Civilinė byla Nr. 2A-828-516/2010
Procesinio sprendimo kategorija 2.1.9; 35.5; 121.15; 121.18.; 121.21.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
SPRENDIMAS
Lietuvos Respublikos vardu
2010 m. spalio 4 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rasos Gudžiūnienės,
kolegijos teisėjų Romualdos Janavičienės ir Marijono Greičiaus,
sekretoriaujant Jonei Markovičiūtei
dalyvaujant ieškovo atstovei A.C.
atsakovo atstovei A.M.
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 18 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vilko pėda“ ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl skolos priteisimo. Tretieji asmenys T.F., E.F..
Kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė:
Ieškovas UAB „Vilko pėda“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 2810,68 Lt skolą už suteiktas administravimo, eksploatavimo ir kitas paslaugas, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad yra daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratorius. Atsakovui nuosavybės teise priklauso butas (duomenys neskelbtini). Atsakovas už laikotarpį nuo 1999-05-01 iki 2008-03-31 neatsiskaitė už butui suteiktas paslaugas. Skola ieškovui už suteiktas administravimo, eksploatavimo ir kitas paslaugas sudaro 2810,68 Lt.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 20069 m. gruodžio 18 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino.
Teismas priteisė iš Vilniaus miesto savivaldybės ieškovui 2810,68 Lt skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2008-05-29, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 365,32 Lt turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Teismas konstatavo, kad įstatymų leidėjas nustatė, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, o administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Atsakovas, kaip minėto buto savininkas, nesudaręs su trečiuoju asmeniu buto nuomos sutarties, turi pareigą atsiskaityti su ieškovu už bendrojo naudojimo objektų administravimo, eksploatavimo ir kitas paslaugas. Trečiojo asmens naudojimasis butu nepanaikina atsakovo, kaip šio buto savininko, prievolės apmokėti minėtas paslaugas.
Teismas nurodė, jog CK 6.584 straipsnio 1 dalies pagrindu Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 876 patvirtinta Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkų atsiskaitymo už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją ir komunalines paslaugas tvarka reglamentuoja valstybės ar savivaldybės ir jų patalpų nuomininkų tarpusavio teisinius santykius ir nereglamentuoja komunalinių paslaugų teikėjų ir valstybės ar savivaldybės patalpų nuomininkų tarpusavio santykių. Teismas pažymėjo, kad šis teisės aktas nesudaro teisinio pagrindo pripažinti byloje trečiąjį asmenį T.F. atsakingu tiesiogiai ieškovui.
Įvertinęs byloje esančius įrodymus, nustatytas faktines aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad atsakovas, kaip gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini) savininkas, turi prievolę atsiskaityti už minėtam butui suteiktas administravimo paslaugas, apmokėti eksploatacines ir kitas išlaidas, todėl ieškovo reikalavimas priteisti už laikotarpį nuo 1999-05-01 iki 2008-03-31 susidariusią 2810,68 Lt skolą yra pagrįstas.
Apeliaciniu skundu atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-12-18 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
