Civilinė byla Nr. e3K-3-295-219/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01847-2018-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.4; 2.6.8.8
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. lapkričio 11 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Dalios Vasarienės ir Vinco Versecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų V. T. (V. T.) ir E. T. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. sausio 6 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų G. Š., M. V., S. S., A. Z., D. D. ieškinį atsakovams V. T. ir E. T. dėl įpareigojimo vykdyti sutartį.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių sutarčių aiškinimą, teisinį kvalifikavimą ir vykdymą, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovai prašė teismo įpareigoti atsakovus per šešis kalendorinius mėnesius nuo šioje civilinėje byloje priimto teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti V. T., E. T., G. Š., M. V., S. S., A. Z. ir D. M. (D.) 2016 m. balandžio 5 d. sudaryto rašytinio susitarimo dėl žemės sklypo pirkimo 4.1 punkte nurodytą prievolę atsakovų lėšomis naujai suformuoti ir sutvirtinti žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) šlaitą, esantį šalia šio žemės sklypo kraštinės, plane pažymėtos skaičiais 3-4-5-6, jo dalį nukasant ir kartu išlyginant trijų metrų pločio dalį, kurios bendras ilgis būtų 54,75 m (visa žemės sklypo dalis, plane pažymėta indeksu C, ir trijų metrų pločio jos tęsinys, esantis dalyje, pažymėtoje indeksu A), naujai suformuotą žemės sklypo šlaitą sutvirtinti ir apželdinti žole, taip pat pastatyti (įrengti) suformuoto šio šlaito viršuje 54,75 m ilgio tinklinę tvorą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
3. Ieškovai nurodė, kad šios bylos šalys ieškovai ir atsakovai (pirkėjai) 2016 m. balandžio 18 d. su nekilnojamojo daikto pardavėja I. A. sudarė žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – ir Sutartis), pagal kurią pirkėjai savo bendrojon dalinėn nuosavybėn už 10 145 Eur įsigijo 400/1387 dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (atsakovas V. T. su sutuoktine E. T. įsigijo 236/1387 dalį; ieškovas M. V. su sutuoktine M. V. – 103/6935 dalį; ieškovas G. Š. su sutuoktine V. Š. – 7/365 dalį; ieškovas S. S. su sutuoktine A. S. – 159/6935 dalį; ieškovas A. Z. su sutuoktine I. Z. – 50/1387 dalį; ieškovė D. M. (D.) – 35/1387 dalį; visų pirkėjų įgyjamų šio žemės sklypo dalių dydžiai ir proporcijos nurodyti Sutarties 2.1 punkte). Be to, šia Sutartimi minėto nekilnojamojo daikto dalies pirkėjai susitarė dėl savo nuosavybėn įsigytos 400/1387 dydžio žemės sklypo dalies naudojimo tvarkos, kuri buvo aptarta Sutarties 6.2 punkte: visi šios žemės sklypo dalies pirkėjai valdys daiktą ir juo naudosis, kaip tai pažymėta prie Sutarties pridėtame žemės sklypo plane, t. y. ieškovai ir atsakovai bendrai valdys ir naudos šią įsigytą nekilnojamojo daikto dalį, žemės sklypo plane pažymėtą indeksais A ir C, ir ieškovai nepretenduos naudoti ar valdyti minėto sklypo dalies, plane pažymėtos indeksu B, kurią atsakovai savo nuosavybėn buvo įsigiję anksčiau pagal 2015 m. birželio 5 d. žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutartį.
4. Ieškovai teigia, kad jų sprendimas įsigyti žemės sklypo dalį vieniems ar kartu su atsakovais buvo grindžiamas tuo, kad ieškovai, bendrosios dalinės nuosavybės teise tarpusavyje valdydami su žemės sklypo viena kraštine besiribojančius žemės sklypus, ketino, įgydami teisę valdyti bei naudoti žemės sklypo dalį, taip pat gauti galimybę faktiškai naudotis greta jų sklypų esančia ir besiribojančia žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu C, ir tokio paties pločio su šia dalimi besiribojančiu A indeksu pažymėtos dalies tęsiniu, t. y. faktiškai įgyti teisę naudotis didesniu žemės sklypo plotu, nei turėjo faktinę galimybę anksčiau iki Sutarties sudarymo. Prieš sudarydami Sutartį ieškovai su atsakovais 2016 m. balandžio 5 d. tarpusavyje sudarė ir rašytinį susitarimą (toliau – ir Susitarimas) dėl žemės sklypo pirkimo. Šiuo Susitarimu buvo sulygta ne tik dėl to, kokiais dydžiais ir tvarka visi pirkėjai savo nuosavybėn įsigis minėto žemės sklypo 400/1387 dydžio dalį, bet ir kaip ją faktiškai naudos, valdys ir po Sutarties sudarymo – galimai disponuos. Ieškovų manymu, Sutarties 6.2 punkte nurodyta naudojimosi žemės sklypo dalimi tvarka yra bendresnio pobūdžio, o Susitarime ši tvarka yra atskleista labai konkrečiai, detaliai ir papildo Sutartyje, kurios pagrindinis tikslas ir dalykas buvo aptarti nekilnojamojo daikto dalies pardavimo pirkėjams sąlygas, o ne kitus klausimus, nustatytą naudojimosi šiuo įsigyjamu daiktu ir jo valdymo tvarką.
5. Be esminių Sutarties sąlygų, Susitarimu šalys susitarė ir dėl kitų žemės sklypo dalies pirkimo sąlygų, šios įtvirtintos Susitarimo 4 skyriuje. Susitarimo 4.1 punkte nurodyta, kad po to, kai bus sudaryta Sutartis, atsakovai įsipareigojo savo lėšomis suformuoti ir sutvirtinti parduodamo žemės sklypo šlaitą, jo dalį nukasant ir kartu išlyginant trijų metrų pločio zoną, taip pat naujai suformuotą žemės sklypo šlaitą sutvirtinti bei apželdinti žole, pastatyti tinklinę tvorą. Ši trijų metrų pločio ir bendro 54,75 m ilgio ištisinė dalis yra išsidėsčiusi viso žemės sklypo dešinėje dalyje per visą sklypo ilgį ties jo kraštine, besiribojančia su ieškovams priklausančiais žemės sklypais, ieškovų interesas įsigyti šią žemės sklypo dalį buvo siejamas su būtent šios sklypo dalies zonos naudojimu ir jos valdymu, o atsakovų interesas buvo nukreiptas faktiškai naudoti ir valdyti A indeksu pažymėtą žemės sklypo dalį, išskyrus nurodytą 3 metrų pločio juostą – faktinį C zonos tęsinį. Būtent tokius visų žemės sklypo dalies pirkėjų ketinimus patvirtino Susitarime nurodytas kiekvieno jų už bendrojon dalinėn nuosavybėn įsigyjamą nekilnojamąjį daiktą mokėtinos kainos apskaičiavimo būdas: visi pirkėjai susitarė, kad kiekvienas jų sumokės už tokį įsigyjamos žemės sklypo dalies plotą, kuriuo faktiškai kiekvienas ir naudosis po Sutarties sudarymo. Atsakovai nuo pat žemės sklypo dalies įsigijimo vieni faktiškai naudojosi žemės sklypo A dalimi – paklojo joje trinkelių dangą, atliko kitus žemės tvarkymo darbus.
