Baudžiamoji byla Nr. 1A-196-318/2019
Teisminio proceso Nr. 1-03-7-00002-2017-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6,
1.1.7.1, 1.1.7.2.2, 1.1.8.1.1, 1.1.9.4, 1.2.19.1.1,
1.2.19.3.1
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. balandžio 10 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Montvidienės, Reginos Pocienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Algimanto Valantino,
sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,
dalyvaujant prokurorui Gintarui Jasaičiui,
gynėjui advokatui Simonui Slapšinskui,
nuteistajam A. A.,
vertėjai Alvyrai Klipčiuvienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. V. gynėjo advokato Simono Slapšinsko ir nuteistojo A. A. gynėjo advokato Simono Slapšinsko apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 28 d. nuosprendžio, kuriuo:
A. A. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 225 straipsnio 1 dalį 200 MGL dydžio (7 532 Eur) bauda.
Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a) papunkčiu, į paskirtą bausmę – baudą įskaitytos dvi paros, išbūtos laikinajame sulaikyme, kas atitinka 4 MGL dydį, ir nustatyta, kad paskirtoji piniginė bauda A. A. yra 196 MGL dydžio (7 381 Eur).
Nustatyta, kad A. A. baudą savanoriškai privalo sumokėti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 682 straipsniu, A. A. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti valstybinėse ar savivaldybės institucijose, įstaigose ar įmonėse atėmimas trejiems metams.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi, iš A. A. valstybės nuosavybėn konfiskuota iš nusikalstamos veikos gautų pinigų vertę atitinkanti 200 Eur suma.
A. A. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
E. V. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal BK 227 straipsnio 1 dalį 200 MGL dydžio (7 532 Eur) bauda.
Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a) papunkčiu, į paskirtą bausmę – baudą įskaitytos dvi paros, išbūtos laikinajame sulaikyme, kas atitinka 4 MGL dydį, ir nustatyta, kad paskirtoji piniginė bauda E. V. yra 196 MGL dydžio (7 381 Eur).
Nustatyta, kad E. V. baudą savanoriškai privalo sumokėti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
E. V. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir BK 222 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. A. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal 225 straipsnio 1 dalį už tai, kad, būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, dirbdamas (duomenys neskelbiami) vedėjo pareigose bei informacinėje sistemoje „I“ pagal (duomenys neskelbiami) skyriaus pateiktą paraišką Nr. PDK-10-161212-00672 paskirtas Statybos užbaigimo komisijos nariu, pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (duomenys neskelbiami) teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjo 2016-01-28 potvarkį Nr. P3-138-(14.1), (duomenys neskelbiami) visuomenės sveikatos centro direktoriaus 2016-03-07 įsakymu Nr. VK-29 patvirtintų (duomenys neskelbiami) departamento (duomenys neskelbiami) skyriaus vedėjo pareigybių 7.20 punktą vertinti statinių projektavimo dokumentus ir dalyvauti statybos užbaigimo komisijose, žinodamas, kad Uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „D“, kurios direktorius yra E. V., baigė statinio statybą adresu (duomenys neskelbiami), ir 2016-12-06 šios bendrovės vardu yra pateiktas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (duomenys neskelbiami) teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui prašymas išduoti statybos užbaigimo aktą Nr. 1, taip pat žinodamas, kad pagal Statybos techninio reglamento V skyriaus „Statybos užbaigimas“ Antrojo skirsnio „Akto išdavimas“ 68 punktą pagal kompetenciją privalo vizualiai patikrinti statinio atitiktį statinio projekto (su prašymu pateiktos statinio projekto ar jo dokumentų laidos) sprendiniams, lemiantiems statinio atitiktį esminiams statinių reikalavimams, bei žinodamas, kad pagal šio reglamento 75 ir 76 punktus, statybos užbaigimo aktas laikomas pasirašytu ir galiojančiu, jeigu visi komisijos nariai pasirašo jį el. parašu ir užregistruoja informacinėje sistemoje „I“, 2016-12-23, apie 9 val. 30 min. (duomenys neskelbiami) skyriaus patalpose savo darbo vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbiami), UAB „D“, direktoriui E. V. tiesiogiai pasiūlius kyšį – pinigus 200 EUR – už A. A., kaip valstybės tarnautojui prilyginto asmens, teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, tai yra už tai, kad A. A., savo įgaliojimų ribose pasirašytų statybos užbaigimo aktą, jis (A. A.) tuoj po pasiūlymo savo naudai tiesiogiai priėmė kyšį pinigus 200 Eur ir 2016-12-23 informacinėje sistemoje „I“ elektroniniu parašu pasirašė statinio, esančio (duomenys neskelbiami), statybos užbaigimo akte tai yra priėmė kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus.
