Civilinė byla Nr. 2-618/2012
Proceso Nr. 2-58-3-00694-2011-1
Procesinio sprendimo kategorija: 122.4; 126.5; 126.8
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. balandžio 26 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Rasos Gudžiūnienės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Marytės Mitkuvienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo bankrutavusios individualios įmonės „Juvira“ bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Tytus“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gruodžio 28 d. nutarties, kuria atmestas bankrutavusios individualios įmonės „Juvira“ bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Tytus“ skundas dėl 2011 m. lapkričio 17 d. bankrutavusios individualios įmonės „Juvira“ kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo bankrutavusios individualios įmonės „Juvira“ bankroto byloje, civilinės bylos Nr. B2-1404-368/2011.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Šiaulių apygardos teismo 2011 m. birželio 8 d. nutartimi IĮ „Juvira“ iškelta bankroto byla, administratoriumi paskirta UAB „Tytus“. 2011 m. rugsėjo 15 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi ši įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduota.
Šiaulių apygardos teismo 2011 m. liepos 13 d. nutartimi patvirtinta bankrutuojančios IĮ „Juvira“ administratoriaus administravimo išlaidų sąmata 25 900 Lt sumai (be mokesčių) iki kreditorių susirinkimas patvirtins administravimo išlaidų sąmatą, kurią sudarė: buhalterio samdymas (buhalterinės apskaitos vedimas) – 2000 Lt; archyvaro samdymas – 2000 Lt; teisinės paslaugos – 1400 Lt; auditoriaus paslaugos – 4500 Lt; transporto išlaidos – 1000 Lt; patalpų nuoma – 1000 Lt; pavojingų atliekų priežiūros, tvarkymo ir utilizavimo išlaidos – pagal faktą; ūkio išlaidos (kanc. prekės, kopijavimas, pažymos, įmonės statuso keitimas, įvairių pažymų gavimas, užklausimai valstybinėms institucijoms, kt.) – 5000 Lt; turto transportavimo kaštai – 2000 Lt; administratoriaus atlyginimas – 8000 Lt.
2011 m. rugsėjo 12 d. vyko pirmasis bankrutavusios IĮ „Juvira“ kreditorių susirinkimas, kuris nutarė administravimo išlaidoms padengti, tame tarpe administratoriaus atlyginimui laikotarpiui nuo 2011-06-21 (įmonės bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos) iki 2011-09-12 skirti vadovaujantis 2011-07-13 Šiaulių apygardos teismo nutartimi, o nuo 2011-09-12 iki įmonės išregistravimo iš įmonių rejestro dienos administratoriaus atlyginimui skirti 3 000 Lt plius PVM, o visoms administravimo išlaidoms, įskaitant administratoriaus atlyginimą, skirti 8 000 Lt plius PVM kas mėnesį.
2011 m. lapkričio 17 d. bankrutavusios IĮ „Juvira“ kreditorių susirinkimas nutarė už laikotarpį nuo įmonės bankroto bylos iškėlimo dienos (2011-06-08) iki įmonės išregistravimo iš įmonių rejestro dienos administratoriaus atlyginimui skirti 15 000 Lt plius PVM; už laikotarpį nuo įmonės bankroto bylos iškėlimo dienos (2011-06-08) iki įmonės išregistravimo iš įmonių rejestro dienos administravimo išlaidoms (t.y. buhalterio samdymas (buhalterinės apskaitos vedimas), archyvaro samdymas, teisinės paslaugos, transporto išlaidos, ūkio išlaidos (kanceliarinės prekės, kopijavimas, pažymos, įmonės statuso keitimas, įvairių pažymų gavimas, užklausimai valstybinėms institucijoms ir kt.)) skirti 5 000 Lt plius PVM.