- teismas, konstatuodamas, jog už suteiktas paslaugas turi atsiskaityti gyvenamosios patalpos savininkas, netinkamai aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias bendrojo naudojimo objektų administravimo, eksploatavimo ir kitas paslaugas, bei faktines bylos aplinkybes. Apelianto nuomone negalima sutikti, kad būtent Vilniaus miesto savivaldybė yra skolinga UAB „Vilko pėda“. Šiuo atveju byloje nustatyta, kad butas (duomenys neskelbtini), buvo išnuomotas T.F., kuri gyvena jame nuo 1992 m. Be to, visą namo administravimo laiką ieškovas žinojo apie buto nuomininką ir buto nuomos faktą. Apeliantas pažymi, kad T.F. gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) yra deklaravusi 1992-03-26, jos dukra E.F. – 1996-06-06, o ieškovas visą laikotarpį, už kurį prašo priteisti įsiskolinimą, žinojo, kas minėtame bute gyvena ir kokiu pagrindu bei pripažino, kad bute gyvena nuomininkė su dukra, tačiau nesudarė su ja nuomos sutarties, kas nesudaro pagrindo daryti išvados, jog nuomininko apskritai nėra, kadangi priešingu atveju būtų sudaromos sąlygos visais atvejais net ir bute gyvenant nuomininkams reikalauti atsiskaityti ne faktiniam paslaugų gavėjui, o buto savininkui. Atsakovas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog Vilniaus miesto valdyba 2001-01-18 priėmė sprendimą, kuriuo įpareigojo seniūnijų uždarąsias akcines bendroves iki 2001-05-31 perrašyti nuomojamų butų nuomos sutartis. Tuo metu ieškovas buvo savivaldybės įmonė, todėl kaip namą (duomenys neskelbtini) administruojanti įmonė turėjo pareigą sudaryti rašytinę nuomos sutartį su T.F. Taigi šiuo atveju ieškovas negalėtų remtis ta aplinkybe, kad su nuomininku nebuvo sudarytos rašytinės sutarties ir todėl savininkas turi apmokėti susidariusį įsiskolinimą, nes būtent dėl paties ieškovo kaltės, t.y. Vilniaus miesto valdybos sprendimų nevykdymo, susidarė situacija, kad nebuvo sudaryta rašytinė sutartis su buto nuomininku;
- ieškovas niekada per įsiskolinimo laikotarpį nepateikė Vilniaus miesto savivaldybei sąskaitų už teikiamas paslaugas. Priešingai- sąskaitos buvo išrašomos bei pateikiamos ne Vilniaus miesto savivaldybei, bet ginčo gyvenamosios patalpos nuomininkams, kaip ir numato teisės normos. Apeliantas teigia, jog remiantis 2001-05-23 LR Vyriausybės nutarimu patvirtintais Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatais, jei patalpos yra nuomojamos, tai mokesčiai yra skaičiuojami nuomininkams ir jie privalo atsiskaityti su paslaugų teikėjais. Taigi pirmosios instancijos teismas visiškai neanalizavo konkrečios faktinės situacijos bei neatsižvelgė į tai, kad buto nuomininkė T.F. pripažino, jog savivaldybė neturi mokėti už jai ir jos dukrai teikiamas paslaugas ir kad ji bei dukra pripažino, jog šios paslaugos buvo teikiamos joms kaip vartotojoms, bei į tai, kad pats ieškovas nurodė, jog žinojo apie buto nuomininkę ir turėjo pareigą sudaryti su ja nuomos sutartį.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Vilko pėda“ prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-12-18 sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teigia, kad nepaisant to, kas gyvena ar kitaip naudojasi administruojamame name esančiu butu, administravimo teisinių santykių dalyviais visada išlieka namo administratoriaus ir namo bendraturtis.
Ieškovas pažymi, jog nei atsakovo nurodoma CK 6.584 str. 1 d., nei LR Vyriausybės 2001-07-11 nutarimu patvirtintas Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkų atsiskaitymo už šaltą ar karštą vandenį, elektros energiją, dujas tvarkos aprašas nėra lex specialis CK 4.82 atžvilgiu, todėl negali pakeisti bendrosios dalinės nuosavybės administravimo teisinių santykių dalyvių ar turėti įtakos jų priešpriešinių teisių ir pareigų vykdymui.
Be to, ieškovas atkreipia dėmesį į tai, kad Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas analogiško pobūdžio ginčą tarp tų pačių šalių pratęsė LAT formuojamą praktiką ir pripažino Vilniaus miesto savivaldybės pareigą mokėti mokesčius už jai nuosavybės teise priklausančiam butui suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, pastato eksploatavimo ir kitas komunalines paslaugas.
