Civilinė byla Nr. e2-1030-640/2024

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00992-2023-2

Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.5

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. birželio 21 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė,

sekretoriaujant Eglei Čeponienei,

dalyvaujant ieškovės atstovams R. R., advokatui Zigmui Garalevičiui,

atsakovės atstovei O. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Fisanta“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei Energijos skirstymo operatorius dėl vienašališko sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, baudą skyrimo, delspinigių ir sprendimo įtraukti ieškovę į Nepatikimų tiekėjų sąrašą panaikinimo bei atsakovės priešieškinį ieškovei dėl netesybų priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė:

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Fisanta“ ieškiniu prašo panaikinti atsakovės akcinės bendrovės (toliau – AB) Energijos skirstymo operatorius (toliau – ESO) sprendimą vienašališkai nutraukti tarp atsakovės AB Energijos skirstymo operatorius ir ieškovės UAB „Fisanta“ 2022 m. lapkričio 25 d. sudarytą rangos darbų sutartį Nr. 40410/522100, skirti ieškovei UAB „Fisanta“ 17 992,50 Eur baudą, 13 800 Eur delspinigių ir įtraukti ieškovę UAB „Fisanta“ į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinį grindžia tokiomis aplinkybėmis:

3.1.       AB „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – Užsakovas) ir UAB „Fisanta“ (toliau – Rangovas) (toliau abu kartu – Šalys) 2022 m. lapkričio 25 d. sudarė rangos darbų sutartį Nr. 40410/522100 (toliau – Sutartis) dėl kitos paskirties pastato el. įrenginių prijungimo prie ESO elektros tinklų, (duomenys neskelbtini), darbų (toliau – Darbai) įsigijimo.

3.2.       2023 m. rugpjūčio 4 d. atsakovė pateikė ieškovei raštą „Dėl netinkamo 2022 m. lapkričio 25 d. Sutarties Nr. 40410/522100 vykdymo ir nutraukimo“, kuriuo atsakovė vienašališkai nutraukia sutartį dėl tariamo esminio pažeidimo, baudos taikymo, delspinigių taikymo bei šiame rašte nurodoma, kad ieškovė bus įtrauktas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą.

3.3.       Ieškovė pateikė pretenziją dėl Sutarties nutraukimo rašto, kurią atsakovė atmetė.

3.4.       Ieškovė nurodo, kad atsakovė nepagrįstai bei neteisėtai nutraukė Sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo, nes liko neatlikta tik 6,1 procento nuo visų pagal Sutartį atliktinų darbų, ir neatliktų darbų bendra vertė siekia tik 7 765 Eur be PVM. 

3.5.       Ieškovės vertinimu, atsakovė neturėjo teisės nutraukti sutarties dėl esminio sutarties pažeidimo, nes ieškovei nebuvo perduota statybvietė įforminant šį perdavimą Statybvietės perdavimo aktu ir tai yra esminė kliūtis tinkamam darbų pagal Sutartį atlikimui. Dėl šio akto nebuvimo atsakovė neturi teisėto pagrindo konstatuoti esminio sutarties pažeidimo.

3.6.       Ieškovė nurodo, kad Sutartis buvo pradėta vykdyti iškart, t. y. pasirašymo dieną. Vykdant sutartį paaiškėjo, kad faktinė situacija objekto teritorijoje visiškai neatitiko viešojo pirkimo metu pateiktų dokumentų (techninio projekto).

3.7.       Ieškovės vertinimu, atsakovės sprendimas nutraukti Sutartį pažeidžia viešųjų pirkimų reguliavime įtvirtintą skaidrumo bei abipusio pripažinimo principus, kadangi abejotinais ir deklaratyviais motyvais grindė ieškovės tariamą esminį sutarties pažeidimą bei įtraukimą į Nepatikimų tiekėjų sąrašą.

3.       Atsakovė byloje pareiškusi priešieškinį prašo iš ieškovės priteisti jai bendrą 31 792,50 Eur netesybų sumą, iš kurių 13 800 Eur delspinigių ir 17 992,50 Eur baudos; 6 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ESO naudai, bylinėjimosi išlaidas.

4.       Atsakovės priešieškinis grindžiamas tokiomis aplinkybėmis:

4.1.       2022 m. lapkričio 25 d. Šalys sudarė Sutartį dėl kitos paskirties pastato el. įrenginių prijungimo prie ESO elektros tinklų, (duomenys neskelbtini), darbų. Sutartimi numatyti Darbai nuo pat Sutarties sudarymo buvo ypatingos reikšmės Krašto apsaugos ministerijos (toliau – KAM) įgyvendinamo projekto – statomo karinio miestelio Šiauliuose kontekste.

4.2.       Ieškovė Sutartimi įsipareigojo savo rizika ir savo medžiagomis (išskyrus medžiagas, nurodytas Sutarties Specialiosios dalies (toliau – SD) priede Nr. 4) pagal Techninės specifikacijos reikalavimus, Sutartyje nurodytomis sąlygomis ir terminais atlikti Darbus bei perduoti Darbų rezultatą atsakovei. Pagal Sutarties SD 3.6 ir 3.10 punktus, Darbai turėjo būti atlikti per 165 kalendorines dienas nuo Sutarties įsigaliojimo dienos, t. y. iki 2023 m. gegužės 9 d., tačiau ieškovė iki numatyto termino Darbų neįvykdė.

4.3.       Ieškovė buvo nuolat raginama atlikti Darbus, tačiau Sutarties vykdymo metu sugalvodavo priežasčių, anot jos, trukdžiusių jai pradėti atlikti Darbus, pvz., kad kabelių klojimo vietoje yra įrengtas laikinas kelias ir aikštelė kranui, dėl ko Darbai negali būti vykdomi kasant atviru būdu; papildomų Darbų atlikimo poreikis; statybvietės neperdavimo Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka ir kt. Tarp šalių vyko intensyvus susirašinėjimas, tačiau ieškovė vis nepradėjo vykdyti Darbų.

4.4.       2023 m. rugpjūčio 4 d. ESO, praėjus beveik 90 dienų po Darbų atlikimo termino, nematydama jokio Darbų atlikimo progreso bei ieškovės pastangų siekti Darbus atlikti kuo skubiau, taip pat ieškovei nepagrindžiant Darbų vykdymo vėlavimo bei neprašant pratęsti Sutarties įvykdymo terminų, raštu „Dėl netinkamo 2022 m. lapkričio 25 d. Sutarties Nr. 40410/522100 vykdymo ir nutraukimo“ informavo ieškovę apie vienašališką Sutarties nutraukimą dėl esminio jos pažeidimo nuo 2023 m. rugpjūčio 10 d., baudos bei delspinigių taikymą ir įtraukimą į Nepatikimų tiekėjų sąrašą.

4.5.       Sutartis su ieškove nutraukta nuo 2023 m. rugpjūčio 10 d. Sutarties nutraukimo dienai Darbų vėlavimas sudarė 92 kalendorines dienas. 2023 m. rugsėjo 13 d. atsakovė raštu pareikalavo sumokėti netesybas (bendra ieškovės mokėtina netesybų suma sudaro               31 792,50 Eur per 5 darbo dienas nuo šio rašto gavimo dienos, tačiau ieškovė netesybų laisva valia nesumokėjo, todėl ESO ieškiniu prašo priteisti netesybas.

