Baudžiamoji byla Nr. 1-534-1095/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23741-2024-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.6.6; 1.1.9.9; 1.2.4.4.1
(S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. balandžio 30 d.
Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Neringa Girnytė-Klimaitė,
sekretoriaujant Jolitai Ulenskienei,
dalyvaujant prokurorei Dianai Suvaizdytei-Makšimienei,
kaltinamajam E. Č.,
gynėjui advokatui Kastyčiui Paspirgėliui,
nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui O. V. bei jo atstovui advokato padėjėjui Valdui Levinui,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, dirbantis AB „(duomenys neskelbtini)“, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.
Teismas
n u s t a t ė :
E. Č. 2024 m. birželio 21 d. apie 23.50 val. iš (duomenys neskelbtini), namo kiemo žodinio konflikto metu tyčia metė molinį gėlių vazoną į O. V. ir, pataikęs jam į veidą bei nukentėjusiajam pargriuvus, padarė nukentėjusiajam muštinę žaizdą, odos nubrozdinimą nosies nugarėlėje, nosikaulių lūžį, odos nubrozdinimą viršutinėje lūpoje, dešinėje alkūnėje, abiejuose dilbiuose, kairėje plaštakoje, poodinę kraujosruvą kairiame juosmenyje, taip nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo O. V. sveikatą.
Kaltinamasis E. Č. teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2024 m. birželio mėnesį prieš (duomenys neskelbtini), tikslios datos nepamena, sėdėjo pas uošvienę D. P. kiemelyje, esančiame (duomenys neskelbtini), ir šventė. Kartu su jais buvo draugė R. D., jos sesuo L. M. ir jos draugas M. E.. Visi vartojo alkoholį, pats buvo lengvai apsvaigęs. Sunku pasakyti, ar tam, kas įvyko, turėjo įtakos suvartotas alkoholis, bet viskas įvyko labai greitai, gal kiekvienas būtų taip pasielgęs, nes iš nukentėjusiojo pusės buvo puolimas, t. y. kaimynas O. V. apie vidurnaktį atėjo prie jų kiemo su daiktu, panašiu į kardą, ir ėmė grasinti susidorojimu, grasino išdaužyti mašinos langus, bandė įsiveržti į jų teritoriją, bet jį sustabdė tvora, todėl į jų teritoriją nukentėjusysis nepateko. Bijodamas dėl tolesnių įvykių, norėdamas pagąsdinti, kad kaimynas atsitrauktų, metė į jį molinį vazoną, bet nesitaikė jam į veidą, tiesiog taip gavosi, kad pataikė į nosį. Po vazono metimo nukentėjusysis buvo nukritęs, bet po to atsistojo ir vėl puolė link jų. Tuo metu nukentėjusysis buvo prie jų mašinos gatvėje, o jis pats buvo namų teritorijoje, tarp jų buvo apie 10–15 m atstumas. Su kitais asmenimis nukentėjusysis jokio fizinio kontakto neturėjo, niekas prie jo priėjęs arti nebuvo. Įvykį filmavo jo draugė. Pripažįsta, kad viršijo gynybos įgaliojimus ir sužeidė O. V.. Labai gailisi dėl to, dar kartą už tai atsiprašo. Dėl nukentėjusiojo elgesio policiją kvietė R. D., jis pats ir dar kažkas, tačiau policija atvyko tik po maždaug 20 min, jie visi tuo metu buvo gatvėje. 2013 m. dirbo užsienyje vairuotoju, veždavo į (duomenys neskelbtini) siuntinius ir pas jį autobusiuke rado įdėtos kontrabandos, už kurią jis kaip vairuotojas buvo atsakingas. Be to, 2019 m. ikiteisminis tyrimas dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo buvo nutrauktas jam ir nukentėjusiajai susitaikius. Atlygins žalą Panevėžio teritorinei ligonių kasai ir nukentėjusiajam, nes yra dirbantis, gauna stabilų darbo užmokestį. Iki šiol žalos neatlygino, nes darbas yra sezoninis ir sezonas prasideda nuo kovo mėnesio pabaigos, dar turi įsipareigojimų bankui, išlaikyti šeimą.
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas O. V. teisiamajame posėdyje nurodė, kad susitarė su kaltinamuoju dėl žalos atlyginimo, su juo susitaikė, todėl pareikšto civilinio ieškinio nebepalaiko, jo atsisako.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.
