Civilinė byla Nr. 2-226-867/2020

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-08661-2017-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.1.5.1.2.2.; 2.2.2.1.; 3.1.7.6.; 3.2.6.1.; 2.2.2.3.1.10.

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 5 d.

Gargždai

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Inga Sakalauskaitė,

sekretoriaujant Gabijai Norvilaitei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „TG Invest-1“ įgaliotam atstovui V. P.,

atsakovės gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „Bruzdeilyno valdos“ atstovui pirmininkui A. E., atstovui advokato padėjėjui Mariui Ignatjevui,

tretiesiems asmenins M. M., A. N., N. P., J. P., V. U., A. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) „TG Invest – 1“ ieškinį atsakovei gyvenamųjų namų savininkų bendrijai (toliau – GNSB) „Bruzdeilynas“ dėl bendrijos 2016 m. spalio 30 d. savininkų susirinkimo (protokolo Nr. 9) nutarimo  2 darbotvarkės klausimu pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų uždaroji akcinė bendrovė (toliau - UAB) „Mano Būstas Baltija“ (buvęs pavadinimas „Jūros Būstas“), J. P., A. P., K. P., N. P., A. N., D. N., M. L., A. J., E. D., N. M., M. M., O. S. (O. S.), J. S., E. B., V. U., V. U., D. Ž., R. V. Ž., E. P., K. P., A. N., R. N. teisių perėmėjas A. N., P. P., M. T. P., R. R., A. D., A. D., uždaroji akcinė bendrovė „Domus Solution“, B. R., J. R., S. D., V. J., K. K., S. D., M. D., uždaroji akcinė bendrovė „Palmusta“, J. L., D. B..

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė ieškiniu prašo pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento atsakovės 2016 m. spalio 30 d. savininkų susirinkimo (protokolo Nr. 9) nutarimą antruoju darbotvarkės klausimu ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad 2016 m. spalio 30 d. susirinkimo metu, kuriame dalyvavo ir balsavo tik dešimt atsakovės narių, nutarta administracinį ir eksploatacinį mokestį pavesta surinkti „Jūros būstas“ nuo visų turtinių vienetų nuo 2017 m. sausio 1 d. Toks atsakovės nutarimas neatitinka įstatymų nuostatų, o atsakovė jį priimdama, viršijo jai suteiktą kompetenciją. Priimant nutarimą, nebuvo nurodyta, kokie bendrosios dalinės nuosavybės objektai yra administruojami ir eksploatuojami, kas yra minėtų objektų savininkai ir koks yra administravimo ir eksploatavimo mokesčių dydis. Atsakovė vengia paaiškinti, kokius bendrosios dalinės nuosavybės objektus prižiūri, kaip pasireiškia ši priežiūra. Priimtas nutarimas yra ydingas, sukuriantis prielaidas reikalauti iš namų savininkų mokėti įmokas, nors netgi nėra aišku, ar šia savininkai moka būtent už jiems priklausančių objektų išlaikymą.

Atsakovė GNSB „Bruzdeilyno valdos“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad sutarties sudarytos su  bendrojo naudojimo objekto sukūrimo teisinė prigimtis lemia subjektų vienodą pareigą tą objektą išlaikyti (prisidėti prie jo sukūrimo, išlaikymo, eksploatacijos) (I t., b. l. 125-127).

Trečiasis asmuo UAB „Mano Būstas Baltija“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo atmesti. Vadovaudamasi 2014 m. vasario 1 d. sutartimi su GNSB „Bruzdeilyno valdos“ ir 2016 m. spalio 30 d. savininkų susirinkimo priimtais nutarimais, atsakovei teikia tokių bendrojo naudojimo objektų kaip elektros įrenginių, vandentiekio ir kanalizacijos, tarp jų ir valymo įrenginių priežiūros ir profilaktinio remonto darbų paslaugas, išrašydama kas mėnesį apmokėjimui PVM sąskaitas - faktūras. Nurodo, kad minėtomis inžinerinėmis sistemomis naudojasi ir ieškovė, todėl jai kyla pareiga prisidėti prie šių sistemų išlaikymo, remonto, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos sistemų ir ar kitų bendrojo naudojimo objektų atnaujinimui. Ieškovė naudojasi ir atsakovės teritorijoje esančiu keliu, kurio priežiūrai ir remontui atsakovė naudoja jos lėšas (I t., b. l. 115-117).

Trečiasis asmuo M. M. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo atmesti. Nurodė, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas turtui išlaikyti ir saugoti (III t., b. l. 17-19).