6. Ieškovai, vykdydami Sutartį ir Susitarimą, atsakovo V. T., kuris su sutuoktine žemės sklype planavo statyti gyvenamąjį namą, prašymu 2016 m. gegužės 7 d. davė sutikimą šiam atsakovui gauti statybos leidimą ir sąlygas architektūrai, formuoti vandentiekį ir nuotekas, dujas, gauti kitus dokumentus, reikalingus vykdyti statyboms ne tik sklypo B dalyje, bet ir visų bendraturčių pagal Sutartį įsigytoje žemės sklypo dalyje (konkrečiai – A dalyje). Tačiau atsakovai savo pagal Susitarimą prisiimtų pareigų neįvykdė. Atsakovams 2016 metų vasarą žemės sklype pradėjus gyvenamojo namo statybas, ieškovai jų prašė vykdyti Susitarime nustatytą pareigą suformuoti 3 metrų pločio zoną, atsakovas įvykdyti šią pareigą delsė, 2017 metų rugsėjį nukasė ties minėta 3 metrų pločio zona (ir šiek tiek daugiau – dalį B zonos, iš viso apie 5 metrų plotyje) esančias žemes, gruntą, šią vietą išlygino, tačiau po savaitės ieškovai pamatė, kad didžioji dalis šios zonos vėl buvo užpilta žemėmis, paliekant tik siaurą apie 1,3 metro pločio zoną (praėjimą) ties bendra žemės sklypo ir gretimai esančių ieškovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų riba. Pastarieji atsakovų atlikti veiksmai užfiksuoti antstolio D. Blizniko 2017 m. lapkričio 29 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole.
7. Ieškovai 2017 metų lapkričio mėnesį atsakovui V. T. registruotu laišku ir jo elektroninio pašto adresu išsiuntė pretenziją (prašymą) dėl Susitarimo 4.1 punkto ir Sutarties 6.2 punkto vykdymo geruoju, tačiau šis atsakovas ir jo sutuoktinė į minėtą prašymą nereagavo; atsakovai nurodytų pareigų gera valia neketina vykdyti, taip pažeisdami kitų žemės sklypo bendraturčių – ieškovų teises. Atsakovams nevykdant savo prisiimtų pareigų, ieškovai faktiškai neturi galimybės naudotis jokia įsigyta žemės sklypo dalimi.
8. Atsakovai su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad Susitarimas pagal savo esmę laikytinas preliminariąja sutartimi, yra tik organizacinis susitarimas, derybų stadijos dokumentas. Preliminarioji sutartis negali būti priverstinai vykdoma natūra. Ieškovai reikalauja priverstinai vykdyti tik sau palankias Susitarimo sąlygas, nors patys nėra įvykdę savo pačių įsipareigojimų, kurie laikytini esminiais lyginant su tais, kuriuos prašo priverstine tvarka įgyvendinti atsakovus.
9. Atsakovai pažymėjo, kad jie neturi teisinės pareigos atlikti kokius nors kitus, Susitarime tiesiogiai nenurodytus statybos ar tvarkymo darbus, įskaitant atraminių sienų, pamatų ar bet kokių kitokių inžinerinių statinių įrengimą. Toks nepagrįstas Susitarimo nuostatų išplėtimas būtų neprotingas, nesąžiningas ir ekonominiu požiūriu nepagrįstas. Ieškovai nenurodė jokių motyvų, kodėl sudarant Susitarimą atsakovams būtų reikėję prisiimti papildomus neproporcingus įsipareigojimus, kurie nebuvo tiesiogiai nurodyti Susitarime. Susitarime buvo aiškiai nustatyti darbai, kuriuos atsakovai turėtų atlikti, bet kokie kiti statybos rangos ar kitokie tvarkymo darbai, įskaitant pamatų, atraminių sienų ar kitokių inžinerinių statinių statybas, nepatenka į Susitarimo ribas. Tokių darbų atlikimas laikytinas ieškovų veikimu išskirtinai savo asmeniniais interesais ir savo rizika. Susitarimo 4 skyriaus nuostatos yra papildomos. Susitarime net nenustatyta jokia atsakomybė už tokių sąlygų nevykdymą – nustatyta atsakomybė tik už Susitarimo 3 dalyje įtvirtintų pareigų nevykdymą.
10. Atsakovų teigimu, žemės sklypo dalies kaina buvo 10 145 Eur, o atsakovai už savo dalį sumokėjo 5985 Eur. Dėl to yra neprotinga reikalauti, kad atsakovai natūra atliktų ar kompensuotų už statybos darbus, kurių kaina gali viršyti visą sklypo dalies kainą.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 18 d. sprendimu ieškinį tenkino: įpareigojo atsakovus V. T. ir E. T. per šešis kalendorinius mėnesius nuo šioje civilinėje byloje priimto teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti 2016 m. balandžio 5 d. sudaryto Susitarimo dėl žemės sklypo pirkimo 4.1 punkte nurodytą jų prievolę savo lėšomis naujai suformuoti ir sutvirtinti žemės sklype šlaitą, esantį šalia šio žemės sklypo kraštinės, plane pažymėtos skaičiais 3-4-5-6, jo dalį nukasant ir kartu išlyginant trijų metrų pločio zoną (dalį), kurios bendras ilgis būtų 54,75 m (visa žemės sklypo dalis, plane pažymėta indeksu C, ir trijų metrų pločio jos tęsinys, esantis dalyje, pažymėtoje indeksu A), naujai suformuotą žemės sklypo šlaitą sutvirtinti ir apželdinti žole, taip pat pastatyti (įrengti) suformuoto šio šlaito viršuje 54,75 m ilgio tvorą.
12. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Susitarimą sudarė tik būsimi pirkėjai, ketindami bendrai pirkti nuosavybės teise žemės sklypą ir tapti šio sklypo bendraturčiais, kurie susitarė dėl esminių žemės sklypo pirkimo (Susitarimo 3.1–3.1.11 punktai) ir kitų sąlygų (Susitarimo 4.1–4.1.4 punktai), t. y. jungtinės veiklos dalyviai (šalys, būsimi pirkėjai) tarpusavyje sudarė preliminarų susitarimą dėl bendro būsimo žemės sklypo, besiribojančio su šalių nuosavybės teise turimais žemės sklypais, pirkimo ir Susitarime nustatė pirkimo terminą, esmines sąlygas (žemės sklypo įsigijimo kainą, naudojimąsi žemės sklypais, nuosavybės teisių perleidimą) bei tarpusavio teises ir pareigas, atsirasiančias po žemės sklypo pirkimo ir pardavimo. Kadangi visos šios bylos šalys 2016 m. balandžio 18 d. ginčo žemės sklypą nupirko bendrai, tai visi kiti, taip pat ir atsakovų, įsipareigojimai, nustatyti Susitarime, yra vykdytini po žemės sklypo pirkimo momento ir yra išimtinai bendraturčių (šalių, veikiančių jungtinės veiklos pagrindu) įsipareigojimų vienų kitiems vykdymas.
13. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad šalys, įformindamos ikisutartinius susitarimus, įvairiai pavadina pasirašomus dokumentus: derybų protokolas, ketinimų protokolas, sutarties projektas, preliminarioji sutartis ar paprasčiausiai – susitarimas. Kilus ikisutartinių santykių dalyvių ginčui, apie kiekvieno jų pasirašyto dokumento esmę ir teisinę reikšmę būtina spręsti ne pagal šio dokumento pavadinimą, bet pagal jo turinį, aiškinant jį pagal sutarčių aiškinimo taisykles. Kilus šalių ginčui, teismas turi nustatyti tikruosius šalių ketinimus ir pagal juos kvalifikuoti susitarimą teisės taikymo požiūriu.
14. Nagrinėjamoje byloje ginčo žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandoris įvyko 2016 m. balandžio 18 d., todėl bendraturčių 2016 m. balandžio 5 d. sąlyginis susitarimas su atidedamąja sąlyga galiojo ir turėjo būti įvykdytas šiai aplinkybei įvykus. Pirmosios instancijos teismas išanalizavo šalių procesinius dokumentus, įrodymus ir šalių paaiškinimus ir iš jų visumos nustatė ginčo šalių tikruosius ketinimus, įtvirtintus bendraturčių Susitarime: dokumento sudarymo metu bendraturčių valia ir tikslas buvo bendrai nusipirkti ginčo žemės sklypą, nustatyti visų bendraturčių teises ir pareigas ir žemės sklypą pertvarkyti taip, kad šalys besiribojančių turimų nuosavybės teise žemės sklypų plotus padidintų, prisijungusios nupirktą žemės sklypo plotą, taip pat inicijuoti žemės sklypų detaliųjų planų pakeitimus. Šis šalių siektinas tikslas nepasikeitė, todėl teismui nebuvo pagrindo spręsti, kad atsakovų įsipareigojimai, aptarti Susitarimo 4.1–4.1.4 punktuose, būtų buvę preliminarūs. Be jų įgyvendinimo bendras bendraturčių tikslas nebūtų pasiektas, o kito sprendimo būdo, kaip pasiekti bendrą tikslą, šalys nenurodė.
15. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovai, net ir nesant ginčo dėl Susitarimo 4.1–4.1.4 punktų, pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamento 2015 m. liepos 17 d. išduotus Specialiuosius architektūros ir statinio reikalavimus Nr. AR-889 ir Nr. SR-889 (toliau – Specialieji reikalavimai) įpareigotini suformuoti ir sutvirtinti būtent jiems priklausančio nuosavybės teise žemės sklypo dalyje, o ne bendrame ar atsakovų žemės sklype, esantį šlaitą, nukasti šlaito dalį ir ją išlyginant iki 3 m apželdinti šlaitą žole, pastatyti tinklinę tvorą šlaito viršuje (atraminę sieną). Kadangi atsakovui V. T. Specialieji reikalavimai buvo išduoti 2015 m. liepos 17 d. (iki ginčo Susitarimo pasirašymo), tai teismas darė išvadą, kad atsakovai apie šį reikalavimą žinojo iki Susitarimo sudarymo ir galėjo numatyti būsimas išlaidas, dėl jų tartis su kitais bendraturčiais.
16. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovų apeliacinį skundą, 2020 m. sausio 6 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 18 d. sprendimą.
17. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad, atsakovams neginčijant Susitarime įtvirtinto prievolės įvykdymo termino (per 6 mėn. nuo priimto teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti prisiimtas pareigas), prašant atmesti ieškinį kitais argumentais, teismo nustatytas terminas, per kurį atsakovai įpareigotini pašalinti ieškovų teisės naudotis įsigyta žemės sklypo dalimi pažeidimus, yra realus. Tuo atveju, jeigu atsakovai nurodytų priežastis, kurios jiems trukdo per nustatytą terminą pašalinti kliūtis ieškovams naudotis įsigyta žemės sklypo dalimi, teismo nustatytas terminas gali būti pratęsiamas, sprendimo vykdymą atidedant ar išdėstant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 284 straipsnis).
18. Nors atsakovai nurodė, kad Susitarimo įvykdymas reikalauja neproporcingų investicijų, kurių atsakovai, Susitarimu prisiimdami pareigą atlikti darbus savo lėšomis, galėjo nežinoti ir nesitikėjo, tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad ši aplinkybė neatleido atsakovų nuo pareigos atlikti Susitarime nurodytus darbus. Atsakovai, pasirašydami Susitarimą, prisiėmė pareigą savo lėšomis atlikti darbus ir turi vykdyti šios prisiimtos pareigos dalį, tačiau, paaiškėjus, kad reikalingos didesnės išlaidos, nei jie pagrįstai galėjo tikėtis Susitarimo sudarymo metu, atsakovai turi galimybę ginčyti Susitarimo nuostatą, įpareigojančią juos atlikti visus darbus savo lėšomis, kaip Susitarimą, sudarytą ypač nepalankiomis jiems sąlygomis. Nenuginčiję šios Susitarimo sąlygos (vykdyti pareigas savo lėšomis) atsakovai negali būti atleisti nuo prisiimtų įsipareigojimų vykdymo.