2. E. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal 227 straipsnio 1 dalį už tai, kad, būdamas UAB „D“ direktorius ir vienas iš dalininkų, veikdamas šios bendrovės interesais, žinodamas, kad UAB „D“ baigė statinio statybą adresu (duomenys neskelbiami), ir 2016-12-06 šios bendrovės vardu yra pateiktas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (duomenys neskelbiami) teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui prašymas išduoti statybos užbaigimo aktą Nr. 1, žinodamas, kad pagal Statybos techninio reglamento 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ III skyriaus 10.2 papunktį statybos užbaigimą fiksuoja statybos užbaigimo komisija, kurios vienas iš narių yra (duomenys neskelbiami) skyrius vedėjas A. A., žinodamas, kad pagal Statybos techninio reglamento V skyriaus „Statybos užbaigimas“ Antrojo skirsnio „Akto išdavimas“ 75 ir 76 punktus, statybos užbaigimo aktas laikomas pasirašytu ir galiojančiu, jeigu visi komisijos nariai pasirašo jį el. parašu ir užregistruoja informacinėje sistemoje „I“, žinodamas, kad A. A., kaip statybos užbaigimo komisijos narys, 2016-12-23, apie 9.30 val., siekdamas A. A. teisėto veikimo vykdant įgaliojimus, atvyko pas A. A. į jo darbo vietą, esančią (duomenys neskelbiami) skyriaus patalpose (duomenys neskelbiami), jo darbo kabinete, tiesiogiai pasiūlė ir davė A. A. kyšį – 200 Eur, už teisėtą A. A. veikimą, vykdant (duomenys neskelbiami) skyriaus vedėjo ir statybos užbaigimo komisijos nario įgaliojimus, tai yra už tai, kad A. A., savo įgaliojimų ribose pasirašytų statybos užbaigimo aktą, tai yra tiesiogiai pasiūlė ir davė kyšį A. A. už pageidaujamą šio valstybės tarnautojui prilyginto asmens teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus.
II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Nuteistojo E. V. gynėjas advokatas Simonas Slapšinskas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 28 d. nuosprendį ir, vadovaujantis BK 40 straipsniu, E. V. atžvilgiu nutraukti bylą arba pakeisti nuosprendį ir E. V. paskirti minimalią sankcijoje numatytą baudą.
3.1. Nurodo, kad teismo sprendimas netaikyti E. V. BK 40 straipsnio, nustačius šio įstatymo taikymui būtinus pagrindus, yra nepagrįstas. Teismo išvada, kad laiduotojo A. K. įtaka E. V. gali būti per maža, neatitinka tikrovės. A. K. gyvena (duomenys neskelbiami), jo išsilavinimas aukštasis, nuo 1992 metų jis užsiima verslu, šiuo metu yra UAB ,,P“ direktorius, akcininkas, steigėjas, vedęs, turi du pilnamečius vaikus, nebaustas administracine tvarka, neteistas, aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikoje, remia socialinius projektus, meno ir sporto renginius. (duomenys neskelbiami) bažnyčioje jis įrengė karilijoną, iniciavo rėmimo fondo gabiems ir gerai besimokantiems (duomenys neskelbiami) miesto gimnazistams steigimą, yra asociacijos ,,Už (duomenys neskelbiami)“, ieškančios rėmėjų (duomenys neskelbiami) ligoninėje įgyvendinant akciją ,,Už galimybę sveikti linksmiau“, narys. A. K. nuomonė yra svarbi E. V., jie tarpusavyje bendrauja, sportuoja, jų šeimos kartu leidžia laiką. Nepagrįsta pirmos instancijos teismo išvada, kad A. K. negali būti laiduotoju, nes negalėjo tiksliai įvardinti, kokią veiką padarė E. V. Pagal teismų praktiką, tai, kad laiduotojas neįvertina nuteistojo padarytos veikos teisine prasme, negali būti pakankamas pagrindas pripažinti asmenį netinkamu laiduotoju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-145-898/2018).
