Civilinė byla Nr. e2A-755-524/2024

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02928-2023-9

Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.20.8

     (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. liepos 25 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės S. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ ieškinį atsakovei S. L. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. S. (A. S.).

Teismas

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė AB „Klaipėdos energija“ prašė priteisti iš atsakovės S. L. 2 144,87 Eur skolą už šilumos energiją už laikotarpį nuo 2022 m. balandžio mėn. iki 2023 m. vasario mėn., 41,59 Eur delspinigius ir 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Su atsakove atskira rašytinė energijos pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta nebuvo, tačiau jai priklausantis butas yra prijungtas prie energijos tiekimo tinklų, todėl sutartis laikoma sudaryta. Atsakovė nemokėjo už suvartotą šilumos energiją, todėl laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio mėn. iki 2023 m. vasario mėn. susidarė 2 144,87 Eur skola. Už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą ieškovė apskaičiavo 41,59 Eur delspinigių.

2.       Atsakovė atsiliepimu į ieškinį su ieškovės reikalavimais nesutiko iš dalies ir prašė atmesti reikalavimų dalį dėl skolos, už kurią atsakovė neatsako, nes butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ji nusipirko pagal 2020 m. spalio 5 d. turto pardavimo aktą (buvęs buto savininkas neįvykdė hipotekos bankui ir antstolis įkeistą butą pardavė priverstinai). Dalis ieškovės nurodytos skolos už šilumos energiją susidarė buvusio savininko laikais, t. y. prieš jai tampant buto savininke. Atsakovės žiniomis, sprendžiant iš ieškovės sąskaitos buvusiam savininkui už laikotarpį nuo 2022 m. gruodžio mėn. (kurią ji rado savo pašto dėžutėje) iki 2022 m. lapkričio mėn. ieškovė buvusiam savininkui priskaičiavo 398,12 Eur skolą už šilumos energiją, tačiau 2022 m. gruodžio mėn. ieškovė atliko šios skolos perskaičiavimą, t. y. panaikino skolą buvusiam savininkui ir šią sumą priskaičiavo atsakovei. Iki šiol atsakovei nepavyko išsiaiškinti situacijos dėl šios skolos su buvusiu buto savininku. Kartu ieškinyje nenurodyta, kiek skolų susidarė iki jai tampant buto savininke.

3.       Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 7 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė ieškovei UAB „Klaipėdos energija“ iš atsakovės S. L. 2 144,87 Eur skolą, 41,59 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 2 186,46 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2023 m. gegužės 18 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 171 Eur bylinėjimosi išlaidas. Išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. gruodžio 21 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą Klaipėdos apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. balandžio 15 d. sprendimu vėl ieškinį tenkino ir priteisė ieškovei UAB „Klaipėdos energija“ iš atsakovės S. L. 2 144,87 Eur skolą, 41,59 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 2 186,46 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2023 m. gegužės 18 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 171 Eur bylinėjimosi išlaidas.

5.       Teismas nurodė, kad bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Šį butą nuosavybės teise atsakovė įgijo 2020 m. spalio 5 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto pagrindu. Taigi matyti, jog nuo akto sudarymo dienos atsakovei kilo pareiga mokėti už jos turtui tiekiamą šilumos energiją. Atsakovė S. L. nesudarė individualios šilumos pirkimo–pardavimo sutarties su ieškove AB „Klaipėdos energija“, tačiau ir neinformavo ieškovės apie buto (duomenys neskelbtini), savininko pasikeitimą. Ieškovė laikotarpiu nuo 2020 m. mėn. iki 2022 kovo mėn. neteisingai sąskaitas siuntė buvusiam savininkui A. S. Ieškovei AB „Klaipėdos energija“ gavus duomenis apie savininko pasikeitimą, 2022 m. balandžio 30 d. A. S. buvo išrašyta sąskaita, kuria buvo išminusuota 940,77 Eur skola, susidariusi po 2020 m. spalio mėn. Kartu atsakovei S. L. buvo išrašyta 2022 m. balandžio 30 d. sąskaita 901,14 Eur sumai, t. y. už visą laikotarpį, kai ji buvo savininkė. Atsakovė S. L. nedeklaravo šilumos ir karšto vandens skaitiklių rodmenų, todėl 2020 m. gruodžio 31 d. sąskaitoje buvo papildomai apskaičiuota 398,12 Eur pagal nedeklaruotą šilumos skaitiklį. Atsakovės išreikštos abejonės dėl įsiskolinimo dydžio vertintinos kritiškai, nepagrįstos jokiais įrodymais. Atsakovei byloje buvo sudaryta galimybė teikti įrodymus, paneigiančius ieškovės reikalavimo pagrįstumą, tačiau ji šia galimybe nesinaudojo, į teismo posėdžius neatvyko, apsiribodama tik reikalavimu ieškovei įrodyti sąskaitų pagrįstumą, ką, teismo nuomone, ieškovė įrodė.

