Civilinė byla Nr. e2-738-302/2020

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00119-2020-1

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.8.4

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 18 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Luminor Bank AS, Lietuvoje veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 13 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo Luminor Bank AS, Lietuvoje veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, ieškinį atsakovėms bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Kauno dujotiekio statyba“ ir akcinei bendrovei „Klaipėdos nafta“ dėl taikos sutarties pripažinimo negaliojančia,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovas Luminor Bank AS, Lietuvoje veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių (toliau – ir Bankas), pateikė ieškinį, kuriuo, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 straipsniu, prašė pripažinti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Kauno dujotiekio statyba“ ir akcinės bendrovės (toliau – AB) „Klaipėdos nafta“ 2019 m. gruodžio 9 d. sudarytą taikos (toliau – ir Taikos sutartis) sutartį negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2.       Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 2020 m. kovo 13 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti.

3.       Teismas nurodė, kad tarp BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ ir AB „Klaipėdos nafta“ 2019 m. gruodžio 9 d. sudaryta taikos sutartis yra patvirtinta įsiteisėjusia teismo nutartimi, todėl ji įgijo res judicata (galutinio teismo sprendimo) galią ir tapo priverstinai vykdytinu dokumentu.

4.       Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010, teismas ieškovui išaiškino, kad teismo patvirtinta taikos sutartis gali būti ginčijama dviem būdais: pirma, jeigu dar įmanoma pagal apskundimo terminus ir tvarką, tai asmuo gali ginčyti nutartį dėl taikos sutarties patvirtinimo instancine tvarka; antra, jeigu procesiniai apskundimo terminai jau praėję, paduodamas pareiškimą dėl proceso atnaujinimo CPK XVIII skyriaus nustatyta tvarka ir CPK 366 straipsnio 1 dalies pagrindais.

III.                      Atskirojo skundo argumentai

5.       Ieškovas Luminor Bank AS, Lietuvoje veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 13 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui. Nurodo šiuos esminius argumentus:

5.1.                      Pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį argumentavo taip, tarsi Bankas būtų buvęs viena iš ginčijamos Taikos sutarties šalių. Bankas nebuvo ir nėra tarp BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ ir AB „Klaipėdos nafta“ 2019 m. gruodžio 9 d. sudarytos taikos sutarties šalis, be to, nebuvo ir bylos, kurioje patvirtinta Taikos sutartis, šalis, todėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartis neturi Bankui res judicata galios. Bankas, kaip trečiasis asmuo (BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ kreditorius), turi teisę ginčyti BUAB „Kaujo dujotiekio statyba“ ir AB „Klaipėdos nafta“ sudarytą Taikos sutartį bendra ginčo teisenos tvarka.

5.2.                      Ginčijama Taikos sutartis buvo patvirtina supaprastinto proceso tvarka, Bankas nebuvo bylos, kurioje patvirtinta Taikos sutartis šalis, dėl ko jis neturi teisinės galimybės ginti savo teisių prašydamas atnaujinti procesą. Be to, jeigu procesas ir būtų atnaujintas, jis būtų atnaujintas ne ginčo teisena nagrinėjamoje byloje, kurioje pagal CPK 582 straipsnio 11 dalį Bankas net neturėtų teisės skųsti priimtos teismo nutarties.

5.3.                      Nesudarius Bankui galimybės ginčyti Taikos sutartį bendraisiais sandorio negaliojimo pagrindais, būtų sudarytos galimybės bankroto administratoriui piktnaudžiauti ir pažeisti trečiųjų asmenų (kreditorių) teises, sudarinėjant bet kokio pobūdžio sandorius ir juos teikiant teismui tvirtinti supaprastinto proceso tvarka.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6.       CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

7.       Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 13 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

8.       Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju CPK XXXIX skyriuje (CPK 579–582 straipsniuose) nustatyta tvarka įsiteisėjusia Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2SP-14151-793/2019, patvirtinta tarp BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ ir AB „Klaipėdos nafta“ 2019 m. gruodžio 9 d. sudaryta taikos sutartis. Apeliantas ieškiniu prašo minėtą Taikos sutartį pripažinti negaliojančia, tačiau skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi ieškinį buvo atsisakyta priimti.

9.       Taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalis). Įstatymo leidėjas CK 6.985 straipsnyje nustatė, kad teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią, kitaip tariant, tokia sutartis tampa privaloma vykdyti bei nebegali būti revizuojama kokių nors institucijų.

10.       Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutartimi patvirtinta Taikos sutartis turi res judicata galią ir jo atžvilgiu, kadangi jis nebuvo nei sudarytos Taikos sutarties, nei bylos, kurioje patvirtinta Taikos sutartis, šalis. Apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia pagrindo sutikti su tokia apelianto pozicija.

11.       Nors pagal CK 6.985 straipsnį taikos sutartis res judicata galią turi tik taikos sutarties šalims, tačiau šiuo atveju svarbus ir CPK 18 straipsnis, kuriame įtvirtintas įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumas.

12.       CPK 18 straipsnyje imperatyviai numatyta, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims (ne tik bylos šalims) ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Išimtinis įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų peržiūrėjimo būdas – proceso atnaujinimo institutas, reguliuojamas CPK III dalies XVIII skyriaus nuostatomis.