Kaltinamajam E. Č. pripažinus kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymo, davus parodymus, sutikus, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, prokurorei, kaltinamajam, gynėjui, nukentėjusiajam ir jo atstovui sutikus su sutrumpintu įrodymų tyrimu, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kadangi teismui nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnis). Be kaltinamojo E. Č. visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką nagrinėjamu atveju įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.
O. V. 2024 m. birželio 22 d. protokole-pareiškime nurodyta, kad 2024 m. birželio 21 d. apie 23.50 val. ties pastatu (duomenys neskelbtini), jo kaimynės dukros draugas E. Č., apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, daugiau jo duomenų nežino, žodinio konflikto metu dėl to, kad jis nuėjo prie jų namo tvoros pasikalbėti dėl jų keliamo triukšmo, paėmė gėlių vazoną, stovėjusį kieme, ir metė į jį, tokiais veiksmais sukėlė jam fizinį skausmą (1 t., b. l. 1–10).
2024 m. birželio 22 d. apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra privačių namų teritorija, esanti (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus teritoriją ant gatvės rastas sudaužytas molinis gėlių vazonas, kurio šukės surinktos ir supakuotos į kartoninę pakuotę Nr. 1, kuri užplombuota lipnia plomba „POLICIJA (duomenys neskelbtini)“. Tęsiant apžiūrą privataus namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme rastas metalinis vamzdis, kuris paimtas, supakuotas į popierinę pakuotę Nr. 2 ir užplombuotas lipnia plomba „POLICIJA (duomenys neskelbtini)“. (duomenys neskelbtini), rastas metalinis kardas, kuris paimtas, supakuotas į popierinę pakuotę Nr. 3 ir užplombuotas lipnia plomba „POLICIJA (duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 33–42).
2024 m. gruodžio 18 d. daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta pakuotė Nr. 2, kuri užplombuota lipnia plomba „Policija (duomenys neskelbtini)“. Pradarius pakuotę iš jos išimtas metalinis rudos spalvos vamzdis, ant kurio matomi sidabrinės spalvos dažų likučiai. Vamzdžio ilgis yra 77 cm, skersmuo 3 cm (1 t., b. l. 59–63).
2024 m. gruodžio 30 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas vaizdo įrašas „(duomenys neskelbtini)“, įrašo trukmė 47 sek., vaizdo įraše matoma keletas žmonių, girdimas triukšmas. Girdimas moteriškas balsas: „žiūrėk, mano gėlės, E. Č., padėk gėles“. Vyriškis, matomas iš nugaros, dešinėje rankoje laiko gėlių vazoną, yra apsirengęs juodos spalvos marškinėliais. Įraše matoma kaip jis su gėlių vazonu išeina pro vartelius. Vaizdo įraše matoma gatvėje stovintys du vyriškiai, vienas jų dėvi tamsios spalvos marškinėlius, juodos spalvos kepurę, tamsios spalvos šortus, laiko kažką iškėlęs rankoje, o kitas vyriškis apsirengęs šviesios spalvos marškinėliais ir trumpais mėlynos spalvos šortais. Ką jie kalba, negirdėti. Fone girdimas moteriškas balsas, kuris sako: „M. E., pasitrauk“. Įraše matoma kaip vyriškis, kuris rankoje laiko tamsoje spindinti daiktą, eina nuo jų, kartais atsisuka. Vyriškis, dėvintis šviesius marškinėlius ir mėlynus šortus, esantis arčiau to vyriškio su kažkokiu daiktu rankoje, kažką kalba, tačiau pokalbio nesigirdi, fone aiškiai girdisi tik moteriškas balsas: „M. E., atsitrauk“. Girdisi moters balsas: „atbėgo, blet, su kardu ir raunasi prie vartų. Ką aš žinau, kas jam subangavo“. Vyriškis su neaiškiu daiktu rankoje nueina į kiemą už vartelių, o vyriškis šviesiais marškinėliais stovi už jų. Prieina moteris, vyksta pokalbis, girdimas šurmulys, moteris vyriškį šviesiais marškinėliais pastumia į šoną. Vaizdo įrašas baigiasi. Apžiūrimas vaizdo įrašas, kurio pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“, įrašo trukmė 24 sek. Įraše matomas vaizdas yra tamsus, girdisi tik vyriškas balsas, kuris sako: „Volvo duš, nori duš ta Volvo?“. Moters balsas atsako: „davai, daužyk, E. Č., atsargiai, mašina“. Tolumoje matosi važiuojančio automobilio šviesos ir fone skambantis vyriškas balsas, kurio neįmanoma suprasti. Moters balsas sako: „eikit nuo mašinų“. Vaizdo įrašas baigiasi (2 t., b. l. 13–14).