Bankrutavusios IĮ „Juvira“ bankroto administratorius UAB „Tytus“ prašė panaikinti šios įmonės 2011-11-17 kreditorių susirinkimo nutarimus dėl administravimo išlaidų ir administratoriaus atlyginimo patvirtinimo. Nurodė, kad kreditorių susirinkimas neturėjo teisės mažinti administravimo išlaidų sąmatos, nes Šiaulių apygardos teismas 2011-07-13 nutartimi buvo nustatęs 25 900 Lt dydžio administravimo išlaidų sumą, o pirmasis kreditorių susirinkimas 2011-09-12 jam nustatė 8 000 Lt mėnesio atlyginimą, todėl minėtais nutarimais atitinkamai nustačius tik 15 000 Lt dydžio atlyginimą bankroto administratoriui ir administravimo išlaidų sumą sumažinus iki 5 000 Lt, bankroto administratoriui nesudaroma sąlygų ir galimybių sklandžiai atlikti administravimo procedūras, trikdoma bankroto bylos eiga, pažeidžiama administratoriaus bei kreditorių interesų pusiausvyra. Be to, nuo bankroto bylos iškėlimo dienos iki 2011-11-14 bankroto administratorius jau patyrė 40 051,87 Lt administravimo išlaidų.
Suinteresuotasis asmuo Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius prašė atmesti bankrutavusios IĮ „Juvira“ bankroto administratoriaus UAB „Tytus“ skundą dėl 2011-11-17 kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo. Teigė, kad skiriant išlaidas administruoti, turi būti atsižvelgiama į faktiškai reikalingų ir patirtų išlaidų dydį, o teismo patvirtinta administravimo išlaidų sąmata yra preliminaraus pobūdžio, nes tik kreditorių susirinkimui įstatymas suteikia teisę patvirtinti galutinę administravimo išlaidų sumą. Suinteresuoto asmens nuomone, patvirtinta 5 000 Lt administravimo išlaidų suma ir 15 000 Lt atlyginimas bankroto administratoriui, įvertinus byloje turėtas administravimo išlaidas ir įdėtas darbo sąnaudas, nėra per maži.
I. P. instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apygardos teismas 2011 m. gruodžio 28 d. nutartimi bankrutavusios IĮ „Juvira“ bankroto administratoriaus UAB „Tytus“ skundą atmetė.
Teismas nurodė, kad teismų praktikoje nustatyta, jog kreditorių susirinkimas gali nustatyti ne tik administratoriaus atlyginimo dydį, bet ir jo mokėjimo tvarką, t . y. mokėjimą dalimis, vykdant bankroto procesą arba visą sumą iš karto, baigus procesą. Kreditorių susirinkimas taip pat turi teisę dėl atsiradusių naujų aplinkybių (papildomų išlaidų) pildyti administravimo išlaidų sąmatą pagal administratoriaus prašymą, todėl šiuo atveju bankroto administratoriui nėra užkirstas kelias kreiptis į kreditorių susirinkimą su prašymu dėl administravimo išlaidų atlyginimo (šių išlaidų padidinimo). Teismas bankroto administratoriaus skundo teiginius laikė nepagrįstais, nurodydamas, kad skiriant išlaidas administruoti, turi būti atsižvelgiama į faktiškai reikalingų ir patirtų išlaidų dydį, o teismo patvirtinta administravimo išlaidų sąmata yra preliminaraus pobūdžio, nes tik kreditorių susirinkimui įstatymas suteikia teisę patvirtinti galutinę administravimo išlaidų sąmatą, nustatyti administratoriui atlyginimą (ĮBĮ 23 str. 5, 9 p.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovo bankrutavusios IĮ „Juvira“ bankroto administratorius UAB „Tytus“ prašo Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gruodžio 28 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo skundą tenkinti visiškai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
- Teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, nes teismas netinkamai įvertino 2011-11-17 pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo aplinkybes. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pirmasis kreditorių susirinkimas negali pakeisti teismo nutartimi patvirtintų administravimo išlaidų dydžio, jas sumažinant, tačiau teismo iki pirmojo kreditorių susirinkimo nustatytos administravimo išlaidos, esant objektyvioms priežastims, gali būti padidintos (2010 m. lapkričio 30 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010). Šiuo atveju pirmasis kreditorių susirinkimas, vykęs 2011-09-12, laikėsi nustatytos tvarkos, tačiau pakartotinai tvirtinant administravimo išlaidų sąmatą 2011-11-17 kreditorių susirinkime, ji buvo ženkliai sumažinta, neatsižvelgiant į tai, kad administravimo išlaidos buvo pagrįstos buhalterinės apskaitos dokumentais, pateiktais didžiausiam kreditoriui Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui. Bankroto administratorius nuo įmonės bankroto bylos iškėlimo dienos iki 2011-11-14 patyrė administravimo išlaidų už 40 051,87 Lt sumą, maksimalus įmonės administravimo išlaidų dydis 2011-11-16 pagal pirmojo kreditorių susirinkimo patvirtintą sąmatą sudaro 44 233,33 Lt, taigi, administratorius naudojo įmonės lėšas atsakingai, neviršydamas pirmojo kreditorių susirinkimo nustatytų maksimalių dydžių. Retrospektyviai keičiant administravimo išlaidų sąmatą, susidarytų teisinio neapibrėžtumo ir netikrumo situacija, nes administratorius nežinotų administravimo išlaidų ribų arba negalėtų vadovautis pirmojo kreditorių susirinkimo nustatytomis išlaidų ribomis, dėl ko atitinkamai negalėtų operatyviai ir efektyviai vykdyti bankroto procedūrų, sudaryti sutarčių su darbuotojais, tiekėjais, kitais subjektais, kurios būtinos bankroto procedūroms vykdyti.
- Teismas nemotyvavo nutarties dalies dėl skundžiamo kreditorių susirinkimo patvirtinto 15 000 Lt plius PVM atlyginimo administratoriui dydžio. Kreditorių susirinkimo nutarimas, kuriuo retrospektyviai (įskaitant ir laikotarpį iki šio susirinkimo) sumažintas administratoriaus atlyginimas, negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, nes juo nukrypta nuo ĮBĮ 36 straipsnio reikalavimų, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų principų ir interesų pusiausvyros principo. Sprendžiant dėl administratoriaus atlyginimo dydžio, būtina atsižvelgti į tai, kad bankrutuojanti įmonė yra individuali įmonė, tad bus sprendžiamas ne tik įmonės, bet ir jos dalyvių atsakomybės klausimas, įmonės ir jos dalyvių turto realizavimo klausimai, todėl bankroto procesas yra sudėtingesnis už įprastą ir ženkliai išaugs administratoriaus veiklos apimtys. Neturint pakankamai resursų, administratorius neturės galimybės tinkamai apginti tiek bankrutuojančios įmonės, tiek jos kreditorių interesų.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius prašo apelianto atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
- Atmestinas atskirojo skundo argumentas, kad pirmasis kreditorių susirinkimas negali pakeisti teismo nutartimi patvirtintų administravimo išlaidų dydžio, jas sumažinant. Pirma, šis argumentas nėra reikšmingas nagrinėjamu atveju, nes apeliantas skundžia ne pirmojo, o 2011-11-17 vykusio kreditorių susirinkimo sprendimą. Antra, ĮBĮ 23 straipsnis, įtvirtinantis kreditorių susirinkimo teises, numato ir teisę tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, ją keisti, kt., tad skundžiamas kreditorių susirinkimo sprendimas įgyvendino įstatyme numatytą kreditorių susirinkimo teisę. Jeigu kreditorių susirinkimas negalėtų keisti pradinėje bankroto bylos stadijoje teismo patvirtintos administratoriaus išlaidų sąmatos, neliktų jokios bankroto administratoriaus kontrolės ir administratoriaus pareiga efektyviai ir ekonomiškai disponuoti administravimo lėšomis tebūtų deklaratyvi nuostata. Trečia, tarp bankrutuojančios įmonės kreditorių ir administratoriaus susiklosto pavedimo teisiniai santykiai, už administratoriaus teikiamas paslaugas kreditoriai moka nustatyto dydžio atlygį. Jei atstovaujamojo nustatytas atlygio dydis administratoriaus netenkina, jis gali pasinaudoti įstatymo jam suteikta teise pateikti teismui atsistatydinimo prašymą.
