Civilinė byla Nr. e2-3310-820/2021

                                                                               Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34588-2020-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.26.; 3.2.6.1.

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 25 d. 

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vaidas Pajeda,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Grūstė“ ieškinį atsakovui Hellmann Worldwide Logistics, uždaroji akcinė bendrovė dėl nuostolių priteisimo. 

        Teismas

nustatė:

I.                      Ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindo santrauka

1.       Ieškovas kreipėsi į teismą ir pareiškė šiuos reikalavimus (ieškinio dalykas):

1.1.                      Priteisti iš atsakovo 1 250 EUR patirtų tiesioginių nuostolių.

1.2.                      Priteisti 6 procentų dydžio procesines palūkanas.

1.3.                      Priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovas nurodė, jog ieškovas 2020 m. birželio 3 d. per Skype programą pateikė atsakovui užklausimą dėl krovinio pervežimo maršrutu Graikijos Respublika – Lietuvos Respublika ir atsakovas užsakymą priėmė. Ieškovas 2020 m. birželio 3 d. išsiuntė atsakovui krovinio pervežimo užsakymą Nr. GR20200603-01, kuriame nurodyta pasikrovimo data 2020 m. birželio 3 d., krovinio pristatymo ieškovui data 2020 m. birželio 11 d. Iki 2020 m. birželio 8 d. atsakovas negalėjo užtikrinti, kad krovinys bus pakrautas, todėl ieškovas buvo priverstas kreiptis į kitą vežėją – UAB „Tempus Trans“, kuriai sumokėjo 4 840 EUR sumą. 2020 m. birželio 10 d. ieškovas pateikė atsakovui pretenziją dėl 1 250 EUR patirtų nuostolių, dalį sumos padengiant atliekant vienašalį įskaitymą. Atsakovas atmetė ieškovo pretenziją kaip nepagrįstą. 2020 m. birželio 19 d. ieškovas išsiuntė atsakovui pakartotinį raginimą sumokėti 520 EUR nepadengtos nuostolių sumos. Atsakovas sutiko atlyginti 500 EUR sumą, atimant ją iš naujai gautų užsakymų 5 proc. nuo pervežimo vertės, vėliau atsakovas sutiko atlyginti 600 EUR sumą, attimant ją iš naujų pervežimo užsakymų sumos 5 proc. Ieškovas nesutiko su tokia atsakovo pozicija, todėl siuntė atsakovui pakartotinę pretenziją Nr. S-1473, kurią atsakovas atmetė. 2020 m. spalio 26 d. pateikus atsakovui paskutinę pretenziją Nr. S-1576, atsakovas į ją nereagavo.

3.       Šiuo metu ieškovo patirtų tiesioginių nuostolių suma 1 250 EUR, kuriuos ir prašo priteisti. Taip pat prašė priteisti procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

II.                      Atsakovo atsikirtimų santrauka

4.       Atsakovas Hellmann Worldwide Logistics, UAB  pateikė atsiliepimą, kuriame su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

5.       Atsakovas nurodė, jog ieškovas per Skype programą pateikė jam paklausimą dėl krovinio pergabenimo. Teigia, jog tarp šalių atstovų vyko susirašinėjimas dėl krovinio pasikrovimo laiko bei transporto priemonės pristatymo į pasikrovimo vietą. Ieškovas 2020 m. birželio 3 d. atsiuntė atsakovui krovinio pervežimo užsakymą, nurodydamas, kad pasikrovimo diena yra 2020 m. birželio 3 d. Atsakovas ieškovui nurodė, jog jo užsakymas gautas ir atsakovas praneš, kada bus paimtas krovinys. 2020 m. birželio 5 d. atsakovui nurodžius, kad mašinos vis dar neturi, ieškovo atstovas paskambinęs atsakovo atstovui pranešė, kad transporto priemonės nebereikia. Todėl atsakovas mano, jog tokiu būdu ieškovas atšaukė užsakymą, todėl tolesnės transporto priemonės paieškos atsakovas nebevykdė. Nepaisant to, ieškovas 2020 m. birželio 10 d. atsiuntė atsakovui pretenziją dėl nuostolių atlyginimo. 2020 m. birželio 12 d. atsakyme į pretenziją atsakovas nurodė, jog telefoninio pokalbio metu ieškovo atstovui pranešus, kad jie pasirinko kitą vežėją ir atsakovui krovinys nebuvo perduotas.