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinių tyrimų tarnybos Objektų kriminalistinių tyrimų skyriaus 2024 m. liepos 19 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad tyrimui pateiktas metalinis kardas sudarytas iš geležtės su vienais ašmenimis, penties, pakotės ir rankenos ir atramos-gardos. Bendras kardo ilgis – 630 mm, rankenos ilgis – 140 mm, geležtės ilgis – 485 mm, ašmenų ilgis – 435 mm, geležtės storis ties pakote – 2 mm, rankenos plotis – 30 mm, rankenos storis – 17 mm, atramos-gardos ilgis – 100 mm. Kardo pagaminimo kokybė aukšta, atskiros jo dalys simetriškos. Tai leidžia daryti išvadą, kad kardas pagamintas fabrikiniu būdu. Tyrimui pateiktas kardas yra fabrikinės gamybos suvenyrinis kardas ir prie šaltųjų ginklų nepriskiriamas (1 t., b. l. 48–52).
Nukentėjusysis O. V. parodė, kad 2024 m. birželio 21 d. vakaro metu grįžo į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Apie 23 val. išgirdo triukšmą, sklindantį iš (duomenys neskelbtini), kur galimai vyko vakarėlis. Su minėtais kaimynais dėl triukšmo nuolat kyla konfliktai dėl to, kad jie neleidžia jam ilsėtis, nuolat vartoja alkoholį ir triukšmauja. Tačiau iki šiol jokio smurto nėra buvę, tik žodiniai konfliktai. Matė, kad pas kaimynę, kurios vardo šiuo metu pasakyti negali, atvykusi jos dukros su žentais ir kiti asmenys, kurių nepažįsta. Neapsikentęs triukšmo pasiėmė iš namų savigynai pavėsinėje buvusį dekoratyvinį kardą, kadangi žino, kad kaimynės žentai agresyvūs, ir matė, kad jie neblaivūs, nenorėjo nieko sužaloti ir net nebūtų jo naudojęs. 2024 m. birželio 21 d. apie 23.50 val. jam nuėjus prie kaimynų kiemo, esančio (duomenys neskelbtini), vartelių, į jų teritoriją net nėjo, prie vartelių pamatė E. Č., apie (duomenys neskelbtini) metų, daugiau jo duomenų nežino, kaimynės dukros L. M., kurios daugiau duomenų nežino, ji ten negyvena, draugą, kurio paprašė netriukšmauti. Rankoje turėjo minėtą dekoratyvinį kardą, tačiau, kiek pamena, juo nieko nedarė, tik laikė rankoje, kai pamatė, kad E. Č. pasiėmė vazoną su gėlėmis ir laikydamas jį rankose vijosi jį link jo namų. Jis bėgo nuo jo, tada pamatė, kaip E. Č. meta į jį vazoną. E. Č. vazonu sužalojo jį. Kaip tiksliai toliau viskas vyko jam pargriuvus, nurodyti negali, nes lyg ir neteko sąmonės. Atvykę medikai išsivežė jį į VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės priėmimo skyrių apžiūrai. Jam buvo nustatyta nosies žaizda, 1,97 prom. girtumas ir buvo išleistas į namus. E. Č. savo veiksmais sukėlė jam fizinį skausmą. Nori pasakyti, kad vakaro metu buvo neblaivus, todėl nurodė tas įvykio aplinkybes, kurias tiksliai atsimena. Daugiau E. Č. prieš jį nesmurtavo. Ką E. Č. sakė konflikto metu, nepamena. Dar nori papildyti, kad, kiek jam žinoma, įvykį matė draugas M. B., tačiau šiuo metu jo anketinių duomenų nežino, jei bus reikalinga, pateiks tyrimo eigoje (1 t., b. l. 76–79).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad O. V. padaryta muštinė žaizda, odos nubrozdinimas nosies nugarėlėje, nosikaulių lūžis, odos nubrozdinimai viršutinėje lūpoje, dešinėje alkūnėje, abiejuose dilbiuose, kairėje plaštakoje, poodinė kraujosruva kairiame juosmenyje. Sužalojimų padarymas sukelia fizinį skausmą. Nustatytas nosikaulių lūžis sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui ir kvalifikuojama nesunkiu sveikatos surikdymu (1 t., b. l. 96–98).