- Administratorius privalo įrodyti ne tik patirtų administravimo išlaidų faktą, bet ir jų būtinybę. Tuo tarpu apeliantas tiek pirmosios instancijos teismui, tiek su atskiruoju skundu pateikė tik išlaidas įrodančius dokumentus ir sutartis su paslaugų teikėju, kuris yra su apeliantu glaudžiais ryšiais susijusi įmonė, tačiau neįrodė, kad šios išlaidos buvo būtinos.
- Atmestinas atskirojo skundo teiginys, kad bankroto procedūros sudėtingos, kas lemia žymias administravimo išlaidas. Bankrutuojanti įmonė teikė grožio salono paslaugas, taigi, vykdė nedidelio sudėtingumo ūkinę veiklą, šiuo metu bankrutuojanti įmonė veiklos nevykdo, pagrindinis turtas yra žemės sklypas su statiniais, kuris įkeistas trečiajam asmeniui, tad darytina išvada, kad vykdoma bankroto procedūra nepasižymi nei dideliu sudėtingumu, nei didele administruojamo turto apimtimi. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad apeliantas nepagrindė prašomų administravimo išlaidų būtinybės.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalyką sudaro teismo nutarties, kuria atmestas bankrutavusios įmonės bankroto administratoriaus skundas dėl bankrutavusios įmonės kreditorių susirinkimo nutarimo, kuriuo buvo patvirtinta administravimo išlaidų sąmata, teisėtumas ir pagrįstumas teisniu bei faktiniu aspektais, taip pat absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320, 338 str.).
Teisėjų kolegijai nenustačius absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, apeliacinės instancijos teisme nagrinėjamas klausimas, ar teisėtai bankrutavusios įmonės kreditorių susirinkimas patikslino administravimo išlaidų sąmatą, ją retrospektyviai sumažindamas.
LR Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 23 straipsnyje reglamentuojamos kreditorių susirinkimo teisės, tarp jų teisė tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, ją keisti, nustatyti administravimo išlaidų mokėjimo eilę ir tvarką (ĮBĮ 23 str. 5 p.); nustatyti administratoriui atlyginimą (ĮBĮ 23 str. 9 p.). ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimas tvirtina, keičia ir nustato disponavimo administravimo išlaidomis tvarką, o šio straipsnio 4 dalyje nurodyta pareiga pirmajam kreditorių susirinkimui nustatyti sumą, kuri turi būti sumokėta administratoriui už įmonės administravimą bankroto proceso metu, įskaitant laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki pavedimo sutarties su juo sudarymo dienos arba iki pirmojo kreditorių susirinkimo. ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalis nurodo, kas sudaro administravimo išlaidas – tai atlyginimas administratoriui, su darbo santykiais susijusios išmokos įmonės darbuotojams, kurie būtinai turi dalyvauti bankroto procese, išskyrus dalyvaujančius ūkinėje komercinėje veikloje, išlaidos įmonės auditui, turto įvertinimo, pardavimo, atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo bei kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos. Administravimo išlaidos apmokamos iš tų pačių bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės lėšų, iš kurių yra tenkinami ir kreditorių reikalavimai (ĮBĮ 36 str. 1 d.), todėl pinigų sumos, skiriamos bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidoms padengti, yra tiesiogiai susijusios su kreditorių teisėmis ir jų reikalavimo patenkinimo galimybėmis – kuo daugiau lėšų bus skirta įmonės administravimui, tuo mažiau jų liks kreditorių reikalavimams tenkinti. Atsižvelgiant į tai, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kreditorių susirinkimo patvirtintoje administravimo išlaidų sąmatoje turėtų būti įtrauktos tik tokios išlaidos, kurios atitinka administravimo išlaidų teisinę prigimtį ir paskirtį, t. y. išlaidos, būtinos tinkamai atlikti bankroto procedūras. Administratoriui, teikiančiam tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą kreditorių susirinkimui, tenka pareiga motyvuotai pagrįsti, kodėl atitinkamos administravimo išlaidos yra būtinos ir kodėl būtent toks išlaidų dydis reikalingas, norint užtikrinti tinkamą bankrutuojančios įmonės administravimą, pateikti kreditorių susirinkimui patirtas išlaidas patvirtinančius ir finansinės atskaitomybės dokumentams keliamus reikalavimus atitinkančius dokumentus; o kreditorių susirinkimo nustatytas atlyginimo administratoriui dydis turėtų atitikti ne tik ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalyje nurodytus kriterijus (t.y., ar bankrutuojanti (bankrutavusi) įmonė tęsia (vykdo) veiklą, taip pat į parduodamo įmonės turto rūšį ir jo kiekį, į įmonei iškeltų bylų ir pareikštų civilinių ieškinių sudėtingumą bei jų kiekį), bet ir protingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 str. 1 d.) ir užtikrinti tiek administratoriaus, tiek bankrutuojančios įmonės kreditorių interesų pusiausvyrą. Objektyviais kriterijais nepagrįsto atlyginimo administratoriui nustatymas pažeistų kreditorių teises, jei būtų nustatytas per didelis atlyginimas, arba administratoriaus teises, jei būtų nustatytas per mažas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010, Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-723/2011, Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-458/2012).
Nagrinėjamu atveju 2011-09-12 pirmasis BIĮ „Juvira“ kreditorių susirinkimas, tvirtindamas administravimo išlaidų sąmatą, nutarė laikotarpiui nuo 2011-06-21 (įmonės bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos) iki 2011-09-12 (pirmojo kreditorių susirinkimo) skirti vadovaujantis 2011-07-13 Šiaulių apygardos teismo nutartimi, o nuo 2011-09-12 iki įmonės išregistravimo iš įmonių rejestro dienos administratoriaus atlyginimui skirti 3 000 Lt plius PVM, o visoms administravimo išlaidoms, įskaitant administratoriaus atlyginimą, skirti 8 000 Lt plius PVM kas mėnesį. Tuo tarpu 2011 m. lapkričio 17 d. vykęs kreditorių susirinkimas, kurio nutarimo teisėtumo klausimas yra nagrinėjamas, protokoliniu nutarimu Nr. 1.1 nutarė už laikotarpį nuo įmonės bankroto bylos iškėlimo dienos (2011-06-08) iki įmonės išregistravimo iš įmonių rejestro dienos administratoriaus atlyginimui skirti 15 000 Lt plius PVM, o protokoliniu nutarimu Nr. 1.2. nutarė už laikotarpį nuo įmonės bankroto bylos iškėlimo dienos (2011-06-08) iki įmonės išregistravimo iš įmonių rejestro dienos administravimo išlaidoms skirti 5 000 Lt plius PVM.