2.       Teismo posėdžio metu šalys palaikė savo reikalavimus ir atsikirtimus.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

3.       Byloje nustatyta, jog Šalys 2022 m. lapkričio 25 d. sudarė rangos darbų sutartį Nr. 40410/522100 (toliau – Sutartis) dėl kitos paskirties pastato el. įrenginių prijungimo prie ESO elektros tinklų, (duomenys neskelbtini), darbų (toliau – Darbai) įsigijimo. Pagal Sutarties 3.1. punktą Rangovas įsipareigojo savo rizika ir savo medžiagomis (išskyrus medžiagas, nurodytas Sutarties specialiojoje dalyje priede Nr. 4) pagal Techninės specifikacijos reikalavimus, Sutartyje nurodytomis sąlygomis ir terminais atlikti šiuos darbus ir perduoti šių Darbų rezultatą: Kitos paskirties pastato el. įrenginių prijungimo prie ESO elektros tinklų, (duomenys neskelbtini), darbai. Sutarties 3.10 punkte buvo numatytas darbų atlikimo terminas – 165 kalendorinės dienos. Sutarties 4.1. ir 4.2. punktuose nustatytas, jog pagal šią Sutartį atliekamų Darbų apimtys nurodytos Techninėje specifikacijoje, Sutarties SD priede ir Rangovo Pasiūlyme. Bendra Darbų kaina sudaro – 217 709,25 Eur, įskaitant PVM. Sutarties 3.3. ir 3.4. punktuose Šalys susitarė jog viena kitai darbų projektų neperduos.

4.       Sutartyje numatytu terminu darbai nebuvo atlikti, todėl 2023 m. rugpjūčio 4 d. atsakovė pateikė ieškovei raštą „Dėl netinkamo 2022 m. lapkričio 25 d. Sutarties Nr. 40410/522100 vykdymo ir nutraukimo“, kuriuo atsakovė vienašališkai nutraukia sutartį dėl tariamo esminio pažeidimo, baudos taikymo, delspinigių taikymo bei šiame rašte nurodoma, kad ieškovė bus įtrauktas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. Ieškovė pateikė pretenziją dėl Sutarties nutraukimo rašto, kurią atsakovė atmetė.

5.       2023 m. rugsėjo 13 d. atsakovė raštu pareikalavo sumokėti netesybas vadovaujantis Sutarties Bendrosios dalies 16.3 punktu, pagal kurį Rangovas, neatlikęs Darbų iki Sutartyje nustatyto galutinio Darbų atlikimo termino, nepriklausomai nuo to ar Darbai atliekami etapais, Užsakovui pareikalavus, moka Užsakovui 150 Eur dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną, jei Sutarties specialiojoje dalyje nenumatyta kitaip. Atsakovė nurodo, kad ginčo Darbai turėjo būti atlikti iki 2023 m. gegužės 9 d., tačiau nebuvo atlikti ir Sutartis buvo nutraukta dėl esminio pažeidimo nuo 2023 m. rugpjūčio 10 d. Vėlavimas atlikti Darbus iki Sutarties nutraukimo yra 92 d., todėl delspinigiai už Darbų vėlavimą yra 13 800 Eur dydžio (92 x 150 = 13 800).

6.       Vadovaujantis Sutarties bendrosios dalies 19.6 punktu, jeigu Sutartis nutraukiama dėl Sutarties bendrojoje dalyje 19.4 punkte nurodytų aplinkybių, t. y. Rangovui iš esmės pažeidus Sutartį, ar Rangovas pats nepagrįstai nutraukia Sutarties vykdymą ne Sutartyje nustatyta tvarka, Rangovas įsipareigoja sumokėti Užsakovui 10 proc. Bendros Darbų kainos (neįskaitant PVM) dydžio baudą ir atlyginti Užsakovo tiesioginius nuostolius, susijusius su Sutarties nutraukimu. Darbų kaina be PVM nurodyta Sutarties specialiosios dalies 4.2.1 punkte yra 179 925 Eur, todėl bauda už Sutarties nutraukimą dėl esminio pažeidimo yra 17 992,50 Eur dydžio. Bendra Rangovo Užsakovui mokėtina netesybų suma sudaro 31 792,50 Eur. Tokią sumą priešieškiniu ESO prašo priteisti.

Dėl sutarties nutraukimo (ne)teisėtumo

7.       Ieškovė nesutinka, jog atsakovė turėjo teisę vienašališkai nutraukti Sutartį ir įtraukti ją į Nepatikimų tiekėjų sąrašą.

8.       Nagrinėjamu atveju šalių santykiams taikytinos Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymas (toliau – PĮ), Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas (toliau – VPĮ) ir Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK).

9.       Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 90 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad pirkimo sutartis, preliminarioji sutartis ar sutartis, kuria keičiama pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, gali būti nutraukta ir sutartyje nurodytais atvejais bei kitais negu šio straipsnio 1 dalyje nurodytais ir Civiliniame kodekse nustatytais atvejais ir tvarka.

10.       Vienašališko sutarties nutraukimo atvejai, sąlygos ir tvarka nustatyti CK 6.217 straipsnyje. CK 6.217 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Pagal šio straipsnio 2 dalį, nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi būti atsižvelgiama į tai: 1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato; 2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminę reikšmę; 3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; 4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; 5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta. CK 6.217 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais.

11.       Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), todėl vienašalis sutarties nutraukimas galimas tik toje sutartyje ar įstatyme nustatytais atvejais. Sutarties nutraukimo, esant jos neįvykdymui, įskaitant netinkamą įvykdymą ir termino praleidimą, reglamentavimas Civiliniame kodekse įtvirtina tarptautinėje sutarčių teisėje pripažįstamo favor contractus (prioriteto sutarties vykdymui) principo taikymą nacionalinėje teisėje. Šis principas reiškia, kad šalys turi siekti išsaugoti sutartį, jeigu tai tik yra įmanoma, o sutarties nutraukimą naudoti tik kaip ultima ratio (paskutinė priemonė) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2009). Nutraukimo pagrindai turi būti realūs, jų tikrumas įrodytas, ir jie turėtų reikšti, kad sutarties tolesnis galiojimas sukeltų nukentėjusiai šaliai sutarties sudarymo metu nenumatytus turtinio ar asmeninio pobūdžio didelius praradimus. Vien tik formalus sutarties esminių nuostatų pažeidimas, jeigu neatsiranda neigiamų pasekmių (žalos) nukentėjusiai šaliai, paprastai leidžia daryti išvadą, kad esminio sutarties pažeidimo nebuvo, o nukentėjusios šalies rėmimasis tokia aplinkybe vienašališkai nutraukiant sutartį reiškia bandymą įrodyti tariamą ar apsimestinį sutarties nutraukimo pagrindą. Vienašalis sutarties nutraukimas kaip nukentėjusios šalies interesų savigynos priemonė įstatymų leidėjo yra įtvirtintas ir laikomas adekvačia reakcija į sutartį pažeidusios šalies elgesį, pasireiškusį esminiu sutarties pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89/2014).

12.       Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad pagal CK 6.217 straipsnį sutarties pažeidimas gali būti laikomas esminiu dviem pagrindais: pirma, pažeidimas gali būti laikomas esminiu pagal įstatymą; antra, šalys gali pačios susitarti, ką jos laikys esminiu pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012). Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant, ar pažeidimas gali būti laikomas esminiu pagal įstatymą, išaiškinta, kad, vertinant CK 6.217 straipsnio 2 dalyje išvardytus kriterijus, darytina išvada, jog kuo didesnis atotrūkis tarp sutarties neįvykdymo ir pažadėto vykdymo, tuo didesnė tikimybė, kad sutarties neįvykdymas esant ginčui bus pripažintas esminiu; kiekvienu atveju sutarties pažeidimą pripažįstant esminiu, turi būti įvertinta, ar nukentėjusios šalies interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, nes esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusi šalis negavo didžiosios dalies to, ką pagal sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti, taip pat ar nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti lūkesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų ar dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2009; 2012 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2012; 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-53-684/2017, 78 punktas).

