Administracinė byla Nr. eAS-149-822/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00087-2024-6

Procesinio sprendimo kategorija 49 

 (S)

 LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. vasario 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Gintaro Kryževičiaus ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų R. J. ir Z. S. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2024 m. sausio 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų R. J. ir Z. S. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus rajono skyrius) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjai R. J. ir Z. S. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT, atsakovas) 2023 m. gruodžio 8 d. sprendimą Nr. ISS-1906-(5.59 E.), kuriuo pareiškėjų skundas dėl NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2023 m. spalio 12 d. įsakymo Nr. 48VĮ-1250-(14.48.2E) „Dėl Vilniaus apskrities Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės laisvos žemės fondo žemės plano ir laisvos žemės fondo plotų žiniaraščio patvirtinimo“ dalies, susijusios su 25,87 ha sklypu, kuris (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės laisvos žemės fondo žemės plane ir laisvos žemės fondo plotų žiniaraštyje pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinimo paliktas nenagrinėtu (toliau – ir Sprendimas), ir įpareigoti NŽT iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2023 m. lapkričio 29 d. skundą.

Pareiškėjai pateikė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti atsakovui vykdyti projektavimo darbus 25,87 ha žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės teritorijoje. 

Pareiškėjai prašymą grindė argumentais, kad galiojant NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2023 m. spalio 12 d. įsakymui Nr. 48VĮ-1250-(14.48.2E) „Dėl Vilniaus apskrities Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės laisvos žemės fondo žemės plano ir laisvos žemės fondo plotų žiniaraščio patvirtinimo“ (toliau – ir NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2023 m. spalio 12 d. įsakymas) anksčiau išnuomotas 25,87 ha sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, bus projektuojamas nuosavybės teisių atkūrimui kitiems pretendentams, todėl padidėja rizika, jog pareiškėjams bus padaryta sunkiai atitaisoma didelė žala, gali pasunkėti pareiškėjams palankaus teismo sprendimo įvykdymas ar toks įvykdymas taptų negalimas.

II.

Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmai 2024 m. sausio 17 d. nutartimi netenkino pareiškėjų prašymo taikyti reikalavimo užtikinimo priemonę.

Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nurodė, kad teismas, spręsdamas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi atsižvelgti į tai, ar prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo yra tiesiogiai susijęs su byloje pareikštais reikalavimais, kuriuos teismas nutartimi priėmė nagrinėti, ar jis neperžengia kilusio administracinio ginčo ribų; negalima taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių, tiesiogiai nesusijusių su ginčo dalyku, kadangi tokio sprendimo vykdymo pasekmėms minėtos priemonės neturės įtakos.

Teismas pažymėjo, kad šioje byloje ginčijamu Sprendimu NŽT paliko nenagrinėtu pareiškėjų skundą dėl NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2023 m. spalio 12 d. įsakymo panaikinimo. Pareiškėjai, teismui paduotu skundu prašydami panaikinti Sprendimą ir įpareigoti atlikti veiksmus, siekia pasinaudoti privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, t. y. kad dėl jų skundo būtų priimtas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimas. Teismo nuomone, pareiškėjų prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė nėra tiesiogiai susijusi su pareiškėjų skundu pareikštu ir teismo priimtu nagrinėti reikalavimu, todėl galimo teismo sprendimo vykdymo pasekmėms pareiškėjų prašomos taikyti priemonės neturės jokios įtakos. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas neturėjo pagrindo taikyti pareiškėjų prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Pareiškėjai padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2024 m. sausio 17 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjai teigia, kad teismui priėmus nagrinėti jų skundą buvo pradėtas NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2023 m. spalio 12 d. įsakymo teisėtumo patikrinimas, nes teisme ginčijami NŽT veiksmai (Sprendimas), kuriais nepagrįstai atsisakyta nagrinėti pareiškėjų skundą privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Šiuo atveju tik pasinaudojus minėta tvarka pareiškėjai galėtų teisme ginti savo pažeistas teises ir teikti reikalavimus, be kita ko, ir dėl NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2023 m. spalio 12 d. įsakymo panaikinimo.