Teigia, jog LR teisės aktai nedraudžia civilinių santykių dalyviams tarpusavio susitarimu nusistatyti kitokią nei teisės aktuose įtvirtinta atsiskaitymo už suteiktas paslaugas tvarką, tačiau iš byloje esančių duomenų akivaizdu, kad Vilniaus miesto savivaldybė nesiėmė jokių priemonių ir nedėjo jokių pastangų susitarimui dėl kitokios mokesčių už suteiktas paslaugas mokėjimo tvarkos nustatymo. Pažymi, jog ne ieškovas, bet pats atsakovas yra buto (duomenys neskelbtini), savininkas ir pats atsakovas privalėjo pasirūpinti, jog visi mokesčiai už savivaldybei nuosavybės teise priklausančiam butui suteiktas paslaugas būtų mokami tinkamai ir laiku, tačiau iš faktinių aplinkybių matyti, kad atsakovas nesiėmė jokių veiksmų ir visiškai nesirūpino jam nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo turto būkle, nesudarė nuomos sutarties ar bet kokio analogiško pobūdžio susitarimo su minėtame bute gyvenančiais asmenimis. Taigi galima pagrįstai konstatuoti, kad toks apelianto elgesys neatitinka rūpestingo ir atidaus šeimininko elgesio reikalavimų ir būtų nesąžininga, kad dėl tokio netinkamo savininko teisių ir pareigų vykdymo nukentėtų sąžiningų trečiųjų asmenų interesai. Be to, ieškovas visas sąskaitas teisės aktų nustatyta tvarka teikė buto adresu, kadangi teisės aktai neįpareigoja ieškovo pateikinėti sąskaitas atsakovo buveinės ar kitu atsakovo pageidaujamu adresu. Byloje yra pateikti įrodymai, jog ieškovas be kiekvieną mėnesį pateikiamų sąskaitų, atsakovui raštu pateikdavo informaciją apie atsakovui priklausančių butų įsiskolinimus, tokiu būdu ragindamas atsakovą spręsti susidariusią situaciją ir užkirsti kelią nuolatiniam įsiskolinimų didėjimui.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 1 ir 2 dalys, Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).
Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys), taip pat byloje nėra ginamas viešasis interesas, todėl bylą kolegija nagrinėja apeliacinio skundo ribose.
Byloje nustatyta, kad butas (duomenys neskelbtini) priklauso Vilniaus m. savivaldybei nuosavybės teise; šią aplinkybę patvirtina Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (1 t., b.l. 7). Remiantis ieškovo pateiktu išrašu iš asmeninės sąskaitos (1 t., b.l. 9-11, 3 t., b.l. 6-8) apie skolos dydį ir priskaičiuotus bei nesumokėtus mokesčius, skola už paslaugas (eksploatacines išlaidas, šilumos tinklų eksploataciją, administravimo paslaugas, remontą bei avarijų likvidavimą, bendrą elektrą, šiukšlių išvežimą) pradėjo formuotis nuo 1998 m. (skolos likutis 1998-06-01 buvo 121,77 Lt- 3 t., b.l. 6). Nors ieškovas ieškiniu prašė priteisti skolą už laikotarpį nuo 1999-05-01 iki 2008-03-31 (1 t., b.l. 5), ieškovo, kaip daugiabučio gyvenamojo namo administratoriaus statusą patvirtinantys dokumentai pateikti tik nuo 2003 m. vasario 6 d. (Vilniaus m. savivaldybės valdybos 2003-02-06 sprendimas dėl UAB ,,Vilko pėda“ skyrimo Vilniaus m. daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore (1 t., b.l. 17), administruojamų namų sąrašas- (b.l. 18-20); kiti analogiško turinio sprendimai ar Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymai (1 t., b.l. 21-40) patvirtina vėlesnio administravimo laikotarpį. Iš byloje esančių Vilniaus m. valdybos 2001-01-18 sprendimo (2 t., b.l. 167), Vilniaus m. valdybos 2002-03-14 sprendimo (2 t., b.l. 168), UAB ,,Vilko pėda“ administracijos 2001 m. T.F. rašytų raginimų (3 t., b.l. 30) darytina išvada, jog iki 2003-02-06 UAB ,,Vilko pėda“ administravimo paslaugas vykdė kaip seniūnijos uždaroji akcinė bendrovė.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. balandžio 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2010 išaiškino turto administravimo sampratą, butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo sampratą, jo turinio ir teisinio reglamentavimo, administravimo bei kitų bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimo išlaidų apmokėjimo tvarką.
Minėtoje nutartyje nurodoma, kad bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimo ir priežiūros išlaidas sudaro trys išlaidų grupės. Tai – turto administravimo išlaidos (CK 4.84 straipsnio 4 dalis), namui išlaikyti ir išsaugoti būtinos išlaidos (CK 4.82 straipsnio 3 dalis) ir su buto naudojimu susijusios asmeninės išlaidos (pavyzdžiui, išlaidos šiukšlėms išvežti, elektros energijai ir pan.). Nagrinėjamo ginčo atveju ieškovas reikalavo priteisti skolą, reikalavimą grįsdamas CK 4.76 str., 4.82 straipsnio 3 d., 4.84 str. 4 d. ir, kaip minėta, skolą grindė išrašu iš asmeninės sąskaitos, kuriame atspindėtos visos trys paminėtų išlaidų rūšys- administravimo išlaidos, namui išlaikyti ir išsaugoti būtinos išlaidos bei su buto naudojimu susijusios asmeninės išlaidos.