3.2. Byloje esantys duomenys tvirtina, kad A. K. yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo, kuris gali daryti teigiamą įtaką E. V. Todėl, apelianto nuomone, byloje esant visiems formaliems pagrindams taikyti BK 40 straipsnį, įvertinus E. V. asmenybę (vedęs, turi tris vaikus, iš kurių vienas nepilnametis, aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje, teisiamas pirmą kartą, nusikalto spontaniškai, kaltę pripažino, dėl padaryto nusikaltimo gailisi ir kt.), E. V. atžvilgiu turėtų būti taikytas BK 40 straipsnis.
3.3. Be to, apeliantas, aptaręs BK 41 straipsnio nuostatas, teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2017 ir kt.), nurodo, kad teismas, skirdamas E. V. bausmę, neįvertino visų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių: padaryto nusikaltimo pavojingumo (nusikaltimas padarytas spontaniškai, yra priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai, pasiūlytas ir duotas 200 Eur kyšis už teisėtus kito asmens veiksmus), E. V. asmenybės (nuteistasis yra teisiamas pirmą kartą, prisipažino, nuoširdžiai gailisi nusikaltęs, vedęs, dirba, turi vaikų, bendruomenės vertinamas kaip visuomeniškas, garbingas, atsakingas žmogus), finansinės padėties (paskirtos baudos dydis sudaro beveik pusę visų E. V. šeimos gaunamų metinių pajamų ir, paskyrus tokią baudą, beveik visa mokestinė našta ir pareiga išlaikyti tris vaikus, tektų jo žmonai D. V.), paskirtos baudos ir pasiūlyto bei duoto kyšio santykio (baudos dydis net 38 kartus didesnis už pasiūlyto ir duoto kyšio sumą (200 Eur), todėl paskyrė E. V. neproporcingai didelę baudą.
3.4. Apelianto teigimu, E. V. teismas turėjo paskirti mažesnę baudą ir dėl to, kad šis buvo neteisėtai sulaikytas dviem paroms ir jo atžvilgiu net tris mėnesius taikyti kriminalinės žvalgybos veiksmai, kurie nepatvirtino jokių duomenų apie neva atliekamus konspiracinius E. V. veiksmus. Tai leidžia daryti išvadą, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo pertekliniai ir pažeidė E. V. teises, nors pagal teismų praktiką, ikiteisminio tyrimo pareigūnai procese turi veikti stropiai ir atsakingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 3K-3-487-915/2015).
3.5. Pasak apelianto, neproporcingai didelės baudos nuteistajam paskyrimas prieštarauja teisingumo principui.
4. Nuteistojo A. A. gynėjas advokatas Simonas Slapšinskas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 28 d. nuosprendį ir, vadovaujantis BK 40 straipsniu, A. A. atžvilgiu nutraukti bylą arba pakeisti nuosprendį ir A. A. paskirti minimalią įstatymo nustatytą baudą.
4.1. Nurodo, kad teismo sprendimas netaikyti A. A. BK 40 straipsnio, nustačius šio įstatymo taikymui būtinus pagrindus, yra nepagrįstas. Teismo išvada, kad laiduotojos L. A. įtaka A. A. gali būti per maža, neatitinka tikrovės. L. A. yra nuteistojo žmona, jie susituokę nuo 2003 m., turi du nepilnamečius vaikus, veda bendrą ūkį, jų tarpusavio santykiai tvirti. L. A. baigė (duomenys neskelbiami) kolegiją, kurioje įgijo viešojo administravimo laipsnį, 2013–2018m. dirbo ,,G“ odontologijos klinikos vadybininke, 2013 – 2015 vyr. administratore, nuo 2015 m. iki šiol dirba reabilitacijos centre vyr. administratore, administracine tvarka nebausta, neteista. Nuteistojo A. A. žmona palaikė jį morališkai ir psichologiškai, nes šis labai išgyveno nusikaltęs. Ta aplinkybė, kad L. A. profesinė patirtis yra mažesnė nei vyro, nereiškia, jog jos įtaka A. A. yra per maža. Teismo išvada, kad L. A. negalėjo tiksliai įvardinti, kokią veiką padarė jos vyras, dėl ko ji negali būti laiduotoja, nepagrįsta. Pagal teismų praktiką, tai, kad laiduotojas neįvertina nuteistojo padarytos veikos teisiškai, negali būti pakankamas pagrindas nepripažinti asmens tinkamu laiduotoju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-145-898/2018).