13.       Iš byloje pateikto atsakovės 2023 m. rugpjūčio 4 d. rašto „Dėl netinkamo 2022 m. lapkričio 25 d. Sutarties Nr. 40410/522100 vykdymo ir nutraukimo“ matyti, kad Sutartis buvo nutraukta atsakovės iniciatyva dėl esminio pažeidimo, kurį padarė ieškovė. Minėtame rašte atsakovė nurodė, kad Užsakovas dar kartą primena Rangovui, kad pagal Sutarties bendrosios dalies (toliau – BD) 11.4.2 punktą, Rangovas įsipareigojo Darbus atlikti Sutartyje nustatytu laiku. Taip pat, Sutarties BD 16.1 punkte nurodyta, kad už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą Rangovas atsako Sutartyje ir teisės aktuose nustatyta tvarka. Sutarties specialiosios dalies (toliau – SD) 6.5 punkte šalys susitarė, kad grafike nurodytų terminų nesilaikymas laikomas esminiu sutartinių įsipareigojimų nevykdymu. Be to, šalys Sutarties BD 19.4 punkte susitarė, kad Užsakovas turi teisę vienašališkai, nesikreipdamas į teismą, prieš 5 (penkias) kalendorines dienas raštu apie tai įspėjęs Rangovą, nutraukti Sutartį, jeigu Rangovas iš esmės pažeidė Sutartį. Pagal Sutarties BD 19.4.3 punktą Rangovo padarytas Sutarties pažeidimas laikomas esminiu, jeigu Rangovas nesilaiko Sutartyje numatytų Darbų atlikimo terminų ir vėlavimas nuo numatyto termino pabaigos yra daugiau nei 30 (trisdešimt) dienų). Atsakovės pranešimo dėl Sutarties nutraukimo momentu Darbų atlikimo vėlavimas buvo 87 kalendorinės dienos. 

14.       Be to, pagal Sutarties BD 19.7 punktą, jei Sutartis nutraukiama dėl BD 19.4 punkte nurodytų aplinkybių (dėl esminio Sutarties pažeidimo), Rangovas įtraukiamas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų nustatyta tvarka, o pagal Sutarties BD 19.6 punktą Rangovas įsipareigoja sumokėti Užsakovui 10 (dešimt) proc. Bendros Darbų kainos (neįskaitant PVM) dydžio baudą, kuri nagrinėjamu atveju sudaro 17 992,50 Eur, ir atlyginti Užsakovo tiesioginius nuostolius, susijusius su Sutarties nutraukimu (sankcijas, Darbų atlikimo kainos pabrangimą ir t. t.). Vadovaujantis Sutarties BD 16.3 punktu, Rangovas, neatlikęs Darbų iki Sutartyje nustatyto galutinio Darbų atlikimo termino, Užsakovui pareikalavus, moka Užsakovui 150 Eur dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną.

15.       Kaip matyti iš šalių susirašinėjimo atsakovė aktyviai ragino ieškovę laikytis Sutarties terminų ir atlikti darbus. 2023 m. kovo 29 d. el. laišku atsakovė kvietė Rangovą susitikti Darbų atlikimo vietoje ir aptarti situaciją, pakartotinai ieškovė į susitikimą Darbų atlikimo vietoje buvo kviesta ir 2023 m. liepos 4 d., tačiau ieškovė į susitikimus nevykdavo. 2023 m. liepos 18 d. atsakovė raštu „Dėl netinkamo sutarties vykdymo“ kreipėsi į ieškovę su prašymu nedelsiant pradėti Darbus ir, siekdama išsaugoti Sutartį bei susidariusią situaciją išspręsti derybų būdu, dar kartą (trečią kartą) pakvietė ieškovę į susitikimą Užsakovo buveinėje, į kurį ieškovė neatvyko ir el. paštu informavo, kad į susitikimą aptarti Sutarties vykdymą atvyks kartu su advokatu, tačiau tinkamo laiko susikitimui nenurodė.  

16.       Byloje nėra ginčo, jog ieškovė nesilaikė Sutartyje numatytų Darbų atlikimo terminų, o vėlavimas nuo Sutartyje numatyto termino pabaigos yra daugiau nei 30 (trisdešimt) dienų, t. y. atsakovė vienašališkai nutraukė Sutartį, kai ieškovė vėlavo įvykdyti Darbus 92 kalendorines dienas. Todėl įvertinus tai, kad Sutarties BD 16.1 punkte šalys susitarė, kad už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą Rangovas atsako Sutartyje ir teisės aktuose nustatyta tvarka, o Sutarties SD 6.5 punktu šalys susitarė, kad grafike, kurį šalys taip pat suderino prieš sudarydamos Sutartį, nurodytų terminų nesilaikymas laikomas esminiu sutartinių įsipareigojimų nevykdymu, atsakovė teisėtai ir pagrįstai nutraukė Sutartį vadovaudamasi Sutarties BD 19.4 punktu, pagal kurį Užsakovas turi teisę vienašališkai, nesikreipdamas į teismą, prieš 5 (penkias) kalendorines dienas raštu apie tai įspėjęs Rangovą, nutraukti Sutartį, jeigu Rangovas iš esmės pažeidė Sutartį. Svarbu pažymėti, kad aplinkybės, jog ieškovė nebendradarbiavo su atsakove ir vengė vykti į susitikimus bei spręsti Darbų atlikimo termino vėlavimo problemas, patvirtina, kad atsakovė turėjo pagrįstą įsitikinimą, jog ieškovė darbų neužbaigs. Todėl atsakovė turėjo teisę vienašališkai nutraukti Sutartį ir atitinkamai pagal Sutarties ir teisės aktų nuostatas įtraukti ieškovę į Nepatikimų tiekėjų sąrašą.

17.       Teismas pažymi, kad Sutartyje (BD 8.5 punktas) yra įtvirtintos ir sąlygos Darbų atlikimo terminui pratęsti, t. y. nesibaigus Sutartyje nustatytam Darbų atlikimo terminui, šalių rašytiniu sutarimu atskirų Darbų atlikimo terminai gali būti pratęsti, jeigu Rangovas, ne vėliau kaip likus 10 (dešimt) darbo dienų iki termino pabaigos (jei Darbų atlikimo terminas trumpesnis nei 15 (penkiolika) kalendorinių dienų, tokiu atveju Rangovas privalo kreiptis ne vėliau kaip likus 1 (vienai) darbo dienai iki termino pabaigos), pateikia Užsakovui argumentuotą prašymą pratęsti Darbų atlikimo terminą ir jame nurodytos aplinkybės yra susijusios bent su viena iš aplinkybių, nurodytų Sutarties BD priede Nr. 3. Tačiau byloje nėra duomenų, jog ieškovė būtų teikusi prašymą dėl Darbų atlikimo termino pratęsimo. Nepaisant to, jog terminas jau buvo praleistas, atsakovė iš kart nesiėmė veiksmų Sutarčiai nutraukti, o dar laukė ir ragino ieškovę įvykdyti Darbus, tačiau ieškovė nedėjo pastangų nei bendrauti su atsakove, nei vykdyti sutartinius įsipareigojimus, ką patvirtina šalių susirašinėjimas ir ieškovės vengimas susitikti su atsakove. Todėl atsakovė pagrįstai suprato, jog nebegaus to, ko tikėjosi iš Sutarties bei Darbų atlikimo termino praleidimas kėlė pačiai atsakovei riziką dėl taikytinų baudų ir netesybų. 

18.       Iš byloje pateikto UAB „Samogitia miestelis“ 2023 m. birželio 21 d. rašto Nr. 21/06 „Dėl darbų neatlikimo“ matyti, kad atsakovė gavo įspėjimą apie ketinimą pareikalauti iš jos atlyginti nuostolius dėl neatliktų Darbų. Taip pat pagal prijungimo sutarties, sudarytos tarp UAB „Samogitia miestelis“ ir atsakovės, bendrųjų sąlygų 5.2.5 punktą numatyta, jog operatorius (šiuo atveju atsakovė) per prijungimo sutartyje numatytą terminą nesuteikęs prijungimo paslaugos, kliento (šiuo atveju UAB „Samogitia miestelis“) reikalavimu moka klientui 0,02 proc. nuo sumokėtos prijungimo įmokos dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną, o pagal prijungimo sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punktą, kliento reikalavimu, atlygina tiesioginius nuostolius. Todėl atsakovė pagrindė savo argumentus, jog jai grėsė finansinė atsakomybė už Darbų neatlikimą laiku ir Sutarties termino laikymasis jai buvo svarbi ir esminė sąlyga.   