6.       Atsakovo teigimu jis neprivalo atsakyti už sutartį, kurios nevykdė, ir neprivalo atlyginti ieškovo patirtų tiesioginių nuostolių. Šalys tik derino sutarties sąlygas, bet įpareigojančio susitarimo sudarę nebuvo. Taip pat ieškovo pateiktas CMR važtaraštis nepatvirtina, kad buvo pervežtas būtent tas krovinys, kurio vežimą derino šalys.

III.                      Ieškovo dubliko santrauka

7.       Ieškovas pateikė dubliką į atsakovo atsiliepimą, kuriame nurodė, jog nesutinka su atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis ir palaiko ieškinyje išdėstytas aplinkybes.

8.       Ieškovo teigimu, nors pagal LR Kelių transporto kodekso 29 straipsnį krovinio vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas yra krovinio važtaraštis, tačiau jo nepateikimas savaime neanuliuoja pačios vežimo sutarties. 

9.       Sutartis dėl krovinio pervežimo su atsakovu buvo sudaryta ir todėl turėjo būti vykdoma, nesvarbu, kad šalys nėra pasirašę pateikto krovinio užsakymo Nr. GR20200603-01. Tačiau visos esminės sandorio sąlygos buvo suderintos.

10.       Krovinio vežimą atšaukė atsakovas, nors ieškovas vis tikėjosi ir laukė iš atsakovo atsakymo dėl galimo pasikrovimo laiko.

11.       Ieškovo teigimu atsakovas savo atsakymuose į pretenzijas sutikdamas sumokėti kompensaciją, pripažino, kad jis neteisus, tik šalims nepavyko susitarti dėl mokėjimo sąlygų.

IV.                      Atsakovo tripliko santrauka

12.       Atsakovas pateikė tripliką į ieškovo dubliką, kuriame nurodė, jog dublike nurodyti argumentai neatitinka tikrovės, bei prieštarauja byloje surinktiems įrodymams.

13.       Atsakovas pasikartodamas nurodė, jog sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta, nes atsakovui buvo atsiųstas užsakymas nepasirašytas paties ieškovo. Šalys nebuvo suderinę visų esminių sandorio būtinųjų sąlygų, užsakyme nurodyta pasikrovimo data yra neįgyvendinama.

14.       Ieškovo nurodomas neva krovinio paėmimo datos suderinimas nebuvo įgyvendintas, nes šalys pradėjo sąlygas derinti dar 2020 m. gegužės 29 d., taigi tą dieną nurodytas galima pasikrovimo laikas nuo 2020 m. birželio 4 d., nebuvo suderintas tarp šalių, nes ieškovas dar net neturėjo įsigijęs krovinio, o transporto priemonės nėra rezervuojamos neturint tikslios pasikrovimo datos. Be to, tik iš ieškovo pateikto užsakymo atsakovui buvo matyti, kad krovinio pristatymo data 2020 m. birželio 11 d., o per Skype programą šalys pristatymo termino nesuderino, tik ieškovas prašė, kad tai įvyktų kuo greičiau.

15.        Šalys neginčija, kad 2020 m. birželio 5 d. ieškovas pranešė atsakovui, kad krovinio vežti nebereikės. Todėl atsakovo teigimu sutartį, jeigu teismas pripažintų, kad tokia buvo sudaryta, nutraukė ieškovas anksčiau, nei baigėsi jos terminas, t. y. 2020 m. birželio 11 d.