6.       Teismas konstatavo, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog atsakovės turtui buvo tiekiama šilumos energija, ieškovė išrašė ir pateikė apmokėti sąskaitas už suvartotą šilumos energiją, tačiau atsakovė šių sąskaitų neapmokėjo, todėl už laikotarpį nuo 2022 m. balandžio mėn. iki 2023 m. vasario mėn. susidarė 2 144,87 Eur skola. Esant nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, kad atsakovė pažeidė savo prievolę, nes nustatytais terminais nemokėjo už suvartotą šilumos energiją, todėl ieškovės reikalavimas dėl 2 144,87 Eur įsiskolinimo už suteiktas paslaugas priteisimo yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

7.       Atsakovė S. L. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 15 d. sprendimą ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

8.       Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ieškovė buvusiam savininkui (A. S.) išrašė sąskaitas, kuriose buvo nurodyta 398,12 Eur skola, susidariusi iki 2022 m. lapkričio mėn. 2022 m. gruodžio 31 d. sąskaitoje, serija SFEN, Nr. 12828443, ieškovė panaikino 398,12 Eur skolą buvusiam savininkui (mokėtojo kodas KG059706), tačiau šioje sąskaitoje paliko 14,55 Eur delspinigius. Kartu ieškovė tą pačią skolą (398,12 Eur) įtraukė į 2022 m. gruodžio 31 d. sąskaitą, serija SFEN, Nr. 12851483 (skiltyje „perskaičiuota“), adresuotą atsakovei (mokėtojo kodas KG083680). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, ieškovės manymu, 398,12 Eur skolą turėtų sumokėti atsakovė, o priskaičiuotus delspinigius už šią skolą (14,55 Eur) turi sumokėti buvęs savininkas. 2022 m. balandžio 30 d. A. S. buvo išrašyta sąskaita, serija SFEN, Nr. 12261745, kuria buvo išminusuota 940,77 Eur skola, susidariusi po 2020 m. spalio mėn., tačiau kartu ieškovė buvusiam savininkui išrašė sąskaitas, kuriose buvo nurodyta 398,12 Eur skola, susidariusi iki 2022 m. lapkričio mėnesio. Atsakovui išrašytoje sąskaitoje už lapkričio mėnesį (serija SFEN, Nr. 12779520) ir sąskaitoje už gruodžio mėnesį (serija SFEN, Nr. 12851483) nurodyti tie patys skaitiklio rodmenys, t. y. 2022 m. lapkričio ir gruodžio mėnesių rodmenys nebuvo nuskaitomi nuotoliniu būdu, priėjus prie namo. Taigi, pirmosios instancijos teismo sprendime nepagristai konstatuota, kad ši skola (398,12 Eur) susidarė nuo 2022 metų balandžio mėnesio iki 2022 metų lapkričio mėnesio ir buvo papildomai apskaičiuota pagal nedeklaruotą šilumos skaitiklį – ši teismo išvada neatitinka aplinkybių konteksto.