Kiti tretieji asmenys atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškinį palaiko ir prašo jį tenkinti. Nurodo, kad šiam ginčui šis DGNKPPSBĮ įstatymas neturėtų būti taikomas. Nes jis reglamentuoja santykius tarp daugiabučių ir kitos paskirties pastatų. Bendrija, kuri buvo įsteigta 2008 m., neatitiko įstatymo reikalavimų, todėl bendrijų įstatymas jai neturi būti taikomas. Įstatuose nebuvo nurodyta, kad ji vadovaujasi bendrijos įstatymu. 2018 m. spalio 3 d. įregistruoti nauji įstatai ir naujas pavadinimas, ir ši bendrija jau atitinka bendrijų įstatymo keliamus reikalavimus bendrijoms. Kada buvo priimtas ginčijamas nutarimas ieškovė turėjo 5 žemės sklypus su nebaigtais statyti gyvenamaisiais namais, o likę 52 sklypai buvo be gyvenamųjų namų. Pirminė bendrija laikytina kaip asociacija, kurios nutarimai turėtų būti taikomi tik jos nariams. 2018 m. ieškovė sklypų su namais jau nebeturėjo. Jei teismas darytų išvadą, kad įstatymas taikomas nuo pat įkūrimo, tai šiuo atvejų tos normos turėtų būti taikomos tik tiems sklypams, kuriuose buvo namai. Tokių situacijų nereglamentuoja bendrijų įstatymas, todėl šalys turi siekti sutarimo dėl bendro naudojimo objektų administravimo. Neneigia bendro naudojimo objektų egzistavimo. Yra bendras kelias, jis reikalingas dėl privažiavimo iki sklypų, todėl jį reikia išlaikyti. Taip pat yra keli bendro naudojimo 9 sklypai, kuriuose ieškovė ir kiti bendrijos nariai turi dalį nuosavybės teisių, ieškovė neprieštarauja prisidėti prie šių sklypų priežiūros. Tačiau įkainiai nėra išskaidyti. Trečiajam asmeniui pavesta rinkti iš visų sklypų, įkainis skaidomas į administravimo ir eksploatavimo. O bendro naudojimo objektų yra daugiau, su kuriais ieškovė nėra susijusi, ieškovės sklypai šiai dienai neprijungti prie vietinių inžinerinių tinklų, 5 namai irgi nebuvo prijungti. Tinklai nėra pilnai nutiesti visoje gyvenvietėje, ieškovei paliekama teisė nuspręsti ar jungtis prie jų, ar statyti savo atskirus tinklus. Bendro naudojimo objektų aprašas buvo patvirtintas praėjus 2 metams po ginčijamų nutarimų. Vandentiekio ir nuotekų sistema yra labai riboto pajėgumo, nėra techninių galimybių naujiems namas prie jų prisijungti, todėl jie negali priklausyti visiems sklypų savininkams, su jais yra susieti tik tie sklypai, kuriais naudojasi gyvenamieji namai esantys toje teritorijoje, ieškovė neturi mokėti už tas paslaugas, kuriomis ji nesinaudoja ir net nėra prisijungusi ir net nėra techninės galimybės prie jų prisijungti. Atsakovai siekia per teismą kitoje byloje gręžinius pripažinti bendrijos narių daline nuosavybe, nors šioje byloje teigia, kad tai yra visų žemės sklypų savininkų objektai. Neaišku kodėl buvo pasirinktas Jūros būstas, kodėl buvo nuspręsta apmokestinti 82 sklypus, kai anksčiau tie sklypai nebuvo apmokestinti ir iš ieškovės nebuvo reikalaujama mokėti, kodėl nebuvo pasirinktas kitas paslaugų tiekėjas, todėl šiuo atveju trūksta ekonominio pagrindimo pačiam nutarimui. Nutarimas susijęs su visų savininkų interesais, todėl turėjo būti sprendžiamas visų savininkų susirinkime. Nėra aišku kas yra savininkai tų objektų, jie nebuvo užbaigti ir nebuvo sutvarkyta jų registracija, tai neaišku kas savininkas ir kas turi mokėti mokesčius, todėl kas naudojasi, tas ir turi juos mokėti. Nurodo, kad ieškovė yra susieta tik su keliu, borteliais ir 9 žemės sklypai.

Atsakovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad su reikalavimais nesutinka ir ieškinį prašo atmesti. Pagal faktines aplinkybes, šiai dienai yra bendro naudojimo objektų, su kuriais siejama ir ieškovė. Bendrijos steigimas nėra nuginčytas. Pagal tuometinį teisinį reguliavimą įstatai buvo patvirtinti kaip tai numatė įstatymas, Konstitucinis Teismas 2002 m. yra išaiškinęs, kas yra bendrija ir kokia jos paskirtis. Ieškovė nenori išvis nieko mokėti, visi klausimai yra ginčijami. DGNKPPSBĮ 10 straipsnyje numatyta, ką visuotinis narių susirinkimas gali spręsti, taigi, bendrija galėjo apsispręsti, kam administruoti. Pagal įstatų 7 punktą numatyta, kad sprendimus dėl bendro naudojimo objektų, 7.2., 7.4., 7,9. papunkčių matyti bendrijos kompetencijos ribos. Byloje kilo klausimas ar šitą klausimą gali spręsti visuotinis narių susirinkimas ar savininkų susirinkimas, šitas klausimas priskirtas visuotiniam narių susirinkimui, narių buvo 12, iš balsavusių buvo 2 ne bendrijos nariai, ir tai sudaro kvorumą, kuris galėjo spręsti šitą klausimą, todėl kvorumo taisyklė nebuvo pažeista. Nurodo, kad ieškovė yra bendrojo naudojimo objektų dalinės nuosavybės subjektas ir turi teise ir pareigas prieš bendriją, kuri yra jų administracija. Teritorijoje buvo kuriama gyvenvietėje, ten faktiškai taip ir yra, tačiau pajėgumai yra nepajėgūs. Byloje nėra ginčijama sudaryta sutartis su Jūros Būstu, todėl nėra aišku kokia yra pažeistų teisių apimtis. Nurodo, kad nuginčijus šitą darbotvarkės klausimą, ieškovei niekas nepasikeistų. Kvartalo vystytojai buvo UAB „Bruzdeilynas“, jie įsteigė bendriją, įrenginėjo inžinerinius tinklus ir bankrutavo. Po bankroto inžineriniai tinklai perėjo bendrijai, kaip steigėjo turtas. Iš trijų vandens gręžinių šiai dienai yra įrengti du, vienas vystytojo, kitas privataus asmens, kuris yra bendrijai perduotas, taip pat yra įrengti valymo įrenginiai, siūlė ieškovei prisidėti ir juos kurti, kadangi bendrija jau yra savarankiška inžinerinių tinklų kūrėja, tačiau ji nėra lėšų turėtoja. Ieškovė atsisakė įgyvendinti įstojimo į bendriją sąlygas. Nurodo, kad ieškovė nenori įsitraukti į bendrijos veiklą, jie baigia išparduoti sklypus, jie turi visas teises, tačiau jų neįgyvendina. Nagrinėjamas ginčo klausimas yra administracinio pobūdžio, kas atliks techninę priežiūra, todėl šiuo klausimu ir buvo nuspręsta, kad jį atliks Jūros būstas. Neturi reikšmės ar turtas buvo prijungtas ar nebuvo, nes teisiškai jis taip pat buvo ieškovės.

Trečiasis asmuo M. M. teismo posėdžio metu paaiškino kad su ieškiniu nesutinka. Savo poziciją yra išreiškęs atsiliepime. Nurodo, kad šiuo metu yra du veikiantys vandens gręžiniai.