16.       Ieškovas pats teigia, kad užsakymo neatšaukė, tačiau pripažįsta ir tai, kad krovinio atsakovui neperdavė, nes suderino krovinio vežimą su kitu vežėju. Todėl atsakovui net ir suradus transporto priemonę, jis sutarties nebūtų galėjęs įvykdyti, kadangi krovinio ieškovas jam nebuvo perdavęs.

V.                      Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

Teismas

konstatuoja :

17.       Teismas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą (CPK 176 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010, 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010, 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2009 ir kt.).

18.       Aiškindamas įrodymų pakankamumo taisyklę kasacinis teismas yra nurodęs, kad vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Multiidėja“ v. I. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-697/2013; 2015 m. birželio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Visbalta“ v. N. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-399-701/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-224-469/2016 ir kt.).

19.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą pažymėjo, kad teismas, formuluodamas sprendimo motyvus, turi pateikti įtikinamus argumentus, kodėl teismo sprendimas yra teisingas, teisėtas ir pagrįstas. Teismo motyvai gali būti formuluojami bet kokiu teismui priimtinu, tačiau oficialiam dokumentui tinkančiu kanceliariniu stiliumi. Vienas iš teisinio argumentavimo ir teisinio teksto kompozicijos stilių yra, kai teismas savo išvadas nurodo kaip vienintelį logišką nustatytų faktų ir taikytinų teisės normų rezultatą. Pasirinkęs tokį teisinio argumentavimo stilių, teismas, siekdamas įtikinti bylos šalis ir visuomenę sprendimo teisingumu, ne tik nurodo, kad jo išvados yra teisingos, bet ir tai, kodėl kitos, konkuruojančios teisės normų taikymo alternatyvos negalimos šioje byloje. Tokie, t. y. papildomi, argumentai tik sustiprina teismo sprendimo motyvus ir leidžia tinkamai įgyvendinti CPK 270 straipsnio 4 dalies ir 331 straipsnio 4 dalies reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-463/2010).

20.       Teismas nustatė žemiau nurodytas aplinkybes.

21.       Ieškovo pateiktuose šalių susirašinėjimo elektroniniu paštu išrašuose matyti, jog atsakovas sutinka atlyginti dalį ieškovo patirtų nuostolių, tačiau, kaip nurodė ieškovas, šalims nepavyko suderinti mokėjimo. Ieškovo teigimu, atsakovas šiais veiksmais pripažino nuostolių padarymą. Ikiteisminiuose ginčuose šalių siekis išspręsti ginčą taikiai yra kompromisų paieška, todėl bet kokie susitarimai, kuriais šalys siekė išspręsti ginčą taikiai, teismo nėra vertinami, kaip savo kaltės pripažinimai.

22.       Ieškovas 2020 m. birželio 3 d. pateikė atsakovui per Skype programą užklausimą dėl krovinio pervežimo maršrutu Graikijos Respublika – Lietuvos Respublika.

23.       2020 m. birželio 3 d. ieškovas išsiuntė atsakovui krovinio pervežimo užsakymą Nr. GR20200603-01, kuriame nurodyta pasikrovimo data 2020 m. birželio 3 d., krovinio pristatymo ieškovui data 2020 m. birželio 11 d. Atsakovas užsakymą gavo ir tą patvirtino susirašinėdamas su ieškovo atstove. Aplinkybė, jog užsakymo data buvo vėlesnė nei jo pateikimo data ir jame nurodyta pakrovimo data, neturi teisinės reikšmės šiam ginčui spręsti, nes šalys, vykdydamos susitarimą derino pakrovimo datą ir galutinai sutarta data buvo vėlesnė, nei susitarimo data. Atsižvelgiant į tai atmestini atsakovo atsikirtimai, jog susitarimas tarp ieškovo ir atsakovo yra negaliojantis dėl negalimumo įvykdyti, nes jo pateikimo data vėlesnė už pakrovimo datą.