19. Apeliacinės instancijos teismas ginčo Susitarimui netaikė atsakovų apeliaciniame skunde nurodytos CK 6.974 straipsnio 2 dalies nuostatos, motyvuodamas tuo, kad teisės norma reglamentuoja jungtinės veiklos sutarties nuostatas, tačiau šalių Susitarimo negalima vertinti kaip jungtinės veiklos sutarties, todėl ieškinys negali būti atmestas tuo pagrindu, kad ieškovai Susitarimu buvo atleisti nuo bendrų išlaidų tikslui – naudotis įsigytomis žemės sklypo dalimis – pasiekti. Pripažinus, kad atsakovai prisiėmė pareigą savo lėšomis įvykdyti įsipareigojimus, jie juos turi vykdyti, o paaiškėjus aplinkybėms, kurios nebuvo aptartos Susitarimu – būtinoms didesnėms investicijoms prisiimtoms pareigoms atlikti, atsakovai turi galimybę siekti, kad ieškovai savo lėšomis prisidėtų prie išlaidų, būtinų siekiant įgyvendinti bendrą turtinį interesą – naudotis įsigyta žemės sklypo dalimi.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
20. Atsakovai prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. sausio 6 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas argumentais:
20.1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.30, 6.33 ir 6.165 straipsnius, todėl netinkamai kvalifikavo Susitarimą, nepagrįstai šio nepripažino preliminariąja sutartimi, kuri pasibaigė sudarius pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį. Susitarimo dalykas, objektas, tekstas, šalių teisės ir pareigos bei sutarčių aiškinimo taisyklės patvirtina, kad Susitarimas yra preliminarioji sutartis pagal CK 6.165 straipsnį. Ginčo šalių valia, sudarant Susitarimą, buvo susitarti dėl pagrindinės Sutarties sudarymo ateityje (Susitarimo 2.1 punktas), ginčo šalys nevengė ar kitaip neatsisakė sudaryti pagrindinės sutarties (Žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta 2016 m. balandžio 18 d.). Dėl to, ginčo šalims sudarius Sutartį, Susitarimas laikomas tinkamai įvykdytu ir pasibaigusiu, o atsakovams neliko pareigos įvykdyti jokių papildomų prievolių ar atlyginti nuostolių. Be to, preliminariąja sutartimi prisiimti įsipareigojimai negali būti sutapatinami su CK 6.30, 6.33 straipsniuose nustatytomis prievolėmis su atidedamuoju terminu arba atidedamąja sąlyga. Pagal Susitarimo 4 punktą atsakovų įsipareigojimai nebuvo siejami su jokiomis sąlygomis ar jų įgyvendinimu ateityje, todėl bylą nagrinėję teismai nepagrįstai sprendė, kad ginčo šalis siejo sąlyginė prievolė su atidedamąja sąlyga ir atidedamuoju terminu.
20.2. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.228 straipsnį dėl esminės šalių nelygybės. Teismas, pripažindamas galiojančiomis Susitarimo 4.1 punkte aptartas prievoles, vadovaudamasis CK 6.228 straipsniu, turėjo įvertinti ir nustatyti, ar šalys susitarė dėl nepalankių sutarties sąlygų atsakovams, o tokių nenaudingų sąlygų priėmimas reiškia perdėtą ieškovų pranašumą prieš atsakovus. Teismai neįvertino, kad Susitarimo 4.1 punkte aptartų prievolių įvykdymas reikalauja neproporcingų investicijų, todėl būtų neproporcinga reikalauti, jog atsakovai natūra atliktų ar kompensuotų statybos darbus, kurių kaina gali net keturis kartus viršyti pirkto žemės sklypo vertę.
20.3. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas dėl reikalavimų, keliamų teismo sprendimo ar nutarties turiniui, nes skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis yra visiškai nemotyvuota, kaip to reikalaujama CPK 331 straipsnio 4 dalyje, ir tai yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvuojamosios dalies turinys leidžia daryti išvadą, kad nebuvo tinkamai patikrintas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas bei pagrįstumas.
21. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovai prašo atmesti kasacinį skundą ir palikti nepakeistą apeliacinės instancijos teismo nutartį, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas argumentais:
21.1. Atsakovai siaurai aiškina Susitarimo turinį, akcentuodami tik Susitarimo 2.1 punktą, kad Susitarimo tikslas buvo įsigyti žemės sklypo dalį, tačiau Susitarimo esmė buvo ne vien tik nusipirkti žemės sklypą ir sudaryti notarinę pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau po jos sudarymo atlikti ir kitus Susitarime aiškiai nurodytus veiksmus. Šalių pasirašytas Susitarimas yra laikytinas mišraus pobūdžio sutartimi, turinčia ir preliminariosios, ir pagrindinės sutarties elementų. Šalys Susitarimu susitarė tiek dėl žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo notarinės sutarties ateityje sudarymo, įsigyjant šį žemės sklypą bendrojon dalinėn šalių nuosavybėn, tiek dėl naudojimosi šalių bendrąja nuosavybe įgytu žemės sklypu ir atsakovams priklausančia žemės sklypo dalimi tvarkos nustatymo bei šių žemės sklypų sutvarkymo. Sutarties 4.2 punktas neatitinka CK 6.721 straipsnio reikalavimų, nenustato realių nuostolių – protingų išlaidų, patirtų norint įvykdyti sutartį, o CK 6.721 straipsnis nustato, kad paslaugos teikėjas gali reikalauti atlyginti tik tokius nuostolius – protingas išlaidas, patirtas norint vykdyti sutartį.
21.2. Byloje nėra pagrindo konstatuoti nei esminės šalių nelygybės, nei atsakovų padėties pablogėjimo. Susitarimo pasirašymo metu nebuvo ieškovų perdėto pranašumo: šalys yra fiziniai asmenys, Susitarimas buvo sudarytas laisva atsakovų valia. Pažymėtina, kad dar iki Susitarimo pasirašymo atsakovams buvo išduoti Specialieji reikalavimai jų rengiamam gyvenamojo namo statybos projektui, pagal šių reikalavimų 1 punktą atsakovai buvo įpareigoti parengti žemės sklypo sutvarkymo ir apželdinimo sprendinius, atskiriant žemės sklypą nuo gretimų sklypų tvora ar atramine sienute. Taigi, atsakovai, prieš pasirašydami su ieškovais Susitarimą ir prisiimdami jo 4 skyriuje nustatytus įsipareigojimus, jau žinojo, kad privalės atlikti Susitarime nustatytus jiems priklausančio žemės sklypo šlaito sutvarkymo darbus, nes tai buvo nurodyta jiems išduotuose Specialiuosiuose reikalavimuose, todėl turėjo numatyti šiems darbams atlikti reikiamas išlaidas.