4.2. Apelianto nuomone, L. A. yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo, galintis daryti teigiamą įtaką A. A. Todėl, byloje esant visiems formaliems pagrindams taikyti BK 40 straipsnį, įvertinus A. A. asmenybę (išsilavinimas aukštasis, vedęs, turi du nepilnamečius vaikus, dirbo, charakterizuojamas teigiamai, drausminių nuobaudų darbe neturėjo, teisiamas pirmą kartą, nusikalto spontaniškai, kaltę pripažino, dėl padaryto nusikaltimo gailisi ir kt.), A. A. atžvilgiu yra pagrindas taikyti BK 40 straipsnį.
4.3. Be to, apeliantas, aptaręs BK 41 straipsnio nuostatas, teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2017 ir kt.), nurodo, kad teismas, skirdamas A. A. bausmę, neįvertino visų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių: padaryto nusikaltimo pavojingumo (nusikaltimas padarytas spontaniškai, yra priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai), A. A. asmenybės (nuteistasis yra teisiamas pirmą kartą, prisipažino, nuoširdžiai gailisi nusikaltęs, vedęs, dirba, turi nepilnamečių vaikų), finansinės padėties (paskirtos baudos dydis sudaro beveik visas jo šeimos per metus gautas pajamas ir, paskyrus tokio dydžio baudą, visa mokestinė našta ir pareiga išlaikyti šešis asmenis (du nepilnamečius vaikus, A. A. mamą N. A., žmonos mamą, vyrą), tektų jo žmonai), paskirtos baudos ir gauto kyšio santykio (baudos dydis net 38 kartus didesnis už gauto kyšio sumą (200 Eur), todėl paskyrė A. A. neproporcingai didelę baudą.
4.4. Apelianto teigimu, A. A. teismas turėjo paskirti mažesnę baudą ir dėl to, kad šis buvo neteisėtai sulaikytas dviem paroms ir jo atžvilgiu net šešis mėnesius, nesant tam teisinio pagrindo, taikyti kriminalinės žvalgybos veiksmai, kurie nepatvirtino jokių duomenų apie neva atliekamus konspiracinius A. A. veiksmus. Tai leidžia daryti išvadą, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo pertekliniai ir pažeidė nuteistojo teises, nors pagal teismų praktiką, ikiteisminio tyrimo pareigūnai procese turi veikti stropiai ir atsakingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 3K-3-487-915/2015).
4.5. Be to, apeliantas skunde atkreipia dėmesį ir į tai, kad A. A. be baudos paskirta kita bausmė – atimta teisė dirbti valstybinėse ar savivaldybės institucijose, įstaigose ar įmonėse trejus metus, taip apribojant jo profesinę veiklą.
4.6. Pasak apelianto, neproporcingai didelės bausmės paskyrimas nuteistajam prieštarauja teisingumo principui.
5. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis A. A. ir nuteistųjų A. A. bei E. V. gynėjas advokatas S. Slapšinskas prašė apeliacinius skundus tenkinti, tačiau A. A. laiduotoju skirti ne N. A. (dėl jos ligos), o J. D. (J. D.), kuris dėl to pateikė prašymą. Prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
6. Nuteistojo E. V. gynėjo advokato Simono Slapšinsko ir nuteistojo A. A. gynėjo advokato Simono Slapšinsko apeliaciniai skundai atmetami.
7. BPK 320 straipsnio 3 dalis nustato, kad teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Nagrinėjamu atveju nuteistųjų gynėjo apeliaciniuose skunduose nėra ginčijamas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, nusikalstamos veikos kvalifikavimas. Kolegijai šie klausimai abejonių taip pat nekelia. Pirmosios instancijos teismas ištyrė baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio reikalavimų, tinkamai įvertino ir jų pagrindu A. A. nusikalstamus veiksmus teisingai kvalifikavo pagal BK 225 straipsnio 1 dalį, o E. V. – pagal BK 227 straipsnio 1 dalį, nes E. V. tiesiogiai pasiūlė ir davė kyšį A. A. už pageidaujamą šio valstybės tarnautojui prilyginto asmens teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, o A. A. priėmė kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. Todėl kolegija pasisako tik dėl apeliantų skundžiamos, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir BK 40 straipsnio nuostatų taikymo.