19.       Ieškovė nurodo, kad atsakovė turėjo pareigą stabdyti Sutarties vykdymą remiantis Sutarties BD 8.12 punktu. Tokie argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Sutarties BD 8.12 punktas numato, kad sutartinių įsipareigojimų vykdymą galima stabdyti pagrįstam laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip 12 (dvylikai) mėnesių vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.58, 6.207 ir 6.661 str.: sustabdytas finansavimas arba trūksta finansavimo; būtinas papildomas laikas įvykdyti papildomų darbų viešąjį pirkimą. Byloje nėra duomenų, kurių pagrindu galima būtų konstatuoti, jog minėtos aplinkybės Sutarties vykdymo metu buvo, todėl atsakovė neturėjo pareigos stabdyti Sutarties vykdymo.

20.       Ieškovė nurodo, kad jos įtraukimas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą jai yra nuostolingas, nes riboja galimybes dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, taip pat, kad tokiu būdu yra nepagrįstai eliminuojama kaip konkurentė rinkoje. Kaip matyti iš šiuo metu galiojančių VPĮ (PĮ) nuostatų, tiekėjo įtraukimas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą VPĮ 91 straipsnio (PĮ 99 straipsnio) pagrindu savaime neeliminuoja galimybės jam dalyvauti skelbiamuose viešuose pirkimuose. Pagal nuo 2022 m. sausio 1 d. įsigaliojusias VPĮ 91 straipsnio (PĮ 99 straipsnio) nuostatas ieškovė turi pareigą skelbiamoje informacijoje nurodyti priežastis, dėl kurių priimtas sprendimas įtraukti į Nepatikimų tiekėjų sąrašą bei turi teisę pateikti savo paaiškinimą, o kitos perkančiosios organizacijos, susipažinusios su pateikta informacija turi teisę nuspręsti, leisti ar ne ieškovei dalyvauti konkrečioje viešojo pirkimo procedūroje. Todėl galimybė dalyvauti viešojo pirkimo procedūroje priklauso ir nuo pačios ieškovės veiksmų, t. y. nuo to, ar ji pateikia savo paaiškinimą, ir kokio turinio paaiškinimą. Tokiu būdu ieškovės įrašymas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą savaime nėra laikytinas neproporcingu ieškovės elgesiui vykdant viešųjų pirkimų būdu prisiimtus įsipareigojimus, tuo labiau įvertinus tai, kad Sutartis nutraukta teisėtai dėl esminio pažeidimo.

21.       Ieškovė nurodo, kad atsakovė nepagrįstai bei neteisėtai nutraukė Sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo, nes liko neatlikta tik 6,1 procento nuo visų pagal Sutartį atliktinų darbų, ir neatliktų darbų bendra vertė siekia tik 7 765 Eur be PVM. Teismas šiuos argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Byloje nėra pateikta įrodymų, kurie patvirtintų, jog Darbai atlikti ir kokia jų vertė.

22.       Sutarties BD 9.1 punkte numatyta, kad Darbai priimami užbaigus Sutartyje numatytus Darbus bei parengus ir pateikus Užsakovui visus reikiamus dokumentus. Sutarties BD 9.4 punkte numatyta, kad Rangovui atlikus Sutartyje nurodytus Darbus, Darbai priimami ir Darbų priėmimo – perdavimo dokumentai įforminami teisės aktų bei šios Sutarties nustatyta tvarka. Taip pat Sutarties BD 9.5 punkte nurodyta, kad atliktų Darbų perdavimas – priėmimas įforminamas Aktu, kuriuo Užsakovas patvirtina priėmęs, o Rangovas – perdavęs atliktus Darbus. Rangovas po Akto pasirašymo privalo per 5 (penkias) darbo dienas pateikti Užsakovui Sąskaitą.

23.       Nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, kad Darbai (ar jų dalis) pagal Sutartį yra atlikti ir jie perduoti atsakovei. Atsakovė savo rašte Nr. K-541 „Dėl netinkamo 2022 m. lapkričio 25 d. sutarties Nr. 40410/522100 vykdymo ir nutraukimo“ reikalavo ieškovės: 1) pateikti Užsakovui visus dokumentus, būtinus galutiniam atsiskaitymui pagal Sutartį (pateikti sąskaitą faktūrą už modulinę transformatorinę), 2) grąžinti Užsakovui jo Rangovui perduotas medžiagas – transformatorius (2 vnt.) ir automatizuotos elektros energijos apskaitos sistemos (AEEAS) įrangą (1 vnt.). Ieškovė nepateikė jokių dokumentų, taip pat negrąžino Užsakovo perduotų medžiagų. Pažymėtina, kad aukščiau minėtas reikalavimas yra tiesiogiai kilęs iš Sutarties BD 19.9.2. punkto, kuriame yra įtvirtinta, kad Sutarties šalys įsipareigoja per 10 (dešimt) darbo dienų nuo pranešimo apie Sutarties nutraukimą gavimo dienos pateikti kitai Sutarties šaliai visus dokumentus, būtinus galutiniam atsiskaitymui pagal Sutartį (Aktus, Sąskaitas, projektinę dokumentaciją ir pan.). Sutarties BD 19.9.3. punkte nurodyta, kad Užsakovas įsipareigoja atsiskaityti už iki Sutarties nutraukimo atliktus Darbus. Nustatyta, kad ieškovė modulinę tranzitinę transformatorinę gavo 2023 m. birželio mėn., t. y. dar galiojant Sutarčiai, tačiau ieškovė jos nepateikė atsakovei. Taigi, ieškovė iki šiol nėra pateikusi reikalavimo (sąskaitos faktūros) apmokėjimui atsakovei. Taip pat ieškovė nėra pateikusi sąskaitos atsakovei, nes iš esmės jokių Darbų (ar jų dalies) rezultato iki Sutarties nutraukimo nėra perdavusi. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog galėtų apmokėti ieškovei už transformatorinę, atskaičius netesybas, tačiau to negali padaryti, nes ieškovė iki šiol nėra perdavusi ir pateikusi jokių dokumentų apmokėjimui. Teismas pažymi, jog bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovė teigė, jog negalėjo pateikti sąskaitos, nes atsakovė panaikino prieigą ieškovei prie TIVIS programos, per kurią yra pateikiami dokumentai. Tačiau duomenų, jog ieškovė būtų kitais būdais teikusi sąskaitą ieškovei, byloje nėra.

24.       Pagal Sutarties BD 1.36 punktą TIVIS – informacinė sistema, kuria naudojantis Sutarties galiojimo ir vykdymo metu vyksta bendravimas tarp šalių, pranešimų siuntimas, Grafiko ir Užsakymų teikimas, sprendinių derinimas, informavimas apie Darbų vykdymo eigą (Sutarties BD 11.4.32. punktas), atliktų darbų aktų teikimas, visos kitos su Sutarties objektu susijusios informacijos teikimas ir kt. TIVIS informacinės sistemos sutrikimo atveju 1.36 punkte nurodyta informacija gali būti teikiama kitomis elektroninėmis priemonėmis. Taigi, ir pati šalių Sutartis numatė galimybę šalims informaciją teikti kitais būdais, kai TIVIS neveikia. Pažymėtina, kad ieškovė atidedant teismo posėdį prieš baigiamąsias kalbas nurodė, jog teiks sąskaitą atsakovei dėl atliktų darbų, tačiau to nepadarė. Todėl konstatuoti, jog ieškovė atliko beveik visus rangos darbus – kaip ji teigia liko 6,1 proc. neatliktų darbų – nėra pagrindo.