24.       Pažymėtina, jog iš šalių atstovų susirašinėjimo matyti, jog tarp šalių buvo įprasta praktika derinti užsakymus programa Skype susirašinėjant, nes tuo pat metu buvo aptariami ir kiti vežimai.

25.       Ginčo byloje, kad ieškovas po 2020 m. birželio 5 d. rado kitą vežėją ir atsakovui krovinio vežti nebereikės, nėra. Byloje keliami klausimai dėl krovinio gabenimo sutarties sudarymo, sutarties nutraukimo/nenutraukimo bei nuostolių atlyginimo.

26.       Atsakovo teigimu sutartis dėl krovinio vežimo su ieškovu sudaryta nebuvo. Atsakovas teigia, kad ieškovo atsiųstas krovinio pervežimo užsakymas Nr. GR20200603-01 yra nepasirašytas šalių, todėl nelaikytina, kad šalis siejo sutartiniai santykiai. Be to, užsakyme nurodyta pasikrovimo data yra neįgyvendinama.

27.        Sutartis – tai dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (CK 6.154 straipsnio 1 dalis). Sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais (CK 6.162 straipsnio 1 dalis). Krovinio pervežimo tarptautiniais maršrutais sutartis yra konsensualinė, t. y. ji laikoma sudaryta sutarties šalims pasiekus susitarimą dėl visų esminių sutarties sąlygų. Taigi, tam, kad būtų konstatuota, jog pervežime dalyvaujantys asmenys yra vienos sutarties šalys, turi būti nustatyta, kad jie yra įsipareigoję vienas kito atžvilgiu ir tarpusavyje suderinę valią (pasiekę konsensusą), t. y. susitarę dėl esminių tarptautinio krovinių vežimo sutarties sąlygų (CK 6.162 straipsnio 1, 2 dalys, 6.808 straipsnis). Pažymėtina, kad nei CMR konvencija, nei nacionalinė teisė nenustato krovinio vežimo sutarčiai privalomos rašytinės formos, o tik nurodo važtaraštį kaip vežimo sutartį ir jos sąlygas patvirtinantį dokumentą (CMR konvencijos 4, 9 straipsniai, CK 6.808 straipsnio 2 dalis). Taigi, tokia sutartis gali būti sudaroma surašant vieną abiejų šalių pasirašytą dokumentą, apsikeičiant rašytiniais dokumentais (užsakymais, telegramomis, telefonogramomis, telefakso pranešimais ar kitokiais telekomunikacijų įrenginiais perduodama informacija), žodžiu, atliekant veiksmus ar kitokia šalies valios sudaryti sutartį išreiškimo forma(CK 1.64 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2012). 

28.       Nagrinėjamu atveju ieškovo pateiktas krovinio pervežimo užsakymas Nr. GR20200603-01 yra nepasirašytas ne tik atsakovo, bet ir paties ieškovo. Tačiau visa šalių susirašinėjimo Skype programa medžiaga patvirtina, kad šalys suderino vežimo kainą, buvo nurodytas maršrutas, atsakovas ne tik intensyviai ieškojo transporto priemonės, bet net buvo nurodęs ieškovui, kad „GR tai jau ryt krausime“ (2020 m. birželio 4 d., 15:07 val.). Todėl sutiktina su ieškovo argumentais, kad tokie atsakovo veiksmai, bei patvirtinimas, kad „Taip, pranešiu kas ir kada ima, užsakymas gautas“ (2020 m. birželio 3 d., 15:00 val.) yra laikoma sutarties dėl krovinio pervežimo iš Graikijos į Lietuvą sudarymu. Be to, tą patvirtina ir tolimesni atsakovo veiksmai ieškant transporto priemonės ir derinant pasikrovimo datą su ieškovu būtent dėl arbūzų krovinio iš Graikijos. Byloje esantys šalių paaiškinimai bei pateikti rašytiniai įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad susitarimas dėl krovinio vežimo tarp šalių buvo sudarytas, šalys suprato, kad susitaria dėl krovininio gabenimo, kadangi buvo susitarta dėl visų esminių vežimo sutarties sąlygų - krovinio, jo vežimo maršruto, pristatymo laiko ir kainos. Todėl konstatuotina, jog šalys buvo sudarę susitarimą dėl krovinio vežimo, kuriuo atsakovas įsipareigojo pervežti krovinį maršrutu Graikijos Respublika – Lietuvos Respublika, o ieškovas įsipareigojo sumokėti šalių suderintą kainą – 2 750 EUR be PVM.