Trečiasis asmuo A. N. teismo posėdžio metu paaiškino kad su ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad šiuo metu yra pardavinėjami sklypai, savininkams leidžiama įsirengti valymo įrengimus ir pasijungiama prie jų valymo įrengimų. Rašytinių įrodymų patvirtinančių šias aplinkybes neturi. Nurodo, kad jie priėmė sprendimą, kad visi turi mokėti vienodą mokestį. Ieškovė turi sklypus, tai ji turi mokėti mokesčius.

Trečiasis asmuo J. P. teismo posėdžio metu paaiškino kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad ieškovė norėjo vystyti kvartalą, statyti namus ir juos pardavinėti. Nurodo, kad ieškovės sklypuose buvo vandens avarijų, už vandenį ir už remontą buvo apmokėta iš bendrų lėšų. Pasikeitus savininkams suprato, kad ieškovai nieko kvartale nevystys, todėl bandė priversti įjungti ieškovę į bendrą gyvenimą. Namus ankščiau administravo“ City Servisas“, 2014 metais ieškovei buvo žinoma, kad keičiasi „City Servisas“ pavadinimas, paliekant visas iki tol buvusios sutarties sąlygas, įkainiai nėra dideli, šiai dienai pakeisti administratorių, reiškia mokėti daugiau. Nurodė, kad susirinkimo metu buvo nutarta rinkti įmokas nuo turtinio vieneto, gavus ieškovės laišką dėl 57 vienetų apmokestinimo, buvo žodžiu kalbėta su ieškove, kad gali suorganizuoti susitikimą su administratoriumi, bandyti mažinti kainą, ieškovė nebepaskambinimo, neatvyko. Taikos sutarties nepasirašė, bendradarbiavimo netęsia. Nurodo, kad vanduo iš po žemių bėga, jie moka mokesčius, viskas eina per elektrą, jie turi remontuoti. 2017 metais atsirado nauja skelbimų lenta, o iki tol kabėjo sena skalbimų lenta. Žinojo, kad ieškovė yra didžiosios dalies žemės sklypų savininkė, bet apie susirinkimą ieškovė informuota nebuvo. Nurodo, kad įvadai yra privesti prie visų sklypų, bet įvadai yra užkasti ir nesimato.

Trečiasis asmuo A. P. teismo posėdžio metu paaiškino kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad ieškovė pardavinėja sklypus ir naujiems savininkams pasako, kad jiems priklauso įvadai, vanduo ir visa kita. Nurodo, kad 5 namuose, kuriuos pardavė, yra visi įvadai, savininkai nelegaliai yra prisijungę. Sutartimis tie savininkai yra nusipirkę tik namus ir sklypus, tinklų nėra nusipirkę, o ieškovė savininkams sako, kad jiems viskas priklauso.

Trečiasis asmuo V. U. teismo posėdžio metu paaiškino kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad visi turi turtą ir visi turi mokėti, jei šaligatvis eina šalia jų, tai jie ir turi jį prižiūrėti.

Trečiasis asmuo N. P. teismo posėdžio metu paaiškino kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad iki bankroto buvo atliktas pirmas etapas, buvo įrengti inžineriniai tinklai visuose 80 sklypų. Valymo įrengimai buvo pastatyti pirmiesiems namas. Servitutiniai keliai nustatyti visiems 80 sklypų.

Kiti tretieji asmenys į teismo posėdį neatvyko, procesiniai dokumentai įteikti, apie posėdžius pranešta tinkamai, jokių prašymų nereiškė.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

        ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatytos faktinės bylos aplinkybės.

Iš Valstybės įmonės „Registrų centro“ juridinių asmenų registro išplėstinio įrašo nustatyta, kad Bendrija „Bruzdeilyno valdos“ ir jos įstatai įregistruot 2008 m. rugpjūčio 27 d. (I t., b. l. 128-129, III t., b. l. 102-110). Iš Valstybės įmonės „Registrų centras“ juridinių asmenų registro išrašo nustatyta, kad nuo 2011 m. kovo 17 d. Bendrijos „Bruzdeilyno valdos“ pirmininkė buvo J. P., o nuo 2018 m. spalio 28 d. GNSB „Bruzdeilynas“ pirmininkas yra A. E. (II t., b. l. 129-130; VI t., 146-148). Iš Bendrijos „Bruzdeilyno valdos“ narių sąrašo nustatyta, kad Bendrijoje yra 12 narių: K. P., D. N., A. P., M. L., A. J., E. D., N. M., M. M., J. S., E. B., V. U., R. V. Ž.. Atkreiptinas dėmesys, kad R. V. Ž. B. „Bruzdeilyno valdos“ nare tapo tik 2017 m. rugpjūčio 2 d., t. y. jau po ginčijamo 2016 m. spalio 30 d. nutarimo priėmimo (II t., b. l. 128).

2014 m. vasario 1 d. UAB „Jūros būstas“ ir Bendrijos „Bruzdeilyno valdos“ sudarė sutartį Nr. 7R13-SUT-14-000006, kurios 3.1. punktu UAB „Jūros būstas“ (administratorius) įsipareigojo teikti gyvenvietės teritorijoje esančių namų ir/ar žemės sklypų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės (bendrojo naudojimo objektų) administravimo, eksploatavimo ir kitas komunalines paslaugas, o savininkai įsipareigojo susimokėti už administratoriaus suteiktas paslaugas sutartyje nustatyta tvarka. Sutarties 1.2.1 punkte nurodyta, kad gyvenvietė – apie 40 ha teritorija, esanti Pajūrio regioninio parko apsauginėje zonoje Bruzdeilyno kaime, Klaipėdos rajone (toliau - Bruzdeilyno kvartalas), kartu su joje pastatytais individualiais gyvenamaisiais namais, nuosavybės teise priklausančiais atskiriems savininkams. Sutarties 1.2.4 punkte nurodyta, kad savininkas – tai fizinis ir/ar juridinis asmuo, turintis nuosavybės teises į namą ir/ar jam priskirtiną žemės sklypą ir/ar kitas patalpas, esančias gyvenvietėje (II t., b. l. 193-200, III t., b. l. 112-122). 