25.       Ieškovė nurodė, jog transformatorinė buvo pagaminta jau po Sutartyje numatyto Darbų atlikimo termino pabaigos, todėl tai pateisina Sutartyje numatyto Darbų atlikimo termino praleidimą. Šiuo atveju pažymėtina, kad Sutarties BD 8.7 punkte yra numatyta, jog Rangovo kontrahento sutartinių įsipareigojimų nevykdymas nėra laikomas svarbia aplinkybe, kurios pagrindu būtų galima pratęsti Darbų atlikimo terminą, išskyrus atvejus, kai Rangovo kontrahento veikla jo valstybės kompetentingų institucijų sprendimu yra sustabdyta ir (ar) apribota, šios aplinkybės nepriklauso nuo jo paties, jo vadovybės, personalo veikimo ir (ar) neveikimo, taip pat dėl kontrahento valstybėje vykstančios blokados, terorizmo, perversmo, kitų neramumų, radiacinio ar kitokio pavojingo gyvybei oro užterštumo, kompetentingų institucijų sprendimu paskelbtos pandemijos, ekstremalios situacijos ir Rangovo kontrahento pakeisti kitu kontrahentu objektyviai neįmanoma (pvz. prekes gamina vienintelis kontrahentas ir nėra kitos alternatyvos), o šių aplinkybių Rangovas negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti Sutarties sudarymo metu. Rangovas, šiuo pagrindu prašydamas pratęsti Darbų atlikimo terminus, privalo Užsakovui pateikti rašytinius įrodymus, pagrindžiančius aplinkybių, kuriomis remiamasi, egzistavimą bei dėl kokių priežasčių pakeisti kontrahento kitu objektyviai neįmanoma. Rangovo kontrahento pakeitimo ekonominės pasekmės tenka pačiam Rangovui ir negali būti laikomos pagrįsta priežastimi nekeisti kontrahento. Pagal šią Sutarties nuostata ieškovė iš esmės yra atsakinga už pasirinktus (šiuo atveju ir pakeisto kitu) kontrahento sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Be to, ieškovė nebuvo pateikusi argumentuoto prašymo pratęsti Sutartį dėl BD 8.7 punkte nurodytų objektyvių aplinkybių, kurių Rangovas negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti Sutarties sudarymo metu. Tokiu būdu termino praleidimo pasekmės tenka ieškovei ir negali būti laikoma, kad buvo objektyvios aplinkybės terminui pratęsti.

26.       CK 6.650 str. 3 d. numato, jog generalinis rangovas atsako užsakovui už subrangovų prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, o subrangovams – už užsakovo prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Nagrinėjamu atveju atsakovė nei Sutartimi, nei įstatymine prievole nebuvo prisiėmusi rizikos ir atsakomybės už ieškovės tiekėjų ar subrangovų prievolių neįvykdymą, neįtraukė tokios sąlygos ir į Sutartį, kaip atleidimo nuo sutartinės atsakomybės aplinkybės, todėl tai, kad ieškovės tiekėjas negalėjo pagaminti ir pristatyti transformatorinės laiku tenka ieškovės atsakomybei. Tokie ieškovės argumentai negali būti laikomi force majeure ar kita aplinkybe, suteikiančia pagrindą ieškovės atleidimui nuo civilinės atsakomybės.

27.       Pagal CK 6.212 straipsnį nenugalima jėga (force majeure) nelaikoma tai, kad rinkoje nėra reikalingų prievolei vykdyti prekių, sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių arba skolininko kontrahentai pažeidžia savo prievoles. Taip pat force majeure nelaikoma aplinkybė, kad sutartis neįvykdyta dėl ją privalančios vykdyti šalies kontrahentų padarytų pažeidimų ar dėl finansinių arba materialiųjų išteklių stokos. Todėl ieškovės nurodytos aplinkybės, patvirtinančios jos pastangas ir siekį kuo greičiau įvykdyti Sutartį, tačiau nepavykusios dėl jos tiekėjo kaltės, yra nereikšmingos vertinant ieškovės atsakomybės taikymo klausimą, nes šios aplinkybės priskirtinos ieškovės rizikai ir atsakomybei. Dalyvaudamas viešuosiuose pirkimuose ieškovė turėjo įsivertinti savo galimybes tinkamai ir laiku įvykdyti Sutartį ir kilus abejonėms pirkime nedalyvauti. Tačiau sudariusi Sutartį atitinkamomis sąlygomis, ieškovė turi prisiimti savo veiksmų pasekmes bei atitinkamas verslo rizikas.

28.       Ieškovė nurodė, kad COVID-19 pandemija įtakojo Sutarties termino praleidimą ir apie tai žinojo ar bent turėjo žinoti atsakovė, nes dėl pandemijos sutrikusių tiekimo grandinių, modulinių pastočių vidaus įranga iš Schneider, ABB gamyklų Sutarties vykdymo metu ženkliai vėlavo. Taip pat ieškovė kvestionuoja atsakovės nustatytą Sutarties įvykdymo terminą  - tik 165 kalendorinės dienos, kas neatitiko rinkos sąlygų. Teismas atkreipia dėmesį, jog tokiais argumentais ieškovė ginčija pirkimo sąlygas, su kuriomis susipažino ir sutiko teikdama pasiūlymą pirkime ir ginčo pirkimo metu nekėlė. Be to, iš byloje pateiktų vykdyto pirkimo dokumentų turinio matyti, kad Sutarties terminas buvo derinamas tarp šalių ir nustatytas didesnis nei buvo nurodyta priminis. Tokiu būdu ieškovė dalyvaudama pirkime ir pasirašydama Sutartį sutiko su tokiomis sąlygomis, todėl kelti pirkimo sąlygų neteisėtumo klausimo šioje byloje neturi pagrindo ir tai negali būti šios bylos nagrinėjimo dalyku.

29.       Ieškovės teiginiai, jog dar iki Sutarties nutraukimo ji nors ir pavėluotai bet pastatė transformatorinę, yra nepagrįsti. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų patvirtinančių, kokius iki Sutarties nutraukimo dienos ieškovė būtų atlikusi faktinius darbus pagal Sutartį. Taip pat nėra duomenų, kad ieškovė būtų perdavusi ir pateikusi Darbų perdavimo ar apmokėjimo dokumentus atsakovei. Iš 2023 m. liepos 31d. darbų vietos fotofiksacijos matyti, kad darbai nėra pradėti, o dokumentus ieškovė per TIVIS atsakovei pateikė tik 2023 m. rugpjūčio 31 d., kuomet Sutartis jau buvo nutraukta (2023 m. rugpjūčio 10 d.), t. y. praėjus net 20 dienų po nutraukimo.

30.       Ieškovės vertinimu, atsakovė neturėjo teisės nutraukti sutarties dėl esminio sutarties pažeidimo, nes ieškovei nebuvo perduota statybvietė įforminant šį perdavimą Statybvietės perdavimo aktu ir tai yra esminė kliūtis tinkamam darbų pagal Sutartį atlikimui. Dėl šio akto nebuvimo atsakovė neturi teisėto pagrindo konstatuoti esminio sutarties pažeidimo.

31.       Atsakovė nurodė, kad nagrinėjamu atveju statybvietės perdavimo nereikėjo. Sutiktina su atsakovės pozicija, jog elektros tinklo žemos ir vidutinės įtampos (iki 110 kV) elektros linijos ir įrenginiai, įskaitant transformatorinėse pastotėse įrengtus įrenginius, kartu su požeminių kabelių kanalais, linijas laikančiomis atramomis ir kitais priklausiniais nėra statiniai Lietuvos Respublikos statybos įstatymo prasme, jų tiesimui bei įrengimui Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (ir jo poįstatyminiai teisės aktai) netaikomi, tad ir joks statybvietės perdavimas, kuris numatytas Lietuvos Respublikos statybos įstatyme ir taikytinas statinių kaip nekilnojamųjų daiktų statybos darbų vietoje, neatliekamas. Kaip matyti iš elektroninio šalių susirašinėjimo, atsakovė ne kartą apie tai informavo ieškovę. Be to, Darbų atlikimo vietoje yra suformuotas atsakovės servitutas. Apie tai ieškovė taip pat buvo informuota. Tokiu būdu ieškovės argumentas dėl statybvietės neperdavimo negali būti pateisinama priežastimi laiku neatlikti darbų. Be to, byloje pateiktas susirašinėjimas patvirtina, kad dar 2023 m. kovo 20 d. ieškovei buvo sudarytos sąlygos darbų atlikimui. Tai patvirtina UAB „Samogitia“ 2023 m. kovo 20 d. raštas, kuriuo UAB „Samogitia miestelis“ nurodė, kad „perduoda UAB „Fisanta“ (duomenys neskelbtini) sklype darbų frontą vykdymui. Prie šio rašto pridedame darbų fronto perdavimo aktą ir statybvietės planą darbų vykdymui.“. Todėl ieškovės argumentai dėl statybvietės neperdavimo yra atmestini.