9.       Apeliaciniame skunde teigiama, kad 398,12 Eur skola už šilumos energiją susidarė buvusio savininko laikais, t. y. prieš atsakovei tampant buto savininke. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad dalis skolos (398,12 Eur) yra buvusio savininko skola, nes ji neturėjo galimybės tai padaryti, nes ieškovė yra monopolistė ir vartotojo galimybės nėra palyginamos su ieškovės, kuri gali disponuoti (suteikti ar neteikti) turimą informaciją savo nuožiūra. Sąskaitą (serija SFEN, 12828443) išrašė ieškovė ir ji yra jos finansinėje atskaitomybėje. Tačiau šių sąskaitų kopijų ieškovė teismui nepateikė ir nepaaiškino, kodėl 2022 m. gruodį (kokiomis teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis) buvo panaikinta skola buvusiam savininkui ir ši skola priskaičiuota atsakovei. Be to, teismas taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias elektros energijos tiekimą, o ne šilumos energijos (šilumos) tiekimą reglamentuojančias normas. Taigi pirmosios instancijos teismas, grįsdamas savo sprendimą ir jame padarytas išvadas, vadovaudavosi netinkamais teisės aktais (normomis). Taip pat atsakovei nebuvo pranešta apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką.

10.       Ieškovė AB „Klaipėdos energija“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti.

11.       Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. gruodžio 21 d. nutartimi grąžindamas bylą nagrinėti pirmos instancijos teismui nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netyrė ir nesiaiškino, kokiu būdu yra susidaręs atsakovės įsiskolinimas už šildymą 2022 m. gruodžio mėn. (473,45 Eur). Pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino šią aplinkybę, tačiau apeliaciniu skundu atsakovė kelia naujas nepagrįstas abejones. Atsakovė nė karto neatvyko į teismo posėdį, nors teismas net atidėjo bylą, norėdamas sudaryti galimybę atsakovei dalyvauti posėdyje. Atsakovė ne tik nesudarė individualios šilumos pirkimo–pardavimo sutarties su ieškove, bet ir neinformavo ieškovės apie buto savininko pasikeitimą. Todėl ieškovė laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 5 d. iki 2022 m. kovo mėn. neteisingai sąskaitas siuntė buvusiam savininkui A. S. Ieškovei sužinojus apie savininko pasikeitimą, 2022 m. balandžio 30 d. A. S. buvo išrašyta sąskaita, serija SFEN, Nr. 12261745, kuria buvo išminusuota 940,77 Eur skola, susidariusi po 2020 m. spalio 5 d. Kartu atsakovei buvo išrašyta 2022 m. balandžio 30 d. sąskaita, serija SFEN, Nr. 12285215, 901,14 Eur sumai, t. y. už visą laikotarpį, kai ji buvo savininkė.

12.       Atsiliepime į apeliacinį skundą teigiama, jog atsakovė nedeklaravo šilumos ir karšto vandens skaitiklių rodmenų, todėl 2022 m. gruodžio 31 d. sąskaita, serija SFEN, Nr. 12851483, buvo papildomai apskaičiuota 398,12 Eur pagal nedeklaruotą šilumos skaitiklį. Atsakovė nepagrįstai nurodo, kad tai buvusio savininko skola, nes skaitiklio rodmenys buvo nurašyti jai esant savininke daugiau nei 2 metus (po 2 metų 2 mėnesių), todėl akivaizdu, kad tai atsakovės skaitiklio rodmenys. Apeliaciniame skunde neteisingai nurodoma, kad 398,12 Eur apskaičiuoti už laikotarpį nuo 2022 m. balandžio mėn. iki 2022 m. lapkričio mėn., nes, kaip minėta, skaitiklio rodmenys nedeklaruoti nuo pat buto įsigijimo momento, todėl perskaičiavimas buvo padarytas nuo 2020 m. spalio 5 d. Kitaip tariant, AB „Klaipėdos energija“ atliko du perskaičiavimus – pirmą, paaiškėjus, kad A. S. nebėra savininkas, antrą, paaiškėjus skaitiklio rodmenims. Atsakovė net nesiaiškino su ieškovu apie sąskaitų pagrįstumą, be to, kaip minėta, neatvyko nė į vieną teismo posėdį. Atsakovė nesikreipė į kompetentingas įtaigas dėl tariamų netinkamų mokėjimo už suvartotą energiją ar paslaugas skaičiavimų. Delspinigiai yra apskaičiuoti atsakovei už paskutinius 6 mėnesius nuo jos skolos, o ne nuo A. S. skolos, todėl apeliaciniame skunde jie nepagrįstai ginčijami.

