Civilinė byla Nr. e2S-780-852/2025

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04021-2024-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.1.2; 3.3.2.6.4

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. kovo 20 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Verikas,  

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Benart projektai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Benart projektai“ ieškinį atsakovui V. V. dėl darbo ginčo.

Teismas

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB „Benart projektai“ kreipėsi į teismą ieškiniu atsakovui V. V. nesutikdamas su Kauno darbo ginčų komisijos 2024 m. sausio 25 d. sprendimu Nr. DGKS-648 ir prašydamas panaikinti Darbo ginčų komisijos 2024 m. sausio 25 d. sprendimą ir darbo ginčą išspręsti iš esmės – atsakovo pateiktą prašymą dėl darbo užmokesčio išmokėjimo atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Atsakovas pateiktu atsiliepimu prašė teismo ieškinį atmesti.

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 2 d. sprendimu ieškovės UAB „Benart projektai“ ieškinį atmetė.

4.       Ieškovė 2025 m. sausio 3 d. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 2 d. sprendimo, kuriuo prašo: atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo (nutarties) apeliacinėje instancijoje priėmimo; panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pripažinti, kad 2023 m. rugsėjo 23 d. darbo sutartis Nr. 1-2022, pasirašyta tarp ieškovo UAB „Benart projektai“ ir atsakovo V. V., yra sudaryta pažeidus imperatyviąsias teisės normas, todėl yra niekinė ir negaliojanti nuo jos sudarymo momento; pakeisti darbo sutarties nutraukimo pagrindą iš DK 55 straipsnio 1 dalies į DK 60 straipsnio 1 dalies 7 punktą; priteisti iš atsakovo ieškovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas bei 5 proc. dydžio palūkanas nuo ieškinio pateikimo teismui momento iki viso skolos apmokėjimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. sausio 3 d. nutartimi priėmė ieškovės apeliacinį skundą ir atidėjo žyminio mokesčio (261 Eur) sumokėjimą vienam mėnesiui nuo nutarties įsiteisėjimo dienos. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog ieškovė prašė atidėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. dėl antstolių blokuotos įmonės atsiskaitomosios sąskaitos. Teismas šiuo pagrindu sprendė, kad žyminį mokestį yra pagrįsta atidėti ne iki sprendimo (nutarties) priėmimo apeliacinės instancijos teisme, o vienam mėnesiui. Teismas vertino, kad turi galimybę prašyti antstolio, kad antstolis ieškovei leistų panaudoti rezervuotas lėšas žyminio mokesčio sumokėjimui. Teismas pažymėjo, kad kol ieškovė nėra bankrutuojanti, privalo ieškoti ir kitų finansinių galimybių žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimui. Nes žyminio mokesčio sumokėjimas nėra savitikslis, juo siekiama padengti tam tikrą valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti, dalį. Žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą atidėjus iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali susiklostyti tokia situacija, kad ieškovė neturės jokių galimybių jį kada nors sumokėti, nes tai patvirtinančių duomenų ieškovas nepateikė.