29.       Ieškovo teigimu dėl atsiradusių nuostolių yra kaltas atsakovas, kuris nepristatė transporto priemonės į pakrovimo vietą ir tokiu būdu atsisakė vežti ieškovo krovinį. Atsakovo teigimu, dėl atsiradusių nuostolių kaltas pats ieškovas, kadangi jis neperdavė krovinio atsakovui, t. y. paskambinęs telefonu 2020 m. birželio 5 d. pranešė, kad rado kitą vežėją, todėl atsakovas gali nebeieškoti transporto priemonės. Atsakovo nuomone krovinio pervežimo užsakyme nurodyta pasikrovimo data yra neįgyvendinama. Sutiktina su atsakovo teiginiu, kad 2020 m. birželio 3 d. gavus užsakymą pervežti krovinį, kuriame susitarta pasikrovimo data 2020 m. birželio 3 d., nėra galimybės surasti ir pristatyti transporto priemonę į pasikrovimo vietą. Tačiau iš byloje esančio šalių susirašinėjimo matyti, kad ieškovas prašė atsakovo pristatyti krovinį kuo greičiau, bet ne vėliau kaip 2020 m. birželio 11 d., tačiau krovinio paėmimo datą nuolat derino su atsakovu ir ją nukėlinėjo, atsakovui neturint transporto priemonės.

30.       Atsakovas 2020 m. birželio 4 d. 15:07 val. informavo ieškovą, jog rytoj, t. y. 2020 m. birželio 5 d. bus kraunamas ieškovo krovinys. Krovinio pakrovimo vieta, iškrovimo vieta, krovinio svoris, pristatymo terminai, ieškovo buvo nurodyti anksčiau susirašinėjant su atsakovu ir suderintas variantas buvo pateiktas užsakyme.

31.       Atsakovas 2020 m. birželio 5 d. penktadienį 9:03 val. informavo ieškovą, jog jo planuota transporto priemonė atšaukta ir ieško kitos. Ieškovas suteikė atsakovui papildomą terminą iki 12:00 val. Atsakovas 14:13 val. informavo ieškovą, jog negalės įvykdyti susitarimo ir pateikti transporto priemonę pasikrovimui. Ieškovas, pateikė paklausimą atsakovui, ar pirmadienį 2020 m. birželio 8 d. atsakovas galėtų įvykdyti savo įsipareigojimus. Atsakovas nenurodė, jog galės įvykdyti susitarimą ir minėtu papildomu terminu bei nenurodė, jog galės jį įvykdyti konkrečiu terminu. Taigi, atsakovui negalint įvykdyti savo įsipareigojimų ir informavus, jog negalės jų vykdyti artimiausioje ateityje, ieškovas, siekdamas išsaugoti trumpo galiojimo krovinį (arbūzus) galėjo ir privalėjo imtis visų priemonių išsaugoti krovinį, todėl pagrįstai pasamdė kitą vežėją.

32.       Atsakovo teiginiai, kad iki 2020 m. birželio 7 d., kada buvo susitarta su kitu vežėju, jis irgi galimai galėjo surasti transporto priemonę nepagrįsti jokiai įrodymais (CPK 178 straipsnis).  Priešingai, atsakovo atstovas 2020 m. birželio 5 d. nurodė, jog negali garantuoti, jog turės transporto priemonę pirmadienį, t. y. 2020 m. birželio 8 d.