Iš 2015 m. rugsėjo 21 d. UAB „Jūros būstas“ patvirtinto Bendrijos „Bruzdeilyno valdos“ bendrojo naudojimo objektų aprašo nustatyta, kad bendrosios inžinerinės sistemos yra: vandentiekio sistema, vandentiekio gręžinys, nuotekų šalinimo sistema, nuotekų valymo įrenginys, dujotiekio tinklai, elektros sistema, kvartalo elektros lauko tinklai, lietaus nuotekų tinklai, kitos (asfaltuotos gatvės, gelžbetonio borteliai) (II t., b. l. 131-136; III t., b. l. 55-60). 

Iš 2015 m. balandžio 29 d. turto pirkimo – pardavimo sutarties Nr. B-4 nustatyta, kad BUAB „Bruzdeilynas“ pardavė UAB „TG Invest-1“ nekilnojamąjį turtą – 45 žemės sklypus, šeši iš jų su priklausiniais (su nebaigtais statyti gyvenamaisiais namais), esantį Bruzdeilyno kaime, Klaipėdos rajone, 2015 m. gegužės 4 d. pasirašant turto perdavimo – priėmimo aktą Nr. B-4. Iš 2015 m. gruodžio 17 d. turto pirkimo – pardavimo sutarties Nr. B-17 nustatyta, kad BUAB „Bruzdeilynas“ pardavė UAB „TG Invest-1“ nekilnojamąjį turtą - 32 žemės sklypus, vieną iš jų su priklausiniu (su nebaigtu statyti gyvenamuoju namu), esantį Bruzdeilyno kaime, Klaipėdos rajone, 2015 m. gruodžio 22 d. pasirašant turto perdavimo - priėmimo aktą Nr. B-17. Iš 2016 m. sausio 14 d. turto pirkimo – pardavimo sutarties Nr. B-18 nustatyta, kad BUAB „Bruzdeilynas“ pardavė UAB „TG Invest-1“ nekilnojamąjį turtą - 32484/186762 dalis 9 žemės sklypų, esančių Bruzdeilyno kaime, Klaipėdos rajone, 2016 m. sausio 14 d. pasirašant turto perdavimo – priėmimo aktą Nr. B-18 (I t., b. l. 13-22; 23-28; 29-36; 37-40; 41-44; 45-46).

2016 m. spalio 30 d. įvyko Bendrijos „Bruzdeilyno valdos“ savininkų susirinkimas, kurio antruoju darbotvarkės klausimu buvo nutarta „administracinį ir eksploatacinį mokestį surinkti „Jūros būstas“ nuo visų turtinių vienetų nuo 2017 m. sausio l d.“ Susirinkime dalyvavo ir balsavo 10 asmenų, iš kurių 8 buvo Bendrijos nariai (E. B., A. J., M. M., J. S., K. P., A. P., E. D. ir V. U.) ir 2 nebuvo Bendrijos nariai (A. N. (narė buvo jo sutuoktinė D. N.) ir J. L. narys buvo jos sutuoktinis M. L.) (I t., b. l. 9-10; V t., b. l. 4).

Iš 2017 m. rugsėjo 12 d. UAB „TG Invest-1“ pateiktos pažymos apie UAB „TG Invest-1“ priklausančius žemės sklypus Bruzdeilyno kaime, Klaipėdos rajone (po vizualaus apžiūrėjimo) ir 2017 m. gruodžio 6 d. apibendrinimo nustatyta, kad UAB „TG Invest-1“ priklausantys 53 žemės tik iš dalies yra susiję su 2015 m. rugsėjo 1 d. Bendrijos „Bruzdeilyno valdos“ bendrojo naudojimo objektų apraše Nr. 1 nurodytais bendrojo naudojimo objektais (II t., b. l. 95-96; IV t., b. l. 41-49).

Iš 2007 m. sausio 17 d. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos patvirtinto projektavimo sąlygų sąvado Nr. Ar. 2-7 nustatyta, kad UAB „Bruzdeilynas“ prašymu buvo patvirtinti vandentiekio, buitinių nuotekų, lietaus nuotekų, vidaus kelio, priešgaisrinio rezervuaro projektai 80 gyvenamųjų namų statybos kvartalui, esančiame Bruzdeilyno kaime, Klaipėdos rajone. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad „Pasijungimai į gyvenamuosius namus bus atliekami šuliniuose sumontuojant balnus dl10x32. Pirmame statybos etape įvadai nebus klojami o per kelią iki sklypo ribos paliekami dėklai vamzdžių įvėrimui", „Geriamos kokybės vandens tiekimas numatomas iš vietinių gręžinių. Kvartale numatyta įrengti tris vandens tiekimo gręžinius. Taip pat nurodyta, kad „Buitinio nuotakyno tinklai 80 gyvenamųjų namų statybos kvartale Bruzdelynų k., Kretingalės sen. projektuojami vadovaujantis projektavimo sąlygų sąvadu <...> Pirmame statybos etape išvadai iš gyvenamųjų namų neprojektuojami, o paklojami nuotakyno tinklai per kelią iki sklypo ribos“ (IV t., b. l. 51-83). 

Iš 2017 m. gruodžio 1 d. UAB „ARTVA“ pranešimo Nr. 762 nustatyta, kad Bruzdeilyno kaime, Klaipėdos rajone, yra įrengtas 86 metrų gylio gręžinys, kuris vandeniu gali aprūpinti 20-30 namų (IV t., b. l. 90).

UAB „TG Invest-1“ 2017 m. vasario 13 d. ir 2017 m. gegužės 9 d. kreipėsi į UAB „Jūros būstas“ dėl informacijos pateikimo, prašydama paaiškinti, kokiu pagrindu UAB „Jūros būstas“ prižiūri bendrojo naudojimo objektus ir kokių bendrojo naudojimo objektų savininkė yra UAB „TG Invest-1“ (I t., b. l. 99-102).

Iš pateiktų sąskaitų nustatyta, kad namo bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros, namo bendrosios nuosavybės administravimo ir kaupiamųjų lėšų mokesčiai skaičiuojami nuo 57 ieškovei priklausančių turinių vienetų (I t., b. l. 95-98).