Pareiškėjai pažymi, kad nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės jų teisių apginti nebebus galima, nes NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2023 m. spalio 12 d. įsakymu leista keisti ginčo teritorijos teisinį statusą, ją projektuojant ir perleidžiant kitiems pretendentams. Pareiškėjai mano, kad jų prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė yra tiesiogiai susijusi su skundu pareikštu ir teismo priimtu nagrinėti reikalavimu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Atskiruoju skundu ginčijamas Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2024 m. sausio 17 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjų prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti atsakovui vykdyti projektavimo darbus 25,87 ha žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės teritorijoje, pagrįstumas ir teisėtumas. 

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. <...> Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad negalima taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių, tiesiogiai nesusijusių su ginčo dalyku (žr., pvz., 2008 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-140/2008); teismas, spręsdamas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi atsižvelgti į tai, ar prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo yra tiesiogiai susijęs su byloje pareikštais reikalavimais, kuriuos teismas nutartimi priėmė nagrinėti, ar jis neperžengia kilusio administracinio ginčo ribų (žr., pvz., 2020 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-22-492/2020); gali būti taikomos tik tokios užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, jog būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas(-ai), o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai (žr., pvz., 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-603-520/2019; 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-772-789/2021); reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., 2016 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-986-520/2016); reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013); asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016).

Nagrinėjamu atveju teismas skundžiama nutartimi vertino, kad pareiškėjų prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė – uždrausti atsakovui vykdyti projektavimo darbus 25,87 ha žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės teritorijoje, nėra tiesiogiai susijusi su pareiškėjų skundu pareikštu ir teismo priimtu nagrinėti reikalavimu, t. y. su NŽT Sprendimo, kuriuo pareiškėjų skundas dėl NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2023 m. spalio 12 d. įsakymo dalies, susijusios su 25,87 ha sklypu, kuris (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės laisvos žemės fondo žemės plane ir laisvos žemės fondo plotų žiniaraštyje pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinimo paliktas nenagrinėtu, pagrįstumu ir teisėtumu.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pernelyg formaliai vertino pareiškėjų ginčijamo NŽT Sprendimo ryšį su prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemone. Pažymėtina, kad pareiškėjų keliamo ginčo dalykas yra nuosavybės teisių atkūrimo klausimai, susiję su pareiškėjų teise atkurti nuosavybės teises į žemę konkrečioje kadastro vietovėje jų pageidaujamu eiliškumu. Pareiškėjai siekia, kad NŽT privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėtų jų skundą dėl NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2023 m. spalio 12 d. įsakymo dalies, susijusios su 25,87 ha sklypu, kuris (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės laisvos žemės fondo žemės plane ir laisvos žemės fondo plotų žiniaraštyje pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinimo, todėl šioje byloje ginčija NŽT Sprendimą, kuriuo jų skundas buvo paliktas nenagrinėtu. Taigi, pareiškėjų prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė – draudimas vykdyti siekiamą ginčyti NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2023 m. spalio 12 d. įsakymo dalį – yra tiesiogiai susijusi su pareiškėjų skundo reikalavimu, todėl pirmosios instancijos teismo išvada šiuo aspektu nėra pagrįsta.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymui būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) proceso dalyvis tikėtinai iš pirmo žvilgsnio pagrindžia reikalavimo pagrįstumą; 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016; 2018 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-19-575/2018; 2021 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-444-624/2021).

Pažymėtina, kad šių sąlygų buvimo pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nevertino ir neaptarė. Pirmosios instancijos teismas itin formaliai, vien reikalavimų sąsajumo aspektu išsprendė reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo klausimą, todėl pareiškėjų atskirasis skundas tenkinamas ir klausimas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų R. J. ir Z. S. atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2024 m. sausio 17 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjų prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Audrius Bakaveckas

Gintaras Kryževičius

Skirgailė Žalimienė