33.       Byloje esanti 2020 m. birželio 25 d. UAB „Tempus Trans“ išrašyta PVM sąskaita faktūra serija TT Nr. 20062536 bei CMR važtaraštis patvirtina, kad ieškovo krovinys buvo pervežtas 2020 m. birželio 5 d. užsakymo pagrindu ir kad tai tas pats krovinys, kurio pervežimo sąlygas derino ieškovas su atsakovu.

34.       Teismo nuomone ieškovo teiginiai, kad sutartis dėl krovinio vežimo buvo nutraukta dėl atsakovo veiksmų/neveikimo, pagrįsti byloje esančiai šalių susirašinėjimais Skype programa.

35.       Ieškovas prašo priteisti jam iš atsakovo 1 250 EUR nuostolių, kurie atsirado kaip krovinio vežimo kainų skirtumas tarp atsakovo pasiūlytos kainos (2 750 EUR be PVM) ir ieškovo kitam vežėjui sumokėtos sumos (4 000 EUR be PVM). Atsakovas nesutinka su tokiu ieškovo reikalavimu, teikdamas, kad jeigu sutartis tarp šalių vis dėlto buvo sudaryta, tai pagal sutarties nuostatas, ieškovas iš atsakovo gali reikalauti tik 10 proc. dydžio baudos nuo sutartos pervežimo kainos, t. y. tik 275 EUR sumos. Taip pat sutartyje buvo numatyta, kad vežėjui laiku nepristačius krovinio ieškovas turi teisę reikalauti sutartinių netesybų – 60 EUR už kiekvieną dieną. Su šiais teiginiais nesutiktina.

36.       Nuostata dėl pavėluoto krovinio pristatymo galėtų būti taikoma, jei krovinys būtų priimtas pristatyti, tačiau, šiuo atveju, atsakovas nepateikė transporto priemonės pervežimui. Teismas nustatė, susitarimas dėl krovinio pervežimo tarp šalių buvo sudarytas konkliudentiniais veiksmais. Susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (CK 6.72 straipsnis), todėl nėra pagrindo taikyti netesybų institutą, nes tarp šalių nebuvo rašytinio susitarimo dėl netesybų taikymo ir taikytinos CK 6.258 straipsnio 5 dalies nuostatos

37.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme prarastos galimybės atveju atsiradusių nuostolių atlyginimas, taikant kainų skirtumo principą, siejamas su situacija, kai nukentėjusioji šalis vietoje nutrauktos sutarties per protingą terminą sudaro kitą, nutrauktą sutartį pakeičiančią sutartį (CK 6.258 str. 5 d.). Tais atvejais, kai pakeičiančios sutarties prievolės įvykdymas tampa brangesnis, sutarties šalis, dėl kurios kaltės sutartis buvo nutraukta, turi atlyginti sutartį pakeitusios šalies nuostolius: prekių, paslaugų kainų skirtumą, kurie paprastai pripažįstami minimaliais nuostoliais, kurių kreditoriui nereikia įrodinėti, ir kitus nuostolius, atsiradusius vėliau, bet susijusius su nutrauktos ar pakeičiančios sutarties sudarymu ir vykdymu, kuriuos reikia įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2013). Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CK 6.258 straipsnio 5 dalies normą, nurodoma, kad pakeičiančioji sutartis ekonominiu požiūriu turėtų pakeisti pirmąją; pakeičiančioji sutartis gali būti sudaryta tik po to, kai nutraukiamas pradinis susitarimas ir neįvykdyta visiškai ar iš dalies sutartinė prievolė (prievolės); pakeičiančioji sutartis turi būti sudaroma su kitais asmenimis, bet ne su nutrauktosios sutarties šalimi, kuri kalta dėl pradinio susitarimo neįvykdymo; sutartis turi būti sudaryta per protingą terminą, kurį teismas vertina atsižvelgdamas į bylos faktus ir aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-230/2013). Kasacinio teismo akcentuojama ir tai, kad teismas, vadovaudamasis CK 1.5 straipsniu bei CK 6.259 straipsnio 2 dalimi, gali pakeičiančiąsias sutartis vertinti ne tik kaip sudarytas protingu terminu, bet ir protingomis sąlygomis, jei šios palankios nuostoliams sumažinti (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-322-619/2016).