21.3. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai aptarė ginčo esmę, apžvelgė pirmosios instancijos teismo sprendimo esmę, išdėstė apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, pritarė pirmosios instancijos teismo motyvams ir, jų nekartodamas, tik papildomai atkreipė dėmesį į kai kuriuos ginčo aspektus. Teismas, palikdamas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nekartojo argumentų, su kuriais jis sutiko, tačiau tai nereiškia, kad byla buvo išnagrinėta neteisingai ar kad nebuvo tinkamai patikrintas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas bei pagrįstumas. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai įvertino visą Susitarimo turinį, aiškinosi tikrąją šalių valią, analizavo, kodėl buvo sutarta pirkti žemės sklypą ir kokius veiksmus reikėjo įsigijus žemės sklypą, kad šalys pasiektų jas tenkinantį rezultatą, todėl pagrįstai nusprendė, kad atsakovai turi vykdyti savo prisiimtą prievolę pagal Susitarimo 4.1–4.1.4 punktus.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl 2016 m. balandžio 5 d. rašytinio susitarimo dėl žemės sklypo pirkimo sąlygų aiškinimo ir jų teisinio kvalifikavimo
22. Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o šie įgyja reikalavimo teisę (CK 6.154 straipsnio 1 dalis). Sutarties esmė – šalių susitarimas, pasiektas suderinus jų valią. Sutarčių laisvės principas reiškia, kad civilinių teisinių santykių dalyviai patys sprendžia, ar sudaryti sutartį (CK 6.156 straipsnis). Šis principas reiškia ir šalių laisvę savanoriškai nustatyti sutarties formą ir turinį, išskyrus, kai tai reglamentuoja imperatyviosios teisės normos ar tam tikrų sąlygų reikalauja gera moralė, viešoji tvarka ir teisės principai.
23. Kiekviena sutarties šalis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).
24. Sutarties šalių valia ir ja prisiimtų įsipareigojimų apimtis nustatytinos pagal sutarčių aiškinimo taisykles. Sutartis aiškinama tada, kai kyla ją sudariusių šalių ginčas dėl sutarties galiojimo, jos rūšies, pobūdžio, sąlygų turinio, šalių teisių bei pareigų apimties, sutarties pakeitimo, pasibaigimo ir pan. Sutarties turinio ir sąlygų, dėl kurių tarp jos šalių kyla ginčas, išaiškinimas pagal sutarčių aiškinimo taisykles, taip identifikuojant tikrąjį šalių susitarimą, pasiektą joms disponuojant laisve savanoriškai nustatyti sutarties turinį ir suderinus jų valią, koreliuoja su sutarties laisvės principu ir nereiškia šio principo pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-701/2018, 52 punktas; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-421/2020, 21 punktas).
25. Konkrečios sutarties turinio ir jos sąlygų išaiškinimas, sutartimi sulygtų šalių pareigų bei teisių nustatymas yra fakto klausimas. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas fakto klausimų nenagrinėja, tačiau, atsižvelgdamas į kasacinio skundo argumentus, patikrina, kaip žemesnės instancijos teismas laikėsi sutarčių aiškinimo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-306-684/2018, 40 punktas; 2019 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-398-687/2019, 39 punktas ir kt.).
26. Nagrinėjamoje byloje šalių ginčas kilo dėl 2016 m. balandžio 5 d. rašytinio susitarimo dėl žemės sklypo pirkimo sąlygų aiškinimo ir vykdymo bei jų teisinio kvalifikavimo, tai teisėjų kolegija pripažįsta teisės klausimu ir dėl jo pasisako.
27. Sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotos kasacinio teismo nuoseklioje bei išplėtotoje praktikoje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes; sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais; taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703/2013; 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-526-248/2016, 41 punktas; 2018 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-293-611/2018, 31 punktas). Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2011; 2018 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-248/2018, 73 punktas; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-421/2020, 23 punktas).
28. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovai ir atsakovai 2016 m. balandžio 5 d. sudarė Susitarimą, kuriame nurodė, kad ketina bendrai įsigyti nuosavybės teise 4 arų žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir tapti šio sklypo bendraturčiais (Susitarimo 1.1, 2 punktai). Susitarimo šalys susitarė ne vėliau kaip iki 2016 m. gegužės 1 d. su šio žemės sklypo savininku sudaryti notarinę žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį ir įvykdyti kitas šiame Susitarime aptartas sąlygas.
29. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šalys šiuo Susitarimu įformino tarpusavio ikisutartinius susitarimus: tarpusavyje sudarė preliminarų susitarimą dėl būsimo bendro žemės sklypo, besiribojančio su šalių nuosavybės teise turimais žemės sklypais, pirkimo ir Susitarime nustatė pirkimo terminą, esmines sąlygas ir pan. Teismas Susitarimą pripažino sąlyginiu sandoriu su atidedamąja sąlyga ir privalomą susitarimo sąlygų vykdymą įvykus jame nurodytai aplinkybei.
30. CK 1.66 straipsnyje, apibrėžiančiame sąlyginį sandorį, nustatyta, kad teisių arba pareigų atsiradimą, pasikeitimą ar pabaigą sandoris gali padaryti priklausomus nuo tam tikrų sąlygų buvimo ar nebuvimo (1 dalis); sandoris laikomas sudarytu su atidedamąja sąlyga, jeigu šalys sandoriu nustatomų teisių ir pareigų atsiradimą padarė priklausomą nuo tam tikros aplinkybės, kurios buvimas ar nebuvimas nežinomas (2 dalis).
31. Kasacinis teismas, aiškindamas sąlyginį sandorį, yra nurodęs, kad pagal CK 1.66 straipsnio 1 dalį galimi sudaryti sąlyginiai sandoriai, kuriuose teisių arba pareigų atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga priklauso nuo tam tikrų sąlygų buvimo ar nebuvimo. Sąlyginiai sandoriai gali būti su atidedamąja ir su naikinamąja sąlyga (CK 1.66 straipsnio 1 dalis). Sąlyginių sandorių teisinis reguliavimas leidžia išskirti sąlygai keliamus reikalavimus. Ja gali būti pripažinta tik tokia aplinkybė, kuri: 1) atsiranda ateityje (CK 1.68 straipsnio 1 dalis); 2) šalims nėra žinoma ir neturi būti žinoma, ar tokia aplinkybė įvyks ar ne (CK 1.66 straipsnio 2, 3 dalys; 1.68 straipsnio 2–4 dalys); 3) yra teisėta, neprieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei (CK 1.66 straipsnio 4 dalis); 4) jos buvimas ar nebuvimas yra įmanomas (CK 1.66 straipsnio 1 dalis); 5) nepriklauso išimtinai nuo skolininko valios (CK 1.68 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11-701/2017, 25 punktas). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pastarasis reikalavimas, nustatytas CK 1.68 straipsnio 4 dalyje, draudžiantis sąlygos buvimą sieti išimtinai su skolininko valia, taikomas tik atidedamajai sąlygai, t. y. lemiančiai sandoriu nustatomų teisių ir pareigų atsiradimą (CK 1.66 straipsnio 2 dalis). Ta pati nuostata pakartota CK 6.30 straipsnio 5 dalyje, nurodant, kad prievolė, kurios atsiradimas siejamas su sąlyga, kurios buvimas visiškai priklauso nuo skolininko, negalioja. Pažymėtina, kad CK 6.30 straipsnio 5 dalyje nustatyta ir minėto ribojimo išimtis – jeigu sąlyga yra tam tikrų veiksmų atlikimas ar neatlikimas, prievolė galioja net ir tais atvejais, kai tų veiksmų atlikimas ar neatlikimas priklauso nuo skolininko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-219/2020, 30 punktas).
32. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad sąlyginio sandorio taisyklės taikomos ir prievolėms. Prievolė, kurios atsiradimas, pasikeitimas ar pasibaigimas priklauso nuo sąlygos – galinčio ateityje įvykti įvykio ar veiksmo, tačiau šalims nežinant, ar jis įvyks ar ne, laikoma sąlygine (CK 6.30 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-219/2020 29 punktą).
33. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvus bei šalių procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus, neturi pagrindo nesutikti su bylą nagrinėjusių teismų atliktu Susitarimo sąlygų aiškinimu, t. y. kad šio Susitarimo 3 punkte buvo susitarta ir dėl esminių būsimo žemės sklypo pirkimo sąlygų (Susitarimo 3.1–3.1.11 punktai), ir dėl atsakovo V. T. pareigų suformuojant ir sutvirtinant jiems nuosavybės teise priklausančio žemė sklypo šlaitą ir pan. (Susitarimo 4.1–4.1.4 punktai). Išvadą dėl būtent tokios Susitarimo nuostatų turinio esmės bylą nagrinėję teismai padarė išanalizavę tiek paties Susitarimo tekstą, tiek įvertinę šalių argumentus bei nurodytas aplinkybes. Aptartas šalių Susitarimo sąlygų aiškinimas atitinka pirmiau nurodytą sutarčių aiškinimo reglamentavimą bei neprieštarauja teismų praktikos išaiškinimams (žr. nutarties 27 punktą).
34. Dėl to pirmosios instancijos teismas, šioje byloje nustatęs, kad šalių Susitarime nustatytų sąlygų vykdymas priklausė nuo tam tikros aplinkybės – juridinio fakto, t. y. žemės sklypo pirkimo– pardavimo sutarties sudarymo, pagrįstai konstatavo, kad šalių sandoris (Susitarimas) yra sąlyginis sandoris su atidedamąja sąlyga ir gali būti vykdomas tik šiai sąlygai įvykus.
35. Minėta, kad sutarties laisvės principas suteikia šalims galimybę laisva valia susitarti dėl sutarties turinio, sutartimi prisiimamų įsipareigojimų, jų vykdymo tvarkos ir kt. (CK 6.156 straipsnis). Todėl tuo atveju, kai sutarties sąlygos neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei, sutarties šalys yra saistomos sutartinių įsipareigojimų vykdymo tokiu būdu, kokiu jos pačios susitarė. Pasikeitus aplinkybėms, sutarties šalys turi teisę bendra valia arba teismine tvarka keisti sutarties sąlygas, tačiau šiuo atveju bylą nagrinėję teismai nenustatė, kad šalys būtų priėmusios sprendimą keisti Susitarimo nuostatas.
36. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad Susitarime aptartas žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandoris įvyko: Susitarimo šalys (bylos dalyviai) 2016 m. balandžio 18 d. iš I. A. nupirko susitarime aptartą žemės sklypą. Ginčo dėl šio juridinio fakto – sandorio sudarymo ir jo galiojimo – tarp bylos dalyvių nėra, todėl teisėjų kolegija dėl šio sandorio teisėtumo (neteisėtumo) nepasisako.
37. Nutarties 33 punkte minėta, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, tirdami ir aiškindami Susitarimo sąlygas, nustatė, kad jo šalys ne tik sutarė ateityje pirkti bendrosios dalinės nuosavybės teise žemės sklypą, mokėtinos kainos proporcijas, bet ir nustatė tarpusavio teises bei pareigas po žemės sklypo pirkimo, įskaitant atsakovų įsipareigojimą sutvarkyti žemės sklypo šlaitą.
38. Byloje nėra duomenų, kad Susitarimas būtų sudarytas pažeidžiant ieškovų ar atsakovų laisvą valią, prieštarautų imperatyvioms įstatymo normoms (CK1.80 straipsnis) arba viešajai tvarkai ar gerai moralei (CK 1.81 straipsnis) ir dėl to būtų niekinis ir negaliojantis. Pažymėtina ir tai, kad Susitarimas, jo atskiros sąlygos nenuginčytos, atsakovai jų neginčija ir šioje byloje, tik nurodo, kad jie Susitarimą laiko preliminariąja sutartimi dėl pagrindinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, todėl, kaip patys atsakovai teigia, sudarius pagrindinę – žemės sklypo pirkimo–pardavimo – sutartį Susitarimo galiojimas pasibaigė ir jie neprivalo vykdyti Susitarime aptartų įsipareigojimų.
39. Teisėjų kolegija šiuos atsakovų kasacinio skundo argumentus pripažįsta nepagrįstais ir nurodo, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį (CK 1.165 straipsnio 1 dalis). Būtini preliminariosios sutarties elementai: suderinta šalių valia pasiektas susitarimas sukurti teisinius santykius, t. y. įsipareigojimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį; pagrindinės sutarties esminių sąlygų aptarimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006).
40. Kasacinio teismo praktikoje preliminarioji sutartis apibrėžiama kaip organizacinė sutartis, kuria šalys įsipareigoja joje aptartomis sąlygomis ateityje sudaryti pagrindinę sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2008; kt.). Atribodamas pagrindinę ir preliminariąją sutartis kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad preliminarioji sutartis yra organizacinė, jos objektas yra būsima pagrindinė sutartis. Tuo tarpu pagrindinės sutarties bruožai yra tokie: šalys patenkina savo poreikius; egzistuoja objektas – turtinė ar kitokio pobūdžio vertybė, dėl kurios sudaroma sutartis; šalys arba viena iš jų visada turi subjektinę teisę į objektą arba ši teisė sukuriama fikcijos (ateities vizijos) būdu. Pagal preliminariąją sutartį atsiranda prievolė sudaryti sutartį, o pagal pagrindinę sutartį – teisės ar pareigos dėl sutarties objekto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-440-219/2018, 37 punktas).
41. Taigi preliminarioji sutartis yra šalių organizacinis susitarimas dėl pagrindinės sutarties ateityje sudarymo ir jame išreiškiama suderinta ją sudariusių asmenų valia sukurti tarpusavio teisinius santykius ir įsipareigojimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį susitarime aptartomis sąlygomis.