III. Atskirojo skundo argumentai

6.       Apeliantė (ieškovė) atskiruoju skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 3 d. dalį ir atidėti ieškovei UAB „Benart projektai“ žyminio mokesčio (261 Eur) už apeliacinį skundą sumokėjimą iki sprendimo (nutarties) apeliacinės instancijos teisme priėmimo. Apeliantė nurodo, jog žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo instituto tikslas – prievolės sumokėti žyminį mokestį nukėlimas tam tikram terminui, todėl šio instituto taikymas yra tikslingas tuo atveju, jei asmuo dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio kreipimosi į teismą dieną, tačiau bus pajėgus atlikti šią pareigą per ilgesnį laiko tarpą. Tokiu būdu asmeniui sudaroma galimybė iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo surinkti reikiamą sumokėti sumą. Remdamasi teismų praktika pažymi, jog jeigu asmens turtinė padėtis žyminio mokesčio mokėjimo metu yra komplikuota, bet yra aplinkybių, rodančių, jog artimiausiu laiku sunki turtinė padėtis gali pagerėti, žyminio mokesčio mokėjimas gali būti atidėtas. Apeliantė nurodo, jog teismuose yra vedamos civilinės bylos, kuriose bendrovė dalyvauja tiek ieškovės, tiek atsakovės statusu. Apeliantės teigimu, laikinosios apsaugos priemonės galimai bus panaikintos, todėl reikiama pinigų suma iki teismo sprendimo priėmimo šiuo atveju bus surinkta ir apmokėta. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepaisė reglamentavimo ir atidėdamas žyminio mokesčio sumokėjimą vienam mėnesiui išėjo už apeliacinio skundo ribų ir nepaisė teismų praktikos. Apeliantė taip pat nurodo, jog dėl statybos darbų sezoniškumo ieškovė iki pavasario statybos darbų nevykdo ir neturės jokių pajamų, todėl galimybės sumokėti žyminį mokestį per vieną mėnesį neturi. Papildomai pažymi, jog įmonės sąskaitose nėra rezervuotų lėšų, iš kurių būtų galima, su antstolio leidimu, apmokėti žyminį mokestį.

Teismas

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
 teisiniai argumentai ir išvados

7.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir - CPK) 320 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1–2 dalys, 338 straipsnis).

8.       Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2–3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti atskirojo skundo ribas. Dėl to, apeliacinės instancijos teismas nagrinėja atskirąjį skundą neperžengdamas jo ribų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

9.       Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atidėtas žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimas vienam mėnesiui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10.       Žyminio mokesčio atidėjimo institutas reglamentuojamas CPK 84 straipsnyje. Jame nustatyta, kad teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą. 

11.       Tais atvejais, kai asmens turtinė padėtis ieškinio (apeliacinio skundo) pateikimo dieną yra sunki, tačiau tokia turtinė padėtis yra laikina ir gali pagerėti per ilgesnį laikotarpį, teismas gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, tačiau toks prašymas taip pat turi būti motyvuotas ir pagrįstas įrodymais. Šios nuostatos tikslas – nustatyti, kad asmuo turėtų realią galimybę kreiptis į teismą tais atvejais, kai dėl susiklosčiusios sunkios turtinės padėties kreipimosi į teismą dieną (apeliacinio skundo padavimo dieną) jis neturi galimybės sumokėti šio mokesčio, tačiau nekyla abejonių, jog, baigus nagrinėti bylą ir teismui priėmus nepalankų sprendimą dėl šio asmens, nebus jokių kliūčių minimam mokesčiui sumokėti. Pažymėtina, jog minėto mokesčio sumokėjimo atidėjimas, kaip, beje, ir atleidimas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, nėra teismo pareiga. Šį klausimą teismas sprendžia įvertinęs tai, ar, esant tam tikrai besikreipiančio į teismą asmens turtinei padėčiai procesinio dokumento padavimo metu, įstatyme įtvirtinto žyminio mokesčio sumokėjimas jam nebus per sunki našta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 29 d. 3.1. BYLINĖJIMOSI IŠLAIDOS CIVILINIAME PROCESE Nr. AC-59-1. Teismų praktika. 2023, 59, p. 1062-1247).

12.       Pirmosios instancijos teismas, atidėdamas žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą vienam mėnesiui, o ne iki sprendimo (nutarties) priėmimo apeliacinės instancijos teisme, vertino, kad ieškovė turi galimybę prašyti antstolio, kad antstolis leistų panaudoti rezervuotas lėšas žyminio mokesčio sumokėjimui, ir pažymėjo, kad ieškovė būdama ne bankrutuojantis juridinis asmuo turi ieškoti finansinių galimybių žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimui. Apeliantė atskiruoju skundu argumentuoja, kad dėl statybos darbų sezoniškumo iki pavasario statybos darbų nevykdo ir neturės jokių pajamų, todėl galimybės sumokėti žyminį mokestį per vieną mėnesį neturi. Taip pat pažymėjo, jog kitame procese pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės gali būti panaikintos, ir jog apeliantė turi galimybių surinkti reikiamą pinigų sumą žyminio mokesčio sumokėjimui iki sprendimo (nutarties) apeliacinės instancijos teisme priėmimo momento.