Dėl BK 40 straipsnio taikymo
8. Nepagrįstas nuteistųjų E. V. ir A. A. gynėjo apeliacinių skundų argumentas, kad apygardos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, neatleisdamas nuteistųjų nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
9. Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo (BK 40 straipsnio 1 dalis). Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant, galimas šio straipsnio taikymo svarstymas. Tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas ne tik nustačius BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyje esančias sąlygas.
10. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad E. V. ir A. A. pirmą kartą padarė apysunkius tyčinius nusikaltimus bei prisipažino ir gailisi juos padarę, turtinė žala nusikalstamomis veikomis nebuvo padaryta. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su apygardos teismo išvada, kad yra formalios sąlygos nuteistuosius atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
11. Vienok, kasacinio teismo jurisprudencijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017) išaiškinta, kad, net ir nustačius visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu, turi būti atsižvelgiama ir į kitas svarbias bylos ypatybes. Tai yra teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui.
12. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad formuojamoje teismų praktikoje teismai, taikydami BK 40 straipsnio nuostatas, yra įpareigoti apsvarstyti, ar išties kaltininkas yra tokia nesavarankiška, nebrandi asmenybė, kurios gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo dar yra nesusiformavę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-312/2011, 2K-140/2015, 2K-120-489/2016). Būtent tokiam nusikalstamą veiką padariusiam ir aktyviai atgailaujančiam asmeniui BK 40 straipsnio nuostatos nustato papildomai reikalingą jo tolesnio elgesio korekciją, autoritetą turinčio asmens (teismo pasitikėjimo verto asmens, artimo giminaičio, tėvų) priežiūrą, teigiamos įtakos darymą, kad nusikaltęs asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-86-895/2015).
13. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs laiduotojus apibūdinančių savybių visumą: jų asmenines savybes, veiklos pobūdį, ar nenustatyta laiduotojų teistumo ar patraukimo administracinėn atsakomybėn atvejų, taip pat realias galimybes daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, kad jie ateityje laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų ir pačių nuteistųjų asmenybes, sprendė, kad byloje nustatytų aplinkybių visuma rodo, kad nei nuteistųjų nurodyti laiduotojai, nei kuris nors kitas asmuo BK 40 straipsnio 3 dalies prasme nėra tinkami laiduotojai, galintys daryti akivaizdžią įtaką nuteistųjų elgesiui. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada pagrįsta.
14. Šioje byloje nustatyta, kad A. A. padarė apysunkį nusikaltimą būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – (duomenys neskelbiami) skyriaus vedėju. Pagal Valstybės tarnybos įstatymą, valstybės tarnautojas privalo gerbti žmogų ir pagrindines jo teises ir laisves, valstybę, jos institucijas ir įstaigas, laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų ir vykdyti teismų sprendimus. Susipažinęs su įsakymu dėl jo priėmimo į pareigas, valstybės tarnautojas privalo užtikrinti, kad yra nepriekaištingos reputacijos reikalavimus atitinkantis asmuo. Pagal šiuos reikalavimus, valstybės tarnautojas nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis: 1) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą; 2) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimo, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme, padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą ir kt. Tai reiškia, kad valstybės tarnautojas išreiškia teisinį lojalumą demokratinės ir teisinės valstybės pamatiniams principams, įsipareigoja nedaryti jokių įstatymų pažeidimų, nekalbant apie nusikaltimus.
15. Taigi, kolegijos nuomone, esant tokiam teisiniam valstybės tarnautojo statuso reglamentavimui, asmuo, einantis (duomenys neskelbiami) vedėjo pareigas, be jokio papildomo laiduotojo auklėjamojo poveikio, privalo laikytis įstatymų ir nedaryti nusikalstamų veikų, nes jo sąmoningumui keliami aukštesni reikalavimai.