42. Pirmiausia tai reiškia, kad preliminariąją sutartį sudaro asmenys, kurie ketina sukurti tarpusavio sutartinius santykius laikydamiesi suderintų ir sutartų pagrindinės sutarties esminių sąlygų jas įformindami pagrindine sutartimi. Preliminariosios sutarties šalys susitaria dėl tarpusavio teisių ir pareigų. Jos neturi teisinio pagrindo ir negali susitarti dėl asmenų, neįtrauktų į preliminariąją sutartį, teisių ir pareigų. Nagrinėjamu atveju Susitarimą sudarė tik asmenys, ketinantys pirkti žemės sklypą. Žemės sklypo savininkė (pardavėja) į Susitarimą nebuvo įtraukta ir dėl jos teisių bei pareigų Susitarime nepasisakyta.
43. Susitarimą tarpusavyje sudarė tik pirkėjai (ieškovai ir atsakovai) dėl žemės sklypo pirkimo ateityje ir susitarė dėl po sandorio sudarymo atsirasiančių tarpusavio teisių bei pareigų, jei (kai) žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorio pagrindu bus bendrosios dalinės nuosavybės teise įgytas žemės sklypas.
44. Dėl šių Susitarimo požymių ir teismų nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad šalių sudarytas Susitarimas nėra ir negali būti pripažintas preliminariąja sutartimi. Tuo tarpu sutartis, dėl kurios sudarymo ateityje šalys sutarė, vertintina, kaip sąlyga, kuriai įvykus, šalys įgys tam tikras teises ir pareigas, o ne galutinis ginčo susitarimo tikslas ir dalykas.
45. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad Susitarime yra aptartos kiekvieno Susitarimo dalyvio mokėtinos už žemės sklypą kainos proporcijos, dydžiai, po Sutarties dėl žemės sklypo pirkimo–pardavimo sudarymo atsirasiančios teisės ir pareigos dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos, ieškovų ir atsakovų tarpusavio nuosavybės teisių perleidimo į žemę sąlygos, atsakovų pareigos tvarkant žemės sklypo šlaitą, todėl pripažintina, kad Susitarimas turi kelių rūšių sutarčių elementų ir jis atitinka CK 6.156 straipsnio 3 dalyje nurodytos mišrios sutarties sąvoką, tačiau tai nedaro Susitarimo ar dalies jo sąlygų negaliojančių, nes, minėta, Susitarimas ir jo sąlygos neprieštarauja įstatymui ir nepažeidžia sutarčių teisės normų.
Dėl esminės šalių nelygybės
46. Atsakovai kasaciniame skunde nurodo, kad bylą nagrinėję teismai neįvertino Susitarimo šalių esminės nelygybės dėl nepalankių sąlygų atsakovams ir perdėto ieškovų teisių pranašumo, netinkamai aiškino ir taikė CK 6.228 straipsnį. Teisėjų kolegija atmeta šį atsakovų kasacinio skundo argumentą.
47. CK 6.228 straipsnyje įtvirtintos nuostatos dėl esminės nelygybės suteikia teisę sutarties šaliai atsisakyti sutarties ar atskiros jos sąlygos, jeigu sutarties sudarymo metu sutartis ar atskira jos sąlyga nepagrįstai suteikė kitai šaliai perdėtą pranašumą. Be kitų aplinkybių, šiais atvejais turi būti atsižvelgiama ir į tai, jog viena šalis nesąžiningai pasinaudojo tuo, kad kita šalis nuo jos priklauso, turi ekonominių sunkumų, neatidėliotinų poreikių, yra ekonomiškai silpna, neinformuota, nepatyrusi, veikia neapdairiai, neturi derybų patirties, taip pat atsižvelgiant į sutarties prigimtį ir tikslą (CK 6.228 straipsnio 1 dalis).
48. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje CK 6.228 straipsnio nuostatos aiškinamos pabrėžiant išimtinį šio instituto pobūdį bei būtinybę jį taikant derinti sutarties laisvės ir sutarties privalomumo principus su bendraisiais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais.
49. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), o vėlesnis sutarties pakeitimas reiškia įsikišimą į jau tarp šalių egzistuojančią teisių ir pareigų pusiausvyrą, todėl šalių lygiateisiškumo principas (CK 1.2 straipsnis) reikalauja, kad sutartis būtų keičiama šalių susitarimu (CK 6.223 straipsnio 1 dalis). Kartu pripažįstama, kad tam tikrais atvejais besąlygiškas reikalavimas vykdyti šalių susitarimą gali būti nepateisinamas kaip neatitinkantis bendrųjų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų. Dėl to teisinis reglamentavimas nustato sutarties privalomumo ir vykdymo principo išlygas. Siekiant užtikrinti sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą sutarties pakeitimas teismo sprendimu yra pateisinamas tik įstatyme ar sutartyje nurodytais atvejais, kaip išimtinė priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2009; kt.).
50. Kasacinio teismo nagrinėtose bylose pabrėžiama, kad taikant CK 6.228 straipsnį pagrindas konstatuoti perdėtą vienos sutarties šalies pranašumą yra tada, kai sutarties sąlyga nulemia didelę šalių prievolių neatitiktį, kai viena šalis kitos sąskaita įgyja neproporcingai didelę, palyginti su jos prievolėmis, naudą, o kita šalis negauna nieko arba jos nauda yra neproporcingai maža, palyginus su kitos šalies prievole. Tokia nelygybė dėl tarpusavio prievolių neatitikties turi būti jau sudarant sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2010; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2014).
51. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma ir tai, kad, pagal CK 6.228 straipsnį, sprendžiant, ar sutarties šalių nelygybė yra esminė, būtina atsižvelgti į daugelį faktinių aplinkybių: sutarties rūšį, tikslą, šalių patirtį versle ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2006, 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-124/2012; 2016 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-469/2016, 31 punktai).
52. Remiantis šios nutarties 33 punktu, nagrinėjamu atveju Susitarimo 3 punkte buvo susitarta dėl atsakovo V. T. pareigos suformuoti ir sutvirtinti atsakovams nuosavybės teise priklausančio žemė sklypo šlaitą ir pan. (Susitarimo 4.1–4.1.4 punktai), t. y. šalys ne tik sutarė ateityje pirkti bendrosios dalinės nuosavybės teise žemės sklypą, mokėtinos kainos proporcijas, bet ir nustatė tarpusavio teises bei pareigas po žemės sklypo pirkimo. Iš bylos dokumentų byloje taip pat nustatyta, kad šalys, prieš pasirašydamos ginčo Susitarimą, žodžiu derėjosi dėl Susitarimo nuostatų, vėliau ginčo Susitarimą laisva valia sudarė raštu. Byloje nėra duomenų, atsakovai taip pat nenurodė, kad ginčo šalių nelygybė dėl tarpusavio prievolių neatitikties egzistavo ginčo Susitarimo metu. Atsakovai byloje nenurodė, kad ieškovai turėjo pranašumą verslo ar derybų srityje ar kad ieškovai nesąžiningai pasinaudojo atsakovais dėl atsakovų silpnesnės ekonominės padėties ar kitų aplinkybių, išvardytų CK 6.228 straipsnio 1 dalyje, taip pat kad dėl ginčijamos Susitarimo sąlygos atsakovai neturėjo galimybės derėtis.