CK 4.236 straipsnio 1 dalis nustato, kad administravimas – tai asmens, kuris administruoja kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantį turtą, veikla (). Administravimas nustatomas teismo nutartimi, įstatymu arba sandoriu, CK numatytais atvejais gali būti nustatomas administraciniu aktu (CK 4.236 straipsnio 2 dalis), o turto administratoriumi gali būti fizinis ar juridinis asmuo, kuriam teisės aktai leidžia teikti turto administravimo paslaugas (CK 4.237 straipsnio 1 dalis). Turto administravimo nustatymas – vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisių įgyvendinimo būdų.
Butų ir kitų patalpų bendrosios dalinės nuosavybės administravimas gali būti skiriamas butų ar kitų patalpų savininkams neįsteigus gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudarius jungtinės veiklos sutarties, taip pat- bendriją likvidavus ar nutraukus jungtinės veiklos sutartį (CK 4.84 straipsnio 1 dalis).
Pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 42 punktą viena iš savivaldos funkcijų yra pagal įstatymų nustatytą kompetenciją savivaldybės paskirtų bendrosios nuosavybės administratorių veiklos priežiūra ir kontrolė. Dėl to įstatyme nustatyta, kad administratorius skiriamas savivaldybės mero (valdybos) arba jo (jos) įgalioto atstovo (CK 4.84 straipsnio 2 dalis), o administratoriaus veikia pagal savivaldybės mero (valdybos) patvirtintus nuostatus. Pavyzdinius butų ir kitų patalpų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatus tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija (CK 4.84 straipsnio 3 dalis). Būtent, atsižvelgiant į galiojančias Vietos savivaldos įstatymo nuostatas bei Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 603 (Vyriausybės 2002 m. gegužės 28 d. nutarimo redakcija, galiojanti nuo 2002 m. birželio 1 d.), kuriuo patvirtinti Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniai nuostatai (toliau – Pavyzdiniai nuostatai), reikalavimus, darytina išvada, kad administravimo funkciją atlieka savivaldybės administracijos direktoriaus ar įgalioto asmens sprendimu paskirtas administratorius.
Administratorius turtą administruoja CK 4.240 straipsnio pagrindu ir jo veiklai taikomos CK IV knygos XIV skyriaus nuostatos (CK 4.84 straipsnio 2, 6 dalys). Administravimo sąvoką apibrėžia Pavyzdinių nuostatų 3 punktas, pagal kurį administravimas – tai butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės paprastasis administravimas, kai administratorius atlieka visus veiksmus, būtinus daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams ir jų naudojimui pagal tikslinę paskirtį išsaugoti. Tai atitinka paprastojo administravimo sąvoką, suformuluotą CK 4.240 straipsnio 1 dalyje. Pagal Pavyzdinių nuostatų 4 punktą pagrindinis administratoriaus uždavinys – įgyvendinti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų, taip pat įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo naudojimu ir priežiūra. Administratorius, įgyvendindamas pagrindinį uždavinį, atlieka funkcijas, nustatytas Pavyzdinių nuostatų 5.1–5.11 punktuose. Taigi jis turi teisę priimti sprendimus dėl gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo (Pavyzdinių nuostatų 6.1 punktas), pareikšti ieškinius, susijusius su bendrojo naudojimo objektų funkcionavimu (Pavyzdinių nuostatų 6.3 punktas), sudaryti sutartis su namo bendrojo naudojimo objektų techninės priežiūros ir komunalinių paslaugų teikėjais, taip pat kitas sutartis, susijusias su namo bendrojo naudojimo objektų administravimu (Pavyzdinių nuostatų 6.4 punktas). Viena iš administratoriaus funkcijų yra apskaičiuoti mėnesinius mokesčius už suteiktas paslaugas ir pateikti patalpų savininkams ir valstybės ar savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkams informaciją apie suteiktas paslaugas, jų kainą, tvarkyti mokesčių surinkimo ir naudojimo apskaitą (Pavyzdinių nuostatų 5.7 punktas). Šias funkcijas administratorius atlieka vadovaudamasis Pavyzdinių nuostatų 8 punktu, pagal kurį administratorius proporcingai bendrosios dalinės nuosavybės daliai (patalpų naudingam plotui) apskaičiuoja patalpų savininkų ir nuomininkų, kai nuomojamas savivaldybės būstas, mėnesinius mokesčius, jeigu sutartyse su paslaugų tiekėjais nenustatyta kitaip, ir nustato tokio mokesčio sudėtines dalis. Nagrinėjamos bylos atveju, kai nustatyta tvarka paskirtas administratorius, o gyvenamajame name dalis butų priklauso nuosavybės teise savivaldybei, aktualu, kaip apmokėjimas už gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų eksploatavimą reglamentuotas įstatymuose ir kituose teisės aktuose.