Liudytojas M. B. parodė, kad apie įvykį neturi ką papasakoti. O. V. žino kaip kaimyną, tačiau jokių santykių su juo nepalaiko, tik prasilenkiant kaimyniškai pasisveikina. Kiek atsimena, buvo vasara, birželio mėn., dienos neatsimena, vėlus vakaro laikas. Jis užsidaręs garaže remontavo savo automobilį, girdėjo lyg kažkokį garsą, t. y. šūkavimus, pagalvojo, kad girti kokie eina ir šūkauja, net neišlindo iš garažo pasižiūrėti, kas ten ką šūkauja. Kodėl kaimynas O. V. jį minėjo apklausoje, tikrai nežino ir neįsivaizduoja, nes tikrai nebuvo net galvos iškišęs, juolab niekur nėjo, nesikišo. Nieko apie jokias muštynes ar gaudynes nežino, sužinojo tik iš policijos pareigūnų, kai iškvietė į apklausą (1 t., b. l. 137–139).
Liudytoja R. D. parodė, kad ji su E. Č. gyvena kartu apie 9 m., veda bendrą ūkį. 2024 m. birželio 21 d. apie 23.00 val. ji buvo su savo sugyventiniu E. Č. pas mamą, kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Ten dar buvo jos sesuo L. M. su draugu, kuris gyvena užsienyje, ir mama D. P.. Sėdėjo kiemo terasoje, neatsimena kokia proga, vartojo alkoholinius gėrimus. Vyrų tuo metu terasoje nebuvo, kai ji išgirdo kažkokį šurmulį, pašoko pažiūrėti ir pamatė O. V., kuris stovėjo gatvėje, kitapus jų kiemo tvoros, matė, kad mojavo turėdamas vienoje rankoje kažkokį daiktą, panašų į kardą, o kitoje rankoje laikė daiktą, panašų į strypą. Pamena, kad jų vyrai šaukė, kad O. V. eitų šalin, o O. V. rėkavo dėl prie jos mamos tvoros pastatyto automobilio „Volvo“, neva jam kliūva jos automobilis. Ji iš karto nepriėjo prie jų, nuėjo į namus pasiimti cigarečių. Kaip E. Č. paėmė kieme buvusį gėlių vazoną ir jį metė į kaimyną, nematė. Kai ji grįžo prie visų, kaimynas stovėjo gatvėje, tada dar vis vyko žodinis konfliktas tarp visų ten buvusių asmenų, visi vis varė O. V. nuo mamos namo tvoros ir visi pradėjo eiti iš kiemo, o O. V. traukėsi atbulomis link savo kiemo vis dar rėkaujant vieniems ant kitų. Ji paskambino į policiją. Jos ėjo su sese atgal į savo kiemą, E. Č. buvo kažkiek nuo jų atsilikęs. kai pastebėjo, kad kaimynas vėl išėjęs iš savo kiemo ir vejasi E. Č., kuris pasuko link kitos gatvės, bet ilgai kaimynas jo nesivijo. Dar truputį pasibarė ir pasibaigė šis konfliktas, kuris iš viso neaišku dėl ko įvyko. Kiek matė, E. Č. su O. V. nebuvo susimušę. Konfliktas tarp jų ir kaimyno O. V. įvyko pirmą kartą, seniau jokių problemų nebuvo (1 t., b. l. 142–145).