16. Juo labiau, byloje nustatyta, kad A. A. (duomenys neskelbiami) skyriuje dirba nuo 2003 m. Iki darbo (duomenys neskelbiami) skyriuje dirbo gydytoju įvairiose įstaigose, taip pat vadovavo sanatorijai ,,V“. Tuo tarpu, nuteistasis E. V. nusikalto būdamas UAB ,,D“, UAB ,,L“ direktorius. E. V. įsteigtos įmonės nuo 2003 m. užsiima statybų, griovimų darbais. E. V. yra aktyvus visuomeninis veikėjas. Taigi, A. A. ir E. V. yra asmenys, turintys ilgametę darbo patirtį, profesinėje veikloje užėmę aukštas vadovaujamas pareigas.
17. Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms, kolegija neturi pagrindo spręsti, jog nuteistieji A. A. ir E. V. yra nebrandžios asmenybės ir kitas asmuo jiems gali turėti auklėjamąjį poveikį, kuris duotų lemiančiai teigiamų rezultatų. Tam neprieštarauja ir ta nustatyta aplinkybė, kad potencialūs laiduotojai (nors charakterizuojami išimtinai teigiamai) su nuteistaisiais palaikė artimus ryšius ir inkriminuotų nusikaltimų padarymo metu.
18. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir A. A. bei E. V. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Nagrinėjamu atveju netaikydamas BK 40 straipsnio pirmosios instancijos teismas įstatymo taikymo klaidos nepadarė.
Dėl bausmės
19. Nuteistųjų A. A. ir E. V. gynėjas skunduose nurodo, kad nuteistieji prisipažino kaltais, atskleidė nusikaltimo padarymo aplinkybes, nusikaltimą padarė spontaniškai, kyšio suma yra nedidelė ir neproporcinga paskirtos baudos dydžiui, anksčiau neteisti, nebausti už administracinius pažeidimus, vedę, turi vaikų, dirbo, charakterizuojami išimtinai teigiamai, buvo neteisėtai sulaikyti, kriminalinės žvalgybos veiksmai jiems taikyti nesant tam teisinio pagrindo, nes jie nepatvirtino jokių duomenų apie neva atliekamus A. A. ir E. V. kitus neteisėtus veiksmus ir prašo sumažinti nuteistiesiems apygardos teismo nuosprendžiu paskirtas baudas.
20. Bausmės paskirtį įstatymų leidėjas apibūdina per tam tikrą tikslų visumą. Taigi baudžiamajame įstatyme (BK 41 straipsnio 2 dalis) nustatyti tokie tikslai: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
21. Konstitucinėje jurisprudencijoje pabrėžta, kad konstitucinė teisė į teisingą teismą, inter alia (be kita ko), reiškia ne tik tai, kad teismo proceso metu turi būti laikomasi baudžiamojo proceso teisės principų ir normų, bet ir tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatyta ir teismo paskirta bausmė turi būti teisinga; baudžiamajame įstatyme turi būti numatytos visos galimybės teismui, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, paskirti teisingą bausmę (Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas).
22. BK 225 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės - bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki penkerių metų. BK 227 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės - bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki ketverių metų. Pirmosios instancijos teismas A. A. ir E. V. paskyrė 200 MGL dydžio (7 532 Eur) baudas.
23. Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, apygardos teismas įvertino, kad nuteistieji padarė nusikaltimus valstybės tarnybai, priskiriamus apysunkių nusikaltimų kategorijai, yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o jų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Taip pat atsižvelgė į tai, kad nuteistieji anksčiau nebuvo teisti, dirba, yra vedę, turi vaikų, gyvenamąją vietą, charakterizuojami teigiamai, nėra duomenų apie registraciją priklausomybės ligų centre, narkologinio kabineto įskaitoje, ar kad buvo gydomi psichiatrinėje ligoninėje.
24. Teisėjų kolegija, vertindama BK 41 straipsnyje bausmės paskirčiai keliamus tikslus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas švelniausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą ir nustatydamas jos dydį, šiame baudžiamajame įstatyme įtvirtintų nuostatų nepažeidė.