Teisės aktuose reglamentuojami valstybės ir savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos bei kitų mokesčių mokėjimo klausimai. CK 6.583 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės ir savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokestis apskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Analogiška nuostata įtvirtinta ir CK 6.584 straipsnio 1 dalyje dėl mokesčio už vandenį, energiją ir komunalines paslaugas. Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos apraše (patvirtintame Vyriausybės 2001 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 472) nustatyta, kad tuo atveju, kai patikėjimo ar nuosavybės teise valdomas valstybės ar savivaldybės patalpas išnuomoja valstybės ir savivaldybės institucijos, jų įmonės, įstaigos ar organizacijos, tai į nuomos mokestį gali būti neįtraukiamos su nuomojamomis gyvenamosiomis patalpomis susijusių namo bendrojo naudojimo objektų administravimo ir nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo), o sudarant nuomos sutartį su nuomininku gali būti numatyta, kad šias išlaidas nuomininkas tiesiogiai apmoka namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą vykdančiam bendrosios nuosavybės administratoriui (Aprašo 6 punktas). Taigi darytina išvada, kad savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomotojai gali neįtraukti bendrojo naudojimo objektų administravimo ir eksploatavimo išlaidų į nuomos mokestį ir, sudarydami nuomos sutartį su nuomininku, sulygti, kad šias išlaidas bendrosios nuosavybės administratoriui apmoka nuomininkai.
Įstatyme įtvirtinta, kad administratorius veikia pagal savivaldybės mero (valdybos) arba jo (jos) įgalioto asmens patvirtintus nuostatus (CK 4.84 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamoje byloje yra pateiktas UAB ,,Vilko pėda“ direktoriaus sutikimas administruoti, kuriuo įsipareigojama administruoti daugiabučius namus vadovaujantis Civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-05-23 nutarimu Nr. 603 ,,Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“, Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-05-19 įsakymu Nr. 30-2050 patvirtintais Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatais (1 t., b.l. 41).
Administratorius savo veikloje turi vadovautis Civiliniu kodeksu, Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymu, kitais įstatymais bei teisės aktais, miesto savivaldybės tarybos sprendimais, administracijos direktoriaus įsakymais ir savivaldybės direktoriaus patvirtintais nuostatais. Iš bylos duomenų matyti, kad Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2001-01-18 sprendimu Nr. 61V seniūnijų Uždarosios akcinės bendrovės buvo įpareigotos iki 2001-05-31 perrašyti nuomotojų butų nuomos sutartis. Byloje nėra ginčo, jog šio sprendimo priėmimo metu UAB ,,Vilko pėda“ buvo seniūnijos uždaroji akcinė bendrovė, taigi, remiantis Vilniaus m. valdybos sprendimu, jai teko pareiga teisiškai įforminti santykius su savivaldybei priklausančių butų nuomininkais. Byloje taip pat nustatyta, kad nei UAB ,,Vilko pėda“, kaip seniūnijos uždaroji akcinė bendrovė, nei UAB ,,Vilko pėda“, kaip namo administratorius, paskirtas remiantis jau minėtu Vilniaus m. savivaldybės valdybos 2003-02-06 sprendimu Nr. 232V, šios pareigos neįvykdė, t.y. nuomos sutarties su neprivatizuotos, savivaldybei priklausančios gyvenamosios patalpos nuomininkais nesudarė. Tokia sutartis buvo sudaryta tik 2008-02-19 tarp Viešosios įstaigos ,,Vilniaus butai“ ir T.F. (2 t., b.l. 164). Jo 2-ame punkte numatyta, kad nuomininkas įsipareigoja mokėti Vilniaus m. savivaldybės tarybos sprendimu patvirtinto dydžio nuomos mokestį, o 6-me punkte numatyta, kad nuomininkas moka komunalinius ir kitus susijusius mokesčius pastato administratoriaus (namo savininkų bendrijos) ir/ar paslaugų tiekėjų nustatytais terminais ir tvarka.