Liudytoja D. P. parodė, kad jos dukra R. D. gyvena kartu su E. Č. apie (duomenys neskelbtini) m. 2024 m. birželio 21 d. vakare, laiko nepasakys, atvyko pas ją į svečius vaikai, minėta R. D. su draugu, kita dukra L. M. su draugu M. E., kuris gyvena užsienyje, labai retai kada grįžta į Lietuvą. Jie vakarojo kiemo terasoje, kai prie jos namo kiemo tvoros atėjo kaimynas O. V. ir pradėjo necenzūriniais žodžiais kažką šūkauti. Kodėl šūkauja, nesuprato, nes kai grįžo iš kalėjimo, visi kaimynai nebeturi per O. V. ramybės. Kai jis pamato, kad pas kaimynus yra žmonių, eina vis ratais, lenda. Jis nuolat būna neblaivus ar apsirūkęs, kažkoks „apspangęs“. Prie tvoros nuėjo dukrų vyrukai, dukros irgi prašė, kad eitų nuo tvoros, o jis nereagavo, rankose turėjo kardą ir kažkokį baslį ar kažką panašaus. Kaimynas bandė kelis kartus lipti per metalinę tvorą, kurios aukštis panašiai 1,5 m, jam nepavyko, nes E. Č. jį pastūmė nuo tvoros, tačiau jis nenuėjo, pradėjo dar labiau siausti, dukros automobilis užkliuvo. Stovėdamas prie tvoros sakė, kad tas automobilis susprogs, dukra išsigandusi paskui po viso incidento automobilį pervarė kitur, nes bijojo, kad grasinimas gali būti realus. Kieme prie vartų stovėjo du moliniai gėlių vazonai. Ji paskui pamatė, kad vazonas ant gatvės ir yra sudužęs, o kaimynui O. V. iš nosies bėgo kraujas. Vaikai jai pasakė, kad E. Č. išsigandęs čiupo vazoną ir metė link kaimyno ir netyčia jam pataikė, manė, kad gal išsigąs ir pasitrauks nuo tvoros. Tada visi keturi pradėjo eiti link O. V., kuris pradėjo eiti atbulomis link savo namų, o kai tik jie pasukdavo namo, kaimynas vėl grasindamas kardu eidavo link jų. Kaip kas toliau ten vyko, nežino, nes nematė, nuėjo į namus. Kiek matė, niekas nenaudojo fizinės jėgos be to mesto vazono. Anksčiau ji O. V. nematydavo, nes, kaip minėjo, jis buvo kalėjime, su jo tėvais visada gerai sutardavo kaip su kaimynais, niekada nebuvo jokių konfliktų, kol negrįžo O. V. ir nepradėjo kelti konfliktų. O. V. po šio įvykio pas ją nebuvo, jie nebendrauja (1 t., b. l. 148–151).
Liudytojas M. E. parodė, kad 2024 m. birželio 21 d. vakare nuvažiavo pas savo draugės L. M. mamą D. P. susipažinti su jos giminaičiais. Pats nuo 2017 m. gyvena ir dirba Norvegijoje, į Lietuvą grįžta retai. Kieme kepė šašlykus, gėrė alų. Jis rūkantis, todėl nuėjo nuo pavėsinės toliau. Prie jo priėjo E. Č., jie šnekučiavosi, kai pamatė, kad atvažiavo prie gretimo namo automobilis ir iš jo išlipo vyriškis. Nekreipė dėmesio, toliau rūkė, kai netrukus pastebėjo ateinantį tą patį vyriškį, kuris abiejose rankose laikė kažkokius daiktus, panašius į metalo strypą ir į mečetę. Vyras stovėjo prie vartų (kiemas aptvertas segmentine tvora), jų vartai buvo uždaryti. Tas vyras stovėjo gatvėje prie vartelių, kažką rėkavo, kad jį užkniso triukšmas. Atrodė labai neblaivus, galvojo gal jam kokie „balti arkliai“, nes bandė eiti per tvorą. Kiek atsimena, E. Č. pagriebė stovėjusį vazoną ir metė jį į vyriškį. Matė kaip pataikė tam vyriškiui į veidą. Pataikius vyriškis paėjo kelis žingsnius atbulas ir nugriuvo. Jis su E. Č. išėjo pro vartelius į gatvę. Tuomet vyriškis atsistojo ir atbulas pradėjo nuo jų trauktis. Dar atsimena, kad kažką grasino, kad sudaužys automobilį „Volvo“, kuris priklauso draugės sesei R. D.. Tas vyriškis gyvena gretimame name kaimynystėje. Vyriškis parėjo į savo kiemą ir užsidarė vartelius. Jis prie tų vartelių bandė su vyriškiu aiškintis, kokiu tikslu jis atėjo, grasino su mečete (jam taip atrodė tuomet), kas jam darosi, nes atrodė psichiškai nestabilus. Pats jam nieko nedarė, jo nelietė. Atsimena, kad paskui vyriškis turėtą vamzdį numetė į krūmus, o kardą, kiek atsimena, parsinešė į kiemą. E. Č., jei dar gerai atsimena, tas vyriškis (kaimynas) vijosi, o jis bėgdamas kvietėsi dar kartą pareigūnus. Žino, kad buvo kviesta policija ne vieną kartą, tačiau kažkodėl nebuvo sureaguota. Daugiau detalių neatsimena, nes buvo neblaivus ir šokiruotas tokio įvykusio įvykio (1 t., b. l. 160–163).