38.       Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). CK 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

39.       Byloje nėra ginčo, jog ieškovas krovinį vežė pasitelkęs kitą vežėją. Byloje nėra ginčo, kad naujam vežėjui ieškovas už suteiktas krovinio vežimo paslaugas sumokėjo 4 000 EUR be PVM. Šalys neginčija, kad šiuo atveju ieškovo patirti nuostoliai dėl krovinio vežimo su kitu vežėju yra 1 250 EUR. Kaip minėta, ieškovas sutartį nutraukė su atsakovu, kadangi atsakovas 2020 m. birželio 5 d. nebuvo radęs transporto priemonės krovinio vežimui, nežadėjo jos gauti ir 2020 m. birželio 8 d. (pirmadienį) ar artimiausiu konkrečiu terminu, o gendantys maisto produktai (vaisiai) privalėjo būti pristatyti ieškovui trumpiausiu įmanomu terminu (ir pirkta buvo gavus patvirtinimą apie transporto priemonės buvimą) ne vėliau kaip 2020 m. birželio 11 d. Todėl konstatuotina, jog ieškovas pagrįstai nutraukė su atsakovu sudarytą sutartį dėl krovinio vežimo ir sudarė pakeičiančiąją sutartį su kitu vežėju, kuris krovinį ieškovui pristatė 2020 m. birželio 11 d. Dėl tokių atsakovo veiksmų ieškovas patyrė 1 250 EUR nuostolių. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas atsiskaitė su ieškovu, todėl ieškovo ieškinys dėl 1 250 EUR patirtų tiesioginių nuostolių priteisimo laikytinas pagrįstu ir tenkintinas (CK 6.249 straipsnio 1 d., 6.808 straipsnio 1 dalis, 6.817 straipsnio 1 dalis). 

40.       Pagal CK 6.37 straipsnio 1 dalį skolininkas privalo mokėti procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo, todėl iš atsakovo priteistina 6 procentų dydžio procesinės palūkanos nuo priteistos sumos (1 250 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

41.       Kiti šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

42.       Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK

43.       93 straipsnio 1 dalis).

44.       Ieškovas sumokėjo 28,13 EUR žyminio mokesčio (2020 m. gruodžio 1 d. mokėjimo nurodymas Nr. S2012144. Ieškovas patyrė išlaidas už dokumentų vertimą 13,92 EUR (2021 m. sausio 19 d. PVM sąskaitą faktūra Nr. LUK21-018) ir 17,55 EUR (2021 m. vasario 24 d. PVM sąskaita faktūra Nr. LUK21-052), iš viso – 31,47 EUR. Bendros ieškovo bylinėjimosi išlaidos 59,60 EUR. Įvertinus patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją, ieškovui iš atsakovo priteistina 59,60 EUR bylinėjimosi išlaidų.

45.       Šalims išaiškintina, kad pagal CPK 140 straipsnio 4 dalį per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjus teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese CPK 595 straipsnio tvarka.

Teismas, vadovaudamasis CPK 93, 96, 98, 259-274 straipsniais,

nusprendžia:

tenkinti ieškinį.

Priteisti ieškovui UAB „Grūstė“ (kodas 166576122) iš atsakovo Hellmann Worldwide Logistics, UAB (kodas 300656908), 1 250 EUR (vieną tūkstantį du šimtus penkiasdešimt eurų) nuostolių atlyginimo, 6 (šešių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos – 1 250 EUR (vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo (2020 m. gruodžio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 59,60 EUR (penkiasdešimt devynis eurus ir 60 euro centų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                  Vaidas Pajeda