Ginčo laikotarpiu savivaldybei priklausančių butų nuomos mokesčio dydžio klausimai buvo reglamentuojami Vilniaus miesto valdybos 1998 m. sausio 22 d. sprendimu Nr. 107V „Dėl neprivatizuotų gyvenamųjų namų (butų) nuomos mokesčio“ bei Socialinio būsto nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarka, patvirtinta Vilniaus m. savivaldybės tarybos 2007-03-21 sprendimu Nr. 1-1570. Nei viename iš jų apskaičiuojant nuomos mokestį nebuvo įtrauktos išlaidos, susijusios su namo bendrojo naudojimo objektų administravimu ir nuolatine priežiūra (eksploatavimu). Vadinasi, jeigu ieškovas, vykdydamas Vilniaus m. savivaldybės valdybos 2001-01-18 sprendimu Nr. 61V numatytą pareigą sudaryti nuomos sutartis su nuomininkais, nuomos sutartyje į nuomos mokesčio sumą bendrojo naudojimo objektų administravimo bei eksploatacinės išlaidos negalėtų būti įtrauktos, sutartis turėtų būti sudaryta pagal Vilniaus m. tarybos patvirtintą pavyzdinę (tipinę) formą ir tiek mokesčių už komunalines paslaugas mokėjimas, tiek mokėjimai už bendrojo naudojimo objektų administravimo ir eksploatacines paslaugas turėtų sutartyje būti aptarti kaip nuomininko prievolė.
Nurodytų teisės aktų bei faktinės situacijos analizė leidžia daryti išvadą, kad administravimo ir kitas bendrajai dalinei nuosavybei eksploatuoti reikalingas išlaidas administratoriui apmoka savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomininkai (CK 4.84 straipsnio 4 dalis).
Butų ir kitų patalpų bendrosios dalinės nuosavybės administravimas yra nustatomas administraciniu aktu (CK 4.84 straipsnio 3 dalis, 4.236 straipsnio 2 dalis). Turto administratoriaus veikla administruojant jam priskirtas bendrojo naudojimo patalpas detaliai reglamentuota įstatymo ir kitų teisės aktų, taip pat ir vietos savivaldos institucijų priimtų lokalinių poįstatyminių teisės aktų, kuriais administratorius įpareigotas atlikti visus veiksmus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų išsaugojimu, naudojimu ir priežiūra pagal jų tikslinę paskirtį, taip pat įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo naudojimu ir priežiūra.
Byloje nustatyta, kad ieškovas UAB „Vilko pėda“ yra atestuotas ir turi teisę teikti nekilnojamojo turto administratoriaus paslaugas. Jis Vilniaus miesto savivaldybės valdybos sprendimais bei administracijos direktoriaus įsakymais paskirtas įsakymų priede nurodytų namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriumi. Taigi, savivaldybės įgaliotas asmuo – savivaldybės valdyba bei administracijos direktorius – administraciniu aktu paskyrė ieškovą konkrečių savivaldybei priklausančių butų ir kitų patalpų savininkų administratoriumi. Šiuo atveju, kai CK 4.84 straipsnio, kitų nurodytų teisės aktų pagrindu savivaldybė, kaip butų ir kitų patalpų savininkė, siekdama įgyvendinti savininko teises, paveda administratoriui surinkti mokesčius už bendrojo naudojimo patalpų administravimą ir bendrosios inžinerinės įrangos nuolatinės priežiūros (eksploatavimo) išlaidas, savivaldybei neatsiranda pareigos apmokėti administratoriui išlaidų namui išlaikyti ir išsaugoti, administravimo išlaidų, numatytų įstatyme (CK 4.82 straipsnio 3 dalis, 4.84 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, kad teisės aktuose, reglamentuojančiuose administratoriaus veiklą, nenustatyta, kad tais atvejais, kai nurodytų išlaidų neapmoka savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomininkai, šias išlaidas administratoriui privalo sumokėti savivaldybė ar jos įgaliotas asmuo, šiuo atveju – savivaldybės administracija. Ieškovas yra privatus juridinis asmuo, užsiimantis ūkine–komercine veikla, siekiantis materialios naudos, suinteresuotas gauti pelną, jo tikslas tenkinti privačius interesus (CK 2.34 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju tai – atestuota įmonė, turinti teisę teikti nekilnojamojo turto administravimo paslaugas ir administruodama patalpas siekianti gauti materialinės naudos. Dėl to ieškovas, kurio pagrindinė veikla yra butų ir kitų patalpų administravimas, turėjo įvertinti savo veiklos riziką bei numatyti dėl sutarties vykdymo atsirandančius padarinius. Taigi konstatuotina, kad ieškovo reikalavimas dėl skolos už namui išlaikyti ir išsaugoti būtinas išlaidas bei turto administravimo išlaidas yra nepagrįstas.