53. Minėta, kad esminė šalių nelygybė ir dėl to galimas sutarties (susitarimo) ar atskiros jos sąlygos atsisakymas yra atskiras sutarčių teisės institutas, kuriam nustatytos ir atitinkamos įrodinėtinos aplinkybės ir kuris negali būti konstatuojamas tik dėl to, kad atsakovai siekia atsisakyti Susitarimo sąlygos vien dėl to, kad Susitarime įtvirtinta atsakovų pareiga šiems tapo sunkiai įvykdoma. Kitų argumentų dėl ginčo Susitarimo sąlygos negaliojimo atsakovai nagrinėjamoje byloje nepateikė.
54. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.228 straipsnyje įtvirtinta sutarties šalies reikalavimas vienašališkai atsisakyti sutarties ar jos sąlygos teismo gali būti patenkintas ne dėl bet kokio neatitikimo tarp sutarties šalių tarpusavio prievolių, o tik tuo atveju, kai teismas, įvertinęs konkrečios bylos aplinkybes, konstatuoja, kad egzistuoja didžiulė sutarties šalių tarpusavio prievolių nelygybė, suteikianti kitai sutarties šaliai nepateisinamą perdėtą pranašumą; tokia teismo išvada turi būti pagrįsta CK 6.228 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių vertinimu (be kitų aplinkybių, šiais atvejais turi būti atsižvelgiama ir į tai, jog viena šalis nesąžiningai pasinaudojo tuo, kad kita šalis nuo jos priklauso, turi ekonominių sunkumų, neatidėliotinų poreikių, yra ekonomiškai silpna, neinformuota, nepatyrusi, veikia neapdairiai, neturi derybų patirties, taip pat atsižvelgiant į sutarties prigimtį ir tikslą).
55. Nagrinėjamoje byloje pripažinta ir neginčyta, kad visos aplinkybės dėl perkamo žemės sklypo, naudojimosi juo tvarkos ir naudojimosi tvarkos keitimo, prisiimtų įsipareigojimų, jų apimties ir atlikimo atsakovams buvo žinomos ir jie galėjo apskaičiuoti bei protingai numatyti būsimas išlaidas vykdant prisiimtus įsipareigojimus, todėl nėra pagrindo spręsti, kad Susitarimu buvo įteisinta ginčo šalių nelygybė, iš esmės nepateisinamai pažeidžiant atsakovų teises (žr., pvz., CK 6.228 straipsnį).prisiėmė nepalankias sąlygas.
56. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad sutartinių santykių šalims susitarus dėl esminių ginčo Susitarimo sąlygų ir tai įtvirtinus rašytiniame Susitarime, Susitarimas privalo būti vykdomas pagal jame nustatytas (sutartas) sąlygas (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).
Dėl apeliacinės instancijos teismo pareigos motyvuoti priimamą procesinį sprendimą
57. Kasaciniame skunde teigiama, kad skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis yra nemotyvuota, kadangi neatsakyta į esminius apeliacinio skundo argumentus, apsiribota vien pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų pakartojimu. Teisėjų kolegija šiuos kasacinio skundo argumentus pripažįsta nepagrįstais.
58. Pasisakydamas dėl teismo pareigos motyvuoti procesinį sprendimą kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-687/2015, kt.).
59. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai). Aplinkybė, kad byloje dalyvaujantis asmuo nesutinka su teismų nurodytais motyvais, neteikia pagrindo spręsti, jog skundžiami teismų procesiniai sprendimai yra nemotyvuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-121-313/2020, 25 punktas).
60. Teisėjų kolegija nurodo, kad byloje spręsto ginčo faktiniai ir teisiniai pagrindai nuosekliai aptarti pirmosios instancijos teismo sprendime, o skundžiamoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje pasisakyta dėl visų aspektų, kuriuos atsakovai kasaciniame skunde nurodo kaip neatsakytus: nutartyje tinkamai remiamasi kasacinio teismo praktika, pagal kurią, priešingai nei teigia atsakovai, sandoris laikomas sudarytu su atidedamąja sąlyga, jeigu šalys sandoriu nustatomų teisių ir pareigų atsiradimą padarė priklausomą nuo tokios aplinkybės, kurios buvimas ar nebuvimas nežinomas, pasisakyta dėl atsakovų argumentų, susijusių su jų įrodinėjama aplinkybe dėl savo lėšomis prisiimtų pareigų vykdymo, taip pat pagrindžiama, kodėl atsakovai negali būti atleisti nuo prisiimtų įsipareigojimų vykdymo. Tai, kad atitinkamos apeliacinės instancijos teismo išvados netenkina atsakovų intereso, nesudaro pagrindo teigti, jog apeliacinės instancijos teismas pažeidė jam nustatytą pareigą tinkamai motyvuoti priimamą procesinį sprendimą, juolab kad, kaip jau aptarta šioje nutartyje, šios išvados padarytos tinkamai aiškinant ir taikant materialiosios teisės normas ir nenukrypstant nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos.
Dėl bylos procesinės baigties
61. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias sutarčių aiškinimą, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, todėl kasacinio skundo argumentais naikinti ar keisti priimtą apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą nėra teisinio pagrindo. Kasacinis skundas atmestinas, o apeliacinės instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
62. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
63. Kasacinį skundą atmetus, spręstinas ieškovų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas. Ieškovai prašė priteisti 500 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą apmokėti atlyginimo. Šioms išlaidoms pagrįsti ieškovas M. V. pateikė 2020 m. balandžio 28 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. BP-20-04-28-1 ir 2020 m. balandžio 28 d. mokėjimo nurodymą. Prašoma priteisti suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7, 8.14 punktuose nustatyto dydžio, todėl ji priteistina šiam ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis, 340 straipsnio 5 dalis).
64. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 3 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 17,95 Eur tokių išlaidų. Šių išlaidų atlyginimas priteistinas valstybei iš atsakovų lygiomis dalimis (CPK 96 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. sausio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui M. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo V. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) 250 (du šimtus penkiasdešimt) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimo.
Priteisti ieškovui M. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės E. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) 250 (du šimtus penkiasdešimt) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimo.
Priteisti iš atsakovo V. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) 8,97 Eur (aštuonis Eur 97 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo valstybei. Ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Priteisti iš atsakovės E. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) 8,97 Eur (aštuonis Eur 97 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo valstybei. Ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Danguolė Bublienė
Dalia Vasarienė
Vincas Verseckas