Iš Valstybės įmonės „Registrų centras“ Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašų nustatyta, kad ieškovė kaip ir dalis trečiųjų asmenų (A. N., R. N., E. P., K. P., P. P., M. T. P., J. P., A. P., E. D., R. R., A. D., V. U., A. N., D. N., K. P., N. P., M. L., V. U., O. S., J. S., A. J., E. B. ir M. M.), iš kurių dešimt yra Bendrijos „Bruzdeilyno valdos“ nariai, bendrosios dalinės nuosavybės teise turi devynis žemės sklypus, esančius Bruzdeilyno kaime, Klaipėdos rajone, kurių naudojimo būdas susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos bei rekreacinių miškų sklypai (I t., b. l. 47-89).

Dėl individualių gyvenamųjų namų Bendrijos „Bruzdeilyno valdos“ 2016 m. spalio 30 d. savininkų susirinkime priimto nutarimo antruoju darbotvarkės klausimu pripažinimo negaliojančiu.

        Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teisės įgyvendinimo ribos skiriasi priklausomai nuo to, ar daiktas priklauso vienam asmeniui, ar keliems asmenims vienu metu, t. y. ar nuosavybė yra asmeninė ar bendroji. Bendroji nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti (CK 4.72 straipsnio 1 dalis). Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys; bendrosios nuosavybės teisė laikoma daline, jeigu įstatymai nenustato ko kita (CK 4.73 straipsnio 1, 2 dalys).

        Savininko nuosavybės teisė reiškia, kad savininkas turi teisę spręsti klausimus dėl jam priklausančios nuosavybės valdymo, naudojimo ar disponavimo. Jeigu turtas priklauso keliems savininkams, tai bendrai jiems priklausančio turto valdymo, naudojimo ir kitus klausimus visi savininkai sprendžia įstatymų nustatyta tvarka. Keliems savininkams sprendžiant su savininkų bendra nuosavybe susijusį klausimą savininkas negali būti nušalintas nuo klausimo sprendimo. Savininko nedalyvavimas sprendžiant tokį klausimą gali būti pateisinamas jo paties apsisprendimu nedalyvauti, tačiau jis turi būti tinkamai informuojamas apie tokio klausimo svarstymą, jam turi būti sudaryta galimybė dalyvauti priimant sprendimą ir pasinaudoti savo teisėmis sprendimo priėmimo procedūroje. Jeigu savininkas kokiu nors ne įstatymo pagrindu neįtraukiamas į klausimo, susijusio su jo bendra su kitais savininkais nuosavybe, svarstymą, tai sprendimai, priimti savininkui nedalyvaujant, gali būti teismo panaikinti kaip pažeidžiantys savininko interesus, jeigu buvo nuspręsta dėl jo teisių ir pareigų.

        Kai kurie savininkų sprendimų priėmimo tvarkos klausimai yra reglamentuoti įstatymų ar kitų teisės aktų. Savininkai sprendimus gali priimti tiesiogiai, asmeniškai bendraudami ir sudarydami sandorius. Lygiai taip pat jiems įmanoma ir kitomis teisinėmis formomis spręsti klausimus dėl bendros nuosavybės įgyvendinimo. Pavyzdžiui, savininkai gali veikti pagal jungtinės veiklos sutartį ar spręsti jiems aktualius klausimus susirinkimuose, jeigu savo teisėms įgyvendinti jie yra įkūrę savininkų kolektyvinę organizaciją pagal įstatymą, pavyzdžiui, bendriją. CK 4.75 straipsnis nustato, kad bendrosios dalinės nuosavybės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Tam tikrų objektų savininkų bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą teisės aktai reglamentuoja detaliau.

        CK 4.85 straipsnis reglamentuoja butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo organizavimo ir vykdymo aspektus ir turi blanketinių nuostatų, kurios nukreipia į kitus teisės aktus. Ši norma reglamentuoja tam tikrus butų ir kitų patalpų savininkų kompetencijai priklausančius klausimus. Jie susiję su bendrojo naudojimo objektų bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimu. CK 4.85 straipsnio 1 dalyje išvardyti sprendimai priimami dėl: 1) bendrojo naudojimo objektų sukūrimo; 2) bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo; 3) bendrojo naudojimo objektų disponavimo. Šie klausimai sprendžiami butų ir kitų patalpų savininkų dauguma. Kiti CK 4.85 straipsnio 1 dalyje nenurodyti klausimai, pavyzdžiui, susiję su visų ar dalies savininkų įkurtos bendrijos veikla (ataskaitų tvirtinimu, bendrijos vadovavimo organų veiklos aspektų reguliavimu, atlyginimu už darbą bendrijoje ir kt.), gali būti sprendžiami bendrijos narių susirinkime.

        CK 4.85 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai priimami šių savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymai nenustato kitaip. Tai reiškia, kad įstatymais gali būti nustatyti atvejai, kai sprendimus priima kitoks savininkų skaičius, pavyzdžiui, tik tų savininkų, kurie yra susivieniję į bendriją. Tokioje situacijoje klausimai dėl sprendimo priėmimo gali būti reglamentuoti įstatymo, esant CK suteiktai pirmenybei kito įstatymo normoms (CK 1.3 straipsnio 2 dalis), todėl klausimai sprendžiami pirmiausia taikant specialaus įstatymo nuostatas. Vienas iš tokių yra Lietuvos Respublikos Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas.

        Byloje sprendžiamų ginčo teisinių santykių atsiradimo metu galiojo Lietuvos Respublikos Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas (toliau - DGNIKPPSBĮ) (suvestinė redakcija nuo 2015-01-01 iki 2016-12-31), kurio 1 straipsnis nustatė, kad įstatymas nustato daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės valdymo būdą steigiant bendriją, reglamentuoja šios bendrijos steigimą, valdymą, veiklą, reorganizavimą ir likvidavimą, bendrijai priklausančių butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų – bendrijos narių teises ir pareigas. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, jog dėl gyvenamųjų namų statybos bendrijos veiklos panašumo į daugiabučių namų savininkų bendriją šio įstatymo nuostatos mutatis mutandis taikytinos ir apibrėžiant gyvenamųjų namų statybos bendrijos veikloje atsirandančius teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2013).

        Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas ir dėl 2016 m. spalio 30 d. įvykusio savininkų susirinkimo metu antruoju darbotvarkės klausimu priimto sprendimo, kuriuo buvo nutarta „administracinį ir eksploatacinį mokestį surinkti „Jūros būstas“ nuo visų turtinių vienetų nuo 2017 m. sausio l d.“, pripažinimo negaliojančiu. Ieškovės teigimu, šis sprendimas pažeidžia jos teises, nes nutarimas susijęs su visų teritorijoje esančių nekilnojamojo turto objektų savininkų interesais, todėl turėjo būti sprendžiamas visų savininkų susirinkime. Nustatant administracinio ir eksploatacinio mokesčio rinkimą nuo visų ieškovei priklausančių turtinių vienetų, lygiomis dalimis su kitais savininkais, nebuvo atsižvelgta į tai, kad ieškovės žemės sklypai neprijungti prie vietinių inžinerinių tinklų, kaip ir ginčo laikotarpiu ieškovei priklausę 5 nebaigtos statybos namai, tuo pažeidžiant proporcingumo ir teisingumo principus. Nurodo, kad ieškovė turi tik dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų nekilnojamojo turto vienetų, t. y. 9 žemės sklypus, asfaltuotą gatvę iki 23 žemės sklypų, o visi kiti atsakovės nurodomi bendrojo naudojimo objektai jai nepriklauso jokia nuosavybės forma ir ji jais nesinaudoja, dėl ko neturi pareigos mokėti administracinio ir eksploatacinio mokesčio nuo visų turtinių vienetų. Atsakovės teigimu 2016 m. spalio 30 d. įvykusio savininkų susirinkimo metu antruoju darbotvarkės klausimu priimtas sprendimas jokių ieškovės teisių nepažeidė, nes ieškovė yra visų bendrojo naudojimo objektų bendrasavininkė, todėl jai kyla pareiga išlaikyti bendrojo naudojimo objektus, nepriklausomai nuo to, naudojasi jais ar ne.

        Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Bruzdeilyno kvartale yra 80 sklypų, tačiau ne visi sklypų savininkai ginčijamo nutarimo priėmimo metu priklausė bendrijai. Ieškovė ginčijamo nutarimo priėmimo metu nebuvo Bendrijos „Bruzdeilyno valdos“ narė. Ginčo laikotarpiu ieškovei priklausė 57 turtiniai vienetai, t. y. 52 žemės sklypai ir 5 žemės sklypai su 5 nebaigtais statyti gyvenamaisiais namais, pažymėtina, kad ieškovei priklausančių nekilnojamojo turto objektų skaičius nuolat kinta, dėl ieškovės vykdomų pirkimo – pardavimo sandorių. Taip pat nustatyta, kad ieškovė kartu su trečiaisiais asmenimis tiek ginčo laikotarpiu, tiek šiuo momentu bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo 9 žemės sklypus, esančius Bruzdeilyno kvartale, kurių naudojimo būdas susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos bei rekreacinių miškų sklypai.

        Pagal 2015 m. rugsėjo 21 d. UAB „Jūros būstas“ patvirtintą Bendrijos „Bruzdeilyno valdos“ bendrojo naudojimo objektų aprašą bendrosios inžinerinės sistemos yra: vandentiekio sistema, vandentiekio gręžinys, nuotekų šalinimo sistema, nuotekų valymo įrenginys, dujotiekio tinklai, elektros sistema, kvartalo elektros lauko tinklai, lietaus nuotekų tinklai, kitos (asfaltuotos gatvės, gelžbetonio borteliai), atsakovės teigimu, su bendrojo naudojimo objektais susiję visi sklypų savininkai. Byloje nėra ginčo, kad šiame apraše nurodyti bendrojo naudojimo objektai nėra įregistruoti viešame registre.

