Eur + 456,17 Eur) bylinėjimosi išlaidų.
55. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje patyrė 259,33 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (Klaipėdos apylinkės teismo pažymos apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Proporcingai patenkintų ir atmestų patikslinto ieškinio ir priešieškinio reikalavimų daliai iš ieškovės priteistina 114,11 Eur, o iš atsakovo priteistina 145,22 Eur išlaidų valstybei, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.)).
56. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria paskirstyto bylinėjimosi išlaidos laikytina neteisėta ir nepagrįsta.
Dėl bylos procesinės baigties
57. Atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad yra pagrindas atsakovo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, pakeisti ir išdėstyti ją taip (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas):
„Priteisti iš atsakovo J. S. 2 579,78 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti ieškovei Asociacijai „Baukštės slėnis“.
Priteisti iš ieškovės Asociacijos „Baukštės slėnis“ 3 547,57 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti atsakovui J. S.
Priteisti iš ieškovės Asociacijos „Baukštės slėnis“ 114,11 Eur išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti į valstybės biudžetą (sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662).
Priteisti iš atsakovo J. S. 145,22 Eur išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti į valstybės biudžetą (sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662).“.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų šioje apeliacinės instancijos teismo byloje
58. Atsakovas pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog šioje apeliacinės instancijos teismo byloje patyrė 1 258,40Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą parengiant ir teismui pateikiant apeliacinį skundą.
59. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
60. Remiantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: 1) bylos sudėtingumą; 2) teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; 3) ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; 4) būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; 5) ginčo sumos dydį; 6) teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; 7) sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; 8) šalių elgesį proceso metu; 9) advokato darbo laiko sąnaudas; 10) kitas svarbias aplinkybes. Nurodyti kriterijai, esant tam tikroms konkrečioms kiekvienos bylos aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į joje teikiamų teisinių paslaugų apimtį bei pobūdį, gali sudaryti pagrindą priteisti tiek didesnį negu Rekomendacijose nurodytą maksimalų bylinėjimosi išlaidų dydį, tiek mažesnį šių išlaidų dydį, net jeigu jis ir nesiekia maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022, 50 punktas).
61. Nagrinėjamu atveju apeliacinis skundas buvo teikiamas tik dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria paskirstyto bylinėjimosi išlaidos. Vertinant tai, savo sudėtingumu toks apeliacinis skundas labiau prilygintinas atskirajam skundui. Vadovaujantis Rekomendacijų 7, 8.15 punktais maksimalus priteistinas dydis šiuo atveju būtų 895,16 Eur (2 237,90 Eur x 0,4). Atsižvelgiant į tai, ir į kitus Rekomendacijų 2 punkte nustatytus kriterijus atsakovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas šioje apeliacinės instancijos byloje, tenkintinas iš dalies ir iš ieškovės atsakovui priteistina 895,16 Eur.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teismas
nutaria:
Apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 16 d. sprendimo dalį, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, pakeisti ir išdėstyti ją taip:
„Priteisti iš atsakovo J. S. 2 579,78 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti ieškovei Asociacijai „Baukštės slėnis“.
Priteisti iš ieškovės Asociacijos „Baukštės slėnis“ 3 547,57 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti atsakovui J. S.
Priteisti iš ieškovės Asociacijos „Baukštės slėnis“ 114,11 Eur išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti į valstybės biudžetą (sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662).
Priteisti iš atsakovo J. S. 145,22 Eur išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti į valstybės biudžetą (sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662).“.
Kitą apeliacinio skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Priteisti iš ieškovės Asociacijos „Baukštės slėnis“ 895,16 Eur bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms šioje apeliacinės instancijos teismo byloje, atlyginti atsakovui J. S.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Erika Misiūnienė