Teismas

konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos ir ribų

13.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

14.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatuoja, kad aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

15.       Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

16.       CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodyta, kad absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstamas atvejis, jeigu pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo, remdamasis šia aplinkybe, grindžia savo apeliacinį skundą. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nustatęs vieną iš CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų pagrindų, apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

17.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinto absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas taikytinas esant šioms sąlygoms: 1) byloje dalyvaujančiam asmeniui nepranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką; 2) pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą nedalyvaujant šiam asmeniui; 3) toks asmuo savo apeliacinį skundą grindžia bylos išnagrinėjimo jam nedalyvaujant aplinkybe. Tik nustačius visas šias sąlygas, galima konstatuoti CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytą absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindą ir, juo remiantis, perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2014).

18.       Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas 1965 m. lapkričio 15 d. Konvencijos dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo užsienyje konvencijos nuostatas, yra nurodęs, kad tinkamas teismo dokumentų įteikimas asmeniui yra svarbus proceso dalyvių teisių požiūriu. Teismo proceso dalyviai gali tinkamai įgyvendinti savo procesines teises, jeigu jie informuoti apie procesą ar teismo posėdį. Teismo procesas bus pripažintas tinkamu tik tuomet, jeigu asmuo buvo tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, jei jam buvo tinkamai įteikti kiti teismo dokumentai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2004).

19.       Viena iš pagrindinių šalių teisių civiliniame procese yra teisė būti išklausytam. Teismas gali priimti sprendimą tik atidžiai išklausęs abi ginčo šalis (lot. audiatur et altera pars). Šios teisės tinkamas įgyvendinimas leidžia tinkamai taikyti rungimosi principą. Tai nulėmė, kad įstatyme detaliai reglamentuojama teismo procesinių dokumentų įteikimo šalims bei kitiems suinteresuotiems asmenims tvarka. Teismas, atsižvelgdamas į konkrečios situacijos poreikius, aplinkybes, nustato, kokiu CPK 117 straipsnio 1 dalyje nustatytu konkrečiu būdu tikslingiausia ir ekonomiškiausia įteikti procesinius dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-1075/2018).

20.       Nagrinėjamu atveju atsakovė S. L. apeliacinį skundą, be kita ko, grindžia aplinkybe, kad jai nebuvo pranešta apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką.

21.       Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – ir LITEKO) duomenimis, pirmosios instancijos teisme 2024 m. vasario 13 d. bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka trečiuoju asmeniu į bylos procesą įtrauktas A. S., atsakovės dalyvavimas teismo posėdyje pripažintas būtinu, bylos nagrinėjimas atidėtas ir kitas teismo posėdis žodinio proceso tvarka paskirtas 2024 m. kovo 26 d., kuriame byla ir buvo išnagrinėta. Atsakovė nei 2024 m. vasario 13 d., nei 2024 m. kovo 26 d. posėdžiuose nedalyvavo.

22.       Atsakovei šaukimas į 2024 m. kovo 26 d. paskirtą teismo posėdį išsiųstas 2024 m. vasario 13 d. per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo (toliau – ir EPP) sistemą. Byloje duomenų apie atsakovės informavimą apie 2024 m. kovo 26 d. paskirtą teismo posėdį kitokiu būdu nėra, taip pat nėra ir duomenų, jog atsakovė būtų apskritai žinojusi apie 2024 m. kovo 26 d. paskirtą teismo posėdį ar jos dalyvavimo teismo posėdyje pripažinimą būtinu. LITEKO duomenimis, 2024 m. vasario 13 d. šaukimas atsakovei išsiųstas 2024 m. vasario 13 d. 11.56 val., tačiau duomenų apie pristatymo datą ir laiką, perskaitymo datą nėra.

23.       CPK 1751 straipsnyje aptarti informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimo teismo procese ypatumai. Nurodyto straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, kad advokatams, advokatų padėjėjams, antstoliams, antstolių padėjėjams, notarams, valstybės ir savivaldybių įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, finansų įstaigoms, draudimo ir audito įmonėms, teismo ekspertams, nemokumo administratoriams teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis; be to, elektroninių ryšių priemonėmis dokumentai įteikiami asmenims, kuriems teisės aktuose ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis; kitiems asmenims teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie CPK nustatyta tvarka pageidavo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis ir yra nurodę reikalingus kontaktinius duomenis; procesinių dokumentų įteikimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras. CPK 1751 straipsnio 10 dalyje numatyta, jog CPK nustatytais atvejais ir tvarka įteikiant dalyvaujančiam byloje asmeniui procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena.