Liudytoja L. M. parodė, kad jos draugas M. E. nuolat gyvena Norvegijoje, retai kada grįžta į Lietuvą, todėl kai jis grįžo, sugalvojo, kad reikia nuvažiuoti susipažindinti su jos giminaičiais. 2024 m. birželio 21 d. vakare nuvažiavo pas jos mamą D. P., kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Ten buvo jos sesė su draugu E. Č.. Jie vakarojo aptverto kiemo teritorijoje, pavėsinėje. Jos draugas M. E. su E. Č. išėjo iš kažkur kieme parūkyti. Ji taip pat, kaip ir ten buvę kiti, vartojo alkoholinius gėrimus, buvo neblaivi. Kaip viskas prasidėjo, tikrai nežino, nes bendravo su sese. Kai išgirdo šurmulį, sujudimą, jau buvo lauke tamsu, kiek buvo valandų, neatsimena. Prie vartų priėjo jau po to, kai pamatė, kad M. E. priėjęs prie kaimyno jau už vartų gatvėje kažką su juo aiškinosi, o ar E. Č. kažką metė (kaip paskui sužinojo, gėlių vazoną), nematė, tik po įvykio sužinojo. Ji labai blogai atsimena įvykio aplinkybes, nes buvo stipriai neblaivi, prisimena per miglą, atpažino, kad konfliktavo su mamos kaimynu O. V., žino jį tik iš matymo, pavardės nežino. Prisimena, kad ėjo prie M. E. norėdama jį vestis namo, kad nesiveltų į didesnius ginčus su kaimynu (1 t., b. l. 154–157).
Iš 2025 m. sausio 22 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad nuvykus į (duomenys neskelbtini), E. Č. parodė namą ir kiemą, kuriame gyvena jo draugės R. D. motina D. P., taip pat parodė segmentine žalios spalvos tvora aptvertą kiemą ir lauko pavėsinę, kurioje tą vakarą (2024 m. birželio 21 d.) vakarojo, kai netrukus tarp jo ir D. P. kaimyno O. V. įvyko konfliktas. E. Č. parodė vietą, kurioje stovėjo gėlių vazonas, kurį jis metė į nukentėjusįjį. Taip pat parodė vietą, kurioje kaimynas stovėjo laikydamas rankoje daiktą, panašų į kardą, parodė tvoros vietą, kur kaimynas O. V. bandė lipti per tvorą ir ją įlenkė, ir kur stovėjo jo draugės R. D. automobilis „Volvo“, kurį O. V. irgi grasino sudaužyti. Taip pat parodė vietą, kur O. V. gyvena (2 t., b. l. 17–25).