13.       Remiantis CPK 18 straipsniu, darytina išvada, kad net ir tuo atveju, kai teismo patvirtintą taikos sutartį siekia ginčyti ne sutarties šalis ir byloje nedalyvavęs asmuo, tokia sutartis negali būti ginčijama, kadangi faktiškai siekiama kvestionuoti įsiteisėjusį teismo procesinį sprendimą, kas yra netoleruotina CPK 18 straipsnio atžvilgiu. 

14.       Priešingu atveju, t. y. teismui išnagrinėjus ginčą dėl taikos sutarties pripažinimo negaliojančia atskiroje savarankiškoje byloje, o ne atnaujintoje byloje, kurioje tokia taikos sutartis buvo patvirtinta, gali susiklostyti CPK 18 straipsniui prieštaraujanti ir akivaizdžiai ydinga, pamatinius teisės principus pažeidžianti situacija – tuo pačiu metu liktų galioti atskiri, tačiau vienas kitam priešingi teismo procesiniai sprendimai, turintys vienodą res judicata galią – nutartis patvirtinti taikos sutartį pirminėmis šalių nurodytomis sąlygomis ir teismo sprendimas pripažinti taikos sutartį negaliojančia.

15.       Pastebėtina, kad analogiškos pozicijos Lietuvos apeliacinis teismas laikėsi ir kitoje faktinėmis aplinkybėmis itin panašioje byloje (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-578-943/2020, 9 punktas).

16.       Atsižvelgdamas į aptartą teisinį reglamentavimą ir į teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, siekiant nuginčyti įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį, suinteresuotas asmuo turi galimybę tai padaryti pateikdamas prašymą atnaujinti procesą byloje, kurioje ginčijama taikos sutartis buvo patvirtinta, bei įrodyti bent vieną iš CPK 366 straipsnyje nurodytų pagrindų procesui atnaujinti.

17.       Kaip teisiškai nepagrįstas atmestinas ir atskirojo skundo argumentas, kad ginčijama Taikos sutartis buvo patvirtina supaprastinto proceso tvarka, Bankas nebuvo bylos, kurioje patvirtinta Taikos sutartis šalis, todėl jis neturi teisinės galimybės ginti savo teisių prašydamas atnaujinti procesą, o tuo atveju, jeigu procesas ir būtų atnaujintas, jis būtų atnaujintas ne ginčo teisena nagrinėjamoje byloje, kurioje Bankas net neturėtų teisės skųsti priimtos teismo nutarties.

18.       Pažymėtina, kad, spręsdamas šalių sudarytos taikos sutarties tvirtinimo klausimą, teismas kiekvienu atveju privalo patikrinti šalių valią dėl taikos sutarties tvirtinimo ir įsitikinti, ar taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms ar viešajam interesui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76-403/2020).

19.       Viešojo intereso egzistavimą ginčo atveju patvirtina tai, kad viena iš taikos sutarčių šalių – UAB „Kauno dujotiekio statyba“, yra bankrutavusi. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad bankroto byla UAB „Kauno dujotiekio statyba“ iškelta Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 24 d. nutartimi. Taigi, Taikos sutartis, kurią siekia ginčyti Bankas, buvo sudaryta jau prasidėjus UAB „Kauno dujotiekio statyba“ bankroto procesui. Nagrinėjamu atveju Banko suinteresuotumą prašyti atnaujinti procesą gali lemti jo, kaip bankrutavusios bendrovės kreditoriaus, teisės. Tuo atveju, jei Taikos sutarties šalys neinformavo teismo dėl kitų kreditorių buvimo, o kreditorių – dėl Taikos sutarties sudarymo, taip galimai atimant galimybę Bankui, kaip kreditoriui, pateikti teismui argumentus dėl bankrutavusios bendrovės galimybės sudaryti ginčijamą Taikos sutartį ir dėl šios Taikos sutarties įtakos jo ir kitų kreditorių teisėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, galėtų būti pagrindas svarstyti dėl bylos atnaujinimo, jei būtų pripažinta, kad tokia teismo nutartis, kuria patvirtinta ginčijama Taikos sutartis, turėjo įtakos Banko ir (ar) kitų BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ kreditorių teisėms ir pareigoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76-403/2020).

20.       Nurodytų argumentų pagrindu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo atsisakymas priimti ieškinį neužkerta apeliantui galimybės ginti galbūt pažeistus interesus reiškiant prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje, kurioje buvo patvirtinta Taikos sutartis.

21.       Nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina ir tai, kad, pasinaudojus proceso atnaujinimo institutu, apeliantui nebūtų ribojamos ir jo teisės į tokiame procese priimto teismo procesinio sprendimo peržiūrą. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys, kurių prašymu procesas byloje buvo atnaujintas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, turi teisę apeliacine tvarka skųsti teismo nutartį, kuria atmetamas jų prašymas dėl teismo nutarties patvirtinti taikos sutartį supaprastinto proceso tvarka panaikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-312-823/2019).

Dėl bylos procesinės baigties

22.       Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o ieškovo atskirojo skundo argumentai jos pagrįstumo nepaneigia, todėl ieškovo atskirasis skundas atmetamas, o Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 13 d. nutartis paliekama nepakeista.

        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,

n u t a r i a:

Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                        Romualda Janovičienė