32.       Ieškovė taip pat nurodo, kad Sutartis buvo pradėta vykdyti iškart, t. y. pasirašymo dieną. Vykdant sutartį paaiškėjo, kad faktinė situacija objekto teritorijoje visiškai neatitiko viešojo pirkimo metu pateiktų dokumentų (techninio projekto).

33.       Ieškovė teigia, kad vykdant Darbus iškilo kliūčių, kurios nebuvo numatytos projekte ir jų nebuvo galima numatyti bei įsivertinti Pirkimo metu, t. y. atsakovė reikalavo projekte numatytą kabelį statybos teritorijoje kloti jau įrengto kelio konstrukcijoje, atliekant Darbus atviru būdu, t. y. kasant 1,5 m. gylio tranšėją, o paklotus vamzdžius užpilti 0,5 m. storio smėlio sluoksniu, sutankinant. Ieškovės nuomone, toks reikalavimas ir klojimo būdas bei trasa neatitinka techniniame projekte numatytų sprendinių ir konkurso metu įskaičiuotų sąnaudų.

34.       Sutarties 4.11 punkte yra įtvirtinta nuostata, kuri numato, kad Darbų vykdymo metu nustačius techninio projekto trūkumus/klaidas, Sutartyje nurodytam rezultatui pasiekti galima įsigyti papildomus darbus iš to paties Rangovo, šių darbų būtinumą pagrindžiant dokumentais (defektiniu aktu, brėžiniais ar kitais dokumentais), parengtais Rangovo bei patvirtintais techninio prižiūrėtojo ir (ar) statinio projekto vykdymo priežiūros (jei vykdoma) vadovo parašais. Rangovas Užsakovui pateikia papildomų darbų lokalinę sąmatą, kurioje nurodo papildomų darbų kainas. Toks Sutarties pakeitimas sudaromas raštu, jį pasirašant abiem Sutarties šalims, o Pakeitimas negali prieštarauti PĮ 97 straipsnio nuostatoms. Pažymėtina, kad ieškovė nesivadovavo minėta Sutarties nuostata ir atsakovei nebuvo pateikusi jokių objektyvių duomenų, kurie pagrįstų jos reikalavimus ir (ar) siūlomų sprendinių būtinybę/neišvengiamumą siekiant Sutarties tikslo. Nagrinėjamu atveju, ieškovė pateikė tik lokalines papildomų ir nevykdomų Darbų sąmatas. Atsakovė tuo tarpu visą laiką laikėsi tos pačios pozicijos, jog darbai turi būti atliekami taip, kaip numatyta techniniame projekte, – kloti kabelius kasant tranšėją atviru būdu. Taigi, keisti techninio projekto sprendinių nebuvo nuspręsta. Iš byloje apteiktų nuotraukų galima matyti, kad nagrinėjamu atveju „kelias“ yra laikina (laisvai ardoma) ir nepastovi statybų aikštelės atkarpa, naudojama įvairios statybų technikos ir (ar) lengvųjų automobilių judėjimui, jos lokacija bet kada gali būti pakeista arba apskritai panaikinta.

35.       Ieškovės teiginiai, kad Darbams atlikti buvo būtinas techninio projekto sprendinių koregavimas, siekiant, kad pakloti kabeliai būtų saugiai eksploatuojami visą garantinį laikotarpį, be to, ieškovė verčiamas dirbti ne pagal techninio projekto sprendinius, yra nepagrįsti ir atmestini. Priešingai nei teigia ieškovė, atsakovė nuolat reikalavo ir ragino ieškovę dirbti būtent pagal techninius projekto sprendinius ir neieškoti papildomų, jokiais faktiniais ir objektyviais duomenimis nepagrįstų darbų. Tai patvirtina ne vienas elektroninis laiškas siųstas ieškovei į jos klausimą.  

36.       Be to, ieškovė pati su ieškiniu teikia fotofiksacijas bei pati nurodo, kad „ilgą laiką objekte buvo tiesiog molio kalvos ir įdubos“ ir toliau pažymi, kad „kabelinės trasos vietoje Klientas nusitiesė laikiną inžinerinį statinį – kelią“. Ieškovas objektyviai nepaaiškina ir nepagrindžia, kodėl nepradėjo Darbų laiku, iš karto po Sutarties sudarymo, ir nuolat, iki pat Sutarties nutraukimo, vengė juos pradėti

37.       Ieškovė teigia, kad papildomi Darbai – kabelių klojimas uždaru būdu ne objekto teritorijoje atsirado, kai buvo patvirtintas naujas UAB „Samogitia miestelis“ ir atsakovės techninio projekto sprendinys dėl želdinių išsaugojimo. Ieškovė nurodo, kad naujas sprendinys patvirtintas vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 „Dėl Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo patvirtinimo ir medžių ir krūmų priskyrimo saugotiniems“), taip pat pažymi, kad 2023 m. vasario mėn. minėtas Techninio projekto sprendinys buvo suderintas su valstybinėmis institucijomis.

38.       Visų pirma, ieškovės nurodytas pagrindas, t. y. Lietuvos Respublikos statybos įstatymu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 „Dėl Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo patvirtinimo ir medžių ir krūmų priskyrimo saugotiniems“ jau galiojo Techninio projekto rengimo metu. Be to, vykdant Sutartį nepasikeitė reglamentavimas, nebuvo priimti ir (ar) pakeisti reikalavimai želdinių išsaugojimui. Atsižvelgiant į tai, ieškovės argumentai dėl naujo sprendinio reikalingumo nepagrįsti. Taip pat atsakovė buvo pateikusi ieškovei savo išvadą, kad papildomų Darbų poreikio nėra ir galima kloti atviru būdu.

39.       Ieškovė nurodo, kad po Sutarties nutraukimo, kabelius paklojo tretieji asmenys, nesilaikydami techninio projekto reikalavimų. Tačiau tokie argumentai nepagrįsti. Atsakovė pateikė duomenis, jog nutraukus Sutartį, darbų vykdymą perdavė kitam rangovui, su kuriuo turi metinę sutartį ir kuris Darbus atliko pagal Techninį projektą (nekeistą) bei nedelsiant. Ši faktinė aplinkybė objektyviai įrodo, kad neegzistavo jokios kliūtys Darbų atlikimui.

40.       Iš byloje esančių Darbų atlikimo vietos trasų brėžinių, kurie buvo Specialių pirkimo sąlygų dalimi, buvo nurodyta, kur turėjo būti klojamas kabelis atviru būdu, o kur – darant gręžimą. Uždaru būdu kabelio klojimas buvo numatytas tik per (duomenys neskelbtini). Tai patvirtino ESO techninis prižiūrėtojas laišku bei atsiuntęs nuotraukas ieškovei. Aplinkybę, kad kabelius buvo galima kloti atviru būdu, nedarant žalos želdiniams, patvirtina faktas, jog vėliau kitas rangovas (UAB „Vytrita“), kuriam buvo perduota užduotis užbaigti ieškovės darbus, kabelius paklojo taip, kaip buvo numatyta trasų brėžiniuose, t. y. želdinių vietoje kabelis buvo paklotas atviru būdu.