24.       Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2024 m. balandžio 12 d.) (toliau – ir Aprašas) 3 punkte nustatyta, kad procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis LITEKO Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu (toliau – VEP posistemis), išskyrus šio aprašo 8–91 punktuose nurodytus atvejus. Remiantis Aprašo 21 punktu, jei teisme gauti procesiniai dokumentai turi būti pateikti kitiems proceso dalyviams, atsakingas teismo darbuotojas patikrina, ar, vadovaujantis CPK 1751 straipsnio 9 dalimi, adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis ir yra aktyvi jo LITEKO VEP paskyra, taip pat patikrina, ar adresatas yra pateikęs sutikimą (prašymą) gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje. Pagal Aprašo 22 punktą, jei adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir jo LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi, atsakingas teismo darbuotojas išsiunčia procesinius dokumentus į adresato LITEKO VEP posistemio paskyrą.

25.       Pagal Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu                  Nr. 6P-141-(1.1) patvirtintų Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 7.2 punktą, paslaugų gavėjas (t. y. fizinis ar juridinis asmuo), juridinio asmens vadovas, kitas teisėtas atstovas, nurodyti Juridinių asmenų registre (kai paslaugų gavėjas yra juridinis asmuo) ar paslaugų gavėjo administratorius, kuriam yra suteikti prisijungimo duomenys, aktyvuoja paskyrą, kai, pirmą kartą prisijungę prie LITEKO VEP posistemio ir autentifikavęsi šių Taisyklių nustatyta tvarka, patvirtina, kad susipažino su šiomis taisyklėmis ir sutinka laikytis jų sąlygų (šis sutikimas kartu laikomas pradiniu paslaugų gavėjo sutikimu gauti procesinius dokumentus jo paskyroje). Paslaugomis gali naudotis tik su šiomis taisyklėmis sutikę paslaugų vartotojai; paslaugų vartotojo sutikimas (pažymint atitinkamame paskyros laukelyje) dėl taisyklių nuostatų laikymosi turi tokią pačią juridinę galią kaip ir asmens parašu patvirtintas sutikimas (Taisyklių 8 punktas). Tačiau tai nereiškia, kad asmuo, vieną kartą sukūręs tokią paskyrą, duoda automatišką sutikimą gauti iš teismų dokumentus į šią paskyrą bet kokiose potencialiai galinčiose atsirasti ateityje bylose (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1150-516/2019).

26.       Pažymėtina, jog byloje apskritai nėra duomenų, kad atsakovė viso proceso metu kada nors būtų naudojusis EPP sistema, t. y. kad būtų susipažinusi su per šią sistemą gaunamais dokumentais, taip pat kad atsakovė dokumentus per šią sistemą būtų teikusi teismui ir pan. Priešingai, bylos duomenimis, atsakovei šaukimai į teismo posėdžius ir kt. dokumentai būdavo įteikiami juos siunčiant registruotu paštu, teismui dokumentus atsakovė teikdavo el. paštu ar raštu tiesiogiai teismui. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismas 2024 m. vasario 13 d. atsakovei išsiųsdamas šaukimą į 2024 m. kovo 26 d. paskirtą teismo posėdį vien tik per EPP sistemą tinkamai atsakovę informavo apie teismo posėdžio vietą ir laiką, be kita ko, apie tai, kad atsakovės dalyvavimas teismo posėdyje yra pripažintas būtinu.

27.       Apibendrindamas, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja visos sąlygos, kad būtų galima konstatuoti CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytą absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindą ir, juo remiantis bei vadovaujantis CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 1 punktu, perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

28.       Esant nustatytam absoliučiam sprendimo negaliojimo ir bylos grąžinimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo pagrindams, apeliacinės instancijos teismas dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvų ir argumentų nepasisako.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teismas

nutaria:

Apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 15 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                   Erika Misiūnienė