Byloje paties kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, apžiūrų protokolais, specialisto išvada, parodymų patikrinimo vietoje protokolu ir kitais duomenimis įrodyta, kad E. Č. 2024 m. birželio 21 d. apie 23.50 val. būdamas namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme tarpusavio žodinio konflikto metu tyčia metė molinį gėlių vazoną į už tvoros buvusį O. V. ir, pataikęs jam į veidą bei nukentėjusiajam pargriuvus, jį sužalojo. Liudytojas M. E. nurodė matęs, kaip kaltinamojo mestas vazonas pataikė nukentėjusiajam į veidą ir po to O. V. nugriuvo. Liudytoja D. P. matė, kad vazonas ant gatvės yra sudužęs, o kaimynui O. V. iš nosies bėgo kraujas. Po šio įvykio nukentėjusiajam nustatyta muštinė žaizda, odos nubrozdinimas nosies nugarėlėje, nosikaulių lūžis, odos nubrozdinimas viršutinėje lūpoje, dešinėje alkūnėje, abiejuose dilbiuose, kairėje plaštakoje, poodinė kraujosruva kairiame juosmenyje. Pats kaltinamasis patvirtino, kad su kitais asmenimis nukentėjusysis jokio fizinio kontakto tą vakarą konflikto metu neturėjo, taigi nekyla jokių abejonių, kad O. V. nustatyti sužalojimai yra būtent E. Č. veiksmų pasekmė. Specialisto išvada patvirtina, kad kaltinamasis savo tyčiniais veiksmais nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo O. V. sveikatą, nes jam nustatytas nosikaulių lūžis sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Pagal sukeltas pasekmes kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, nes E. Č. sužalojo O. V., padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamasis savo veiksmus atliko ne veikdamas būtinosios ginties situacijoje, o veikdamas netiesiogine tyčia, nes suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo (vazono metimo link kito žmogaus) gali atsirasti BK numatyti padariniai, ir nors nenorėjo sužaloti nukentėjusiojo (nesitaikė jam į veidą, tik norėjo O. V. atbaidyti), bet sąmoningai leido padariniams atsirasti.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo, be to, veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis / rizikingas nukentėjusio asmens elgesys (O. V. į kaimynų teritoriją, kurioje tą vakarą buvo ir kaltinamasis, bandė patekti rankose turėdamas metalinį kardą, buvo neblaivus (1,83 prom.) ir agresyviai nusiteikęs, grasino sudaužyti automobilį) (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 6 punktai). Gana nedidelės dalies žalos (200 Eur) atlyginimas nelaikytinas atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, nes nenustatyta, kad E. Č. buvęs apsvaigimas nuo alkoholio (1,02 prom.) būtų turėjęs lemiamos įtakos jo nusikalstamiems veiksmams.
Teisiamajame posėdyje buvo pateiktas kaltinamojo ir nukentėjusiojo pasirašytas susitarimas dėl žalos atlyginimo. Šiame dokumente, be kita ko, nurodyta, kad šalys susitarė dėl 1300 Eur žalos atlyginimo, iš kurios 200 Eur jau atlyginti, likusi nesumokėta žalos suma – 1100 Eur, šią sumą kaltinamasis įsipareigoja nukentėjusiajam sumokėti iki 2024 m. rugpjūčio 15 d. (neteisingai nurodyti metai laikytini rašymo apsirikimu). Šis susitarimas dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos tvirtintinas, o procesas dėl O. V. civilinio ieškinio, kurio jis nebepalaiko (atsisako), nutrauktinas (Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 30 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-77-593/2020, Šiaulių apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-81-744/2020). Kaltinamasis taip pat raštu įsipareigojo per 1 mėn. nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti 87,76 Eur žalą Panevėžio teritorinei ligonių kasai.
Pagal BK 38 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir; 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo sprendimo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės įsiteisėjimo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu treji metai.
Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata. Kaltinamasis po nusikaltimo padarymo 3 kartus baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, tačiau praeityje neteistas, 2019 m. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, 2013 m. baustas Lenkijoje už nusikaltimą mokesčių tvarkai. Nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios E. Č. prisipažino metęs vazoną į nukentėjusįjį, tačiau teigė tai daręs gindamasis, o teisme savo kaltę dėl tyčinio nusikaltimo padarymo pripažino visiškai, gailisi dėl to, ką padarė, atsiprašė nukentėjusiojo ir su juo susitaikė, atlygino jam dalį žalos ir susitarė dėl likusios žalos atlyginimo sąlygų, įsipareigojo atlyginti žalą Panevėžio teritorinei ligonių kasai, kritiškai vertina savo elgesį, turi šeimą, nuolatinį darbą. Įvertinus padaryto nusikaltimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes bei kaltinamojo asmenybę, yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų, nes šiuo atveju pasielgė spontaniškai, nusikalstamai sureaguodamas į paties nukentėjusiojo elgesį tą naktį, prieš nukentėjusįjį atlikti veiksmai nebuvo intensyvūs, pasireiškė vienkartiniu vazono metimu į O. V. pusę.