25. Nors apeliantas nurodo, kad nuteistiesiems paskirta bauda yra neproporcingai didelė, palyginus ją su kyšio suma – 200 Eur, tačiau ši aplinkybė nepaneigia apygardos teismo nuosprendžiu nustatyto baudos dydžio teisingumo. Vadovaujantis BK 47 straipsniu (2011-04-21 įstatymo Nr. XI-1350, įsigaliojusio nuo 2011-04-28, redakcija) už apysunkių nusikaltimų, numatytų BK 225 str. 1d. ir BK 227 str. 1d., padarymą, gali būti skiriama iki 1 000 MGL dydžio bauda. Vienok, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, paskyrė 200 MGL dydžio baudą, kuri yra žymiai mažesnė už įstatyme numatytą šios bausmės vidurkį.
26. Nepagrįstas skundų argumentas, kad teismas turėjo nuteistiesiems skirti mažesnes baudas, nes jie buvo neteisėtai sulaikyti, ir, taikant kriminalinės žvalgybos veiksmus, nepasitvirtino duomenys apie neva A. A. ir E. V. atliekamus kitus neteisėtus veiksmus.
27. Teisėjų kolegija pažymi, jog A. A. ir E. V. buvo sulaikyti BPK 140 straipsnio pagrindu 2017 m. balandžio 3 d. ir šį nuteistųjų laikino sulaikyme išbūtą laiką pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis, pagrįstai įskaitė į paskirtą bausmę – baudą. Tuo tarpu byloje duomenų apie ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų neteisėtumą, 2017 m. balandžio 3 d. sulaikant A. A. ir E. V., nėra.
28. Ta aplinkybė, kad nuteistųjų atžvilgiu buvo taikyti kriminalinės žvalgybos veiksmai, tačiau jų pagrindu nebuvo gauta jokių duomenų apie neva atliekamus kitus A. A. ir E. V. neteisėtus veiksmus, nėra pagrindas mažinti pirmosios instancijos teismo pagal BK 225 straipsnio1 dalį ir 227 straipsnio 1 dalį nuteistiesiems už jų padarytus nusikaltimus paskirtas bausmes.
29. Nepagrįstas nuteistojo A. A. gynėjo skundo argumentas, kad teismas turėjo nuteistajam skirti mažesnę baudą dėl to, kad jam buvo taikyta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti valstybinėse ar savivaldybės institucijose, įstaigose ar įmonėse atėmimas trejiems metams.
30. BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Pagal to paties straipsnio trečiąją dalį uždraudimas naudotis specialia teise gali būti skiriamas kartu su bausme. BK 682 straipsnio 1 dalis suteikia teismui galimybę uždrausti asmeniui dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką padaro darbinės ar profesinės veiklos srityje arba kai teismas, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, padaro išvadą, kad asmeniui negalima palikti teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla. Taigi, įstatymas nesieja baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo su paskirtos bausmės dydžiu. Baudžiamojo poveikio priemonė, kaip ir bausmė, yra viena ir baudžiamosios atsakomybės realizavimo formų.
31. A. A. nuteistas už nusikaltimą valstybės tarnybai. Taigi, teismas turėjo teisę skirti jam baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti dirbti valstybinėse ar savivaldybės institucijose, įstaigose ar įmonėse. BK 682 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Respublikos 2011-06-21 įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) numatyta, kad tokios teisės atėmimas gali būti taikomas nuo vienerių iki penkerių metų. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymą trejiems metams, minėtą įstatymą taikė tinkamai.
32. Ta apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad A. A. dėl to patirs tam tikrų suvaržymų, nepaneigia baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pagrįstumo. Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad tai, jog baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nuteistam asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui ir kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-85/2010, 2K-103/2010, 2K-20/2011, 2K-502/2011).
33. Taigi, teisėjų kolegijos manymu, įvertinus aukščiau paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo A. A. ir E. V. mažinti už padarytus nusikaltimus paskirtas baudas, nes jų dydis yra ženkliai mažesnis, nei BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatytas baudos, skiriamos už apysunkius nusikaltimus, vidurkis. A. A. ir E. V. paskirtos bausmės nėra aiškiai per griežtos, jos teisingos, atitinka BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus.
34. Kolegijos nuomone, keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl apeliaciniuose skunduose išdėstytų motyvų nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
nuteistojo E. V. gynėjo advokato Simono Slapšinsko ir nuteistojo A. A. gynėjo advokato Simono Slapšinsko apeliacinius skundus atmesti.
Teisėjai Ernesta Montvidienė
Regina Pocienė
Algimantas Valantinas