Atskirajame skunde apeliantas teigia, kad kreditorių susirinkimas negali pakeisti teismo nutartimi patvirtintų administravimo išlaidų dydžio, jas sumažinant. Teisėjų kolegija pažymi, kad administravimo išlaidos skirstomos į administratoriaus atlyginimą ir į išlaidas, skirtas apmokėti administratoriaus patiriamoms išlaidoms, vykdant bankroto procedūras. Administratoriaus atlyginimas nustatomas, atsižvelgiant į jo vykdomų funkcijų pobūdį, mastą ir bylos sudėtingumą. Sutarus dėl atlyginimo dydžio, tarp administratoriaus ir įmonės susiklosto pavedimo teisiniai santykiai, kurie įforminami pavedimo sutarties, kurios sudėtine dalimi yra atlyginimo bei jo mokėjimo būdo nurodymas, sudarymu (ĮBĮ 11 str. 5 d., 36 str. 5 d. CK 6.756 str.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, tvirtindamas sumą, reikalingą apmokėti bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidoms, t.y. tvirtindamas laikiną administravimo išlaidų sąmatą, nenustato atlyginimo administratoriui; atlyginimą bankroto administratoriui už laikotarpį nuo bankroto bylos įmonei iškėlimo iki pirmojo kreditorių susirinkimo nustato pirmasis kreditorių susirinkimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-486/2010). Jeigu pirmosios instancijos teismas, tvirtindamas laikiną administravimo išlaidų sąmatą, vis dėlto nustatė ir atlyginimo administratoriui dydį iki pirmojo kreditorių susirinkimo, tai savaime nereiškia, kad toks teismo procesinis sprendimas neteisėtas. Tokiu atveju, kai teismas atliko kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirtą šią funkciją, kreditoriai susirinkime, įvertinę visus administratoriaus pateiktus duomenis dėl administratoriaus darbo įmonės bankroto byloje masto, gali nutarti patvirtinti bendrą administratoriaus atlyginimui skirtiną sumą, į ją įskaitant ir teismo nustatytą administratoriui atlyginimo dydį, nes pagal ĮBĮ 36 straipsnio 4 dalį kreditorių susirinkimas nustato administratoriui atlyginimą nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki pavedimo sutarties su administratoriumi sudarymo dienos arba iki pirmojo kreditorių susirinkimo dienos. Atsižvelgiant į tai bei laikantis Lietuvos apeliacinio teismo pozicijos analogišku klausimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2045/2011), laikytina, kad kreditoriai pirmajame susirinkime gali nutarti tiek padidinti, tiek ir sumažinti teismo preliminariai iki pirmojo kreditorių susirinkimo nustatytą atlyginimą bankroto administratoriui.
Sprendžiant, ar kreditoriai vėlesniuose susirinkimuose turi teisę keisti administratoriaus atlyginimą, jį mažindami, darytina išvada, kad, vadovaujantis ĮBĮ 23 ir 36 straipsnių nuostatomis, suteikiančiomis kreditorių susirinkimui teisę tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą ir ją keisti, darytina išvada, kad kreditoriai, atsižvelgdami į pasikeitusias aplinkybes bankroto proceso metu (pavyzdžiui, sumažėjusias administratoriaus darbų apimtis) turi teisę administratoriaus atlyginimą keisti. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad nustatant mažesnį administratoriaus atlyginimą atgaline data, susidarytų teisinio neapibrėžtumo ir netikrumo situacija, būtų pažeistas teisėtų lūkesčių principas, taip pat teisingumo, protingumo, sąžiningumo principai (CK 1.5. str.). Todėl konstatuotina, kad keičiant administratoriaus dydį, jį mažinti galima tik perspektyviai, t.y. į ateitį. Keičiant administratoriaus atlyginimą atgaline data, susidarytų teisinio neapibrėžtumo ir netikrumo situacija, būtų pažeidžiamas teisėtų lūkesčių principas, taip pat teisingumo, protingumo, sąžiningumo principai (CK 1.5. str.). Taigi, nagrinėjamu atveju 2011-11-17 BIĮ „Juvira“ kreditorių susirinkimo nutarimas, kuriuo retrospektyviai buvo sumažintas administratoriaus atlyginimas - nuo įmonės bankroto bylos iškėlimo dienos (2011-06-08) iki įmonės išregistravimo iš įmonių rejestro dienos administratoriaus atlyginimui numatyta skirti 15 000 Lt plius PVM, kai 2011-09-12 pirmasis kreditorių susirinkimas buvo nutaręs administratoriaus atlyginimui laikotarpiui nuo 2011-06-21 iki 2011-09-12 skirti vadovaujantis 2011-07-13 Šiaulių apygardos teismo nutartimi, t.y. 8 000 Lt, o nuo 2011-09-12 iki įmonės išregistravimo iš įmonių rejestro dienos administratoriaus atlyginimui skirti 3 000 Lt plius PVM, kas mėnesį, negali būti laikomas teisėtu, kadangi, kaip minėta, tokiu reguliavimu (nustačius mažesnį administratoriaus atlyginimą atgaline data) buvo pažeisti administratoriaus teisėti lūkesčiai. Apeliacinio teismo nuomone, 2011-11-17 BUAB „Juvira“ kreditorių susirinkimas, atsižvelgdamas į pasikeitusias aplinkybes, esant objektyvioms priežastims, turėjo teisę keisti administratoriaus atlyginimą, jį mažindamas, tačiau tik į ateitį, t.y. nustatyti mažesnį administratoriaus atlyginimą, kuris būtų mokamas nuo šio kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo dienos.