Taigi teismas, įvertinęs visas paminėtas aplinkybes, konstatuoja, kad nustatytos visos BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos ir nenustatyta šio straipsnio 2 dalyje numatytų BK 38 straipsnio 1 dalies taikymui kelią užkertančių pagrindų, dėl to kaltinamasis E. Č. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą, jam susitaikius su nukentėjusiuoju, o baudžiamoji byla nutrauktina.
Pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės BK X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės (BK 67 straipsnio 2 dalis). Pagal BK 722 straipsnį teismas gali įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas, kuriomis kėsinamasi į asmens gyvybę, sveikatą, laisvę, seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą, lygiateisiškumą ir sąžinės laisvę. Teismas, įvertinęs tai, kad E. Č. gyvenime ne pirmą kartą padarė nusikaltimą, kuriuo kėsinamasi į asmens sveikatą (dėl analogiškos jo padarytos veikos 2019 m. ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas susitaikius su nukentėjusiąja), sprendžia, jog teisingumo interesai bus užtikrinti įpareigojant kaltinamąjį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Įvertinus gynėjo baigiamojoje kalboje nurodytus argumentus dėl kaltinamojo darbo ir dalyvavimo tokiose programose suderinamumo nustato ilgesnį terminą, per kurį ši baudžiamojo poveikio priemonė turi būti įvykdyta.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.
Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, prie bylos esantis kompaktinis diskas su vaizdo įrašais paliktinas saugoti prie bylos, o apžiūrint įvykio vietą paimtos gėlės vazono šukės sunaikintinos.
Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, prašydama priteisti iš kaltinamojo 87,76 Eur turtinę žalą už O. V. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kartu su civiliniu ieškiniu buvo pateikti šias išlaidas pagrindžiantys dokumentai (1 t., b. l. 127). Teismo vertinimu, civilinis ieškinys yra pagrįstas nukentėjusiajam suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų įkainiais už jam ligoninėje suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Atsižvelgiant į tai, kad turtinė žala padaryta kaltinamojo tyčiniais veiksmais, Panevėžio teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas, iš kaltinamojo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai priteisiant 87,76 Eur turtinei žalai atlyginti už nukentėjusiajam suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas.
Po bylos išnagrinėjimo teisme, t. y. teismui jau išėjus priimti nuosprendžio, gauti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos dokumentai dėl šioje byloje patirtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodoma, kad teikiant teisinę pagalbą nukentėjusiajam buvo patirtos 275 Eur dydžio išlaidos. Šie dokumentai buvo pateikti pavėluotai, teismui jau išėjus priimti procesinio sprendimo, proceso dalyviai neturėjo galimybės pasisakyti dėl gautų dokumentų. Atsižvelgiant į tai, prašymas išieškoti proceso išlaidas paliekamas nenagrinėtas. Tokia formuojama ir teismų praktika (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. vasario 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-132-487/2025; Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. balandžio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-73-557-2025).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
E. Č., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio pagrindais bei tvarka ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Išaiškinti E. Č., kad tuo atveju, jeigu jis, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdys teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti šioje byloje priimtą sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. O jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, šioje byloje priimtas sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalimi ir 722 straipsniu, E. Č. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, jį įpareigojant tai padaryti per 10 mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Patvirtinti 2025 m. balandžio 18 d. kaltinamojo E. Č. ir nukentėjusiojo O. V. sudarytą susitarimą dėl žalos atlyginimo, pagal kurį šalys sutarė, kad likusią neatlygintą 1100 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto eurų) žalą E. Č. įsipareigoja nukentėjusiajam O. V. sumokėti iki 2025 m. rugpjūčio 15 d.
Procesą dėl nukentėjusiojo O. V. civilinio ieškinio nutraukti.
Civilinės ieškovės Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir iš E. Č. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai priteisti 87,76 Eur (aštuoniasdešimt septynis eurus 76 ct) turtinei žalai atlyginti.
Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, prie bylos esantį kompaktinį diską su vaizdo įrašais palikti saugoti prie bylos, o apžiūrint įvykio vietą paimtas gėlės vazono šukes sunaikinti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo palikti nenagrinėtą.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismą.
Teisėja Neringa Girnytė-Klimaitė