41.       Ieškovė teigia, kad ji turi teisę į papildomą atlygį už papildomus Darbus, kadangi Sutarties BD 4.11 punkte yra numatyta „Darbų vykdymo metu nustačius techninio projekto trūkumus / klaidas, Sutartyje nurodytam rezultatui pasiekti galima įsigyti papildomus darbus iš to paties Rangovo, šių darbų būtinumą pagrindžiant dokumentais“. Tačiau, šiuo atveju ieškovė  privalėjo pagrįsti tokių darbų būtinumą pagal Sutarties BD 4.11 punktą, kas nebuvo padaryta.

42.       Ieškovė pažymi, kad į TIVIS informacinę sistemą 2023 m. gegužės 19 d. įkėlė (pateikė) RAA (Relinės apsaugos ir automatikos) nuostatų darbo projektą, kuriam buvo reikalingas pritarimas iš atsakovės pusės, tačiau atsakovė jo nederino, t. y. neatliko savo, kaip užsakovo, pareigos. Tokie ieškovės argumentai nepagrįsti. Pažymėtina, kad projektas apskritai nebuvo reikalingas pagal Sutartį, t. y. Sutartyje darbo projektas nėra numatytas. Sutarties 3.3. ir 3.4. punktuose Šalys susitarė jog viena kitai darbų projektų neperduos. Todėl atsakovei nekilo pareiga derinti projekto. Kita vertus, svarbi aplinkybė, jog ieškovė RAA darbo projektą pateikė derinti 2023 m. gegužės 17 d., kai pagal Sutartį visi Darbai turėjo būti užbaigti 2023 m. gegužės 9 d. Be to, ieškovė nepagrindžia, kokią įtaką darbo projekto nesuderinimas turėjo Darbų atlikimui pagal Sutartį.

43.       Ieškovė nurodo, kad pati atsakovė nevykdė Sutarties ir neperdavė ieškovei kabelių. Tačiau tokie teiginiai yra atmestini kaip nepagrįsti. Pagal Šalių Sutartį komunikacija tarp šalių turėjo vykti per TIVIS sistemą. Atsakovė įsipareigojo pateikti reikalingas medžiagas, t. y. kabelius pagal ieškovės pareikalavimą. Kaip matyti iš bylos, ieškovei pareikalavus atsakovė nedelsiant tai ir įvykdė. Pati ieškovė pripažino, jog buvo pamiršusi pateikti pareikalavimą dėl kabelių perdavimo. Todėl konstatuoti, jog atsakovė netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, nėra pagrindo.

44.       Ieškovės vertinimu, atsakovės sprendimas nutraukti Sutartį pažeidžia viešųjų pirkimų reguliavime įtvirtintą skaidrumo bei abipusio pripažinimo principus, kadangi abejotinais ir deklaratyviais motyvais grindė ieškovės tariamą esminį sutarties pažeidimą bei įtraukimą į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. Ieškovės teigimu, jos pateikiamos faktinės aplinkybės įrodo, kad atsakovė nutraukė Sutartį formaliai ir elgdamasis iš dominuojančio subjekto rinkoje pozicijų. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog byloje yra poreikis kreiptis į Europos teisingumo teismą dėl lygiateisiškumo principo pažeidimo ir atsakovės dominavimo savo padėtimi. Teismas nurodo, jog savo argumentų ieškovė nepagrindė, todėl jie laikytini deklaratyviais. Be to, nustačius, jog Sutartis buvo nutraukta teisėtai, nėra pagrindo prielaidoms dėl lygiateisiškumo principo pažeidimo ir atsakovės dominavimo padėtimi.

Dėl priešieškinio reikalavimų 

45.       Atsakovė priešieškiniu byloje prašo iš ieškovės priteisti 31 792,50 Eur netesybų sumą, iš kurių 13 800 Eur delspinigiai ir 17 992,50 Eur bauda, 6 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

46.       CK 6.71 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pažymėtina, kad netesybų skaičiavimui svarbūs du momentai – netesybų skaičiavimo pradžia ir jų skaičiavimo pabaiga, kurie gali būti apibrėžti tiek įstatymuose, tiek šalių sutartimi. Įstatymų leidėjas yra nustatęs, kad netesybos pradedamos skaičiuoti tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba įvykdo netinkamai. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). 

47.       Šalių teisė susitarti dėl netesybų yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 str.). Tokiu susitarimu yra išreiškiama šalių valia nustatyti tam tikras priemones, skatinančias skolininką įvykdyti prievoles ir kompensuojančias kitai šaliai atsiradusius nuostolius dėl prievolės neįvykdymo ar jos netinkamo įvykdymo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę. Sutartinės netesybos apibrėžia šalių atsakomybės ribas už prievolės neįvykdymą sutarties sudarymo momentu ir suteikia teisę į jas, konstatavus prievolės neįvykdymo faktą.

48.       Ieškovė, dalyvaudama pirkime ir pasirašydama Sutartį sutiko su visomis pirkimo sąlygomis ir dėl jų neteikė pretenzijų ir neginčijo. Tai reiškia, kad ieškovė laisva valia susitarė su atsakove dėl netesybų taikymo pažeidus Sutarties sąlygas. Ieškovė pateikdama savo pasiūlymą pirkime sutiko su pirkimo sąlygose nustatytomis tolesnėmis pirkimo procedūromis ir būsimos Sutarties sąlygomis, nustatytomis Sutarties bendrojoje ir specialiojoje dalyse bei patvirtino, kad atidžiai perskaitė visus pirkimo sąlygų, taip pat ir techninės specifikacijos reikalavimus, įsipareigojo jų laikytis vykdant Sutartį.

49.       Sutarties BD 16.1 punkte numatyta, kad už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą ieškovė atsako Sutartyje ir teisės aktuose nustatyta tvarka. Sutarties SD 6.5 punktu šalys susitarė, kad grafike, kurį suderino šalys abipusius susitarimu, nurodytų terminų nesilaikymas laikomas esminiu sutartinių įsipareigojimų nevykdymu.

50.       Pagal Sutarčių sąlygas ieškovė įsipareigojo savo rizika ir naudodama savo pateiktas perkamas medžiagas (išskyrus užsakovo teikiamas medžiagas) Sutartyje nurodytomis sąlygomis ir terminais atlikti Darbus ir perduoti šių Darbų rezultatą atsakovei (Sutarties BD 3.1 punktas). Ieškovė įsipareigojo Sutartyje nustatytu laiku atlikti ir perduoti atsakovei užbaigtus Sutartyje nurodytus Darbus ir ištaisyti trūkumus, nustatytus Darbų priėmimo – perdavimo metu ir/ar per Garantinį terminą (Sutarties BD 11.4.2 punktas).

51.       Nagrinėjamu atveju konstatuota, kad Darbai nebuvo tinkamai ir laiku įvykdyti dėl ieškovės kaltės ir netinkamo darbo organizavimo, kadangi objektyvių aplinkybių, patvirtinančių jos negalėjimą atlikti Darbus laiku, ieškovė neįrodė, todėl ieškovei kyla sutartinė civilinė atsakomybė. Taip pat byloje nėra nustatytų sąlygų, dėl kurių ieškovė galėtų būti atleista nuo civilinės atsakomybės. Tokiu būdu atsakovės reikalavimas dėl netesybų priteisimo yra pagrįstas ir teisėtas.

52.       Vadovaujantis Sutarties BD 16.3 punktu, ieškovė, neatlikusi Darbų iki Sutartyje nustatyto galutinio Darbų atlikimo termino, nepriklausomai nuo to ar Darbai atliekami etapais, Užsakovui pareikalavus, moka Užsakovui 150 Eur dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną, jei Sutarties SD nenumatyta kitaip. Ginčo Darbai turėjo būti atlikti iki 2023 m. gegužės 9 d., tačiau nebuvo atlikti ir Sutartis buvo nutraukta dėl esminio pažeidimo nuo 2023 m. rugpjūčio 10 d. Tokiu būdu vėlavimas atlikti Darbus iki Sutarties nutraukimo yra 92 d. Todėl atsakovei iš ieškovės priteistina 13 800 Eur delspinigių suma (92 x 150 = 13 800). 