Analizuojant, ar kreditorių susirinkimas gali retrospektyviai keisti kitą administravimo išlaidų sudėtinę dalį – t.y. išlaidas, kurias bankroto administratorius faktiškai patiria, atlikdamas bankroto procedūras (išlaidos įmonės auditui, turto įvertinimo, pardavimo, kt.), pažymėtina, kad vadovaujantis teismų praktika, kreditoriai administravimo išlaidų sąmatą tvirtina pagal bankroto administratoriaus pateiktus administravimo išlaidų atskirų rūšių dydžius pagrindžiančius dokumentus; bankrutuojančios įmonės administratorius būtinas įmonės administravimo išlaidas turi pagrįsti bankrutuojančios įmonės būklės bei veiklos dokumentais (su darbo santykiais susijusiomis išmokomis, išlaidomis įmonės auditui, turto įvertinimui, nuomai, apsaugai, pardavimui, atliekų sutvarkymui, teisinėms paslaugoms, ryšio paslaugoms, komunaliniams mokesčiams ir kt.), įrodinėjimo našta visais su bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidomis susijusiais klausimais tenka administratoriui, teikiančiam tokių išlaidų poreikį kreditorių susirinkimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2011). Administravimo išlaidos tvirtinamos į ateitį, įvertinus administratoriaus pasiūlymus dėl tokių išlaidų poreikio. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad kreditorių susirinkimo nustatyta maksimali išlaidų riba nereiškia, jog administratorius turi visas kreditorių susirinkimo patvirtintoje administravimo išlaidų sąmatoje numatytas išlaidas išnaudoti. Administratorius kreditorių susirinkimui privalo atsiskaityti, nurodydamas, kaip panaudojo administravimo lėšas, pagrįsdamas turėtų išlaidų būtinybę, t.y. administratorius turi pateikti šias išlaidas patvirtinančius dokumentus, pagal kuriuos realiai patirtos išlaidos gali būti mažesnės. Tokiu atveju kreditorių susirinkimas mažintų administravimo išlaidų sąmatą. Kita vertus, jeigu administratoriaus patirtinos išlaidos yra didesnės, jis kreditorių susirinkimui gali teikti pasiūlymą dėl šių išlaidų patikslinimo (padidinimo). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus atskirojo skundo argumentus, jog bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimas jokiais atvejais negali pakeisti administravimo išlaidų dydžio, jas sumažindamas. Teisėjų kolegijos nuomone, bankroto administratoriui nepateikus konkrečių pagrįstų duomenų kreditorių susirinkimui apie tai, kas sudarė administravimo išlaidas, nepagrindus šių išlaidų būtinumo, kreditorių susirinkimas turi teisę keisti administravimo išlaidų sąmatą, išlaidas mažindamas ne tik į ateitį, tačiau ir retrospektyviai.