13.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į susiklosčiusią procesinę situaciją bei faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai yra pagrįsti. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad apeliantė dalyvauja kitose civilinėse bylose ieškovės arba atsakovės statusu, Kauno apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1020-451/2024 2024 m. sausio 9 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kurios šiai dienai dar nėra panaikintos. Šios aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, patvirtina ieškovės šiuo metu esančią nepalankią turtinę padėtį. Be kita ko, dėl ieškovės vykdomos veiklos specifiškumo laikytini pagrįstais ieškovės argumentai, kad dėl darbų sezoniškumo iki pavasario ieškovė negali vykdyti veiklos ir atitinkamai gauti pajamų. Tad pirmoji sąlyga žyminio mokesčio atidėjimui iki sprendimo (nutarties) priėmimo yra tenkinama.

14.       Pažymėtina, kad antroji sąlyga atidėti žyminio mokesčio mokėjimą yra ta, jog ateityje asmens finansinė padėtis pasikeis ir atsiras galimybė sumokėti žyminį mokestį. Kaip minėta, apeliantė procesiniuose dokumentuose pagrįstai nurodė, jog per bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme procesinė situacija kitose bylose, kuriose dalyvauja apeliantė, gali pasikeisti priimant apeliantei palankius procesinius sprendimus. Taip pat apeliantė patvirtino, jog laiko tarpas iki sprendimo (nutarties) priėmimo apeliacinės instancijos teisme pagal ieškovės apeliacinį skundą, už kurį ir prašo ieškovė atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, yra pakankamas surinkti reikiamą žyminiam mokesčiui sumokėti sumą.

15.       Atkreiptinas dėmesys į tai, jog nei įstatymuose, nei nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje nenustatytas sąrašas aplinkybių, kuriomis remiantis žyminio mokesčio sumokėjimas atidedamas konkrečiai vienam mėnesiui, o ne iki sprendimo (nutarties) apeliacinėje instancijoje priėmimo. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvados, kad ieškovė turi ieškoti kitų finansinių galimybių sumokėti žyminį mokestį už apeliacinį skundą, nes priešingu atveju gali susiklostyti situacija, kad ieškovė neturės galimybės sumokėti žyminį mokestį, laikytinos nepagrįstomis. Teismų praktikoje aiškiai ir nedviprasmiškai suformuluota taisyklė, kad žyminio mokesčio mokėjimas gali būti atidedamas iki sprendimo (nutarties) apeliacinės instancijos teisme priėmimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1445-236/2018). Priešingu atveju, esant sunkiai asmens turtinei padėčiai ir neatidėjus žyminio mokesčio sumokėjimo prievolės aptartam terminui, būtų paneigiama viena iš esminių žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo instituto paskirčių – sudaryti galimybę asmeniui iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo surinkti reikiamą sumokėti sumą.

16.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo institutą ir nepagrįstai atidėjo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą vienam mėnesiui, o ne iki teismo sprendimo (nutarties) apeliacinėje instancijoje priėmimo. Dėl šios priežasties, pirmosios instancijos teismo nutartis pakeičiama, nustatant, kad ieškovei žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimas (261 Eur) atidedamas iki teismo sprendimo (nutarties) apeliacinės instancijos teisme priėmimo dienos (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

17.       Atsižvelgiant į tai, jog byloje dalyvaujantys asmenys įrodymų apie jų apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, jų atlyginimo (paskirstymo šalims) klausimas nesprendžiamas.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu

nutaria:

Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Benart projektai“ atskirąjį skundą tenkinti.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 3 d. nutartį, rezoliucinę dalį išdėstant taip:

Atidėti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Benart projektai“ žyminio mokesčio (261 Eur) (du šimtai šešiasdešimt vienas euras) už apeliacinį skundą (duomenys neskelbtini) sumokėjimą iki sprendimo (nutarties) apeliacinės instancijos teisme priėmimo.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                                Andrius Verikas