        Pagal projektavimo sąlygų sąvadą Bruzdeilyno kvartale turėjo būti išvystyta žymiai platesnė infrastruktūra nei kad yra šiuo metu: gręžiami trys vandens gręžiniai, o komunikacijos atvedamos tik iki sklypo. Vėlesniame etape prie komunikacijų nutiesiant papildomus vamzdžius būtų prijungiami namai. Kaip ir geriamojo vandens tiekimo atveju taip ir nuotekų surinkimo - projektuojant nuotekų tinklus buvo numatyta atvesti vamzdžius iki žemės sklypų ribos, tačiau ne juos pajungti prie šių tinklų. Pajungimui prie tinklų yra būtina atlikti papildomus statybos darbus. Ginčo laikotarpiu buvo tik vienas vandens gręžinys, vandeniu galintis aprūpinti 20-30 namų, byloje nėra ginčo, kad vandentiekio ir buitinių nuotekų naudojimo techniniai pajėgumai tiek ginčo laikotarpiu, tiek šiuo metu yra riboti. Iš ieškovės pateiktos 2017 m. rugsėjo 12 d. pažymos apie ieškovei priklausančius žemės sklypus Bruzdeilyno k., Klaipėdos rajone (po vizualaus apžiūrėjimo) nustatyta, kad ieškovei priklauso 53 žemės sklypai, iš kurių viename yra nebaigtas statyti namas. Nustatyta, kad iki 31 sklypų yra nutiesti nuotekų ir vandentiekio tinklai (iki 22 sklypų nėra nutiesti), iki 45 sklypų yra nutiesti nuotekų, vandentiekio ir elektros tinklai (iki 8 sklypų nėra nutiesti), iki 23 sklypų yra asfaltuota gatvė iki sklypo (iki 30 sklypų nėra asfaltuotos gatvės), prie visų 53 sklypų yra apšvietimo stulpai. Nors prie nurodytų sklypų yra nutiesti nuotekų, vandentiekio ir elektros tinklai, tačiau į sklypus nėra įvesti, t. y. sklypai prie tinklų nėra prijungti, todėl pagal atskirą susitarimą su bendrija sklypai dar turės būti prijungti prie šių tinklų (jeigu tam bus techninės galimybės). Tinklai iki nurodytų sklypų, prie kurių nėra nutiestų tinklų, turės būti nutiesti susitarus dėl to (jeigu bus tam techninės galimybės) su bendrija  Iš ieškovės pateikto 2017 m. gruodžio 6 d. apibendrinimo nustatyta, kad ieškovei priklausantys 53 žemės  sklypai tik iš dalies yra susiję su 2015 m. rugsėjo 1 d. Bendrijos „Bruzdeilyno valdos“ bendrojo naudojimo objektų apraše Nr. 1 nurodytais bendrojo naudojimo objektais: vandentiekio sistema, nuotekų šalinimo sistema, elektros sistema iki dalies žemės sklypų yra atvesti, tačiau prie jų nepajungti, iki dalies žemės sklypų tinklai išvis nėra atvesti; vandentiekio gręžinio techninis pajėgumas aprūpinti vandeniu 20-30 namų ir ieškovei priklausantys žemės sklypai prie jo nėra pajungti; nuotekų valymo įrenginio techninis pajėgumas aptarnauti 35 gyventojus ir ieškovei priklausantys žemės sklypai prie jo nėra pajungti; dujotiekio tinklų įvadų vizualiai nematyti, tačiau jis neveikiantis, nes nėra prijungtas prie magistralinių tinklų; kvartalo elektros lauko tinklai – apšvietimo stulpai įrengti prie ieškovei žemės sklypų, tačiau apšvietimas nevykdomas ir jie nėra prižiūrimi; prie lietaus nuotekų tinklų ieškovei priklausantys žemės sklypai nėra pajungti, todėl su minėtais objektais ieškovei priklausantys žemės sklypai nėra susiję. Ieškovei priklausantys 23 žemės sklypai yra susiję su bendro naudojimo objektų sąraše nurodyta asfaltuota gatve ir gelžbetonio borteliais. Į bylą pateiktos fotonuotraukos patvirtina, kad asfaltuotas kelias ir borteliai prie visų žemės sklypų nėra nutiestas, dalyje yra pieva, pravažiavimai užtverti, nėra gyvenamųjų ar kitokių statinių, t. y. asfaltuotos gatvės ir gelžbetonio borteliai nėra nutiesti prie visų žemės sklypų (IV t., b. l. 91-93). Atsakovė į bylą jokių rašytinių įrodymų, kad ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai dėl bendrojo naudojimo objektų sąsajumo su namais (sklypais) gyvenvietėje būtų klaidingi ir neatitiktų faktinės padėties, nepateikė. Trečiasis asmuo J. P. teismo posėdžio metu paaiškino kad ieškovės sklypuose buvo vandens avarijų, už vandenį ir už remontą buvo apmokėta iš bendrų lėšų, tačiau į bylą jokių rašytinių įrodymų nepateikė.

        Byloje kilo ginčas dėl 2016 m. spalio 30 d. įvykusio savininkų susirinkimo metu antruoju darbotvarkės klausimu priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, t. y. ar nutarimas yra priimtas nepažeidžiant tokio nutarimo priėmimo tvarkos. Ieškovės teigimu, nutarimas susijęs su visų teritorijoje esančių nekilnojamojo turto objektų savininkų interesais, todėl turėjo būti sprendžiamas visų savininkų susirinkime, vadovaujantis DGNIKPPSBĮ 12 straipsniu. Atsakovė nurodo, kad nagrinėjamas ginčo klausimas yra administracinio pobūdžio, todėl šis klausimas tiek pagal DGNIKPPSBĮ 10 straipsnį, tiek pagal Bendrijos „Bruzdeilyno valdos“ įstatus yra priskiriamas bendrijos narių susirinkimo kompetencijai.

        DGNIKPPSBĮ 11 straipsnis nustato, kaip šaukiamas ir vyksta, kokius bendraturčių klausimus nagrinėja daugiabučio gyvenamojo namo bendrijos narių susirinkimas, jeigu daugiabučiame gyvenamajame name yra įsteigta savininkų bendrija. DNSBĮ 12 straipsnis reglamentuoja visų daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo šaukimo ir organizavimo tvarką, taip pat sprendimų dėl bendrų interesų tenkinimo arba dėl atskirų bendros nuosavybės objektų priėmimą. Pagal DGNIKPPSBĮ 12 straipsnio 1 dalį šiame straipsnyje nustatyti klausimai daugiabučiame gyvenamajame name, kuriame yra įsteigta bendrija, sprendžiami savininkų balsų dauguma, tai yra sprendžiami daugiabučio gyvenamojo namo visų savininkų susirinkime, o ne name veikiančios bendrijos narių susirinkime. Visų savininkų susirinkimo šaukimo ir organizavimo tvarka vykdoma ir sprendimai priimami vadovaujantis mutatis mutandis DGNIKPPSBĮ 11 straipsnio nuostatomis. Tokie klausimai pagal DNSBĮ 12 straipsnio 1 dalį yra: 1) bendrų interesų tenkinimo klausimai; 2) priemonių, nesusijusių su pastato naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimu, klausimai; 3) pastato atnaujinimo, lėšų tam kaupimo ar skolinimosi ir kredito sutarčių sąlygų klausimai. Kaip bendrų interesų tenkinimas DNSBĮ 12 straipsnio 1 dalyje nurodomas toks pavyzdinis sąrašas kaip karšto vandens tiekėjo, šilumos paskirstymo metodo, pastato (pastatų) šildymo būdo, atsiskaitymo tvarkos pasirinkimo, tiekimo vartojimo ribos nustatymo, patalpų (pastatų) savininkų sutarčių su paslaugų teikėjais sudarymo ar nutraukimo ir panašūs klausimai. Sutartys su paslaugų teikėjais gali apimti įvairias paslaugas, reikalingas visiems savininkams, nes tai turi būti bendrų interesų tenkinimas.

        Įsiteisėjusiu Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. vasario 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-623-901/2018, kuris Klaipėdos apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-982-826/2018 paliktas nepakeistu, nustatyta, kad 2016 m. spalio 30 d. buvo šaukiamas ir vyko ne tik bendrijos narių, bet ir visų bendrijos teritorijoje esančių žemės sklypų, kurie yra Klaipėdos rajone, Bruzdeilyno kaime, savininkų susirinkimas, ir nustačius, jog savininkų susirinkime dalyvavo ir balsavo tik 10 iš 28 objektų savininkų, atsakovei nepateikus jokių įrodymų dėl visų objektų savininkų tinkamo informavimo apie susirinkimą, konstatuota, kad susirinkime nebuvo reikiamo kvorumo (daugiau negu pusės visų objektų savininkų), todėl ginčijamas susirinkimo nutarimas pirmuoju darbotvarkės klausimu - „kaupiamųjų lėšų dydį po svarstymo nustatyti 5 eurus nuo objekto nuo 2017 m. sausio mėn. bendro naudojimo objektų priežiūrai, remontui ir tvarkymui“,

priimtas neteisėtai, pažeidžiant įstatymų nustatytą tokio nutarimo priėmimo tvarką.

        Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2014 m. vasario 1 d. UAB „Jūros būstas“ ir Bendrijos „Bruzdeilyno valdos“ sudarė sutartį dėl bendrojo naudojimo objektų administravimo, eksploatavimo ir kitų komunalinių paslaugų teikimo. Prieš tai analogiška sutartis buvo sudaryta tarp Bendrijos „Bruzdeilyno valdos“ ir AB „City Service“. Pastebėtina, kad ieškovė nuosavybės teisę į turtinius vienetus Bruzdeilyno kvartale įgijo dar 2015 m. gegužės 4 d., 2015 m. gruodžio 22 d., 2016 m. sausio 14 d., pasirašant turto perdavimo – priėmimo aktus, o iki nusprendžiant administracinį bei eksploatacinį mokestį rinkti nuo visų 80 turtinių vienetų, pagal skundžiamą 2016 m. spalio 30 d. nutarimą pradėtas rinkti tik nuo 2017 m. sausio 1 d., bendrijos nariai dengė už bendrojo naudojimo objektus priskaičiuotus administracinį ir eksploatacinį mokesčius. 

        Atsižvelgiant į tai, kad iki 2017 m. sausio 1 d. ieškovei prievolė mokėti administracinį ir eksploatacinį mokesčius nebuvo numatyta, į tai, kad 2016 m. spalio 30 d. susirinkimo antruoju darbotvarkės klausimu buvo ne tik nustatytas atitinkamus mokesčius surenkantis subjektas, t. y. UAB „Jūros būstas“, bei jų rinkimo pradžios momentas, bet ir apmokestinimo jais objektas – visi Bruzdeilyno kvartale esantys 80 turtinių vienetų, t. y. buvo padidintas apmokestintų objektų skaičius, teismo vertinimu, šio susirinkimo metu svarstytas antrasis darbotvarkės klausimas yra susijęs su sklypų/namų savininkų bendrų interesų tenkinimu, kurį, vadovaujantis DGNIKPPSBĮ 12 straipsnio 1 dalimi, turėjo spręsti ne bendrijos narių susirinkimas, o visų sklypų/namų savininkų susirinkimas, todėl nustačius, jog šiame susirinkime nebuvo reikiamo kvorumo (daugiau negu pusės visų objektų savininkų), atsakovei nepateikus jokių įrodymų dėl visų objektų savininkų tinkamo informavimo apie susirinkimą, konstatuotina, kad ginčijamas susirinkimo nutarimas antruoju darbotvarkės klausimu - „administracinį ir eksploatacinį mokestį surinkti „Jūros būstas“ nuo visų turtinių vienetų nuo 2017 m. sausio l d.“, priimtas neteisėtai, pažeidžiant įstatymų nustatytą tokio nutarimo priėmimo tvarką.

        DGNIKPPSBĮ 21 straipsnio 2 dalis nustato, kad butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teisės ir pareigos, susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu, yra lygios, neatsižvelgiant į tai, ar jie yra bendrijos nariai, ar ne. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad ieškovei kartu su trečiaisiais asmenimis bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 9 žemės sklypai, esantys Bruzdeilyno kvartale, kurių naudojimo būdas susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos bei rekreacinių miškų sklypai, be to ieškovei priklausantys 23 žemės sklypai yra susiję su bendro naudojimo objektų sąraše nurodyta asfaltuota gatve ir gelžbetonio borteliais, taigi tuo pačiu susiję ir su kvartalo elektros lauko tinklais ir vykdomu apšvietimu dalyje asfaltuotos gatvės, todėl teismo vertinimu ieškovė turi pareigą prisidėti prie bendro naudojimo objektų išlaikymo, tačiau turi būti nustatomas proporcingas ir teisingas mokesčių dydis.

        Dėl bylinėjimosi išlaidų.

        Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

        Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, kad jos patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 2722,67 Eur, t. y. 75,00 Eur žyminis mokestis už kasacinį skundą, 41,00 Eur žyminį mokestį už ieškinį pirmos instancijos teisme (It. b. l. 12), 106,67 Eur atstovimo išlaidų pirmos instancijos teisme (V t. b.l. 6-8) ir 2 500,00 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti už kasacinio skundo surašymą (VI t., b. l. 1-15; 5It. b. l. 121-54), kurios ieškinį tenkinus visiškai, priteistinos iš atsakovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

        Iš atsakovės priteisina 321,80 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei, kurias sudaro 61,80 Eur, kurias patyrė kasacinis teismas ir 260,00 Eur išlaidų patirtų pirmos instancijos teisme  (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnis).

        Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu teismas,

n u s p r e n d ž i a :

        ieškinį tenkinti visiškai.

        Pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento Bendrijos „Bruzdeilyno valdos“ 2016 m. spalio 30 d. savininkų susirinkimo (protokolo Nr. 9) nutarimą antruoju darbotvarkės klausimu, kuriuo nutarta „administracinį ir eksploatacinį mokestį surinkti „Jūros būstas“ nuo visų turtinių vienetų nuo 2017 m. sausio l d.“

        Priteisti iš atsakovės gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „Bruzdeilyno valdos“, juridinio asmens kodas 301843939, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „TG Invest – 1“, juridinio asmens kodas 302464707, 2 722,67 Eur bylinėjimosi išlaidų.

        Priteisti iš atsakovės gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „Bruzdeilyno valdos“, juridinio asmens kodas 301843939, 321,80 Eur už procesinių dokumentų siuntimo išlaidų į valstybės biudžetą, sumokant juos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

        Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Teisėja                                                                      Inga Sakalauskaitė