Ar nagrinėjamu atveju kreditorių susirinkimo nutarimas, kuriuo administravimo išlaidos buvo sumažintos retrospektyviai, gali būti laikomas teisėtu, spręstina, išanalizavus byloje esančius įrodymus. Bylos duomenimis, administratorius yra pateikęs patirtų išlaidų dydį patvirtinančius dokumentus, t.y. bylos duomenimis, administratorius iki 2011-11-14 patyrė išlaidų už 40 051,87 Lt. Kreditorius Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius ginčija administratoriaus patirtas išlaidas, teigdamas, kad administratorius neįrodė jų būtinybės, kad administratorius – UAB „Tytus“ ir bankrutuojančiai įmonei buhalterines, archyvavimo, patalpų nuomos, transportavimo, turto transportavimo, turto apsaugos paslaugas teikianti UAB „BFMG“ yra glaudžiais ryšiais susijusios įmonės, kadangi jų vadovas ir akcininkas yra tas pats asmuo, kad patirtos administravimo išlaidos yra nepagrįstai didelės, neaišku, kokios paslaugos buvo suteiktos, pavadinus jas „dokumentų analizės“ paslauga, neaišku, ar pagrįstos patalpų nuomos išlaidos, atsižvelgiant į tai, kad administratorius administruoja keliasdešimt įmonių, tad patalpų nuomos išlaidos turi būti padalintos visoms administruojamoms įmonėms, kad UAB „BFMG“ fiziškai negalėjo teikti transportavimo ir turto transportavimo paslaugų, nes nei nuosavybės teise, nei kitais pagrindais nevaldė nė vienos transporto priemonės. Teisėjų kolegija mano, kad remiantis vien kreditoriaus argumentais dėl įmonių sąsajumo, patirtų išlaidų galimo neaiškumo ir galimo per didelio jų dydžio nėra pagrindo vienareikšmiškai konstatuoti, kad administratoriaus patirtos išlaidos buvo per didelės, nebuvo būtinos ir kad kreditorius galėtų tokių administratoriaus patirtų išlaidų netvirtinti. Teisėjų kolegijos manymu, esant ginčui tarp administratoriaus ir kreditoriaus dėl patirtų išlaidų pagrįstumo, administratorius turėtų pagrįsti administravimo išlaidų atskirų rūšių dydžius, pavyzdžiui, konkrečiai nurodyti, kokia yra bendra patalpų nuomos kaina ir kaip ji paskirstoma visoms administratoriaus administruojamoms įmonėms, kokios konkrečiai dokumentų analizės paslaugos buvo suteiktos ir pan. Atitinkamai administratoriui pagrindus išlaidų būtinumą, pateikus detalius konkrečių išlaidų rūšių dydžio paskaičiavimus, kreditoriai neturėtų teisės išlaidų sąmatos netvirtinti, remdamiesi vien savo subjektyvia nuomone, kad išlaidos yra nepagrįstai didelės, nes tai neatitiktų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų.
Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas BIĮ „Juvira“ administratoriaus UAB „Tytus“ skundą dėl 2011-11-17 BIĮ „Juvira“ kreditorių susirinkimo protokolinių nutarimų Nr. 1.1 ir Nr. 1.2 panaikinimo, netinkamai sprendė dėl galimybės sumažinti administratoriui atlyginimą retrospektyviai, taip pat visapusiškai neištyrė ir neįvertino bylos aplinkybių ir įrodymų, susijusių su administravimo išlaidų sąmatos nustatymu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas negali nustatyti atlyginimo administratoriui, tačiau, kilus ginčui ir administratoriui skundžiant kreditorių susirinkimo nutarimą, teismas įvertina, ar kreditorių susirinkimo nustatytas atlyginimas atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, ar pagrįstas ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalyje nurodytais specialiaisiais kriterijais. Tuo atveju, jei teismas nustato, kad tokie kriterijai pažeisti, jis naikina kreditorių susirinkimo nutarimą ir perduoda klausimą kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo. Todėl nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, naikindamas pirmosios instancijos teismo nutartį, klausimą išsprendžia iš esmės – nutaria administratoriaus atlyginimo ir administravimo išlaidų tvirtinimo klausimus perduoti iš naujo nagrinėti kreditorių susirinkimui.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u t a r i a :
Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gruodžio 28 d. nutartį panaikinti.
Panaikinti bankrutavusios individualios įmonės „Juvira“ 2011-11-17 kreditorių susirinkimo nutarimus dėl administravimo išlaidų ir administratoriaus atlyginimo patvirtinimo ir perduoti šiuos klausimus iš naujo svarstyti bankrutavusios individualios įmonės „Juvira“ kreditorių susirinkimui.
Teisėjos Virginija Čekanauskaitė
Rasa Gudžiūnienė
Marytė Mitkuvienė