Trečiosios grupės išlaidos –išlaidos šiukšlėms išvežti, elektros energijai ir pan., kaip minėta priskirtinos prie su buto naudojimu susijusių asmeninių savivaldybės gyvenamosios patalpos išlaidų, todėl jos negali būti priteisiamos iš savivaldybės Civilinio kodekso 4.82 str. 3 d. bei 4.84 str. 4 pagrindu. Be to, Civilinio kodekso 6.584 str. 1 d. bei LR Vyriausybės 2001-07-11 nutarimu patvirtintame Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkų atsiskaitymo už šaltą ar karštą vandenį, elektros energiją, dujas tvarkos apraše teisiogiai nurodyta, jog šiuos mokesčius moka savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkai.
Dėl atsiliepime į apeliacinį skundą minimos teismų praktikos.
Ieškovas nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2008, išdėstytu išaiškinimu, nes nurodytos bylos ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės yra skirtingos. Šia nutartimi spręsta situacija, kai savivaldybės socialinio būsto nuomininkas įsiskolino už jam tiektą ir suvartotą šilumos energiją, bet jis nebuvo sudaręs atskiros šilumos energijos tiekimo sutarties su tiekėju. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo ne dėl savivaldybės socialinio būsto nuomininkų skolų, bet dėl savivaldybės buto, kuris neprivatizuotas, nuomininkių skolos. Be to, ieškovas pareiškė reikalavimą ne dėl nuomininkių skolos už suvartotą šilumos energiją, bet dėl išlaidų, skirtų namų bendrosios dalinės nuosavybės eksploatacijai.
Nepagrįstai atsiliepime daroma nuoroda ir į Vilniaus apygardos teismo 2009-10-22 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2A-905-567/2009 bei Klaipėdos apygardos teismo 2009-09-30 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2A-710-370/2009, nes pastarąją nutartį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panaikino jau minėtąja 2010-04-09 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2010. Tuo tarpu remiantis Civilinio proceso kodekso 4 str. vienodą teismų praktiką formuojančia instancija yra kasacinės instancijos teismas, todėl kasacinės instancijos teismo suformuota praktika yra aukštesnės teisinės galios precedentas už apeliacinės instancijos teismo nutartį.
Dėl nurodytų priežasčių konstatuojama, jog ieškovo reikalavimas atsakovui yra nepagrįstas ir bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė ir aiškino CK 4.82 straipsnio 3 dalį, 4.84 straipsnį ir CK normas, reglamentuojančias paprastąjį turto administravimą, ir nesant teisinio pagrindo patenkino ieškinį. Netinkamas materialinės teisės normų taikymas ir aiškinimas yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (Civilinio proceso kodekso 330 str.). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys atmestinas (Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 2 p.).
Kadangi atsakovo, kuris nuo žyminio mokesčio yra atleistas, apeliacinis skundas tenkinamas, o pareikštas ieškinys atmetamas, iš ieškovo valstybei priteistinas žyminis mokestis už apeliacinį skundą (Civilinio proceso kodekso 96 str. 2 d.), taip pat iš ieškovo priteistinos procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidos (Civilinio proceso kodekso 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325- 331 str., teismas
n u s p r e n d ė :
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą- ieškinį atmesti.
Priteisti iš UAB ,,Vilko pėda“ (įmonės kodas 121480256) į valstybės biudžetą 84,32 Lt (aštuoniasdešimt keturis litus ir 32 centus) žyminio mokesčio bei 5,61 Lt (penkis litus ir 61 centą) procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme (pašto) išlaidų.
Kolegijos pirmininkė Rasa Gudžiūnienė
Kolegijos teisėjai Romualda Janovičienė
Marijonas Greičius