53.       Vadovaujantis Sutarties BD 19.6 punktu, jeigu Sutartis nutraukiama dėl Sutarties BD 19.4 punkte nurodytų aplinkybių, t. y. ieškovei iš esmės pažeidus Sutartį ar ieškovė pati nepagrįstai nutraukia Sutarties vykdymą ne Sutartyje nustatyta tvarka, ieškovė įsipareigoja sumokėti atsakovei 10 proc. bendros Darbų kainos (neįskaitant PVM) dydžio baudą ir atlyginti tiesioginius nuostolius, susijusius su Sutarties nutraukimu. Darbų kaina be PVM nurodyta Sutarties SD 4.2.1 punkte yra 179 925 Eur. Konstatavus, jog dėl esminio sutarties pažeidimo atsakinga ieškovė ir dėl to nutraukta Sutartis, iš ieškovės atsakovės naudai priteistina bauda sudaro 17 992,50 Eur (10 proc. nuo 179 925 Eur). Tokiu būdu bendra atsakovei iš ieškovės priteistina suma sudaro 31 792,50 Eur (13 800+17 992,50).

54.       Ieškovė nurodo, kad atsakovė neįrodė savo teisės į nuostolius. Tačiau tokie argumentai yra atmestini. Pabrėžtina, jog nagrinėjamu atveju atsakovė reikalauja iš ieškovės ne nuostolių, o būtent Sutartyje numatytų netesybų.  

55.       Netesybų skaičiavimo mechanizmas ir sąlygos yra nurodytos rangovo pasirašytoje Sutartyje, su jomis jis visiškai sutiko. Aplinkybė, kad Rangovas vėlavo atlikti Sutartimi sutartus darbus, yra patvirtinta ir Rangovas jos neneigia. Rangovas atsiliepime pats nurodo, kad bet kuriuo atveju dėl transformatorinės tiekimo vėlavimo jis nebūtų spėjęs atlikti Sutartimi sutartų darbų, tik pabrėžia, jog neva dėl to nėra jo kaltės, todėl jis neprivalo mokėti netesybų.

56.       Kaip jau minėta būtent ieškovė yra atsakinga už savo subrangovų veiksmus/neveikimą, todėl nors transformatorinės pagaminimo terminas nepriklausė nuo ieškovės, tačiau teisine prasme būtent jai tenka atsakomybė už Sutarties neįvykdymą laiku. Ieškovė laisva valia sutiko dalyvauti sutartiniuose santykiuose su atsakove atitinkamomis sąlygomis, todėl šių sąlygų ir turėjo laikytis. Tuo tarpu atsakovė turėjo teisėtą lūkestį, kad darbai bus įvykdyti laiku.

57.       Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad ieškovė negalėjo vykdyti kabelio klojimo darbų, nes ieškovė neįrodė objektyvių darbų nevykdymą pagrindžiančių sąlygų buvimo. Iš byloje pateikto Šalių bendravimo matyti, kad ieškovė laiku nepradėjo darbų, siekė suderinti papildomus darbus, kurių egzistavimo ieškovė neįrodė, padidinti darbų kainą, nors pati viešajame pirkime pasiūlė kainą, dėl kurios ir laimėjo pirkimą. Tokie veiksmai negali pateisinti darbų pagal Sutartį neatlikimo laiku ir vėlavimo. Todėl darytina išvada, kad ieškovė neįrodė aplinkybių, kurios faktiškai realiai trukdė atlikti darbus.

58.       Pažymėtina, kad ieškovei iš esmės pažeidus Sutartį, atsakovė turėjo ieškoti kitų būdų užbaigti ieškovės nebaigtus darbus. Tuo tikslu darbų atlikimas buvo perduotas kitam rangovui – UAB „Vytrita“, kuris trumpais terminais nutiesė kabelių trasą, užbaigė transformatorinės montavimo darbus ir perdavė juos atsakovei. Atsakovė pateikė į bylą įrodymus, jog už šiuos darbus ji UAB „Vytrita“ sumokėjo 31 004,24 Eur (atliktų darbų aktas). Pagal Sutartį už kabelio klojimo darbus šie darbai turėjo kainuoti 8 375 Eur (žiniaraščio ištrauka). Tokiu būdu akivaizdu, kad atsakovė už Sutartimi sutartus atlikti, bet ieškovės neatliktus darbus permokėjo kitam rangovui 22 629,24 Eur.

59.       Ieškovė nurodo, kad ji patyrė nuostolį dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, neapmokant už atliktus darbus. Tačiau kaip nustatyta byloje, visų pirma, transformatorinė į objektą buvo pristatyta žymiai vėliau, nei numato Sutartis apie tai nepranešus atsakovei ir jau po to, kai atsakovė informavo apie Sutarties nutraukimą; antra, transformatorinė buvo pastatyta su trūkumais, ką patvirtina byloje pateikti el. laiškai ir nuotraukos. Be to, ieškovei nebuvo apmokėta už transformatorinę tik dėl nuo jos pačios priklausančių aplinkybių, nes atsakovei transformatorinę nebuvo perduota Sutartyje numatyta tvarka ir nebuvo pateikta už ją išrašyta sąskaitą. Kaip jau buvo pasisakyta anksčiau, ieškovės argumentai, jog sąskaitos ji negalėjo pateikti per TIVIS sistemą, yra nepagrįsti ir nepateisina tokio ieškovės neveikimo.

60.       Kiti procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant ieškinio ir priešieškinio pagrįstumo klausimą, todėl dėl jų teismas nepasisako detaliau. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008;2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

61.       Atsakovė prašo priteisti jos naudai 6 procentų dydžio procesines palūkanas. CK 6.37 str. 2 d. numato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 str. 2 d., kai abi šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą mokamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

62.       Kadangi priešieškinis tenkinamas visiškai, tai pagal CK 6.37 bei 6.210 straipsnių nuostatas iš ieškovės priteisiamos 6 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą 31 792,50 Eur nuostolių sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (priešieškinis teisme priimtas 2023 m. lapkričio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylos procesinės baigties

63.       Įvertinus anksčiau išdėstytą, darytina išvada, jog atsakovė teisėtai ir pagrįstai nutraukė šalių sudarytą Sutartį dėl esminio pažeidimo – termino atlikti Darbus praleidimo, todėl ieškovės ieškinio reikalavimas panaikinti atsakovės sprendimą vienašališkai nutraukti tarp atsakovės AB Energijos skirstymo operatorius ir ieškovės UAB „Fisanta“ 2022 m. lapkričio 25 d. Sudarytą rangos darbų sutartį Nr.40410/522100, skirti ieškovei UAB „Fisanta“ 17 992,50 Eur baudą, skirti 13 800 Eur delspinigių ir įtraukti ieškovę UAB „Fisanta“ į Nepatikimų tiekėjų sąrašą atmestinas kaip nepagrįstas, o atsakovės reikalavimas dėl netesybų priteisimo yra tenkinamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

64.       Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš kitos šalies. Atmetus ieškovės ieškinį, jai bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Atsakovės reikalavimus patenkinus, jai iš ieškovės priteisiama 702 Eur žyminio mokesčio.

65.       Teismas pašto išlaidų byloje nepatyrė.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185, 259, 265, 268-270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

Ieškinį atmesti.

Priešieškinį tenkinti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „FISANTA“ (juridinio asmens kodas 144951210) atsakovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ naudai 31 792,50 Eur (trisdešimt vieną tūkstantį septynis šimtus devyniasdešimt du eurus 50 ct) netesybų sumą, 6 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos (31 792,50 Eur) nuo 2023 m. lapkričio 20 d. iki sprendimo įvykdymo bei 702 Eur (septynis šimtus du eurus) žyminio mokesčio.

         Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė